VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
imt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
TREČIOJI...
1959 m. spalio mėn.
8 KETVIRTADIENIS
Kaina 20 kap
Antrųjų pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo metinių dieną pasaulį apskriejo žinia apie naują didelį laimėjlmą — iš Tarybų Sąjungos startavo daugelio pakopų raketa Mėnulio kryptimi — jau trečioji šiais metais. Tai liudlja, kad kosminės erdvės tyrimas žengia į priekį labai sparčiais tempais ir perauga į naują stadiją. Pirmuoju etapu, ruošiant
Komjaunuoliai ir komjaunuolės J tarybinis jaunime! Mokykitės gy venti ir dirbti komunistiškai! Ug dykite savo aukštas moralines sa vybes! Būkite sąmoningi ir nenu ilstantys komunizmo statytojai! (Iš TSKP CK šūkių Spalio
socialistinės
revoliucijos į
42-sioms metinėms).
j
PATARIMAI PIRMAKURSIAMS
TSKP ISTORIJA— PIRMOJI VISUOMENINĖ
DISCIPLINA Tarybų Sąjungos Komunis tų partijos neeilinis XXI su važiavimas priėmė išplėstinės komunizmo statybos mūsų ša lyje programą, pabrėžė vi suomeninių mokslų dėstymo reikšmę aukštosiose mokyklose. Komunizmo statybos uždavinial reikalauja, kad auikštosios mokyklos išleistų marksis tiškai paruoštus kadrus, ap ginkluotus moksline pasaulė žiūra, išauklėtus komunistine ideologija, atsidavusius komu nizmo reikalui. Didelis vaid muo sprendžiant šiuos užda vinius priklauso TSKP isto; rijos studijavimui. Partijos ir jos įkūrėjo V. Lenino bei jo bendražygių gyvenimas ir veikla, didvyriška kovų ir pergalių istorija buvo ir bus svarbiausiu pavyzdžiu auklė jant jaunąją kartą atsidavi mo savo liaudžiai ir proletari nio internacionalizmo dvasia. TSKP istorijos studijavimas padeda suformuoti komunisti nę pasaulėžiūrą, išugdo bruo žus, būdingus sąmoningam ko munistinės visuomenės statyto jui. Ką galima patarti pradedan tiesiems studijuoti TSKP isto riją? Daugumoje fakultetų TSKP istorija yra pirmoji visuome ninė disciplina, kuri dėstoma pirmuose kursuose. Studijuo jant TSKP istoriją, kartais reikia remtis politinės ekono mijos, dialektinio bei istorinio materializmo teiginiais, su kuo pirmųjų kursų studentai dar nėra susipažinę. Todėl dauge liui TSKP istorija atrodo la bai sudėtinga. Bet šiuos sun kumus galima nugalėti su dėstytojo pagalba, o svarbiau sias sėkmingo TSKP istorijos studijavimo laidas — tai nuo seklus, sistemingas dalbas, ruošimasis seminarams. Seminarinių užsiėmimų tikslas — pagilinti studentų žinias, išsiaiškinti sudėtingiau sius klausimus ir problemas. Ruošdamiesi seminarams, stu dentai pratinasi savarankiškai dirbti su pirminiais šaltiniais, susipažįsta su marksizmo-leni nizmo klasikų veikalais. Kaip praeina seminaras, kaip jo metu išnagrinėjami klausimai, daug kuo priklauso nuo stu dentų pasiruošimo lygio, nuo jų aktyvumo nagrinėjant se minarinius klausimus. Todėl seminaro metu reikia drąsiai pasakyti savo nuomonę, sekti draugų pasisakymus, jeigu yra reikalas juos papildyti ar pataisyti, drąsiai kelti neaiš kius klausimus. TSKP istorijos dėstytojai reikalauja, kad studentai su konspektuotų pagrindinius na grinėjamus marksizmo-leniniz mo klasikų veikalus. Ko šia priemone siekiama? Skaityda mas ir konspektuodamas vei kalą, studentas mokosi sava-
ranklškai dirbti su knyga, jis pratinasi atrinkti tai, kas svar biausia, esmingiausia tame veikale. Gerai padaryti kons pektai labai daug padeda ne tik ruošiantis eiliniam semina rui, bet ir įskaitoms bei eg zaminams. Kartais studentai nurašo pirmus pasitaikiusius sakinius iš konspektuojamojo veikalo ir tokius konspektus parodo dėstytojui: žiūrėk, mes pareigą atlikome. . . O kas ten parašyta nei dėstytojas, nei jie patys nepasakys. Kam to kie konspektai reikalingi? Konspektuose turi atsispindė ti svarbiausios šio veikalo mintys. Jie turi būti padaryti švariai, tvarkingai. ' TSKP istorijoš studijavimas reikalauja teorinius teiginius susieti su praktiniu gyvenimu, su tarptautiniu darbininkų ir komunistiniu judėjimu. Kad tokį ryšį būtų galima rasti, studentai turi žinoti svarbiau sius mūsų šalies ir tarptauti nio gyvenimo įvykius, mūsų partijos bei broliškų komunis tų bei darbininkų partijų sprendžiamus teorinius ir praktinius klausimus, statant socialistinę ir komunistinę vi suomenę. Tam reikalinga, kad studentai sektų spaudą. Prisilaikant šių patarimų, TSKP istorija nustos buvusi sunkiu dalyku, o studijavimas parodys mums, kokia kaina buvo iškovotas tas gyvenimas, kurį mes šiandien turime, ir skatins dar daugiau ir geriau dirbti kuriant komunistinę visuomenę. K. KANOPA TSKP istorijos katedrot dėstytojas
K. Imbrasas ir davimo mašinų
NAUJA IR REIKALINGA ,,Raudonosios žvaigždės“ pakinktų ir galanterijos kom binatas. Ekonomistės Jolita Šimkūnaitė ir Nijolė Clčelytė dirba paruošimo ceche. — Geros merginos, —- pa sako cecho viršininkas. — Kol kas mokinės, bet operacijos čia nesudėtingos — greitai kurią nors iš pagrindų įsisa vins. Jei yra reikalas — jau dabar sėda prie konvejerio. — Aš labai patenkinta, — sako Jolita, aukšta mergina su ilgomis šviesiomis kasomis. — Žinoma, dirbti ir mokytis ne labai lengva — laiko nuolat trūksta, bet fabriko vadovybė sudarė mums visas sąlygas, ir skųstis jokiu būdu negalima.
Parduotuvė Gorkio gatvė je. Joje — žaislai ir avalynė vaikams. Čia visada pilna žmonių — daugiausia mamos su vaikais. Bet ne apie jas šiandien rašysime. Prie avalynės skyriaus pre kystalio nelengva prasibrauti — batai visada turi paklausą. Pirkėjus aptarnauja kelios merginos. Užkalbinu vieną iš jų. Tai mūsų Universiteto eko nomikos fakulteto pirmo kur so studentė Irena Rusovičiūtė. — Dirbu prie žaislų, bet šiandien padedu savo draugei Živilei, — šypsodamasi sako Irena. Ji kalbasi su manimi ir tuo pačiu metu padeda pirkėjui iš rinkti kaliošus. — Darbas įdomus ir nenuo bodus, — tiesa, ir nelengvas. Bet man patinka. Kolektyvas parduotuvėje geras — žmonės labai nuoširdūs, jei reikia — visada padeda. Be to, čia tie siogiai susiduriu su prekybos ekonomika, kurią ir studijuoju. Dūzgia motorai, mašinos, staklės — žmonės čia nežino ramybės. Taip galima rašyti apie kiekvieną gamyklą. Šį kartą mus do mina „Komunaras“ —žemės ūkio mašinų gamykla. Kon krečiai — lie jimo cechas ir jo darbininkai. — Kur ga lėčiau pamaty ti universiteto studentus?, — klausiu pirmo sutikto žmo gaus. — Jurgį ar Zigmą? Štai ten — pačiame gale. Prieinu prie Jurgio Stanke vičiaus. Pirma jis taps geru formuotoju, o tik po to — buhalteriu. — Baigus Universitetą, dar ir B. Janulevičius elektros skai turėti gamykloje. technišką spe-
% kosminį žmogaus skridimą, buvo pirmojo Kosminio greičio (8 km/sek.) pasiekimas, dirbt1nlų žemės palydovų sukūrimas ir artimas Žemės tarplanetinės erdvės lšžvalgymas. Per praėjusius dvejus metus moksllnlal tyrimai šia kryptimi buvo sparčiai vystomi — iki šiol Iš viso buvo paleista 15 dlrb tinių Žemės palydovų, iš kurių 6 tebesisuka aplink Žėmę. Dirbtiniai žemės palydo mai Ištyrinėjo žemės atmosfe'ros aukštutinius sluoksnius Ir iš kosminės erdvės į ją atei nančius įvairius spindulius. Praeitų metų pabaigoje JAV buvo pradėti bandymai Mėnuliui pasiekti. Trys rake tos „Pionieriai” viena po ki tos grįžo į žemės atmosferą, nepasiekę tikslo. Ir štai šių metų sausio 5 dienos ryte pir moji tarybinė kosminė rake ta pirmą kartą žmonijos Isto rijoje praėjo visai netoli, už 5 tūkstančių kilometrų nuo Mėnulio, Ir Išėjo į orbitą ap link Saulę, tapdama pirmuo ju dirbtiniu planetoidu. Tuo buvo pradėtas naujas etapas tiriant tarpplanetinę erdvę. Nuo tol mokslinio tyrimo ob jektu tapo ne tik Žemės, bet ir artimiausio dangaus kūno — Mėnulio aplinka. Kovo mė nesį į orbitą aplink saulę Iš ėjo antras dirbtinis planetoidas — ,,Pionlerlus-4“. Paga liau rugsėjo 12! Nuo Žemės (Nukelta į 2 psl.)
(REPORTAŽAS)
šių jaunuolių biografijos — jie ką tik iš mokyklos suolo. ciaiybę —- viliojanti perspek Ne visiems ir aštuoniolika tyva, — prisipažįsta Jurgis. stuktelėjo, o Jurgis Stankevi — Tiesa, darbas čia šiek tiek čius ceche tebenešioja rudą varginantis. Daug dulkių, že mių, betgi visur reikalingi kepuraitę. Bet ne tai esmė. Svarbu, kad metus padirbėję, žmonės. — Sumanus vyriokas, — visi jie turės kokią nors spe patenkintas apibūdina Jurgi cialybę ir toliau tęs studijas Stankevičių cecho viršininkas. Universitete. — Po poros savaičių bus kvalifikuotu formuotoju. Neblogai dirba ir jo draugas H. KOBECKAITĖS Zigmas Kaučikas. Irgi isigvs tekstas tą pačią specialybę. A. BARYSO Tai tik keletas epizodu iš nuotraukos pirmo kurso ekonomistų dar bo vietų. 60 pirmakursių rytais skuba ne į Universi tetą, o į Eidu kevičiaus v. odos ir avaly nės kombinatą, į elektros skai čiavimo maši nų gamyklą, į „Spartą“, „Le liją“, parduotu ves, įstaigas. . . O kai Vil niaus gatvėse įsižiebia žibu riai, senojo Universiteto koridoriai ir auditorijos vėl atgyja — eko nomistai renka si į paskaitas. — Ar ne simpatiškas meškiukas? Nesudėtingos Rusovičiūtė.
IX
mus yra padavę: medicinos m. kand. doc. Misiūra, IFF lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytojas Adomaitis, IFF studentai rusistai Siniakovas ir Mališauskas, lltuanistas Lenkauskas, teisininkai Dvareckas ir Pliugžma, gamtininkas Buckus ir kt.
----- —------------ ♦—----------------
Kalba „Tauras“ — Dėmesio! Dėmesio! Kalba „Tauro“ radijo mazgas. Pradedame pirmąją radijo laidą, — sekmadienį, antrą va landą nuskambėjo iš reproduktorių „Taure“. Visi bendrabu čio gyventojai nutilo ir. .. suglumo. „Kaip čia šiemet, ar įdomios valandėlės bus, ar Ir vėl bus tik tušti plepalai?“ Valandėlė buvo tikrai įdomi Ir turininga. Ne be reikalo „radijo komiteto“ redaktoriuj Lazauskas visą savaitę laks tė po bendrabutį, rinkdamas medžiagą, organizuodamas žmones. Buvo paminėti geri, sąžiningi ir tvarkingi bendrabučio gyventojai, išpeikti tinginiai ir apsileidėliai. Atidžiai buvo išklausytas administratorės balsas. Gera pradžia — pusė darbo, — sakoma, bet „Tauro“ „radijo komitetas“ ir jo redaktorius galvoja, kad ateityje laidos bus dar geresnės. Dabar taurlečiai kiekvieną sekma dienį išgirs savo pačių balsą (t. y. diktorių Zalubaitės, Bltėno ir kt.), galės pasiklausyti mėgiamų melodijų. Belieka palinkėti tik sėkmės! Z. JONUTIS
*
v *
*
Radijas pranešė džiugią ži nią: respublikos Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Įsaku už pasiekimus vystant lietuvių liaudies instrumentinę muziką ir už sėkmingą pasirodymą festivalyje 1959 m. Vienoje, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais apdovanoti lietuvių liaudies instrumentų seksteto dalyviai. Jų tarpe: seksteto ir Universiteto ansamblio vado vas LTSR Nusipelnęs meno veikėjas Vladas Bartusevi čius, Istorijos-filologijos fa kulteto studentai Vijolė Vait kevičiūtė ir Romualdas Ozo las. „Tarybinio studento“ re dakcija laikraščio skaitytojų vardu sveikina apdovanotuo sius draugus. Įsako paskelbimo dieną mū sų redakcijos atstovas aplan kė drg. V. Bartusevičių ir pa prašė apdovanojimo proga pa sidalinti su skaitytojais, jaus mais bei mintimis. ::::: ::::: ::::: :::::
į:::: :::::
AUGA KOMUNISTŲ GRETOS Į šlovingosios Komunistų partijos gretas stoja patys gerlausl Universiteto žmonės — nuo žilstančių dėstytojų iki dvidešimtmečių jaunuolių — pirmakursių. Kalp sužinojome Universlteto partiniame biure, į partiją pastaruoju metu pareiški-
v *
Džiugi žinia
lį::::
— Pirmą kartą mūsų respublikos liaudies Instrumentų muzika suskambėjo kapitalistiniame pasaulyje Ir atnešė didelę pergalę. Tai ne vien mūsų — visos respublikos laimė ir džiaugsmas. O dabar sekstetas atsi skaito šiltai sutinkamais koncertais sostinėje, rajo nuose. Beje, savotiškas jubilie jus: LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsa kas paskelbtas tą dieną, kai sekstetas koncertavo penkiasdešimtą kartą. Sis koncertas įvyko Šilutėje liaudies kultūros unlverslteto atidarymo proga. O toliau__ Vėl koncer tai. Tiesa, kartu su mūsų kolektyvu dainuos Virgili jus Noreika. Džiaugiamės tokiu aukš tu mūsų darbo Įvertlnimu.
Teisininkų paskirstymas — Štai, ir baigėsi studen tiškos dienos, — pagalvojo vakar n® vienas penkto kurso teisininkas, pasirašęs vykti į paskyrimo vietą. Skirstymo komisijos kam baryje diplomantai ilgai ne užtrukdavo — čia nebuvo ginčų, ašarų, niekas nemalda vo laisvo diplomo. — Prokuratūra, teismas, —’ į draugų klausimus atsaky davo išėjusieji. Kai kure diplomantai dar nežino tiksliai darbo vietos, tik aiški darbo specifika. O mums pažįstamas aktyvus kom jaunuolis P. Rudzinskas jau seniai pasirinkęs darbo vietą — netrukus išvažiuos į Ky bartus. Tarybinių teisėjų šeimą pa pildys šiais metais 38 absol ventai.
MŪSŲ ŠLOVINGOJI ALMA MATER...
Tai buvo karšta darbo va sara. Pirma naujai atgimusio je Tarybų Lietuvoje. 1940 metų liepos mėnuo, 4 diena. Laikraščių puslapiuo se sumirga LLKJS CK atsi šaukimas: „Lietuvos jaunime! Skaitlinguose mitinguose ir demonstracijose tu reikalavai legalizuoti Komunistinę jauni mo sąjungą. Tavo karštas troškimas išsipildė. .." Lapkritis. „Lietuvos kom jaunimas priimamas į VLKJS narius.. Dvi datos! O kiek jose įprasminta ilgametės kovos sunkumų, pergalių džiaugsmo ir nesėkmių kartėlio. .. Širdis negali tylėti! Ir su nauja energija išsiveržė padėkos žo džiai brangiajai Komunistų partijai, pasiryžimas kurti, statyti... Jie skamba laisvoje žemėjel Bet kova dar nesibai gė! ..
VARTANT ISTORIJOS PUSLAPIUS
Lapkričio mėnesio viduryje buvo sudaryta bendrabučio valdyba, kurios sudėtyje buvo A. Sereina, J. Cenys, B. Jėčiūtė, J. Kulys, I. Zaksas, marksizmo-leninizmo būrelis, literatūros, sporto, saviveiklos rateliai. Spalio—lapkričio mėn. susikūrė profesinė sąjun ga. . . !*<f* Keistai jautėsi studentai, pirmą kartą stovėdami eilėje stipendijai gauti. Jie buvo pripratę, kad studentas už viską turi pats mokėti, o čia — valstybė moka! Tai reiš kė —r tik Tarybų valdžia įgy vendina teisę į mokslą. . . O kaip tada trūko tiek moksli nėmis žiniomis, tiek politiškai tvirtų iš „proletarinės studen tijos“ specialistų! Universiteto komjaunuoliai širdimi ir pro tu atsiliepė į šį Partijos ragi nimą. . . Jie jautė ir tikėjo, kad gyvenime jų laukia, gal būt, nė kiek ne mažesnė ko va. Ir todėl nenuostabu, kad pertraukos virsdavo naujomis paskaitomis, kur buvo verti nama, ginčijamasi, triuškina mi priešiški pasisakymai. Gyvenimo sūkurys traukė į save kiekvieną, reikalaudarifas
naujų jėgų, pastangų ir lai jo daina, gaivindama priešo ko. , . nuniokotą žemę. *** Giliomis griuvėsių raukšlė mis ji sutiko juos — karius-išDidysis Tėvynės karas! vaduotojus. Ir ne vienam nu Plunksną pakeitė kulkosvai degino sugrubusią ranką mo dis, jaukios skaityklos šilumą tinos ašara — grįžo sūnus! . . — apkasų purvas. . . Univer Grįžo. Tačiau ne visi. Oriolo siteto komjaunuoliai įsijungė stepės priglaudė buvusį stu į Tarybinės Armijos ir parti dentų, komiteto pirmininką zanų eiles. Lietuviško jungi kapitoną Sipavičių, gabų pra nio kariais ir karininkais bu dedantį rašytoją komjaunuolį vo V. Kuzminskis, D. Sklia- — kulkosvaidininką- Jochelį, rinskas, I. Zaksas ir kt. Orio junginio karininką Kušnerį. lo stepių plotuose ir Aukštai Aukštaitijos kalvose nustojo tijos kalvose traškėjo Univer plakti Liubecko ir kitų šir siteto komjaunuolių automatai, dys. . . triuškindami priešą. SkambėJ. Lazauskas
Rinkimų į Liaudies seimą kampanijoj, įmonių ir fabrikų nacionalizavime, pravedant žemės reformą — visur degė jaunos karštos komjau DRAUGAI LITERATAI ! nuolių širdys. Ryšium su Universiteto jubiliejais organizuojamas popu Daug žodžių ir minčių iš liarios masinės dainos tekstui sukurti konkursas. Dainoje turi trynė gyvenimas iš atminties. praskambėti pagrindiniai Universiteto šiandieninio gyvenimo Ir gal būt pirmuosius Vilniaus momentai, o taip pat Universiteto praeities tradicijų motyvas. Universiteto komjaunuolius Premija už geriausią tekstą — 150 rub. kovos draugai charakterizuoja TSRS grąžinus Vilnių Lie Konkurso terminas iki lapkričio 1 d. • maždaug taip: „Labai drau tuvai, Humanitarinių mokslų fakultetas iš Kauno buvo per giškas, atsidavęs partijos rei Tekstus, pasirašytus slapyvardžiu, nešti į Studentų kultūros kalui“. Iš tikrųjų, komjaunuo keltas į Vilnių. Per trumpą klubą. Kartu paduodamas vokas, ant kurio užrašyta slapyvarliai ėjo ten, kur labiausiai laiką čia organizuojama ir dė, o viduje — tikroji autoriaus pavardė ir dainos pavadini reikėjo. mas. STUDENTŲ KULTŪROS KLUBAS Nemaža studentų dalis bu LITERATOROS-KRITIKOS BŪRELIO VALDYBA vo turtingųjų vaikai, fašisti nių korporacijų nariai. La biau už viską jie nekentė Ta rybų valdžios ir komjaunimo. Reikėjo padėti Universiteto ••• vadovybei, kad būtų priimami ______ . v nautikos vystymosi kelias? Nė- mokytis tik darbo žmonių vai (Atkelta iš 1 psl.) Aktų salę šeštadienį su vidurinėj, tai aukštojoj mo- fakultetas turės puikią savi rą abe jonės, kad ji vystysis J kai, išvalyti Universitetą nuo kykloj, girdi, „nebeapsimoka“ veiklą. atsiplėšta antroji tarybinė kos keliomis kryptimis. Bus toliau priešiškų elementų, kurie or- sirinko FMF komjaunuoliai. Išsamiai ir kruopščiai iš stoti. .. Užmirštas ir LDAAR bei minė raketa. Po pusantros tęsiamas Žemės aplinkos tyri-< ganizavo pogrindines organiNepaslaptls, kad kai kurie Raudonojo Kryžiaus organi paros skridimo Ji nugali at mas dirbtiniais Žeipės palydo-(zacijas, šnipinėjo, nekantriai nagrinėjo komjaunimo organi nepateisina zacijų darbas. O jam pagy stumą Žemė—Mėnulis. Ir vais, Mėnulio tyrimas kosmi- laukė vokiečių fašistų Įsiver- zacijos veiklą per ataskaitinį komjaunuoliai rugsėjo 14 dieną 0 vai. 2 nėmis raketomis ir dirbtiniais į žimo. Prasidėjus karui jie ta- laikotarpį sekretorius Mauza. komjaunuolio vardo, rodo blo vinti kol kas priimti tik nuta mln. 24 sek. smogia į Mėnulio Mėnulio palydovais. O taip?po vokiečių fašistų samdo- Atrodo, dirbo komjaunuoliai, go elgesio „pavyzdį" nesąjun- rimai. paviršių Archimedo kraterio pat bus pasiųstos automatinės mais budeliais. Nors pažan- plušėjo ir rezultatai neblogi, giniam jaunimui. Fakultete Užtai fakulteto studentai girtuokliavimo, didžiuojasi komjaunuoliais-starajone, išmesdama iš Žemės raketos i artimiausias plane-(gus daigai buvo nedideli, pa bet. . . dar tiek daug trūku pasitaiko smulkaus chuliganizmo reiški tybininkals. Tikrai nuoširdžiai tas — Venerą ir Marsą. Se- į grindinė masė prijautė Tary- mų, tiek liko nepadaryta. atgabentą vimpelą. Nepakankamas dėmesys at nių, į kuriuos reiktų pažiūrė ir pasiaukojančiai dirbo kom Jau praėjo beveik viena Mė kantis etapas turėtų būti au- 5 bų valdžiai. Ir todėl per nulio para nuo to laiko ir ne tomatinės laboratorijos nulei- trumpą laiką buvo likviduotos kreiptas pakelti pažangumui. ti komjaunuoliškai, principin jaunuoliai Kuktiškėse. Dauge trukus tekanti Saulė nušvies dimas ant Mėnulio paviršiaus < studentų korporacijos, Oficia- Ar galima pateisinti komjau gai. lis studentų didelį'darbą at Sieninė spauda neatspindė liko pagal komjaunimo nu Lietų jūros pakraštį, kur gu o taip pat saugus palydovo liai pradeda veikti partinė, nuolius, kurie sesijoje gavo li pirmasis žemiškas objektas, ar konteinerio iš jo nuleidi- komjaunimo ir kitos organi- po tris nepatenkinamus pažy jo tikrojo fakulteto veido. Ei kreipimus savo gimtuosiuose mius? O tokių yra. Nemažai lė sienlaikraščio „Už tarybinį kolūkiuose. Perskaitė eilę pa pirmą kartą Saulės sistemos mas ant Žemės. Tik po to, ? zacljos. egzistavimo istorijoje pasie kai tokie nuleidimai pasidarys? ....... Rugsėjo 11 d. vakare nepatenkinamų pažymių gau mokslą“ numerių išeidavo ne skaitų, organizavo poilsio va kęs kitą dangaus kūną! Saulės pilnai saugūs, į tarpplanetinę(studentų bendrabutyje kom- ta iš visuomeninių mokslų, kovingi, blogai apipavidalin karus, saviveiklą. Daug nau spinduliuose ryškiai sublizgės erdvę galės įkelti koją ir kos-S jaunimas sušaukė studentų su- dalį jų gavo ir komjau- ti. Negalima kaltinti čia vien dos padarė komjaunuoliai, še —■ pra- niuoliaiį!). Didelė atsakomybė redkolegijos, daugiau turėjo Labai y įdomų senojo Archimedo kraterio muso užkariautojas — žmo- sirinkimą. »->--* ' ’ ' moky' - tenka fakulteto, kursų biu- padėti biuras, patys fakulteto fuodami nusikaltėlių darbo viršūnė, lyg sveikindama že gus. (nešimą apie studentų koloniją, O ką galima pasamiškąjį pasiuntinį. Dvidešimtas amžius bus ne į mosi sąlygas Sovietų Sąjun-)rams, visam kolektyvul, už studentai. Tačiau šį pirmą rytmetį tik elektros, radijo ir atomi- goję padarė vienas ukrainie-(tai, kad savo gretose pakenNepajudėjo į priekį ir savi kyti apie spaudos platinimą? Mėnulyje tarybinis vimpelas nės energijos amžiumi, bet tis komjaunuolis iš Raudono-j čia tokius komjaunuolius, veikla. Jeigu merginos prisi Juk jie prenumeratos planą sutiks ne vienas. Visai netoli, ir tarpplanetinio susisiekimo ? sios Armijos. Komjaunimo at-f Komjaunimo organizacija deda noriai, tai vyrai į šį visada įvykdydavo 200—250 už keletos tūkstančių kilomet amžiumi. Žmogus daro tiesiog ? stovas pranešė apie studentų didžiuojasi, kad per ataskaiti- darbą žiūri abejingai. O no rų skrieja pirmoji automatinė stebuklus! Užtenka prisiminti, klubo įsteigimą ir apie stu-(nį laikotarpį jos eilės padidė- rint turėti gerą saviveiklinin procentų! tarpplanetinė stotis, tarybinių kad dar prieš penkerls metus dentų organizacinį veikimą jo šešiolika žmonių, puikių kų kolektyvą, reikalinga žmo Ilgai ir karštai ginčijosi mokslininkų, paleista prieš ke- žmogaus sukurti aparatai te- socialistinėj valstybėj“... — komjaunuolių, Tikrai, nema- nių iniciatyva. „Iki šiol buvo fakulteto studentai savo a ta Iias dienas trečiosios kosmi pasiekdavo vos 500 kilometrų rašė „Komjaunimo tiesa" žas skaičius, bet negalima tik atskirų grupių saviveikla, skaitlniame-rinkiminiame susi aukštį. Ar galima tai palygin- i (1940 m. rugsėjo 18 d.) apie praeiti pro tą faktą, kad Fizi- o bendros nėra“, liūdnai rinkime. Iš klaidų mokomės nės raketos pagalba. fakultetas konstatavo IV k. matematikas — sako liaudies patarlė.' Pa Taip, prasidėjo artimiausio ti su dabartimi?! Toįrri Taigi, dar po Universiteto komjaunuolių kos-matematikos žemei dangaus kūno tyrimas. penkerių metų reikia laukti į veiklą. Jų iniciatyva buvo ati- yra vienas iš didžiausių. Yra Matulionis, Vadinasi, reikia simokys iš jų ir Fizikos-mate Į naują etapą įžengė pasauli ne mažesnių staigmenų. daryta skaitykla, biblioteka, (grupių, kur nepriimta nė tik tvirtos iniciatoriaus ran- matlkos fakulteto komjaunuo nis mokslas. V. STRAIŽYS S sukurti .oolitinio . politinio lavinimosi lavinimosi 'I vieno rnario. Neretai laikoma- kos, kuris sugebėtų sujungti liai. Koks bus tolimesnis kosmokursai. si tos nuomonės, jei neįstojai tuos atskirus kolektyvus, ir Aspirantas-astronomas I. Jakubavičiūtė komjaunimo kuopelė. Jos na riai; Margolytė (dabartinė Universiteto biologijos dėsty toja), Kancedinienė, Povilavlčiūtė, Skliarskaitė (dabar — universiteto dėstytoja) ir kiti. Pasirodo pogrindinė literatū ra, atsišaukimai. Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, iš Kauno į Vilnių buvo perkelti ir Chemijos, Gamtos-matematikos fakulte tai. Naujais užgrūdintais draugais pasipildė komjauni mo šeima, ir darbas užvirė...
TREČIOJI
I
•
Iš klaidų mokomės
PROFSĄJUNGŲ AKTUALIJOS
DAUGIAU INICIATYVOS! BALSAI
kulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius Kudaba. Profsąjunginės organizacijos svarbiausias uždavinys — ge ras specialistų ■ paruošimas. Drausmė, aktyvi visuomeninė veikla, domėjimasis Universi teto gyvenimu, stengimasis netūpčioti vietoje — štai pa grindiniai studentų uždavi niai. Visas darbas priklauso nuo pačių studentų. Joks ko mitetas neįstengs, nesugebės gerai dirbti, jei studentai ne sidomės savo reikalais. O gamtininkų tarpe pastebima iniciatyvos stoka, kažkoks ap snūdimas. I. Jūrevičiūtė
Šeštadienio vakarą Gamtos sijomis tenka nusivilti. Stu mokslų fakultete gana judru, dentai tyli. Nejaugi jie nesido į profsąjungos ataskaitinį su mi profsąjungos reikalais, ar I Pirmo kurso lituanistas Marcelijus Marti- jis laimėjo „Jaunimo gretų“ poezijos pre sirinkimą renkasi studentai. jų neliečia pranešėjo padary J naitis į Universitetą atėjo ne Iš mokyklos miją, spausdinosi „Jaunųjų" almanache, Iš salės sklinda muzikos gar tos pastabos? Negali būti! Pa I suolo. Eilę metų dirbo Įvairų darbą, tarna- „Literatūroj ir mene“. sai, o prie registracijos stalo sisako profkomiteto nariai TiI vo Tarybinėje Armijoje. Martinaičio vardas Bene pagrindinis M. Martinaičio lyrikos būriuojasi profsąjungos nariai. kuišis, Zubeliūtė. Kelios pasta — Atžymėk mane ir Genu bos apie savo darbą, apie sa 4 ne naujas ir respublikos spaudoj. 1956 m. bruožas — santūrus, paprastas jausmas. tę, — reikalauja nedidukė vo klaidas ir linkėjimas nau Tik senukai M. MARTINAITIS jam biurui geriau dirbti. O šviesiaplaukė. Jam kepurę kelia. — Pavardes sakykit, pavar daugiau? Akademinė drausmė, Jaunesni — DARBININKAS Tik nudelbia akis. des, — pyksta registratorius. politinis-auklėjamasis darbas, Geografai, biologai, geolo buities klausimai, kur jie? Metai bėgs. žmogus ant kelių gatvės smėly klūpo, ARCHEOLOGAI IR gai suves čia praėjusių metų Nėra. Klausimai raštu smul Stovės tylus jis, Atsilapojęs, nuoga krūtine. darbo rezultatus, pasidalins kūs, neesminiai. Studentai ty ETNOGRAFAI GRĮŽO IŠ Senas. O akmenys nuo kūjo dužių trupa. Sodai mūs PRAKTIKOS li, tenka kalbėti dėstytojams. naujomis mintimis. Tvirtai suspausto tvirtame delne. Kasmet gražiau pabals. Gamtos mokslų fakulteto Profesorius Dagys, vyr. dėst. Kaip senukas Gyslotos, tvirtos akmeninės rankos, profsąjungos organizacijos Paškevičius į pirmą vietą sta Iš Leningrado ir Kauno ga Jis sukniubs ant žemės įdegęs veidas — akmenų spalvos. praktikos, pirmininkas E. Trimonis kal to akademinės drausmės klau mybinės-muzięjinės Ir daugiau Jo Tai atsargiai krūvoj Jis plytą renkas. Niekas nepakels. ba rimtai, negarsiai. Iš jo simą. Kol ši drausmė nebus vadovaujamos v. d. Mikėnai Tai nejučiom kažko užsigalvos. .. pranešimo aiškėja, kad fakul įvesta fakultete, apie jokį ki tės^ grįžo archeologai ir etno Šia gatve praeis įsimylėję. teto proforganizaclja dirbo tą darbą negali būti kalbos. grafai. Gamybinės praktikos už Kada žiedai kaštonų prasimerks. TAIKOS KAREIVIS nekaip. Daug numatytų prie Fakulteto partinės organizaci davinys buvo susipažinti su [ veidus dvelks pavasariniai vėjai, Ir mažas valkas vežimėly verks. monių buvo neįvykdyta. Prof- jos sekretorius vyr. dėst. Bor- stambiausiais mūsų šalies mu Tau karas stagarus paliko vietoj rankų orgai buvo palikti „savieigai“. donaltė trumpais žodžiais api ziejais, Valstybiniu ermitažu, Paliko dvi kraupias baisias žaizdas. Jo rankomis nučiupinėtom plytom Ir kokie rezultatai? Rezulta būdina profbluro darbą: prof- Mokslų Akademijos Etnografi Tave būriai linksmų žmonių aplenkia, Praeivių skardus žingsniai nuskambės. O tu eini, 'lėtai žingsnius statąs. tai nedžiugina. Ką jau kalbėti bluro nariai nerodė jokios ini jos muziejum, TSRS Tautų et Praeis jie laimės šypsena nušvitę. Su neapykanta ar su džiaugsmu skubės. apie kitus darbus, jei nario ciatyvos darbe, dar iki šiol nografijos muziejum, TSRS MA Tu mylimos plaukų jau nepaglostysi, mokesčio IV ir III geografi blogai pravedami poilsio va religijos istorijos ir ateizmo Neprisiliesi prie karštos kaktos, Nuo kojų dūžių akmenys vis trupa. jos, III geologijos kursų karai, o ir stipendijų klau muziejum Leningrade, IstorijosIr vaiko ašaros nuo skruosto nenušluostysi Šypsnys nubėga veidu švininiu. Tokios tyros, kaip džiaugsmas — paprastos. proforgai nesugebėjo surinkti simas labai opus. Drg. Bordo- revoliucijos, M. Čiurlionio v. Ant kelių gatvėj darbininkas klupo Ir grindžia kelią tūkstančiams žmonių. laiku! Fakulteto profbiuras naitė pasiūlo rimtai apgalvo Dailės muziejais Kaune. Susipa Tu taip norėtum nusiskinti gėlę. visai nesirūpino politiniu- ti šį klausimą: ar nebūtų tiks žinome su šių muziejų fondais, Ir sodrią duonos riekę atsilaužt. PAVASARINĖ ŽEMĖ auklėjamuoju darbu. Kodėl? linga, kad juo užsiimtų pa eksponatų tvarkymu, dokumen Pajusti nuovargio malonią gėlą Ir brangų draugą prie savęs priglaust. Drg. Trimonis teisinasi tuo, čios grupės? Tada jos bus at tacija, naujausiais ekspozici Ar jaučia žemė motinišką džiaugsmą, kad šiam darbui vesti visai sakingos už žmones ir paskai niais principais, kurie pradeda Tu nepajusi žiedlapių švelnumo Kai jos gelmėj judėti daigas ima? nebuvo sektoriaus. Nebuvo tose, ir bendrabučiuose. Gal mi naudoti ruošiant ekspozici Ir vaiko spurdesio stipriam glėby Gal qirdi ji naujos gyvybės šauksmą Eini be rankų, be džiugaus judrumo, kontroliuojama, kaip studentai tokiu būdu bus galima dau jas. Tuo pačiu metu buvo ren Ir jaučia Jos džiaugsmingą atbudimą? Jų skaudų ilgesį nešiodamas širdy... studijuoja visuomenines dis giau padaryti. kama medžiaga diplominiams Gegužį jaučia gluosnio šakos plonos, ciplinas, kaip ruošiasi semina darbams. Nuoširdžiai, šiltai kalba fa Pasauly vėl naujas patrankas daro, Beržų spurgai atokaitoje plyšta. rams. Štai kodėl čia rasime Raketos nukreiptos sugausti mirtimi Išskleis jie saulėj sparnelius geltonus, _ Eini už taiką tu Į paskutinį karą nemažai skolininkų, kaip Gra-. Lyg vabaliukai, pasiruošę skristi. Be ginklo ir be rankų — širdimi. žulevičiūtė, Slaučiūnaitė, MaGležnais daigais jau kopia žemės syvai, lakauskaltė, Marcinkevičius ir Visais žiedais vyšnia nubalti taisos. kiti. Pabudo vėl kantriausioji gimdyvė. Jau nuo seno gamtininkų Mane į kelią nerimas vilioja, Nėščia pavasario daigais pirmaisiais. Kažkur alsuoji, vaikštai, gyveni. r>7 blokuose bendrabutyje labai Dabar visais tu traukiniais vairuoji, bloga tvarka. Tokie kamba KRYŽIUS Visais keliais, man rodos, tu eini. riai, kaip 29. 34, 127 (Čiur Tęsiame pokalbį apie eti — ir koridorius prasideda Aukštai aukštai balandžių pulkas skraido lionio 27) garsėja kaip patys ką, elgesĮ, kultūrą. Štai nau taip: aikštelė pilna rūkorių, Sutrūnijęs Išeisiu aš į saulėtas gatves. Stovi Jis prie kelio, netvarkingiausi. Profbiuras ji pasisakymai, naujos mintys. durys Į kairę ir prieky už Šimtuos veidų ieškosiu tavo veido Kiek jam metų — nieko nepadarė, kad padėtis Pagalvokite, pasvarstykite, ką trenktos. O dūmų daugiau už Ir man pasaulis pilnas bus tavęs. N ieks nepasakys. pasikeistų. Buities sektorius .. v\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\^^^^ nesuorganizavo nė vienos ko dar galite pridėti ar pataisyti. viską. Jei į Filologijos fakultetą misijos švarai patikrinti. Tunkūnaitė, TMF IV k.: ateisi paskaitos metu, minėtoj Geriausia profgrupė buvo R. nių. Mums keista. Juk šį kar Gyvenu Čiurlionio 27 bend vietoj rasi pelenų žiupsnelius, tą mes žvelgiame į debesis iš I biologų kursas. Proforgas rabutyje. Po šokių vėlai va pavienius degtukus bei kitas Stašaitis sugebėjo profsąjun kare mūsų bendrabučio ber viršaus. tabako mylėtojus išduodančias Kalnų vėjas atneša iki mu gos darbą derinti su komjau niukai susirenka apačioje, su žymes. Nieko nepadarysi: pir nimo darbu. Grupė aktyvi, sų slėnyje besiganančios ban griūva į sofą ir pradeda tik masis užrašas Filologijos ko dos varpelių aidą, pieno kva domėjosi viskuo, kas nauja. rą vaikigalių užsiėmimą. Pa ridoriuose — tai užrašas: Šios grupės žmonės organiza pą. Leisdamiesi perėja žemyn, mato grĮžtančias merginas ir „Vieta rūkyti“. Reikia tik mes nustebę stabtelėjome, pa vo turistinius žygius, o vasa ima šaukti: „Ei, kur bu dviejų rankų, galinčių nuimti matę čabanus, melžiančius rą gerai dirbo stovykloje vai?. . Ką darei?. .“ O iš ša tokią „sieninę spaudą“ ir nu Nr. 6. avis. Ataskaitinis pranešimas lies žiūrint, atrodo, lyg kultū kišti į mažiau kultūros reika — A, iš Lietuvos. Žinau. blankokas. Išvardinti trūku ringi, lyg ir mandagūs berne laujančią vietą. Prie Šiaulių dar buvau su mai, paminėti atlikti darbai, liai. .. Antra, ar Jums neatrodo, žeistas per karą, — sako vie o platesnių komentarų, išva kad kartais auditorijos paskai na® iš čabanų, sužinojęs, kad dų beveik nėra. Na, bet tikė Z. Jonutis, IFF II k. tų metu pasidaro panašios į mes Iš Vilniaus. Malonu pažiūrėti: merginos evakuotųjų barakus? Juk pal jomės, kad diskusijos papil Tarp mūsų užsimezga drau dys pranešimą. Tačiau disku kaip angeliukai: gražios, išsi tus kraunam ant suolų, tiesa? Į HOVERLĄ! kuprinės atrodo tokios sun giškas pokalbis. Čabanai mus puošusios — lyg paveiksliu kios. taip veržia pečius. vaišina sūrlu-brinza ir avių L. Braziulis, IFF II k. kuose. Vyrai Išdidžiai iškėlę Šiandien vėl pila lietus. O Valio! Pagaliau mes viršū Vos peržengę valgyklos mūsų tikslas — pasiekti aukš nėje, prie 'betoninio išmargin pienu. Mes iš karto, ypač Maskvos universiteto studentų galvas, retkarčiais timpteli čiausią TSRS dalyje esančią to turistų parašais stulpo. De merginos, žiūrėjome į šiuos grupė, antai toliau dega estų madingą kaklaraištĮ. Batai — slenkstį, kai kurie kolegos veidrodis. Tokie jie yra gat optimistiškai, katino žvilgsniu viršūnę Hoverlą. Tai kas, kad besys skuba, ritasi, tankia patiekalus. Bet Įsitikinę, jog turistų laužas. labai skanu, mielai vaišino vėje, šokiuose, teatre, kitose permeta ne eilės galą, o pir mūsų Juozas šlubčiuoja, tai migla apsiausdami mus. Už mės sėdėdami aviganių pir Saulė kažkur pasislėpė už viešose vietose. Daug kas ste muosius. Pažįstamas! „Aš juk kas, kad Gražina jaučiasi pa penkių žingsnių vos matosi kalnų, ir prieblanda baigia su bisi: ..Koks kruopštumas!“ vargusi, ibet meg būtinai nu žmogaus siluetas. Švilpia, kelėje. skubu!“ Bet mes visi mėgsta semti paskutinius jos spindu sprendę pasiekti Hoverlą. Tiš draskosi smarkus vėjas. Mes Lai stebisi. O mes užeikime me skubėjimą. O kad skubėji lius. Danguje užsidega pirmo į tokio iš pirmo žvilgsnio mas ka stambūs lietaus lašai į vei 2061 m aukštyje. Hoverlos PRIE SINEVYRO EŽERO sios butų normalus, yra su žvaigždelės ir atsispindi „delikatnaus“ studento kam galvota dą, pučia žvarbus zvėjas, iš po šturmuotojai! gera išeitis — eilutė ežero vandenyje. Atrodo, kad Mūsų palapinės prie Sinekojų slysta drėgnos žalsvai barį. Ir pasakysime, kad jis (paskutinysis stoja gale). ., jos subiro į ežerą. pilkos uolų nuolaužos. Ir jei PO KOJOMIS PLAUKIA vyro ežero kranto. Žvilga kal Ir dar apie valgymą. Kai mėgsta kraštutinius pojūčius: nų ežero vanduo, besileidžian truputis neatsargumo — ga Baigėsi mūsų kelionė po išviršinis jo blizgesys su kurios II kurso filologės per DEBESYS čios saulės spinduliuose, šla kalnus. Bet prieš akis vi® iš šiukšlynu ir netvarka mažame pertraukas prisiperka sausai li nugarmėti žemyn. Žings ma storakamienės eglės ir tar- kyla didingi debesų šukuojami kambarėlyje sudaro rėksmin nių, bulkučių, saldainių ir nis po žingsnio kylam aukš Mūsų nedidelė vorelė vin- si dabinasi, žiūrėdamos į savo Karpatai, šlamantys ir susi gą disharmoniją. tyn. Bet viršūnė tarsi tolsta paskui trauškia, šnlukštuoja nuo mūsų. Grumba rankos, giuoja per kalnagūbrį, kur atspindį vandenyje. Ežero mąstę miškai, veržlūs kalnų Tai tau ir „delikatnumas!“ paskaitų metu. Jei jos įmany kažkur netoliese nurieda ke pažeme vyniojasi pušys, Iki- vanduo tyras, bet ir nepapras- upeliai, tarsi ir dabar girdi tų, tur būt, atsineštų ir sriu letas stambių akmenų, dega buslos šaknimis į uolas. Kai- tai žalias. Si vieta labai mėgsE. Matviekas, IFF III k. bos. Bet ar merginos jaučia, no šlaitais plaukia balti debeta turistų. Čia, pakrantėje, vėjo švilpesį viršūnėse arba nuo vėjo ir lietaus veidai. O Štai jums pirmasis vaizdas, kad, nelaiku užkandžiaudasėliai, atrodo, kad kai kurie beveik visuomet rasi palapi- linksmą juodaakių huculų užlipus Į filologijos fakulteto mos, rodo didelę nepagarbą Pradžią skaitykite Nr. 28. jų nusileido pailsėti Į slėnįnių. Štai mūsų kaimynai — juoką. .. labirintus. Laiptai pasibaigė kurso draugams?
NAUJI
f? įgusto kiiltūtd-aunbuf
Respublikos studentų—statybininkų sąskrydis
Antrą kartą respublikos aukš tųjų mokyklų studentai-statybinlnkai susirinko į tradicinį są skrydį. Pažvelgi į statybininkų sienlaikraščius, nuotraukas, die noraščius... Prisimeni Iš karto betoną, plytas, statybininkų va
karus... Malonu save atrasti draugų būryje, pasijuokti iš vy kusios karikatūros. Užtat sten dai ir patraukė ne vieno staty bininko akį (nuotr. Nr. 1). Pasi dalinti mintimis, pastabomis taip pat norisi. Užtat kalbėjo ir mūsų Universiteto atstovai, ir KPI, !r LŽŪA, Ir VPI statybinin
kai. žodį tarė ir mūsų svečiai — Lietuvos Ministrų Tarybos pir mininkas drg. šumauskas, (nuotr. Nr. 2), LLKJS CK sekre torius drq. Ferensas, Minsko Politechnikos instituto komjauni mo organizacijos sekretorius G. Fominas, kolūkių pirminin
kai ir daug kitų. Šauniesiems statybininkams buvo įteikti LLKJS CK Garbės raštai, asme ninės dovanos. Mūsų statybinin kui ekonomistui C. Ladukui taip pat įteikė Garbės raštą ir gita rą (nuotr. Nr. 3). Skambinti dar nemoka, bet iki kitos vasaros tikrai išmoks.
Po sąskrydžio, kaip ir visuo met, pokalbiai, dar neišpasakoti įspūdžiai, naujos pažintys. Mins ko Politechnikos instituto kom jaunimo organizacijos sekreto rius G. Fominas, VPI studentė I. Verpatinskaitė, KPI komjauni mo sekretorius M. Malakauskas
(nuotr. Nr. 4) surado bendrą kalbą: vasarą su baltarusiais apsikeisti statybininkais. Neblo gai sugalvojo, tiesa? Vertėtų ir mums apie tokias priemones pa galvoti. Laiko dar pakankamai.
J. LYDUOKIO tekstas ir nuotr,
fakultetais, tada ir iki šiol keblūs išpardavimo klausimas nekeltų abejonės. V. GOBIS qi Aukštaitijai, Žemaitijai ir Už na kukliu tiražu (500 egzemp *** nemunei. liorių), tačiau pirmasis žinųsnjs KPI steigiamas kultū Kitų straipsnių, kurie įdomūs jau žengtas. Ar nevertėtų ir mu gali būti tik specialistams, Čia sų Universitetui nors kartą nuo ros universitetas. Ruoštis gy neminėsim. Tik norisi pasidžiaug- kalbų prieiti prie darbų. Eilė venimui komunistinėje visuo ti, kad nors viena aukštoji mo metų jau ruošiama ir niekaip kykla Lietuvoje išleido studentų neparuošiama bent tokio kuk menėje — toks yra kultūros mokslinius darbus, nors ir qa- laus leidinėlio. Leidžiant reikėtų universiteto uždavinys. Moks leisti ne bendrą Universiteto stu- las truks dvejus metus. Pir 'dentų darbų rinkinį, o atskirai. maisiais metais bus išklausy
Kada bus IFF saviveikla? RESPUBLIKOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE SEKTINAS PAVYZDYS Iš spaudos išėjo nedidelės apSteigiamajam susirinkimui imties Kauno Politechnikos instipirmininkauja I kurso angliste, tuto ” XI tomas. Tai pir Džiuljeta Kuprytė. Jai, baigu masis..Darbų respublikoje studentų siai kultūros-švietimo techni mokslinių darbų rinkinys. Rinki kumą, saviveikla ne naujiena. nį sudaro 12 straipsnių iš įvai rių sričių: tekstilės, elektrotechni Džiuljeta iš praktikos žino, kos, mechanikos, liaudies meno. kad darbo reikia imtis tuoj Tarpe kitų grynai techniškų pat, kitaip jaunimas nusivils, straipsnių išsiskiria keletas, ku ir nė lazda neatvysi jo tada rie įdomūs ir visuomeninių į repeticiją. Jos pasiūlymu mokslų specialistams.
Kai Flloloogijos fakulteto koridoriuje pasirodė skelbi mas. kviečiantis visus dainos, šokio ir meninio žodžio entu ziastus susijungti į organizuo jamos fakulteto saviveiklos ra telius, ne vienas trečiakursis permetęs ar ketvirtakuirsis, akim plakatą, kreivai šypteldavo: „Nauji duomenys Sena giesmė! Kelinti po dviejų savaičių nutariama Straipsnyje Gelgaudų pilį”. IV kurso metal vis pradedama, bet sa- suruošti pirmųjų ir antrųjų apie studentės E. Putriūnaitė, pasi vlveiklos kaip nėr, taip nėr. kursų susipažinimo vakarą. remdama istoriniais šaltiniais ir Čia pat sudaroma koncerto metų pilies tyrinėjiTačiau pirmakursiai matyt, programa, siūlomi numeriai: pastarųjų pimais, parodo, kad Geląaudų " galvojo kitaip. Jau pirmą skel svetimkalbė pradžioje, o lis statyta XVII a. Gėnė Geruckaltė bimo Iškabinimo dieną jų bu ir Irena Butaltė, istorikė Bro ne XIV, kaip buvo rašyta ankstesnėje literatūroje, Ji turėjo revo IFF komjaunimo biure. nė Jengauskaltė, lituanistas prezentacini, o ne gynybinį po— Mane Į chorą. Jonas Levickas — rimti pre oūdį. Ji buvo statyta renesanso, — Aš norėčiau į estradinę tendentai šokti „Lenciūgėlį, o ne gotikiniu stilium, kaip Iki grupę. L. Žukaitė ir R. Griauzdaltė šio laiko dauguma galvojo. Grupė V k. studentų pasakoja — Aš į dramą. — solistės, Morkus Sukėckas apie kurie nulėmė Vil Tik spėk rašyti. konfe- niaus akstinus, ir Vincas Verbus segamiesčio susiformavimą Šeštadienį po paskaitų 30- ransje. Štai ir ginčykis — nėr ir parodo, kad XIV —XVI a. su siformavusios pagrindinės ma je auditorijoje susirinko dau talentų. . . gistralinės qatvės nepakeitė sa giau kaip pusšimtis meno my vo trasų iki šių dienų. O dabar, kai ugnelė užkur lėtojų, daugiau kaip pusę šim studentės J. Maliukaitė to džiaugsmu trykštančių, be ta, reikia tik įpūsti ją, kad ir IVE. k.Mancevičiūtė kartą sišypsančių veidų. Dar dau įsiliepsnotų laužas. Paklauskit pokario literatūroje pirmą nagrinėja giau įvairiausių norų, pasiūly bet kurį filologą — nė vienas lietuvių liaudies baldų polichro miją. žinoma, tokios apimties mų! Čia yra ir naujokų, pasi negalima plačiau pa ruošusių žengti pirmuosius nepasakys: „Kam mums ta sa straipsnyje nagrinėti visų meninių žingsnius saviveiklos scenoje, viveikla?” O skeptikais mes baldų dažymo ypatumų, liaudies sritinių yra ir senų „scenos meistrų”, netikime. Filologijoj saviveik skirtumu ir kt. Tačiau teisingai apibūdina tuos skirtumus, kurie konkursų nugalėtojų. Tačiau la bus. matyti liaudies skrynių, kuparų, beveik visi jie — tik pirmo, spintų polichromijoje, išryškina antro kurso studentai. J. GAILIŪNAITE sritinius skirtumus, kurie būdiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiuiiniiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimin
VIETOJ FELJETONO
PRINCIPAI IR PLYTELĖS
Puiki „Tauro“ dvejukė. Šviesu, jauku, naujas radijo aparatas groja lietuvišką pol kutę. Atrodo, gyvenk ir no rėk. Taip, ten gyveno ir no rėjo EMF studentės I. Jaku čionytė ir A. Tllvlkaltė. Vieną gražią dieną Į tą dvejukę nemaloniai įgriuvo girtas girtutėlis Irenos vyras Andrius Vaičiūnas. Užgeso šviesa, sužvangėjo langai, su trenksmu užbaigė savo links mas melodijas radijo imtuvas. Jauki „Tauro“ dvejukė — jau nebejauki. Salta, vėjas pučia. — Salta, — sako Irena, — Nu, nu, — pritaria Andrius. — Salta,. Andriau, — vėl skundžiasi drebėdama Irena. — Tegu administratorė įdeda langus. — Bet administratorė sakė: kas išdaužė, tas įdės. — Nedėsiu, — šūkteli Vai čiūnas. — Aš taip pat nedėsiu, — sutinka su vyru žmonelė, — bet juk sušalsime. — Reikia būti principin giems, o kol kas nusipirksime porą elektrinių plytelių. Kaip tarė, taip ir padarė. Gana šilta ir malonu buvo Visų mūsų pagrindinis sistemingai, pilnai pasinaudo futbolo sekciją, o kurie tik kurį laiką. Vieną plytelė šil tikslas yra gerai mokytis. ti tomis sąlygomis, kurios yra „pergyvenate“ — į tribūnas. do kairį, kita dešinį šonus. Tačiau, tur būt, mes ne mums sudarytos, Ypač tai lie- Susiburkim, draugai, į vieną Vėl šilta ir malonu. Nuslrasime nė vieno tokio žmo čia Universiteto rinkitiaiių ko- darnų kolektyvą, dirbkim iš spiauti Jakučionytei į tai, kad Universitetas turi milži gaus, kuris apsiribotų vi en mandų narius.’ širdies, o tada ir sportiniai niškų nuostolių, dėl elektros mokslu, (kitaip ir būti nega Komanda gali būti sudary- laurai mūsų neaplenks. energijos pereikvojimo. Svar li). Daug yra pas mus savi- ta iš gerų sportininkų, bet J. DANILA bu, kad savi šoneliai šilti. „Ir veiklinlniKų, kurie džiugina jeigu Ji yra nesusižaidusi, ne Futbolo komandos man gera, ir Andriui malonu“ mus gražiais pasirodymais ir turėjusi bendrų treniruočių, treneris — galvoja Irena. išgarsina mūsų Universitetą kažin ar laimės prieš susižai Bet būna gyvenime nelai TRUMPAI toli už respublikos ribų. Kai dusią vidutinio pajėgumo ko kam gali iškilti toks klausi mandą. Man norisi konkrečiai Baltarusijos TSR, prie Kod- mių — užpuola nelauktai ko mas, kad tai ypatingi žmo pakalbėti apie futbolo koman ros upelio, rungtyniavo Uni- misija, randa plyteles ir t. t. nės, talentai? Ne. Mes patys dą. verslteto dėstytojų, tarnautojų Taip ir buvo. Nors Irenos vy įmatoma, gyvendami kartu su Universiteto futbolo koman ir studentų spiningistų koman ras Vaičiūnas ir išplėšė liau jais, .kad tai tokie patys kaip da galutinai .susiformavo ir dos. „Grobis“ nedidelis — dies draugovės nariui iš ran ir kiti, tik žymiai dambštesni. pradėjo dalyvauti varžybose per šešias valandas vos 12 kų nešant plyteles administra Gražus .pavyzdys šiuo at nuo šių įmetu pavasario. Iš lydekų teištraukė 22 varžybų torei, bet faktas lieka faktu. žvilgiu mums yra ir Univer tikrųjų ją reikėtų vadinti ne dalyviai. Nugalėjo EMF dės — Kodėl jūs naudojatės siteto vyrų rankinio komanda. Universiteto rinktine, o I— tytojai, o individualiai — jų plytelėmis, , juk žinojote, kad Tačiau man atrodo, kad to II kursų komanda, nes dide atstovas drg. Nevinskis. jtai draudžiama bendrabutyje? kio didelio mūsų sportinio ko lę jos daugumą sudaro šių — Žinojau, bet plytelės ne lektyvo pasisekimai vis dar kursų studentai. Pavasarį ko Trakuose Įvyko aukštųjų jmano. Čia vienas pažįstamas yra per maži. manda be konkurencijos daly mokyklų buriavimo varžybos. atnešė . ir liepė palaikyti pas Pirmiausia viena Iš blogy vavo Vilniaus miesto pirme Nugalėjo VVU atstovai J. Bo- save, ' — gana negudriai aiški bių yra ta., kad dar nemaža nybių II-oje grupėje. Pradžia tyriūtė Ir V. Kabaila. Koman- į . dalis studentų į fizinį lavini- buvo padaryta nebloga. Savo domis taip pat pirmą vietą nasi Jakučionytė. mą ir sportą žiūri abejin grupėje užėmė pirmąją vietą. užėmė mūsiškiai buriuotojai. . gai, ne kaip į naudingą už Šiais metais komanda pasipil siėmimą savo organizmo fizi dė taip pat neblogais I kur niam išvystymui ir užgrūdini- so futbolininkais (Bytautas, Dainelis ir kt.). mui, o tik kaip į tam tikrą Kirijenlka, pareigą, kurią reikia atliki Taip pait jau turime daugiau ir vyresniųjų kursų studentų: nėti I—II kurse. Pajaujis, Daugėla, Spalio 3 d. Uni su kėdainiečiais. krepšininkams. Kovojant įsu šia klaidinga Vaitkus, Macežinskas, Sakalauskas ir versiteto krepšinin Moterų komandų Rungtynių pradžia pažiūra, pirmiausia reikėtų kt. Gerai žaidžia Narevičlus kai žaidė eilines susitikimo rezulta nieko gero nežadėjo imtis priemonių, kurios padė ir Labanauskas, tik gaila, LTSR „B“ klasės tas mūsų krešlnin- mūsiškiams. Kėdai tų suprasti tokiems žmonėms kad jų pavyzdžiu aš turiu pa pirmenybių rungty kėms neturėjo jo nių VSM vienu me fizinio lavinimo naudingumą. rodyti didelę Universiteto nes Kalvarijoje su kios- Įtakos, nes jos tu pirmavo net 8 Gal būt, naudinga būtų ir pa sportininkų blogybę. Manau, vietos nemunie- žengė be pralaimė taškais. Tačiau pa skaitą paskaityti, (pateikti kad kiekvienas studentas tu člais. Moterų ko jimų ir jau buvo laipsniui mūsų konkrečius skaičius bei paly ri laikyti garbės dalyku, ga ginimus nuolat sportuojančių lėdamas kovoti ir ginti Uni mandų susitikime užsitikrinusios pir krepšininkai Įsižaistudentų fizinių duomenų versiteto garbę vienoje ar ki lygi kova vyko tik mąją vietą, o tuo džia, bet pirmą kė Kėdainių linį vis tiek pralai iki, pirmojo kėlinio tarpu (dinamometrijos, kvėpavimo, toje komandoje. Tačiau šie vidurio. Palaipsniui VSM sportininkės mi. Antrą puslaikį širdies darbo ir t. t.) su tų, studentai nežinia kodėl su di išryškėja mūsų buvo patyrusios jau mūsiškiai švelnina kurte fiziniu lavinimu užsi deliu atkaklumu kovoja. . . krepšininkių prana- kelis pralaimėjimus. rezultatą ir pabai iminėja tik keletą metų. Tai Vilniaus m. „Dlnamo ’’ ko Šurnas. Antrame kė 50:40 - toks re- goje išlygina — padėtų daug kam įsitikinti fi sudėtyje. Toje pačioje linyje žaidžia antra zultatas buvo, kai 55:55. Iki rungty zinio lavinimo naudingumu, mandos finalinis nių pabaigos lieka ir St. sis penketukas, ku nuaidėjo ir, aš manau, kad padėtų pa komandoje o startuoja Elektros suviri ris išlaiko persvarą teisėjo švilpukas, 5 sekundės. Ka pildyti1 bent rytinę mankštą Vaičiūnas, nimo prietaisų gamyklos ko iki rungtynių pabai Dar viena USK muolys mūsiškių atliekančių eiles. mandoje — FMF studentas gos ir laimi jas san- krepšininkių perga- rankose. Tuo metu Dar keletą žodžių norisi Abramovičius. Toks jų elge tykiu 45:27. vienas kėdainiškių lė! tarti ir apie sportuojančius. sys man nesuprantamas ir Panašiai vyko ir Vyrų susitikimas padaro baudą. Bau Kad žmonės treniruojasi, tai vargu ar garbingais. vyrų rungtynės, turėjo nuspręsti, ku- dą meta Dirma. gerai, tačiau reikia treniruotis Aš manau, kad bet kuris Galutlnė rungtynių rj iš šių komandų Yra! 56:55. Taigi studentas — Universiteto pasekmė 55:44. kovos finalinėje rungtynės laimėtos TRUMPAI ir iškovota teisė rinktinės narys turi jausti at Sekmadienį USK grupėje, nes USK žaisti Nesėkmingai susiklostė pra sakomybę už savo dalyvavi sporto salėje mūsų ir kėdainiečiai buvo pėje! finalinėje gru ėjusios USK futbolininkų mą varžybose bei treniruotė R. GEDVILĄ rungtynės su Elektros suviri se ir kaip tik čia norėtųsi krepšininkai žaidė pralaimėję tik LVA nimo aparatų gamyklos vie pajausti mūsų komjaunimo nuolike. Jau pirmosiomis mi bei pritfsąjungos organizaci UTK Neries ir Žeimenos nutėmis buvo sužeistas mūsų jų įtaką sportiniame gyveni upių Kinas santakoje suruošė turis vartininkas. O atsarginio, ly me. Antra vertus, sporti tų rudens Penktadienį, spalio mėn. 9 pirmenybes. Daly giaverčio Sakalauskui, USK ninkai turėtų pajusti ir kito vavo Universiteto fakultetų ir d. Didžiojoje Geologijos audi futbolininkai kol kas neturi. kią šių organizacijų įtaką svečių iš Kauno komandos — torijoje demonstruojamas do Todėl į mūsiškius vartus (bendrabučių, stipendijų skirs viso 22. 10 km distancijoje kumentinis filmas „Kinų cir ESAG lengvai įmušė net 4 tyme). Žinoma, jei sportinin “, žurnalas „Siksto Mado Įvarčius. USK puolėjai šį kar kai gerai mokosi ir sąžiningai varžėsi‘moterys, o 15 km — kas “. tą žaidė silpnai. Dviejų labai atlieka kitas tarybinio studen Vyrai. Nugalėjo FMF ir kau naPradžia 20 vai. niečiai. Pirmą vietą bendroje gerų progų nei Gintautas, nei to pareigas. Įėjimas laisvas. įskaitoje iškovojo Fizikos-ma Taigi, ateikite, kurie mėgs Daugėla neišnaudojo, todėl SKK santykis liko nesušvelnintas. tate ir mokate žaisti futbolą į tematikos fakulteto studentai.
Dabar Jakučionytė jau ne kalba apie principus, tik kei kia bendrabučio tarybą, liau dies draugovę. Per vėlu jau Jakučionytei „museles skaičiuoti“. Jei per ketverius metus neišmoko kaip reikia gyventi bendrabu čio kolektyve, tai kažin ar ir išmoks? Ar nebūtų geriau sutelkus Jakučionytei pilną laisvę nau dotis plytelėmis ir apgyven dinti bendrabutyje žmogų, ku ris norės ir mokės jame gy venti? P. Dlrda
ta bendrojo kurso programa. Geriausi Kauno miesto ir res publikos lektoriai klausytojus plačiai supažindins su pasauli nės literatūros ir meno lobiais, bus pravesti praktiniai užsi ėmimai buitinės kultūros klau simais. Klausytojai lankys te atrus, muziejus, dailininkų dirbtuves, organizuos spektak lių, kino filmų, literatūros ir meno kūrinių aptarimus. Uni versiteto klausytojai sužinos, kaip elgtis susipažįstant, susi tikimų, priėmimų metu. Ant raisiais užsiėmimų metais klausytojai papildys žinias li teratūros, muzikos, dailės te atrinio bei kino meno fakultetuose.
ŽEMES ŪKIO AKADEMI JOJE įsteigta laisvanoriška liaudies milicijos draugovė vie šajai tvarkai saugoti. Rajoni nis štabas numatė jau ir ob jektus, kuriuose šeštadieniais ir sekmadieniais bus budima.
FOTONO N KURSUI
Už Universiteto sportinę garbę
Krepšininkai į • jau I— ,/ B" klasės finale
Uis. Nr. 1517
Prieš išvykstant...
A. SUTKAUS
nuotr.
Redaktorius J. STEPSYS
Universiteto dėstytojų ir studentų profkomitetai Ir „Ta rybinio studento“ redakcija pratęsia literatūrinį konkursą geriausiam kūriniui iš studentų vasaros darbo stovyklų gy venimo.
KONKURSO TIKSLAS IR SĄLYGOS Konkurso tikslas — dar labiau išpopuliarinti studentų vasaros darbų stovyklas, ugdyti komunistinę pažiūrą į fizinį darbą, stiprinti kolektyviškumą, draugystės jausmą, parodyti studentų kuriamojo darbo entuziazmą, darbo romantiką, ne pasisekimus ir laimėjimus. Kūrinių tematika gali būti kuo įvairiausia. Konkursui gali būti pateikti įvairių žanrų literatūriniai kūriniai: poemos, eilėraščiai, apsakymai, apybraižos ir pa našiai. Konkurse gali dalyvauti visi studentai ir dėstytojai, pa teikę komisijai savo kūrinius iš studentų vasaros darbų sto vyklų gyvenimo iki š. m. lapkričio 6 d. Kūriniai pristatomi į „Tarybinio studento“ redakciją su užrašu: „Literatūriniam konkursui“. Geresnieji kūriniai bus spausdinami „Tarybiniame stu dente“. Konkurso rezultatai bus paskelbti jubiliejaus dieną. Geriausiems kūriniams premijuoti nustatytos šios pinigi nės premijos: I — 400 rublių, Dvi II po 200 rublių, Trys III po 100 rublių. Žiuri komisija: prof. Pranskus-Žallonis (komisijos pirmi ninkas), nariai: J. Malminas, A. Sprindis, J. Stepšys, L. Lenkauskas, M. Brigmanas.
Redakcijos adresas: VUbIus, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė LV 12437