rata/Biois scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
[5 m. spalio 3 d.
L Baltistika
Jau seniai taL-ptautine mokslo discip[ Greta latvio J. Endzet lietuvio K. Būgos, ballįalbų tyrinėtojai visada [naga: ba ir dėkingumu L^ns didžiuosius moks lus vokiečius A. šleicheh Btcenbergerį, rusus F. fcnatovą ir G. Uljanovą, L J. Otrembskį, norvegą Stangą, šveicarą F. de SoL ir daugelį kitų pasauSaliu kalbininkų, įnešusių L|| indėli i bendrą bal tos mokslo lobyną, moks lus, be kurių darbų, tur Į sunkiai butų įsivaizduoB ir ši musų konferenci-
Lba džiugu, kad šiandien S salėje, be šeimininkų Evlų, didelio būrio latvių Eqų. mes sutinkame ir ru[baltarusių. ukrainiečių. L. vokiečių, lenkų, ameriEių. Jugoslavų, šveicarų, [vegų filologų atstovus. L pranešimus atsiuntė Imijos ir Rumunijos moksLkai. Domėjimasis baltų tom s, atsiradęs praėjusio ■me'-io pradžioje kartu su jinamąja istorine kalboty[nuolat didėja. 1964 m. lapkričio mėnesį [je salėje grupės tarybinių tuvių kalbininkų iniciatyva ko pirmoji sąjunginė balkalbotyros konferencija, į iniciatorių įsteigtas „Baltikos“ žurnalas tapo neoialiu tarptautiniu baltistų ganu susilaukė palankiau-
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Dono, taip pat svečių iš už sienio: Lenkijos, VDR, VFR, Jugoslavijos, Rumunijos. JAV, Šveicarijos, Norvegi jos, Suomijos. Konferencija parodė, kad Tarybų Sąjungo. je ir užsienyje ne tik aktualėja baltų kalbotyra, bet ir smarkiai gausėja šios rūšies mokslinių tyrimų. — Kaip Jūs vertintumėte šią konferenciją, palyginus su ankstesnėmis? — paklau sėme šio renginio organiza cinio komiteto pirmininko pavaduotoją, Vilniaus univer. siteto Baltų filologijos kated ros vedėją, tarptautinio „Baltistikos" žurnalo redakto rių prof. dr. Vytautą Mažiu lį: — Ji išsiskiria problemati. kos brandumu ir pranešimų gausumu, — jų perskaityta perpus daugiau negu abiejo se pirmosiose, o iš užsienio — beveik šešis kartus. Pateikti pranešimai visai ne atsitiktiniai: juose sprendžia. problemos mos aktualios mokslininkų, ruošiančių stam. besnes baltistines studijas Kartu konferencija buvo to-
Nuotraukoje (iš kairės Į dešlnę): profesoriai V. Šmidas, V. Ivanovas, V. Mažiulis, V.
vių kalbininkai prof. M. Rudzytė, fil. m. dr. A. Blinkena, doc. A. Breidakas ir kiti. — Tur būt, konferencijoje pranešimus skaitė ir patys šeimininkai? UNIVERSITETE Į III SĄJUNGINĘ KONFERENCIJĄ — Be abejo. Aktualūs ir svarbūs buvo prof. Z. Zinke limesnis baltistų kontaktų skaitė pranešimą apie baltų vičiaus, doc. A. Girdenio, fil. pagilinimas. kalbų giminystę su kitomis m. kand. E. Geniušienės dar — Kaip vyko jos darbas? indoeuropiečių kalbomis. Gra bai. Girdėjome taip pat bu. — Abi ankstesnės konfe žiai pirmąkart parodė, kad vusį mūsų stažuotoją J. Ran rencijos buvo kiek siaurės, baltų kalbos priklauso vadi gą (VFR). Jis labai sėkmin nio pobūdžio. Šioje dirbome namajam senovės indoeuro. gai dirbo mūsų universitete jau keliomis sekcijomis: pir piečių centriniam arealui. mokslinį darbą, gerai išmoko mojoje buvo nagrinėjami Profesorius iš JAV Vilja pačią lietuvių kalbą. bendrieji, platesnio aktualu mas šmolstygas sprendė ak Beje, dauguma pranešimų mo klausimai, antrojoje — tualią baltistikos problemą buvo skaityti lietuvių kalba leksikos ir etimologijos, tre kiek prūsų rašto paminklai kurią suprato, galima sakyti, čiojoje — fonetikos ir gra. atspindi gyvąją prūsų kalbą visi konferencijos dalyviai, matikos dalykai. Ši kalba yra archaiškiausia iš kiti — latvių, rusų, anglų, — Kokius reikšmingesnius baltų kalbų, ji — baltistikos vokiečių, prancūzų, lenkų pranešimus būtų galima Iš centrinis objektas, sakyčiau, kalbomis. Visus pranešimus skirti? jos fokusas, jos vienos nega. paskelbsime — arba „Baltis, — Pirmiausia paminėsiu du Įima tyrinėti, ji turi būti per tikoje", arba atskiru leidiniu. sakyčiau, originaliausius košta per latvių ir lietuvių — Matyt, konferencija — TSRS Mokslų akademijos kalbų faktų istoriją. Beje, tai ne tik pranešimai ir dis Slavistikos ir balkanistikos pernai V. šmolstygas anglų kusijos? instituto sektoriaus vadovas kalba išleido unikalų veikalą — Taip, svečiams surengė dr. V. Ivanovas, žymiausias — „Prūsų kalbos gramati me ekskursijas po Vilnių, tarybinis indoeuropeistas ką". Kauną, Trakus. Pačioj konfe. skaitė labai įdomų pranešimą Konferencijoje dalyvavę rencijos pradžioj visus labai apie metalų — švino, geležies taip pat kiti žymūs moksli maloniai nuteikė mūsų Aka ir sidabro — baltiškų pava ninkai — prof. dr. V. Žu. deminis choras, atlikęs lie dinimų kilmę. Šis etimologi ravliovas iš Maskvos, profe tuvių, latvių liaudies, tarybi nio pobūdžio pranešimas vy soriai V. Falkenhanas ir R. nes dainas. Labai naudingas kusiai nušvietė, kaip tautos Ekertas, kurie yra baltų kal baltistams buvo G. Mataičic kultūros medžiaga- panaudoti bų tyrinėjimų vadovai de etnografinio ansamblio kon. na leksikos tyrinėjimuose mokratinėje Vokietijoje, J certas. Svečias iš VFR V. Šmidas Locheris iš Šveicarijos, lat. Manau, kad konferencija
ALTISTAI IŠ VISO PASAULIO SUSIRINKO ■ pasaulio filologų pripaži no 1973 m. Vilniaus unifrsitete [steigta Baltų filo■ijos katedra — dabartiniu litu vienintelė tokio tipo ■tedra pasaulyje, JI atlieka |mažą darbą ne tik baltislos mokslui, bet ir Jos proĮimų sąjunginiam bei tarplutimam koordinavimui. [Niekur ir niekada nebuvo |p intensyviai tyrinėjamos ■tuvių ir latvių kalbos, ne|vo taip rūpinamasi f' šių; kibų kultūra, kaip šiandien [rybinėse Lietuvos ir Latvik respublikose. Akivaizdus fr kalbotyros suklestėjip liudininkas yra ši mūsų pnferencija.
I Šiais žodžiais Vilniaus unifrsiteto rektorius prof. dr. | Kubilius rugsėjo 25 d. pra. fjo Auloje trečią sujungi, f baltų kalbotyros konferenH Kaip ir pirmosios dvi [ryko mūsų aukštojoje mo ploję. Konferencijoje, ku. I tapo lyg tarptautiniu bal. Pų kongresu, per tris dieF5 buvo perskaityti 65 pratesimai, dalyvavo pačių baln respublikų (Latvijos ir Lie. fVos) kalbininkų, mokslinin"1 iš Maskvos, Leningrado, ujevo, Minsko, Rostovo prie
mokslinės tarybos posėdyje Čia draugai latviai pasirašė draugystės ir bendradarbia vimo sutartį su Tartu univer. sitetu (tokią pat šutantį mes esame pasirašę su rygiečiais) Mūsų Rektorius kalbėję apie Latvijos ir Vilniaus uni versitetų bendradarbiavimo naudą ir perspektyvas. Aptarėme tolesnio bendra darbiavimo planą 1975—76 m. m., galimybes pasirašyti sutartį su Tartu universitetu. Spalio antroje pusėje mūsų universiteto delegacija tuo tikslu žada vykti į Tartu.
Nr. 30 (930)
pasisekė. Naudodamasis pro ga, noriu padėkoti rektoriui prof. dr. J. Kubiliui, kuris buvo organizacinio komitete pirmininkas ir sudarė visas sąlygas mums atlikti konfe rencijos darbą, padėkoti aukštojo ir specialiojo moks lo ministerijai ir ministrui H. Zabuliui, irgi organizaci nio komiteto nariui, o taip pat visiems konferencijos da lyviams.
čiai", „dzūkai" koncertavo jai. Ją surengti numatyta spa. Anykščiuose. Si išvyka an lio 24 d. sambliui buvo naujas rimtas Už visuomeninių įpareigoji meistriškumo patikrinimas. mų nevykdymą Iš komiteto pašalinti Jo nariai R. Bradely. tė (MMF) Ir A. Rimantas Rugsėjo 25 d. (vykusiame (MF). komjaunimo komiteto posėdy Už elgesį, nesuderinamą su je buvo svarstomi Mokymo ir komjaunuolio vardu, iš orga auklėjimo komisijų darbo for. nizacijos pašalintas II k. žur mos bei metodai, praėjusios nalistas M. Sakavičius. pavasario sesijos egzaminų Už komjaunimo dokumentų rezultatai. Pranešimą padarė nesaugojimą pareikštos nuo komjaunimo komiteto sekreto, baudos FAF I k. studentams rlaus pavaduotoja N. Loma- V. Paškauskul, P. Urbonavi nlenė. Priimtas atitinkamas čiui ir D. Venckutei. * * * nutarimas.
Rugsėjo 19—21 d. Rygoje lašėjo musų universiteto de^acija: rektorius prof. dr. ■ Kubilius, partijos komiteto Pretoriaus pavaduotojas P Prauskis, vietos komiteto •rminlnkas V. Staskonls, ■°®jaunimo komiteto sekre tus S. Imbrasas. Apie šios Svyko5> tikslą mūsų korės. *>0(tentui papasakojo S. ImbPosėdyje kalbėta apie pasl. asas; Praėjusi šeštadieni mūsų ruošimą universiteto komjau — Mes dalyvavome iškil- universiteto Etnografinio an nimo organizacijos XXI atas’ingame Latvijos P. Stučkps sambli* ,.aukštaičiai", „žemai- kaltinel-rlnklmlnei konferencl-
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko lietuvių literatūros ver tėjų konferencija. Vienas šio renginio vakarų rugsėjo 24 d. jvyko mūsų universitete.
|as.
tinga. todėl teko rinktis tik tai, kas mane labiausiai do mino. Daugelis pranešimų man davė medžiagos toles niems apmąstymams, paska tins pergalvoti kai kurias mano tyrinėjimu detales. Jau antrojoje konferencijole susi pažinau su daugeliu baltistų, su lietuvių kalbininkais. Da bar turėjau dauq daugiau progų asmeniškai susitikti ir su tais kolegomis, kuriuos aš, kaip žurnalo redaktorius, pažinojau tik Iš laiškų ar pavardžių. Su Lietuvių kal bos Ir literatūros Institutu susitarėme keistis leidiniais. Vadinasi, ir tai tam tikras šios konferencijos nuopel nas. Nors konferencijos pro grama buvo labai Intensyvi, vis dėlto suorganizuota ne maža [vairių užsieniečiui svarbių renginių. Labai pa tiko kelionė į Kauną, Čiurlio nio muziejus, bene gražiauatrodo, sias dalykas, man yra liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
Po šio baltistų susibūrimo kreipėmės į kai kuriuos da lyvius. Visi svečiai pažymė. jo, kad konferencija tiek moksline, tiek organizacine prasme buvo aukšto lygio kad puikiai dirbo jos orga nizacinis komitetas, vado vaujamas Vilniaus universite to rektoriaus prof. dr. J. Ku Fransas Bezlajus, profesobiliaus ir Baltų filologijos ka rius iš Liuiblijanos, Jugoslavi tedros vedėjo prof. dr. V ja : Mažiulio. Mes gyvename toli nuo Volfgangas Šmidas, žymus baltų žemių, todėl mūsų fi mažai domėjosi jų VFR kalbininkas, Getingeno lologai kalbomis. Kai pradėjome sis universiteto profesorius, gar temingai gilintis i savo kal saus indoeuropiečių kalboty bos praeitį, pamatėme, kad išlikę daug žinių apie ros žurnalo „Indogermanis yra laikotarpį, buvusį maždaug che Forschungen" vyriausia prieš 1,5 tūkstančio metų, kai mes buvom artimi kai sis redaktorius: — Visiems, kas dirba bal tų Ir indoeuropiečių kalboty ros srityse, ši konferencija buvo tikrai reikšmingas, sa kyčiau, mokslinis instrumen tas. Atskirų sekcijų temati ka buvo labai [vairi ir skir-
Poetas Alų. Baltakis Auloje susirinkusiems pristatė sve čius, tarp jų — vertėjus iš užsienio: Anastaziją ir Zyqmundą Stoberskius iš Len kijos, A. Vlčkovą iš Čekoslo vakijos, Košutų šeimą iš VDR. įžangini žodi tarė mask vietis vertėjų komisijos at stovas J. Grinbergas. Z. Stoberskis kalbėjo (beje, lietu viškai) apie filoloqinę verti mo meno pusę. Savo eiles ir lietuvių autorių vertimus skaitė poetas iš Maskvos D. Samoilovas, leningradietis P. Karpas, turkmėnų poetas S. Ovezberdyjevas, svečias iš Osetijos N. Džusoitas, balta rusių poetas O. Riazanovas. Lietuvių poetai A. Berno tas, M. Martinaitis, A. Chur ginas, Alf. Maldonis, E. “ Selellonis, Alg. Baltakis skaitė svečių P, Karpo. D. Samoilovo eilėraščių, vertimui ir savo kūrinius.
mynai. Labai norėčiau užmegzti čia ryšius tarp jūsų baltisti kos ir musų slavistikos ka tedrų. Mano manymu, pietų slavų ir baltų mokslinis bendradarbiavimas — tai naujas žingsnis kalbotyroje.
Antroje vakaro dalyje Fi lologijos fakulteto prodekanas A. Jovaišas pristatė ir mūsų universiteto vertėjus. S. Nėris ir J. Janonis, ang liškai skaitomi docento L. Pažūsio, skambėjo melodin gai ir žavinčiai, kaip ir lie tuvių kalba. Lietuviškai skambėjo A. Feto eilės., ku rias vertė docentė B. Masionienė. Rusų literatūros ka tedros dėstytojas A. Lysovas skaitė lietuvių poetų verti mus j rusų kalbą. Jaunieji vertėjai — penktakursiai L. Snukiškytė, Z. Mažeikaitė, V. Bikulčius, I. Vyšniauskaitė, A. Jonynas — skaitė lietuviš kai Š. Bodlerą, A. Gustas, P. de Ronsarą, R. M. Rilkę, A. Bloką. Gražiai skambėjo esto J. Vananurmo, besimokančio mūsų universitete, estų kal ba skaitomas jo paties vers tas J. Strielkūno eilėraštis „Lietuva V>
V. ŠUKYTĖ
KAIP STUDIJUOTI POLITINĘ EKONOMIJA
kurso, per daug pasitiki savo jėgomis, neturėdami tam rim to pagrindo. Reikalavimai studentų žinioms yra aukšti ir jie ateityje nemažės. Juk mes dirbame universitete, kur teorinių disciplinų dėstymas ir žinios turi būti geresni. Daugelyje fakultetų jau įsi galėjo tradicijos, kad politinę ekonomiją reikia gerai mo kėti, ir jeigu kur egzaminų rezultatai buvo kiek prastes ni, tai jau yra rimtas signa las visiems.
kos mokslų. Mūsų suprati mu, paskutinieji patvirtinti mokymo planai politinei eko. nomijai studijuoti yra racio nalūs. Kokios temos „įkandamos“ studentams sunkiausiai?
MMF: KAIP SEKASI, PIRMAKURSI?
Sunkiausi met
Visos politinės ekonomijos „Prieš stodama į universitetą, studento gyvenunJ temos studentams yra „įkan vaizdavau kitaip. Rodės, pasibaigė paskaitos, irti damos" ir visas reikia studi Aukštojoje užduodami namų darbai solidesni, neo"l juoti rimtai. Skyrių „Kapita kykloje. Kol išsprendi pavyzdžius, ir pusdienis „J lizmas" studentams yra stu. gi reikia irgi parodyti, ką jau išmokai. 1 dijuoti sunkiau, o „Socializ Pratybose pačioje mokslo metų pradžioje negali tinginių J Kokią vietą mokymo pro mas" sudėtingiau, todėl žinios jau Taip, šio pavasario egz-amidyti", — pasakoja Matematikos ir mechanikos fak] cese užima politinė ekonomi iš socializmo politinės eko pirmakursė ja? Kuo, jūsų manymu. Ji nų vidurkis iš politinės eko Viktorija Sližytė. * nomijos ne visuomet būna praturtina studentą? Jos nomijos truputį žemesnis, pa. Kaip katedra stengiasi ge Bene opiausia pirmakursiui ir yra laiko problema -I reikšmė būsimam darbe? pakankamai geros, — šiam rinti dėstymo ir studentų ži lyginus su kitais visuomenės Politinė ekonomija, kaip mokslais. Tai, žinoma, kelia nių įsisavinimo kokybę? skyriui reikėtų skirti daugiau taip tariant, „kaip visur suspėti". Universitetas siūlo I Katedroje dirba kvalifikuo dėmesio. malonumų. Verkšlena fuksai: ką ten visuomeninė vi mokslas apie visuomenės tam tikrą mūsų susirūpinimą Kurių fakultetų studentai jei paskaitoms vos spėjam pasiruošti. Taip, nelengva] ekonominio vystymosi dės ir skatina ieškoti priežasčių ti darbuotojai, turintys nema kursą geriausiai? galima suderinti mokslą su pomėgiu. Pavyzdžiu gali! nius, yra sudėtinė marksisti. Katedra posėdyje analizavo žą pedagoginio darbo stažą. išmoksta Iš 14 dėstytojų 13 turi blogiausiai? Viktoras Mickevičius, Rima Ylevičiūtė, Viktorija s’| nės-lenininės teorijos dalis. ir svarstė egzaminų rezulta Sunku atsakyti į tą klausi, V. Leninas, apibūdindamas tus. Buvo išklausyti visi dės mokslinius vardus arba laips. mą, kadangi nieko nėra am Repeticijos liaudies dainų ir šokių ansamblyje ne] • pagrindinius marksistinės teo tytojai, jų pastabos, pasiūly nius. Tačiau, siekiant toliau žino, viskas keičiasi. Tačiau daug laiko, netrukdo mokslui. Stasė Žukaitė daug 1] rijos bruožus, nurodė, kad K. mai, ir konstatuota, kad sesi, gerinti dėstymą ir auklėjimą, tendencija tokia, kad daugu laikio valandų skiria tinklinio treniruotėms. „Univel Markso ekonominis mokslas ja visose grupėse praėjo nor iškyla naujų problemų. Pas ma studentų rimtai dirba, ir tas išmokė teisingai susiplanuoti dieną," — džiaugiasi sudaro svarbiausiąjį marksiz maliai, kad bendras studentų kutiniame mūsų posėdyje rezultatai geri. Blogų studen ma. — Kai mokiausi mokykloje, atrodė, kad netink i mo turinį. Todėl kiekvienas žinių lygis yra išaugęs. Bu (š. m. rugsėjo 15 d.), svars tų yra visur po truputį, ta kiam darbui, amžinai nespėdavau. Dabar truputį • — l studentas ir specialstas, kur vo atkreiptas dėmesys, kad tant katedros uždavinius šiais čiau tendencija tokia: tie, bet per dieną įmanoma suspėti į repeticiją, pasėdėti] jis bedirbtų, privalo gerai ži. nepakankamai studentai ruo mokslo metais, buvo plačiai kurie laiko save genijais spe tykioje ir pasiruošti paskaitoms. Suprantama, pirmoje | noti politinę ekonomiją, mo šiasi atskirose Filologijos fa. ir dalykiškai pasikeista nuo cialybės dalykuose, tačiau toje visada — mokslas". kėti jos teiginius taikyti kuliteto grupėse ir biblioteki monėmis. Be daugelio kitų nesimoko visuomeninių dis Už nesimokymą pirmakursiai pernai labai nukentė] praktikoje. Ekonomika, eko ninkystės specialybėje. Prie pasiūlymų buvo pritarta nuo. ciplinų, ateityje pasirodo ne Matematikos ir mechanikos fakulteto pašalinti 25 stJ nominiai santykiai ir ryšiai žasčių, mūsų supratimu, yra monei, kad reikia patiems buvę genijai ir specialybėje tai. Šiemetiniai .pirmokai" nusiteikę labai rimtai. 1 užima svarbią vietą šiuolai daug. Tai ir kai kurių stu dėstytojams rodyti iniciatyvą, o paprasčiausi tinginiai arba Kabaila prisimena: „Prieš stojamuosius egzaminus mr>l iš anksto informuoti ir deka kiniame pasaulyje. Be gero dentų nesugebėjimas, ir abe. si labai daug. Sugaišau beveik visas vasaros atostogas] nevykėliai. politinės ekonomijos žinojimo jinga pažiūra, ir, ypač pirma natą, ir komjaunimo organi Ar vertinant atsižvelgiama tat išsipildė svajonė — studijuoju taikomąją matėm J neįmanoma gerai orientuotis kursių, nemokėjimas dirbti zaciją apie blogai dirbančius į kitų visuomenės mokslų Neįsivaizduoju, kaip galima lengva ranka numoti į1 ir sudėtingoje šiuolaikinėje Bet svarbiausia, — nepakan ir nepažangius studentus. Kai egzaminų pažymius? Katedros dėstytojų prakti. triūsą. Ką padarysi, pradžioje, kol pripranti prie nJ tarptautinėje padėtyje, teisin. kamas ir nereguliarus dar išryškėja rezultatai, po egza koje nusistovėjo tokia tvar tvarkos, visada sunkiau. Dabar svarbu sėkmingai fl minų, jau per vėlu. gai suprasti svarbiausias ta bas. Dalis mokosi tik prieš ka, kad studijų knygutė at I kursą". Kai kuriuose fakultetuose rybinės ekonomikos proble egzaminą, o politinės ekono. Antrakursis gerai žino visų įskaitų, koliokviumų iri politinė ekonomija dėstoma verčiama ir pažymys įrašo mas, efektyviai išnaudoti vi mijos išmokti per 3—4 die nuo I kurso. Ar ne per anks zaminų skonį, kritiškai gali nužvelgti praėjusius M mas tuomet, kai egzaminas sus socialistinės sistemos nas neįmanoma. Ją reikia stu ti? Kuriame kurse būtų opti metus. Ir oberfukso patarimai labai panašūs į dėstytoji politinę išlaikytas ir pažymys jrašy. liaudies ūkio pranašumus ir dijuoti sąmoningai, ne dėsty maliausia dėstyti džius pirmąją mokslo metų dieną: „Svarbiausia — n| ekonomiją? tas į egzaminų lapą. Mūsų galimybes. Taigi, pc-dinė eko. tojui, pažymiui, o sau. Jos gėti namuose pavartyti konspektus, ir, esant galimybl Politinė ekonomija trijuo. supratimu, vįsi visuomeniniai nomija yra svarbi grandis, negalima „iškalti", bet reikia peržvelgti naujos paskaitos medžiagą. Ir mes skeptl se ekonomikos fakultetuose mokslai nors ir turi daug formuojant busimojo specia suprasti. Tuomet pajusite sko. klausėmės tokių pamokymų. Fuksai mano, kad mo’l listo ideologiją ir dalykines nį, ir politinė ekonomija ne ir Teisės fakultete pradedama bendro, bet yra atskiros dis reikia tik sesijų metu. Klystam, kolegos, — per porą I dėstyti nuo pirmo kurso. ciplinos ir studentų žinios kvalifikacijas. tų neįmanoma sukimšti į galvą visas formules ir tearei tik patiks, bet ir bus įdomi. Tai, be abejonės, iškelia vertinamos už laikytą kursą Mokymo dalyje sužinojo Antra, reikia dirbti regulia daug problemų ir sunkumų, Tačiau Ir pagaliau, sveika darytis... „špargalkes”. Aišku, ji visi visuomeniniai me. kad šią pavasario ses'Ją iš priežasčių, mokslai tarpusavyje yra nepasinaudosi, bet užtat puikiai atsiminsi, kas ten pa] I — IV kursų studentai blo riai, sistematiškai, kad neat ir yra viena ta. Prie studijų pamažu visi pripranta, o mokomės I spragų. Politinėje kad pažangumas pirmame glaudžiai susiję, vienas kitą giausiai iš visu visuomenės sirastų mokslų laikė politinę ekono ekonomijoje yra griežta logi. kurse yra neaukštas, nors papildo. Studentai, laikydami sau". Taip, ir sau. Šią mintį pabrėžia ir fakulteto prl miją (pažangumas 95.9o/„, tuo kanas P. Vaitkus: „Nuo to ir priklauso kiekvieno a tarpu TSKP istorijos ir moks nė sistema, vienas teiginys studentai, palyginus, daug ir politinės ekonomijos egzami lygis. Kai kas stoja neturėdamas aiškaus tikslo. Stūmiai linio ateizmo — 100%)? Ką išplaukia iš kito. Jeigu bus rimtai dirba. Yra daug atve ną, plačiai gali pasinaudoti galite pasakyti apie savo ka nesuprasta esmė, detalės ne. jų, kai I k. ekonomisto ži ir kitų visuomeninių mokslų siją po sesijos ir nežino pats, ko nori. Dažniausiai I tedros rezultatus? Kaip Jūs studentas mokosi iki trečio kurso, o jei ir baigia, tai manote, kur slypi to prie betenka prasmės. Trečia, ne nios nėra geresnės už III k. žiniomis. Deja, kartais atsi ne tik politinės jo maža naudos. žastys — ar studentų nesu apsiribokite užrašais, vado istoriko ar gamtininko, nors skleidžia Dažnai atbėga skolininkų mamytės ir skundžiasi, kadi gebėjime, abejingoje pažiūro vėliu, o būkite tikri studen pastarųjų kursas 2 kartus ekonomijos, ibet ir kitų vi. je ar dėstytojų reiklume? tai. Giliam politinės ekono. trumpesnis. Pirmakursis dar suamenės mokslų žinojimo nūs ar duktė prie knygų ištisas dienas, o skolų nemaži Betgi niekas ir neliepia taip studijuoti — svarbu ne kl mijos studijavimui yra rei nėra išklausęs kitų visuome spragos. Ar buvo atvejų, kai i. jus . o kaip. Studentas turi gyventi pilnakraujį gyvenimą: Į kalingas geras išankstinis pa ninių mokslų disciplinų, dai kreipėsi, domėjosi dėl fakul kyti koncertus, teatrus, turėti savo hobi. Universitetasl siruošimas, daugelio kitų apskritai neaukštas jo bend. teto studijų rezultatų kom leidžia ne tik gerus specialistus, bet ir aukštos vidinės 1 mokslo šakų įsisavinimas. ro išsilavinimo lygis, o rei jaunimo aktyvistai? „Politinę ekonomiją, — rašė kia iš karto imtis politinės Reikia pripažinti, kad ry tūros žmones. Atsisakymas nuo visuomeninės veiklos į V. Leninas, — negalima stu ekonomijos, skaityti K. Mark šiai tarp politinės ekonomijos giamai gali atsiliepti ateityje, vadovaujant kolektyvai dijuoti šiaip sau, mir nicht, so „Kapitalą". Tai negali ne dėstytojų, dekanato ir visuo dirbant juose. Suprantama, potraukiams irgi turi būti I dir nicht, be specialių žinių, atsiliepti ir į egzaminų rezul. meninių organizacijų kai ku kas. Visiems studentams sunkiausi būna pirmieji metai. Į be susipažinimo su daugeliu tatus. Bet reikia ekonomis riuose fakultetuose tebėra labai svadbių istorijos, statis. tams politinę ekonomiją stu formalūs ir nepakankami. Ka dėl svarbiausia — kantrybė ir užsispyrimas. Tuomet s tikos ir kitų mokslo klausi dijuoti nuo pirmo kurso, ka tedra tuos ryšius bandys su- kūmai bus lengvai nugalėti". PARTIJOS mų. .." Taigi, studijuoti poli dangi ekonomistas be politi. stiprinti, Lauktume tokios Rita GRUMADĄ tinę ekonomiją nelengva. Be nės ekonomijos negali pra iniciatyvos ir iš komjaunimo I k. žurnall je, dalis studentų, ypač iš IV dėti studijuoti kitų ekonomi- aktyvo. „TARYBINIO STUDENTO" KORESPONDENTO INTER VIU SU TARPFAKULTETINES POLITINES EKONOMUOS KATEDROS VEDĖJU DOCENTU ALGIMANTU JABLONSKIU
SUVAŽIAVIMUI
SĖKMĖS, SEKRETORE! Prabėgo rugsėjis. Pirmakur. šiai vis drąsiau veria audi torijų duris, vis ilgiau sėdi skaityklose. Studentiškas fuksų" gyvenimas įeina į vėžes. Filologijos fakulteto lietu vių kalbos ir literatūros I
Pirmadienis - įdomiausia diena Didelę laiko dalį chemikai tykią ne kiekvienas žino, kaip praleidžia laboratorijose. Tai surasti tą ar kitą vadovėlį. O labiausiai ir žavi jaunuosius prisiversti mokytis, žinant, kolegas. Juk darbai padeda kad rytoj dvejeto negausi, kiek pabodusią teoriją susie nėra labai lengva. Čia pirma ti su praktika, supažindina su kursiams padeda nuoširdus mokslinio tyrimo aparatūra, kuratorių darbas, docento E. medžiagų gausybe, prietaisais, Ramanausko skaitomas „Įva. dabartinėmis eksperimentų do į specialybę" kursas, ko formomis, viską leidžia pa liokviumų sistema, nelei matyti pačiam ir įsitikinti džianti nusiraminti, kad se vadovėlių teiginiais. sija dar „už kalnų". Mokykloje laboratoriniam Prabėgo trys mokslo metų darbui tebuvo skirtos vos savaitės. Jau drąsiai galima trumpos 45 minutės, o dabar klausti: „Kaip sekasi, pirma laboratorijos oru pirmakursiai kursi? Ar neapsirikai pasi kvėpuoja ištisas šešias valan rinkdamas?" Jie žvaliai atsa das. Tačiau tos, atrodytų, il ko: „Kol kas labai gerai". Iš gos šešios valandos yra stu tiesų, atlikti du laboratoriniai dentų labiausiai laukiamos. darbai parodė puikius rezul Jos padaro pirmadienį įdo tatus — nepasirašyto nėra nė miausia savaitės diena. Tokia vieno. daugelio pirmakursių nuomo Mokytis visiems labai pa nė. tinka. Nusivylusių nėra. Taip Priprasti prie naujos tvar ir turėtų būti: juk daugeliui kos nelengva. Nuėjęs į skai- pirmakursių chemija — sena
retorės — postą draugai pa tikėjo Raimondai Kamackaitei — lituanistei klasikei. Raimonda baigė Panevėžio II vid. mokyklą. Visuomet mokėsi gerai ir labai gerai Raimonda myli literatūrą, pa. ti bando kurti, o svarbiausia — mėgsta mokytojo darbą. Naujoji sekretorė jau ge-
rokai „kaustyta" komjaunime darbe — ji buvo mokyklos komjaunimo sekretore, kaip pati sako, „tempiau sunkų vežimą". Dabad „vežimas" bus dar sunkesnis, ir Raimonda tai žino. „Nebus lengviau, jeigu sakysiu nebijau". Pagrindas — sistemingas darbas. Sėkmė
priklausys ir nuo mūsų M — kurso komjaunuolių —J tyvumo, noro dirbti ir a kytis, draugiškumo, savij pio supratimo ir pasali vienų kitiems. V. ŠUKY I k. lituani „TS" visuomen korespondel
metų pirmąjį chemikų kursą. Iš jų net keturi medalininkai, penki baigę vidurinę su su stiprintu chemijos dėstymu. Buvęs Vilniaus 15-tos viduri. nės mokyklos abiturientas Gintaras Valinčius, dar besi mokydamas 7-oje klasėje, ta po chemijos garbintoju. Iš sa vo mėgstamo dalyko visada turėjo tik penketus. 1973 m. jis laimėjo pirmą vietą res publikinėje ir antrą sąjunginė je jaunųjų chemikų olimpia doj. Fakultete Gintaras sutiko buvusį savo konkurentą Jus tiną Vienožinskį, baigusį Vil niaus 16-ąją vidurinę: Justi nas — taip pat buvęs 1973 m. sąjunginės olimpiados prizi ninkas. Stojamuosius pirmakursiai laikė labai gerai. I. Jackevi. čiūtei, su pagyrimu baigusiai Vilniaus technologinį techni kumą ir puikiai išlaikiusiai stojamuosius, studentiški do kumentai ir kepuraitė buvo iškilmingai įteikti Sporto rū muose.
Fakulteto dekanas doc. E. Ramanauskas patenkintas —pasirinkti šįmet buvo iš ko: priėmimo komisija gavo 116 pareiškimų, o studentais tapo 75 atkakliausi, surinkę ne ma žiau dvidešimties balų. Pradžia labai nebloga, tačiau ir sunkumų taip pat yra. Dar teberemontuojama Che mijos Didžioji auditorija, to dėl kai kurios paskaitos vyks ta fakulteto skaitykloje. Taigi, į skaityklą patekti ne visada įmanoma, o ir pačios paskai tos šioje patalpoje vyksta la bai susispaudus ir nėra mak simaliai produktyvios. Tiesa, remontas sparčiai artėja prie pabaigos. Greitai chemikams bus lengviau. dėstytojai, Visi fakulteto rimti senjorai, antrakursiai, besididžiuojantys, kad jie pa galiau nebe fuksai, — visi nuoširdžiai priima pirmakur sius. Kiekvienas vyresnysis noriai ir su atlaidžia šypse na padeda pasimetusiam nau jokui susirasti reikalingą au-
auditoriją ar laboratoriją, t gelbsti susiorientuoti spaui nių gausybėje, pamoko na dotis skaitykloje esančiais» talogais ir kartotekomis. Ai rakursiai pataria fuksa1 „kibti" į mokslus, nelaukia sesijos daugiau dėmesio ski matematikai ir fizikai, ne šie mokslai nėra jų „duon< Svarbiausia — nepraleidini paskaitų. Stengiamasi, kad student negaištų veltui nė minuti kad jų laisvalaikis būtų tu: ningas. Čia daug dirba kol jaunimo ir profsąjungos o ganizacijos. "Matant tokias nuoširdi' visų: ir dėstytojų, ir vyre niųjų studentų, ir pačių P1 mokėlių pastangas, norisi keti, kad kitą rugsėjį visi M sai ateis į fakulteto rū® jau kaip rimti, išdidūs en rakursiai.
kurso studentai, vadovauja, mi kurso kuratorės E. Jakai tienės ir vyresniųjų komjau nuolių, nuo pat pirmųjų die nų pradėjo darbą — suren. gė pirmąjį studentišką kom jaunimo rinkiminį susirinki mą. Pačius aktyviausius iš rinkome j biurą, o atsakin. giausią — komjaunimo sek-
svajonė. Margarita Areškaitė, Vilma Cimermonaitė, Nari mantas Dovydėnas, Gintaras Baltrūnas ir daugelis kitų su sidraugavo su šiuo dalyku dar 7—8 klasėje. B. Jankevi čiūtė mėgo chemiją, kaip ir daugelį kitų dalykų, bet ypa tingai ja nesižavėjo. Paklaus ta, ar nesigaili pasirinkusi šį fakultetą, ar nenorėtų moky tis kitur, ji visiškai neabejo. dama atsako: ,,Ne. Dabar ne įsivaizduoju, kad gali būti įdo mesnis mokslas už chemiją". Alsi linksmi, patenkinti savo pasirinkimu. Štai buvusios Vilniaus 31-os vidurinės mo. kyklos abiturientės Rimos Rat kevičiūtės nuotaikos nedrums. čia net tokia „auka", kaip rūgštimi sudeginti džinsai. Nė vienas nesiskundžia, kad mo kytis sunku. Sako, kad reikia tik noro ir šiek tiek valios. Gabūs studentai sudaro šių
Rlma KIJMAI t' I k. žumaliste
Lietuvių poetų posmuose 18751975
HIMNAS SAULEI „Iš Druskininkų atsiveĮ saulės vėją, audrą, lintojančių vėtroje pušų tną. O kiek man pasaĮ audė blankios mėnekos. nakties žvaigždėk dangus! Aš pasiimu iš piskininkų linguojančių pilgų dainą, saulėlydžio hiviną pasaką ir tekan tis saulės himną..." Saulėti laiptai. Iš gūpos girtos išėjo storalietaiai ąžuolai, pakilo į lvą ir sustingo bliksė tai saulėje varinėmis pūnomis. Sustok, keleivi, užlipk alėtais laiptais, pagerbk Idijį menininką!
Visa M. K. Čiurlionio kū ryba kupina švelnių, bet ne rimastingų garsų ir spalvų. Šalia giedrios lyriškos nuo taikos nuolat jaučiame įtam pą — tuoj tuoj, atrodo, atsi tiks kas nors tragiška. Didžiojo mūsų kompozito riaus ir dailininko kūryba tu rėjo įtakos kitų lietuvių me nininkų veiklai. Jau mūsų poezijos lakštingala Salomėja Nėris kreipė žvilgsnį į Čiur lionio paveikslus ir, jų pake rėta, kūrė eilėraščius. Taip gimė ciklas „Iš M. K. Čiur lionio paveikslų", o kiek vė liau ir „Viltis". .......... Jos ' „Pavasa~ ryje" išgirstame paveikslo varpo ritmingą gausmą, skel biantį „meilę, džiaugsmą — meilę, džiaugsmą", mes aiškiai regime varpinę, tarsi stovė tume prie paveikslo, kurio dangumi „pietys ritena debesų lytis".
Kontrasto būdu parašytame eilėraštyje „Skrenda neganda juoda" atpažįstame kitą daili ninko paveikslą. Linksmai pievoje žaidžiąs vaikutis ir pienės lengvumas lyg bando kovoti su baisiu siaubūnu, no rinčiu išplėšti iš žmonių sau lę, uždengti ją milžiniškais sparnais. Labai artimas paveikslui vaizdas sukurtas eilėraštyje „Viltis". Visi gyvi žemės pa darai nenuilstamai veržiasi į šviesą ir, nors jos gėris ap gaulingas, vis tiek vienas pas kui kitą skuba „drugeliai į šviesą". Tiek Čiurlionio pa veikslo žvakė, tiek ir S. Nė ries aprašytoji atrodo mums kažko (geresnio simboliu, ta čiau tas pajautimas čia pat sumyšta su tragizmu. Sparnuotais paukščiais nu tūpusius M. K. Čiurlionio ini cialus sutinkame vieno iš
geriausių šių dienų lietuvių poetų E. Mieželaičio kūrybo je. Knygoje „Duona ir žodis“ poetas taikliai pastebi, kad „į saulę sparnuotas veržias romantiko parašas" ir simbo liškuose „Zodiako ženkluose" įgyja laiko ir amžinybės prasmę. Mieželaitis taip pat mini Šaulį — amžino gėrio simbo lį: gėris priValo būti ginkluo tas, jeigu jis nori atremti am žiną blogį... Neseniai pasirodžiusiame leidinyje „Poezijos pavasaris —75" randame Juditos Vai. čiūfnaitės „Kompoziciją be pa vadinimo", kurioje autorė tar si dalijasi mintimis, užplūdu siomis jos jautrią sielą, žvel giant į paveikslus, besiklau sant nepakartojamų simfoni nių poemų „Miške", „Jūra“ garsų.
Janina Degutytė savo svarstymuose siekia bent iš dalies atskleisti ryšį tvirtai jungiantį Čiurlionį ir mūsų dienų meną. Įdomus ir savitas J. Vaičiū naitės darbas „Trylika strofų" pagal Čiurlionio „Pasaulio su tvėrimą". Kai skaitai trumpu tes šešiaeiles strofas, negali nepajusti, kad kiekvienoj iš jų plazda pavekslo pulsas: .. .Man kūną, kaip diena realų, sutverk iš kraujo Ir koralų, iš prasiskleidusios ugnies — Jos neužpūs visatoj nieks, bus ligi šiurpulio šviesu, kai tik suvoksiu, kad esu...
Tur būt, nerasime šiandien Lietuvoje (ir ne tik joje) žmo gaus, kuris nebūtų girdėjęs apie M. K. Čiurlionį. Jeigu neturėtume jo, kas žino, kąip atrodytų šiandien mūsų me nas, nes Čiurlionis — tai pa ties veržliausio gyvenimo upokšnio nenutyląs ir nepailstąs čiurlenimas.
Birutė ŽEMAITYTE
Pravėręs bendrosios skaityklos, duris, išvysi didžiulį menininko portretą. Nuo sienos į mus žvel gia mąslios akys. Čia, skaitykloje, veikianti paro da — vienas iš renginių, skirtų dailininko ir kompozitoriaus jubi liejui (paminėti. Įrengti stendai, kuriuose gausu pasakojimų apie šį nepaprastą žmogų. Žurnalų puslapiai byloja apie Čiurlionio kūrybos genialu mą, apie jo grafikos darbus, va dovavimą Varšuvos lietuvių cho rui. Salėje dviem eilėm kabo 32 jo paveikslų reprodukcijos: „Šaulys“, „Pavasaris" ir kiti daugiau ar ma žiau žinomi darbai. „Zodiako ženklų" rinkinys pui kuojasi po stendo stiklu. Skaitykloje tvyrantį tyla (visai netrukdo kartas nuo karto pasi girstąs verčiamų lapų šiurenimas) padeda susikaupti, giliau suvokti didžiojo menininko darbų dvasią, jų turinį ir mintį.
„Norėčiau, kad... klausytumeis ty los, kuri yra Naujos Kalbos giesmė. Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų oši mo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilge sio. Norėčiau pakilti į aukščiausias vir. šūnes, neprieinamas mirtingiesiems..." Čiurlionis savo paveiksluose pakyla labai toli už žmogaus realios būties ri bų arba grįžta į gėrio pasaulį, kuris sudarytas Iš personifikuotų gimtojo krašto gamtos konkrečių elementų.
.. .Ramybė. Pailso milžinas, pavargo. Panėrė kūną Nemunan ir blyksi sau lėtekio akim.
RAMYBĖ
Kad tu žinotum, kaip tatai malonu ? užsispyrus, pasiutusiai, taip užmirviską ir be nuovokos, ibe atsikvė. 10 tapyti. Baisiai malonu. Viskas Ur eina savo keliu: saulė šviečia, ■:d* žydi, žmonės šnekasi, vaikščio0 ten sau pievos, laukai, kalneliai, ® gėlės, paukščiai, visur vasara, *u> o aš nieko — tik tapau". ■'etuva pagimdė Čiurlionį. Gal būt, > čia žvelgdamas į Raigardo slėnį, ®atė ne vieno savo būsimo paspalvas. u,l»pis paruoštas pagal skaitytojų A. Sabaliausko, L. Danilovos, B. Žemaitytės Informacijas. Panaudoti M. K. ™«lio laiškai Sofijai. A. STANEVIČIAUS, A. SABALIAUSKO, L. DANILOVOS nuotraukos.
SUNKU ŽODŽIAIS IŠREIKŠTI, KAIP MANE SUJAUDINO ŠITAS ĮSTABUS MENAS, PRATURTINĘS NE TIK TA PYBĄ, BET IR PRAPLĖTĘS VAIZDUO. TĘ POLIFONIJOS BEI MUZIKINES RITMIKOS SRITYJE. KAIP NUOSTA BIAI GALIMA BOTŲ IŠVYSTYTI TO KIĄ TURTINGĄ NAUJOVĘ NEAPRĖ PIAMAS ERDVES VAIZDUOJANČIO. JE TAPYBOJE, MONUMENTALIOJE FRESKOJE .. R. ROLANAS
„Dažnai pasitaiko, kad, .tik ko nors nebetekę, pradedame tikrai suprasti nuėjusiojo nuo mūsų vertę, — rašė Liu das Gira straipsnyje „Čiurlio niui mirus". — Tokia jau li kimo pašaipa. Ir ji likimo pritaikoma esti dažniausiai prie tų, kuriuos turėtumėm labiausiai suprasti ar atjaus, ti, labiausiai branginti ir ver tinti". Spalio 11 dieną Universi teto studentai matys jdomų renginį — muzikinį — lite ratūrinį vakarą „Mūsų Clur. llonls“, skirtą genialiojo me nininko jubiliejui. Skargos kieme Valstybinės Filharmo nijos simfoninis orkestras, va dovaujamas J. Domarko, at. liks Čiurlionio simfoninę poe mą „Mjške" Ir V. Montvilos „Gotišką poemą", respublikos nusipelnęs kolektyvas — „Ąžuoliuko" berniukų cho ras, vadovaujamas H. Perelšteino, — „Bėkit bareliai". Lietuvos TSR n. a. Vytautas Kybartas skaitys eiles, skir tas M. K. Čiurlioniui. ‘ Pradžia 16.30 vai.
TALKININKAVOME KUPIŠKĖNAMS Į Kupiškio rajono pakraštyje įsikūrusį „Šetekšnos" kol. ūkį atvažiavome 22 žmonių grupė, kuriai vadovavo vyr. dėst. A. Bacys. Apsistojome pas svetingus kaimo gyven tojus. Mūsų laukė didžiulis, akimis vos aprėpiamas bulvių laukas. Nenorėdami pasirodyti „sugriuvėliais", iš karto ki bome į vagas. Per pusdienį į traktorių priekabas pripy. lėmė 9 tonas. O vakarienės gardumas! .. Po įtemptų darbo dienų mūsų laukė įdomios išvykos. Aplankėme Kupiškio istorijos — etnografijos muziejų, sviesto gamyklą. Per dieną padirbėjus 8—9 valandas ir surinkus 15—16 tonų bulvių, labai malonu ir ramiai kny gą paskaityti, pailsėti. Greitai bėgo mūsų dienos pas kupiškėnus. Mūsų didieji darbai buvo nudirbti: nukastos bulvės 11 ha plote, o kiek hektarų perėjom, rinkdami jas iškultivuotas! .. Atlikome darbų už 964 rublius. Kolūkio valdyba nuoširdžiai dėkojo mums už paramą, nuimant derlių, apdovanojo padėkos raš tais. Bulviakasib pabaiga sutapo su mūsų išleistuvėmis. Iš peties paplušėję laukuose, tikimės ne blogiau padir bėti ir auditorijoje. Regina 2LIOBAITĖ IF istorijos II k.
IV k. 4 grupės matematikai darbavosi Ignalinos rajono „Kelio Į komunizmą" kolūkyje. Kelis jų matome V. KERPAUSKO nuotraukoje.
Visas gyvenimas - kaip laisvalaikis Tais žodžiais galime api budinti ne dykaduonių, per ėjūnų ar šiaip laisvų „pažiū. irų" žmogaus gyvenimą. Vi siškai priešingai — tokiu gy venimu džiaugiasi darbštūs mylintys savo darbą žmonės. Kaipgi čia yra? Laisvalaikiu priimta vadinti tas valandas, kurios pralei džiamos savo nuožiūra. Jo metu darai tai, kas tau pa. tinka, ko tu trokšti, ko sie ki. įstojai į aukštąją mokyklą. Tarp kitko — savo nuožiūra. Tai reiškia, kad tau patiks taį dalykas, kurį ruošiesi stu dijuoti. Jausi malonumą, gi lindamasis į pasirinktos sri. ties smulkmes, „privalomos" literatūros skaitymas tau ne bus kančia. (Kodėl mes tik tai laikome privalomu — ir kodėl privalomu — ko reika lauja universitetas? Argi pa tys sau neiškeliame uždavi. nių? Argi mes tokie nesava rankiški?) Baigsi studijuoti. Turėsi daug žinių, supratimo. Rem damasis tuo, dirbsi darbą, kurį pasiirinkai savo nuožiū ra. Taigi jau9i malonumą ir nedejuosi, kad nerandi lais. va laiko. Pagaliau kam priskirti teat rų, kino, sporto varžybų, mu ziejų lankymą, hobi? Juos reikėtų gretinti prie tos pa-
PRAE1TAME NUMERYJE PRADĖJOME POKALBĮ APIE LAISVALAIKĮ IR JO PRALEIDIMĄ. LAUKIAME JŪSŲ LAIŠKŲ — PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ. čios grupės, kur ir nuolat!. nis darbas. Juk normalus žmogus nelanko visko kaip papuolė, be sistemos. Ne, jis dažniausiai pasirenka siaures nę sritį, temą, ją stebėdamas ir nagrinėdamas, susidaro sis temą, kuri, beje, padeda orientuotis gyvenime, jo pa ties profesijoje. Žmogus vis.
skaitos, diskusijos, kuriose Jau buvo pradėjęs aktyviai reikštis ir jis. Tačiau gyven ti praeitimi nėra kada. Rei kia daug dirbti. Mokytis pa gal individualų planą vienu metu dviejuose universitetuo se ne kiekvienas sugeba. Trokšta, kad j studijų kny gelę ir toliau būtų įrašomi tik penketai, ir stengiasi. Kambario draugai beveik niekada nemato, kada Piruzas eina gulti — jis visada vienas paskutiniųių palieka bendrabučio skaityklą. Pra deda lankyti paskaitas uni versitete. Pirmąją savo lie tuvių kalbos mokytoją S. Išganaitienę bei Filologijos fa kulteto dekaną doc. j. Pikčllingį jis žavi savo gabumais, valia, darbštumu. Dar ne
Piruzui Mačiunišviliui, Tbi lisio ir Vilniaus universitetų studentui, buvo tik 23-eJI... Tbilisyje jis studijavo qruzinų kalbą, literatūrą bei klasikinę filologiją. 1973 m. Vilniaus ir Tbilisio universi tetams susitarus pasikeisti studentais, P. Mačiurišvilis atvyksta Į Lietuvos sostinę. 1 Gruziją išvyksta antro kur so anglistė Virginija Timinifcaltė. Iš pradžių sunku. Svetimas kraštas, svetima kalba, ku rią nori kuo greičiau išmok ti, ne tokia dosni, kaip pietapse, saulė, nėra draugų... Ct ten, Tbilisyje, verda lite ratūrinis gyvenimas, univer sitete vyksta [domios pa
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
ką pajungia savo tikslui. Tad ar bėra kas nors, kc negalėtume vadinti laisvalai kiu? Taip, yra — tai valgio ruošimas, rūbų plovimas ir lyginimas, trankymasis auto busais ir taip toliau. Tai pa prastai nebūna malonu, tai tam tikra prasme lyg ir prie, dėlis prie pagrindinių gyveni mo uždavinių. Todėl tokias „operacijas" reikia mažinti iki minimumo. Ateities moks las ir technika išspręs šias problemas. Ateitis pašalins iš tako ir nemažai monotoniš kų, kūrybinio darbo nereika. laujančių profesijų. Aparatai bus ir greitesni, ir tikslesni, ir sąžiningesni. Na, o jeigu žmogus nori prasiblaškyti — tuomet rei kalingas poilsis. Jis būtinas, bet jo nelaikysime laisvalai kiu. Poilsio metu reikia ilsė tis, ir bet kokios kalbas apie „turiningą poilsio praleidimą" yra beprasmiškos. Taigi, visas žmogaus gyve. nimas turi būti kaip laisva laikis. Nepatartina daryti tai, kas nepatinka, bet kartu rei kia save auklėti taip, kad tu rėtum kažką mėgstamo. .. .Žmogus turi atiduoti tik vieną vienintelę duoklę — kad viskas, ką jis daro, tar. nautų visuomenei, pažangai.
KAINA 2 KAP.
KOMJAUNIMO DOKUMENTŲ KEITIMO GRAFIKAS
Visuomenės mokslų kated ros — keičiami X.6 d. 9 vai., įteikiami X.7 d. 17 vai. Administracija ir MTS — X.7 d. 9 vai., X.8 d. 18 vai., Skaičiavimo centras — X,8 d. 9 vai., X.9 d. 18 vai., Dėstytojų ir darbuotojų or ganizacijos: Matematikos ir mechanikos fak. — X.8 d. 9 vai., X.9 d. 18 vai. Fizikos fak. — X.9 d. 9 vai., X.1O d. 18 vai., Chemijos fak. — X.9 d. 10 vai., X.1O d. 18 vai.. Gamtos fak. — X.9 d. 11 vai., X.1O d. 18 vai.. Medicinos fak. — X.9 d. 9 vai., X.1O d. 18 vai. Istorijos fak. — X.1O d. 9 vai., X.13 d. 16 vai. Filologijos fak. — X.1O d. 9 vai., X.13 d. 16 vai., Pramonės ekonomikos fak — X.1O d. 9 vai., X.13 d 17 vai., Prekybos fak. — X.1O d 9 vai., X.13 d. 17 vai., Finansų ir apskaitos fak. — X.1O d. 9 vai., X.13 d. 17 vai., Teisės fak. — X.1O d. 9 Juozas SKRIPKAUSKAS vai., X.13 d. 17 vai.
gerą knygą. P. Mačiurišvilj labai domina Čiurlionio ke lionė j Kaukazą Ir Jos įtaka jo dailės kūriniams. Prabėga metai. Piruzas Mačiurišvilis jau beveik be klaidų 'kalba ir rašo lietu viškai. S. Nėries 70-u'ų gi mimo metinių minėjime uni versitete jis su užsidegimu skaito poetės eilėraščius, jo išverstus į gruzinų kalbą. Sėkmingai laiko sesijas tiek Tbilisyje, tiek ir Vilniu je. Lietuvių literatūros ka tedros vedėją doc. V. Arešką ir kitus dėstytojus stebina savo išprusimu, mokėjimu karštai ir argumentuotai gin ti savo nuomonę, įdomiomis pastabomis apie lietuvių li teratūrą. Vadovaujamas doc. A. Sprindžio, parašo įdomų
JAUNO LIETUVIŲ LITERATŪROS BIČIULIO NETEKUS daug tepramokęs lietuvių kalbos. Jau bando versti į gruzinų kalbą J. Biliūno „Liūdną pasaką“, stengiasi kuo daugiau įsigyti kitų lie tuvių literatūros klasikų kū rinių. Iš šiuolaikinių rašyto jų ypač pamilsta E. Mieželai tį ir J. Grušą. Stengiasi kuo greičiau Ir giliau susipažinti su Lietuvos istorija, folkloru menu. Kaune ..atranda“ M. K. Čiurlionį. Didysis lietuvių dailininkas ir kompozitorius jį tiesiog pavergia. Svajoja kada nors parašyti apie Jį
Dėmesio!
ir labai aktualų kursinį dar bą: „Lietuvių ir gruzinų li teratūriniai ryšiai“. Vykda mas į Tbilisį laikyti eilinės sesijos, P. Mačiurišvilis ve žasi ir pluoštą lietuvių lite ratūros vertimų. Štai keletas ištraukų iš jo laiškų, kuriuose atsispindi jo ryžtas daug nuveikti, po puliarinant lietuvių kultūrą ir literatūrą gimtojoje Gruzi joje. meilė Lietuvai: „Mano drauge, aš Jau Gruzijoje. Dirbu labai daug. Kartais mąstau apie praeitį Ir sva
REDAKCIJOS ADRESAS:
joju apie ateitį. Noriu papa sakoti tau apie Lietuvą, apie jos tautos grožį ir mano mei lę Jai. Aš tikiu, kad kiekvie name žmoguje egzistuoja to kia būsena, kuri išsilieja, tik susidūrus su tam tikra išori ne inspiracija. Kitaip Ji pa liks žmoguje ir mirs su Juo, Man tokia inspiracija, ma nau. yra Lietuva. Neseniai nunešiau i redak ciją Mieželaičio, Mackaus ir Grušo vertimų. Atrodo, Į o kurio laiko išspausdins...“ O štai ištrauka iš paskuti niojo Piruzo Mačiurišvilio laiško, kurį aš gavau tą at mintiną liepos 19 dieną, t. y. tą pačią dieną, kada jis, maudydamasis Tbilisio jūroje, paskendo: „Gruzinų žurnalo „Tarybi nis menas“ redakcija pavedė man parašyti straipsnį (pen kiolika puslapių! I I) apie M. K. Čiurlionį ir atiduoti jiems iki š. m. rugpiūčio 10 die nos (...) Nuo tavęs, Gedimi nai. reikalauju: per tris die nas sukaupk — kur tik ga li — visokią literatūrą apie MKČ ir Jo kūrybą f...) Jo namų ir Druskininkų nuo traukas (reprodukcijas aš turiu) ir t. t. Įdėk | dėžutę ir išsiųsk nedelsdamas...“ Liko neparašytas straips nis, vertimų Juodraščiai, lie tuviškų ir gruziniškų pa skaitų užrašai, knygos: lietu viškos. rusiškos, vokiškos, gruziniškos... Prancūzų, anglų, japonų kalbų vadovė liai. Vilniaus draugų Ir dės tytojų dovanotose jam kny
KROSAS
ima studentai. Aktyviai ir rezultatyviausias 1 je — žaidžiantis koinsJ treneris Algis Galiniu^ j gi kitaip — juk čia j0 įj sis miestas. 1973 m., į J N. Akmenės I vid. 'moki jis atvažiavo į Vilnių JI juoti statistikos. Prabėgo J ji metai, ir štai jis atsJ „savo komandą". Pirmoj rungtynėse Algis pejjd taškus. „Mokslas" laimėj! 34:8. Antrąją varžybų dieną I dentai dėl pirmos vietos I vojo su Kaliningrado b| vestniku" (nugalėjo piuJ čius). Tai pajėgi komai šiuo metu RTFSR regbio! menybėse užima 6 vietą. I Pirmosios studentų atal ir po A. Galmino baudos! gio jie pirmauja 3:0. Varžd atsako tuo pačiu. 2iū:J skatina mūsiškius (be Ali čia žaidžia dar vienas nal akmenietis R. Gabalis, da studijuojantis pramonės 3 nomiką). Vilniečiai pirmi 6:3, 12:3. Kaliningrad ečiail švelnina — 12:7. Taip baij si pirmasis kėlinys. Antri me varžovai užgula „Moki vartus. Seka viena po H rezultatyvios jų atakos, iri zultatas tampa 13:12 — I žovų naudai. Paskutinė ni tynių minutė. Svečiai p] žengia. Baudinys... ir pel lė! Cementininkų prizas ai Iiavo į Vilnių. A. (almi buvo rezultatyviausias tu] ro žaidėjas: pelnė 36 taškui Regbininkai tvirtina, I ir pergalių lengviau šia kai jaučia studentų profkd teto, Fizinio auklėjimo kai ros paramą. Rytoj „Mokslo" regbiui] Kaune žais eilines respublį pirmos grupės regbio run nes.
Margu rudens rūbu pasida binęs Vingio parkas praėjusį ketvirtadienį pakvietė pirma kursius j komjaunimo-profsąjungų krosą, skirtą artėjan čiam TSKP XXV suvažiavi mui. Merginos rungtyniavo 500 m, vaikinai 1000 m distanci jose. Lengvosios atletikos specialistai įdėmiai sekė pir makursių startus, — ir ne vien dėi to, kad visi dalyviai turėjo atskyrius. Kiekvienam rūpi rasti „deimančiuką". Merginų grupėje nugalėjo Gamtas fakulteto lengvaatle tės (Ž. Beleckaitė, L. Stašaity tė, E. Seiliūtė). Jos distan cijoje sugaišo 4.18,1 min. Antros — Istorijos fakulteto atstovės, trečios — matemati kės. Individualiai geriausiai pasirodė Ž. Beleckaitė (1,23,4 min.). 1000 m distancijoje pajė giausi buvo fizikai (8.30,8 min.). Antri — matematikai, treti — finansininkai. Finišo juostelę pirmas perkirto FF pirmakursis G. Verbus (2.32,8 min.). Antras atbėgo S, Vait kevičius (FAF), trečias — R. Rusonis (MMF). Varžybų nugalėtojams Įteikti sporto klubo Garbės raštai, prizininkai gavo dip lomus. Pajėgiausi lengvaatlečiai atstovavo universitetui sek madienį įvykusiame miesto rudens krose. Merginos iško vojo pirmą komandinę vietą. TINKLINIS
REGBIS Sis žaidimas mūsuose pasi girti populiarumu negali. Ma tyt, ir dėl to, kad nežinoma nuo ko pradėti, kokios jo tai syklės. Supažindinti su regbio „abė cėle", pasimokyti iš draugų ir išvyko „Mokslo" regbinin kai į Naująją Akmenę. Čia dėl cementininkų prizo kovo jo Kaliningrado „Burevestniko", Plungės, Jonavos „Azo to" komandos. Pirmieji mūsiškių varžovai — jonaviečiai. Nuo pat rung tynių pradžios iniciatyvą per-
gose — gražūs linkėjimai, kuriems Jau nebus lemta iš sipildyti. Jo tragiška mirtis kartu ir liūdnai simboliška. Pasimau dęs Tbilisio jūroje, Piruzas butų ėjęs aplankyti tik išva karėse pašarvoto gruzinų li teratūros klasiko, stambiau sio romanisto Konstantinės Gamsachurdijos (jo romanas „Didžiojo meistro ranka“ ge rai žinomas ir pas mus), my limiausio savo autoriaus... Po iškilmingų įžymaus ra šytojo laidotuvių nemažas būrys Tbilisio universiteto studentų ir dėstytojų vyko į mažą kalnuotosios PšaviJos kaimelį palydėti | pasku tinę kelionę savo draugo ir studento Piruzo Mačiurišvi lio. Ant aukšto didingo kalno, kurio papėdėje šniokščia Aragva. — du kuklūs kaubu rėliai: trimetėmis gėlėmis pražydęs — motinos Mzekalos ir sunkia uola ką tik ap siklojęs — sūnaus Piruzo MačiurišviHų kapai. Nutilo kalnietės raudotojos, pasaky tos atsisveikinimo kalbos... Reikia grįžti į Vilnių ir pra nešti visiems jo draugams, pažįstamiems, dėstytojams, kad šalia Jo mėgstamiausių knygų Į karstą įdėta ir juo dom rūtom atausta lietuviš ka Juostelė. Tebūnie ji nuo tų, kurie visada džiaugiasi broliškų respublikų kultūrų suartėjimu ir liūdi, netekę gabių šios srities darbininkų.
232000 Vilnius — MTP-3 Univereiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Sėkmingai rungtynia „Mokslo" vyrų ir merą tinklinio komandos „Spol taurės varžybose. Merjj išvykoje nesunkiai nugd Kauno „Šilko" jaunin o mandą (3:0). Vyrai žaidėl Vilniaus „Aerouosto" kod da ir laimėjo 3:0. J. STEPONAVld
DĖMESIO! Spalio 7 d. 19 vai. N sporto klubo valdybos pi dls. Bus tvirtinami „Komi nimo taurės" varžybų nuą tai. Kviečiami dalyvauti kultetų sporto kolektyvų mininkal, fakultetų komja mo biurų sekretoriai.
PASALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI Medicinos fakulteto ® stud. R. Petrikas, Fizikos fakulteto I k- 1 L. Kotok, Finansų ir apskaitos f» teto I k. stud. B. Žluk" IV k. stud. R. Petrikai* Luolia. FAF Statistikos ros darbuotojai
katj
jo tėvo mirties.
G.
RADVILAS
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 14974 Užs. Nr. 2975
REDAKTOl ALGIS KL