VI5U SALIcį
cam/Binis scjj nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1050
METŲ BALANDŽIO 15 D.
• Nr. 30(1369) SPALIO 14 D. ANTRADIENIS KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
informuoja mokymo-auklėjimo komisija
PASKAITOSE NERADOME Spalio pirmąją Universiteto mokymo — auklėjimo komisija suorganizavo reidą. Buvo tikri nama, kaip filologijos ir istori jos fakultetų studentai lanko paskaitas. Lietuvių kalbos spe cialybės ketvirtame kurse moko si 71 studentas. Reido metu pa
skaitose nedalyvavo dvidešimt penki: A. Abromaitė, G. Baršytė, A. Gruzdzevičiūtė, S. Paškonytė, S. Smiiingytė, L. Žiukaitė, A. Rekašius ir kiti. Iš vokiečių kalbos specialybės besimokančių 16 trečiakursių paskaitose nebu vo šešių: A. Bartkutės, V. Kup činskaitės, P. Manomaltytės, O. Markevičiaus, E. Naruševičiū tės, D. Petkūnaltės. Iš 19 tos pa čios specialybės ketvirtakursių j paskaitas neatvyko aštuoni: A. Burkauskaltė, R. Išpanaitytė,
Kiekvieną rytą V. Juozulynas, M. Lelpaitė, D. Lukoševičiūtė, J. Radavičiūtė, V. Sipaltė, S. Šakalytė. Paskaito se nebuvo it šių prancūzų kal bos trečiakursių: D. Baranaus kaitės, A. Rusinaitės bei ketvir takursių I. Malekanovos, R. Sorytės, Z. Vilkončiūtės, Ž. Žadeikytės. Istorijos fakulteto istori jos specialybės ketvirto kurso antros grupės studenčių: Kiaulėnaitės, Bubilaitės, Matijošaitytės neradome.
Vieni praleidę mėnesį kol ūkių, tarybinių ūkių laukuose, kiti nespėję ten nė dorai apsidairy
busais, pėsčiomis vėl traukiame Universiteto rūmų link, skuba me įsijungti į paskaitų, rimto
PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
PEF: PERSITVARKYMO GAIRĖS TSKP XXVII suvažiavime buvo pabrėžta, kad būtina geriau rengti specialistus liaudies ūkiui. 0 tai reiškia, kad parengti ge rą specialistą — vadinasi, išug dyti asmenybę, mąstantį mūsų santvarkos pilietį, patriotą, kuris savo žinias, energiją atiduotų komunistinės visuomenės kūri mui, kuris būtų tikras šeiminin kas, kovotojas, o ne pasyvus stebėtojas.
Iš mūsų partija ir vyriausybė reikalauja persitvarkyti jau šian dien — nelaukiant nutarimo ..Dėl aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo pertvarkymo ša lyje" detalizavimo. Dažnai dar Salima išgirsti nuo ko pradėti Persitvarkyti? Tačiau argi neaiš ku, kad pirmiausia reikia užtik šti pilnakraujį partinės organi zacijos gyvenimą, principingus komunistų santykius ir kiekvieno ’klyvumą. šiandien gerą reikia vadinti geru, o blogą blogu.
Partinio biuro, o ir viso fakulte to, administraciniame darbe daug popierizmo, formalizmo. Yra komunistų tik afsėdinčių su sirinkimuose, o daugelis nepaži nių apskritai neateina į atvirus partinius susirinkimus. O j'iic su sirinkimuose sprendžiama aktu alūs mokymo, mokslo, ideologi nio darbo f. fy. pagrindinius mū sų darbo klausimus. Kas kaltes, kad tam tikra dalis mūs.Į dar buotojų nesidomi savo tiesioęiniu darbu? Biuro nuomone, visų pirma, komunistai — katedrų ve dėjai. Jie turi užtikrinti, kac vi sas katedros kolektyvas dalyvau tų svarstant įvairiapusius fakulte to gyvenimo klausimus.
Mūsų nutarimas Visuotinę po litinę dieną padaryti ir viso fa kulteto darbuotojų kontaktų die na, tai yra kartą per mėnesį susi tikti visam kolektyvui organi zuojant visuotinę politinę dieną ir po to susitikimą su fakulteto
KOMJAUNIMO ataskaitos IR RINKIMAI Komjaunimo organizacijoje ru duo — ataskaitų metas. Rugsėjo d. ataskaitai susirinko ir fizik°s fakulteto komjaunuoliai. FizlkU mokymo procese — daug Mokslinio tiriamojo darbo, gal būt todėl ir studentų visuomeniM organizacijų veikloje tiek kūrybinių eksperimentų. Vėlgi ~~ fakulteto komjaunimo orga®*racijos ataskaitinę-rinkiminę onferenciją tęsti beveik ketur'as valandas — atsakingas da lykas. Nors fakultetas nedidelis, taila« ataskaitiniu laikotarpiu fizikai Universitete figūravo kaip ®„ deHų darbų organizatoriai, nežino studentų statybinio „Kernavė", kurio darbai z‘ugina ne tik Kernavės mies‘■'io gyventojus, bet ir visą '^publiką. Šią vasarą būrys at111(0 darbų už 101 909 rb. (planas — 60 000 rb.) Tačiau, kaip įžymėjo, savo pasisakyme fa(Llteto komjaunimo komiteto narys A. Brazdeikis, buvo ir dobiamų. Sunkiai sekėsi for-
muoti „Fotono" būrį, kurio pa grindą sudarė pirmakursiai besi ruošiantys tarnauti Tarybinėje Armijoje. Norinčių važiuoti į Jakutijos ATSR buvo 28, tačiau išvažiavo tik 6, kitiems neužte ko vietų. Siekiant geriau organizuoti
visuomeninių organizacijų ir ad ministracijos vadovais, taip ir liko gražia idėja. Kalti partinis biuras ir dekanatas. Nors parti nis biuras tikėjosi, kad tok:a forma pavyks įvykdyti TSKP Programoje iškeltą mintį... „Pla čiau įtraukti nepartinius į parti nių organizacijų darbą". 1985/86 m. m. buvo svarstyti penki, o partinio biuro posė džiuose 4 įvairūs ideologinio pobūdžio klausimai. Visiems ko munistams liko įsimintinas susi rinkimas įvykęs 1985 m. gruo džio mėn., kuriame buvo išsa miai išanalizuotas komunistų vaidmuo ir jų indėlis į studenti jos auklėjimą, bei balandžio mėn. susirinkimas apie kuratorių vaidmenį organizuojant Lenininę įskaitą ir VPP.
Valdo VILŪNO nuotr.
PRIMENAM-SPAUDOS KONFERENCIJA sų klausimus bei pasiūlymus at sakys Universiteto komjaunimo bei studentų profsąjungos komi tetų nariai — laikraščio pusla piuose, šių organizacijų konfe rencijose, fakultetuose numato muose surengti susitikimuose. Klauskite, siūlykitel Laiškus su klausimais siųskite adresu: Uni versiteto 3, „Tarybinio studento" redakcija.
(nukelta į 2 psl.Į
Dar kartą visus kviečiame da lyvauti neakivaizdinėje spaudos konferencijoje — sudėtinėje pa siruošimo VU komjaunimo ir studentų profsąjungos organiza cijų ataskaitinėms rinkiminėms konferencijoms dalyje. Klauskite apie tai, kas jums neaišku, rūpi, jaudina komjaunimo ir studentų profsąjungos veikloje, siūlykite, kaip tai pataisyti, patobulinti, o, jeigu reikia, ir pakeisti. Į jū
tųjų mokyklų kultūrinio darbo organizatorių konferencija. Dide lio dėmesio susilaukė Universite te veikusi fotoparoda, kurios organizatoriai fizikos fakulteto komjaunimo komiteto nariai — tikisi ir šiais metais organizuoti panašų renginį. Ataskaitiniu laikotarpiu fizi kos fakulteto organizacija dauge
Žemaitis ateinančiais metais į sąskrydį žada pakviesti visus fa kulteto studentus. Universiteto ateistų organi zuotoje viktorinoje „Religija ir ateizfnas" fizikos fakulteto ko manda buvo antra, nusileidusi tik istorikams. Dideli fizikų darbai, gražūs ir rezultatai. Ataskaitinėje-rinkiminėje kon
girtaujančių nerasta bendrabu tyje, tačiau netvarkos čia dar daug. Beje, fizikai pirmieji gali pasigirti bendrabutyje įsirengę pašto dėžutes. Tikimasi, kad ir spaudos prenumerata dabar bus sėkmingesnė. Komjaunimo veiklos temų konferencijoje buvo paliesta daug, tačiau didžiausio susido mėjimo sulaukė akademinės grupės veiklos analizė. Kas le mia komjaunimo grupės veiklos sėkmę? Kodėl mes dar tokie pasyvūs? Tokius klausimus lietė kalbėjusieji, kurių skaičius bu vo gana didelis. Pasisakymai virto audringa diskusija, kurios galėtų pavydėti net kai kurie parlamentai. Nemažiau susido mėjimo susilaukė ir konferenci jos metu parodytas kino filmas apie organizacijos veiklą. Kon ferencijos nutarime buvo priimti nauji įsipareigojimai, patvirtintos naujos priemonės darbui gerinti. Fakulteto komjaunimo komitetui belieka palinkėti jas įgyvendin ti. Egidijus VALIUKEVIČIUS VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Laimėjimų, pozityvių poslinkių šiame darbo bare yra. Akivaiz-
TEMŲ PALIESTA DAUG statybinius būrius kitais metais buvo išplatinta anketa, kurioje pateikti klausimai: kaip buvo or ganizuotas darbas, laisvalaikis? Ar važiuotumėte kitais metais į tą patį būrį? Jūsų nuomonė apie būrio vadą, komisarą? Gauti re zultatai padės spręsti daugelį problemų. Maloniai nuteikė praėjusiais mokslo metais fizikų iniciatyva organizuota respublikinė aukš
lyje komjaunuoliškos veiklos sričių užėmė pirmaujančias vie tas. Šiais metais susumavus są junginio žygio X Universiteto sąskrydžio rezultatus, fizikai bu vo antri, o vaizdinės agitacijos, sienlaikraščio konkursuose — pirmi. Tai didelis komjaunimo komiteto nuopelnas. Apie au gantį šio renginio populiarumą byloja tai, kad fakulteto kom jaunimo komiteto sekretorius R.
ferencijoje kalbėję komjaunuo liai paminėjo ir nemaža trūku mų. Fakultetas pagal pavasario sesijos pažangumą užima tik de šimtą vietą. Neramina ir blogas paskaitų lankomumas. Susilpnė jo studentų mokslinės draugijos veikla. Blogai dirbo fakulteto savanoriška liaudies draugovė. Nors nuo metų pradžios nė vie nas fizikos fakulteto studentas nebuvo sulaikytas už girtavimą,
2 Tarybinis studentas
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Sako, jog ruduo — atsiskaity mų metas. Rudenį žen»š lygina artojui už triūsą, viščiukai skai čiuojami irgi rudenį. Šį rugsėjį susirinkome ir mes, studentai, atsiskaityti už praeitus mokslo metus. Pramonės ekonomikos fa kulteto ataskaitinėje rinkiminėje studentų profsąjungos konferen cijoje apžvelgta ne tik, kas bu vo nuveikta per metus, bet gvil denta ir nemaža problemų, su kuriomis susidūrė profbiuras. Kai kurias norėčiau paminėti. Meno saviveikla, kūno kultūra ir sportas — visa tai tapo milijonų poreikiu. Ir čia, profsąjungos turi didžiules galimybes, plačiausią veiklos sferą. Svarbi studentų profsąjungos veiklos sritis — kultmasinis darbas. Juk tam, kad galėtume sistemingai dirbti, mokytis, reikia gerai pa ilsėti. Mūsų fakultetas ilgus me tus garsėjo kultūros klubo vei kla. Tikriausiai ilgai studentų, dėstytojų atmintyje neišblės šauniojo „Plaktuko" pasirody mai. Bet baigė savo studijas „Plaktuko" nariai, o pamainos ir nebėra. Naujai išrinktai kul tūros klubo pirmininkei trūko darbo patirties, lygiai kaip ir kitiems naujai atėjusiems j klu-
čia ir varžybų organizatoriai. Norėtųsi, pirmiausia, didesnio jų pačių dėmesio varžybų daly viams. Šiuo klausimu buvo diskutuojama ir Universiteto studentų profsąjungos komitete, Sustiprinti sportiniam darbui fasudaryti kultetuose nutarta sportines komisijas, į kurias turetų įeiti profbiuro, komjaunimo komiteto ir bendrabučio ta rybos nariai, atsakingi už sporti nio darbo organizavimą. O dar bo daug — reikia sugebėti su daryti optimalius komandų va riantus įvairioms varžyboms, at rasti, išaiškinti, kokiose varžy bose ir koks studentas gali da lyvauti ir duoti maksimaliausią naudą, informuoti dalyvius apie varžybų vietą, eigą, leisti spor to sienlaikraštį ir 1.1. Ypač svarbi profbiuro komisi ja — tai bendrabučių buities ir sveikatingumo komisija. Daug problemų turi buitininkai. Nema žai nerimo kelia bendrabučiai, tvarka juose. Šis klausimas svar stomas metų metus. Priimami nutarimai, tačiau kas iš to. Vėl nauji metai, vėl tas pats. Bendrabutis studentui — antri namai. Ir kiekvienas studentas tikrai yra suinteresuotas, kad
NORĖČIAU PASAKYTI
*
bą nariams. Kai kurie nariai kultūrinėje veikloje „dalyvavo" tik sąrašuose. Renginiams trūko efektyvumo, elementarios elge sio kultūros scenoje, išradingu mo. O dabartinis studentas rei kalauja meniškų programų, kaž ko naujo, nenuvalkioto. Tede! didelės pagalbos norėtųsi iš kiekvieno studento; jo pasiūly mų, patarimų. Galbūt todėl šį kartą konferencijos metu ir ne buvo oficialiai renkamas kultū ros klubas. Pažiūrėkim, kaip atmestinai ruošiami sportiniai renginiai. Ką jau bekalbėti apie dalyvius, jei gu patys dėstytojai, atsakingi už varžybų vedimą, dažnai atei na su mintimi, kad „tik greičiau praeitų" arba „dar vienas ren ginys, kurį galima bus pažymėti popieriuje „pliuso" ženklu. Bū na taip, kad varžybų dalyvis nežino net ir savo rezultato. Ar tai visa neatbaido nuo daly vavimo sportinėse varžybose? Ar nereikia čia imtis kokių nors papidomų priemonių, didi nant sportinių varžybų patrauk lumą. Visų pirma reikėtų, kad visos fakulteto visuomeninės or ganizacijos skirtų didesnį dėme sį sportui. Reikėtų pasistengti suinteresuoti studentus dalyvauti sportinėse varžybose, pagerbti geriausius sportininkus, varžy bų nugalėtojus. Dabar fakultete susidariusi tokia padėtis, kad sportas lieka kitų renginių še šėlyje, o studentas, gerai pasi rodęs, ginant fakulteto sportinę garbę, lieka nepastebėtas, nepa gerbtas ir nepaskatintas. Kalti
pas jį būtų švaru, tvarkinga. Tačiau baigiasi mokslo metai, o po vasaros kambarys jau nebe toks. Metus gyventa, tvarkyta, o per kelis mėnesius (vasaros) laikinai apgyvendinti asmenys apverčia viską aukštyn kojom. Ar ne per mažai tvarkos reika laujama iš šių svečių? Komen dantai skundžiasi, kad vieni pa tikrinti visko nespėja. Tad ar negali padėti patys studentai? Juk po pirmo kurso visiems studentams yra privaloma dirbti SSB. Bet statistika rodo, kad gana toli gražu ne visi dalyvauja šiame judėjime. Ar negalima likusiųjų jų paskirti bent po savaitę pagalbininkais komendantams. Gal sustiprinus kontrolę, materialinę atsakomybę, pa sikeis ir laikinai apgyvendintųjų požiūris į tvarką bendrabutyje. Gauna studentas kambarį. No rėtųsi geriau susitvarkyti. Bet čia tuoj pat peršasi mintis „O ar gyvensiu aš čia kitais me tais?" Ir išblėsta geri norai. Juk niekas neduoda raštiškos garan tijos, kad studentas visus studi jų metus pragyvens tame pačia me kambaryje. Čia akmenukus noriu pamėtyti į dekanato, — pagrindinio kambarių skirstyto jo, daržą. Išsprendus šiuos klau simus, kitaip atrodytų ir mūsų bendrabučiai. Čia paliečiau tik vienas iš svarbiausių problemų. Manau, kad šiais klausimais pasisakys ir daugiau studentų. R. BRUZGAITĖ, PEF IV kurso studentė, profbluro pirmininkė
tinės moralės principų, įveikti žalingus įpročius Ir atgyvenas, o pirmiausia tokį bjaurų reiški nį kaip girtavimas, piktnaudžia vimas svaiginamaisiais gėrimais.
AR Į „SVEIKATĄ“?
Girtavimas ir alkoholizmas — sudėtingas reiškinys, kuris vei kia visas mūsų gyvenimo sritis. Jis glaudžiai susijęs ir su nusi kalstamumu bei kitais teisėtvar kos pažeidimais. Tai visiškai pa tvirtina teisminė statistika: be veik pusė nuteistųjų respubliko je nusikaltimus padarė būdami neblaivūs, penktadalis avarijų įvyksta dėl neblaivių vairuotojų
Mūsų šalyje skiriama daug dėmesio žmogui, kaip kūrybiš kai, dvasiškai turtingai, harmo ningai išsivysčiusiai asmenybei, ugdyt. Todėl šiuolaikinėmis są lygomis, kai vis plačiau atsi skleidžia tarybinio gyvenimo būdo pranašumai, darosi ypač svarbu griežtai laikytis komunis
kaltės. Šiandien su nerimu konstatuojania, kad vis daugiau geria alkoholio visi mūsų gyventoją sluoksniai. Atsiranda liūdna grandinė: didėja svaigalų pa. klausa, didėja jų gamyba, h vis daugiau ir daugiau žmonių ąa. rosi girtuokliais ir alkoholikais. Visuomenė praranda savo pilna, verčius narius, tampa prislėgta milijoninės „mirusių sielų“ naį. tos. Alkoholio suvartojimas pas mus svyruoja tarp 8—10 litrų vienam asmeniui? O susumavus ir namų gamybos svaigalus, al koholio suvartojimas bus gero kai didesnis. „Klystkelio pradžia — taurelė.
PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
PEF: PERSITVARKYMO GAIRĖS (atkelta iš 1 psl.)
džiai matome, kaip keičiasi mū sų absolventai, kaip didėja jų visuomeninis-politinis aktyvu mas. Tačiau gyvenimas kelia vis naujus ir didesnius reikala vimus, turi suaktyvėti ir ideolo ginis darbas ruošiant specialis tus gamybai, formuojant jų naują ekonominį mąstymą. Šioje srity je dar esama spragų. nerimą kelia tai, Pirmiausia yra abejingi vikad studentai suomeniniams mokslams, politiateizmui, filonei ekonomijai, Sofijai, o ypač moksliniam komu nizmui. Žemas ir šių disciplinų nenoriai pažangumas, studentai lanko paskaitas. Nors išplėstinėje PEF taryboje šis klausimas buvo svarstomas, tačiau tai ne darė reikiamų rezultatų. Tikriau siai negalima laikyti normaliu dalyku tai, kad šių disciplinų dėstymas dažnai patikimas jau niems dėstytojams, arba dėstyto jams nesugebantiems naujai mąs tyti. Be to, yra atvejų, kad tą pačią discipliną per visą studijų laikotarpį dėsto net keturi dės tytojai. Pokalbiai su studentais liudija apie tai, kad minėtų dis ciplinų dėstymas jų nepatenkina. Studentų žodžiais tariant, paskai tose neišgirstama nieko naujo, kartojama vadovėlio medžiaga. Dėstymas nepakankamai susieja mas su gyvenimo praktika, šian dien studentui nepakanka išdės tyti visiems žinomas tiesas. Jam reikia problemų, racionalių problemų sprendimo variantų, naujovių. Reikia iš esmės ir labai afsakingai peržiūrėti susidariusią si tuaciją. Fakulteto dekanatas, par tinė organizacija turėtų daugiau dėmesio skirti visuomeninių dis ciplinų dėstytojų parinkimui, apskritai dėstytojų kadrų komp lekfavimui. šį darbą turėtų dirb ti tik aukštos kvalifikacijos dės tytojai, sugebantys naujai mąsty ti. Reikėtų fakultetui daugiau domėtis ir jų darbo kokybės
klausimais. Tiesa, šiais mokslo metais, komunistas doc. J. Kun činą atliko nemažą darbą paren kant dėstytojus stacionarui, ta čiau, tai tik didelio, svarbaus reikalo pradžia. Čia reiklų žodį turėtų tarti dekanatas. Praėjusiais metais, ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu stip riai buvo kritikuotas PEF kom jaunimo komitetas už nepatenki namą VPP organizavimą. Padė čiai pataisyti šis klausimas net du kartus (partinės organizacijos susirinkime ir biuro posėdyje) buvo svarstomas, tačiau su ap gailestavimu, tenka konstatuoti tai, kad fakulteto komjaunimo komitetas (sekretorė komunistė L. Sekmokaitė) reikiamų išvadų nepadarė. Ir toliau VPP užsiė mimai pravedami nereguliariai, tematika nepakankamai aktuali ir įdomi, studentų paruošti pra nešimai labai dažnai būna blan kūs, duodantys mažą naudą au ditorijai. Kuratoriai šioje prie monėje dalyvauja nenoriai, daž niausiai stebėtojo vaidmenyje. Studentams vykstantiems į mo komąją arba gamybinę praktikę, komjaunimo komitetas jokių įpa reigojimų VPP klausimų neduo da. Jeigu praktikos metu studen tai ir atlieka tam tikrą visuomeninį-politinj darbą, tai dažniau siai praktikos vadovo arba savo iniciatyva.
Komisija praėjusiais mokslo metais tikrinusi ideologinį-politinį auklėjamąjį darbą, jį neblogai įvertino. Tačiau kuratorių dar bas buvo kritikuotas, daugiausia dėl to, kad akademinių grupių politinio auklėjimo darbo pla nuose priemonės ne visuomet pakankamai kryptingos, ypač iš aktualių priemonių, dažnai j pla nus nepakliūva tokios priemonės kurios pasiūlytos aukštesnių or ganizacijų. Sudarant planus ne visuomet vadovaujamasi insfruktyviniais dokumentais, kuratoriai ne visuomet su jais susipažinę. Kuratoriai ne visuomet noriai dalyvauja renginiuose, rodo ini-
ciafyvą, išradingumą. Nėra ir rei kiamo vadovavimo kuratoriams. Kažkodėl delsiama įsteigti kura torių tarybą. Neatlieka vyr. ku ratoriaus pareigų part. biuro na rys L. Truska. Gal reikia pritarti pasiūlymams, kad aukštesnių kur sų studentai būtų skiriami žemes nių kursų grupių kuratorių pa vaduotojais. Tai būtų gera vado vo — organizatoriaus mokykla. O šių žinių, kaip žinome iš sis temingų stažuotojų apklausų, jiems labai trūksta. Rimtų mokymo problemų PEF yra daug. Jų išsprendimas pri klauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių faktorių. Tobu linant mokymo procesą per menkas yra akademinės komisi jos vaidmuo. Galima papriekaiš tauti ir katedroms, ir kurato riams. Tačiau daugiausia prie kaištų verti patys studentai. Tam tikra mūsų fakulteto studentų dalis nenori sistemingai dirbti, o mes nerandame priemonių jiems paveikti. Kol to neįveiksime, persilaužimo nebus. Tačiau rei-l kia atsiminti Rektoriaus žodžius:! „Tie, kurie nenori ar nesugeba! mokytis, turi palikti aukštąją mo-l kyklą ir eiti ten, kur duos dau-l giau naudos, tuo geriau". Šiais mokslo metais ir ateitykolektyvui teks je fakulteto spręsti didelius uždavinius, kuriuos iškėlė partijos XXVII suvažiavimas ir TSKP CK šių metų birželio plenumas: intensyvinimo sąlygomis auklėti studentiją, di delio idėjiškumo ir ištikimybės dvasia,
patriotizmo
ir proletarinio so
cialistinio internacionalizmo, są moningo požiūrio į savo parei-
gą ir visuomeninį turtą dvasia, vis labiau diegti kultūrą, išg?’ vendinti įpročius, kurie prieita-
rauja
socialistiniam
Doc. G. SAMUOLIS PEF partinio biuro sekretoriui
i
>,
K
Q© jįjį
įW
•J
: •
y jK-į?
0® ■Ji
ž:
gyvenimo
būdui.
:.:j
Kiekvieną rytą
tarybinio
komunizmui
3 Tarybinis studentas
jo viduiys — išgeriančiųjų tai kepenyse bus 1,45, o galvos kompanija, saikingas išgėrimas, smegenyse — net 1,75. Alkoho viena kita taurelė per pietus. lio toksinės medžiagos iš orga Pabaiga — kalėjimas už žmog nizmo pašalinamos po 2—3 die žudystę, esant neblaiviam, už nų, o smegenyse jas galima ap įSeikvojimų, pasiehiatrinė ligoni tikti net po 2—3 savaičių. Žmo nė, kapas po lengvos atsitiktinės gaus smegenys sudarytos iš 10— 14 milijardų nervinių ląstelių. ligos...." Tai Džeko Londono žodžiai. Klysta tas, kuris galvo Po vieno stipraus alkoholinio ap svaigimo jų žūva apie 20 tūkst. ja, kad vienkartinis alkoholio Išgėrimas nekenksmingas. Alko Mirtina alkoholio dozė yra nuo holis, patekęs j organizmų, vei '5 iki 0 promilių, gali būti ir kia kaip stiprus nuodas, kuris iš mažesnė, tai priklauso nuo in Iš lėto ardo visų audinių ir or dividualių žmogaus savybių, kū ganų, o ypač smegenų žievės no svorio, medžiagų apykaitos, ląsteles, nes ten susikaupia di nervų sistemos būklės. Tie, ku džiausia jo koncentracija. Jei rie linkę j hipertoniją ir kas kraujyje alkoholio kooncentraci- dien išgeria daugiau kaip 50 ja sąlyginai pažymėtume 1, 0, gramų alkoholio, kenčia dėl di
delio kraujospūdžio, todėl jiems iškyla didesnė širdies priepuolių grėsmė. Alkoholis mažina vais tų, naudojamų hipertonijai gy dyti, cicktyvumą. Vyrai dažnai pradeda vartoti svaigiuosius gė rimus dar būdami paaugliai, nes alkoholi ir tabaką laiko brandos simboliais. Tačiau kaip pavyko nustatyti mokslininkams, net ir nedidelė dozė alkoholio gali su lėtinti lytinį brendimą. Taigi, kai vyras pradeda vartoti alko holi didelėmis dozėmis, ši yda gali atimti iš jo galimybę tapti tėvu arba atsiliepti būsimojo kūdikio sveikatai. Visiems žinoma, kad alkoho lis mažina žmonių darbingumą.
Be to mažėja geriančių žmonių darbo intensyvumas, blogėja jo kokybė ne tik išgėrimo dieną, bet ir rytojaus dienų ir vėliau. Iš pradžių alkoholis, kaip nar kotinė priemonė, geba susilpnin ti nemalonius pojūčius, ir ypač nuovargį. Tačiau nepašalina nei vieno kito, o atvirkščiai vėliau sustiprina juos, tuo sukompli kuodamas ir apsunkindamas žmo gaus gyvenimą. Susilpnėjus au kščiausioms galvos smegenų žie vės iunkcijoms (o tai tęsiasi nuo 8 iki 20 dienų, išgėrus net gi „saikingą" alkoholio dozę) kūrybiniai darbuotojai praranda ne tik norą, bet ir galimybę kurti kažką naujo, dirbti darbą,
kur reikia įtempti valią. Reikia atsižvelgti Į tai, kad nūdienis alkoholizmas vyksta pažeidus pusiausvyrą gamtoje, bendro aplinkos užterštumo fo ne, didėjant visuomeninio gyve nimo tempui, psichologiniam įtempimui, o tai geriantiems al koholį, neišvengiamai sukelia sunkių padarinių. Žmogus abstinentas Imlesuls kultūros ir moralinėms verty bėms, todėl jo gyvenimas yra prasmingesnis, palyginus su stik liuko mėgėjo gyvenimu. Pagal žurnalą „Blaivybė" pa ruošė Vilniaus m. Aukštųjų mlų p-kos gydytoja A. SAMSANAVICIŪTĖ
Pamąstymai apie Kairėnų miško parką PIRMOSIOS DIENOS KLUBE „JUVENTUS“
Universiteto botanikos sodui priklauso ir nemažas (8 ha) miš ko plotas šlaite palei kelią An takalnis—Naujoji Vilnia. Tai sa votiška buferinė zona šalia Kai rėnų parko ir botanikos sodo ekspozicinių laukų. Tokia zona ir ateityje turėtų išlikti, būti tvarkoma, kaip parodomasis eks perimentinis miško parkas, ga lintis būti puikia mokykla gam tosaugininkams ir ekologams, puikia poilsio vieta Universiteto darbuotojams ir Vilniaus gyven tojams. - ■■ Tarybinėje literatūroje termi nas „miško parkas“ pasirodė 1924 metais. Taip profesorius M. Orlovas savo veikale „Miško tvarka" vadino priemiestinius miškus. Miškų ūkio inžinierius G. Toločinovas 1938 m. teigė, kad miško parkas — tai prie miesčio miškų zona, skirta ir ati tinkamai pritaikyta- miesto žmo nių poilsiui, turinti daug parko elementų, nepažeidžiančių natū ralaus landšafto. Šiuo metu miško parkas su prantamas kaip pavyzdingai tvar komas ir ribotai, t. y. nesudar kant natūralios gamtos, naudoja mas užmiesčio miškų masyvas, pirmiausia skirtas rekreacijai ir ūkinių bei architektūrinių priemo nių dėka palaipsniui paverčiamas estetiškai vertinga landšafto ir
palankios aplinkos vieta. Nuo tikrųjų parkų jis skiriasi tuo, kad jo teritorija nėra taip aktyviai žmogaus keičiama, o nuo įpras tinio miško tuo, kad ūkininkavi mo tikslas miško parkuose de koratyvūs, sveiki, atsparūs gam tiniams ir antropogeniniams veiksniams, patrauklūs miškų landšaftai. Landšafto estetiškumas, koky bės klasė nustatoma atsižvelgiant į medynų rūšinę sudėtį, įvairių medyno ardų dekoratyvumą, jų apžvelgiamumą, vietovės reljefą, sveikatingumą, sklypų patogumą poilsiui. Kairėnų landšaftas ver tintinas pirmąja kokybės klase. Čia išraiškus reljefas, jvairiaamžiai ir įvairiarūšiai medynai (pu šynai, beržynai, liepynai, pasi taiko ąžuolų, eglių), per erdvią laukymę srūva stačiaskardėje lo moje užgimęs šaltinio upelytis, takai veda j Baniškių autobusų stotelę, Dvarčionis. Todėl bota nikos sodui priklausantis miškas jau mėgstamas iškylautojų. Jo, kaip parko funkcija formavosi palaipsniui ir stichiškai. Nuo 1981 metų vadovaujant S. Deveikiui čia pradėti tvarky mo darbai: vykdomi sanitariniai, landšaftiniai kirtimai, želdinama, įrengiami mažosios architektūros objektai. Iškirsti sausi, ligoti, nu stelbti medžiai, suformuotos lau
kymės, vizualinės proskynos, ap žvalgos aikštelės, sudarytos są lygos takui ir pomiškiui tarpti, formuotis įvairaus amžiaus ir tankumo medynams, pastatyti mediniai tilteliai, suolai, aptverti skruzdėlynai, pasodinta eglaičių, juodalksnių, serbentų, kitokių medžių ir krūmų.
Miško parkas turi būti formuo jamas palaipsniui, ilgus metus. Pabandykime aptarti mūsų siū lomą projektą, nors bet koks miško parko projektas tėra tik apytikrė schema ir tegali paro dyti, ko reikia siekti prižiūrint ir tobulinant miško parką per ištisus dešimtmečius. (bus daugiau)
Saulius SODEIKIS
SUTARTINIAI ŽENKLAI 1 — lapuočiai medžiai 2 — spygliuočiai medžiai 3 — keliai 4 — takai 5 — upeliai 6 — tvenkiniai 7 — atviros erdvės, pievos 8 — poilsiavietės 9 — tilteliai 10 — suolai 11 — informaciniai stendai, ro dyklės 12 — nusileidimo slidėmis trąsos
. . . Vai tas „Juventus", gidentus sekretoriatus, Who are you? Qui tu es? .. Visos bandėme rimuoti, susispietusios krūvelėn prie filolo gijos fakulteto laborantų durų. Įžanga iš tiesų maloni: susirin ko bendrauti, bičiuliautis, keliau ti ir 1.1, linkusios merginos, ir visos tokios originalios (žinoma tiek išore, tiek ir mintimis), iš karto pažadino savo meninius sugebėjimus. Pasiryžome, nieko nelaukusios sukurti skambų juventiečių himną, kurį galėtų su prasti anglas, prancūzas ar dar kas nors. . . Bet gimė tik įžanga. O po to sekė galinga pasipikti nimo banga. Tik jūs įsivaizduo kit, koks tų bernužėlių (jie tik riausiai iš turistų klubo, nes iš kur toks aršus puolimas) įžūlu mas. ... Ko jūs čia susirinkot? Pa bendrauti, pakeliauti? Kur — šiltoje saulytėje, ar minkštame autobuse? Geriau traukit su mu mis į turistų klubą! Ten su kuprine ant pečių tiek daug su žinosite, tiek daug pamatysite! O gal jūsų kojelės nepratusios prie šaltos rasos ar drungno lietučio? Ne? Tai ir sėdėkit čia, keliaudamos knygų puslapiais! Taigi, laukiame mūsų gidžių vadovės su didžiuliu „turtu": pradėtu himnu ir ką tik gimusia pagieža šiokiems tokiems mūsų „profesijos" konkurentams — tu ristams. Taip gimė mūsų juventiečių „solidarumas". ..
XXX Pirma gidų (tiksliau gidžių) gyvavimo diena. Ji, kaip ir turi būt, prabėgo labai įspūdingai. Nors susirinko dvigubai dau giau, negu reikia, nelabai tenusiminėme. Mat Nida (mūsų va dovė) labai lyriškai patarė: — Kitą kartą, kai rinksimės, dalis gali neateiti, gerai? (pau zė — juokas) Viltis — kvailių motina, tad mes dar buvome optimistės. .. Na, ir kvailiai tie turistai! Bumba apie kažkokias pievų rasas,
studentišką laužą po elgies šaka, kai mes savo ateitį siesime su daug „švaresniais" dalykais — pažintis su Universiteto garbės svečiais, ekskursijos ir kiti labai malonūs įspūdžiai. . . Išsiskirstėme labai išdidžios, visa galva praaugusios vargšus turistus. XXX Antra gyvavimo diena Ji buvo šiek tiek blankesnė, nes tik Aušra (didžiausia dainos kūrimo iniciatorė) prisiminė pir muosius žodžius. Kitos — tylė jome, bijodamos, kad vėl kas nors neprisikabintų ir neterštų garbingo „juventgidžių" vardo. O toliau sekė baisus dalykas! Suprantama, sunku mums, užliū liuotoms egzotiškiausių pasako jimų apie patrauklų gidžių dar bą, vai sunku buvo pabusti po gražaus sapno dideliam darbui. Nieko nebus, teks klausytis ir pasižymėti Nidos mintis apie Lietuvėlę nuo pat lednymečio... Bet visai nieko: kauptukai, ma mutų medžioklė. . . Taigi, išsi skyrėme dar linksmos, tikėda mos „šviesesne" ateitim.. . XXX Trečia diena O apie ją iš viso labai mažai galima pasakyti... Nebuvo nei dainų, nei juoko, rinkomės dar bui. O DABAR VISAI RIMTAI Susirinko mūsų daug, kūry bingų ir ne visai, talentingų oratorių ir ne. Suėjo visokio plauko studenčių: ir filologių, ir chemikių. O sutraukė visas čia nenumaldomas noras plėsti savo akiratį, surasti bendraminčių. Visos mes — optimistės. Dabar gyvensime kaip didelė šeima, o žiemą, kai bus egzaminas — teks kai kam ir pasitraukti. Bet tai bus tik žiemą. .. O dabar — sveikas „Juventus"! Violeta KLIMAITE
P. S. Pokalbis su turistais už rašytas „sutirštintu rašalu". Tad jokiu būdu nepykit, brangūs kolegos!
4 Tarybinis studentas
I-OJI DALIS — INTRIGUOJAN ČIOJI Nustebę praeiviai žvilgsniais lydi nedidelį kebą, lėtai kylantį Kalinausko gatve. Kebą traukia ne arklys — ienos įkištos į lengvojo automobilio bagažinę ir tvirtai pririštos. Teisybę sako prie vairo sėdintis Arvydas Da gys — šiuolaikiniai arkliukai girdomi benzinu. Prie Santuokų rūmų visas būrys vaikų taikosi užsiropšti ant pasostės. Čiurlio nio ir Kudirkos gatvių sankry žoje visi automobiliai pagarbiai praleidžia nematytą senieną. Ties medicinos fakultetu ,,Žigu liai" suka kairėn, priartėja prie privataus garažo. Atrištas kebas įvaromas vidun. Spynoje brakš teli raktas. II-OJI DALIS RETROSPEKTYVINE Vilniaus V. Kapsuko universi teto nusipelniusio dainų ir šo kių ansamblio fuksų krikštynos turi senas tradicijas. Ansamblio padavimai, kronika bei išliku sios nuotraukos byloja, jog ka daise krikštynos būdavusios la bai žiaurios. „Seniai" — vyresnieji ansamblio nariai nešykštėdavo jaunikliams dilgėlių, šerdavo juos apetitingomis košėmis (populiariausias receptas — marmeladas, pomidorų pasta ir pipirai), terliodavo kuo sun kiau nuplaunamu tušu ir pan. Krikštynos turėjo nusistovėjusias dalis — antspaudavimą, kankininkus ir priesaiką.
III-OJI DALIS — REPORTAŽINE Krikštynų dieną oras nelepino — visą dieną dulkė įkyrus lie tutis, todėl krikštynos vyko už darose patalpose. Baigiami pas kutiniai pasirengimai ir visi fuksai suvaromi į nedidelį kambariuką. Keli tvarkdariai, pasipuošę margais sijonais, ve da fukselius po vieną lauk, ant spauduoja, dėdami ant kaktos be kitų kūno vietų raidę „F" ir suriša virve už kojų j keletą grandinių. Šiaip ne taip nusilei dusi laiptais, eisena traukia Čiurlionio, Donelaičio, Vareikio
gatvėmis prie anksčiau minėto montažo. Čia jau laukia Vyriau siasis Krikštytojas su vaidilučių svita. Krikštytojas apsivilkęs improvizuota toga, įtartinai pa našia j užuolaidą, o vaidilutės pasipuošusios baltais drabužiais ir rugiagėlių vainikėliais. Atėjusius fuksus gana ilgai tenka kinkyti į kebą, bet ne pirmą kartą šį darbą dirbantys an samblio veteranai su tuo susi tvarko. Įsirėžę, lietučio gaivina mi antrakursiai tempia kebą su
FUXUS FUI* buvau fuksas
Krikštytoju. Repino drobės ver tas vaizdelis! Štai ir kelionės tikslas — medicinos fakulteto pastatas. Dabar prasidės naujas tradiciškas krikštynų etapas — fuksų programa. Kokia gi čia programa ir kam ji reikalinga? Ogi tam, kad būtų patikrinti ak toriniai kandidatų į tikruosius kolektyvo narius sugebėjimai. Juokingai stropūs antrakursiai repetavo iki išnaktų, kad įtiktų reikliems vertintojams. Tačiau švilpimas visai pelnytai daug syk lydėjo nevykusių aktorių vaidinimą. Koncertėlis pasirodė besąs meniškai ir idėjiškai lėkš tas — anksčiau būdavę žymiai geresni. Tokius netikšas derėtų varyti į visas keturias puses, tačiau šilto ir šalto matę „se niai" pasirenka klią išeitį — operatyviai išugdyti tikram an samblio nariui reikalingas savy bes. Taigi, „kankinimai"... . .. fukse, tu turi būti fiziškai stiprus! Tad malonėk viena koja užstriksėti choro laiptais ir nu šokti žemėn. Pala, pala, kur skubi? Grįžk atgal ir pakartok viską iš naujo. Fukse, ar tu papankamai klusnus ir paslaugus?
Jei taip, įrodyk, tai valydamas vadovų batus. Tik nepamiršk prieš tai nusiplauti rankų, — skelbia plakatas. Šį darbų stebinti įneša tik tada bus patenkinta, kai bate pamatys savo atvaizdą. Žinok, antrakursi, kad mums reikalingi visapusiškai ga būs ir nagingi žmonės. Todėl įmk Ginto duodamą šepetėlį, skutimosi kremą, muiluok balio ną ir skųsk jį. Susprogdinsi — kaltink pats save. Toliau fukso laukia paslaptin giausias išmėginimų etapas — drąsos tikrinimas. Iš kambariuko pasigirsta klykčiojimai. Įženkime čia ir mes. Moderniai kankina mos aukos ranka suveržiama odiniu diržu su elektrodais. Val das neskubėdamas junginėja kirtiklį — kibirkštys žirte žyra. O dabar, fukseli, spausk vieną iš trijų mygtukų — jei pasi seks, liksi nenukrėstas. Dreban tis pirštas spaudžia mygtuką, baimingas riktelėjimas — be reikalo, nes nė vienas mygtukas neįjungtas į grandinę. Bet tuo siaubo kambario netikėtumai dar nesibaigia, nes Audrius liepia uostyti, koks daiktas paslėptas po popieriaus lapu. Pasilenkus prie pat stalo, popierius patraukiamas, ir uostytojas kaip nu plikytas šoka atgal — ant staišmatų krūvelė, lo guli daili tiesa, plastmasinė. Ir štai priartėja iškilmingiau sias krikštynų momentas — priesaikos priėmimas. „Mes, nie kingi fuksai, prisiekiame visada gerbti ansamblio vardą, kalbėti apie jį tik prakilniais žodžiais..." Vienas po kito seka pažadai, tausoti ansamblio inventorių, tampyti meno vadovo akordeo ną, gerbti vyresniuosius ansam blio narius, atsisakyti ansamblio labui net stipendijų ir 1.1. Pagaliau ceremonija baigta. Belieka pabučiuoti ansamblio emblemą ir pasiimti suvenyrą — varpelį su išgraviruotu už rašu ,,FUX 86". O dabar — praustis, persirenginėti, tvarky tis, nes laukia švediškas stalas, gira, diskoteka. Šeštadienio va karas dar nesibaigė. Audrius VALOTKA
DUON/Į Į ŠIUKŠLIŲ Dtl[l „Tarybiniame studente" jau daug kartų buvo rašyta apie elektros energijos, vandens, ši lumos taupymą. Tam reikalui organizuojamos įvairios komisi jos, baudžiami nedrausmingi ir netaupūs studentai. Šįkart norė tume pakalbėti apie DUONĄ. Laikraščio skaitytojai puikiai ži no, kokia duonos vertė, todėl būtų netikslinga pamokslauti ar moralizuoti šiuo klausimu. 18 Universiteto bendrabučių gyvena ne vienas šimtas studentų. Kiek teko matyti, nė viename iš jų neorganizuotas maisto atliekų surinkimas. Taigi, pasenusi duo na ir jos gaminiai išmetami į šiukšlių dėžes. Žinoma, galima tvirtinti, kad pasenusią duoną superka parduotuvės, tačiau nuo to niekas nepasikeis. Jau seniai laikas pagalvoti kaip geriau iš spręsti šia problemą. Tuo turėtų pasirūpinti ir studentų profsą jungos komitetas, ūkio skyrius ir patys studentai.
Juozas VALIUS
Audrės URVELYTES nuotr.
Korektorės: A. Mackevičiūtė, V. Srėbaiiūtė
SPORTAS
IŠBANDĖ JĖGAS Prasidėjo pirmųjų kursų stu dentų tarpfakultetinė spartakia da. Jos programoje trys sporto šakos: krepšinis, stalo tenisas ir lengvoji atletika. Pirmieji jėgas išbandė krepšininkai. Kaip ir ti kėtasi, pajėgiausia buvo teisės fakulteto komanda, nesunkiai įveikusi visus varžovus. Antroje vietoje liko medikai, treti — matematikai. Žymiai atkakliau kovos vyko prie žaliųjų stalų. Vyrų turnyre pralaimėjimo neišvengė nė vie-
na komanda. Nugalėtojai paaii. kėjo tik po paskutiniojo susltikimo. Jais tapo medicinos (». kulteto stalo tenisininkai, lemtą. majame susitikime įveikę antra vietą -**----- --------------užėmusius pramonės lt kulteto atstovus. Treti — Istorlkai. Moterų turnyre pajėgiausio] buvo prekybos fakulteto spor. tininkės. Antrąją ir trečiąją vietai užėmė pramonės ir chemijos fa. kultetų stalo tenisininkės. R. BARAUSKAS
HUMORESKA APIE MEILĘ (APIE MEILĘ RAŠOMA TIK ANTROJE DALYJEj
I Tą rytą Arūnas Butkėnas pa budo laiku. Laikrodis rodė ly giai pusę astuonių. Keista. Jau trečia savaitė jis negirdėdavo laikrodžio skambučio ir todėl vėluodavo į paskaitas. Kambario draugai dirbo kolūkyje, o be Arūno jaukiame bendrabučio kambarėlyje, pažymėtame 23 nu meriu, nebuvo nė gyvos dva sios. „šiandien nustebinsiu dėstyto ją ir bendrakursius, laiku areidamas į paskaitas". Taip pagal vojęs jis ėmė skubėti, kad suspėtų j jam reikalingų autobusą. .. ir laukė Ji stovėjo stotelėje autobuso.
II Netrukus atbėgo jis. „Netekėjusi, — iškart pastebė jo. — O akys, akys jos — lyg dvi žibuoklės, ką tik pražydu sios ir, rodos, niekada nenuvvsiančios". Ji buvo netekėjusi. Jis, aišku, buvo nevedęs. „Ir plaukai lyg jūrų deivės, — toliau grožėjosi Arūnas. — O raudona lūpų širdutė lyg pri sirpusi vyšnie". Ji pasižiūrėjo j Arūną ir nusi šypsojo. Jis atsakė jai buo pačiu. Atvažiavo autobusas. Ji neli-
po. Jis irgi. „Laiko turiu. Dėl tokios gražuolės galima ir visą dieną palaukti". Atvažiavo kitas autobusas. Ji įlipo. Jis — irgi. Ji — pro priekines duris, jis — pro galines. „O šypsena jos tiesiog iš pro to varanti... Ir ką ji tenai ke leiviams sako? — toliau savo mintis varė Arūnas. „Ji eina čionail" Vos nesušu ko. „Ir keleiviai pagarbiai trau kiasi jai iš kelio. Tai bent gra žuolėl" Ji artėjo. Žmonės traukėsi jai iš kelio. „Ji jau čia pat!" iš džiaugs mo sudrebėjo jis. „Ir vis šyp sosi. Gerai būtų turėti tokią, žmo.." — Jūsų bilietas, — mandagiai pareikalavo ji. — Prašau parodyti bilietą, — pakartojo jinai. Arūnas lėtai apieškojo savo kišenes. Bilietukai buvo, tačiau nekompostiruoii. O piniginės su savimi neturėjo... Ir vietoj įprasto maršruto auj kitų gatvę, tobusas pasuko kur iš visų pastatų išsiskyrė mi-| licijos skyrius...
III j paskaitas Tą dieną Arūnas neatėjo... Saulius RAMOJKA Žurnalistikos spec. studentas. tarnaujantis Tarybinėje Armijoj*
LIETUVOS TSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE SPALIO 16 d. (ketvirtadieni) Lietuvos TSR valstybiniu mok18.30 vai. Mokslininkų rūmų lo Ir technikos premijų laurea tais. V. KVIETKAUSKU, B. KUR-| gobelenų salėje (Turistų 49), Pranešimas „šiuolaikinės al KULIU, J. MACEVIČIUMI J koholizmo problemos", Pranešė MATULIU, A. TRAKYMl 1 jas — LTSR „Žinijos" draugijos VALIU, J. ZINKUMI. Pokalbio narys, medicinos m. dr. R. ŠI tema: Enciklopedinės literatflro5 MAITIS. (Sveiko gyvenimo bū leidybos problemos ir perup** do problemų mokslinės sekcijos tyvos respublikoje". (Viešas ren viešas renginys). ginys),J SPALIO 22 d. (trečiadieni SPALIO 20 d. (pirmadienį) 18 30 vai. Mokslininkų "lnl” 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobelenų salėje. gobelenų salėje. Pranešimas „Seksualu^’ Publicistinė meninė C. Stonio šiuolaikinėje visuomenėje ir h kompozicija „Kaip gerai, kad prlemo"^ mums gerai..." Atlieka akto dalinės terapinės riai S. SIPAITIS ir C. STONYS. santuokinių ryšių stipri11'11111 J Pranešėjas — LTSR nusipel"? (Viešas renginys). gydytojas C. GRIZICKAS. I"1 e SPALIO 21 d. (antradienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų go dicinos m. sekcijos viešas re" ginys). belenų salėje. Suusitikimas su 1986 metų Dingusį studento pažymėjimų Nr. 830979, išduotų IF studentei
Anai REZNIK, laikyti negali°ian', čiu.
LV 16663. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2429. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBercKMH cryfleHT» — opran napTKOMa, pesropaTa, KOMurera KOMCOMona, npotpKOMa opneHoi Tpygotoro KpacHoro 3H3MeHM h Apy>«6m uapoflOB BnnbHioccKoro VHMBepcMTeTa mm. B. Kancyuaca. BMnaHtoc. PeąaKTop A. JlunuiTac. Ha antoickom «3MKe.
Redaktorius A. LIESTAS