■ cam/eos sccroencas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO RĖKT JRATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
„HOBBY“ Taip vadinosi Istorijos akulteto dėstytojų ir daruotojų paroda. Be savo tiesioginio daro žmogus dar kuo nors omisi, ką nors veikia laisalaikiu. Vienas renka ašto ženklus, antras — epures... Kiekvienam sao, kiekvienas turi savo obby. Ir Universiteto dės/tojai turi savo pomėgį, avus interesus. Įdomią vi rtinių kortelių kolekciją odo Bibliotekininkystės atedros vedėjas doc. K. inkevičius. Jo rinkinyje - LTSR kultūros ministro avaduotojo V. Jakelaičio, įūsų rektoriaus prof. J. ūbiliaus, SNO biblioteos direktoriaus L. Vladiįirovo, įvairių šalių moksninkų vizitinės kortelės. Retą autografų kolekci) turi Žurnalistikos katedps vedėjas doc. S. Maauskas. Ne bet kur pama-. ysi Balio Sruogos, Antano Senuolio, Jono Jablonsio, V. Krėvės-Mickeviiaus autografus. Daugiau kaip šimtą eksbrisų parodoje ekspouoja vyr. laborantas V. akštas. Skoningi TSKP istorijos atedros aspiranto V. Pšiilskio medžio drožiniai, ibliotekininkystės katedas vyr. dėst. V. Urbono intaro dirbiniai. Didelę mojo Vilniaus atvirukų olekciją surinko vyr. ėst. A. Kazlauskas. Kiekvienas turi savo obby, atiduoda jam didet savo laisvalaikio dalį. et ne tik dėstytojai koleklonuoja. O studentai? Įdotu būtų pažiūrėti panašią ačių studentų parodą! T. FRIDMANAS Mūsų koresp.
+
1969 m. spalio mėn. 24
d.
Nr. 30 (690)
JAUNUOLIAI IR JAUNUOLES! ATKAKLIAI ĮSISAVINKITE MARKSIZMOLENINIZMO TEORIJĄ, MOKSLO IR TECHNIKOS AUKŠTUMAS! BUKITE IŠ TIKIMI REVOLIUCINIAMS IDEALAMS, AKTYVUS KOMUNIZMO STATYTO JAI! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 52-osioms metinėms.
ETNOGRAFINIS SUBARTONYSE Spalio 19-ąją jam būtų su kakę aštuoniasdešimt septyneri metai. Nesinori tikėti, kad šio Dainavos ąžuolo V. Krė vės-Mickevičiaus jau nėra gy vųjų tarpe. Jau penkiolikti metai, kaip V. Krėvė ilsisi po svetimu Filadelfijos dangumi. Rašytojo gimimo metinių proga Subartonyse lankėsi ir Universiteto etnografinis an samblis. Name-muziejuje ansamb liečiai susitiko su rašytojo se sers dukra V. Kisieliene. Ji papasakojo apie šį linksmą, sąmojingą ir kartu labai pa prastą žmogų. „Mums visai neatrodė, kad jis rašytojas, tai buvo tik paprastas, aplink pa sakojamų pasakų, striokų atpasakotojas" — prisimena jiPo iškilmingo minėjimo studentai, moksleiviai ir ki ti V. Krėvės žodžio mėgėjai nuėjo į kaimo kapines, kur padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė rašytojo tėvus. Vakare etnografinis an samblis koncertavo Merkinės mokyklos-internato aktų sa lėje. G. DAUGĖLAITĖ
TEISES FAKULTETO studentai talkininkavo Anovilio tarybiniame ūky je. Visą dieną apie pus antro šimto teisininkų va lė burokų lauką, padėjo darbininkams pakrauti ma šinas. Labiausiai stengėsi antro kurso vyrai. Talkininkavo kolūkie čiams ir apie 200 Filologi jos fak. studentų — antro, trečio ir ketvirto kursų rusistai bei anglistai. J. SURBLYS K. TRAŠKOS nuotrauko je: tarybinio ūkio laukuo se teisininkai. SEKMADIENĮ KRASTOtyrininkai kartu su Mate-
SVECIUOJASI PRAHOJE
ir pagaliau sausainis, pa teptas supermišiniu. Pirmakursius sveikina dėstytojai, vis tą patį „fukso“ terminą kartoja vyresnieji studentai. Pasigirsta tranki muzi ka, garuoja kava, putoja alutis. Netrunka užsimegz ti kalbos ir naujos pažin tys. • • Vėliau teko girdėti: stu dentai apgailestavo, kad vakaras buvo trumpas. Ką gi, viskas turi savo pabai gą. Dabar mums tenka laukti kitų metų, kada mes būsime... oberfuksai. Prieš tai dar — mokslo barje rai. Laikykimės, pirmakur siai! S. BUCHAVECKAS
matikos ir mechanikos fa kulteto saviveiklininkų grupe surengė koncertą lietuviams tolimame Se maškų kaime Baltarusijos TSR. A. JASIUNAS DAR VIENAM SVEČIUI įteikta studentiška kepu raitė. Kavinėje įvyko žur nalistų klubo susitikimas su pažangiu JAV lietuvių veikėju „Vilnies" laikraš čio redaktoriumi S. J. Jokubka. Dėkodamas už ma lonų priėmimą, svečias pa kvietė studentus bendra darbiauti ir pažangioje JAV lietuvių spaudoje. Mūsų inf.
4"
Kaina 2 kap.
Kauno filharmonijoje antra dienį ir trečiadienį vyko Mokslinė-praktinė konferenci ja „Komjaunimo darbo moks liniai pagrindai ir efektyvu mas", kurioje dalyvavo ir mū sų universiteto komjaunimo darbuotojai. Pranešimus skaitė WU komjaunimo komiteto sekre torius A. Skrupskelis („Apie grupės "komjaunimo organi zacijos darbą“) VVU komjau nimo komiteto sekretorius J. Baltrušaitis („Apie darbo ir poilsio stovyklų tikslingo or ganizavimo kryptis ir vado vavimo stovykloms proble mas") bei Filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius S. Renčys („Apie fakul teto tradicijas").
ISTORIJOS VERSMES Įvyko pirmasis Univer siteto kraštotyros būrelio susirinkimas. Apie būrelio veiklą praeitais metais pasakojo pirmininkė Vida Jukniūtė (IV kurso istorikė). Šiemet būrelio veikla bus nukreipta griežčiau akcentuotomis kryptimis. Yra sukomplektuotos dvi pagrindinės grupės, kurios dirbs siauresnėmis krypti mis ir tuo būdu giliau iš nagrinės dominančius klausimus. Tai archeologų, kuriai vadovaus A. Giri ninkas (III k. istorikas) ir etnografijos, kurios vado vu išrinktas V. Baltrušaitis (II k. istorikas). Būreliui vadovauja vyr. dėstytojas A Kazlauskas. Archeolo gai ir etnografai studijuos įdomią medžiagą, rašys referatus, rengs diskusijų vakarus, rinks senienas, fotografuos, aprašinės įdo mesnius daiktus, kurių vis mažiau belieka. Bus rengia mos išvykos ir ekspedici jos į istorines vietas. Veiks fotomėgėjų grupė, kuriai vadovaus J. Markelevičius (III k. istorikas). Fotomėgėjai rengs mažas įdomes nių eksponatų parodėles, dalyvaus ekspedicijose. Be to ruošiamasi padėti
Lietuvos paminklų apsau gos ir kraštotyros draugi jai sutvarkyti kai kuriuos piliakalnius. Rengsime se novines lietuvių liaudies šventes. Vasarą studentai galės dalyvauti mokslinė se archeologų bei etnogra fų ekspedicijose. Prie būrelio organizuo jami gidų kursai. Bus skai tomos paskaitos, ir pava sarį išlaikiusiems egzami ną bus įteikti gidų pažy mėjimai. Pradės veikti liaudies dainų mėgėjų grupė, ku rios tikslas — išmokti se nų, mažai žinomų, liaudies dainų. Būrelio narių laukia įdomūs susitikimai su įžy miais Lietuvos archeolo gais, istorikais ir kitais mokslininkais. Didesnę pusę būrelio narių sudaro istorikai, yra lituanistų, keli žurnalistai. Nesimato čia bibliotekisinkų, psichologų ir kitų spe cialybių studentų. Kviečiame norinčius į mūsų tarpą. Kiekvienas, kurį domina senoji mūsų krašto kultūra, pasaulėžiū ra ir istorija, bus mielai priimtas į mūsų būrelį. E. STANKEVIČIUS
NAUJI DOC. V. LAPINSKO TYRIMAI
Antra savaitė Čekoslo vakijos Socialistinės Res publikos Prahos Karlo uni versitete svečiuojasi pro rektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius. Čia prorektorius pasirašys sutartį dėl Vilniaus ir Pra hos universitetų bendra darbiavimo. Musų inf.
matrikuliacija Prieš pirmakursių istori ni krikštynas, kurios įvy0 praėjusį šeštadienį, tolio 18 dieną, vyravo gaa keista nuotaika. Ir iš nik tu man: tą pačią vapdą (18) turėjo įvykti askutinės šio sezono „Žai bo" futbolininkų rungtyk O kas šiemet „Žaigi nį" yra abejingas? Nors ųsiplėšk. Tačiau net Rečiausių „sirgalių" Sir ps krypo į „krikštynas". Nors ir truputį pavėluof' „krikštynos" prasideda. Į norint patekti už kavi ne išstatytų staliukų, pa praeiti keletą išban dau. Žvakių pūtimas, Mkui „malonus" klūpojifis ant cementinių grindų
-f-
KOMJAUNIMO DARBUOTOJŲ KONFERENCIJA
ASKUTINIU metu įvai riose mokslo ir techni kos srityse plačiai tai komas rentgenografijos tyri mo metodas. Jis reikalauja didelių išlaidų — brangių cheminių reaktyvų, deficitinės fotografinės želatinos, sidab ro. Apribotas cheminis ryški nimo bei fiksavimo procesas, žemas ryškinamųjų skiedinių difuzijos greitis, nepatogus šlapias ryškinimas, fiksavi mas, ilgas džiovinimas — tai jau nebepatenkina smarkiai besivystančio mokslo ir tech nikos. Pasaulinėje rinkoje pradeda trūkti sidabro. Va karų ekonomistų apskaičiavi mu, jo sunaudojimas vis didė ja, o gaunama tiek pat. 1966 m. sidabro sunaudojimas vir-
P
šijo gavybą beveik keturis kartus. Pakilo jo kainos. Dėl to pastaruoju metu ieš koma būdų pakeisti sidabrą fotografijoje kita medžiaga. Toks būdas surastas — elektrorentgenografinis metodas vietoj sidabro leidžia panau doti palyginti pigias puslaidi ninkių ir chemines medžiagas, perkeliant vaizdą ne ant rent geno filmo, o ant paprastojo rašomojo popieriaus. Šio me talo pritaikymą klinikinėje rentgenodiagnostikoje ir nag rinėja docento Vinco Lapinsko disertacija. Už šį visiškai nau ją ir savo apimtimi vienintelį darbą ne tik mūsų respubliko je, bet ir Tarybų Sąjungoje neseniai Universiteto Medici nos fakulteto mokslinių laips nių teikimo taryba rekomen davo suteikti V. Lapinskui me dicinos mokslų daktaro laips nį. 506 puslapių veikale, iliustruotame 230 elektrorentgenogramų, autorius išsamiai aprašo metodo privalumus. Jis ištyrė 425 įvairiomis ligo mis sergančių žmonių, atliko 1077 eksperimentines, 1053 klinikines elektrorentgenogramas. Daugumoje atvejų tai nau ji, pirmą kartą atlikti tyrimai. Ypatingai įdomūs paviršinių venų tyrimai. Pateiktose elektrorentgenogramose venos ge-
rai diferencijuojasi be kont rastinių medžiagų įvedimo. Nebereikia ligoniui kęsti skausmo, nemalonių jutimų, jis apsaugomas nuo galimų komplikacijų, kurios pasitaiko įvedant kontrastines medžia gas į veną. Darbas susilaukė puikaus reiklių oponentų įvertinimo, pristatytas aukščiausiam mokslo laipsniui gauti. Kur gi buvo darbo pradžia? Merkinės valsčiaus Alytaus apskrities Raitininkų kaimo valstiečio Alfonso Lapinsko šeimoje buvo 15 burnų. Vi siems reikėjo duonos. Ir ne tik duonos. Vaikai, ypač šeštasis — Vincas, labai jau linko į mokslus. Vieną pavasarį Lapinskų šeimoje buvo sušauktas susi rinkimas. Nutarta brolį Cezarį išleisti tarnauti pas ūkininkus, AMonsą — dirbti Makniūnų pieninėn. 1941 m. birželio 21 dienai V. Lapinskas ruošėsi džiugus. Pagaliau baigta gimnazija, prasidės naujas gyvenimas! Sekmadienį mokykloje ruošia mos iškilmingos abiturientų iš leistuvės. .. Bet nebuvo lemta atšvęsti sunkiai pasiekto bran dos atestato iškilmių — anks tyvo birželio ryto tylą sudras kė šiurpūs vokiškųjų grobi kų bombų sprogimai.
1942 m. V. Lapinskui pasi seka įstoti į Vilniaus univer siteto Medicinos fakultetą, o po metų vokiečiai uždaro Universitetą. Siek tiek vėliau Medicinos fakultetas nelega liai atnaujino studijas. Įsigijęs pasą brolio Alfonso vardu (kaip pienininkas, jis buvo at leistas nuo karinės ir reicho tarnybos), gyvendamas sveti mu vardu Vilniuje, atnaujina studijas ir Vincas Lapinskas. Nelengva išvardinti visus sunkumus, išgyventus vokie čių okupacijos metais. Paga liau pergalė, o po poros metų — ir Universiteto baigimo dip lomas. Dar po septynerių metų V. Lapinskas — vyriausiasis Sveikatos apsaugos ministeri jos radiologas, tarptautinio radiacinių tyrimų kongreso JAV dalyvis. 1963 m. jis sėkmingai ap gina medicinos mokslų kan didato laipsnio disertaciją. Neseniai Universiteto taryba suteikė jam mokslinį Rentge nologijos ir ftiziatrijos kated ros docento vardą. Ir štai — daktarinė diserta cija. Bet docentas V. Lapins kas nemano viską pasiekęs — vėl eksperimentai, elektrorentgenogramos, paskaitos stu dentams, konferencijos.. . S. PULKAUNINKAS
TARYBINIS STUDENTAS
SVEIKINAME XVII VVU KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DALYVIUS! iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiinuiiniHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!!
STAMBIAUSIA RESPUBLIKOJE VVU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS NARIŲ SKAIČIAUS AUGIMAS 1940 m. — 25 komjau nuoliai, 1945 m. — 45, 1950 m. — 1033, 1955 m. — 2385, 1960 m. — 2455, 1965 m. — 4214, 1968 m. — 5963, 1969 m. — 6561 komj aunuolis.
TATJANA Prieš trejetą metų, baigusi vidurinę mokyklą, Tatjana Vlasova įstojo į mūsų Univer sitetą. Ji pasirinko rusų kal bos ir literatūros specialybę. Tatjana stropiai lankė pa skaitas, daug studijavo sava rankiškai. Ir štai rezultatas — pirmoji sesija išlaikyta gerai: studijų knygutę puošė penke tai, tik vienas ketvertukas įsi brovė. Bėgo metai. Tatjana Vlaso va dabar jau studijuoja tre čiame kurse. Mokosi vien penketais. Ji mokslą puikiai derina su visuomenine veik la. Tatjana — geriausia Filo logijos fak. rusų k. ir lit. spe cialybės proforgė, fakulteto komjaunimo konferencijoje apdovanota asmeninė dovana, aktyviai dalyvauja SMD bū relio veikloje. Neseniai Tatjanai Vlasovai už gerą mokymąsi ir visuo meninę veiklą buvo paskirta L. Tolstojaus stipendija. J. MAŽEIKIS
I1 NIVERSITETO komjau*-* nimo organizacija dabar viena didžiausių respublikoje pirminių organizacijų, o buvo laikas, kai jos gretose tebuvo tik vienetai ir dešimtys. Mūsų komjaunuoliškas būrys išaugo ne tik skaičiumi, jis tapo vieningesnis, kovingesnis. Susi formavo naujos tradicijos. Gi mė naujos darbo formos. Štai, sakysime, filologai gražiai pa žymi mokslo metų pradžią, mediumą. Ateini dabar rugsė jo pirmąją į senąjį kiemą, pa žiūri, ir ima pavydas. Arba žvilgterėkime j darbo ir poil sio stovyklas. Uniformuoti bū riai, aidint orkestrui, išvyks ta j aerodromą, geležinkelio stotį, o iš ten į Kazachstaną, Tiumenę, Odesą ir Moldaviją, LLR ir VDR. O pradžia buvo labai kukli. 1957 metų vasarą negausi Istorijos ir filologijos fak. komjaunuolių aktyvistų grupė pradėjo statyti kultūros namus Žilinuose Varėnos ra jone. Vietoj orkestro juos pa lydėjo ironiškos miesčionių
APIE ISTORIJĄ IR DABARTĮ šypsenos. Vėliau 1959 metų vasarą statėme karvidę to pa ties rajono Vergakiemio kai me. Viskas buvo labai aišku — padėti atsilikusiam kolūkiui atsistoti ant kojų. Todėl ir stovyklos tada vadinosi vienu vardu — darbo. Dirbdavome kartais ištisą parą ir buvome labai laimingi, didžiuodavomės, kad kolūkiečiai stebėda vosi mūsų ištverme, mūsų už sispyrimu. Per trumpą laiką stovyklų organizavime daug kas pasi keitė. Dabar jos ne tik darbo, bet ir poilsio stovyklos. Kada gi stovyklos buvo geresnės? Į šį klausimą neįmanoma kate goriškai atsakyti. Tada ir da bar laikas stovykloms kėlė skirtingus reikalavimus. Jei gu stovyklos juos atitinka, vadinasi, jos geros vienodai.
Šią vasarą buvo suorgani zuota 18 darbo ir poilsio sto vyklų. Tai trim stovyklom mažiau negu praėjusiais moks lo metais, tačiau šiemet sto-
VĖL MATEMATIKAI! VVU geriausia darbo ir poilsio stovykla pripažinta MMF stovykla „Jaunystė69" (Kapsuko raj. S. Nė ries kolūkis). Viršininkas MMF V kurso studentas Algis Kupčinskas. 30 šios stovyklos dalyvių premijuojami nemokama kelione į Leningradą. II vieta — ChF stovyk lai „Chemikas" (Kėdainių raj. „Rytų aušros" kol ūkis). Viršininkas TF V kurso studentas Vladas Nikitinas. 25 šios Stovyklos dalyviai premijuojami išvyka į Pa nevėžio dramos teatrą. III vieta — EF stovykla (Pasvalio raj. Kiemėnų kolūkis). Viršininkas EF III kurso studentas Juozas Morkūnas. 50 šios stovyklos dalyvių premijuojami bilietais į te atrą. Geriausiai organizavo 1969 m. darbo ir poilsio stovyklas Matematikos ir mechanikos fakultetas. Fa kultetas apdovanojamas pereinamąja Stovyklų tau re.
mano kartos studentams-komjaunuoliams tekdavo stoti į dvikovą su atvirais antitary biniais išpuoliais, su dažno kais priešiškos ideologijos pa sireiškimais studentijos tarpe. Tai ir apsprendė pagrindinius mūsų darbo uždavinius, kryp tis ir metodus. Dabar kai kas ima dūsauti, girdi, pokario laikotarpis bu vo dėkingas komjaunimo dar bui, buvo visur aiškios ribos ir kriterijai, buvo sunkumai, ku rie stiprino komjaunimą. Man atrodo, kad dabartinis laikotarpis daug dėkingesnis komjaunimui. Atėjo laikas, kai komjaunimas turi galimy bių padirbėti mokslinio ir kul tūrinio darbo organizavimo
IS VVU KOMJAUNIMO ISTORIJOS
Kur prasideda draugystė
PASIEKIMAI IR PROBLEMOS Sekmadienj Aktų salėje buvo suvesti praėjusios vasaros darbo ir poilsio stovyklų rezultatai. Prane šimą skaitė VVU komjau nimo komiteto sekretorius J. Baltrušaitis.
1957—59 metų stovyklos, gal būt, turi tą privalumą, kad jos buvo didelės gražios komjaunuoliškos iniciatyvos pradžia, vėliau tapusi Univer siteto komjaunimo organizaci jos tradicija. Šios tradicijos pradininkai J. Bielinis, A. Daunoravičius, L. Budrys, P. Vitkauskas, M. Aleliūnas, V. Dėnas, R. Kra pas, R. Trimonis, VI. Andri jauskas ir kt. Tai jie pradėjo tiesti darbo ir poilsio stovyklų kelią nuo Žilinų iki Graifsvaldo. Panašiai galime kalbėti ir apie visą komjaunimo darbą. Kiekvienas laikotarpis kėlė komjaunimui skirtingus reika lavimus visose srityse. Dar ir
baruose. Tiesa, jeigu pas muj jau nebevyksta klasių kovai tai kiekvieną minutę vyksta nuožmi dviejų ideologijų ko va. Si kova turi būti aukš tosios mokyklos komjaunimo organizacijos dėmesio centre. Tuo labiau, kad dabartinė oiganizacija ideologinio darbo klausimus gali spręsti daud kvalifikuočiau negu anksčiau. Vėl grįžtu prie Universiteto, komjaunimo organizacijos is torijos. Ji įdomi, turininga ir pamokanti. Ji — gražiausi mūsų jaunystės metai ir mūsų senosios Alma Mater dalis, todėl ją būtinai reikia parašv ti. O dabartinė komjaunimo karta tai pajėgi padaryti. P. VAITKEVIČIUS į LKP Vilniaus miesto komiteto darbuotojas, buvęs VVL komjaunimo organizacijos I sekretorius
vykios daugelyje vietų buvo stambesnės, todėl ir studentų jose dirbo daugiau — apie 1700. Respublikoje veikė 11, Są jungoje — 5 ir užsienyje — 2 stovyklos. Atliktų darbų są matinė vertė sudaro apie 600.000 rub. Surengta daugybė sportinių varžybų, festivalių, koncertų, įvairių susitikimų, turistinių išvykų. Štai tokie skaičiai ir faktai. Jie, kaip sakoma, kalba patys, už save, tačiau tai, kas slypi už jų, — verta apsvarstyti. Visų pirma, šiais metais vėl iškilo stovyklų organizavimo problemos. Kaip žinia, orga nizacijos, restauruojančios Universitetą ir statančios nau jus rūmus Antakalnyje bei bibliotekos priestatą, vienu metu atsisakė studentų pagal bos vasaros metu. Todėl buvo pasirašytos sutartys su kolūkiais. Bet likus keletai dienų iki išvykimo į darbą, teko komplektuoti studentų darbo ir poilsio stovyklas Vilniuje, nutraukus sutartis su kol ūkiais. O studentai, išlaikę eg zaminus, jau buvo išvykę į namus. Štai ir reikėjo lakstyti, ieškoti ir raminti juos. Sunku buvo, ir ačiū medikams, suge bėjusiems persiorientuoti ir dirbti gerai net tokiomis sun kiomis sąlygomis. Bet EF stu dentai, dirbę I pamainoje, gal vojo kitaip. Tur būt, per visus mokslo metus jie tiek nesilan kė studentų poliklinikoje, kaip per tas tris darbo savai tes. Ir visiškai priešingas vaiz das buvo, kada toje pačioje stovykloje, bet jau II pamai noje, dirbo matematikai. Jų darbu liko patenkinti ir staty bininkai, ir stovyklos viršinin kas. O juk jie tokie pat žmo nės, kaip ir ekonomistai! Komplikuotoje padėtyje at sidūrė stovyklautojai, dirbę Varėnos kilnojamoje mecha-
Tarybų Sąjungos Komu nistų partiia skiria rimtą dėmesį mūsų jaunimo auklėjimui, tame tarpe ir internacionaliniam. Komunistų partijos iš kelti uždaviniai daug įpa reigoja komjaunimą, kaip klasinę organizaciją. Vyk dyti tuos uždavinius yra šventa jo pareiga. 1964 m. Universiteto komjaunimo iniciatyva buvo įkurtas internaciona linis studentų klubas. Pradžioje šio klubo už davinys buvo šefuoti at vykstančias į universitetą TSRS ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų studen tų delegacijas. Vėliau klu bo veikla plėtėsi: jis orga nizavo internacionalines dienas, kavinėje — žodinio žurnalo numerius, keitėsi delegacijomis su TSRS aukštųjų mokyklų ir užsie nio šalių studentais, susi rašinėjo. Interklube sve čiavosi Vengrijos ir Lenki jos LR, Vokietijos Demok ratinės Respublikos, P. Lumumbos Tautų draugystės universiteto studentai. Ruošiant vakarus, iš anks to buvo susitariama, kad viena iš delegacijų atsi veš su savimi meninį samblį. Bendravimas padeda riau suprasti vieniems
INTERNACIONALINIO KLUBO VEIKLA 1964—1969 m. m.
tus, susipažinti su kultūra, įvertinti pasiekimus. Interklubas susirašinėja su Juodosios jūros laivyno laivo „Litva" įgula, su vo kiečių studentais ir dau geliu kitų. Interklubiečiai važinėja ir į svečius. Jie lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Lenkijoje, Odesoje, Klaipėdos Jūri ninkų interklube. 1968 m. Odesoje veikė interklubo darbo ir poilsio stovykla. Šiais metais In terklubo atstovai keliavo po Lenkiją. Tarptautinėje Druskininkų stovykloje kartu su mūsų studentais dirbo Graifsvaldo ir Jogai los universitetų studentai. Atsiliepimų knygoje 1965 m. buvo įrašytas pir mas įrašas. Dabar ši stora knyga beveik prirašyta. Mirga užrašai rusų, balta rusių, armėnų, gruzinų, vokiečių, anglų, prancū zų ir kitomis kalbomis. Norėdami sėkmingai bendrauti, Interklubo na riai turi nuolat plėsti sa vo akiratį. Būtina susipa žinti su Lietuvos, Vil niaus, Universiteto istori-
ja, orientuotis tarptautinė je padėtyje. Interklubo darbui betar piškai vadovauja ir pade da Universiteto komjauni mo komitetas. Interklubo prezidentas anksčiau buvo ir komjaunimo komiteto narys. Dabar komjaunimo komitete yra du nariai atsakingi už internaciona linį darbą. Bendradarbiavimas per penkerius metus buvo naudingas ir mūsų, ir už sienio šalių studentams Tikslinga ir toliau jį plės ti, užmegzti naujas pažin tis. j Interklubo darbe yra ir taisytinų dalykų. Ne vi suomet svečiai kaip rei-l kiant priimami, jaučiasi! kiek įtempta atmosferai Dauguma interklubo nariui — filologai, istorikai iri ekonomistai. Klubo veiki la nepasiekia kitų fakulte l tų. Linkime naujai išrinki tam Interklubo prezidenl tui ir tarybai daug ener-l gijos ir sėkmės plečianti Interklubo veiklą, ieškanti naujų darbo formų. Labai daug kas priklauso ir nuol jūsų iniciatyvos! 1
nizuotoje kolonoje. Ypač trečios pamainos studentai, Net rajono milicijos organai nesugebėjo apginti studentų nuo chuliganų. Nedaro garbės ekonomistams ir filologams, dirbusiems Zarasų rajono Stel mužės tarybiniame ūkyje, va giliavimas privačiuose daržuo se. Netinkamai tarptautinėje darbo ir poilsio stovykloje Druskininkuose elgėsi Teisės fakulteto studentai Janavi čiūtė, Matulevičius ir Žemai taitis. Du paskutinieji jau pašalinti iš Universiteto. Bet iš esmės darbo ir poil sio stovyklos šią vasarą paliko labai gerus įspūdžius. Malonu buvo girdėti, kai mūsų delega Z. BURNYS cija dalyvavusi, švenčiant III k. istorikas VDR 20-nietį, sugrįžus pasako jo gerus vokiečių atsiliepimus apie mūsų studentų ir dėsty tojų būrį, dirbusį prie atomi nės elektrinės statybos. Džiu gu skaityti įvairių organizaci jų ir kolūkių vadovų padėkos laiškus, atsiųstus į komjauni mo komitetą. Ypač daug pa dėkos laiškų gauta kalnuotojo Altajaus būrio adresu. Jeigu ne tos kelios apmaudžios ne tinkamo stovyklautojų elgesio detalės, mes galėtume pasa kyti, kad ši vasara buvo sėk minga. ... Baigėsi sveikinimo kal bos. Stovyklautojai susibūrę prie būrių stendų, pasakojan čių apie darbo ir poilsio sto vyklų vasarą, dalinosi įspū džiais. Laimingiausi, tur būt, buvo matematikai — ir šiais metais pereinamoji komjauni mo komiteto taurė už gerą stovyklų organizavimą atiteko Matematikos ir mechanikos fakultetui. Laimingi buvo visi stovyklautojai, susirinkę tą sekmadienį Aktų salėje. Nes dienos, praleistos kartu Kal nuotajame Altajuje, Kroku VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis įteikia pereinamąją Stovyl' voje, Graifsvalde, neužmiršta mos. Alf. BUCKUS taurę MMF komjaunimo komi teto sekretoriui J. Bagdonui.
3 psl.
TARYBINIS studentas
TEGYVUOJA TARYBINĖS PROFSĄJUNGOS — VA LD Y M O IR ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA, KOMUNIZMO MOKYKLA! Iš TSKP CK Sūkių Didžiosios voliucijos 52-osioms metinėms.
O RAEJUSĮ šeštadienį * įvykusi Universiteto studentų profsąjungos XXI ataskaitinė-rinkiminė konfe rencija suvedė darbo re zultatus, aptarė trūkumus, numatė darbo gaires naujai išrinktam komitetui. Dirbdamas praėjusiais moks lo metais, profkomitetas vado vavosi vieningu darbo planu ir XX konferencijos nutari mais. Susumavus visų me tų rezultatus, pasirodė, kad viską, ką užplanuodavome, padarydavome — pažymi sa vo ataskaitoje VVU profkomiteto pirmininkas A. Bendi kas. Bet organizacinis darbas profkomitete liko nepaki tęs, buvo dirbama be jokių naujovių. Kartais didelį dė mesį komitetas kreipė į smulkmenas, už kurių ne pastebėdavo svarbesnių daly kų. Žinoma, organizacinis darbas yra sunkus, kaip sun ku būti ir iniciatoriumi, jeigu nejaučiama komiteto narių pritarimo. Komitetas narių skaičiumi gana didelis, bet tik keletas jų noriai dirbo. O ki ti? Kiti slėpėsi už aktyvistų pečių, atlikdami nežymius pa vedimus. — Apie tokius „pasyvistus“ reikėtų ne kalbėti, o „ap dovanoti" atitinkamomis baus mėmis, pastebi savo pasi sakyme Partijos komiteto sek retorius V. Nekrašas. Kad pagerėtų organizacinis, masinis kultūrinis darbas fa kultetuose ir bendrabučiuose, tai daug priklauso nuo fakul tetų profbiurų ir bendrabučių tarybų. Tačiau pirmininkai, matyt, šito nesuprato ir nere tai ne tik patys neatvykdavo, bet neatsiųsdavo net savo pa vaduotojų ar narių į pasitari mus, kuriuose buvo sprendžia mi įvairūs studentus liečian tys klausimai. Ar ne todėl ne visi studentai žino, kad tarpi ninkaujant fakultetų profpirmininkams, galima gauti pa šalpą ir pan.? Organizacinis darbas kiek pagerėjo dėka aktyvo apmo kymo. Tam daug naudos davė vasario mėn. Maskvoje įvykęs VI plenumas, kurį organiza vo Visasąjunginė profesinių sąjungų Centro taryba ir ku rioje dalyvavo studentų profkomiteto pirmininkas A. Bendikas bei prorektorius doc. J. Grigonis. Su plenume nag rinėtais klausimais buvo su pažindinti Profkomiteto na riai ir profbiurų pirmininkai.
žastys? Toli neieškome, o ar ti dažnai jų nepastebime. Praktika rodo, kad skoli ninkai — tie studentai, kurie paskaitas praleidžia be reika lo, iš tingėjimo mokytis. Ne vienas ir ne du buvo pakelti iš patalo reidų į bend rabučius metu. Kalbėjo, aiš kinosi, bet, matyt, per mažai. Bėda dar ir ta, kad profsąjun gos ir komjaunimo organiza cijos besidalindamos darbu akademinėje srityje, nedir ba nei viena, nei kita.
mų iškyla ne tiek su spau dos platinimu, kiek su jos pristatymu studentams, gyve nantiems bendrabutyje. Kai spaudos leidiniai pristatomi pavėluotai, arba visai dings ta, kaip dažniausiai pasitaiko Tauro bendrabutyje, vargu ar įmanoma padidinti prenume ruojamų leidinių skaičių. Kal tė tenka bendrabučių tarybų spaudos sektorių nariams ir ryšių skyriams, aptarnaujan tiems Universiteto bendrabu čius. Spaudos platinimo ir jos
Spalio
socialistinės
re
jauku ir gera. Bendrabučių tarybos ir profkomiteto buiti nė komisija bus įpareigotos ryžtingai kovoti su tais gy ventojais, kurie ant ką tik at remontuotų sienų kambariuo se kabins ir klijuos visokį parnografinį šlamštą, netau sos inventoriaus, daužys sie nas vien savo kvailam malo numui. Tokie studentai bus šalinami iš bendrabučių, ku riuose drausmė turi būti kaip pridera.
SMULKMENOS, SVARBŪS DALYKAI, PROFSĄJUNGOS AKTYVAS VVU profsąjungos kon ferencija. Ataskaitinį pra nešimą skaito studentų profkomiteto pirmininkas Antanas Bendikas.
Taigi, ką vis dėlto daryti, kad užkirstume kelią paskaitų praleidinėjimams? Kalbų, ži noma, neužtenka. Suradus priežastis, akademinės komi sijos kartu su dekanatu, be abejo, rastų veiksmingų prie monių. Čia turėtų prisidėti proforgai, nuo kurių sumanu mo ir išradingumo priklauso profgrupės darbo esmė. Proforgo darbas negali apsiriboti vien mokesčio rinkimu. Gru pės akademinė drausmė, stu dentų buitinės gyvenimo są lygos, jų materialinė padė tis — visa tai įeina į proforgo veiklos sritį.
pristatymo studentams klau simas buvo- apsvarstytas Uni versiteto partijos komitete. Manoma, kad šiais metais pa dėtis bendrabučiuose pasikeis, ir šis klausimas nebus toks aktualus. Turėtų susirūpinti ir patys studentai, kurie tai pogi nemažiau kalti. Reikalau jame laikraščių, žurnalų, o kvitus ar visi pristatome? Nemažai vietos darbo pla nuose užima punktai apie sie ninę spaudą, apie jų konkur sus. Bet punktai taip ir liko punktais. Daug konferencijoje buvo kalbama apie Spalio raj. ir Tarybų raj. statybos-remonto valdybų statybininkų, remon tuojančių bendrabučius Nr. 3 ir Nr. 4, išdarinėjamus įvai savi riausius triukus. Kartą remontai bus baigti. Pranešėjas kreipiasi į bendrabutiečius, prašydamas gerb ti ir tausoti didžiulį triūsą, įdėtą tam, kad mums būtų
BENDRABUČIO vidinisO organizacinis darbas priklauso komendantams su bendrabučių tarybomis. Šiais metais geriausiai dirbo bend rabučių Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 tarybos. Ypač gerai atsiliepia ma apie bendrabučio Nr. 5 tarybą, kuri penktus metus iš eilės iškovojo geriausiai dir busios tarybos vardą ir kuriai praėjusiais metais visam lai kui buvo atiduota pereina moji Raudonoji vėliava. Šiais metais ji vėl iškovojo naujai įsteigtą pereinamąją taurę. Sėkmingai dirbti bendrabu tyje tarybai padėjo MF deka natas, partinė bei profsąjun ginė organizacija. — Tai rodo, kad ateityje tarybomis turėtų labiau do mėtis fakultetų dekanatai, vi suomeninės organizacijos, ku rios padėtų parinkti tinkamus kandidatus į bendrabučių ta rybas, į kurias dažnai paten ka tie, kurie turi plačius pe
čius ir daug draugų, — sako IF studentė R. Suopytė. Tokie „asai", sugebantys kilnoti taureles, paprastai nesugeba „pakelti" tarybos darbo. Taip atsitiko ir bendrabutyje Nr. 1. 0 juk dėl blogo pirmininko nukenčia darbas visos tary bos, kuri, reikia pasakyti, ma žai domisi kultūriniu gyveni mu. Šiais metais iš bendrabučių buvo pašalinti 38 studentai ir 77 pareikšti Rektoriaus papei kimai. Lyginant su XX konfe rencijoje pateiktais skaičiais, pašalinta 5 studentais dau giau. Ne todėl, kad padaugė jo chuliganiškumo ir nesitvarkymo atvejų, o todėl, kad buvo griežčiau kovojama su triukšmingų pokylių organi zatoriais ir įvairiais bendra bučio taisyklių pažeidėjais. Pagal išplatintų anketų duomenis, šiais mokslo me tais buvo nustatytos valgyklų ir bufetų darbo valandos. Pa sitaiko trūkumų valgyklų ir bufetų darbe. Kai kurie patie kalai pagaminti nesilaikant sanitarinių reikalavimų. Bu fetuose asortimentas palyginus nedidelis. Komplek siniai pie tūs „Juventus" valgykloje bū na vienodi ir neskanūs. Stu dentų profkomiteto nariui V. Bargailai buvo pavesta su daryti komisiją, kuri kontro liuotų Universitete veikiančių maitinimo įstaigų darbą. Ta čiau V. Bargaila šio įsiparei gojimo neįvykdė. Profkomitetas rūpinosi stu dentų buitinėm gyvenimo są lygom, sveikata. Per praėju sius mokslo metus komitetas išmokėjo studentams pašalpų už 3800 rb. Kartu su Sporto katedra profkomitetas vasaros metu organizavo sporto svei katingumo stovyklas Žydiškėse, Ventės Rage, Palangoje, Karpatuose. Šiems tikslams buvo skirta 1600 rb., o pasi naudota tik 1200 rb. Taip at sitiko todėl, kad tos stovyk los arba nepakankamai popu liarios, arba apie jas mažai ži no studentai. Konferencija .praėjo gana dalykiškai, nors nedaug buvo žadėta, ne visi klausimai su silaukė atsakymų. Iškylančias problemas paliko spręsti nau jai išrinktam komitetui, kurio veiklos sėkmę lems sugebėji mas įtraukti į darbą aktyvą, sutelkti studentus kovai už geresnę buitį ir akademinę drausmę.
NE ŠVENTIEJI
PUODUS LIPDO Mūsų pernykščius diplo mantus mes jau vadiname ab solventais. Rodos, aukštojo mokslo diplomas kišenėje, dirbk ir norėk. Bet vienas ki tas, kada tik apsilanko VII nluje, užsuka j Universitetą, ieško pažįstamų ir tyliai skundžiasi: „Kaip norėčiau nors metus pasimokyti!" Rei kalai veja atgal, ir jie, trupu ti nuliūdę, sėdasi į traukinius, autobusus... Daug laiškų at eina j Universitetą — ir dės tytojams, ir studentams, ir į dekanatus bei komjaunimo komitetus. Visokių būna jų — liūdnokų ir pilnų optimizmo, džiaugsmingų pasakojimų apie savo darbą. O štai ką rašo praėjusių mokslo .metų absolventė litua nistė Onutė KAZIUKONYTE: „Dirbu tolimoje Ūdrijoje, už Alytaus 8 km. Norėjo skirti į aštuonmetę... Šiaip ne taip paskyrė į vidurinę. Turiu 26 pamokas, literatų būrelį ir biblioteką, todėl darbo nema žai... Be to, auklėjamosiose klasėse aštuntokai. Gana blogos VII ir VIII klasės. Ki tos jau kažkaip įprato būti protingos ir klauso. Tik labai nieko nemoka. Dabar dešim tokai prakaituoja prie at pasakojimo — M. Sluckio „Senė". Perskaičiau du kartus jie labai „kaukė", bet nura minau. Sako, sunku. Gal ir taip, jei nieko panašaus ne buvo rašę... Neturiu jokios galimybės vėl tęsti savo diplominį, nors gyvybiškai reikėtų..." Onutė dirba mokykloje dar nepilnus du mėnesius, Jai, matyt, nėra lengva. Bet kam iš pradžių nesunku? A. DARGUNAS
POKALBIS BUS
NAUDINGAS?
Ne vienas pastebėjo Uni versiteto skliautus, apraizgy tus voratinklių, dažnai pri šiukšlintas auditorijas, ko ridorius. Kas dėl to kaltas? Valyto jos, studentai ar ūkio skyrius? Kaip tik šis klausimas buvo gvildenamas Ekonomikos fak. SMD darbo ekonomikos būre lio susirinkime spalio 13 d. Universiteto, ūkio skyriaus darbuotojai, valytojos bei dar bo ekonomikos specialybės įvairių kursų apie 50 studen tų išklausė Ekonomikos fak. IV k. studenčių R. Potockaitės ir L. Verseckaitės praneši mą apie jų tyrimus „Valyto ITAS gana nelengvas jų darbo organizavimo tobuli baras — kultūrinis-auknimas universitete". lėjamasis darbas, meno R. Potockaitė ir L. Versecveikla fakultetuose, studentų kaitė savo darbe davusios pa laisvalaikio ir užauditorinio lyginti išsamią Ekonomikos, VIENAS svarbiausių prof darbo, gyvenimo problemos. Istorijos bei Filologijos fakul • komiteto darbo barų Bene daugiausia čia iškildavo tetų valytojų darbo analizę, — akademinis darbas, vado ginčų, įvairiausių nuomonių, iškėlė eilę trūkumų ūkio sky A. DIDŽIULYTĖ vaujamas akademinio sek sunkiai išsprendžiamų klau riaus darbe: pvz., valytojos toriaus. Jis pastoviai nedirbo, simų. Sekretoriaus darbas be neturi karšto vandens valy bet kartas nuo karto savo pa fakultetų profbiurų pagalbos mui, joms išduodamos netirpsreigas stengėsi atlikti. Fakul netenka reikšmės. Negalima tančios šaltame vandenyje va tetuose buvo sudarytos aka peikti MF, EF, TF, MMF prof lymo priemonės, valymo prie deminės komisijos, kurios dir biurų, kurie didelį dėmėsi monių nepakanka, dalį jų turi bo lygiagrečiai su komisijom, skyrė studentų kultūriniampirkti valytojos ir t. t., davė sudarytom komjaunimo biu idėjiniam auklėjimui. O ką kai kuriuos pasiūlymus. rų. Na ir, žinoma, anot pa veikė kiti? Juk kai kurie fa Tačiau ūkio skyriaus dar tarlės, kur dvi auklės, ten kultetai visai nedalyvavo buotojai pateikė rimtų argu vaikas be galvos. tradicinėje tarpfakultetinėje mentų. Išlaidos valymo prie — Akademinių komisijų meno saviveiklos apžiūro monėms per mažos — jos su veikla girtis negalime, — sa je. Pasiteisinimas, kad trūksta daro 5—6 tūkst. rb. Tai maž muzikos instrumentų, žmonių, ko A. Bendikas. daug tiek pat, kiek gauna Universitete per metus norinčių dalyvauti saviveik Kauno Politechnikos institu praleista 256476 vai. paskaitų, loje, čia ne vietoje. Reikėtų tas, kurio pastatai žymiai nau labiau saugoti turimus instru jesni. iš kurių daugiau kaip pusė — be pateisinamos priežasties. mentus. Nereikia laukti, kol Valytojos priverstos išva Vidutiniškai kiekvienam stu kažkas suras patalpas, o pa lyti studentų paliekamus po dentui tenka po 46 akademi tiems reikalauti iš Estetinio piergalius suoluose (kuriuos nes vai. Po pavasario semest lavinimo katedros, prašyti pa kiekvienas lengvai gali iš mesti į šiukšlių dėžę) beato ro liko 1049 skolininkai. Stu galbos iš dekanatų, bendra dentas A. Brazauskas, apie darbiauti su fakultetais, tu dairiškai trupinamą kreidą prie lentos, nuolat šluoti grin tai kalbėdamas, pastebėjo, jog rinčiais šiokias tokias patal dis. neretas Gamtos fak. studentas pas. Kiekvienais metais or mano, kad akademinis sekto ganizuojamos valymo talkos, rius rūpinasi ar laiku pristato Pertraukos metu kalbasi profsąjungos konferencijos delegatai (iš kairės į dešinę): JA AUG priekaištų spau- Tauro bendrabučio tarybos pirmininkas Kęstutis Vaineikis, Istorijos fak. profbiuro pir tačiau, kaip pareiškė valytomos knygos į biblioteką (I). os, jos dažniausiai būna ne ”dos platinimo sektorius mininkas Kazys Valius ir Filologijos fak. profbiuro pirmininkas Alvydas Gavelis. Visa tai byloja apie akademi vykę. Kitos studentės net bisusilaukė dėl prenumeratosnės komisijos „darbą". J. MAŽEIKIO nuotraukos (Nukelta j 4 psl.) Juokas juoku, bet kur prie Nors aplamai daugiau keblu-
K
UO TO ..AIKO, kai pa sirodė pirmosios Univer siteto kiemo teatro afi šos, praėjo metai. Reikia pripažinti, kad jau pats išėjimas iš uždarų patal pų į romantišką, visų mylimą filologų kiemelį buvo drąsus žygis. Dar drąsesnis ir ryžtin gesnis jis atrodo, kai pagalvo ji apie Vydūną, jo „Pasau lio gaisrą. Apie „Pasaulio gaisro" in terpretavimo principus sceno je gana problematiškai buvo didvyriško humaniškumo „Tarybinio studento" kontrastą, laisvų žmonių ir rašyta praeitų metų 28 nūmeryje (au grobikų konfliktą. Šiemet Vilniaus universite torius V. Bagdonavičius). Šį to kiemo teatras užsimojo dar kart norėtųsi nauju rakursu plačiau: parengė net tris vaspektaklį, karus-spektaklius, kurių vie pasižiūrėti į patį nas — to paties „Pasaulio kuris per metus kiek pasikei gaisro“ pakartojimas. Pirmuo tė ir, kaip įprasta sakyti, „iš ju vakaru-spektakliu, pava- augo", pasvarstyti jo meninę dintu „Inauguratio“ (lotyniškai — iškilminga pradžia, sandarą. (Literatūrinės šio kū rinio vertybės literatūros kri atidarymas), Kiemo teatras ______ lyg ir pasveikino studijų su tikų jau buvo šiek tiek gvil važiavusį jaunimą. dentos, o ateityje, reikia tiDaug gero pamatėme ir iš kėt'is, apie tai bus rašoma dar girdome tą vakarą. Tik norė Svarbu suprasti, josi, kad vakaras, pavadintas išsamiau), taip iškilmingai, eitų gyves kokie yra Vydūno-dramaturniu tempu, kad jame būtų go tikslai, koks jo stilius pla daugiau studentiško išradin gumo, aktualijų ir jumoro. čiąja šio žodžio prasme ir kaip Jo Savotiška vakaro atrakcija ta mes šiandien turėtumėm po mimas (stud. R. Zabulis). Teatrą suvokti. Vydūniška tragedija, hauptPasižiūrėjus spektaklį, teisė maniška simbolinė drama — ar jis tik A. Liobytės misterija vilioja tai kyla mintis: Universiteto liaudies teatro transportuotas į kiemą, ar iš režisūrą ir vaidintojus. Tai tikrųjų įkūnija KIEMO TEAT nedviprasmiškas polinkis į RO principą? monumentalų teatrą. Jis pui kiai derinasi prie žilų seno Kiemo teatras (čia gali būti sios mūsų sostinės mūrų. No taikoma ir aikštės teatro są risi palinkėti didelės sėkmės šiam savitam Universiteto te voka, nors tarp jų yra šioks atrui, nes jame plazda drą- toks skirtumas) turi savo isto sios iniciatyvos, nuoširdžių i riją (skaičiuojamą nuo vidur ieškojimų dvasia ir jaunystės amžių), tradicijas, taisykles. polėkis. Ant. VENGRIS Aišku, kiekvienoje šalyje jis reiškėsi savaip — priklauso (Sutrumpintai iš mai nuo uždavinių, kuriuos „Literatūros ir meno“)
SKIRTINGOS NUOMONĖS
N
ĮDOMI. NAUJA REIKALINGA g, g, 1(11
NIVERSITETO liaudies teatras — pats jauniausias mūsų respublikoje, tačiau jis bene ir pats įdo miausias savo kūrybiniu verž lumu, savito veido ieškoji mais. šiame liaudies teatre veikia dvi grupės. Viena, pa sivadinusi kamerine, yra pa sišovusi statyti didesnės ap imties dramos kūrinius, kaip J. Baltušio „Novelių apie mei lę" inscenizaciją (jau keletą kartų suvaidinta), G. Hauptmano drama-pasaka „Paskendęs varpas“ (režisuojama) ir pan. Šiai grupei vadovauja akt. Leonas Ciunis. Antra grupė pasivadino „Paradoksu“. Tai trupė, kurioje savo jėgas ban do savarankiškiausi jaunieji vaidintojai bei režisieriai — studentas žurnalistas Juozas Pocius, jau pastatęs S. Šalte nio „Giljotiną“, ir Povilas Bielskis, režisuojąs jauno dra maturgo, inžinieriaus S. Igna tavičiaus vienaveiksmę pjesę „Triušių sala“. Pats V. Limantas dabar už sidegęs Kiemo teatru. Dar pernai rudenį atkreipė dėme sį jo surežisuota Vydūno tra gedija „Pasaulio gaisras“, ku ri buvo jau kelis kartus su vaidinta Sarbievijaus kieme. Nors spektaklyje kartais ir sutrikdavo garso bei šviesos efektai, tokie svarbūs kiemo scenai, kolektyvas sugebėjo sąlyginio teatro priemonėmis išryškinti vokiško kaizerinio brutalumo ir lietuvės moters
a
Rr\
č O
Šiandien supažindiname skaitytojus su Graifsvaldo universiteto laikraščiu „UNSERE UNIVERSITAT". („Mūsų universitetas"). Šalia savo aukštosios mokyklos aktuali jų, šis laikraštis vis dažniau pasakoja apie draugiškus ry' šius tarp Graifsvaldo ir Vil niaus universitetų. Spalio 9 dienos numeryje „Unsere Universitat" talpina net du straipsnius, kurie gal bus įdomūs mūsų skaitytojui. Apie juos čia trumpai ir papasako sime. „SVEČIUOSE PAS DRAU GUS" — taip vadinasi U. Bernhardto straipsnis apie de vynių studentų-fizikų praktiką ir viešnagę Lietuvoje. Auto rius labai šiltai atsiliepia apie vilniečių svetingumą, pastan-
jfMsere UnfVCF5l't«t gas kuo geriau priimti svečius. Vokiečių studentai tris sa vaites mokėsi dirbti su skai čiavimo automatais „Minsk2' . Su pagarba atsiliepiama apie prof. A. Jucį, kurį vo kiečiai prisimena nuo jo’ viešnagės Graifsvalde (ten profesorius skaitė paskaitas). Vokiečių studentai didžiuoja si, kad Vilniuje jie išmoko dirbti su elektronine skaičia vimo mašina ,,Minsk-22", ir egzaminus visi išlaikė tik penketais. Salia pagrindinių praktikos uždavinių, svečiai su dideliu profesiniu susido mėjimu apžiūrėjo ir susipaži no su Teorinės fizikos, Astro fizikos, Radiofizikos ir Puslai dininkių fizikos katedrų dar bu. U. Bernhardto straipsnyje plačiai papasakota apie turi-
ningą laisvalaikį Lietuvoje. Šiltu žodžiu autorius mini grupės vertėją Ireną Tumavičiūtę, kurios dėka jie nuo dugniai susipažino su Vilniu mi, jo istorija ir architektūra, praleido daug gražių valandė lių Trakuose, Kaune, Druski ninkuose. Fizikams nesvetima pasirodė lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio kūryba, su kuria jie turėjo progos susipažinti ir Kaune, ir Druskininkuose, jie žavėjosi ir A. Žmuidzina vičiaus velnių kolekcija. Kiek vienam iš mūsų, sako auto rius, viešnagė Vilniuje ilgam liks neblėstantis įspūdis. O apie mūsų studentų viešnagę Vokietijoje pasakoja kitas straipsnis. Jo autorius Jensas Ianghameris šią vasarą buvo Graifsvaldo darbo ir poilsio stovyklos viršininkas. Šioje tarptautinėje studentų sto vykloje dirbo 30 mūsų Uni versiteto studentų, 28 vengrai ir 31 vokietis. Apie šią vykią jau buvo rašyta
KIEMO TEATRAS AR TEATRAS KIEME? mečių išbandymus, galėtų būti panaudoti kiemo teatre. Tačiau mūsų laikmečio są lygomis vien tik graikų teatro formų toli gražu nepakanka. Vydūnas teatrui kėlė griež tus reikalavimus, nes teatras jam buvo tarsi priemonė tau tai auklėti. Sukaustyta Vydū no etika (kalbant kad ir apie „Pasaulio gaisrą“) turėtų atsispindėti pačioje spektaklio meninių vaizdų struktūroje. Tragedija įrėminta dviem dali mis: „Įeiga" ir „Išeiga" — simboliniais, perkeltinės pras mės paveikslais, ir jų negali ma išskirti, nes visos šios trys dalys glaudžiai tarpusavyje susietos. Spektaklyje simbo liai, kuriais Vydūnas kalba „Įeigoje“ ir „Išeigoje", atro do, yra iššifruoti vidurinėje dramos dalyje. Ar ne geriau būtų šias dalis atskirti išorinė mis priemonėmis (apšvietimas, veiksmo ritmas, muzikinė charakteristika), o ne vaidy bos stiliumi? Jeigu „{eigoje" ir „Išeigoje" dar yra išlaikyti kiemo teatro principai, tai vi durinėje dalyje jaučiamas buitiškumas, judesys joje — ne apvaldytas, chaotiškas ir ne pajungtas muzikai. Šie mo mentai gana giliai įsirėžia žiū rovo atmintin ir norom neno rom sudvejoji: ar tai kiemo teatras ar tiktai sušalęs teat Studente", bet jdomu, kaip ras kieme? A. ČAPLIKAS mūsų darbą vertina šeiminin kai. O įvertinimas puikus — kepinant saulei, mūsų studen tai nelengvą užduotį įvykdy davo 115 procentų, tuo nuste bindami net pačius darbo or ganizatorius iš gamyklos. Tarp studentų ir darbininkų užsi mezgė artimi, draugiški san tykiai. Neretai meistrai ir šei mininkai pasikviesdavo studentus pas save į namus, arba atvirkščiai — kartu juos galima buvo pamatyti vaka rojant studentų būry ar sporto aikštelėje bežaidžiant, visiems labai patikdavo literatūriniai vakarai, kurie retai kada ap sieidavo be pamėgtų lietuviš kų cepelinų. Svečiai išvažiavo, liko atmi nimo dovanėlės ir draugystė, kuri brangesnė už viską, nes išbandyta bendro darbo ir rū pesčių metu, baigia savo straipsnį Jensas Langhameris. Pagal „Unsere Universitat", paruošė K. JURGAITIS sau kėlė, nuo atlikėjų ir kitų priežasčių, kurias net išvar dinti trumpame straipsnelyje nėra lengva. Savaime suprantama, ne vi si teatro žanrai tinka kiemo teatrui. Visų pirma, matyti, reikėtų pradėti nuo dramatur gijos. Vargu ar galima kieme, po atviru dangumi, vaidinti psichologinę dramą, tarpstan čią keturiose sienose bei rei kalaujančią intymios žiūrovų salės, uždarumo atmosferos. Kiemo teatrui bene labiau siai taikytinos tragedija ir ko medija, nes būtent jos (aišku, kiekviena savaip) sprendžia svarbiausius visuomeninius klausimus. Manau, kad pasi renkant pastatymui tragediją, tikslinga prisiminti senovės graikų teatrą, į kurį rinkdavo si plačiausi visuomenės sluoks niai ir, didžiai susidomėję, žiūrėdavo po tris tragedijas iš eilės, o pabaigai — kupiną aktualijų komediją. Šiandien sunku įsivaizduoti ir tokį te atrą, ir tokį žiūrovą, bet verta pagalvoti, kuo stulbino anų laikų teatras. Senovės Graiki joje subrandinti tragedijos pateikimo meniniai principai (epiškumas, maštabiškumas, santūrumas, akcentuotas min ties išryškinimas), praėję šimt
TEISININKAI
KREPŠINIO AIKŠTELĖJE Kas pasakys, kad teisinin kai nemėgsta sporto? Kaip ži nome, rankinio aikštelėje Tei sės fakulteto merginos buvo pirmos Universitete. Vyrai — antrieji. O neseniai trečiakursiai vy rai pasiūlė kursų vaikinams susitikti krepšinio aikštelė je. Kovojom atkakliai. Stip riausieji buvo pirmakursiai. Antrąją vietą užėmė varžy bų iniciatoriai — trečiakur siai. Trečioji vieta atiteko IV kurso vyrams. Panašūs renginiai numatomi ateityje. Tai Teisės fakulteto sporto entuziastų S. Brinevičiaus ir E. Cerskaus iniciaty va. J. SURBLYS
Į KELIONĘ Fizikos fak. antrakursis R. Paukštė išvyko į Krasnodarą, į „Olimpinių vilčių" šaulių turnyrą. Lietuvos „Dinamo" rinktinės sudėtyje fizikas V. Blonskis ir ekonomistas A. Olišauskas išvyko į VDR. Jie varžysis su vokiečių šauliais tranšėjinėse aikštelėse.
POKALBIS BUS NAUDINGAS? (Atkelta iš 3 psl.) jančios padėti išvalyti langus, atseit, jos nė karto tai nėra dariusios. Tai kas gi pagaliau kaltas dėl nešvaros? Pasirodo, šis iš pažiūros pa prastas klausimas gana sudė tingas, nes: apie valytojų bei komendantų darbą ir tų tobu linimą labai mažai rašoma pe riodinėje spaudoje; trūksta li teratūros apie valymo medžia gų sunaudojimo normas; nėra jokių nurodymų apie reikala vimus valytojų bei komen dantų kvalifikacijai. Keliant valytojų darbo ko kybę, tikslinga būtų materia liai skatinti valytojas, tuo tarpu Universiteto -darbo už mokesčio fondas negali būti .skiriamas premijavimui. Susirinkime buvo iškeltos tokios mintys: komendantai turėtų stengtis, kad valymui skiriamos medžiagos atitiktų joms keliamus reikalavi mus, įtraukti studentus į šva ros palaikymą, tačiau ne ta prasme, kad jie dirbtų už valytojus. Studentai privalo saugoti patalpų švarą. Reikia sustiprinti švaros kontrolę, stengtis, kad Universitetas taptų, jaukesnis, švaresnis, jaunesnis. V. PUTRIMAITE
auditorija KIEKVIENAM SAVO, KIEKVIENAS TURI SAVO LIKIMĄ — MANO MUSŲ DAILININKAS.
ŠAUDYMO PIRMENYBĖS
m Rl SL IN
enioras I
r Uksas
t'
?igj U Ii / nij/
Oberfuksas
Senjoras II
Diplomantas MAŽOJI STUDENTIŠKA ENCIKLOPEDIJA
AKTYVISTAS — studentas, praleidinėjantis paskaitas su pateisinama priežastimi. BIBLIOTEKA — priverstinio savarankiško darbo vieta. KILNIAŠIRDIŠKUMAS — savybė, geriausiai įsikūnijusi seniūne, dangstančiame pa skaitų praleidinėtojus. BARZDA — nepaprastai subtilios dvasinės studento or ganizacijos ženklas. VIENETAS — vienintelis ba las, nuo kurio apdraustas stu dentas. Čia esminis aukšto sios ir vidurinės mokyklų skirtumas. PIRMŪNAS — šviesos spin dulys tamsos karalystėje. IŠSIBLAŠKYMAS — aukš čiausias susikaupimo laips"sTUDENTAI PASKUTINĖJE PASKAITOJE — mirusios sie los. AVANTIŪRIZMAS — vertin ga savybė, kurią studentas įgyja besimokydamas univer sitete. Nepakeičiamas daly kas per sesiją.
Šeštadienį ir sekmadienį vyko Universiteto šaudymo pirmenybės. Nuotraukoje: VVU čempio nas pralime MŠ-3 šautuvu po
Kompasas knygų jūroje TSRS spaudos komitetas leidžia savaitraštį „Knižnoje obozrenlje". Operatyvi laikraščio informacija apie visas knygų naujienas yra gera pagalba dėstytojams ir studentams moksliniame darbe. Prenumeratos kaina me tams — 2,40 rub. Laikraštį galima užsiprenumeruoti ir mažesniam terminui. Skaitykite „Knižnoje obozrenije" — jis padės jums perplaukti knygų jū rą-
10 šūvių į apvalų taikinį iš 3 padėčių Teisės fakulteto at stovas sp. m. R. Kurklietis. Pratimas pistoletu MP-1 10 šūvių j apvalų taikinį Nuo traukoje: šaudo EF pirmakur sė L. Bernotaitė (II vieta) ir MMF antrakursė Z. Semaškaitė (I vieta). K. TRAŠKA
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
niiniuiiiiiiiuiiuiiiiiiuuiiuiiiiiiiuiiuiii
B uaiavBiras scabencas REDAKCIJOS
ADRESAS:
Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK lei dyklos spaustuvė Vilniuje.
LV 13152
Užs. Nr. 4291