[ūsų prodekanui Ldu kartus po 25
visų
Salių
proletarai, vienykitės i
Gruodžio 11 d. Istori-
I jos-filologijos fakulteto proI dekanui Eugenijui Frolovui I nukako penkios dešimtys I metų. Drg. E. Frolovas gimė I Leningrade, mokėsi VllI niaus gimnazijose, o 1935 I m. baigė Vilniaus unlversiI tetą, gaudamas filologijos I magistro laipsn}. PedagoI gini *r mokslini darbą dirfviai | ba jau 25 metai: iš pradžių ami- I dėstė gimnazijose senovės
| graikų ir lotynų kalbas, o | nuo 1944 m. dėsto (vairius I klasikinės filologijos dalyošęs. Kaip | kus Vilniaus Valstybiniame už- | V. Kapsuko v. universitete | Todėl E. Frolovas yra vieliną | nas iš seniausių Istorijoskai | filologijos fakulteto mokslo prityręs, puiovu. | darbuotojų, <iek- | kus pedagogas, geras savo ranJ dalyko žinovas. > H E. Frolovas paskutiniais metais susidomėjo klasiki nės filologijos istorija Vil niaus universitete. Puikiai mokėdamas visas vietines (lenkų, rusų, lietuvių) ir an tikines kalbas, drg. E. Fro lovas nuodugniai Ištyrė kla sikinės filologijos padėti se najame, t. y. XIX a. pra džioje egzistavusiame, im peratoriškame Vilniaus uni versitete, nurodė tos discip linos ir to mokslo atstovų įtaką Lietuvos ir Lenkijos kultūrai. Tų studijų vaisius —keletas mokslinių straips nių, paskelbtų mūsų Unlerslteto „Mokslo darbuo se“ (1958—1959 m m.), ir kandidatinė disertacija, ku rią apgynė 1961 m. birže lio mėnesį. -ob Drg. E. Frolovas beveik per visą pokario laiką dir n kai n kai bo ir administracini darbą: buvo Liaudies švietimo ko Itetc miteto skyriaus viršininku, Vilniaus universiteto kad-1 rų skyriaus viršininku, Po-1 Iltinės ir mokslinės leidyk-l los vyr. redaktorium ir da-| bar Istorijos-filologijos fa-( kulteto prodekanu. E. Fro- , tavi lovas, atlikdamas administ racines pareigas, visada' yra rūpestingas ir jautrus. I Drg. E. Frolovui, užbai-l gūsiam plrmąii penkiasde-j šimtmeti, nuoširdžiai linkiu me geros sveikatos, links- i mos ir giedrios nuotaikos, ; pasisekimo tolimesniuose darbuose. L. VALKŪNAS < Klasikinės filologijos į katedros vedėjas /
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
n c o. l iri
Eina nuo 1950 metų
Nr. 30 (409) 1961 m. gruodžio 23 d.
SUSTIPRINTI AUKLĖJAMĄJĮ DARBĄ BENDRABUČIUOSE
Rakausko nuotr.
P. MASILIONIS
Dvidešimto amžiaus kūdikis Mano lopšys — Fabrikų kaminais pražydusi Žemė, O šilko vystyklus, brolio krauju nudažytus. Vietoj vėliavos Spaly
Iškėliau. Dovanojo motulė gamta kosmonauto širdį neramią, — Aš prlskinsiu žvaigždžių. Savo lopšį išpuošiu kaip menę
Niekas manęs pasotinti nebegali, Nestebina protai menki, Neuždega širdys, smulkmenų dūmuose rūkę, Aš noriu meilės plačios — Okeano, Karštos kaip verdančio plieno lašelis. Aš trokštu darbų didelių — Savo ūgio. Nuolatiniam judėjime, šuoliuos Plienu pasidengia raumenys, Skaidrėja mintys. Jei tik porai sekundžių Atplėštų mane nuo aukštų komunizmo pastolių — Pradėčiau nuoboduliui Vainiką pinti. Aš — kūdikis dvidešimto amžiaus!
Neseniai Universiteto par tinio komiteto posėdyje buvo aptartas auklėjamasis darbas bendrabučiuose. Slų mokslo metų rudens semestre fakultetų visuomeni nės organizacijos, partinių organizacijų vadovaujamos, šiame bare pasiekė tam tik rų laimėjimų. Bendrabučių Tarybos ir studentų profkomltetas, partinių organizacijų komisijų darbui bendrabučiuo se remiamos, bendrabučiuose veda griežtą kovą prieš tvar kos ir drausmės laužytojus, triukšmautojus ir pan. Cla Iš tiesų gražių laimėjimų pasiek ta bendrabutyje Nr .5, kuria me darbuojassi Medicinos mokslų fakulteto vfeuomcninės organizacijos (partinės or ganizacljos komisijos darbui bendrabučiuose pirmininkas drg. Ch. Goldbergas). Kaip žinome, šis bendrabutis respubliklnėie bendrabučių ap žiūroje iškovojo pirmąją vie tą. Medikų kambariuose vi suomet švaru Ir tvarkinga. Vienok medikams, kaip buvo pareikšta pasitarime, reikia sustiprinti budėjimą bendrabu tyje. Ypač tikrinti leidimus, daugiau dėmesio skirti politiniam-ideologiniam darbui bendrabutyje. Neblogai tvar komasl bendrabutyje Nr. 3, kuriame dirba Fizikos-matematikos lr Gamtos mokslų fakultetų visuomeninės organizacijos. Bendrabutis respublikinėje apžiūroje užėmė trečią-
ją vietą. Kaip buvo atžymėta pasitarime, minėtų partinių organizacijų komisijos darbui bendrabučiuose, greta tvarkos ir švaros klausimų, dideli dė mes! skiria radijo valandė lėms, pasikalbėjimams, trans liuojamiems per bendrabučulo radijo mazgą, spaudai Ir slenlalkraščlams. Partiniame komitete buvo teisingai atžymėta tai, kad Fi zikos-matematikos partinės or ganizacijos komisija darbui bendrabučiuose (pirmininkas drg. S. Stonkus) sugebėjo su burti dideli aktyvą, ypač IŠ dėstytojų tarpo. Bendrabutyje dažni svečiai būna fakulteto dėstytojai, kaip prof. P. Braždžiūnas, partorgas V. Merkys, A. Baltrušaitis ir kt. Nemažą lndėl| palaikant tvarką Ir švarą bendrabutyje Nr. 4 (nešė Chemijos mokslų fakulteto partinės organizaci jos komisija (pirmininkas drg. M. Finkelšteinaitė). Kaip buvo pažymėta parti nio komiteto posėdyje, iki pastarojo laiko dar mažoką paramą bendrabučių taryboms, studentų profkomitetui sutei kia Istorijos-filologijos moks lų fakulteto partinė organiza cija, atsakinga už bendrabu čius Nr. 2 ir Nr. 6 (komisi jos darbui bendrabučiuose pir mininkas drg. V. Nemčenko), Teisės mokslų fakulteto komi sija (pirmininkas drg. S. Dvareckas!, atsakinga už bend rabuti Nr. 1.
<eri
fSR Aukščiausiosios Taryrqy I bos Prezidiumo (sakas ntyj >en PEL DRG. E. FROLOVO APDOVANOJIMO erq GARBĖS RASTU iktol I Už nuopelnus auklėjant stunka pedagoginį Vi' htus, ilgameti tani administracinį darbą, rylata įm su gimimo penklasde•Iki ?ikJ pitoslomis metinėmis, apdo roti Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universlteistorlios-filologijos fakulteprodekaną Eugenijų FroloI Lietuvos TSR Aukščiausiote Tarybos Prezidiumo Gar!S raštu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS llnius. 161 m. gruodžio 19 d.
večiai — aktoriai ?izikos-matematikos fakultete Vko studentų susitikimas su kademlnlo dramos teatro Joriais. Svečiuose pabuvodrg. drg. Rastetkaitė, Ronas, Vaisieta. Aktoriai pa sakojo apie teatro ir aktoų darbo specifiką, apie savo ilius j sceną, atsakė į stu mtų klausimus. Po to aktoriai, studentų n rašomi, padeklamavo Pablo [erudos, Justino MarcinkeviĮaus, Taraso Ševčenkos, AdoĮo Mickevičiaus eilėraščius. tn ĮlėraštĮ apie laisvę ir Kongo 4 fdvyrį Patr( Lumumbą, per? r-aitė ištrauką Iš Fadlejevo I jaunosios Gvardijos“ ir Moasano novelę. Studentai karštai plojo ak liams Ir kvietė vėl apsllan>81 Įyti. t,T. S.“ inf.)
Kaina 2 kap.
» /i ASINOS prožektoriai išplėšia iš tamsos tuos pačius Gaurės miestelio pastatus, sublizga ta pati „Lenino keliu“ kolūkio iška ba. Tačiau ne tai svarbiau sia. Švyti mus pasitinkančių kolūkiečių veidai, sveikinimo šūksniai, tvirtos rankos, dau gelio mūsų spaudžiamos ne be pirmą kartą. Vėl ta pa ti, tik, rodos, vakar buvu sios darbo stovyklos triukš minga nuotaika. SJ kartą mes to'imajame Tauragės rajono kampelyje ne darbui pasirengę, bet at vykome su veržlia jaunatviš ka daina, lengvu liaudies šo kiu.
DRAUGAI!
[yĮ
— Oho, koks būrys! Tik riausiai kažka nepaprasto parodys, — šnibždesys prie durų susirinkusių kolūkiečių tarpe. Trenkia iškilmingas kol ūkio kapelos maršas — mus sutinka ne iuokais. Tad negi nepasirodysi kaiD reikiant, negi apvilsi kolūkinių laukų artojų viltis. .. .Kultūros namų salė per pildyta. — Brangūs draugai, bičiu liai, — skamba mūsų vadovo — fakulteto profbiuro pirmi ninko J. Karoso balsas. — Šiandieną atvykome čia ve dami kilnių Jausmų didžios draugystės užsimezgusios tarp mūsų praėjusios komu nistinės darbo vasaros dieno mis. Atvykome kaip svečiai, pas šeimininkus, kurie mūsų visada laukia. Ir atvežėme šj kartą Jums mūs studentišką dainą, šokį, studentišką juo ką... Sujaudinti mes, sujaudinti ir susirinkusieji. Kolūkio pir mininkui įteikiamas Rekto riaus Garbės raštas už riausią darbo stovyklos ganizavimą. O paskui... A. Stankus sakoja apie neužmirštamas i.„„—....----ansambliečių dienas, Draleistas Maskvoje TSKP XXII su važiavimo metu. Sulaikę kva pą žmonės klausosi, ir ma tyti, kaip Jų veiduose spin di pasididžiavimas tuo, kad V mūsų gintarinio pajūrio Jaunimui teko parodyti savo pasiekimus didinguosiuose
Suvažiavimų Rūmuose, džiuojasi laukų artojas, klau so sulaikęs kvapą. .. .Skamba aukštoje kolūkio kultūros namų scenoje mūs dainininkų R. Vasiliauskaitės, D. Karvelytės, J. Burbuliavičiaus, A. Gusčiaus dainos, skamba gitarų stygos, plašta kėmis sukasi šokėjai. O j sce ną žiūri daug daug gerų akių, seka kiekvieną mūs Ju desį, kiekvieną žod|. Ir iš tų gerų akių, besišypsančių vei dų gali išskaityti, kaip kiek vienas meninės programos numeris, kiekvienas eilėraš čio posmas, kiekvienas apie Jų pačių gyvenimą neseniai gimusios prozos gabaliukas pasiekia žmonių širdis. 0 to
mums ir tereikėjo, to mes važiavome. Jau seniai užsiskleidė užuo laida, ištuštėjo scena. Tačiau niekas nemano apleisti salės. Sukasi poros. .. O kur dau giau jaunimas pasikalbės, o gal ir pasiginčys — jei ne būryje. Ilgai nesiskirsto ir senieji, pamiršę net nuo seno buvu sią advento tylą, linksmina si kartu su Jaunimu. — Ačiū, drauqai, — karš tai kalba kolūkio pirminin kas drg. Rudys, Gaurės aš tuonmetės mokyklos direk torius, neseniai buvęs mūs studentas VI. Andrijauskas. Tuos pačius žodžius kar toja taip pat mūs Universi-
Bene geriausiai ir greičiausiai suartėjome lis mums visai rimtai pareiškė apie skridimą i
tetoauklėtiniai — LKP Tau ragės raikomo darbuotojas A. Daunoravičius, rajono laikraščio ats. sekretorius R. Krapas. Šiandieną. Fe kovotovisi — nuoširdūs kolūki|ai už naujus daigus niame kaime. kurią, — Ne, ne plyta, ____ ___ , ,padėjote ____ ,___ vasaros draugai, darbų metu pagrindinis daly kas. Daug didesnį indėlį Jūs įdėjote į žmonių sąmonės, naujos pažiūros Į gyvenimą, formavimą, štai ir šiandieni nio vakaro neįkainosime jo kiomis vertybėmis, su niekuo nepalyginsime. Ačiū, brangūs pagalbininkai! — dėkoja drg. Rudys, atsisveikinant. ALG. ZURBA
su pačiais mažaisiais. Tik nesijuokit. Sis mažy MėnulĮ. Ir kaip netikėti Juo?. .
Stiprinant politlnį-auklėja mąjj darbą bendrabučiuose, neblogai padirbėjo vyr. radi jo valandėlių redkolegija (vyr. redaktorius A. Juršėnas) ir liendrabučlų radijo valandė lių redkolegijos. Nors Ir ne visada reguliariai, vienok sis temingai bendrabučiuose ruo šiamos radijo valandėlės, ku riose keliami aktualūs bendra bučio buities, studentiško gy venimo klausimai. Kaip buvo pažymėta pasitarime, radijo valandėlės turėtų būti turinin gesnės ir (domesnės. Todėl partinės organizacijos turi stiprinti paramą joms. Be to, reikia pagerinti techninę ra dijo transliacijų bazę — apa ratūrą. Partinio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad partinės organizacijos, suburdamos platesni aktyvą, ypač iš dės tytojų tarpo, privalo rimtai pagerinti politinj-auklėjamąj( darba bendrabučiuose. Bend rabučiuose turi būti sudaryta turlningesnio poilsio atmosfefąA. VENGRYS Universiteto Partinio komiteto narys
Ryšiai su gamyba Ryčio su gamyba stiprinimas Medicinos mokslų fakulteto SMD Taryboje laikomas vienu IS pagrindinių uždavinių. X Uni verslteto komjaunimo konferen cljole mes Iškė'ėme šūki — stu dentų mokslinė Draugija turi tapti komunistinio auklėjimo mo kyklai Kad kiekvienas būre’io narys pakvėpuotų ta atmosfera, kad pabūtų darbo Ūžesy. kur auga naujas žmogus, — tai svarbiausla. plėtimas Ryšių su gamyba „__ ____ siekti mus įgalins efektingai _____ dvieių da'ykų: masiškumo stu dentų mokslinėle draugijoie Ir visuomeninės profesilos. Medi cinos mokslo ponuliarlzatoriaus. sanitarinio švietėfo profesija — tikslingiausia medikui. Studentu Sčiupak. Barsuk ir Steiblio atlikti tyrimai Panevė žlo ..Lietkabelfo” gamykloie Ir pranešimas, perskaitvtas studen tų mokslinėje konferencijoje, ro dė, kad mūsų rankose — reali jėga. Konkretūs pasiūlymai, kaip pagerinti gamyklos sanitarinęįmonės vadovybei.
Per Respublikini higienos epidemiologijos Institutą užmegz ti ryšiai su keturiomis Vilniaus Įmonėmis, kur vykdomas besi mokančio darbo jaunimo svei katingumo tyrimas. J šj dar ba numatome ifungti didesni skaičių žmonių, kurie be moks linio.tiriamojo darbo ke's sani tarinę dirbančiųjų kultūrą, per skaitys populiarių paskaitų. I pagalbą baldų kombinato ..Beržas" medicinos punktui ne seniai atėio grupė terapijos bū re'io narių. Jie steigia įmonėje sanitarinius postus, numato ap mokyti darbininkus teikti pir mąją pagalbą. Jie čia at'ieka ir mokslini-tiriamati darba. Būsima jai mokslinei studentų konferen cijai Jie paruoš pranešimą. Chirurgijos būrelis netrukus pradės tirti darbo traumatizmo klausimus Vilniaus gelžbetoni nių konstrukcijų gamykloje. Neblogai veikią akušerijos-gi nekologijos, vaikų ligų bei akių ligų moksliniai būreliai. Pastara jame paruošta — popuharinė mokslinė paskaitą apie akinius, kuria skaitys1' keliose miesto ga myklose. Artimiausias mūsų uždavinys — išvesti iš siaurų laboratori jos rėmų tokius mokslinius bū relius. kaip mikrobiologijos ir fiziologijos. D. ČFPAITĖ MMF SMD tarybos pirmininkė
UZ VIENODAI AUTORITETINGAS ORGANIZACIJAS Dažnai ir mums I"L^2_ Iškyla klausimas, kaip suderinti gru pės komjaunimo ir profsąjun gos darbą, keliant studentų pažangumą bei politinį sąmo ningumą. Konkrečiai imant EMF III k. pramonės ekonomikos specia lybės grupę, aiškiai pastebima, kad abi visuomeninių organi zacijų grandys gali glaudžiai bendradarbiauti Iš pravedamų grupele priemonių galima ma tyti, kad į darbą įtraukiami tiek komjaunuoliai, tiek ir nekom jaunuoliai. Sudarydami darbo planą, pasiskirstėme to kiu principu, kad už praveda mas priemones būtu atsakin gas tiek grupės sekretorius, tiek ir proforgas. Tačiau reikia pastebėti, kad profgrupė kartais ne visai atlieka jai priklausančias funkcijas, dau giau iniciatyvos matoma kom jaunimo grupės sekretoriaus darbe. Jei proforeas atsakin gas daugiau už kultūrines prie-
mones, buitį, akademinių valandų atidirbimą, tai mažiau jaučiamas ideologinis darbas. Mums reikia siekti to, kad darbo krūvis būtų vienodai pa siskirstęs tarp abiejų organi zacijų. Jau šiuo metu mūsų grupėje pravedami atviri gru pės susirinkimai, kuriuose svarstomi dabartiniu metu ak tualūs klausimai: TSKP Pro grama, komunizmo statytojo moralinis kodeksas ir kt. Ateityje numatome vis daugiau pravesti bendrų priemonlų stiprinančiu tiek komjaunimo grupės, tiek ir profgrupės veiklą. Mes norime ir sie kiame, kad abi organizacijos būtų vienodai autoritetingos, kovojant už bendrą studentijos auklėjimą kemunistino dvasia. St. JANKAUSKAS EMF III k. pramonės ekonomikos grupės sekretorius S. DA3YTE proforgas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO X KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS esimtoji bendrauniversitetinė komjaunimo konferencija pažymi, kad per dvejetą metų, praėju sių po IX VVU komjaunimo konferencijos, Universiteto komjaunimo organizacija, va dovaujama partinės organiza cijos ir vykdydama IX konfe rencijos nutarimus, nuveikė tam tikrą darbą komunistiškai auklėjant studentiją, stiprėjo politiniu ir organizaciniu po žiūriu VVU komjaunuoliai gerais mokslo ir darbo rezultatais, su dideliu politiniu pakilimu sutiko TSKP — kokilimu sutiko TSKP XXII suvažiavimą. Konferencija užtik rina liaudį ir partiją, kad VVU komjaunimo organizacija šven tai vykdys TSKP XXII suva žiavimo priimtos komunizmo statybos Programos iškeltus uždavinius komjaunimu!, vi suomet bus pirmose komuniz mo statytojų gretose, o, reika lui esant, pasiaukojamai gins komunizmą statančią Tėvynę. Konferencija nutaria: kom jaunimo komiteto darbą per ataskaitini laikotarpį įvertinti patenkinamai. Konferencija pagrindiniu VVU komjaunimo organiza cijos uždaviniu šiuolaikiniame etape laiko būtinumą giliai studijuoti ir propaguoti TSKP XXII-jo suvažiavimo nutari mus bei naująją TSKP Pro gramą, betarpiškai ją įgyven dinant, visapusiškai ruošti stu dentiją komunistinei visuome nei, nenukrypstamai vykdyti komunistinės moralės kodek są. Mūsų uždavinys — padė ti Rektoratui ir partinei orga nizacijai ruošti aukštai kvali fikuotus ir politiškai užsigrū dinusius jaunus specialistus.
NUTARIMAS
mokslinės pasaulėžiūros į ma bendrabučiuose. Grupėse turi mitetą sustiprinti vadovav ses nešėjus. būti nuolat stebima komunisti būreliui. Literatų Konferencija pažymi, kad nės moralės kodekso vykdy literatų relis turi pajusti komjauj akademiniame ir politiniame mas. rūpestį ir įtaką. Įpa lišką ideologiniame darbe dar yra Konferencija įpareigoja vi goti literatų būrelį sisten rimtų trūkumų. Komjaunimo sas grupes įtraukti į aktyvų gal organizuoti kūrybinius organizacija dar per mažai visuomeninį darbą visus stu — ataskaitas univers domisi pažangumu, studentų dentus. Grupė privalo žinoti, karus savarankišku darbu. Nemaža ką veikia, kuo domisi, kuo to —mastu; ir toliau stiprinti i mūsų studentų dalis dar silp gyvena kiekvienas grupės na plėsti darbinį studentijos a nai moka rusų kalbą, kuri, rys. Ypač būtina sustiprinti Įėjimą. Viena pagrindinių kaip nurodyta naujoje parti komjaunimo grupių darbą pa dentijos darbinio auklėji)< jos Programoje, yra bendra skutiniuose kursuose. formų laikyti studente darbiavimo tarp tarybinių tau — pagerinti vadovavimą Ir stovyklas. Toliau į tų priemonė. Silpnai rūpina plėsti SMD darbą. Studentų darbo rintl stovyklų darbu pro! masi užsienio kalbų studija moksliniam darbui suteikti ak Stovyklas organizuoti eko vimu, nepakakanmai kovojama tualų pobūdį, surišti jį su ga miškai silpnuose kolūkiui) 1 už gilų visuomeninių mokslų mybiniu ir auklėjamuoju dar Įpareigoti komiaunimo koi studijavimą. Komjaunimo or bu. Visapusiškai skatinti, stu tetą apibendrinti darbo stov ganizacija neretai abejingai dentų mokslini darbą. Taip pat patyrimą, rezultatus ir žiūri į akademinės drausmės būtina Įjungti j mokslinius lų pažeidinėjimus (ypač egzami būrelius geriausius II ir III leisti tam skirtą leidinėlį; ( — 'ustiDrfnti studentų I no metu), per mažai kovoja kursų studentus. gamyklų jaunimo bendrad 1 ma su tarybiniam studentui Sudaryti Universitetinį Ko svetimomis pasyvumo, nihiliz munistinio auklėjimo būrelį, blavimą, pasireiškianti tvi Į mo nuotaikomis, atskirų stu prie kurio organizuoti siste komjaunuoliška d-aur'vste. t< dentų tarpe dar pasitaikančio mingą komjaunimo aktvvo dėsnį dėmesį atkreipti į mis miesčioniškumo b:i kitų mokyklą. 70 geriausių SMD gamyklas, kuriuose dirba ! buržuazinės idelogijos apraiš narių pasiųsti darbui i Politi karinio skyriaus studentai ! kų liekanomis. nių-mokslinlų žinių skleidimo stiprinti ryšius su mūsų Sėt rr — Mokytoja Budaitė mus; mūsų proseneliai grūdus malKonferencija reikalauja iš draugiją ir, be to, vesti moks jamu Vievio rajonu. pakvietė ateiti į steigiamąjįį davo? Jaunoji mokytoja pasa kiekvieno universiteto kom — įpareigoti Komjauni <( linių žinių populiarizaciją ki kraštotyros būrelio susirinki kodavo pionierių sueigose apie jaunuolio dar geriau mokytis, komitetą sustiprinti vadova tomis formomis. FMF kartu mą. Subruzdo visi — pasa technikos pažangą ir matė, dar aktyviau dalyvauti visuo su šefuojamomis gamyklomis mą savanoriškai liaudies dr r koja kraštotyros būrelio pir kad augančio susidomėjimo meniniame darbe, dar akty organizuoti konstruktorių biu govei. Įpareigoti savanori! c mininkė aštuntokė Danguolė vien pasakojimu nepatenkinsi. viau skleisti marksistinę pa rą. liaudies draugovę vesti i d Šimkutė iš Ariogalos rajono, Pradėjo organizuoti krašto saulėžiūrą, kovoti su religi — ir toliau griežtai kovoti griežtesne kova su girtuokl mintį Milaraičių aštuonmetės mokyk tyros būrelį, pasiūlė niais prietarais, dar ryžtin už aukštą pažangumą ir ge vimu, dykinėjimu, amon rinkti eksponatus. — Tam los. giau kovoti prieš bet kokią rą akademinę drausmę, suda nials potipiais ir t. t. Įtai t pritarė kolegos, energingai ki n svetimą ideologiją. Taip, 1960 metais, kai čia bo mokiniai. Ir štai Zenia su ryti nepakantumo sąlygas dve goti liaudies draugovės Cp Šių uždavinių Įgyvendini atvyko dirbti mūsų Universi gausiu rinę Taryba repul ’ ariai lei jetukininkams, paskelbti griež kraštotyrininkų būriu mui konferencija nutaria: čiausią karą studentavimui. satyrinį sienlaikrašti. teto auklėtinė lituanistė Ze- keliauja po apylinkę, aiškina — Artimiausiu laiku su — toliau populiarinti ir —- Įpareigoti fakultetų ko nia Budaitė tokio būrelio ne valkams apie liaudies kūrybin stiprinti komjaunimo grupių vystyti tarybines ir komjau jaunimo komitrtus, biurus gumą, apie sunkų darbą se buvo. Naujų rūpesčių našta iš darbą, nuolat didinti jų sava nuoliškas tradicijas, organizuo pirmines komjaunimo orpa nlau. Vaikai savo akimis ma rankiškumą ir atsakomybę. ti bendrauniversitetinius karto užgriuvo: vaikai smal to rankines plytų gaminimo ir zacijas geriau vadovauti šie Grupė privalo kovoti už aukš fakultetinius iškilmingus susi nei spaudai ir geriau ją į sūs, 45 minučių pamokos, — formas, vartotas prieš 160 me tą pažangumą, politini aktyvu rinkimus, skirtus įžymioms da naudoti komjau"imo organi rr kad ir kaip bepasiruošl, — tų, 1868 m. pinigus ir daug mą, kultūringą elgesį, pavyz toms paminėti, dažniau reng ciju vedamo auklėjimo dari kitų dalykų. X neužtenka. Pertraukos prabė dingą tvarką auditorijose. ti susitikimus su senais revo nušviesti; Ne visada lengvai ekspo ei ga besišnekant, vaikams vis natus pavykdavo gauti. Štai tą ' liucionieriais, senais komunis— geriau panaudoti „Tai ( tais ir buvusiais komjaunuo- bini studentą“ komunistii kas {domu. Štai naujas rublis senovės „malūną“ grucei grūs į lials, su atsakingais darbuoto S. KALPOKAITE auklėjimo klausimams nagrh teises įgijo. O kaip gi atrodė ti senukas net atiduoti neno- ; I' jais, rašytojais, gamybos nova ti ir nušviesti. Iš visu grut „Geriau jau aš ją suka- ; pinigai prieš 100 metų, kokio rėjo. toriais ir pirmūnais. posiu. Bent malkų bus, paša- < išskirti „Tarybinio student Ii mis ,,mašinomis“ žmonės sta kė“, — prisimena Danguolė j korespondentą. tybai plytas gamindavo, kaip Šimkutė. Ir tada būrelio na — ir toliau vesti slstem riai senukui parūpino malkų, gą politinį-auklėiamaJi dar o eksponatą atgavo sau. Visas Vilnius — vienas žydėjimas! studentu nckomiaunuollų ti Taip susikaupė nemažas ? Ir aitrus svaigulys. — ugdyti tarybinio patrio pe, palaipsniui įtraukiant ju eksponatų skaičius. Zenia paį Dalinkimės darbo siūlė Įrengti mokyklos krašto- > Visas Vilnius — srautas, Judėjimas o tizmo ir internacionalizmo Į komjaunimą; Pro sužydusių liepų duris. — sustiprinti komjaunir jausmus. Tam darbui panau tyros muziejėlį. Ir štai dabar doti saviveiklos kolektv^ų na aktyvo mokymą. Patyrimo a| patirtimi jame jau 70 eksponatų, jų ap- t Visas Vilnius toks jaunas jaunas! specia rius ir sportininkus, kurie po bendrinimui leisti GMF Augalų fiziologų būrelis žiūrėti atsilanko mokiniai net ? Aš kaip niekad šiandien jauna. į išvykų Į kitas respublikas tu- biuletenį. Įpareigoti Komite S O Į šlrdj vis skverbias, braunas palaiko glaudžius ryšius su ki iš kaimyninių mokyklų. Iri papasakoti studentams apie biurą kas ketvirti organizui < -v tais mūsų Ir sąjunginių respub Milaraičių kraštotyrininkai j Sidabrinė liepų daina. kitų respublikų komunizmo pirminių komjaunimo orgat i likų fiziologų būreliais. Mes su- irgi mėgėjai pakeliauti: aplan- < statybos laimėjimus; plėsti zacijų sekretorių ir biurų n sirašinėjam su Kauno, Rygos, kė Maironio, P. Cvirkos tė- ( O širdis jau mana sužydo Pagrindu studentų ryšius su kitų tautų rių seminarus. Liepžiedžiais. . . Baltais baltais. . . Talino, Lvovo, Pragos fiziologais, viškę, pabuvojo pas liaudies i atstovais, rekomenduoti kolek- komjaunimo darbo forma Ii Kas to krašto, lengvučio šydo kviesdami juos dalyvauti su pra dainininkes. Cla vėl mokyto- ! ) tyvinius susirašinėjimus laiš- kyti individualų darbą su žm pagalbą, Nuo akių pakelti ateis? nešimais mūsų mokslinėse kon ja Budaitė atėjo į > kais, pasikeitimus foto a'bu- nėmis. patarė rinkti tautosaką. ferencijose, dalinamės darbo pa < mais. Prie komiaunimo VVU Tikslu iš esmės pageriu Netrukus pasirodė mokyklos ( Liepų kvapas lyg saulės vynas tirtimi. į komiteto organizuoti „Tautų esamą padėtį konferencija n it kraštotyrininkų darbo rezul< Eina, eina per miesto gatves. o: I' draugystės“ klubą. Neseniai pas mus buvo atvy taria: Visą žemę aplink apsvaiginęs — stiprinti kovą su bet ko kę svečiai iš Kauno — ŽOA tatai. Milaraičių aštuonmetės j — bendrabuč ’ uose orgai mokyklos kraštotyrininkų var- į Mano meilę jis tau atves. kiais nacionalizmo pasireiški zuoti rytinę mankštą; studentai, vadovaujami vyr. dės du iš Lietuvių kalbos ir Ii- ! mais, atskleisti nacionalizmo tytojo drg. Marcinkevičiaus. teratūros instituto atėjo lalš- < Klausi tu. koks mūs Vilnius? — rekomenduoti kursinei) ideologuos klasines šaknis ir Susirinkimo metu svečiai mus kas, kuriame vaikams dėkoja-1 komjaunimo grupėms organ Žydėjimas! / nacionalistų piktadarybes. supažindino su savo darbais, ty ma už nusiųstą institutui tau- į Ir aštrus’ svaigulys. — dar daugiau dAmes’o zuoti kolektyvinius turistlnii rimų metodais, tematika, darbo tosakos rinkinį. Dėkojama ir ' Visas miestas — jaunystės skubėjimas į skirti ateistiniam auklėjimui žygius ir išvykas Į gamtą; sąlygomis, su SMD darbu. skatinama toliau dirbti. O pla- < Pro sužydusių liepų duris. — Įpareigoti Komjaunim > Universitete ir už Jo ribų. Draugai Šuliauskas ir Slesara- nu būrelis turi daug ir įdo- ! mel ; Komjaunuolui studentui ne- Komitetą artimiaus!u vičius padarė Įdomius praneši miu. Mokinių kraštotyrininkų ) Klausi tu. kokia aš? drauge su Sporto klubo va r ; gana būti laisvam nuo religlmus. Kadangi mūsų tyrimų te darbui vadovauja aktyvi, ii- į Sužydo ; nlų dogmų. Kol gyva religija, dyba paruošti platų masini matika labai panaši, tai jų pra gus metus buvusi IFF krašto- į Man širdis žiedeliais baltais. • kiekvienas studentas turi bū- sportinių priemonių planą; nešimai sukėlė didelį susidomė- , tyrininkė Zenia Budaitė. Kas to krašto, lengvučio šydo I tl ideologinis karys, ateistas — konferencija Įpareigo jimą mūsų būrelio narių ir ka- I L. Dlrdaitė Į Nuo širdies pakelti ateis? propagandistas. Organizuoti komjaunimo organizaciją v tedros persionalo tarpe. bendrauniversitetini ateistų sokeriopal remti LDAALI ŽOA studentai praktiškai pri būrelį, kuris palaipsniui tap Įvykdyti VIII komjaunim taiko savo tyrimų rezultatus. tų ateistinės propagandos cent konferencijos nutarimą: „Kiel Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko Universiteto Kiekvieną vasarą studentai prak ru ne tik Universitete, bet ir vienas komjaunuolis tiką atlieka kolūkiuose, kur, su respublikos mastu. Įkurti Uni LDAALR narys“. sipažinę su produkcijos rodik Komjaunimo Komiteto biuro, įvykusio 1961. XII. 8. d versitete ateistinį muziejų; — įpareigoti nru’al išrlnl liais, duoda vertingus agrotech— įpareigoti Universiteto tą Komjaunimo Komitetą i ninlus patarimus kolūkiečiams, komjaunimo organizaciją, vi fakultetų komjaunimo biuri padėdami jiems pasiekti dides sų pirma — Komiaunimo Ko didinti reiklumą ir rtsakomyb nius derlius. mitetą daugiau dėmesio skir kiekvienam komjaunuoliu i 1. Siekiant pagyvinti KOMJAUNIMO ANKETA Apie mūsų GMF Augalų fizio ti diplomantu raskirstymo Į pirmiausia — kom’aunimo vi VVU komjaunimo organiza logijos ir morfo'ogijos katedros darbą kiaušiniui; dovams. Negailestingai kov< cijos darbą, pasidalinti dar1. Ar esi kom^nnoulis ir nuo kada? Jei ne kommokslinius tyrimus, Jų tolimes — toliau stiprinti kultūrinį- ti su atlaidumu, apgaudinėj po patyrimu ir išryškinti jaunuolis — kodėl? nius planus ir perspektyvas pa ateistini studenti’os auklėjimą, mu, „viršininkavimu“, neveil pagrindinius uždavinius, 2. “ Ką aš daviau komiaun'mui? pasakojo katedros vedėjas prof. prie Kultūros klubo atgaivinti lumu ir t. t.; probleminius klausimus, ir 3. Ka man davė komjaunimo organizacija? J. Dagys, doc. P. Bluzmanas, visuomeninį Kultūros univer — Įpareigoti komjaun’m išsiaiškinti trūkumus, sie 4. Koks mano tikslas? aspir. A. Bucevičiūtė, būrelio sitetą. organizaciją stiprinti bendri kiant skatinti studentų ini 5. Kokias mintis sukėlė TSKP Programa? pirmininkas V. Grinius. — Įpareigoti Komjaunimo darbiavimą su profsąjungin ciatyvą ir kūrybingumą, nu 6. Ką šiuo metu laikau svarbiausiu komjaunimo Po susirinkimo mes parodėme Komitetą sustiprinti auklėja organizacija, panaudojant vi spręsta paskelbti ar keta. organizacijos darbe? svečiams savo laboratorijas, švie mąjį ir organizacini darbą sa saros darbų stovvklas ir kita 2. Komjaunimo komite 7. Ar vykdau Partijos iškeltus reikalavimus jau sinę kamerą. studentijos auklėjimo priemt viveiklos kolektyvuose; tui anketos pagrindu pa najam komunizmo statytojui? Sekmadienį suruošėm nedidelę — Įpareigoti Komiaunimo nes; ruošti ir pravesti diskusinį ekskursiją po Vilniaus miestą, 8. Kokie neigiami bruožai, mano nuomone, būdin — įpareigoti šį nutariu komitetą ir fakultetu komiau vakarą „Pokalbis apie sa po to kartu žiūrėjome Čaikovs giausi mūsų studentams? nimo komitetus bei biurus dau apsvarstyti kursinėse komjat ve“. kio baletą „Miegančioji gražuo giau dėmesio skirti fakulte nimo organizacijose. 9. Kokius trūkumus matau grupės fakulteto, Uni 3. Fakultetuose anketos lė“. Konferencija kviečia visu tų saviveiklai. Fakultetuose sa versiteto komjaunimo organizacijos darbe? surenkamos pagal grupes, Susitikimo metu dar labiau su viveikla turi būti rūpinamasi komjaunuolius ir nesaiungi” 10. Kokias siūlau naujas priemones ir darbo for Biurai ir komjaunimo kostiprėjo mūsų draugystė. visa laika, o ne atskirų kom jaunimą sutikti VLKJS XI' mas, vykdant TSKP Programa? mitetai nrlvalo jas p-istaŽOA SMD pirmininkas R. Vapanijų metu. Organizuoti stu suvažiavimą asmeninėmis d< 11. Kas man labiausiai kelia pasipiktinimą? (įsta tyti VVU Komjaunimo ko lančiūnas visų vardu pakvietė dentų kūrybine kompozitorių vanomis moksle, moksliniam us tų laužymas, biurokratizmas ir t. t.). Kaip aš kovoju mitetui iki gruodžio 27 d 1 grupę studentiškoms dainoms ir vNuomeninUTno darh<\ su blogybėmis? mus į Kauną. 4. Apklausime turi teisę Nutarimo vykdymo kontro . ir muzikai kurti: 12. Kitos pastabos (ka siūlau id^olog. darbo page dalyvauti visi VVU studen — Įpareigoti Komjaunimo lę pavesti Universiteto kom . rinime? Ko laukiu iš dėstytojų? Ką reikia padaryti, tai. At’akvmus galima siųs A. DAGYTĖ komitetą ir Kultūros klubą at kovojant už gilesnį žinių įsisavinimą?) ti ir paštu. GMF, III k. L gaivinti studentų mėgėjišką ki no studiją; — įpareigoti Komjaunimo Komitetą ir Istorilos-filologi- . _ jos fakulteto komjaunimo ko- jaunimo komiteto biurui.
TEN DIRBA MUSŲ ZENIA
D
Laiškas žydint liepoms
NUTARIMAS
f 7
vai stų jaut Ipa sten ius vers
SVEČIUOSE „TARYBINIS TEISININKAS Siame puslapyje Teisės mokslų fakuiAteityje „Tarybinis studentas“ dažniau teto studentai pasakoja apie savo darbus, ruoš panašius puslapius, pasakojančius apie savo kasdieninius rūpesčius. Kai kas „ .__ pateikė ir savo pirmuosius literatūrinius bandymus.
KOMJAUNIMO DARBAI
Mūsų fakulteto komjaunimo organizacija yra pajėgi iš spręsti visus uždavinius, ku riuos jai iškelia pats gyveni mas. Šiuo metu fakultete su stiprėjo akademinė drausmė, studentai geriau lanko paskai tas. Daugelis mūsų studentų dirba savarankiškai, 'geriau ruošiasi seminarams ir praty boms. Tai nauja mokymosi forma, ir ją reikia skatinti, nes, kaip faktai rodo, pasiekia mi geri rezultatai. Fakultete plečiama meno saviveikla. Turime merginų kvartetą, vyrų ansambliuką, orkestrėli, džiaugiamės savais konferansje. Saviveikla kol kas dar silpna, bet gerų norų yra. Vadinasi, pasieksime geiesnių rezultatų. Tik reikia daugiau darbo, ir reikalai bus geresni. Neseniai fakultete buvo su rengtas draugovininkų vaka ras, nes komjaunimo organiza cija didelį dėmesį kreipia liau ii dies draugovei. Mūsų fakulteto !(> 2 numatyta, krd 50 proc. stu c! r dentų bus draugovininkai, ir o mes tai pasieksime, nes ne daug jau trūksta. loki Pas mus yra neblogų spor nori tininkų. Tačiau mes susiduria ipar me su sunkumais, kai tenka Ce
išstatyti mišrias komandas.akademinės drausmės laužymo Mes merginų turime tiek ma faktų. žai, kad nepajėgiame sudaryti Visumoje Teisės mokslų komandų. Sporto klubas, suda fakulteto komjaunimo 'organi rydamas varžybų nuostatus, į zacija yra pajėgi įvykdyti tai neatsižvelgia ir mums taš tuos uždavinius, kuriuos iškė kų skaičių mažina. lė Teisės mokslų fakultetui ir Greta kai kurių laimėjimų visuomeninėms organizaci yra ir darbo trūkumų. Visuo joms atviras Universiteto par meninės organizacijos Ir de tinės organizacijos susirinki kanatas veda griežtą kovą mas, svarstęs TSKP XXII su prieš girtuokliavimą. Dar pa važiavimo medžiagą. sitaiko atvejų, kai reikia at VL. KAZAKEVIČIUS skirus studentus už tai svars Fakulteto komjaunimo tyti. Tai atskiri, pavieniai as menys. Tiesa, dar pasitaiko komiteto sekretorius Kai fakulteto atviras parti nis susirinkimas svarstė savi veiklos klausimą mūsų fakul tete. buvo daug diskutuojama ir aštriai ginčijamasi. Eilė draugų įnešė konkrečių pa siūlymų, kaip iš esmės page rinti bei pagyvinti mūsų fa kulteto meninę saviveiklą, ku ri iki šiol nepasižymėjo dide liu veiklumu. Visi susirinku sieji priėjo vieningos nuomo nės, jog reikia fakultete sukur ti meninę saviveikla agitmeninės brigados pavyzdžiu, visuo met pasiruošusią koncertui. Komplektuojant bei organi zuojant fakulteto meninę savi-
TRUKUMŲ DAR YRA veiklą daug darbo ir pastangų Įdėjo drg. Vėlyvls, Vilkas. Jocys ir kt., kurie bevelk vi są savo laisvalaikį skyrė šiam darbui. Pirmas egzaminas buvo koncertas mūsų šefuojamame Vievio rajone „Aušros“ kol ūkyje. Reikia pripažinti, kad koncertas praėjo neblogai. Mū-
lel
Praktikai pasibaigus
t ko •i s r-.-ii sle
„Išeiname į supažindinamąia"il ą praktiką!“ Šie žodžiai beą Į matant pasklido II kurse. Vi ani la". si nekantravo. Ir štai, penk1 tadlenio rytą, antrakursiai išsiskirsto Vilniaus miesto Spa•T® lio, Lenino, Tarybų rajonų, Istn Vilniaus rajono, o taip pat N. Pril Vilniaus rajono prokuratūrose, riio Savaitės bėgyje studentai *ent stengėsi, kiek tai Įmanoma, susipažinti su tardytojo darbu, ;em dalyvavo teismo salėje proku dar rorui pateikiant kaltinimą. i ti oatys apklausinėjo liudinlni ju rus mažiau sudėtingesnėse byose, susipažino su koncellariinlr los darbu ir kt.
Štai Spalio rajono proku ratūroje studentas Z. Bankauskas turėjo progą susipa žinti su nepilnamečių apklau sos metodika. Patenkintas praktikos rezultatais ir R. Raikys. Jam vadovavęs tardy tojas 2-os klasės juristas Da nilevičius stengėsi, kad Iš praktikos studentas kuo dau giau sužinotų, davė eilę sava rankiškų užduočių. Teko atlikti ir eilę techni nio pobūdžio darbų: susiūti bylas, padaryti bylos doku mentų apyrašus. Busimajam teisininkui viską reikia mokė ti. . . Tardytojai neretai pavesda-
vo parašyti daiktinių įrodymų apžiūros protokolą nutari mus dėl medicininės eksperti zės paskyrimo ir kt. Tai gana naudinga. Tačiau čia bevelk visi be išimties susidūrė su „problema“: kaip išmokti ra Syti mašinėle? Įsitikinome, kad tardytojo darbe tai yra būti na. Todėl būtų tikslinga tei sininkams organizuoti mašin raščio kursus. Tai klausimas, apie kurį reikėtų rimtai pagalvoti. Pavasarį antrakursiai atliks supažindinamąją praktiką teis me. A. DAMBRAUSKAS II k.
Svečiuose profesorius Skelbimai ant fakulteto durų kvietė visus ateistų vakarą. Pas mus atvyko LTSR nusipelnęs mokslo profesorius Daukšas. Profeso erlifteikėjas,, a n ius įdomiai papasakojo apie religijos kilmę, os žalą ir pan. Ateityje tokius vakarus reikėtų organlzuogj' su ateistine programa, kurią galėtų paruoši išaugusi fakulteto saviveikla. nei gar inii
TMF, IV kursas K. LIPEIKA
AŠ DARYSIU TVARKĄ!.." TMF IV k. stud. J. Malaškevlčlus. paėmęs ..ant drąsos" skaidriosios XII. 10 (sekmadienį) apšaukė draugovinin kus, budėjusius prie salės durų, rėk imas „Aš kultūroi klubo atstovas ir darysiu tvarką!“
I !
LITERATŪRINIS SKYRELIS Joana KETURAKYTĖ
KAIP MAN SAVE IŠDALINTI
^Kaip man save išdalinti, ^Kad niekam nebūčiau skolinga ^Už džiaugsmą ir rūpesčius, ^Už tai, kad išmokau mylėti! ^Su manim pasilikti nenori ^Mano žodžiai ir mano mintys, ^Ir širdis nebenori ^Vlen tik save girdėti.
I amBislapį paruošė: Keturakytė, įtro Vaicekauskas ofl Dambrauskas
. . . Vita stovj prieš kur 2Z ALBA buvo trumpa: šeimą. Už tai turėjo per — Už nesuderinamą spėjimus darbovietėje. Išva so draugus. Akys sausos. Veidai dega karščiu. elgesį su komjaunuolio var dų nepadarė. Atleido iš — Kaip vertini savo el du, už šeimos ardymą, darbo. Profsąjungos orga gesį? nizacija suruošė draugišką už. . , — Smerkiu save! Vitą pašalino Iš kom teismą. Rajono laikraštis — O kaip ateitis? išspausdino straipsnį „Ar jaunimo. — Jeigu jūs norite, tai teisi Vita?“ Niekas negel Vita jauna, dailiai nu bėjo. Vita ir dabar susitiki nebesusitiklnėsiu. augusi mergina. Vos dvi Vėl lengvas, visai neap dešimt antrą pavasari pasi nėja su Juo. Gyvena jo galvotas pažadas. tikusi. Studentė. Pirmakur materialiai remiama. . . „Padėkite, draugai stu Prieš pat Jos elgesio sė. 1960-ųjų metų pabai dentai!“ svarstymą fakulteto kom goje priimta J komjaunimą. Gyvenime būni. keistų jaunimo biure ant stalo Vi .lis — pakumpęs, pablyš ta nutėškė komjaunimo bi kusiu veidu, suktomis aki dalykų. Meilėje taip pat. mis Aštuoniolika metų vy Argi negali mergina pa lietą. Jai dabar niekas ne milti vedusio žmogaus? Ar svarbu. Ji laikosi įžūliai. resnis už ją. Inžinierius. — Jūs manęs neperaukgi negali būti laiminga su Turi šeimą, tris vaikus, tokiu žmogumi? Taip, su lėsite. Aš Jį myliu! „Pobledą“. Kaip ji galės kitą auk prantama. . . Išyra šeima, Ji sakosi mylinti jį. . . lėti, jeigu jos sąžinę slėgs vaikai netenka tėvo, žmona Kurso draugų rankose — vyrol Jo žmona kaltina išardyta šeima. Gal tada laiškas. Rašo Jo žmona: nereikia mokytis teisės faVitą. Penkioliką metų Ji „Prašau apsvarstyti Vitos kultete? O gamtos? Ten p’-agyveno drauge su vyru. elgesį, ar net suruošti Turi tris dukteris. Ir tik nereikės teisti žmonių, kuIšvardraugiška teismą! Vita rie ardo šeimas. Bet gryna dlntos p~ležastys. Vita ardo t Vita sukėlė audrą! sąžinė ir žmogiškumas vi [daug kartu žadėjo viską sur reikalingi! ► baigti, tačiau savo žodžio sų konferansje Kairevičius ir [niekados netęsėjo. V. VAITIEKUS Gedgaudas paruošė ir Išpildė įdomias intermedijas apie mū sų fakulteto studentų gyveni mą bei „kosmines keliones“. Gerai pasirodėme ir fakui tete. Greta jau esamų progra mos numerių, buvo įtraukta Praėjusį šeštadienį Teisės mokslų fakultete įvyko drau keletas naujų. govininkų vakaras. Gausiai susirinko studentai ir iš Ekono Tačiau saviveikloje yra trū Istorijos-filologiios, Fizikos-matematikos fakultetų. kumų. Vienas iš tokių trūku mikos, Vakaro svečias, milicijos majoras drg. Rainys kalbėjo mų yra tai, kad mes vis dar apie nelengvą teisininko darbą, nurodė, kad į ko negalime pasiekti masiškumo. vą likviduojanttarybinio turi ryžtingiau įsijungti visuo Pavyzdžiui, I-sls kursas vienas menė. Šias mintisnusikaltimą pratęsė taip pat fakulteto dėstytojas drg. iš didžiausių fakultete. O me Caika. ninėje saviveikloje dalyvau Daug plojimų susilaukė teisininkų-saviveiklininkų atlik ja vos 4 žmonės. Kiek žino ma, pirmame kurse yra daug ta programa. Vakaro metu grojo mūsų džiazas. gabių menui žmonių, todėl A. ANTANAITIS jau laikas, draugai pirmakur siai, aktyviau įsijungti į sa viveiklą. Be to vyrų ansamblluke ga lėtų būti ne 7 žmonės, o bent kokie 27, nes yra žinoma, kad į ansamblluką įtraukti to Noriu trumpai gražiai papuošti ir sugębėjimo, bet li gražu ne visi vyrai, kurie pakalbėti alpę tai, sutvarkyti savo 51, 303, 305 gali dainuoti. kaip gyvena ir kambarius. Pa kambariuose ne vi Mano nuomone, turi pradėti tvarkosi bendra vyzdinga tvarka sada būna tvarka. ir tuose kamba Aš manau, kad vi rimčiau dirbti ir instrumenti bučiuose mūsų fa studentai. riuose, kurių se si studentai tai su nis orkestras, taip vadinamas kulteto Patikrinus šva niūnai A. Jasiūtiks, kad daug ma „džiazas“. Žmonių yra, reikia rą, paaiškėjo, kad nas, G. Kaspera loniau gyventi ten. tik gerų norų ir numatyti re kai kurie tvarkosi vičius. kur supa Jauki Tačiau yra stu pertuarą, paruošti programą labai gerai. Svaru, aplinka. „Tauro“ kamba dentų, kurie nesu ne tik grojimui šokiuose, bet riuose: Todėl, draugai, 206, 209, pranta ar nenori kviečiu visus pa ir pasirodymui scenoje. Tokia, 215. Čia " gyvesuprasti, kad puošti mūsų buitį, mano nuomone, turi būti mūsų na E. Vitkutė, bendrabutis tai orkestro pagrindinė kryptis. mus supančią ap D. Vilkaitė ir mūsų antrieji naEd. Markevičius kt. Bet ne tik mai. Nežinau, ar llnką. II k. G. Cechanavičienė merginos moka trūksta noro, ar
DRAUGOVININKŲ VAKARAS
Ar jauku mūsų namuose?
■j
Iš inercijos
^Mano kraujas Sacharoj ^Užlieja (kaitusias smiltis, ^Žodį — laisvė — krrtoju ŽNuo Rytų lig pat Vakarų. ^Mano beržas — ir tas ^Paslaptingai džiunglėmis šnara. ^Kai geriu — visų upių gNerimą aš geriu.
Piešinys J. DAGINIO
Meilė ar lengvabūdiškumas?
^Man reikia save išdalinti, ^Kad niekam nelikčiau skolinga ^Už tai, kad ėmiau ^Milijonų likimais gyventi. ^Su manim niekados nepalikit, ^Mano žodžiai ir mano mintys, ^Kai ateina Žmogus Didžiosios Brolybės šventę.
Dėstytojas klausinėja nepasiruošusį semi narui studentą: — Ar deputatai renkami? — Renkami. — Ar vykdomojo komiteto pirmininkas renkamas? — Renkamas. — Ar vykdomojo komiteto nariai renkaml? — Renkami. — Ar valytoja renkama? Studentas, patenkintas savo pasisekimu seminaro metu ir atsakymais, ----finalo, plačiai nusi šypso ir, linktelėjęs galvą, oriai ištaria: — Renkama. Auditorija kvatoja. Tai štai ką reiškia inercija!
VIENINTELIS IŠSIGELBĖJIMAS Tarybinės Valstybinės Teisės egzamino metu dėstytojas, nepatenkintas studento at sakinėjimu ir matydamas, kad tas viską painioja ir, be to, dar nesupranta dalyko es mės, klausia egzaminuojamąjį: — Ar stipendiją gauni? Studentas nušvinta ir, manydamas, kad tai vienintelis išsigelbėjimas iš padėties (jis tą klausimą supranta), džiugiai ir greitai atsako: — Gaunu! Dėstytojas, rašydamas nepatenkinamą pa žymį, paaiškina: —- Tai po šito egzamino vargu begausi.
1. Nenuilstantis oratorius, kaip Rukšėnas biuro posėdžių metu. 2. Draugiškas ir principingas, kaip fakui teto sek-etorius Kazakevičius. 3. Nesiruošia, kaip III kursas seminarams. 4. Skuba, kaip trečiakursiai prieš laiką išlaikyti egzaminus. 5. Pramiega, kaip II kurso studentas Mie žells pirmas paskaitas.
VI. VAICEKAUSKAS
Kas kaltas? Jonui pradilo padas. Maža skylutė — ką čia taisyti! Nešiojo. Skylė didėjo. Pagaliau praplyšo šonas, ir Jonas, nieko negalvoda mas, nutrenkė batus palovėn. .. .. . Suklupo kurso draugas. Et, niekis — atsikels! Atsikėlė. Vėl suklupo. Restorane. Ką, perspėti? Na ir tvarka, smaugusiam žmogui ir išgerti negalima! Tegu. Ne mažas. Draugužis suklupo taip, kad pakvipo išzvimbimu iš Universiteto. — Kaip komjaunuolis, jis nevertas nešio ti to vardo! — rėkia grupės sekretorius. — Nevieta tokiam studentų tarpe! — klykia draugai. Išmetė — rankas nusiplovė. Atsikratė. .. ..Jonas pavartė batus, atsiduso: — Dažnai, būdami patys kaiti, kaltiname kitą. Ek, vėl batų naujų reikia! O pradžioj nedaug tereikėjo — mažo remonto.
Medžiai moko žmones Rudenį būna miglos. Sunkios. Nepermatomos. Šaltos. Jos nuogai nurengia medžius, sugniuž do žolę. Žmonės keikia šaltas miglas, statosi apikakles, susigūžia, šalta, velniškai šalta drėg ną rudens vakarą. Mudu su Vacium klaidžiojame gatvėmis. Blyksi žibintų šviesa, trykšta ant plikų liepai, čių šakų, praeivių veidų, grindinio. Gatvės Judrios, energingos — vėsa ne’eidžia ’ paplepėt sustojus būreliais, sulėtint žingsnio. Visur jau čiasi, kaip nenumaldomai, sąžiningai ir tvarkin gai dirba ruduo. Netoli Kutuzovo aikštės priekyje ėjęs Vacys stabue’i ir, ištiesęs ranką, rodo į krūvon susi spietusius medžius: — Matai? Lapai žali, žali. Ir kiek Jų daug. Nė nebando kristi. Medžiai šakomis susipynę, l krūvą susiglaudę. Si.ta jiems. Todėl ir laikosi. Vienas medis, kaip ir žmogus, nieko negali!
Žmogau! Koks tu? Pereitais metais man teko pabuvoti stiklo fab rike. Meistras Masteikis laboratori’o’e parodė, kaip nustatomas stiklo skairumas. Stipri prožektorių šviera bėginėjo po st'Ulo lanus. o ant sienos šokinėlo ekranas. Kur stik'as blogesnės koky bės — ten dėmė. Pasibaigus šiam seansui, meistras užsirūkė ci garetę ir, lyg tarp kitko, pasakė: — Gerai šviečia ta lempu‘ė, kuri be dėmių. Aš pagalvojau apie žmogų.
STASYS LIPSKIS
APSAKYMAS
žvaigždės
Žiuri žemyn
atleisti Ją nuo komjaunimo darbo nors laikinai. Albinos IM IESTELIO parke šĮvakar šokiai. Iš ten sklinda muzlžodžiais jie visada tikėjo. Tikėjo ir dabar, kad Albinai bus ka, ten šoka Jaunimas. sunku. Tik niekas tur būt nepagalvojo, kad Albina nenorėjo Albina praveria langą. Drungnas pavakario vėjas jų pasakyti. Iškeltam pasiūlymui draugai pritarė. į Albinos padvelkė Jai Į veidą. JI Įsižiūri Į parką, Įsiklauso J muziką. veidą pūstelėjo karšto oro srovė. „Atstūmė, atstūmė“, — Albinai tik dvidešimt metų. Tik tiek. Bet ji ŠĮvakar Į kartojo Albina. Ji vėl nematė, kaip patenkintas atsisėdo ' Salėje dar skamba muzika, šokius neis. Ji geriau parymos čia, prie lango. Ar gali jau Na, užteks tos grūsties: | Basys (patenkintas, gal būt, dėl to, kad Įvyko ir pavyko susi- ) parketu , nas žmogus tokiu metu Išbūti mažam kambarėly? Kažin? čiužena šokančiųjų ko- papuolėte j ją, patys prisime rinkimas), kaip komjaunuonuoliai pasiūlė padėti Albinai. { jos. O Albinai šis kambarėlis dabar mielas ir brangus. Ji čia te, o kam neteko — vistiek patikės, kad taip gali grū: Bet to Albina Jau nesiklausė. Ir pirmoji tą vakarą išsku ’ — Ak, kaip karšta, — atsidūs- studentai, sėdėtų ir sėdėtų. . . norėdami kitų sąski mergaitė, įsikibdama į ritebėjo namo, kad niekas nepaklaustų, kad niekas neprakal I. ta Keturios kambario slenosl Kiek daug jose telpa. Ir jei riškai atkištą alkūnę. sutaupyti laiką. bintų. .. tik kas nori pasmerkti, tuoj prikiša „užsidarei tarp keturių — O, taip... Salėje per tvan Juk tai liaudies draugovės . . Albii.a tebežiūri pro langą. Nuo to susirinkimo pra ku, — paslaugiai sutinka jau pestis. kambario sienų“. Draugovininkai tikri nuolis. bilietus, gana rūpestingai kol ėjo nemaža laiko. Į pasauli atėjo Palmutė, komjaunuoliai O Albinai tos kambario sienos taip brangios. šnekučiuodami nulipa žemyn. ia su triūkšmadariais, bet aplanko Albiną, atneša jai mėgstamų gėlių. Juk ir Ji buvo Du langai, surimuoti taisyklingais kvadratais, tarsi "dvi Prie rūbinės jau rikiuojasi eilu :arto neteko matyti, kad pa] visiems tokia gera. Dažnai Jie primena, kad, kai tik Albi tė — ne taip ilga, bet ir ne kytų akys, žvelgia Į tolumą. Tai viena siena. tvarką prie rūbinės. ;>] trumpa. . . Paltus padavinėja tik na grĮš iš atostogų, Ją vėl išrinks Į komjaunimo komitenal skundžiasi, kad mergino! Ant ktos sienos kabo didelis tėvų portretas. Iš nuotrau dvi rūbininkės, todėl tektų pa — draugovininkėms trūki tą. Girdėjo Albina ir tai, kad Basį atleido iš instrukto- laukti bent dešimt minučių. Vers darbo. Kodėl nepasiuntus jų kos žvelgia dar jauni tėvai, tokie, kokie Jie buvo pirmai i | riaus pareigų. siais povedyblnio gyvenimo metais. ti laukti mergaitę? O, ne! Ir ri binę? Darbas eitų žymiai spl Albina Įsiklauso, Parke tebevyksta šokiai. Bet šį vaka- teris, paėmęs jos numeriuką, čiau. Dela, tai daroma tiek šv! Tėvai! Abu Jie brangūs Albinai. Jos širdyje neišliko tiesiai prie langelio. Kaž tinių vakarų metu, o po eiiiJ rą ji nėjo Į šoklus. Bet Ji nueis rytoj, poryt. Ji nueis, ji nueinanumynęs gyvas tėvo žvilgsnis. Atsimena Albina tik minias žmonių, koją, alkūne už poilsio vakarų — labai d | dūdų orkestrą, vainikų krūvą ir paprastą, juodą karstą, ku • vėl šoks, vėl Juoksis. Šypsosis Ji, šypsosis mažytė Palmutė, kam braukęs eilėje stovinčiai mer vyksta tokios scenos. ir sugrjžęs Palmutės tėvas. Ir vėl bus gera, Prieis Basys, ginai, kiša numeriukus rūbinin riame amžinai užmigo jos tėvo širdis. Tėvo, nužudyto ban Merginos, mes paėios pan J kei. ir paprastai, kukliai paprašys atleisti. ditų. O iš salės užplūsta nauja sku klme tokius „šiaudinius“ riteri] buvo Albinos O gal jos ir nebuvo atstūmę? Gal tai Prie lango stovi stalas. Paprasta, naminė staltiesė, laik bančiųjų banga. Ir prasideda! Jeigu neleisime, kad mūsų J sapnas? rodis žadintuvas ir vaza su gėlėmis, štai ir viskas, kuo gali Verda aistros, traška kaulai, tus imtų be eilės, nesusidai 1 tokių kamšačių. Ir Albina tuo tiki. šllaugia prakaitas. Kažkas cy pasigirti paprastas, senoviškas stalas. D. GRATKAUSKAirJ pia. Tiki, kaip moka tikėti dvidešimtmečlai. Taip atrodo stalas kiekvieną dieną. Šiandien ant jo pa Tiki, kaip moka tikėti komjaunuoliai. dėtas komjaunimo bilietas. Kaip moka tikėti optimistai. Prisiminti! Daug, oi daug ką primena Albinai komjau Žmonės ir gimę tam, kad tikėtų Į laimę, Kad tikėtų ja nimo bilietas. Paprasta, rusva knygutė su Lenino atvaizdu, KODĖL ŠIEMET NEBUS KALĖDŲ ŠVENČIŲ? nelaukdami stebuklingų malonių, o kovodami už tą laimę. taip ji atrodo iš šalies. O Albinai ir tas atvaizdas, ir užra O taip tikėti — tai reiškia kovoti, šas, ir pati knygutė labai brangi. Su ja susiję patys gra Tai reiškia gyventi, kad visiems būtų gera. Dėl to, kad: latinlų bombardavimų evak u žiausieji Albinos gyvenimo metai. Labai gera. 1. S v. Juozapas yra išvy tas iš miesto. Kas moka geriausiai suruošti vakarą? Albina Dočkutė. . . .Albina pažvelgia į tolį. Melsvame dangaus kupole kęs Į frontą. 5. Trys karaliai, kada Kas moka geriausiai Įsiklausyti Į žmogaus skundą? Kas su mirksi Išdykėlės žvaigždės. Jos ilgai mirksi, dega, ir tik rasta utėlių, negauna kėlioj geba svyruojančiam patarti, suklydusiam padėti? Dočkutė. 2. Sv. Marija atlieka dar tada krinta žemyn. Krinta sudegusios, krinta palikusios švie leidimo. Šešerius metus ji buvo komjaunimo organizacijos sekre sų brūkšnĮ. Ir joms, tur būt, negaila, kad jos sudega. Juk bo prievolę miške. 6. Gardelis paimtas prl torė. Ji paprašė komjaunimo bilietą palikti visam laikui. jos degė, Jos švietė. O kas šviečia, tas lieka. 3. Piemenėliai išvyko t lėktuvinei apsaugai. Kambario viduje, prie lovos, stovi vaikiškas vežimėlis. Lieka širdyse. 7. žvaigždė šviesti neg] Jame miega Albinos dukrelė Palmutė. Tas vardas Albinai Reicho darbo tarnybą. Lieka sąmonėje. gražiausias, ir tą dieną, kai gimė dukrelė, Ją Albina pava 4. Kūdikėlis Jėzus dėl nuo- dėl nuolatinių oro pavojų] Lieka žmonijos protuose. dino Palmutė. 8. Sienas ir šiaudai i fiskuoti. Palmutė gimė be tėvo. Albina dar atsimena vienišus paniekos, pasmerkimo žvilgsnius. Tegu ne visi, tegu ne kas 9. Jautis atiduotas mėi dien, bet vis tik atsirasdavo tokių, kurie, Albiną sutikdavę prievolei. mesdavo pašaipų, užgaulų žvilgsnį. Buvo ir tokių dvasios 10. Todėl dėl vieno as neūžaugų, kurie susitikę su Albina nudelbdavo akis že Kalėdų švęsti neapsimoka myn, o jai negirdint vapėdavo: „Durna merga! Geriau nužu i į ' 'j •• 1į \ (Iš liaudies kūrybos hi] dytų. nei benkartą augintų". ® f■įSSĮgf. ž rinės okupacijos metai:). O Albina laukė kūdikio ateinant Į pasaulĮ. Sulaukusi, Ji « k : X? p ** laukė sugrįžtant Palmutės tėvo. O jis žadėjo grįžti. . . as <*?aį8Ss » <■ Tą dieną, kai gimė Palmutė, Albinai seselė atnešė di L& . delę astrų puokštę. Tai buvo kukli dovana nuo visų konto ros komjaunuolių. Ir jai tą dieną pasirodė, kad pasaulyje nėra blogio, kad pasaulyje yra tik grožis. Tyras, nepa prastas grožis. Ir kad jau nėra tų suglebusių, ištižusių skeptikų, kurie šaiposi sutikę merginą — motiną. . . Albina žiūri pro langą ir mąsto. Jos atmintyje Iškyla neseniai įvykęs komjaunimo organizacijos susirinkimas. . . .Kontoros raudonajame kampelyje nuobodžiavo keli ūsų vaikinai. Į susirinkimą komjaunuoliai kažkodėl rinkosi pavė luotai. Ir aplamai, kai sekretoriumi dirbo Albina Dočkutė, susirinkimai visada praeidavo labai gyvai ir Įdomiai. Nau jajam sekretoriui sekėsi daug sunkiau. Gal dėl to, kad ne sisekė sekretoriauti, o gal dėl to, kad nepatiko tiesioginis darbas, sekretorius metė darbą kontoroje ir dabar reikėjo Pasibaigė Vilniaus mie išrinkti į Jo vietą kitą asmenį. Pagaliau susirinko dauguma „Žalgirio“ sportinės gimna komjanuollų, ir susirinkimas prasidėjo. Po sekretoriaus kos pirmenybės. Universit trumpos ataskaitos,. paprašė žodžio rajoninio komjaunimo komanda, startavusi šiose • komiteto Instruktorius Basys. žybose, užėmė pirmą vietą, — Kaip jau žinote, reikia išrinkti naują sekretorių. Be rinkusi 753,6 taškų. (Pėda to, — ties ta vieta instruktorius pritilo, jautėsi, kad jis ginis institutas surinko 520 jaudinasi, — gal būt, reikia perrinkti dar vieną komiteto taško). narį. Mano nuomone, gal būt, — instruktorius vis labiau jaudinosi, — susidarius tokioms sąlygoms reikia pakeisti Individualiai pagal I ats] Albiną Dočkutę. rio programą nugalėjo md — Kodėl? gimnastė D. Tamulevičil — Tegul ji pati pasisako ar jai sunku? (MMF IV k.), surinkusi ] — O gal sugebės dirbti? — pasigirdo balsai. balo. Antra ir trečia vieta į Albina tuo metu jau nieko nejuto. Kažkas baisaus, kaž teko taip pat mūsų girrnj kas nepataisomo dusino jos plaučius, užspaudė gerklę. Jos tems B. Paulauskalter (EI veidą išpylė raudonų spuogų sietynas, pasunkėjo antakiai. II k.) ir M. Aronaitei (C'ij Kažkur Iš ten, iš prezidiumo, atėjo miglotas klausimas, ku V k.). rio Albina girdėjo tik nuotrupas. A. Minkevičius (EMF) st| Ji paskubomis atsistojo. Pakėlė galvą. Ir greit žvilgs tuodamas pagal Ii atskd nį vėl nudelbė žemyn. Ne, ne todėl, kad būtų gėda. Ir ne programą, taip pat tapo todėl, kad niekas nepamatytų Įraudusių akių. Albina never žybų nugalėtoju. Gerai kė. Ji niekada neverkdavo. Bet tą minutę ji buvo laimin rodė teisininkas P. BrurJ ga, kad galėjo pasakyti nors tiek: — Man bus sunku dirbti. Negalėsiu, draugai, tikrai Jis taip pat iškovojo čemd negalėsiu. no vardą (startuodamas pa Ir nutilo. Nors jautė, kad pasakė didelę netiesą. Ir atsi trečio atskyrio programą) sėdo. L. MAJOROVAS Susirinkimas Jai nebeegzistavo. Jos sąmonėje buvo pa V VU gimnastikos drika: gražios, baltosios astros pynėsi su išrkeiptu instruk treneris toriaus veidu, draugų paveikslai kaitaliojosi su juodu, neby liu tėvo karstu. Vėl prisiminė instruktorių Basį. Žmogus jis? Taip! Tik negyvas, bet vaikščiojantis žmogaus siluetas. Redaktorius V. DENAS Ne, Albina gerbia instruktorius. Ji pažinojo daug instruk torių, gerų, atsidavusių savo darbui. Apie kai kuriuos iš jų rašė net „Jaunimo gretos“. Gerai pažinojo ji ir Basį. Su NAUJŲJŲ METŲ KAK juo Albina dažnai išsikalbėdavo. Tik nesutardavo jie, kai NAVALAS IR EGLUTI kalba nukrypdavo į šeimos, buities klausimus. Jis perdaug RENGIAMA UNIVERS R. RAKAUSKO nuotr. Rytoj upelis užšals... fanatiškai neapkęsdavo netekėjusių motinų, kiekviename TETO AKTŲ SALĖJE. žingsnyje jas pašiepdavo. Ir štai dabar, net su Albina ne PAKVIETIMAI GAU pasikalbėjęs, Jis pasiūlė išrinkti naują sekretoriaus pava NAMI KULTŪROS KLU duotoją. Nauią! Lyg Albina būtų sena, nurašyta prekė, BE. Albina tebemąstė, Negirdėjo ji už lango ūžaujančio rudenio STUDENTE, NAU vėjo, negirdėjo ji triukšmingo ginčo kambaryje. Komjau ■JUOSIUS METUS SI nuoliai ginčijosi, kalbėjo apie Albiną, nenorėjo balsuoti TIK UNIVERSITETE! prieš ją. Kažkas pasiūlė atsižvelgti į tuos Albinos žodžius ir
j „ŠIAUDINIS“ MANDAGUMAS
;
’Jftu
SPORTĄ
M
gimnas
STUDENTE!
Ar užsiprenumeravai savo laikraštį?
Jei
Naujos knygos 1. Srumilinas S. G. Socializmo ir komunizmo problemos Tarybų Sąjungoje. M., 1961. 415 psl. (rusų k.). 2. Politinės socializmo ekonomijos klausimai. (Diskusi ja). M., 1961. 407 p. 3. Kibernetiką komunizmo tarnybai. Strp. rink. T. 1. M. — L., 1961, 312 p. Apie kibernetikos pritaikymą biologijoje, medicinoje, lingvistikoje, technikoje, pramonėje ir kt.
nesuspėjai,
tai
paskubėk,
„Tarybinis
n
studentas" nebus pardavinėjamas Užsiprenumeruok visiems mokslo metams Laikrašti užsisako: studentai savo KAINA-50 kap. dėstytojai — katedrose.
grupėse,)
Universiteto administraciH kolektyvas nuoširdžiai u? laučia mokymo skyriaus i spektorių STEPONAVIČIENĘ Aldona Jos motinai mirus.
Universiteto Mokslinės bit liotekos kolektyvas dėl bend radarbės Janinos GUTAUS KIENĖS mirties reiškia gili užuojauta vėlionies šeimai'
Rinko ir spaudė LKP CK Latkraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3. telef. 7-79-17 LV 11473
«TapwOHHHC CTyaeHTac. («Coa»TCKHfi CTyfleHT.),
OpraH BH/i.HioccKora Tocya. yHHacpcMTeTa
mm.
B. Kancynaca.
Užs. Nr. 0631