ABOMTARAf,
CaRJ/BOS scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNCrOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m. spalio 20 d. Nr. 30 (1055)
EINA NUO 1950 METŲ
PASIRAŠYTA SUTARTIS Mūsų Universiteto dele gacija — prorektorius J. Gri gonis, partijos komiteto sek retorius K. Poškus ir darbuo tojų profsąjungos komiteto pirmininkas I. Žeberskis — viešėjo Vengrijos Liaudies Respublikoje. Čia buvo pasi rašyta draugystės ir bendra darbiavimo sutartis su Deb receno L. Košuto universite tu. ~ ~ —Delegaciją priėmė Švietimo ministerijos aukštojo mokslo valdybos viršininkas. Mūsų Universiteto atstovai apžiūrė jo Budapeštą, turėjo įdomų susitikimą su Medicinos uni versiteto vadovybe. Nuotraukoje: Mūsų Uni versiteto vadovai pasirašo sutartj su Debreceno L. Ko šuto Universiteto rektoriumi.
Studentai ne tiktai dirba, bet ir turiningai Ici
REKTORATAS PRANE
ŠA,
LAPKRIČIO
KAD
DEVINTOSIOS
TOS
PASKAI
PERKELIAMOS
|
PENKTĄ
LAPKRIČIO
DIENĄ. LAPKRIČIO DE
VINTOJI
—
POILSIO
DIENA.
KAINA 1 KAI.
Pailsėsim, kai lis Sunkiai šiemet augo derlius Lietuvos laukuose. Lietus plakė ir plakė. Neapstojo ir rudeniop. Su technika j laukus neįvažiuosi. O ir ten, kur ji dar šiaip taip kapstosi permirkusioje žemėje, apie dar bo spartą nė negalvok. Į pagalbą kaimui be kitų tal kininkų atvyko ir daug darbščių studentų, j Įvai rias Lietuvos vietas išvyko ir 4136 mūsų Universite to auklėtiniai. 180 prekybininkų dabar dirba Varėnos, Pasvalio ir Trakų rajonuose. Apskritai fakulteto studentai darbo ir gyvenimo sąlygomis patenkinti. Tai dide lis nuopelnas ir dekanato, partinio biuro — visų fa kulteto vadovų. Dar prieš talkas {vyko išplėstinis partinio biuro posėdis, kuriame dalyvavo kurato riai, atstovai iš ūkių, kurie laukė prekybininkų pa ramos. Posėdyje buvo apsvarstyta kaip Prekybos fakultetas turi prisidėti įgyvendinant TSKP CK lie pos plenumo nutarimus, su ūkių vadovais apsvaistyti darbai, kuriuos studentai atliks per talką. Tad ir nesklandumų čia nepasitaikė. Patenkinti ir kol ūkiečiai, ir studentai. Visur vyrauja pakili darbo nuotaika, energija ir entuziazmas. Kaip papasakojo Prekybos fakulteto partinio biuro sekretorius doc. B. Cereška, kuris kartu su dekanu doc. L. Butkevi čiumi lankėsi pas studentus, visuose ūkiuose talki ninkai jaunatviškai nusiteikę, nepaisydami nepalan poziciją, susipažino su vių literatūros mokytojo kių oro sąlygų per dieną Įvykdo iki dviejų normų. miesto istorinėmis vieto- Vaidoto Spudo namiškiais, Trakų rajono Rūdiškių tarybiniame ūkyje dirban mis .grožėjosi naujai išau- Poeto mama nuoširdžiai čios trečiakursės per dieną nukasa po 1,3 t. bulvių. gūsiais kvartalais. Kitą papasakojo apie savo sū- Vadinasi, jos Įvykdo beveik po tris normas. Tiesa, džia laisvalaikį. Tam dide sekmadienį, spalio 8 die- naus vaikystės ir jaunys- talkininkams taikoma 20 procentų nuolaida — ne lį dėmesį skiria tarybinio ną, talkininkai ūkio auto- tės dienas, parodė jo pratę studentai prie darbo. Bet kaip sužinojome iš ūkio partinės organizaci- busu keliavo po šiaurės kambarį, knygų spintas, grupės kuratoriaus ekonomikos kandidato V. Mac jos sekretorė V. Jarecka1- Lietuvą. Ekskursijos me- nuotraukų albumus, pati kevičiaus, viską lemia merginų draugiškumas ir no nusifotografuoti ras, kuo daugiau padaryti. Kad ir toks pavyzdys: tė. Visada laiku pristato- tu buvo aplankyta daug sutiko ma spauda, galima nusi- miestų ir miestelių. Visus jaunimo būryje. Po to stu- vagos juk nevienodos, vienoj bulvių daugiau, kita padėjo rožių trumpesnė. Merginos padeda viena kitai ir ilsisi pirkti naujausios lietuvių sudomino neabejotinos ar- deniai tik tada kai visų vagos baigtos. Tai ne smulkme ir užsienio autorių groži- chitektūrinės vertės seno- puokštę ant poeto kaipo, Kitos poilsio dienos taip na. Taip auga ir tvirtėja tikras kolektyvas, kuriam nės literatūros knygas, vės paminklas — Rozalikartą per savaitę rodomi mo bažnytėlė. Joje yra pa<t praeis neveltui. Ruo- ir grįžus Į paskaitas, bus nesunku išlaikyti darbinę filmai. Tiesa, kino filmų net meno kurinių, prie ku- šiamės aplankyti lietuvių nuotaiką, išspręsti jam iškilus) uždavinį, O kai lyja merginoms pakanka darbo pastogėje norėtųsi matyti dažniau, rių pritvirtintos specialios literatūroje ir kultūroje Nuoširdžiai bendraujame plokštelės su įrašu: ,,Dai- gerai žinomo Jono Mar — valyti grūdus, krauti bulves j mašinas. Taikiniu su vietiniu jaunimu: ren- lės paminklas. Saugomas cinkevičiaus memorialinį kai suprato, kad šiuo metu jiems tenka dirbti kaip kambarį, pasižvalgyti po žemdirbiams — pailsėsi, kai derlius aruode bus. Tad giami bendri poilsio vaiki- valstybės". rai. Spalio 7 dieną po Jauniesiems ūkio talki- Radviliškio, Šiaulių mies- teko ir sekmadieniais padirbėti. Poilsis — kai lyja. darbo grupė studentų Klo- ninkams buvo įdomu susi- tus, vakare pažiūrėti Šiau- Štai Ausieniškių tarybinio ūkio vadovai irgi taip velnių kultūros namuose pažinti su rajono centru lių dramos teatro spektak- susitarė su studentais. Kai lietus neleidžia išeiti Į laukus, talkininkai vežami j Vilnių. klausėsi Lietuvos filhar- — Pakruojo miestu. Prie ULaisvalaikis leidžiamas irgi puikiai. Dusmenyse monijos ansamblio „Estra XIX amžiaus vidurio staTokios busimųjų biblio dinės melodijos" koncerto, tybos stilių primenančių tekininkų darbo ir poilsio dirbantys trečio kurso prekių mokslo studentai, va Sekmadieniais studentai gatvių, senovinių pastatų dienos. Netrukus talka dovaujami grupės kuratorės ekonomikos kandidatės stengiasi susipažinti su puikiai derinasi nauji gy baigsis .todėl studentai I. Degutytės, labai gražiai apipavidalino savo patal rajono gamtos, istorijos ir veliamieji rajonai. Daug jau ruošia progamą apsi pas, leidžia sienlaikraštį, satyrinį lapelį. Prekybinin architektūros paminklais, šiltų prisiminimų paliko sveikinimo vakarui, tvar- kai pasakoja apie Vilniaus universiteto istoriją, 400 įžymiomis vietomis. Spa kelionė į Linkuvą. Ten ko medžiagą paskaitai metų jubiliejų, jam skirtus renginius. Kolūkiui lio 1 dieną grupė lankėsi studentai susitiko su anks- „Universitetui — 400". VLKJS 60-mečio proga studentai paruoš laikraštėlį apie šaunųjų komjaunimą. Panevėžyje. Ten apžiūrėjo ti mirusio poeto, vietines Gal kiek prastėliau trakiečiai priėmė fizikus. Dau- Stasė STANKEVIČIŪTĖ kraštotyros muziejaus eks vidurinės mokyklos lietuguma jų turi gyventi neapšildomose patalpose, kai D. Kauno nuotraukose: Bibliotekininkystės ir mokslinės kur ir maistas ne itin geras. Tiltų kolūkis aiškiai informacijos specialybės pirmo kurso studentės talkina nepajėgus laikyti 150 talkininkų. Studentai nepa Žvirblonių tarybinio ūkio žemdirbiams; prie poeto Vaido tenkinti, kad juos maitina tik devintą valandą. Tuo laiku jie norėtų jau būti lauke. Ir pats maitinimas to Spudo kapo Linkuvoje. užsitęsia: valgoma dviem pamainomis. Čia buvo vienas apsinuodijimas nuo maisto. Gyventi taip pat ankštoka. O taikoma akordinė darbo sistema stu dentams patinka. Pasiruošę ūkiai priėmė ir teisininkus, kurie išvy ko į Biržų rajoną. Nors dirbti čia gal Ir sunkiau, bet gyvenimo ir buities sąlygos labai geros. Nuva žiuoja studentai laisvalaikiu ir į Rygą pasižvalgyti. Ir konfliktų nekyla. Išskyrus gal vieną tikrai negra žų atvejį su trečio kurso pirma grupe. Ūkiui pa prašius juos padirbėti per poilsio dieną, atsirado šeši vyrai, kurie užuot pagelbėję laukuose per die ną demonstratyviai drybsojo. Formaliai jie teisūs — buvo nedarbo diena. O jų žmogiškumas kur? Jūs, vyrukai, tikriausiai pykšite, kai dekanatas bendra bučius, stipendijas skirstys vien formaliai.
Rovė vienas, rovė du Pakruojo rajono kolūkių ir tarybinių ūkių laukuose pasklido gausūs mūsų Universiteto Istorljos fakulteto studentų bū riai. Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos specialybės pirmakursiai, vadovaujami dėstytojo D. Kauno .triūsia Žvirblonių tarybiniame ūkyje. Šio ūkio administracija pasirūpino, kad merginos patogiai įsikurtų, gerai ir skaniai maitintųsi. Nors dažni lietūs ir trukdo darbą, tačiau ūkio direktorius Jonas Gutkovas patenkintas — jaunimas triūsia šauniiai: per dekadą nuimda 10 ha cukrinių runkelių. Geru žodžiu minėtinos D. Nemeikšytė, Z. bembergaitė, A. Mozūraite, D. Juozapavičiūtė, A Onaitytė ir kitos mergi-
~
UNIVERSITETO STUDENTŲ DĖMESIUI
PROFSĄJUNGA - ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA Branginti vietą, kur gyveni Studentų profsąjunga — masiškiausia Universite to visuomeninė organizacija. Ji atlieka didelj vaid menį studentų auklėjamajame, kultūriniame, visuomeniniame-politiniame gyvenime, padeda gerinii studentų mokymosi, darbo, buities sąlygas. Vienas iš svarbiausių mūsų darbo barų — studentų buitis. Beveik pusė studentų gauna bendrabučius. Mūsų profsąjungos komitetui svarbu, kad bendrabučiuose būtų pavyzdinė tvarka ir švara. Juose plečiama studentų savivalda. Tarybos rūpinasi geresnėmis studentų buitinėmis sąlygomis, organizuoja kultūri nį-auklėjamąjį darbą .socialistinį lenktyniavimą. Di delį darbą, gerindamas Universiteto bendrabučiuose studentų buitį, atlieka profkomiteto bendrabučių buitinis sektorius. Jis vadovauja ir koordinuoja vi sų fakultetų buitinių sektorių bei visų bendrabučių tarybų darbą. Negalime dejuoti vien dėl trūkumų, pirmiausia reikėtų įvertinti ir tai, kas jau padaryta. Prieš penkerius metus turėjome 6 studentų bendra bučius, o šiandien jų — jau 14. Vadinasi, ir rūpes čių daugiau. Naujai ir kritiškai peržiūrimi darbo planai, uždaviniai. Labai norėtųsi, jog įvairių ne sklandumų būtų kaskart vis mažiau. Nereikėtų taip aštriai akcentuoti. Tačiau pasitaikančios negerovės, verčia ieškoti naujų darbo formų, naujų sprendimų, kad išvengtume bendrabučių taisyklių pažeidimų. Ne paslaptis, jog nemaža studentų, kurie nebrangi na to, kas jiems duota. Dažnai jie nusižengia bendrabučio vidaus taisyklėms, pažemindami tarybi nio studento vardą. Kovai su bendrabučio taisyklių pažeidėjais, įkurta komjaunimo komiteto operatyvi nė grupė. Dažnai rengia reidus ir Universiteto buiti nė komisija. Svarstant reidų medžiagą, bene daž niausias pažeidimas — „svetingumas" vėlyviems lankytojams, palydimas taurelių skambesiu, nors vi si žino, jog tai griežtai draudžiama. Metų pradžio je visi supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis. Jos surašytos kiekvieno kambario pase. Ir visgi, kartais tenka taikyti administracines nuobaudas. Įvairios jos esti, pradedant įspėjimu ir baigiant Rek toriaus papeikimu bei šalinimu iš bendrabučio. Pra ėjusiais mokslo metais profkomiteto posėdžiuose teko svarstyti 113 studentų, net 7 iš jų pašalinti. Štai FF III k. stud. K. Ašmonaitis, E. Rudys, V. Stri maitis, gyvendami 6 bendrabučio 205 kambaryje, dažnai pažeidinėdavo vidaus tvarkos taisykles, ne tvarkydavo kambario, už tai buvo ir pašalinti. Visi svarstyti studentai, gavę studentų profkomiteto griežtus papeikimus, Rektoriaus papeikimus šiais metais negavo bendrabučio. Šiemet mes savo darbe numatėme dar vieną nau jovę: „Tarybiniame studente" bus skelbiamos žinios apie studentų elgesį bendrabučiuose. Greta skyre lio „Pašalinti studentai", matysime informaciją rub rika „Svarstyti profsąjungos komitete". Kol kas šunį ku numatyti, kiek veiksminga bus ši naujovė, bet manome, jog perskaičius „Tarybinį studentą", ne reikės ilgai galvoti, kodėl kai kurie draugai negavo bendrabučio. Žinoma, mes stengsimės, kad tokių būtų mažiau, kad studentai įsisąmonintų, jog bend rabutis — tai namai kuriuose reikia elgtis tinkamai Mes visai nesidžiaugiame Ir nesididžiuojame, galė dami įsteigti tokį skyrelį. Bet kol kas to labai rei kia. R. VOSYLIUS,
Verta susirūpinti Universiteto profsąjungos komiteto buitinės komisijos nariai dažni svečiai bendra bučiuose. Šiandieną norime pateikti keleto tokių apsi lankymų rezultatus. Spalio 4 d. buvo patikrinti 12 bendrabučio I ir II (ten gyvena istorikai) ir 10 bend rabučio III (ten gyvena Pre kybos fakulteto studentai) korpusai. Padėtis tikrai nėra džiuginanti. Kokios bėdos ir kokie trūkumai dažniausiai pasitaiko mūsų antruosiuose namuose. Didelį nerimą kelia bend rabučių virtuvės. Dar 'daž nai juose nėra budėjimo gra fiko: tai 10 bendrabučio III korpuso 5 aukšte, 12 bend rabučio I korpuso 2 aukšte ir kt. Tačiau tai dar ne pats didžiausias trūkumas. Turbūt nė vienam iš mūsų nebus mą lonu gaminti 'maistą nešvaribje Virtuvėje ant dujinių viryklių, kurios neprisimena, kada paskutinį kartą jas va lė. Daugelyje virtuvių nėra šviesos. O kuo galima patei
sinti tokį dalyką: daug kur išdaužyti virtuvių durų stik lai. Todėl 10 bendrabučio III korpuso 3 aukšto kairiosios pusės gyventojai į virtuvę patenka originaliu būdu: įli pa per išdaužtą stiklą, nes durys užrakintos. Dar viena bėda: neužsisuka kranai, van duo bėga ir dieną, ir naktį. Geru žodžiu galima pami nėti 4 bendrabučio šeiminin kus: dar jie nesuspėjo suda ryti budėjimo grafikų, bet virtuvės tvarkingos. 5 bend rabučio gyventojai tikrai verti pagyrų — ir grafikai iškabinti, ir virtuvės sutvar kytos. Ne vienas galėtų pasi mokyti. Ne ką geresnė padėtis ir dušuose. Ir vėl tos pačios bėdos: nėra šviesos, neužsisu ka kranai, neužsirakina du rys, labai nešvaru. Kiek geriau šitie, klausi mai sprendžiami šeštame bendrabutyje. Dar vienas labai aktualus klausimas: bendrabučių bu dėtojų darbas. Dešimtojo bendrabučio III korpuso bu
Jau ketvirti metai, kai Pramonės ekonomikos fakul teto studentai gyvena Saulė tekio 10 bendrabučio antra me korpuse. Iš pradžių buvo labai daug problemų, kurių išsprendimas priklausė ne vien nuo mūsų, studentų, ge rų norų. Per tuos trejus me tus padaryta daug kas, kai bendrabutis taptų tvarkin gesnis, jaukesnis. Juk šiaip ar taip bežiūrėtumėm, dau giausia laiko studentai pri leidžia bendrabutyje. Todėl ir anksčiau buvo, ir dabar iš lieka aktuali problema — ką daryti, kad bendrabutis tapt 4 antraisiais namais, gerais na mais?
toli eiti ieškoti knygų Bet lazda turi du galus — dabai mes nebeturime kur ren jti savo vakarų. Tenka skaityklą skolintis iš kitų korpusų, c tai irgi sudaro sunkumų. Ne bėra ir kur mokytis bendra bučio gyventojams, nes prie vieno stalo trise su kursi niais darbais nelabai sutelpa. ' Kiekvienas atėjęs ’ ruduo O juk buvo skaityklų kituo I gal kiek nuliūdina mus. Tai se korpusuose, kurios netgi įtarsi nežymus priminimas nenaudojamos, nes nėra bal Į kad ne už kalnų šalčiai, kad dų. Bet šiuo klausimu mūsų I prasidėjo mokslo metai, ku lne atneš mums daug sėkmių balsas — šauksmas tyruose. jo gal ir atvirkščiai. Didelis dėmesys skiriamas Lieka vis mažiau laiko iki bendrabučio apipavidalini I įžymiosios datos, kuri vimui, stengiamasi, kad būtų I siems Alma Mater studentams kuo daugiau gėlių. Fakulte lyra labai svarbi — tai Unitas ir bendrabutis palaiko ry- Iversiteto 400 metų jubiliejus. I Ir iš tiesų, daug kalbame, I rašome šia tema. Ir kyla I klausimas: o ką gi mes daI rome? Iš daugelio renginių, I kuriuos skiriame Universiteto Į jubiliejui, norėčiau papasako deda išspręsti iškilusius klau šius su Dailės institutu, iš ji’ ju apie tuos, kuriuos ruošia j Universiteto studentų profsrsimus. Tai užtikrina glaudų gauname studentų darbų. At | jungos komitetas. Paskelbfakulteto profbiuro ir bend skiruose aukštuose rengia | tas sąjunginis aukštųjų morabučio tarybos bendradar mos teminės fotodarbų, pla [kyklų studentų darbo ir poparodos. Aktualios | ilsio gerinimo konkursas. Jabiavimą, į kurį įeina ir katų bendri švaros ir tvarkos tik bendrabučio problemos atsi |me dalyvauja ir mūsų aukšspindi sienlaikraštyje „Eko | tosios mokyklos studentija, rinimo reidai. Per trejus metus bendrabu nomistas", tinginiams ir apsi | vadovaujama studentų prof čio taryba suspėjo sukurti leidėliams skaudžiai ir be j sąjungos komiteto. Tuo tiks savas gražias tradicijas. Tai gailesčio duria satyrinis sien liu profsąjungos komitetas Etnografinių valgių vakaras laikraštis „Spyglys", kurių j yra paskelbęs keletą konkurjsų. Vienas iš jų — „Už paTarybinės Armijos dienos redkolegijai vadovauja Roma j vyzdingą tvarką fakultetuominėjimas, Melagių diena Traškevičiūtė. jse". Kas daroma ir kas jau Svarbiausia, kad tokiuose Bendrabučio taryba sten j padaryta? Pirmiausia norerenginiuose nė vienas nelie giiasi operatyviai išsiaiškinti |čiau truputį sugėdinti rūkoka pasyviu stebėtoju, visi visus iškilusius nesklandu jrius. Ko gero jų pastangų prisideda prie vakarų ruoši mus. Bet ne viską galime pa jdėka, kai kuriuose fakultemo, aktyviai dalyvauja juo tys sutvarkyti. Ne mūsų jė | tuose yra tokių kampelių, se. Bendrabučio vakaruose goms sutaisyti prakiurusias j kad baisu net pro šalį praeijti. Nuorūkos, pelenai, nene kaip stebėtojai iš šalies kriaukles virtuvėse. Nors j tvarka. Mano manymu, proo kaip aktyvūs dalyviai lan pernai bendrabutyje buvo da | tingiausia būtų pasekti Mekosi fakulteto dekanas doc. romas remontas, išdažytos | dicinos fakulteto pavyzdžiu, P. Kiuberis, prodekanas vyr virtuvės, bet kriauklėmis nie j Šiame fakultete visai nerūko| ma. Tiesa, nedrąsiai bet ir dėst. V. Grigo.ras, partinės kas ta!p ir nepasirūpino. organizacijos, dėstytojų prof Čia apžvelgta tik maža j kiti fakultetai mėgina įsivessąjungos atstovai, katedrą bendrabučio tarybos veiklos jti šią naujovę — pagirtinos vedėjai, kiti dėstytojai, kurie dalis. Daug ką dar reikia to | Teisės fakulteto pastangos, taip pat domisi ir studentų bulinti bendrabučio tarybos j Negalima pamiršti ir tų buitimi, gyvenimo sąlygom s. darbe, juk tai, kas pasiekta, | studentų, kurie po paskaitos j palieka auditorijoj tokius Ir po tokio gerai pavykusio niekada nėra riba. (šiukšlių rinkinius, kad valyvakaro kiekvienam širdyj Koks bus mūsų bendrabu jtojos tikriausiai nežino, nuo džiugu, jog ir jis didesne ar tis, priklauso ne vien nuo j ko pradėti tvarkyti tokią pamažesne dalimi prisidėjo prie bendrabučio tarybos darbo I talpą. to, kad vakaras pasisekė. Di bet ir nuo pačių gyventojų Su tvarka ir švara siejasi džiausias krūvis čia tenka Ir todėl juo reikia rūpintis j ir kitas konkursas — „Už naMijolei Baušytei, kuri atsa ne kaip kokiu laikinu daly I vyzdingą buitį bendrabučiuoIse". Čia jau viskas priklai: kinga už kultūrinį masinį ku, o kaip namais. Įso nuo mūsų pačių. Susidarbą. | tvarkyti kambarį ar aukšta, Tik viena bėda — į mūsų Aldona STANKUTE | virtuvę — konkurso sėkmės bendrabučio skaityklą pava Pramonės ekonomikos | principas. Bus išrinktas gesarį buvo perkelta marksiz . fakultete Į riausias bendrabučio kambamo-leninizmo skaitykla. Tai studentų profbiuro I rys. labai patogu — nebereikia pirmininkė I Atėjusius į bendrabutį sveĮ čiius, ar šiaip užklydėlius su tinka įvairūs stendai, sienNAUJI BENDRABUČIŲ TARYBŲ PIRMININKAI I laikraščiai. Vienuose giriaImi stropuoliai ir peikiami Bendrabutis Nr. 3 — Gečys Valdas, GF III k. I tinginiai, kituose pasakoji Bendrabutis Nr. 4 — Antanaitis Audrys, Fll.F II k. mai apie mus dominančius da Bendrabutis Nr.5 — Majutė Irena, MF, V k. lykus. Šiais metais paskelb Bendrabutis Nr. 6 — Cvlrkaitė Leonija, MaF IV k. Bendrabutis Nr. 7 — Gedrimaitė Elena — Fil.F IV k. ta sieninės spaudos ir vaiz Bendrabutis Nr. 8 — Girdauskas Vylaulas, Fll.F II k. dinės agitacijos priemonių Bendrabutis Nr. 10 — I — Kursevičius Vytautas TFIIlk. apžiūra. Todėl bendrabučių Bendrabutis Nr. 10 — II — Brazaitis Edvardas, PEF tarybų aktyvistams teks ne IV k. Bendrabutis Nr. 10 — III Lukauskaltė Danutė, PF IV k. maža padirbėti, kad seni Bendrabutis Nr. 11—I — Andrikis Rimvydas, EKFF sienlaikraščiai sutviskėtų nau IV k. jomis spalvomis. Tuo pačiu Bendrabutis Nr. 11 — II — Vaiclukevlčius, EKFF V k. Bendrabutis Nr. 11 — III — Baltuonis Vytautas, EKFF bus išaiškinta geriausiai dir V k. banti bendrabučio taryba Bendrabutis Nr. 12 — I — Markūnas Algis, IF Norisi paminėti praėjusiais Bendrabutis Nr. 12 — II — Malakauskas Vidmantas, mokslo metais geriausiai dir IV k. busias — 10 bendrabučio I Bendrabutis Nr. 13 Strimaitis Vidmantas, FF III k. ir II korpusų tarybas. Daug NAUJI FAKULTETŲ STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS ko galima pasimokyti iš jų. BIURŲ PIRMININKAI Nemaža naujų rūpesčių, Augustinaitis Arūnas IF (Bibliotekininkų), III k. prasidėjus mokslams turi ir Andriulis Romas, EKFF IV k. profbiurai. Jie taip pat da Butkutė Daiva PF, III k. lyvaus konkurse „Geriausias Gramba Juozas MF, IV k. fakulteto profsąjungos biu Grauskas Juozas MaF, IV k. Kesmenas Vytautas GF, IV k. ras”. Medelštus Vydas IF, II k. Konkursai jau paskelbti, Mozūraitė Natalija Fil.F III k. belieka dirbti ir laukti rezul Stankutė Aldona PEF IV k. tatų — ir, aišku, tik gerų. Verbus Gediminas FF IV k. Vaitkus Rimantas ChF IV k. D. PYPLYTE 'žiūronas Egidijus TF III k. bendrabučio gyventojų susi rinkime jie pareiškia savo nuomonę, nurodo trūkumus (iš šalies geriau matosi), įsi žiebia tikros diskusijos. Ir ne tik ataskaitinio rinkiminio, bet ir visų bendrabučio gy ventojų susirinkimų metu. Per mėnesį 2—3 kartus vyksta bendrabučio tarybos posėdžiai, kurie, esant reika lui, šaukiami ir dažniau. J į metu apmokomas aktyvas naujai išrinkti nariai supa žindinami su darbu. Bendra bučio tarybos darbą nuolat kontroliuoja profbiuras, kiek viename bendrabučio taiybb„ posėdyje dalyvauja fakulteto profbiuro atstovai, kurie pa
Ar bendrabutis taps namais Šis klausimas jaudina tiek fakulteto dekanatą, studentų profhiiurą, kitas visuomeni nes organizacijas, įtiek bend rabučio tairybą. Juk kaip tik nuo bendrabučio tarybos dar bo priklauso, kokie jie bus, mūsų namai. Didžiausias pasiekimas, ku rį sugebėjome iškovoti — tai Universiteto bendrabučių kon kurse 1977/78 mokslo metais užimta I vieta, o respubliki niame konkurse „Geriausiam studentiškam bendrabučiui Iš aiškinti” atiteko II vieta. Čia mus aplenkė tik mūsų kole gos iš Kauno Antano Snieč kaus Politechnikos instituro Inžinerinės ekonomikos fa kulteto, su kuriais mes lenk tyniaujame. Pasiekti rezulta tai daug kam įpareigoja. Ir tai dar nereiškia, kad nieko daugiau nebereikia daryti. Reikia, ir labai daug. Visus bendrabučio klausi mus, visas problemas spren džia bendrabučio taryba. Jai jau ketvirti metai vadovauja Edvardas Brazaitis, IV kuirso studentas. Kad mūsų bend rabutis nėra iš pečių blogųjų įdėta didelė ir Edvardo, ir vi sos bendrabučio tarybos dar bo dalis. O darbas prasideda nuo pat pirmųjų rugsėjo die nų, atsiskaitant senajai bend rabučio tarybai ir komplek tuojant naują tarybą. Malo nu, kad nelieka abejingi >r bendrabučio gyventojai. Ata skaitiniame rinkiminiam?
dėtojai neprašė leidimo, nors buvo jau 21 vai. Žinoma, ne visur taip yra, bet, matyt, reikia dar daug ką ištaisyti. Štai tie trūkumai ir ne sklandumai, su kuriais mes susiduriame, gyvendami bend rabutyje. Kas gi kaltas dėl to? Pirmiausia mes patys. Kas išvalys dujinę viryklę, ar sutvarkys kambarį? Žinoma, tik mes. Ne mažesnė kaltė tenka ir bendrabučių tary boms. Ar visada padaroma viskas, kad būtų pagerintos studentų gyvenimo sąlygos? Daugiau turėtų rūpintis bend rabučių tvarka ir komendan tai. Juk nuo jų priklauso, kad virtuvėse ir dušuose die ną naktį sruveną vanduo, trūksta elektros lempučių. Vertėtų visiems susirūpin ti ir padaryti atitinkamas iš vadas. Būtina kuo greičiau pagerinti studentų gyvenimo sąlygas mūsų antruosiuose namuose. Redakcijos prierašas: Re dakcija laukia atsakymo iš Istorijos ir Prekybos fakulte tų dekanatų, profsąjungos biurų, bendrabučių komen dantų ir tarybų apie padary tas išvadas ir priimtas prie mones padėčiai Ištaisyti.
KONKURSAI ĮPAREIGOJA
JUBILIEJUI - MŪSŲ DARBAS IR IEŠKOJIMAI! komjaunuoliai,
Šalies vaikinai ir merginos
jarsko krašte, Tiumenėje, Iekityvinis komjaunimo orga Komių ATSR, daugelyje spar- nizacijų, kiekvieno VLKJS tuoliškų statybų vyks kom nario dairbo, mokslo, karinės tarnybos pasiekimų raportas jaunimo ir jaunimo talkos. Ruošdamiesi Sąjunginiam komjaunimo 60-mečio garbei. komjaunimo susirinkimui >r Jame turi atsispindėti Sąjun ginės jubiliejinės spartuolišPrieš 60 metų revoliucijos kytis, jeigu jis tikrai nori jį pravesdami, vaikinai ir kos sargybos nugalėtojų ini merginos giliai studijuos I ugnyje gimė Komunistinė pateisinti komunistinio jauni TSKP, Lenino komjaunimo, ciatyva, energija, kūryba. Jaunimo Sąjunga. Jos biogra mo vardą, ir kaip jį paruošti daug Susirinkimas bus fija — tai daugiau kaip 145 tam, kad sugebėtų iki galo kuriam visus šiuos metus rū efektyvesnis, jei jo darbe milijonų visų komjaunimo pastatyti ir užbaigti tai, ką pestingai vadovavo Komunis dalyvaus nesąjunginis jaunitų partija, 60 metų istorijos kartų tarybinių žmonių nar mes esame pradėję". mas, visų komjaunimo kartų Tai ir dabar yra svarbiau dokumentus. Miestuose ir atstovai, partijos veteranai, sumo, .revoliucinio entuziaz rajonuose, sąjunginėse sparmo, pasiaukojamo darbo ir sia komjaunimo darbe. Išsa tuoliškose komjaunimo sta darbo didvyriai ir pirmūnai mi ir visapusiška visos kom kūrybos metraštis. Ypač vyksta visuomeniniai jaunimo globotojai. „Apžvelgdami komjaunimo jaunimo veiklos, vykdant Le tybose politiniai skaitymai, skirti didelę reikšmę susirinkimui nueitą kelią, jo šlovingus nino priesakus, analizė turi VLKJS 60-mečiui, jaunimo suteiks partinių ir tarybinių darbus, mes visiškai pagrįs būti Sąjunginio komjaunimo susitikimai su partijos ir darbuotojų, ūkinių valdovų, tai galime pasakyti, jog jis susirinkimo centre. TSKP XXV, VLKJS XVIII su VLKJS 60-metis, pirmųjų komjaunimo veteranais, pir važiavimų delegatų dalyvavi iš tikrųjų vertas garbingo mųjų penkmečių didvyriais, Lenininės Jaunimo Sąjungos TSRS Konstitucijos metinių partijos ir komjaunimo suva mas jo darbe. vardo". Šie TSKP CK Gene minėjimas suteikia Sąjungi- žiavimų delegatais. Tomis dienomis geriausieji ralinio Sekretoriaus, TSRS niam susirinkimui ypatingą Sąjunginio komjaunimo su jaunieji darbininkai, kolūkie Aukščiausiosios Tarybos Pre reikšmę, daro jį itin atsakin sirinkimo dienomis, vykstant čiai, kariai, moksleiviai ruo zidiumo Pirmininko draugo gą ir iškilmingą. Gaunami Lenino komjaunimo revoliu šiasi stoti į VLKJS gretas. Iš Leonido Brežnevo žodžiai su tūkstančiai raportų iš kom cinės kovų ir darbo šlovės kilmingas jų priėmimas į Le nauja jėga skamba VLKJS jaunuolių, vaikinų bei mer savaitei, daugelyje miestų ir nininės Jaunimo Sąjungos ginų, kuriuose atsispindi he 60-mečio išvakarėse. kaimų veiks komjaunimo or narius per Sąjunginį susirin Pasiruošimas jubiliejui, rojiškas jaunųjų penkmečio ganizacijų istorijos muziejai, kimą — dar vienas bruožas, komjaunuolių ir jaunimo mo gvardiečių darbas. komjaunimo šlovės ekspozici susirinkimui suteikiantis' ypa bilizavimas deramai jį sutikti Maskvos, Ukrainos, Uzbe jos, skirtos VLKJS jubiliejui. tingą pakilimą. nužymėjo plačią organizaci- kistano, Kazachstano, Uralo, Vladivostoke bus padėtas pir Kaip parodė anksčiau vy nio bei agitacinio propagan- Sibiro, kitų rajonų ir miestų, masis akmuo monumento, kusių sąjunginių susirinkimų dinio komjaunimo komitetų sričių ir respublikų komjau skirto tankų kolonos ,,Prime patirtis, juos tikslinga ruošti darbo programą. nuoliai ir jaunimas, tęsdami tės komjaunuolis" atminimui. nedarbo metu, poilsio dieno Kad sėkmingai vyktų šis ir vystydami šlovingą tarybi Blagoveščensko, Severo-Ku- mis — kultūros namuose, klu darbas, turi visapusiškai pri nio jaunimo tradiciją — įžy rilsko miestuose komjaunuo buose, komjaunimo šlovės sidėti Sąjunginis komjaunimo mias datas sutikti naujais muziejuose, darbo baruose, lių ir jaunimo rankomis susirinkimas „Lenino priesa darbo pasiekimais, iškėlė ver statybų aikštelėse, mokymo kams ištikimi", skirtas VLKJS tingų iniciatyvų, prisiėmė di VLKJS 60-mečio garbei bus įstaigose. 60-mečiui. desnius socialistinius įsipa pastatyti obeliskai. Olego KoTeisingai elgiasi tie koniševojaus tėviškėje, Černigovo Komjaunimo istorijoje ne reigojimus VLKJS 60-mečio srities Prilukų mieste, atvers jaunimo komitetai, kurie jau mažai vyko susirinkimų, ku ir pirmųjų TSRS Konstituci duris jaunojo didvyrio kras- dabar pasirūpina planais, kad rių kovingi nutarimai atspin jos metinių garbei. nodaniečLo muziejus, Pskovo vietinė ir sieninė spauda, te dėjo didžiulį tarybinio jauni „VLKJS 60-mečiui — spar- srities Cernuškų kaime — levizija, radijas nušviestų su mo entuziazmą, pasiryžimą tuoliškas visų kartų komjau Aleksandro Matrosovo me sirinkimus, jų atidarymui atlikti žygdarbį Tėvynės la nuolių darbas" — šis Magni- morialas. apipavidalina stendus, fotopabui. togorsko komjaunuolių kvie Ugningas ir dalykiškas žo rodas iš komjaunimo istori Tai legendiniai pirmųjų timas rado platų atgarsį ir dis liš Sąjunginio susirinkimo jos, apie jaunimo vaidmenį komjaunimo kuopelių susirin buvo vystomas visose šalies komjaunuoliškos tribūnos pri kolektyvo darbuose. Daugelis kimai pilietinio karo metais, komjaunimo komjaunimo komitetų jau ap organizacijose. Magnitkos ir Komsomolsko VLKJS CK sekretoriatas pri valo būti idėjiškas, jame turi svarstė pasiruošimo susirinki slypėti gili, išties partinė kas prie Amūro statytojų, kom tarė darbininkų, visų kartų mui klausimus, sudarė jo jaunuolių — socialistinės Tė Magnitkos komjaunuolių ini dieninės komjaunimo veiklos pravedimo grafikus, aprūpino praktikos analizė. Laikantis vynės gynėjų susirinkimai ciatyvai dėl tolesnio spartuoaktyvių pilietinės atsakomy komjaunimo aktyvistus kon rūsčiais Didžiojo Tėvynės ka liškos sargybos, skirtos bės, ištikimybės partijos rei krečiomis metodinėmis reko ro metais, jaunųjų plėšinių VLKJS 60-mečiui, vystymo. kalui pozicijų, nesitaikstant mendacijomis. nugalėtojų, kosmoso pionieSusirinkimo veiksmingu 80 tūkstančių vaikinų Ir su tuo, kas trukdo žengti pir rių, spartuoliškų statybų kūmerginų, 3 tūkstančiai Lenin mas labiausiai priklausys nuo myn, kaip pabrėžė savo kal rėjų susirinkimai. grado miesto bei srities kom boje Baku draugas L. Brež to, ar komjaunimo komitetai Komjaunimo susirinkime jaunimo ir jaunimo kolekty nevas, turi vykti platus kom atidžiai ir operatyviai išana šalies jaunimas išanalizuos vų raportuos Sąjunginiame jaunuoliškas šalies vaikinų ir lizuos kritines jo dalyvių kiekvienos komjaunimo orga komjaunimo susirinkime apie merginų pokalbis. pastabas bei pasiūlymus, im nizacijos indėlį, realizuojant trejų dešimtojo penkmečio Svarbu, kad kiekvienas su sis priemonių jiems įvykdyti. istorinius TSKP XXV suva metų planų įvykdymą. Balta sirinkimas vyktų dalykiško Sąjunginis komjaunimo susi žiavimo nutarimus, įgyvendi rusijos ir Lietuvos komjauni pasikeitimo nuomonėmis, tar rinkimas su, nauja jėga pade nant grandiozinius dešimtojo mo organizacijose vyks spar- pusavio reiklumo, principin monstruos glaudų komjau penkmečio planus. tuoliškų komjaunimo statybų gumo, kritikos ir savikritlkos nuolių, viso tarybinio jauni Prieš 58 metus, kalbėdamas estafetė. Latvijos vaikinai ir aplinkoje, būtų iškilmingas mo susitelkimą apie brangią tada dar visiškai jaunos Ko merginos, dalyvaudami pat ir emocionalus, pavyzdingas ją Komunistų partiją, jų be munistinės Jaunimo Sąjungos riotiniame sąjūdyje „VLKJS ir turiniu, ir organizuotumu. galinę ištikimybę jos idea trečiajame suvažiavime, Vla 60-mečiui — darbas, vertas Tali galima pasiekti, jei kiek lams, pasiryžimą atiduoti vi dimiras Leninas kaip svar jo ordinui", vieną iš Sąjun vienas komjaunuolis akty sas jėgas, kad būtų įvykdyti biausią iškėlė klausimą ginio komjaunimo susirinki viai, dėmesingai dalyvaus jį revoliucijos vado priesakai. ..... ko mes turime mokyti mo dienų dirbs, naudodami ruošiant ir pravedant. „Komsomolskaja pravda" jaunimą ir kaip jis turi mo- sutaupytas žaliavas. KrasnoSusirinkimas turį -būti ko-
RUOŠIASI sąjunginiam komjaunimo susirinki mui „LENINO PRIESAKAMS IŠTIKIMI", SKIRTAM VLKJS 60 MEČIUI. JIS VYKSTA NUO SPALIO 18 IKI SPALIO 25 DIENOS VISOSE KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE.
K
Aktyvo mokymas Alma Mater aplankė butpinigių bei pašalpų 400-asis ruduo. O su juo skirstymas, kultūriniai neišskiriamas bičiulis — renginiai. Nė vienas stu naujieji mokslo metai. Į dentas nėra to išvengęs. auditorijas grįžo studen O j pagalbą studentams tai — žvalūs, pailsėję, su turime ateiti mes, prof naujomis jėgomis. Prasi biuro nariai, kuratoriai, dėjo studijos, o su jomis dėstytojai, spauda, orga ,r visuomeninė veikla. nizuodami aktyvo moky Priešakyje — daug darbų. mą. Ypač dideli sunkumai Dauguma pirmakursių ■skyla aktyvo mokyme, susipažinusių su naujo todėl mes norėtume pa- mis pareigomis, stengiasi Svįldeniti kai kurias šio kuo aktyviau dirbti prof darbo opias problemas. sąjunginį darbą. To nega Buvęs moksleivis, įsto- lima pasakyti apie vyres Ks j Universitetą, būna nių kursų studentus. Apie neblogai susipažinęs su jų blogą darbą liudija komjaunimo organizaci laisvos vietos profilakto jos darbu. Tačiau jis ta nai mažai suvokia apie riume, neišnaudotos gali Profsąjungos veiklą. To- mybės aktyviam poilsini dėl profsąjungos aktyvo per žiemos atostogas, ne mokymą pradedame kaip daug studentų ilsėjosi sa tik nuo pirmakursių, nes natorijose. Užtat daug v>enaip ar kitaip jiems teks susidurti su šiuo dar- buvo drausmės pažeidimų Tai bendrabučių bei bendrabučiuose, mažai su kelialapių paskirstymas, rengta kultūrinių priemo
nių. Buvo nesklandumų ir skirstant bendrabučius. Proforgai atsainiai žiūri į savo pareigas, sąrašus su darinėja formaliai, nepasi tarę su visais grupės stu dentais. O vėliau jau pra sideda triukšmas. Galbūt patys studentai turėtų daugiau rodyti iniciaty vos, nebijoti garsiai pa reikšti savo nuomonės. TSKP XXV suvažiavi me L. Brežnevas kalbėjo: „Niekas taip neišaukština asmenybės, kaip aktyvi pozicija gyvenime, sąmo ninga pažiūra į darbą, j visuomeninę pareigą, kai žodžių ir daubų vienybė tampa kasdienine elgesio
norma. Sukurti tokią po zioiją — dorovinio auklė jimo uždavinys". Štai ko kiomis gairėmis turėtume ir mes vadovautis savo darbe. Šiemet galvojame orga nizuoti reguliarų ir išsa mų aktyvo mokymą, ku ris turės tęstis visus me tus. Fakulteto sienlaikraš čiuose bus skyrelis, kur studentai galės geriau su sipažinti su profsąjungos veikla. Būtų gerai, kad ir kitų fakultetų profbiurai pasidalintų šio darbo pa tirtimi.
V. MEDEIŠIUS IF profbiuro pirmininkas
Apie save ir savo vienmečius
.. .Rudens apgaubtam vokiu teises ir pareigas? senamiesčio gatvelėm į Teisės — noriu naudojuo užsiėmimus skuba jubilie si, noriu ne. Pareigos — jinių metų „fuksai". To privalai atlikti! paties .rudens lydimi isto Janina: — Belieka tik rijos ir filologijos, gamtos pridurti, kad teisę į moks mokslų ir fizikos fakultetų lą mes, studentai, turime diplomantai (taip pat „ju pateisinti atsakinga parei biliejiniai") kas rytą pra ga — gerom studijom. Kokį (žymių žmonių po veria įvairių respublikos vidurinių mokyklų duris. sakį esat užsirašęs ar įsi Paskutinė praktika tarsi dėmėjęs? generalinė repeticija dip Janina: — .. .„Mylėt žmoniją lengviau, negu lominiam darbui. Šį kartą paprašėme apie tikrai mylėti vienį žmogų. save papasakoti ir atsaky Sunkiau padėti artimui, ti j jubiliejinės anketos negu kartoti — aš myliu klausimus istorikę Janiną žmones". (Suchomlinskis). Kelpšaitę ir fizikus Kęstu Kęstutis: — „Šypsena tį Krasauską bei Rimantą nieko nekainuoja, bet .lai Grigonį, kurie atlieka mė — nėra jos kuo pakeis praktiką Vilniaus S. Nė ti. Tai visuomet naudinga norint ne ries vidurinėje mokykloje. prisiminti, Kodėl nutarėt studl|uotl įklimpti į mokslinį ne Universitete? Jei būtų ga mokšiškumą". (L. Ponomalimybė, kokią specialybę riovas) Rimantas: — Įsidėmėjau vėl rinktumėtės ir kodėl7 Kaip įsivaizduojat savo mokslinį užrašą ant plaka to per Fiziko dieną: „Mū būsimą darbą? sų nedaug — bet mes —Janina. Dar mokykloje domėjausi istorija. Jei bū fizikai". Ką veikiat laisvalaikiu? tų galimybė turbūt kitos Janina: — Daugiausia profesijos nesiirinkčiau. Kęstutis: — Tik Univer skaitau įvairaus pobūdžio sitete galėjau įsigyti spe knygas, lankau koncertus, cialybę. Jei vėl tektų filmus, bei žymesnes isto rinktis profesiją, stočiau rines vietas. Kęstutis: — Skaitau, tik į Universitetą, Fizikos fakultetą. Būsimo darbo sportuoju, mėgstu iškylas įsivaizduoti neįmanoma. į gamtą vienas ir su drau Mokytojais nebūsime, o gais. Rimantas: — Montuoju paskyrimų dar nežinome įvairias schemas. Tačiau vienintelis dalykas Kas Iš Universiteto va aiškus — būtina aktyvi dovų, profesorių, docentų kūrybinė veikla. Rimantas: — Mano ke Jus labiausiai imponuoja lias į Universitetą buvo ir kodėl. Kokj įsivaizduo toks pails, kaip ir Janinos jate idealų dėstytoją, ku su Kęstučiu — tiesus ir ratorių? aiškus. Todėl ir dabar Janina: — Manau, kad rinkčiausi savo specialy ne vienam iš mūsų labai patiko dėstytojas Gudavi bę. Kaip pavyko pirmoji čius, Skaitęs mums istori jos šaltinių mokslą. Norė pamoka? čiau, kad tokių įdomių Rimantas: — Gerai. Janina: — Gana neblo paskaitų sulauktume iš gai, o įskaitinė pamoki kiekvieno dėstytojo, do tai nelabai — teko triukš cento, profesoriaus. Idealus dėstytojas — minga klasė. Kęstutis: — Pirmas bly tas, kurio paskaitos įdo nas prisvilęs, bet kiti — mios ir naudingos. Kęstutis: — Prof. V. Su geresni. Kaip suprantate pasaky gulovas, doc. V. Kybartas, mą „būti reikalingam doc. B. Aleksejūnas, doc. žmonėms"? J. Kaladė — puikūs žmo Janina: — Gal perdaug nės, geri specialistai. pripratom prie šios fra Ką norėtumėt palinkėti zės. Man atrodo, kad šis jubiliejinių metų fuksams? Rimantas: — Sėkmingų pasakymas įpareigoja jausti, jog gali ne tik im egzaminų. Ypač pas dės ti, bet ir duoti. Kad laikas tytoją H. Jašiūnų ir A. Juodviršį. nebėga veltui. Kęstutis: — Atkaklumo, Kęstutis: — Vadinasi, dirbti ir gyventi taip, kad siekiant pasirinkto tikslo. visa tai būtų žmonėms Nebijoti jokių sunkumų, naudinga. kurių tikrai pasitaikys per Rimantas: — Sąžiningai penkerius metus. — Studi dirbti savo darbą. jų metais daug progų pa Kokius antivisuomeni matyt pasaulį — nežiopsonius reiškinius, žmonių kiit. ydas, negeroves labiausiai Janina: — Lai studijų smerkiate? metai būna patys gra Janina: — Vagystes, pa žiausi, turiningiausi, lai taikavimą, o ypač veid mingiausi. mainystę. Ar mvlite Universitetą? Kęstutis: — Egoizmą ir Kodėl? bailumą. Tarp jų kažkas Janina: — Juk būna bendra. ir taip: myli, o negali pa Rimantas: — Alkoholiz sakyt už ką. mą. Kęstutis: — Gal mano Šiemet sutikome pirmą jausmus Universitetui ga sias naujosios Konstltucl- lima ir be žodžių suprasti os metines. Kuo reikš — norėčiau čia dar kokius minga Konstitucija jūsų penkerius metus pastudi ir jūsų artimųjų gyveni juoti. me? Kaip jūs suvokiate Tokiom mintim dalijosi teises ir pareigas? praktikantai — Janina, Kęstutis: — Rodos, Kęstutis ir Rimantas per nieks nepasikeitė mano ir trumputę pertrauką, kupi mano artimųjų gyvenime. ną moksleiviško, nerūpes Tiesa, gerėja buitinės gy tingo klegesio. venimo sąlygos. Kaip su J. VARAPNICKAITE
Vilniaus Universitetas ir pažangieji Amerikos lietuviai Pabaiga. Pradžia 26-tame numeryje
mesį kreipė į Vilniaus universiteto studentų ansamnijos universiteto slavistikos ir baltistikos profeso rius, iki 1943 metų buvęs Kauno ir Vilniaus uni blio koncertus. Stebėdamas studentų veidus ir mj. mi'ką, aktorius pastebi, jog „Vilniaus universitete Svečias, Čikagos inžinierius Vladas Adamkus, su versiteto profesorius. Anksčiau Vilniaus universitete pažindino susirinkusius mokslininkus gamtininkus jis lankėsi rinkdamas medžiagą lietuvių kalbos žo išvydau masę jaunų prasmingų veidų", pirmą kar ir gamtos apsaugos specialistus su minimo JAV dynui. Moksliniu atžvilgiu kalbininko viešnagė bu tą jis pastebėjęs lietuvaičių akių grožį. Vilniaus gamtos apsaugos rajono organizacija, jos struktūra vusi „naudinga ir naši", nes jos metu svečias ne teatre jis žiūrėjo spektaklį „Dugne", Kauno — ir atsakinėjo į jam pateiktus klausimus. Svečias bu mažai padirbėjęs ir daug laimėjęs. „Užmezgiau ry „Grasos namus", — „Baltaragio malūną", Panevėžy je — „Karuselę" ir t. t. Seną aktorių stebino stu vo labai patenkintas jam skirtu dėmesiu. „Abi die šius su savo srities specialistais, sakė jis. Tikiuos, dentų ansamblio ir respublikos teatrų žiūrovų kul nas čia (universiteto auloje, L. K.) buvo tiek klau kad tie ryšiai išliks, ikad čia teks vėl apsilankyti, sytojų, kad net salėje pritrūko sėdimų vietų". tūra, jų dėmesys menui. Svečias su pasitenkinimu nes medžiagos rinkimas nėra baigtas". Kalbėdamas Lankydamasis Lietuvoje V. Adamkus buvo akty apie savo įspūdžius viešnagės metu, svečias pabrė pabrėžė, jog šių meninių kolektyvų „aktoriui geru dirbti, turint tokį išprususį žiūrovą". vus mūsų respublikos gamtos apsaugos specialistų žė, jog jis pamatęs daug naujo ir todėl jis manytų, Su Vilniaus universiteto fizikos fakulteto ir kitu atliekamų darbų stebėtojas. Mano žvilgsnis kri „kad kiekvienam užsienio lietuviui verta apšilau to į visą Lietuvos gamtą, ir pirmą kartą teko ją pa Vilniaus fizikos mokslų įstaigų darbuotojais A. Kliokyli Lietuvoje, savo akimis pamatyti kas čia gera... žinti daugiau negu kada anksčiau. Nėra abejonės, rė praleido ilgas valandas. Svečias yra baigęs Ilino Antra vertus, išeivija yra tik tautos kamieno šaka. jaus universitetą ir šiuo metu dirbęs Kalifornijos kad visos pastangos Lietuvos gamtai apginti, ap O juk šakos tik iš kamieno gali gauti gyvybės sy saugoti yra vertos rūpesčio visų entuziastų, kurie vų, be jų joms lemta nudžiūti". Gerai svečias •technologijos institute radio-fizikos srityje. Sis že šioje srityje dirba... esam be galo dėkingi, kad vertina Vilniaus universiteto studentų meninę savi mietis į Lietuvą pateko iš Kijevo, kur jis buvo įj JAV nuvykęs į tarptautinį simpoziumą planetų ir susidarė proga Lietuvai pažinti taip, kaip mes šios veiklą. Jam teko dalyvauti iškilmingame mokslo kelionės metu pažinome. Teko pabuvoti ir prie Žu metų atidaryme. Lygindamas Pensilvanijos universi mėnulio fizikos klausimais. Simpoziume jis skaitė vintu rezervuaro, kur gamtos globėjų, ypatingai teto studentų meninę saviveiklą su vilniškių studen pranešimą. Su vilniečiais fizikais A. Smilga ir R. Raimundu, su vilniečiu istoriku, buvusiu Vilniaus pirmtako profesoriaus Ivanausko, kadaise užplanuo tų, svečias nurodė, jog nors ir didelis Pensilvanijos universiteto profesoriumi J. Jurginių, rašytoju K. ti didieji darbai dabair įgavo konkrečią formą. universitetas, bet tokio studentų ansamblio neturi. (Ten pat). Svečias pastebėjo, jog mūsų krašte „Vilniečių ansamblio koncertas paliko didžiausia Saja Kliore jau nuo anksčiau pažįstamas, — nuo „.. .kreipiama dėmesio ne tik į bendrąsias, visiems įspūdį. Puikus kolektyvas, nieko prikišti negali pastarųjų lankymosi JAV ir Kalifornijoje. Kliore aukštai vertino Vilniaus universiteto ir LTSR Moks ma. .. specialiai noriu pabrėžti, kad programa buvo žmonėms suprantamas sritis, kaip atmosferos ir lų Akademijos fizikų laimėjimus. Svečiui patiko, vandens apsauga, bet stengiamasi ir detalizuotai labai įdomi. kad Vilnius išsaugojęs savo senąjį vaizdą, jam pa prieiti prie gamtos apsaugos problemų gerai išpla Glaudžius mokslinius ryšius Vilniaus universiteto istorikai užmezgė su Kalifornijos, Los Andželo uni tiko jame ir tai, kad čia yra kur kultūringai laiką navus sprendimą, žvelgiant į ateitį". Stebėtojui me praleisti, kaip kavinėje „Neringa", „Palangoje" ;r versiteto archeologe žemiete Marija Alseikaitetėsi į akis tai, kad mūsų respublikos autostrados kt. Iš Vilniaus svečias išsivežė ir gerų įspūdžių :r Gimbutiene. Ji nekartą lankėsi Tarybų Lietuvoje ir, aplenkia senus įdomius medžius, kad melioratoriai nemažą pluoštą vertingų knygų. žinoma., Vilniaus universitete, kur dirba nemaža palieka pušaičių air berželių grupes. Svečias mano, Pasigėrėjęs savo Tėvų žemėje puoselėjamu meno jos pažįstamų istorikų. Viešnagės Vilniuje metu įi kad ,,.. .toks gamtovaizdžio išsaugojimas yra išskir supažindina saivo specialybės kolegas su Los Andže vertybių ir praeities kultūros, Vilniaus universiteto tinis turbūt Lietuvai, kur parodyta meilės kiekvie ir viso senamiesčio restauravimo darbais, Ablingos nam individualiam medžiui, jau nekalbant apie go lo universiteto archeologiniais tyrinėjimo darbais, su naujai kuriamo archeologinio instituto perspek medžio skulptūros ansambliu, neužmirštamais Ciu:jelius ir miškelius. Aš galvoju, kad tas tik parodo lioniui pagerbti sukurtais „Čiurlionio keliais" ir kt., tyvine veikla ,su statomo archeologinio muziejaus išmąstytą ir tvarkingą gamtos globą ir turėtų būti lietuvių bostonietis, JAV, dailininkas V. Vizgirda planais. Ypač daug viešnia pasidarbavusi telkdama sektina visur kitur, norint išsaugoti peizažą, landšaf savo universiteto archeologiniame skyriuje ir esmi sušunka: „Norisi tikėti, kad Lietuva yra dailininkų tą. Tuo atžvilgiu Lietuvos gamtininkai ir planuoto nio meno galerijoje lietuvių liaudies meno kūri ir poetų žemė... o stilių ir žanrų įvairumas yra lie jai turėtų būti statomi pavyzdžiu visų kitų didesnių tautų tarpe". nius: gintaro dirbinius, audinius, staltieses, užuolai tuvių dailės stiprybė. J,i tęsiasi per kartas". Trečią kartą vykdamas aplankyti savo tėvynę, dailininkas Gėrisi svečias ir Lazdynų, Žirmūnų, Karoliniškių das, juostas, kryžius, medžio drožinius .skulptūras ir kt. Savo moksliniuose darbuose ji gausiai panau atsivežė visą eilę savo kūrinių ir padovanojo juos statybininkų rūpestingumu nepažeisti gamtos apsau savo, gimtajam kraštui. „Tai maža dovana Vilniaus doja archeologinę medžiagą, gautą ir iš Lietuvos. gos įstatymų; gėrisi jis ir restauratorių pagarba Vil Dailės muziejui už prielankumą ir čia sudarytas są niaus senamiesčio istoriniams paminklams, architek . 1977 m. dalyvavo archeologinio pobūdžio kasinė lygas". Per dailininko kūrinių parodos Vilniuje, jimuose Makedonijoje, Graikijoje. Grįždama iš tūrinėms jų savybėms, mokėjimu panaudoti senovės pastarasis įsitikino, jog jo kūryba vilniečių buvo kiemus naujoms užeigoms, kaip „Lokys", naujųjų Makedonijos į JAV ji sustojo pas Vilniaus univer siteto archeologus ir painformavo juos apie archeo suprasta ir aukštai įvertinta. Operos ir baleto rūmų įkomponavimu į amžiais loginių kasinėjimų Makedonijoje rezultatus. kurtą Vilniaus panoramą, kad iš jos rūmai neišsi L. KAPOČIUS, JAV lietuvių aktorius Stasys Pilka, režisierius ir skirtų, o prie jos pritaptų. TSKP istorijos katedros dėstytojas teatro istorikas, viešėdamas Lietuvoje ypatingą dė Kalbininkas Antanas Salys, velionis Pensilva imiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiHuiiiiiiiiiiniitiHniinnHniiiimiiiiii!iiiiiiiiiiuiniiiniiiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniunuiiii)iuiuiiiuniiiiiuiimiuiii>iiiuiiiwiiniiiiiiiiiimniiiiiiiuiHiiniiiiininuniniiiniiiininniiiiiwiiinmnmmniHunnn!nr h prie didžiulio laužo, kad PASALINTI net dangus, nusinešęs ke NEPAŽANGŪS taus debesis, sužiuro į STUDENTAI aikštę giedromis žvaigž džių akimis. • • MaF iš III kurso pašalintas Pirmą kartą susitiko studentas E. Baniuševičius, Universiteto turistai su MF iš I kurso studentas VPI turistais. S. Rudaitis, — Juoni, kame rėk Fil.F iš II kurso studentė kioutes? — blaškosi N. Chlopova, iš III kurso stovyklą geltonplaukė studentė S. Bajoraitė, EKFF iš I kurso studentė maitukė. Aukštaičiai jau traukia krikštatėviui — pakšt : I. Cebruk, iš IV kurso stu Tą vakarą paūliuosei grybai visai nedygo: su- „mūrus", dzūkeliai apie žandą ir beveik tikras tu dentė V. Survilaitė. lindo giliai po samanomis> užšąlusius ežerus ciksi, o ristas. Deja, dar ne viskas! Zi — nusigando. Drebėjo že. kur suvalkiečiai? — Yra! Mes dviese! - noma, neužteks vaikščio mė. Apie 300 porų kojų sušunka diktas vyras Ge- ti į klubą ketvirtadieniais taip skėlė pasiutpolkę‘ diminas Račiukaitis. teks patiems suorganizuoSunku suvaldyti komen ti po tris poilsinius žvdantui Jonui įsikvatojusią gius. Ką gavai iš vyresšimtinę ir išrikiuoti prie niųjų — perduok drau27.X.10 vai. PEF vyks dar bo ekonomisto diena, skirta „krikštynų" aukuro. gams. C;a pat šluostosi pra- pažymėti darbo ekonomikos — Linkime jums įdomių ir VU fuksų išteplioti katedros 10-mcčiui turistinių maršutų ir leng kaitą metinėms. 400-sioms vų kuprinių! — sveikina krikštytojai K. Žala, K. pirmakursius pirmininkas Gašlūnas, S. Motiejūnas Visų R. Benaitis ir N. Martinai V. Paltanavičius. linksmybių centre amžinai tytė. DĖMESIO! DĖMESIO! Aukuras uždegtas, ir jaunas. T. Šidiškis, su bū „Vilnius" kviečia muzikan klegantis būrys nugarma- riu savo moksleivių B prie milžiniškų svarstyk Valutkevičiūtė. Gera šyp tus! Norisi priminti visiems, visus palydi ir lių, kurias vos beišlaiko sena grojantlems smuiku, altu, šmaikščiu žodžiu čyžteli įsirežus dramblota pušis. violančele, kad sostinėje sėk Sveria. Savanaudžių, ao- S. Motiejūnaitė, V. Valut- mingai dirba nusipelnęs sim sirijėlių, tinginių kampas kevičiūtė, D. Samkus. foninis orkestras „Vilnius", Kyla aukštyn skaisčios kuris kviečia ir jaunimą ū nusviro ligi žemės, bet paslapčių globėja naktis laužo žiežirbos ir visiems Universiteto Įsijungti Į M kolektyvą. Orkestras rengia tyliai pridengia vos vos gera... respublikoje, šaly nusvyrančių svarstyki! j Jeigu dabar gera kartu koncertus kraštą. O gal taip visai it — reiškia — dar susitiksi je, vyksta ir j užsienio vals tybes. nebuvo? me turistiniuose takeliuo- Visi .norintys groti šiame Vienas per kitą fuksai se kalnuose. orkestre, kreipiasi į Konser braunasi bučiuoti kirvio. vatorijos komjaunimo komi Paskui — neužmirštamas R. JAKUClONAITĖ, tetą tel. 2-84-47 pas E. Raskrydis nuo skardžio, S. SASNAUSKO nuotr. kauskaitę.
turistiniuose takeliuose
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 2500 LV 13490
Užs. Nr. 2913
I
REDAKTORĖ A. NUGARAITE