VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKI! ES t
ŽENGIAME Į 41-ĄJĮ SPALĮ
NTAt
..... VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 30 (269) ♦ 1957 m. lapkričio 14 d. Ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kap.
LAPKRIČIO 17-ojs-TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA ★
Tolimi draugai
Visasąjunginiame koncerte
Libano poetas Žamll Satlla filmus. Tarybų šalies litera labai nustebo, kai Živilė pa tūra, kultūra — viskas jam Šiomis dienomis iš Maskvos sakė, kad mūsų šalyje studen įdomu, viską jis nori sužinoti. sugrįžo nedidelė grupė univer Bet kažin ar spėja Romualdas siteto ansamblio šokėjų, kurie tai gauna stipendijas. — Tai už mokslą ne stu atsakinėti į laiškus, kurte pas dalyvavo iškilmingame koncer dentai moka valstybei, bet jį plaukia ne tik iš Jugoslavi te, skirtame Didžiojo Spalio valstybė jiems? — nepasiti jos, bet* ir iš Čekoslovakijos, 40-osioms metinėms paminėti. kinčiai pažiūrėjo jis savo Olandijos, Kinijos. Tai — es Tai didžiulė garbė mūsų uni naujai draugei į akis. — O perantininkai rašo. versiteto saviveiklininkams, kad pas mus tik turtingieji Su Cečlono koledžo studen kadangi Jie vlenlntėllai Iš vi mokosi... te Padma Samarasekara Ro sos Lietuvos pasirodė šlante Jie abu Išsikalbėjo. Pasi mualdas susirašinėja angliš koncerte. Lapkričio 8 d. užda keitė adresais. Ir, dar neišblė kai. Kai jis nusiuntė Padmai rame stadione įvyko Iškilmin sus festivaliniams įspūdžiams, atvirukų su Lietuvos vaizdais, gas koncertas, kuriame dalyva ansamblietė Živilė Dzingaltė cellonlečlal labai susižavėjo vo geriausiosios Tarybų Są gavo Iš tolimojo draugo laiš mūsų tėvyne. jungos meninės pajėgos. Mūsų ką. Libanietis pasakojo apie „Jūsų laišką aš skaičiau su respublikos atstovai pasirodė savo tėvynės studentus, klau savo draugais. Jie taip pat šokių siuitoje, kurioje at sinėjo apie Vilniaus universi labai nori turėti draugų tary liko lietuvių liaudies šokį tetą. binėje šalyje. Jie pavydi „Kubilą”, Koncertas vyko Živilė gavo laišką Ir Iš man. r.”, — rašo Padma. nepaprastai organizuotai, kiek spalvingojo Damasko, Sirijos vienas kolektyvas, atlikėjas Ir daugelis užsienio šalių sostinės. Mauhamad-Alsas studentų išreiškia tą pačią gavo pasirodyti ribotą lai mėgsta sportą, už tat jis dau ko kiekį. Mūsų šokėjams buvo giausia Ir domisi tarybinės mintį. išskirtos 30 sekundžių, tačiau Iš mūsų universiteto daug koncerto metu Jie savo „nor šalies sportininkų gyvenimu. V kurso teisininkui Romual kas susirašinėja su draugais mą” įvykdė per 27 sekundes. dui Greičiui neseniai atėjo „Iš senojo pasaulio kranto”. Maskvoje ansambliečiai susi laiškas iš Jugoslavijos — Me Visų čia nesumlnėsl. tiko su senais pažįstamais iš chanizacijos fakulteto studen Skrenda Jų laiškai lyg bal- festivalio — Latvijos bei Esti tas Marte Nedeljko — kino tl balandžiai, per Jūras Ir per jos saviveiklininkais. Tenka meno gerbėjas. Jis mėgsta pa vandenynus, burdami viso pa pabrėžti, kad visame koncer sakoti apie Jugoslaviškus fil saulio studentiją 1 vieną glau te šių trijų respublikų atstovai buvo vlenlntėllai saviveiklinin mus, daug ir su užsidegimu džią, tvirtą šeimą. R. Žvirblis kalba apie matytus tarybinius kai. A. Dainius
Universitetas gavo T'SRSAukštoJo mokslo pavaduotojo drg. S. Rumiancevo įsakymą
ministro
„Apie Vilniaus aukštųjų mokyklų studeitu moksliniu darbu 1957 mėty apžiūros rezultatus14 Ministro pavaduotojas atžymi, kad apžiūroje daly vavo keturios aukštosios mokyklos — buvo pristaty ta 161 darbas. Prieš apžiūrą įvyko stu dentų mokslinės konferenci jos. Vilniaus Aukštosiose mokyklose 1957 metais dir bo 135 rateliai, kuriuose dalyvavo 1.429 studentai. Apžiūrai pristatyti darbai: socialinėmis - ekonominėmis temomis — 44, fizikos-ma tematikos — 25, dvidešimt keturi darbai pašvęsti bio logijos ir medicinos klausi mams, 68 — filologijos ir meno klausimams. Žymiai padidėjo skaičius eksperimentinių tyrinėjimų ir darbų, turinčių praktinę reikšmę. Apie 20 Vilniaus Valstybinio universiteto studentų mokslinių darbų rinkinyje. Sustiprėjo Vilniaus uni versiteto studentų bendra darbiavimas su kitų res publikų aukštųjų mokyklų studentais. Tačiau greta viso to, studentų mokslinių darbų organizacijoje dar yra visa eilė trūkumų. Kai kurios visuomeninių mokslų ka tedros neskiria reikiamo dėmesio mokslo-tyriamajam darbui. Vilniaus Valstybi nio universiteto ir Pedago ginio instituto Lietuvių 11mažai dėmesio skiria
šlanmoksliniam darbui dieninės tarybinės litera tūros klausimams, Telkdamos didelę reikšmę studen tų dalyvavimui mokslo-tyriamajamedarbe Įsakau: visiems Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų vado vams imtis priemonių, kad būtų pašalinti aukščiau mi nėti trūkumai, ir visapusiš kai padėti studentų moksli nės veiklos vystymuisi. Geriausius darbus, pri statytus apžiūrai, premijuo ti vertingomis dovanomis (trijų šimtų rublių sumoje) ir apdovanoti TSRS Aukš tojo mokslo ministerijos garbės raštais šiuos Vil niaus universiteto studentus. 1. R. Jašą — už darbą „1794 metų sukilimas Lie tuvoje”. 2. R. Rasimavičių — „Skyrybų pagrindai”. 3. A. Ulozaitę — „Ven tės Rago įlankos ichtlofaunos sudėties pakitimai”. 4. O. Barysaitę ir V. Sprindį ■— už darbą „Eks perlmentinė hipotermija”. Apdovanoti TSRS aukš tojo mokslo ministerijos raštais šiuos Vilniaus Vals tybinio universiteto studen tus: 1 V. Labutį — už dar bą '.Dalelytės dabartinėje Lietuvių kalboje”. 2. A. Vanagą —’ „Var-
dai lietuvių metrikoje’’. 3. R. Murnlkovaltę — „Rusų kalbos tarimas Jo navos rajone. 4. A. Mikalauską „J. Že maitės charakterių kūrimo principas”. 5. V. Žulį — „Vaižgan to stiliaus ypatumai”. 6. A. Vilką — „Adltyvlnlų aritmetinių funkcijų normalinio pasiskirstymo klaus limal”. 7. V. Denį ii- 1. Kaveckaltę už darbą — „Releksacinial procesai pollkrlstallnlame kadmio sulfide, ap švietus jį rentgeno spindu liais". 8. I. Zublca — „Elektri nis laidumas ir Hollo efek tas cinko sulfide”. 9. P. Sližį —■ „Elektronimių indikatorių 6 E5 pa naudojimas galvaninių vo nių kontrolei”. 10. A. Gaigalą — „Vie nos vietovės retųjų metalų perslkristallzavlmas pegmatltinės gyslos vietoje” Vasiliauską. 11. V. ..................... 12. A. Dvelytę, 13 V. Andrlejūnaitę. 14: N. Daugėlaitę — už darbą „Kai kurie daviniai apie Svetės viršutinio De vono sluoksnių lchtlofauną”. 15. A. Stanaitį — „Geo grafinis ežerų pasiskirsty mas Lietuvos TSR”.
Lapkričio 2 d. Universiteto Aktų salėje įvyko iškilmingas Spalio 40-mečio minėjimai Minėjimą atidarė Rektorius J. Bulavas. Pranešimą apie Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metines padarė TSKP istorijos katedros vedė jas K. Navickas. Minėjime bu vo paskelbtas Rektoriaus įsa kymas, kuriame švenčių proga atžymimi geriausieji universi teto dėstytojai, studentai — mokslo žymūnai, saviveiklinin kai, sportininkai, visuomeniniai darboutojal, administracijos personalo nariai.
Paroda Kolonų salėje Pirmieji stendai supažindi na lankytoją su revoliucine kova dėl tarybų valdžios bur žuazijos valdymo metais. Iš po stiklų žvelgia pageltę atsišau kimai, komunistinių laLkraščių puslapiai, revoliucionierių veidai. Buvusios kovos vaiz dui atkurti panaudota daug faktinės medžiagos. Keletas stendų skirta studentų buitiniam lr kultūrlniam gyvenimui. Dlagramos rodo studentų gyvenamojo ploto, skaitytojų skaičiaus au• girną, _po stiklais rikiuojasi Akademinio choro, pučiamųjų orkestro garbės raštai. Ne vienam ansambliečiu!, pasi žiūrėjus Į iš nuotraukų besi šypsančius brangius tolimų draugų veidus, paroda primins džiaugsmingą festivalinę Maskvą. Aplankius parodą, galima susidaryti vaizdą, kaip keitėsi universiteto veidas, kaip vys tėsi mūsų respublikos kultūri nis gyvenimas keturiasdešim ties metų laikotarpyje. (,,Taryb. stud.” inf.)
Sveikinimo telegramos RUMUNIJOS liaudies respublikos Akademijos bibliotekos ko lektyvas siunčia Jums savo karštus sveikinimus Spalio 40-mečio švenčių proga. Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas padės stiprėti kultūriniams ryšiams ta p mūsų respublikos Ir Tarybų Sąjungos tautų Ir Įneš savo indėlį Į taikos visame pasaulyje rei kalą.
LENINGRADO universiteto kolektyvas sveikina Jus Spalio 40-Jų metinių proga. Linki sėkmės moksliniame, mokomajame, auklėja majame darbe. Rektorius ALEKSANDROVAS TBILISIO universiteto bendradarbiai karštai sveikina Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 40-mečio proqa. Linki visam Vil niaus universiteto kolektyvui didžiulių laimėjimų nacionalinės kul tūros suklestėjimo reikale. TA.LINO Politechnikos Instituto kolekyvas nuoširdžiai sveikina studentus, profesorius, dėstytojus su keturiasdešimtmečiu ir linki naujų laimėjimų darbe. Direktorius SMIDTAS Sveikiname studentus, dirbusius Diemantuzko tarybiniame ūkyje su Spalio 40-mečlo šventėmis Ir linkime sėkmės moksle.
TARYBINIO OKIO KOLEKTYVAS Dar qautos telegramos Iš Vokietijos Humboldto universiteto, Baltarusijos valstybinio universiteto,, Charkovo universiteto, Ura lo urlverslteto, visų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Mums linki sėk mės, sveikatos, didelių laimėjimų.
Žygiuoja
ansambliečiai
A. A a r k i o nuotr.
TARTU UNIVERSITETE Neseniai, spalio mėn. 18— 20 dienomis, Tartu universite te įvyko pedagogikos katedros iniciatyva sukviesta Pabaltijo tarprespublikinė mokslinė kon ferencija pedagogikos istorijos klausimais, skirta Spalio revo liucijos 40 metinėms. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto delegacija taip pat aktyviai dalyvavo konferenci jos darbe. Pedagogikos ir psi chologijos katedros vyr. dėst. K. Simaška paskaitė praneši mą apie švietimą Lietuvoje 1918—1919 metais. Ta pačia proga susipažinome su Tartu universitetu, jo sena biblioteka, tolimesnėmis mies to apylinkėmis ir istorinėmis vietovėmis. Visur vadovavo nenuilstamas Tartu universite to pedagogikos ir metodikos katedros vedėjas drg. A. Elango. IFF dekanas drg. Peri pa pasakojo, kaip jie persitvarkė, kad geriau paruoštų savo stu dentus mokytojo darbui. Jų sumanymai įdomūs. Vi
suose fakultetuose, kurie duo da baigusiems mokytojo teises, skaitomas ne tik pedagogikos, bet taip pat psichologijos (70 vai.) ir mokyklinės higienos (16 vai.) kursai. Padidintas va landų skaičius dalyko dėstymo metodikai. Fizikos-matematikos fakultete, pradedant IV kursu, studentas gali pasirinkt 1 pe dagoginį ciklą, būtent, peda goginę praktiką (4+4 vai.) ir specialų seminarą V kurse. Sį kursą pasirinkę 80°/o studen tų. IFF Ir kitų fakultetų stu dentams rekomenduojami dar fakultatyviniai dalykai, ku riuos išklausius gauna antrinę specialybę. Fakultatyvinius da lykus galima imt) pasirinkti nai: muziką ir dainavimą, brai žybą ir paišybą, fizinį1 auklė jimą, namų ruošą ir darbelius. Fakultatyvinius dalykus klau so daugiausia merginos tuo metu, kai vyrams būna kitokie privalomi užsiėmimai. Kai ku rie dalykai, pvz., muzika ir dainavimas reikalauja daug
laiko, todėl jų pradedama mo kytis jau pirmajame kurse. Šių dalykų studijavimas ne tik su teikia teisę juos dėstyti vidu rinėse mokyklose, bet taip pat paruošia studentą aktyviam meno suvokimui (ne tik klau sytis muzikos, bet ir pačiam kai ką pagroti, ne tik stebėti paveikslus, bet ir pačiam kai ką nupiešti. . .). Tai, be abejo nės, ugdo bendrą studento dva sinę kultūrą. Antra naujiena: Tartu uni versitete prie pedagogikos ka tedros steigiamas Mokslinistirlamasls pedagogikos Institu tas, kuriame dirbs keliasdešimt mokslinių bedradarbių. Tai bus pedagoginės minties cent ras respublikoje. Atsisveikindami pakvietėme draugus estus Ir latvius atlan kyti mus Vilniuje. Žadėjo tai padaryti gegužės mėn. pabai goje. Doc. A. G«čas
BANDYMAI SU SOJA Kas nežino ver tingos aliejinės kultūros — sojos? Šiais metais uni versiteto Botani kos sode buvo at liekami bandymai, kaip pakelti Lie tuvoje auginamos sojos derlių. Gam tos mokslų fakul teto Darvinizmo ir genetikos kated ros laborantė V. Ravaitė ruošia di sertaciją tema „Sėjos laiko įtaka sojos vystymuisi ir derliui”. Ji kas penkios dienos nuo balandžio mėnesio 25 dienos iki bir želio pabaigos šė la Geltonosios Ir tolimųjų Rytų rū-
šles soją. Dabar jau nuimames pribrendusios sojos derRus. Biologijos spec. diplomantė J. Norkūnaitė darė bandymus, norėdama Išaiškinti sėjos tan kio įtaką 60jos derliui. Sėda ma į kiekvieną lizdą po dvi, keturias Ir po šešias sėklas, JI stebėjo, kokie bus rezultatai. Šio tyrimo apibendrinimas — „Sėjos tankio įtaka sojos vys tymuisi Ir derliui” bus jos dip lominis darbas.
SVARSTOME STRAIPSNI „KAS KALTAS?'
VISKAS PRIKLAUSO NUO ŽMOGAUS
Baigėsi teismas, Žmonės skirstėsi kalbėdami: — Toks jaunas, o Jau t kalėjimą. — Blogi draugai pasitaikė... paslydo. — Paslydo... BlogL drau gai... Tfu! — nusispiovė ei nąs priekyje seniokas. Bene nuo kitų priklauso? Nenorėsi, nė pats kipšas nieko nepada rys! Pats savo laimės kalvis, Nuotraukoje: J. Norkūnaitė pats savęs Ir žiūrėk! Man prisiminė ta scena, pasižymi ant maišiuko su su skaitant straipsnį „Kas kalrinkta soja sėjos būdą. tas". Šūkauta — kur buvo draugai, grupės, kaltas unlversčtetas. .. L. Rulkas Gavosi taip — bara virėją,
Aukštoji mokykla buržuazinėje Lietuvoje Praeitame „Tarybinio studento” numeryje tilpo prof. Zemalčlo straipsnis apie aukštąją mokyklą Tarybų Lietuvoje. Šiandien spausdinamas straipsnis, kuriame kaibama apie aukštosios mokyklos kūrimąsi ir darbo sąlygas buržuazinėje Lietuvo’e, tarsi papildo pirmąjį Jis skaitytojui leis sulvt?’"‘i praeitį su dabartimi, gtriau suprasti, kokia mllžiniš a pažanga padaryta Komu-■ nistų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimosi dė ka Tarybų Lietuvoje, vystant aukštąjį mokslą.
kam karštą sriubą išvirė — ponaitis burną išsiplikė. Kalbėkime atvirai. Universitetas nėra pensio nas, kad paskui vaikučius lakstytų auklės. Žmogus su brandos atesta tu ne žindukas — jis turi su prasti, kad iš jo daug tikisi visuomenė, kuri Jį išauklėjo, išmokė. Bet daugelis tai su pranta savaip. Savaip supran ta ir Jancevičlus bei kiti pa našūs didvyriai, vos užžerglloją bendrabučio laiptais po eilinių išgertuvių... Rašoma ir apie draugus. Jų irgi būna įvairių. Mūsų gė dai kai kas draugais laiko tuos, kurie kelias dienas neatsiplėšla nuo kortų stalo, kviečia Išgerti ar noriai laiko „kompaniją". Filologes Jūrą ir Zitą žino jo esant geras drauges: Jos gyveno vienam kambary. Zita, gavus siuntinį, vaišindavo vi sas. o su Jūra viską dalijosi pusiau. Antrame kurse Zitą ištiko balsus smūgis — mirė mama. Mergina liko be paramos. O Jūra — geriausia draugė? Jos draugiškumo neliko nė kvapo. Dabar ji eidavo valgy ti į prausyklą(l)
Gyvenime pasitaiko suklys ti. Patarei žmogui — ji* ačiū tau... Ar nesakė Jancevlčiul gru pė: — Žiūrėk, brolau! Sakė. Ir ansamblis netylė jo, nors labai jau švelniai — privengiant užrūstinti „atama ną”. Reikia pripažinti — ansamblis puikus kolektyvas. Bet jame kai kas vis dar ng. atsisako intrlgėlių, nuolaidžia vimų. JVuolaidžlauta R. K. Iš sišokimams Maskvoje per 'fes tivalį, tik visuomeninėms or ganizacijoms atkreipus dėmesį pašalintas R. U. Apie Jancevičlaus nuoty kius buvo žinoma, o liberali? mas jį stūmė vis tolyn. Universitete daug gabaui jaunimo Ir nėra reikalo bet kokiems saviveiklos kolekty vams vienus liaupsinti, giedoti himnus ar ditirambus, kol tie peržengs visas ribas. Turi būti išmetami tie, kas nenori savo gabumais ir asmeninio pavyzdžiu kelti universiteto garbę. Jų mums ir nereikia — į jų vietą stos dešimtys. Daugiau principingumo komjaunimo ir profsąjungo* darbe! Viskas priklauso nuo žmo gaus! Laikas būtų baigti su be vaisiais nuolatiniais „trinki mais”, svarstymais. „Slapias lietaus nebijo”, — sako llau dls. Matydami nuolaidžiavi mus liberalizmo „didvyriai” dar labiau pučiasi: — Mat, svarstot, svarstot. o man nei šilta, nei šalta, koks esu, toks ir būsiu. Padėkim žmonėms, tikrai norintiems dirbti, žmonėms mylintiems savo profesiją, žen giantiems, nors kartais ir su klumpantiems, mokslo keliu. Bevaliams, dvasios ubagams stikliuko didvyriams pas mus neturi būti vietos! R. Žilevičius
laboratorijos; anatomijos dėsty- svarbiais fakultetais, pradžioje tojas net savo ankštame 2 gavo savo reikalams 5 kamba kambarių bute preparuodavo rius. Tiktai po dešimties metų lavonus, virindavo jų kaulus, buvo pitonam tam fakultetui vogčia atsigabentus iš ligoninės pastatyti specialūs rūmai Alek Lengvesnė buvo teorinių moks- sote, bet jų trečdali teko už lų padėtis, geriausios gi■ *buvo leisti technikos fakultetui. gamtos mokslų specialybės dar Mokslo personalo etatai bu bo sąlygos. Prieš A. Kursams vo nepaprastai kuklūs, todėl įsikuriant, dabartinio prof. vyr. personalo nariai buvo ne Vilniaus aukštoji mokykla Tokios padėties akivaizdoje šių Ivanausko rūpesčiais buvo paprastai apkraunami pedago autorius paruošė buvo juridiškai įsteigta 1578 žodžlų ~ “ ir pa įkurta, rodos, keturiuose gim giniu darb8, gaudavo ne tik metais. Vilniaus Akademijos tiekė tuometinei buržuazl- nazijos kambariuose Gamtos tai patys vesti pratybas, bet lalklnajai vyriausybei tyrimo stotis. Dirbą joje T. taisyti studentų namų ir kont vardu (Akademia et Unlversi- nei įmemorandumą, kel- Ivanauskas (zoologas) Ir L. rolinius darbus. Žinoma, to tete buvo Irgi sunki. Kaip jau tas Vllensis) ir atidaryta 1579 platų metais. Kad ir buvo ji Jėzuitų damas būtinumą atgaivinti Vailionis (botanikas) vaikščio kiomis sąlygomis sunku buvo minėta, ilgą laiką trūko patal pavergta, vis dėlto suvaidino mūsų krašte aukštąją mokyklą, dami po aplinkines balas ir sulaukti iš dėstytojų rimtesnių pų ne tiktai kabinetams, skai tykloms, bet net auditorijoms. žymų vaidmenį mūsų 'krašto sutelkiant jai daugiau taiko slanklodami po laukus, rinko mokslinių darbų. IlgesnJ laiką trūko literatūros, kultūros gyvenime. 1775 me mąją praktinę linkmę. Buvo gyvus ir negyvus objektus, pa Nauliems moksliniams me mokslo priemonių. tais ji buvo atpalaiduota nuo patiektas Jos plano projektas vakariais atsinešdavo iš Ne tams sąlygos buvo Mokslo personalas buvo la tos globos ir pertvarkyta Lie ir sumanymas apie organizavi muno įlankos vandens prepa- irgi pasiruošti nepalankios. Aspirantų bai negausus, per daug apmo kelius. Laikinoji vyriausy tuvos Vyriausios Mokyklos ravimo reikalams Ir Jau pačio Institucijos nebuvo, tad kad krautas darbu, ir ne vlsuovardu (Schola Prlnceps Lit- bė nepritarė sumanymui. Bu je pradžioje ne tuščiomis ran rai Iškeliami per aslsten- met tiek prityręs, kad būtų huaniae) ir Jai buvo pavesta vo paaiškinta kad mūsų kraš komis ėjo į paskaitas ir orga tūrą.buvo Gabesniuosius asistentus galėjęs kiekvienu momentu globoti visas mokyklas, veiku tui esą reikalingiausi teologi nizavo studentų pratybas. fakultetai komandiruodavo ku suteikti studentams reikiamą sias buvusioje Didžiosios Lie jos ir humanitarinių mokslų Kursu materialinė padėtis riam j užsienius pasito mokslinę pagalbą. tuvos Kunigaikštijoje. Toji fakultetai „dvasinei nepriklau buvo nabaglška. Buvo suorga bulintilaikui visu kuo aprū Daugelis studentų —- so mokykla 1803 metais pavadin somybei” atgauti. Kitų spe nizuota kursams palaikyti pi pintose geriau aukštose mokyklose. cialybių, pav., technikos mo toji Imperatoriškuoju Vilniaus niginė loterija, gauta aukų Iš Visi 7 fakultetai turėjo asigna diečiai. gyveno vargingai, iš tėvų gaudavo paspirti daugiau Universitetu, sparčiai vystėsi, kyklą, dar nesą reikalo kurti, visuomenės, parėmė Amerikos tik 6 komandiruotėms. sia vien natūra (sviestas, sūris, pasižymėjo mokslo darbais ir nes tokie specialistai neturėsią lietuviai savo centais, kurie vimus Studentijos padėtis universi(Nukelta i 4 psl.) užėmė garbingą vietą kitų Eu ką mūsų krašte veikti. Kaune virsdavo nemažais pini ropos aukštųjų mokyklų tarpe. gais, bet vis tai buvo mažmo Sumanytojui teko ieškoti ki Caro Nikolajaus I valdymo tų kelių sumanymui įgyven žiai. Nuolatines algas kursuose V. KASINSKAS laikais, siaučiant visoje Rusi dinti. Buvo sudarytas nedide gavo tik rodos 3 ar 4 asisten joje juodžiausiai reakcijai, Vil lis iniciatyvinis būrelis, į kurį tai, 2 preparatorlal ir raštveniaus univers'tetas buvo 1832 įėjo dabartinis profesorius dė. Dėstytoja! gaudavo tiktai metais uždarytas, tiktai jo Me akademikas T. Ivanauskas ir valandinį atlyginimą, kuris dicinos fakultetas dar 10 metų vėlesnieji profesoriai, dabar vidutiniškai Išnešdavo ne dau gyvavo kaip atskira akademi jau mirę: J. Vabalas-Gudaitis, giau kaip ministerijų žemiau ja: be to, teologijos fakultetas, A. Janulaitis, L. Vailionis. Bū sių tarnautojų — sargų al perorganizuotas į' Dvasinę Ka relis priėmė pirmosios aukšto gos. . . Ir vis dėlto atsirado talikų akademiją, buvo perkel sios mokyklos — Aukštųjų žmonių, kurie atsisakė nuo tas Peterburgan ir ten veikė kursų — kūrimo projektą, pastovesnių tarnybų ir dirbo ETAI važinėjamu lauko (APSAKYMAS) / vietoje klojimo kerojo varna Iki Didžiosios Spalio revoliuci daug kartų kvietė įvairių spe tą darbą visu atsidėjimu. Stu keliuku, užaugusiu smil lėšos, dilgės, ir tik berželis, jos. Tuo būdu didžiulis kraš cialybių žmonių pasitarimus dentai stengėsi savo stropumu O gomis ir baltaisiais do kurį jis, dar vaiku būdamas, tas, kurio administraciniu cent projektui apsvarstyti ir reikia nugalėti visus sunkumus, kai ru buvo Vilnius, 90 metų gy miems mokslo personalo kan kurie ir tuo metu pasižymėjo biliukais, ėjo padėvėta eilute minimų. Atrodė, kad nėra nie pasodino, atrodė žymiai išau plačių ko brangesnio už šį gimtinės gęs. veno be savo aukštosios mo didatams Iškelti. Trūkstant pasiektais rezultatais ir vėliau apsirengęs aukštas, kyklos. (Dabar tole teritorijo pradžiai literatūros, būrelio garbingai dirbo moksle (pav. pečių, kokių trisdešimties me kampelį. Jam norėjosi šauk Ignas atsisėdo ant akmeni je veikla 20 aukštojo mokslo nariai savo asmeniška atsano- pirmasis įstojęs į fizikos-mate tų vyriškis. Užkopęs ant kal ti, pašėlusiai juoktis, kaip nių laiptų. Aplinkui zvimbė įstaigų). Po 1905 metų revo mybe pasiskolino iš banko matikos skyrių studentas, da niuko, jis sustojo, pasidėjo kadaise, plemenioku būda- tūkstančiai nematomų vabalė liucijos krašto visuomeninės 120.000 markių ir komandira bar visiems žinomas profeso nešulius ir, nosine nubraukęs mas, šaukdavo, kol miškas už lių, netoliese, kur anksčiau organizacijos ir spauda pra vo prof. Volterį Vokietijon bū rius akademikas P. Brazdžiū per veidą srūvantį' prakaltą, ežero atkartodavo jo balso darželyje kvepėjo rūpestingų ilgai žiūrėjo į tolumoje dunk aidą. dėjo reikalauti atgaivinti mū tiniausiu vadovėlių visoms spe nas). motinos rankų prižiūrami žir sų krašte aukštąją mokyklą. cialybėms įgyti. Buvo suorga Kursai pradėjo energingai santį gojelį. Bet ūmai kažkas suspaudė neliai, gvazdikai, rezetos, da Tačiau vyriausybė laikė, kad nizuotas mokslo knygų rinki veikti vyriausybę (jau šeimi Gimtasis Narvalšlų kaimas krūtinę: kaip reikės pažvelgti bar virš ramunių plasnojo dvi tai dar ne metas. Tiktan Di mas — skolinimas iš žmonių nę), kad būtų atidarytas uni artėjo su kiekvienu žingsniu. savo kaimynams į akis, ką plaštakės, o sode švilpavo var džioji Spalio revoliucija su kas tokių turėjo. versitetas, apgynė seime ir Ten, po tuo didžiuoju įcevu jiems pasakyti? Juk ne vie nėnas. Klausėsi Ignas varnė griovė visas kliūtis mokslui vyriausybėje jo struktūrą, pri Išsišovusiu iš gojelio, glūdi Jo nas iš jų apylinkės žmogus no nerūpestingo švilpavimo, vystytis, plisti, ir mūsų krašte taikytą A. Kursų vykdomoms mantų sodyba, o Jis, Ignas dažnai prisimena gaisrus, nak sekė plasdančias peteliškes AUKŠTIEJI KURSAI sužydėjo viltis turėti savąją per 2 kursus specialybėms Jomantas, štai dešimtį metų timis nušviesdavusius dangų, Aukštieji kursai buvo 1920 (apie 600 studentų) ir pravedė nematė pavasariais skęstančių dusliai nuaidėjusius vienišus ir staiiga pasijuto toks vieni aukštąją mokyklą. šas, jog gūdu pasidarė gim Dar vokiečių okupacijos lai m. sausio 27 d. iškilmingai ati palyginti llberališkesnį, nei žiedų mariose sodų, negirdėjo šūvius ir krauju aplaisčiusius tojoj sodyboj, ir kais pasiskelbusi buržuazinė daryti tuometinės berniukų kaip norėjo seimo dauguma, švelnios lietuviškos merginų Tarybų duotą žemę, naujaku suspaudė krūtinę. graudulys Lietuvos vyriausybė paskelbė, gimnazijos salėje. Pažangioji universiteto statutą. sutartinės, neregėjo šių pie rius, žuvusius kaimo aktyvis Nejaugi motinos nebėra?.. atkurianti Vilniaus Uuniversi- visuomenė su entuziazmu svei 1922 m. vasario mėn. vy vų, laukų, kur tiek vaikystėje tus, kurie agitavo už naują, tetą. Tačiau tos deklaracijos kino pradedančią veikti pir riausybės buvo priimtas nuta bėgiota, kur pirmąsyk lydėta gyvenimą. Kad būtų arčiau, Ignas ėjo nelydėjo konkretūs darbai, ir Ji mąją aukštąją mokyklą bet rimas atidaryti Kaune valsty iš gegužinės mergina ir pas tiesiai, papievėmis vinguriuo Tačiau šią valandėlę Jis pasiliko popieriniu aktu (besi- laikinoji vyriausybė formaliai binį universitetą. kui slapstytąsi, bijota pažįsta užmiršo viską, užmiršo, kad jančiu takeliu. Jau iš toli ant kūrusi tuo metu Lietuvos tary boikotavo tą didelį visuomenės Universiteto darbo sąlygos mo žmogaus. ,. kalniuko, pasislėpusi šimta nenuoširdžiauslais žodžiais mečių binė valdžia žymiai daugiau žygį: niekas jos atstovų atida- vis dėlto ilgą laiką buvo labai Daug metų praėjo, daug kadaise beržų ir liepų paunk.jį palydėjo gimtojo ryman neapsilankė, nei pasvei padarė Universitetui atkurti, sunkios. Prisidedant naujiems kartų sodai nužydėjo, vaisius kaimo žmonės, kad verkė jo mėje baltavo storomis mūrinė (apie ką skaitytojas žino iš kinimo neatsiuntė. kursams, augant studentų skal- subrandino. ; mis sienomis bažnyčia. Šven pirmojo straipsnio). Netoliese turėjo eiti Jo tik motina, o kitų akys degė toriuje buvo tylu, ir tik silp A. Kursų darbo sąlygos bu čiul, labai trūko patalpų: apie rūsčia neapykanta jam — vo neįmanomai sunkios. Jie kabinetus, skaityklas negalima nienės ir Nakučio sklypų ežia, banditui. Troško Ignas šią va nas vėjelis šlamėjo svyruoklių PIRMIEJI BANDYMAI stūksojo neturėjo nei vieno kambario buvo nei manyti, studentai au o prie žvyrduobės beržų šakose. Štai Jau kapi 1919 m. rudenį Kaune susi savo reikalams. Darbas pirmus ditorijose sėdėdavo ant palan kapčius, nuo kurio jį mažą landėlę tik vieno — pamatyti nės: Ignas, nieko nejausda brangiąją motiną, suspausti spietė žymus būrys jaunimo, metus vyko vidurinių mokyklų gių, laike paskaitų stovėdavo, pašokęs išgąsdino kiškis. Da ; mas. ėjo smėliu išbarstyto baigusio vidurinį mokslą ir patalpose popietinėmis valan nes buvusios vidurinės mo bar nuo menkučio vėjelio ją savo glėbyje, išbučiuoti takučiu, o jį supo mediniai jos gyslotas rankias. ano meto sąlygomis neturėju domis. Mokslo priemones dės kyklos patalpos negalėjo su- dvelktelėjimo šluženo stam< kryžiai, geležinėmis grotelė sio jokių perspektyvų įgyti tytojai graibstė kur ką nugir talpinti aukštosios mokyklos bios rugių varpos, mėlynavo Nepasitiko Igno nei moti mis apsupti šlifuoto akmens aukštąjį mokslą, kai tuo tar dę. Pvz. chemijos dėstytojas su 7 fakultetais. Todėl, pa- rugiagėlės ir pleveno raudo- na, nei kaimynai. Ilgai stovė paminklai. Kiekvienas iš Jų. pu visoms naujai besikurian nelegaliai skolindavosi indus, vyzdžiui, Matematikos-gamtos nos aguonų liepsnelės, jo jis viduryje apleisto kie rodos, sakė, jog šiame kape čio gyvenimo sritims tvarkyti net aparatūrą ir chemikalus iš fakultetas, kuris tarybiniais Kiekvienas akmuo, krūmas mo. Trobos stogas buvo vėjo ilsisi turtingas, o šitame — trūko intellgentinių pajėgų, veikusios Chemljos-formacljos metais liko suskirstytas trim šią valandėlę kėlė aibes prlsl- nuplėšytas, langai išdaužyti. vargšas.
R
POKALBIS APIE MU ZIKĄ Yra nemažai žmonių, kurie laisave „nemuzikaliais", saky tini, jog muzikos jie nesupran tu Dėl to jie nelanko ir kontrlų. Iš tikrųjų, gi visiškai ne muzikalūs žmonės pasitaiko lo ti retai. Didelė dauguma, gal B.-/ beveik visi muzikai yra jaut as, myli ją. Dargi pirmykščiai t.'jnės, esantaieji be galo žemoB išsivystymo pakopoje, jaučia Į.:iką, turi primityvius muziI instrumentus. Jie sugeba tuokti pagrindinius muzikos fementus: melodiją ir ritmą. Mažametis vaikas, nemokąs dar tlbėti, jau atskiria savo motil(M liūliuojamą lopšinę. Truputi įaugėjęs, jis straksi ir šoka pa ti linksmą greitesnio tempo I
Iiofypą.
Galima sakyti, kad muziką supranta priklausomai lua bendro savo išsilavinimo ir įiteligencijos, bet būtų naivu nuįeigti specialaus muzikinio išsiĮavinimo reikšmę. I Muzikinis išsilavinimas įgyja mus ne iš karto. Reikalinga dažLdi klausytis muzikos, lankyti įoncertus, operą, baletą. Nepa tinka vien tik paprastai klausy tis muzikos, reikia aktyviai, dė mesingai į ją įsijausti. Muzika I; nėra vien estetinis pasitenkiLmas, bet gilūs dvasiniai pergyI nimai ir didelis protinis darĮ s. Muzika be galo stipriai veil.a žmogų, ir šis poveikis ’tio stipresnis, tuo reikšmingesnis, li.’o sąmoningiau žmogus įsisa vina muzikinį kūrinį. Tada muzi kinė kalba jam tampa aiški, net gi jei jis neturi specialaus muzi kinio išsilavinimo. I Kada žmogus, nuklydęs toli kuo savo tėvynės, atsitiktinai iš girsta pažįstamą, brangų nuo faunų vaikystės dienų savo liau dies dainos motyvą, jo širdyje fusikaupia subtili meilė tolifnii, brangiai tėvynei, gimtųjų f nntovaizdžių ilgesys, šviesūs vaikystės prisiminimai. Tada šis ti.iogus muziką ne tik girdi, jis į - supranta. Žymusis čekų kom pozitorius Antonas Dvoržakas I
Inzogus
| Nakutlenė Ignūl pasakojo, jog motiną palaidoję netoli r ržo, kuriame esąs įkeltas Įvilys, tačiau kapų aplinkui puvo daug. Ignas apsidairė. Pačiame kampe kažkokia sebutė ravėjo nuo kapo žolę. Ignas priėjo. — Bene Ignasėlis būsi? — pakėlusi galvą, paklausė se nutė. — Žinau, kur tavo molušę palaidojo. Ji už tave rnar prašydavo pasimelsti. I Padūsavus senutė sunkiai atsistojo. — Eime, valkeli, parody kim Kapeli Jos apravlu, rūtų Į sodinu. O tu manęs nepa ilsti? Aš Iš Daujočių. Kiek vienoj subatoj ateinu, žolynėhus palaistau. Traukia jau ruane ši vieta, ramu čia, paukšteliai čiulba, ir saulutė piatosi, kai sėda. Ignas suklupo prie moti nos kapo. Salia atsiklaupė ir senutė. Ji pašnibždomis kal bėjo poterius už velionę jo notlną. Kai Ignas atsistojo, senutė triūsė prie gretimo kapo. Ant medinio, spėjusio apsamanoti kryžiaus, prikaltoje lentelėje >u klaidomis buvo užrašyta: .Čia ilsisi Kairių šeima”. Ignui pasirodė ši pavardė sažkur girdėta. Staiga lyg Jyvas jo sąmonėje iškilo apyinkės banditų vado Mykolo Svynio paveikslas, kuris su uoku pasakodavo Kairių šeinos tragediją, kaip tamsią udens naktį buvo žudomi netaltl vaikai, kaip tris dienas Junkeryje laikė kaimo bernų šsvajotąją Onutę ir paskui škanklntą paskandino upėe... Senutė buvo susilenkusi, los pečiai keistai krūpčiojo, ii verkė. Ignas panoro Ją nuamlnt!
ML/MS RAŠO
Dėl „Mokslo darbų“ leidimo
paskutiniuosius gyvenimo metus praleido toli nuo tėvynės, Ameri koje. Jis labai skaudžiai pergy veno išsiskyrimą su brangiais ir artimais žmonėmis, gimtomis vietomis. Visas ilgesys žaviajai Bohemijai, jos gamtai, liaudžiai, jos dainoms su genialia ekspre sija buvo įkūnytas nemirtingoje V simfonijoje. Si simfonija, švel ni, poetiška, bet kartu ir tragiš ka. Kuo daugiau jūs klausotės šios muzikos, tuo ji darosi arti mesnė jūsų širdžiai, supranta mesnė. Melodija, kuri perduota atitinkančiam ją ritme, koloritas, kuris suteikia melodijai tai vieno tai kito instrumento tembrą, ar ba derinį kelių instrumentų, akordai, dargi pauzės. — visa tai neišsakomas grožis, ir pamažu jus išmokstate visa tai brangin ti. Jus dargi atskiriate atskiras simfonijos vietas, atskiras muzi kines frazes, jų charakteristikas. Jūs ne tiktai girdite, bet jūs ma tote, galvojate, pergyvenate, o vėliau, grįžę iš koncerto namo, jūs vis dar girdite pagtindinę charakteringiausią simfonijos muzikinę frazę: temą. Didysis lenkų kompozitorius Frederikas Šopenas su neapsa koma gracija ir lyrizmu savo polonezuose, mazurkose, valsuo se ir baladėse apdainavo gimtą ją Lenkiją. Bet ne tik gracija, lyrizmas ir melodijos grožis charakterizuoja Šopeno, taip pat ir kitų kompozi torių kūrinius. Juose įkūnijamos kilnios idėjos, verčiančios klau sytoją giliai pergyventi. Be estetinio momento, muzikoje stiprus ir intelektualinis, jis žadini mintį, kviečia žygiui. Žmogus, paliestas likimo smūgių, muzi koje randa nusiraminimą. Bet hovenas rašė apie savo muzi ką: „Kada žmogus ją supranta jis išsilaisvina iš vargo, kuris jį persekioja". Dvariono koncertas smuikui su orkestru — puikus lietuviškos muzikos kūrinys. Šio koncerto muzika ne tik graži ir, žinoma, melodinga (melodingumas — bū
tina sąlyga kiekvienam geram muzikiniam kūriniui). Šio kon certo muzika giliai liaudiška. Lengvai joje išsiskiria gimtoji tema. Jums dargi atrodo, kad jūs kažkada jau girdėjot šią te mą, nors iš tikrųjų ją pilnumoje sukūrė kompozitorius. Dabar mes kalbėjome apie mu zikinio kūrinio temą. Be galo svarbu yra ją išskirti, pažinti variacijose — ir tai jau yra kū rybinis klausančiojo darbas. Stenkitės pažinti muzikinio kūrit nio temą, tada visas kūrinys jums taps daug suprantamesnis. Be galo išraiškinga savo muziki niu lakoniškumu pagrindinė Bethoveno V simfonijos tema. Šia tema pradedama simfonija. Ji susideda iš trijų trumpų pasi kartojimų, kaip ir kirčių, vieno ir to paties garso ir akcentuoto ketvirto kirčio, užsitęsiančio klek ilgiau. Tema skamba griež tai, dargi žiauriai, ji ku pina stipraus dramatizmo. Tai, apie ką kalbant rašytojui pri reiktų daugybės žodžių, ilgų mo nologų, kompozitorius pasakė dviem taktais. Apie šią temą Bethovenas sakė: „Taip beldžia si likimas į duris". Trumpa Čaikovskio operos „Eugenijus Onieginas" uvertiūra melodinga ir liūdna. Motyvas su sideda iš trijų gaidų. Kartojant kiekvieną kartą, jis pradedamas nuo žemesnio tono, kas suteikia temai svajingumo, švelnumo, jausmingumo... Tai — Tatjanos tema, jos muzikinė charakteristi ka, muzikinis paveikslas. Kiek vieną kartą, kai operos eigoje pasigirsta ši tema, ji mums pri mena Tatjaną. Prancūzų kompozitorius Zoržas Bize, operos „Karmen" au torius, yra parašęs nuostabią muzikinę siuitą, tai yra kūrinį, susidedantį iš keletos trumpų, lyg ir savarankiškų dalių, iš kurių kiekviena turi savo atski rą temą, tačiau visas dalis vieni ja bendra idėja. Šią siuitą Bize vadina „Arleizanetė”. Ji parašy ta pagal to paties pavadinimo Alfonso Dode apysaką. Paskuti nėje šios siuitos dalyje jūs gir dite vieną temą, griežtą ir tra-
Tlk tarybinės santvarkos Lletuvo’e dėka mes galime kalbėti šiandien apie šiame fakultete su sikūrusias nau'as geografuos Ir geologijos specialybes, nepapras tai Išsiplėtusi Ir sustiprėjusi bio logijos skyrių. įdomūs yra savo tematika Ir svarbūs praktiniu požiūriu bio logų darbai. Didelę naudą mūsų žemės ūkiui atnešė augalų fizio logų atslekimal. štai diplomančių Ambrazevlčlūtės Raginytės darbai apie mlkrotrąšų Įtaką bul vių derliui parodė, kad padldlnūs Jų kieki 1 vieną ha 15 kg, bulvių derliai atitinkamai padldela 27 cnt. Be to, pakyla bulvių maistingumas,. padaugėja . krakmolo, c:.:_. chlorofilo Ir vitamino C kiekis. Kitas — diplomanto Jankevi čiaus (dabar Biologl.os instituto direktorius) darbas ..B grupės vitaminų klokis bulvių I.- taplnomt'ūro poleminiuose organuo se, stiebuose ir lapuose”. Ban dymai davė atsakymą į klausi mą, kada minėtose siloslnėse
kultūrose didžiausias kiekis B grupės vitaminų, turinčių neoaprastal didelę reikšmę, keliant gyvulių produktyvumą. O štai paskutinės laidos diplo mantas Kirna nurodo sodų kenkėj vaisiapūdžio biologines sa vybes, nurodo kovą su Juo. Podos, kuklus darbas, o Jo pasiūly toji metodika leidžia palyginus lengvai apsaugoti šimtus tonų sodų derliaus. Tačiau tai tik keli iš studentų darbų, papildžiusių mokslinės literatūros fondus. Vi sų čia nejmanoma nė paminėti, no's dar daug rastume Įdomių darbų apie naujų kultūrų akllmatizavimą, apie žuvų, paukščių Ir žinduolių fauną, jos pakeitimą, apsaugą Ir panaudojimo proble mas perspektyvoje. Neatsilieka savo svarbumu liaudies ūkiut ir tollmesnlem Lletuvos gelmių tyrlmams mūsų geologų darbai, V. Sakalauskas nagrinėjo naftos problemą Lietuv/je. 15 |o darbo’ _____ alškė..... o. ___ kad mūsų respublikoje aptinkama vis daugiau naftos buvimo pėdsakų,
kurle padeda susekti Jos dabarti nę susikaupimo vietą. Daug puikių mūsų universite to auklėtinių, geologijos specia listų dirba ne tik Lietuvoje, bet Rytuose, Pamlre, Ir Tolimuose “ ' Kazachstane ir daugelyje kitų vietų. Nepaprastai Įvairūs savo temageografų tlka Ir pobūdžiu yra „ moksllnio-tiriamojo darbo bandy mai. Gražus, savarankiškais tyrimais paremtas, yra Basalyko darbas , Vilniaus retėtas. kaip plelstocenlnės dangos struktūra". Tai pirmas šia tema paruoštos dar tarnavo bas, kuris daugeliui kaip metodinis pavyzdys, Jis turi i elkšmės, rekonstruojant L- plečiant Vilniaus miestą. LeknlcDiplomantų Beconio, kaltės Ir kitų, tyrinėjusių Nemu no slėnio mo fologiją busimosios Kaurfo HES Jūros ribose, buvo panaudoti projektuojant elektri nės statybą. C. KUDABA
Leidosi saulė, didelė raudo na. Saulėlydžio atošvaistėje ant senutės blakstienų suspin do ašaros. — Čia dukterėčia su val keliais palaidota, — vos gir dimu balsu ištarė ji. — Už ką sušaudė? Gal kad žemės davė?. . . Igną nukrėtė šiurpas. At rodė, jog ir ši senutė smer kia jį, kaltina žudžius nekal tus žmones. Ilgiau jis negalė jo kęsti, matyti degančių krauju vakaro žaroje ašarų ir, žergdamas tiesiog per ka pus, išėjo į šventorių. Susto jo. Kur eiti? Namo? Namų nė ra. . . Tolumoje ūžė traktorius, kažkas kaime aukštu balsu dainavo. Ten verda gyveni mas, žmonės turi savo džiaugsmus, rūpesčius, o jis štai stovi visų pamirštas, nie kam nereikalingas. . .
dėti susitvarkyti namą, pas kui šokti per vestuves. Saulė jau kilo virš beržy no, kai vyrai, pasiėmę dal gius, Išėjo į pievą. Ignas tvirtai įrėmė į žemę dalgiakotį ir ėmė pustyti dal gi— Eisiu pirmas, — plačiai užsimodamas, pasakė Ignas. Baigus pradalgį, jau Ignui šluostant šieno kuokšte dalgį, senis Nakutls pagyvėjo: — Jėgos pas tave! Kol ūkiui reikia tokių rankų. — Vasarojus šiais metais geras, rugių, atrodo, turėsi me. O ir pirmininkas kitaip žiūri. Pernykštis per dienas su sąskaitininku akis užpylę vaikščiodavo, — pridūrė sū nus. — Vien Mykolo Žvynio toks ūkis, trobesiai buvo. Su griuvo viskas. . . Nakutls kalbėjo dusliu, monotonišku balsu ir Ignui pasidarė skaudu skaudu, kad jį tada nuvedė šunkeliais Mykoliukas, vienturtis Zvynių sūnus. Jis, musėt, ir mano brolį Antaną nužudė? — paklausė senis ir taip įdėmiai pažvel gė Ignui į akis, kad jį Išmu šė šaltas prakaitas. Sunku buvo Nakučiui, dar sunkiau jam, Ignui, buvu siam banditui klausyti apie tai. — Apskundė kažkas, būk tai bunkerį Išdavęs. Dar iš pažinties liepė prieiti. Klerlkas mat buvo, o velnias jo širdyje gyveno. Nuo to lai ko aš jr į bažnyčią nebevaikštau, — lyg sau kalbėjo se nis, žiūrėdamas į tolumoje pa dūmavusius šilus. Reikėjo varyti naują pra dalgę. Ignas suko dalgį nepa keldamas galvos, nenubrauk
damas prakalto, o krūtinėje — Nagi, kur pamiškėje tiesiog plyšo. Čia buvo žmo gyvena, Jaslus, — paaiškino nės, kurie neužmiršta šiurpių Gineitis. praeities dienų. . . Ignas nežinojo ką atsakyti. Grįžo jis į kitokį kaimą, negu Tirštos vasaros sutemos vis paliko. Šią sekmadienio po labiau gaubė laukus, prausė pietę Jis matė žaidžiantį tink rasa pievas. Šiaurėje blėso linį jaunimą, girdėjo skambų vakaro žaros. juoką, o vakar Nakutis Jam Nakutls įžiebė lempą, kuri pasakojo, apie jų kolūkio sep vos-vos apšvietė ketvertą žmo tynmetės mokyklos direktorių nių, apgulusių stalą. Vyrai — dainininką ir štukorlų, vai gėrė tyliai, mažai kalbėdami, dinimus, kuriuos seniams daž dosniai pylė Ignui į stiklinę, nai parodo jaunieji, apie be gerai nelšvalytą, drumzliną simokančius universitetuose, naminę. (institutuose apylinkės valstie Nuo Išgertos degtinės krū čių valkus. tinėje Ignas jautė šilumą, Ir Vyrai vėl išgėrė, rūkė. prisiminimų vaizdai tekėjo Ignui pradėjo suktis gal lyg sraunus upokšnis. Jis pa va, ir jis išėjo į lauką. sakojo vyrams apie matytus Iš už klėties pro kaštonų miestus, žmones, nuostabius šakas tryško mėnulio spindu Uralo kalnų vaizdus, derlingą lių juostelės, bet kieme buvo Sibiro žemę. tamsu. Nakties vėsa Igną tru — O, kad nors šimtą hek putį prablaivė. tarų tokios žemės, — su vals vidų jis nebegrįžo. Pasu tietiško pavydo gaidele balse ko Įnutviekstais dulsva pilna ištarė Nakutls. ties šviesa laukais gimtosios — Ir mūsų žemė ne taip sodybos link. Kažkaip savai jau bloga, — pasakė jis, me prisiminė Mykolą Zvynį, godžiai traukdamas dūmą. nuskynusį tarsi pavasarį pra — Nuja, — prasitarė kam siskleidusi žiedą jo jaunystę. pe sėdintis, jau gerokai įrau Gavęs šaukimą atlikti Tarybi dęs Nakučio kaimynas Ginei nės Armijos eilėse privalomą tis. — Tik vat, kai nežinova, tarnybą, Ignas daugiau nepa ką rudenį gausim, nėra ūpo ir sirodė kaimo žmonėms. Slaps arti. Ot kas, Ignai.' tėsi jis namie, dar net ginklo — Gana jau, — nutraukė neturėjo ir tik sykį dalyvavo jį Nakutis. — Dabar kas kita. klubo-skaityklos išplėšime. . . Avansuoja. Pirmininkas par Igno mintis nutraukė neto tinis. Su juo ir pasitari. Ir liese kostelėjęs žmogus. Paru paaiškins tau. Sunku iš pra gėje kažkas krovė į vežimą džių ir jam. Tiek metų dirvas iš kupsnos šieną. tik vieversiai tręšė. — Padėk, — priėjęs užkal Nakutis kurį laiką žiūrėjo bino Ignas. į stiklinę, nagu barškindamas Baigiamas kelti šieno glė į stiklą, paskui pakėlė galvą. bys nušliaužė nuo vežimo. — Yra pas mus žmonių, — Tpfu, maniau, kad brikurie ir dabar žiūri tik kaip gadyrius? — nuslsplovė vy nukombinuoti.. Štai, kad ir Bal ras, ir Ignas pažino seniai ma čius. tytą Balčių.
— Karvutei vežimėlį par sivežu, — sumišęs kalbėjo žmogus. — Kaip čia dabar? Ir dar naktį, lyg pelėdai — nusi juokė Ignas. — Iš savo pievos dieną da bar negali įsivežti. Tu dar nežinai, Ignai. . . — Sienas kolūkio, visų, — nusistebėjo Ignas. Balčius priėjo visai arti ir pašnibždomis pasakė: — Išgėrei tu šiandien. Ge rai. Nematyk, ką kiti daro. ., Žaibu prabėgo Igno minty se prisiminimai, kai jis kartu su Zvynio gaujos žaliukais porą sykių buvo užėjęs pas Balčių, išsidžiovino šlapius autus, pavalgė. Balčius tada juokėsi, kalbėjo, bet tai buvo nenuoširdus balsas, toks pat saldus, kaip Ir dabar. Igno smilkiniuose mušė tarsi kūjais, krūtinė kilnojosi. Ne, niekuomet jis nebus blo gesnis už vagį. — Bet tai vagystėl — Kartą puolęs, sausas ne kelsi. Nešvari tavo sąžinė. Ži nok, kad braidei po raistusl — staiga sušvokštė pro dantis Balčius. — Nutilk tu! — suriko Ig nas ir suspaudė kumščius. Daugiau niėko nesakė. Bal čius irgi tylėjo. Išėjo ant kelio. Iš už debe sų Išplaukė mėnuo. Tolumoje sublizgėjo centrinės kolūkio sodybos skardiniai stogai, mirksėjo žiburys. — Pirmininkas dar nemie ga. Partinis, turi suprasti ma ne, — sausomis lūpomis su šnabždėjo Ignas. Mėnuo sidabrino laukus, debesys nugriuvo į vakarus, o Ignas žengė keliu ir šią va landėlę jam norėjosi išsakyti visa, kas slėgė jo širdį. . .
Žemoje, pajuodusiomis sie nomis Nakučlų troboje, gale Ilgo nedažyto, bet švariai nu šveisto stalo sėdėjo Nakutls, sūnus Ir Ignas. Senio pliką viršugalvę vainikavo rudi, susigarbanoję plaukai. Sūnus, iš povyzos visas tėvas — stambus, plačių pečių, švie siais garbanotais plaukais. Vi si trys gėrė pieną, užkąsdami duona, storai paraikyta iš didelio kepalo, susukto į stal tiesę. Valgė tyliai, retkarčiais persimesdami vienu kitu žo džiu. Ignas pas Nakučius gyve na antra savaitė. Kai vakare jis grįžo iš kapinių, rado at ėjusį kolūkio pirmininką ir nustebo, jog pirmininkas nė vienu žodžiu neužsiminė apie Jo praeitį, o tekalbėjo apie kolūkio reikalus, klausinėjo, kur norėtų dirbti, žadėjo pa
gišką nelaimingos meilės temą, paskui pasigirsta kita tema — patsai šokis, ir pabaigoje abi te mos atliekamos vienu metu. Dvi skirtingo charakterio ir ritmo melodijos skamba vienu metu, glaudžiai tarpusavyje persipindamos, bet jūs aiškiai skiriate, kur viena tema, kur kita. Šitoks skambesys dviejų susipynusių skirtingų charakterių melodijų liudija apie didelį kompozito riaus meistriškumą, gilų kompo zicijos teorijos žinojimą. Jis taip suderina kiekvieno instrumento vaidmenis, kad gaidos derinasi pundu contra pundam. Kontra punkto teorijos pirmtakas — didysis kompozitorius vargoni ninkas, muzikos teorikas ir jos reformuotojas — Johanas Sebas tijonas Bachas. Vertėtų priminti dar dvi siu itas, žinomas visam pasauliui: Grigo „Per Giuntas" ir Rimskio Korsakovo „Secherezada". Sun ku pasakyti, kuri iš jų gražesnė, melodingesnė, įdomesnė. Vienok, siuita „Secherezada" mus stebi na, kaip giliai kompozitorius su prato arabų pasakas, kaip tiks liai jis perdavė Rytų charakterį, kaip sumaniai jis atskleidžia klausytojui muzikinę apysaką. Doc. J. SKLIUTAUSKAS
(Bus daugiau)
Vilniaus universiteto moks lo darbuotojų darbai yra spaus dinami bendru pavadinimu — „Mokslo darbai”. Jie leidžia mi tomais eiline tvarka, Ir vie nas tomas skiriamas vieno ar poros gretimų fakultetų moks liniams straipsniams. Atskirų fakultetų tomai yra išmėtyti bendrame leidinyje. Pvz., Isto rijos-filologijos mokslų seri jos II t. sudaro universiteto leidinio VI t. Leidžiamų mokslo darbų at skirų temų egzempliorių skai čius nėra didelis. Darbai nėra sistemingai platinami ir nepapllnta platesnėje visuomenėje. Apie išleistų darbų tomą ne skelbiama spaudoje. Net uni versiteto darbuotojui nelengva sužinoti apie išleistus darbus, ypač skirtus kitiems fakulte tams. Tokia padėtis mano manymu yra keistina. Kad universiteto personalo moksliniai darbai pasiektų platesni skaitytojų skaičių ir geriau reprezentuo tu nlverslteto mokslinę veiklą, reikia Juos skelbti ne' bendrai vadinamuose „Mokslo darbuo se” Ir net ne vieno fakulteto darbuose, o atskiruose leidi niuose pagal specialybes. To-
kle neperiodiniai leidiniai ga lėtų turėti skirtingus pavadi nimus, kurie apibūdintų jų tu rint Vykusią iniciatyvą parodė Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos Ir literatūros institutas, pradėjęs leisti leidinį „Litera tūra ir kalba”. Kodėl gi nega li Istorijos-filologijos fakulte tas leisti savo darbus, skirtus kalbai, literatūrai, Istorijai Ir t. t., jiems davus specifinius pavadinimus. Tokia praktika yra buvusi anksčiau Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslinių darbų leidime Ir ji turi savo gerų pusių. Reikia baigti su leidžiamų mokslo darbų bevardlškumu, reikia Juos padaryti patrauk lesniais. Darbų pasirodymą reikia skelbti spaudoje, nuro dant jų turlnĮ'. (straipsnių pa vadinimus). Iki šiol net Ir „Ta rybinis studentas" apie juos tyli. Fakultetuose niekas Jų ne platina Ir nežinia kur Juos įsi gyti. Gal jau reikėtų sudaryti fakulteto mokslinių darbų są rašą, kad galima būtų sužinoti apie Jų Išspausdinimą, i Doc. B. Dundulis Visuotinės Istorijos katedros vedėjas
laimėjimai
Aukštoji mokykla buržuazinėje Lietuvoje
Prognozės pasitvirtino Baigiasi ir tinklinio kotJ jaunimo taurės varžybos. jJ paaiškėjo nugalėtojai — J Istorlja-filologija (moterys) į Medicina (vyrai). Moterų t po — antroji gamtininkės, v J rų — dar neaišku. NulerrJ gamtininkų ir filologų susit] kimas. Daug kam gali pasdrodyJ nelaukta medikų pergalė. Md sakom — ne! Ji ir laukta pelnyta. Medikai stovi bevei visa galva aukščiau už kit. komandas. Galima pranašauti kad mažiausiai penketą meti medikai niekam neužleis piH mos vietos. Iš medikų gerlaJ šiai sužaidė pirmakursiai Ra J gėlė, Kontrimavičius. Jieul tinkamai talkininkavo „senjd rasta Sąlygą, Traškinąs — ii pergalė!
(Atkelta iš 2 psl.) personalo Ir studentų darbo skilandžiai) ir maitinosi „iš sąlygos bent klek pagerėjo, ta krepšelio”, nes ilgą laiką stu čiau studentų materialinės gy dentiškų valgyklų nebuvo ir venimo sąlygos Ir darbo per ■žsimokėtl nebuvo iš ko. Dau spektyvos nė tiktai nepagerė gelis vargingųjų studentų gau jo, bet blogėjo, ir dėl to stu davo ieškotis pašalinių darbų, dentų skaičius buvo savaime net fizinio darbo, kad galėtų pradėjęs mažėti. pragyventi, ir todėl negalėjo savo laiku sėkmingai baigti KITOS DVI AUKŠTOSIOS studijų. Žinoma, buvo didelė MOKYKLOS dalis ir studentų, gerai aprū NUGALĖTOJAI TIK tiku komandos nario. Bėgikai padarė nė vieno greito prasi pintų, pasiryžusių ne tiek stu Bent klek buvo geresnė jau Basanavičiaus gatvėje. veržimo. Priešininkai greit dijuoti, kiek linksmai pagy Žemės Ūkio akademijos padė SEPTINTI Lazdelę gauna Kalvelytė. Ji apsiprato su tokia taktika ir venti ir net likti amžinais stu tis. Jąja buvo pertvarkytas dentais. Abi paminėtos studen• veikęs Dotnuvoje žemės ūkio Prlešspallnėmls dienomis vėl gerai patraukia, ir atstu pc pratęsimo nesunkiai lai tų kategorijos, kad ir dėl vi technikumas, paveldėjęs iš ca įvyko I VVU estafetė, skirta mas tarp IFF I komandos ir mėjo. sai priešingų priežasčių, labai rinių laikų didelius rūmus mo Spalio garbei. Organizavo ją antrųjų skiria 50—60 metrų. Moterų rungtynėse be mi vilkino vidutinį studijų baigi kymo darbui ir eilę trobesių USK dr Sporto katedra. Es Paskutinį etapą Trakų—Ga nėtų vyrų klaidų pasireiškė ir relio gatve bėgąs Skibarka šį mo laiką; jis sudarė net septy personalui ir studentams gy tafetė praėjo kaip didžiulė fizinio parengimo stoka. Pvz. šventė, atstumą dar keliais metrais medikės, vesdamos prieš Gam nis su viršum metus, kai dau venti. Į Akademiją stodavo studentų-sportinlnkų gumos fakultetų planuose figū bevelk išimtinai ūkininkaičiai kaip mūsų, tiesa kuklių, lai padidina. Ir taip — filologai tą pirmą kėlinį 4:3, pralaimė ravo 4 metai studijoms. Buvo ir buvo neblogai aprūpinami mėjimų apžiūra. Rektorius drg. pirmi! Tačiau suvedus visų jo net 5:10! Stokojo ir gerų TECHNINIAI REZULTATAI ir tokių studentų, kurie, var- bendrabučiais Ir maistu. Spe J. Bulavas palinkėjo mūsų komandų rezultatus (užskai smūgių į vartus. Daugumas Moterys: FMF — IFF 0:2 ga:s-negalals užsidirbdami pra cialybei studijuoti sąlygos bu estafetei tapti dar maslškes- tai reikėjo dviejų komandų), kamuolių eidavo aukštai ir gyvenimui, nesiskubino įsigyti vo gan geros, bet bendram In ne ir, kas svarbiausia, tradi taurė atiteko Fizikos-matema vartininkai lengvai Juos gau MMF—FMF 2:0; GMF— diplomą, nes po to jiems iškil telektualiniam Ir politiniam cine. Mums atrodo, kad nesu tikos fakultetui. IFF II ko dydavo. Beje, labai daug lė IFF 1:2; GMF—MMF 2:0 davo skaudus klausimas, kas studentų išsilavinimui plėsti — darytų didelio vargo įvesti manda nebaigė distancijos ir mė ir vartininkų žaidimas. Ga EMF—GMF 0:2; MMF— toliau daryti. Ne tiktai oficia nepalankios, nes personalas dar vieną tradiciją — estafe tai nustūmė fakultetą į pasku lima drąsiai tvirtinti, kad tinę vietą. EMF 2:1; IFF — MMF 2:0 tę, skirtą Gegužiui. Trasos lios spaudos būkštavimal dėl pradžioje buvo sukomplektuo Nugalėtojai — tik septinti. Gamtos komandai pusę laimė EMF—FMF 2:1. Vyrai: JFF tariamojo inteligentijos pertek tas iš klerikalų bei Jiems pa keisti nereikia, tik startuoti jimo atnešė gerai sužaidusi liaus, bet ir studentams, nepri taikaujančių žmonių, ir tiktai galima iš tos pusės, iš kurios vartininkė. Pvz. rungtynėse — FMF 2:1; FMF—EMF'1:2 RANKINIS TENISO klausiusiems klerikalų arba vienas antras pažangesnis spe finišuojama. O Spalio estafe su filologėm ji tepraleido TMF—FMF 0:2; IFF—MMF AIKŠTELĖJE vėliau tautininkų organizaci cialistas, dabar jau pasižymė tė — būtinai — tradicinė. vieną įvartį, gi gamtininkės Pasibaigė porą savaičių tik dėl filologų vartininkės 1:2; TMF—PFF 1:2; GMF — joms, baigus mokslus tikrai Jęs savo darbais arba žiniomis, Estafetė sutraukė nemaža trukusios rankinio 7X7 kom buvo sunku gauti darbą. Vals buvo įleistas į tą įstaigą. būrį sportininkų. Tiesa, ne vi Matutytės kaltės pasiekė du EMF 2:0; MMF—EMF 2:0 taurės varžybos. įvarčius. O rungtynės pasibai GMF—MMF 0:2; IFF—EMF tybė neteikė studentams beveik Normalesnėmis sąlygomis sų fakultetų komandos baigė jaunimo Jokios pašalpos: stipendijos 6 km distanciją, suskirstytą į Kad šis naujas ir mūsų gė 3:1. Pamokantis pavyzdys. 2:1: GMF—TMF 1:2. buvo skiriamos tiktai 3—5% buvo įkurta Kauno IlI-oji, 12 etapų, bet už tat kai kurie akimis žiūrint, įdometsnls ne v studentų ir fakultetai dažnai paskutinioji buržuazijos val fakultetai išstatė net po tris gu 11 y 11 žaidimas visiems dalydavo jas pusiau arba net dymo laikais, aukštoji mokyk komandas. patiko, liudijo kasdien į aikš trims dalimis, kad galėtų bent la — Veterinarijos akademija. tyną susirenku gausūs stu Duotas startas. Iki Tallat- dentų klek daugiau studentų sušelpti. Jai buvo pastatyti tinkami rū Kelpšos būriai. 7 žaidėjai — SALYGINAS IR ROŽKOVSKIS gatvės sportininkai visai nedaug. SPORTO MEISTRAI Nuo mokesčio už mokslą buvo Estafetėje gi bėbėga būriu. Palaipsniui į prie atleidžiami tik 10®/o studentų. mai, specialios katedros su la go 12. Ar nebuvo galima ir Pereitą savaitę respubliki jos 1957 m. spartakiados me kį išeina Baratūnas (EMF). Antroje buržuazijos valdymo boratorijomis, įrengtos klini Jis pirmuoju ir perduoda laz čia įvesti įskaitą pagal dvi nis Kūno kultūros ir sporto tu, kur, kaip žinoma, tapo komandas. Juk kiekvienas fa pusėje universiteto darbo sąly kos gyvuliams, bendruosius delę savo komandos narei. Ta kultetas tikrai pajėgus išsta komitetas sutelkė keletą! spor čempionais. Dabar mūsų uni tininkų TSRS Sporto meistrų versitete mokosi jau 3 sporto gos klek pagerėjo. Pirmas Ma mokslus (fiziką, chemiją, zo čiau vaizdas greit keičiasi. II tyti porą komandų. vardus. Jų tarpe — du mūsų meistrai. Palinkėsime Jų klo etape filologė Zalklna vieną ologiją, botaniką) studentai tu tematikos - Gamtos fakultetas Pirmąsias vietas užėmė: studentai. Tai Salyginas ir po kitos pralenkia savo varžo ties ir Vaupšui, ir Zalkinai iškovojo specialių jam rūmų rėdavo išeiti universitete. Į ves ir išsiveržia į priekį. moterų tarpe — Gamta (I), Kažkovskls. Meistrų normatyvus jie ir rankininkams, ir visiems statybą (juose buvo patalpinta darbą joje stojo personalas, Antrąja bėga Fizikos-matema Ekonomika (II), dstorija-fllologija (III); vyrų — Teisė, Fiir žymi technikos fakulteto jau gerai pasiruošęs universi tikos komandos dalyvė. Atstu zlka-matematika, Istorija-filo- įvykdė Pabaltijo ir Baltarusl- kitiems sportininkams. dalis; įrengtas didelis botani tete, žemės ūkio akademijoje mas tarp jų vis didėja ir jau logija. Ką galima pasakyti siekia 20—30 metrų. Sekan kos sodas su gan dideliais šilt arba net užsienyje. Studen čiame etape filologai išlaiko apie komandų žaidimą? Atro kad prizlninikų, tiek vyrų namiais). Medicinos fakulteto tų skaičius prieškariniais lai šį skirtumą. Paskui, sunkiame do, tiek moterų, žaidimas gan ly kais buvo labai ribotas — viso etape Liepos 21 gatve į kal specialioms katedroms pasta gus. Užtenka prisiminti kai ną, žinomas ėjikas Kniukšta kuriuos rezultatus. Pvz. mote tyti patogūs rūmai, pastatytos 30 žmonių. (aišku, bėgdamas) dar labiau moderniškos klinikos. Mokslo Prof. Z. Žemaitis atsiplėšta nuo flzlkų-matema- rų Gamta—Ekonomika 2:1 Gamta—Istorija-Fllologlja 3:1 Tas pat ir vyrų grupėje — Teisė—Fizlka-matematika 8:7, Teisė—Istorlja-filologija 8:5 (po pratęsimo). Tačiau dar vi sų komandų žaidime matomas šablonas, taktinis neišradingumas, nesubrendimas. Pvz. Fi lologai rungtynėse šu gamta žaidė greitai, išradingai, ir, aišku, laimėjo. O jau rungty nėse su Teisės mokslų fakul tetu jų nebuvo galima pa žinti. Žaidimas vyko pasyviai, Kožkovskis ir Salyginas. o nuotr. labai vienodai. Filologai ne-
Seimą
gausėja
Šauni
Bravolil... bis! — Kai Jūs būsite laureatai, ta itada ir turė site patalpas repeticijoms... o dabar leiskite, draugai,.. aš neturiu laiko.
— Žiūrėk, skaitydamas be gal- Dėstytojas: vos liko. — Pasakojate, drauge, lyg be galvos būtumėte.
L V 05413
Užs. Nr. 1772
Praėjusį sekmadienį Jauni tai prie vienos, tai prie kitos pavyksta padaryti tikslaus me mo stadione įvyko rankinio komandos vartų. Bet štai ne timo iki pat rungtynių pabai taurės finalinės rungtynės užilgo kamuolys penktą kartą gos. Studentams dar du kai tarp Vilniaus KN ir USK ko sukertamas į KN vartus. Po tas gražiai sukirtus kamuolį į įtemptos atakos kariškiai at KN vartus, pasigirdęs finali mandų. isako tuo pačiu — 2:5. Po šio, nis teisėjo švilpukas nutrau Pirmose žaidimo minutėse tiksliau paskutinio įvarčio, ga kia įdomų susitikimą, pilnai vyksta maždaug apylygė ko lima sakyti visą laiką atakuo užtikrinusi USK pergalę — va, jaučiamas atkaklus abiejų ja tiktai USK. Už padarytą 11:2. USK komandai — turnyre komandų pasipriešinimas. Ta kariškių pražangą teisėjas pri skiria baudinį, kurį tiksliai čiau kova be rezultatų labai realizuoja S. Visockas. Po nugalėtojai buvo įteikta Kūne retai kada tepasitaiko. Tai trijų minučių kamuolys vėl kultūros ir sporto komiteto įvyko ir šį kartą, kai ketvir Išimamas Iš KN vartų. Pra prie Lietuvos TSR Ministru toje žaidimo minutėje KN ko ėjus dar kelioms minutėms Tarybos respublikinės ranki mandos vartininkas buvo pri Visockas du kartus iš eilės nio sekcijos rankinio taurė Ir verstas Išimti kamuolį iš var pasiunčia kombinuotą kamuolį pirmojo [laipsnio diplomai. VU tų, o praėjus dar dviem mi į priešininko komandos vartų niaus KN komandai, turnyre nutėm — antrą. Praleido du kairįjį kampą. Nors kariškiai Iškopusiai į antrąją vietą, įvarčius, kariškiai žymiai pa ir stengiasi išlyginti nuolat buvo įteikti antrojo laipsnio didina žaidimo tempą. Nors didėjantį taškų skirtumą (2:9), diplomai. A. Pautienis jiems Ir pavyksta vieną kartą bet jiems tai daugiau ir nebenuginkluoti USK vartininką, bet po to, Jų vartuose vėl du Istorijos-filologijos fakUniversiteto administ III k. istorijos spec. stu kartus pabuvoja kamuolys. racijos darbuotojai reiš dentui Po pertraukėlės jaučiamas kia gilią užuojautą Romualdui Batūrai daug žymesnis abiejų koman Juzei Ir Marytei reiškiame gilią užuo dų pagyvėjimas. Studentai Kaziukonytėms, jautą, jo mylimai mamy ryžtasi padidinti esamą san tei mirus tykį, o kariškiai — Jį suly jų tėveliui mirus Kurso draugai ginu. Tai taip ir vyksta kova
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
REDKOLEGIJA.