canyBos sccioencas s
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. spalio 11 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 30 (889)
. . .PASKUTINĮKART
ŠIEMET NUSKARDĖJO STUDENTŲ BALSAI
LAUKUOSE. UNIVERSITETO
AUDITORIJOS, LABORATORIJOS,
KABINETAI — VĖL PILNI
JAUNŲ VEIDŲ:
BESISYPSANČIŲ, SUSIRŪPINUSIŲ. SIS SEMESTRAS kaip reta TRUMPAS — JOKIEMS „ĮSIBĖGĖJIMAMS" LAIKO NĖRA: JUK, GALIMA
SAKYTI, SESIJA — ČIA PAT.
V. VERBAUS nuotr.
MOKYTI AUKLĖJANT, AUKLĖTI MOKANT Doc. A. JABLONSKIS
Šiuolaikiniame komunizmo statybos etape gyvenimas iš kelia vis naujus uždavinius ir reikalavimus ruošiant aukš tojoje mokykloje kvalifikuotus specialistus. Be to, svar bu ne tik dalykinės specialisto kvalifikacijos, bet ir jo politinis sąmoningumas. Dėl to pedagoginiame darbe vis didesnę reikšmę įgyja mokymo ir auklėjamojo proceso gerinimas ir apskritai dėstymo metodikos tobulinimas. Dėstymo metodika apibrėžiama kaip labiausiai efekty vią atskirų disciplinų mokymo priemonių ir metodų siste ma, besiremianti didaktikos ir metodologijos pagrindais ir atskleidžianti mokymo ir auklėjimo proceso bendruosius dėsningumus. Tarybinės mokyklos uždavinys yra mokyti ir auklėti studentus komunizmo dvasia, ruošti juos akty viais komunizmo statytojais. Čia ypač svarbų vaidmenį turi atlikti visuomeninių mokslų dėstytojai, kadangi jų dėstomi dalykai betarpiškai padeda idėjiškai auklėti, for muoti materialistinę pasaulėžiūrą. Aišku, tai visiškai nereiškia, kad specialiųjų disciplinų dėstytojai bent kiek galėtų sumažinti savo skaitomų pa skaitų auklėjamąjį poveikį. Svarbu pasiekti, kad visas dėstytojų kolektyvas aktyviai dalyvautų mokymo-auklėJimo darbe, kad, vertinant jų darbo rezultatus, būtų atsi žvelgiama ne tik j mokslinės-pedagoginės veiklos lygį, bet ir į dalyvavimą idėjiniame jaunųjų specialistų auklė jime ir visuomeniniame kolektyvo gyvenime. Dėstymas turi būti organizuotas taip, kad kiekviena mokymo proceso forma skatintų studentų mąstymą ir kū
rybiškumą, suinteresuotų juos savarankiškam darbui. To dėl reikia naudotis tam tikra metodika, didaktika. Kiekvienas dėstytojas savo pedagoginiame darbe turi vadovautis principu: „mokyti auklėjant, auklėti mokant", nes mokymo ir auklėjamojo darbo procesai sudaro vieny bę, neatskiriamos visumos dalis. Bet koks mokymas tuo pačiu yra ir auklėjimas. Paruošti sąmoningą, tvirtos materialistinės pasaulėžiūros ir kūrybiškai galvojantį jauną specialistą — sudėtingas ir sunkus uždavinys. Tam reikia panaudoti daugelio metų auklėjimo priemonių kompleksą, kur mokymo ir auklėji mo procesai būtų neatskiriami. Neatsitiktinai V. Leninas pabrėžė, kad „bet kokioje mokykloje svarbiausia — idė jinis-politinis kryptingumas". Studentų auklėjimas vyksta dviem kryptimis: dėstant mokymo medžiagą ir už mokymo proceso ribų. Pasta rasis auklėjimas apima ištisą socialinių-kultūrinių prie monių visumą. Šios dvi kryptys tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą sąlygoja. Studentijos idėjinis-politinis auklėjimas visų pirma vyks ta mokymo procese. Vadinasi, dalyko dėstymas — svar biausias komunistinio auklėjimo kanalas. Dėstytojas stu dentų auklėjimo požiūriu turi pergalvoti kiekvieną dėsto mo kurso temą. Kiekvienoje paskaitoje svarbiausia yra tai, kad išdėsty ta medžiaga, žinios taptų studento įsitikinimais. Svarbu ir tai, kad tie įsitikinimai remtųsi ne aklu tikėjimu, o mokslo žiniomis, logika ir gyvenimo praktika. Tačiau, būkime savikritiški, mes padarome dar ne vis ką. Dar būna atvejų, kai keliame problemas, neatsižvelg dami į auditoriją, gerai nežinodami, kas labiausiai jaudi na jaunimą, kuo jis domisi. Čia turėtų padėti mums ar timesni kontaktai su komjaunimo organizacijomis. Dar silpnai ugdomas klasinės nuovokos jausmas. Studentai — jauni žmonės, mažai patyrę. Mūsų pareiga — išmokyti juos giliai ir principingai iš klasinių pozicijų vertinti kiekvieną svarbų vidaus ir užsienio politikos reiškinį. Kartais dėl nepakankamo dalykinio pasiruošimo arba pe dagoginio meistriškumo stokos paskaitos būna neturinin gos ir neįdomios. Pasitaiko, kad dar iki galo neįveiktas formalizmas ir akademiškumas. Tokiais atvejais studen(Nukelta į 3 pusi.)
ekonominį vystymąsi. Prane šėja pažymėjo, kad respubli kos liaudis, VVSDP vadovau. jama, sparčiai kūrė savo ša ly socializmą, kovojo už pa žangą, taiką, demokratiją. B. Zalogaitė supažindino su už sienio kalbų mokymu VDR ir jo problemomis. Savo prane šime ji priminė svarbų įvy kį Vokietijos švietime — 1946 m. mokyklų demokrati Spalio 7 d. Vokiečių filo zavimą, kalbėjo apie rusų, logijos katedra ir V k. ger anglų, pracūzų bei kitų užsie manistų pirminė komjaunimo nio kalbų dėstymą VDR. R. organizacija visus pakvietė į Kačiuškaitės pranešimo te Kolonų salę, kur įvyko VDR ma — svarbiausieji šiuolaiki 25-mečio minėjimas. Jį pradė nės VDR literatūros bruožai. jęs katedros vedėjas e. doc. Ji pabrėžė, kad, kuriant so p. A. Tekorius nuoširdžiai pa cialistinę visuomenę, literatū sveikino svečius: TSRS—Vo rai iškyla svarbus vaidmuo kietijos draugystės draugijos — padėti auklėti naują žmo Erfurto apygardos pirmojo gųUž pakvietimą dalyvauti sekretoriaus pavaduotoją U. Vagner, VVSDP Erfurto ko minėjime svečių vardu padė miteto sektoriaus vadovą K. kojo U. Vagner ir K. Ugenas. H. Cygenriukerį, Leipcigo Juos pradžiugino, kad tiek aukštosios prekybos mokyklos daug merginų ir vaikinų stu Prekybos ir geografijos ka dijuoja jų gimtąją kalbą, ge tedros vedėją doc. dr. K. II- rai ją moka, labai domisi jų geną, tos pat mokyklos vyr. šalimi. „Nors tokios šventės metu asistentą K. Fune (Ch. Fournes), Greifsvaldo universiteto esu toli nuo namų, — pasakė dėstytoją, šiuo metu dėstan B. Can, — tačiau jaučiuosi čią pas mus, B. Can, ir jų kaip namie — taip šiltai ma Man asmenyje visus VDR darbo ne priėmė Lietuvoje. žmones respublikos jubiliejaus labai džiugu, kad ne jūs, ne aš, o mes visi drauge šven proga. čiame mano šalies gimtadie Studentė G. Daubaraitė per. nį". skaitė pranešimą apie VDR V. KANIŠAUSKAITĖ I k. žurnalistė susikūrimą ir jos politinį bei
PAMINĖJO VDR 25-metį
Siame PUSLAPYJE:
•K Apie visuomenės moks lų darbų konkursą. Respubli kinis turas
'4- Apie naują doc. J. Gal vydžio knygą — vadovėlį studentams
Apdovanojimai — studentams, katedrai Susumuoti sąjunginio konkurso geriausiam 1973—74 mokslo metų studentų darbui gamtos, technikos ir huma nitarinių mokslų srityje išaiškinti rezultatai. TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu ap dovanoti medaliais „Už geriausią studento mokslinį dar. bą" ir du Universiteto auklėtiniai: Liudmila DAVIDAVlClENE (šiemet baigusi Chemijos fakultetą) už darbą „Aliuminio reakcijos su metileskulatinu spektrofotometrinis tyrimas"; moks), vad. doc. M. Finkelšteinaltė ir G. Streckytė, Domas KAUNAS (Istorijos fak. V k.) už darbą „Šilu tiškiai ir Šilutės spaustuvės lietuvių raštijos istorijoje (iki 1926 m.)"; moksl. vad. doc. V. Žukas.
TSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos ir VLKJS CK Garbės diplomu apdovanota Vilniaus universi teto Gamtos fakulteto MIKROBIOLOGIJOS IR AUGALŲ FIZIOLOGIJOS KATEDRA už pasiekimus sąjunginiame aukštųjų mokyklų konkurse studentų mokslinio-tiriamojo darbo geriausiam organizavimui išaiškinti.
K. Mikučionis (IV k.) už Sąjunginiai studentų darbų konkursai visuomenės mokslų, darbą „Nekapitalistinio vysty VLKJS ir tarptautinio jauni mosi kelias (Alžyro LDR pa mo judėjimo istorijos klausi, vyzdžiu)", V. Černiauskaitė (IV k.) už mais yra sudėtinė mokymo ir auklėjimo dalis. Jie atsklei darbą „Nacionalinių kultūrų Vilniuje lankėsi Varšuvos džia dideles aukštųjų mokyk vystymasis ir vieningos tary universiteto Bibliografijos ir lų galimybes: parodo jų suge binės kultūros susiformavi įtraukti studentus į mas", mokslinės informacijos institu bėjimą B. Svičiulytė (IV k.) už dar V. Piekaitė (I k.), savarankišką darbą, paskatinti to studentų grupė, vadovau moksliniam tiriamajam darbui, bą „Socialistinė inteligentija K. Požemeckis (II k.), jama dėst. A. Radziejovskos. padidinti aktyvumą, J. Balaikaitė (II k.), studijuo ir jos vaidmuo komunizmo Pažintinės praktikos metu jant marksistinę-lenininę teo kūrime", I. Skomantaitė (II k.), varšuviečiai susipažino su V. Pakštaitė (IV k,) už S. Jankauskas (I k.), Maskvos, Leningrado bibliote rijąV. Tamašiūnaitė (I k.), Penktajame sąjunginiame darbą „Taikus sambūvis ir kininkystės centrais, Vilniuje konkurse V. Gedvilaitė (II k.), dalyvavo 17820 pasaulinis revoliucinis proce aplankė respublikinę ir Uni mūsų respublikos studen sas", V. Šandaris (III k.), versiteto mokslinę bibliotekas, tų (57%). Konkurso res E. Murachina (IV k.) už A. Mačiulis (IV k.), miesto istorines vietas. Tarp publikiniam turui buvo pateik darbą „Kai kurie poslinkiai R. Bernotas (IV k.), Vilniaus ir Varšuvos studentų ta 618 darbų. Respublikinis socialistinės visuomenės saciaN. Didžiariekytė (IV k.), užsimezgė ryšiai, nutarta ben organizacinis komitetas įver linėje klasinėje struktūroje D. Kantauskaitė (III k.), dradarbiauti tarp SMD būre tino „labai gerai" 126 stu mokslinės-techninės revoliuci K. Surdonas (III k.), lių. V. Sniaukštaitė (III k.), dentų darbus. Daugiausia dar jos įtakoje", Nuotraukoje: svečiai sena bų pateikė Universitetas (204). A. Stuknia (III k.), A. Kulakauskas (IV k.) už jame miesto kampelyje. Cent Daugiausia mūsų studentų darbą „Socialistinių nacijų su S. Valis (III k.), re — Varšuvos universiteto darbų pasiųsta ir į sąjunginį siformavimas ir naujo tarp S. Štopleris (UI k.), Bibliografijos ir mokslinės in turą — 30 (iš visos respubli nacionalinių santykių tipo įsi formacijos Instituto SMD pir kos — 90). Pažymėti studentai, kurių tvirtinimas TSR sąjungoje", mininkas J. Levandovskis. R. Bagvilaitė (IV k.) už darbai teigiamai įvertinti kon Siekiant paskatinti studen D. KAUNAS tus, pasiekusius geriausių re darbą „Revizionizmo kritika kurso respublikiniame ture: R. Muraškaitė (I k.), V. Ta zultatų, o taip pat konkurso darbininkų klasės ir inteligen mokslinius vadovus bei orga tijos santykių klausimu kapi mašauskaitė (II k.), V. Gai žauskaitė (I k.), S. Alperavinizatorius, respublikos Aukš talistinėse šalyse", B. Gibaitė (III k.) už darbą čiūtė (I k.), J. Pažemeckaite tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro Įsakymu ap „Liaudies gyvenimo sąlygų pa (II k.), O. Smidtaitė (II k.), A. dovanoti šie Universiteto at gerinimo problemos IX penk Putinaitė (I k.), E. Žalnierausmetyje", kas (I k.), A. Purauskas (IV stovai: A. Kuliešius (II k.) už dar. k.), V. Tichonovaitė (IV k.), Ministerijos Pirmojo laips nio diplomais — respubliki bą „Socialistinės integracijos Z. Janušauskaitė (III k.), V. Navickaitė (II k.), A. Sekniame konkurso ture užėmę esmė ir formos", G. Jasilionytė (III k.) už mokas (II k.), G. Sitnekovas pirmąsias vietas — A. Kšenavičius (1 k.) už darbą „Japonijos ekonomikos (II k.), Ž. Ivanovas (II k.), N. darbą „Kovos su buržuazine vystymosi ypatybės po II pa Mogerytė (II k.), R. Petkevi. čiūtė (III k.). ideologija ypatumai šiuolaiki saulinio karo", Ministras pareiškė padėka J. Strepetka (II k.) už dar niame etape", G. Glebavičius (II k.) už dar bą „Optimalaus pramonės aktyviems konkurso organiza toriams, jų tarpe — prof. K. bą „Lietuvos Komunistų parti įmonių dydžio klausimas". Ministerijos Antrojo laips Navickui, ist. m. kand. P. Vit jos kova prieš buržuazinį na diplomais — užėmę kauskui, doc. M. Damidavicionalizmą buržuazijos valdy nio čiui, doc. J. Miškiniui, doc. J. antrąsias vietas — mo metais", Z. Besasparytė (I k.), Bernatavičienei, dėst. K. KalL. Anelauskaitė (II k.) už niuvienei, vyr. lab. B. SabaiJ. Uldukis (I k.), darbą „VU komjaunimo in I. Poškevičiūtė (I k.), tei, VU komjaunimo komite ternacionaliniai ryšiai 1970— M. Petrauskaitė (I k.), tui; darbų vadovams — prof. 73 m.", M. Lolai, doc. J. Bielinienei, I. Ragaišytė (I k.) už darbą R. Vinčiūnas (I k.), prof. S. Ginaitei, ek. m. kand. R. Gailiūnas (I k.), „Komjaunimo bilietas ir kom. V. Kinduriui, ekon. m. kand. P. Musteikis (II k.) jaunimo ženkliukas — kelia J. Čičinskui, ekon. m. kand. R. Budrys (II k.), lapis į pasiaukojamą darbą ir S. Krasauskui, vyr. dėst. K. kovą", V. Keliuotis (I k.), Skerstonui, doc. V. KašausS. Lapinskas (II k.), V. Bikulčius (II k.) už dar G. Bulota (I k.), kienei, doc. A. Jablonskiui, bą „Prancūzijos jaunimo kova B. Stonkevičiūtė (I k.), doc. O. Klimkevičiūtei, doc. už taiką ir demokratiją 1970— J. Lakiui, doc. G. Juknienei. 72 m.", V. Zaikauskas (I k.), A. Šalavka (IV k.) už dar V. Dubinąs (II k.), Pastaba. Kursai skelbiami bą „Studentų judėjimo išsi L. Janulevičius (II k.), vysčiusiose kapitalistinėse ša J. Kalibatas (IV k.), pagal praėjusius mokslo me J. Paurazaitė (IV k.), lyse kai kurios problemos", tus.
UŽ KNYGĄ - RESPUBLIKINĖ PREMIJA Šių metų Respublikinės premijos laureatų tarpe yra ir mūsų Universiteto Visuoti nės istorijos katedros docen tas, ilgametis jos vedėjas Juozas Galvydis. Respublikinė premija jam paskirta už kny gą, išėjusią 1972 m., — „Žmo gaus ir pirmykštės visuome. nės kilmė bei raida". Lietu vos TSR aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo minis terijos ši knyga patvirtinta kaip mokymo priemonė res publikos aukštųjų mokyklų istorijos specialybės studen tams. Ta proga supažindinsi me akademinį jaunimą su minėtu J. Galvydžio darbu. Žmonija nuo seno domisi savo kilmės klausimu. Mūsų amžius tapo tikru savo žemės atradimu. Atskleidžiami nauji pasauliai. Žmogus skverbiasi j kosmosą, istorija, ypač ar cheologija, kiekvienais metais stebina mus naujais ir netikė tais atradimais... Dar visai neseniai, vos prieš 100—150 metų, žymiau si istorikai nieko tikro neži nojo apie Troją, Cheopso pi ramides, Tutanchamono kapą, skitų kultūrą, tautų etnoge nezę ir etninę istoriją, tai ką bekalbėti apie tokius klausi, mus, kaip žmogaus kilmė, jo
30 darbų-į Maskvą
E. Paulavičiūtė (IV k.), L. Žilėnas (IV k.), V. Vazalinskas (IV k.), L. Calei (IV k.), I. Monačinskis (III k.), T. Garšva (III k.), M. Narsutytė (III k.), V. Butvilą (II k.), V. Martijošaitytė (II k.), E. Cinskienė (II k.), B. Valius (U k.), G. Daunoravičius (III k.), Ministerijos Trečiojo laips nio diplomais — užėmę trečiąsias vietas —
Kelias, kuriuo žmonija atėjo raida, visuomenė ir kita. Jau nuo XIX a. pradžios iki dabartinių laimėjimų, bu archeologija ne tik atidengė vo ilgas ir sunkus. Nepaži mums iki tol nežinomas civi nus tolimos žmonijos praei. lizacijas, kultūras, bet, glau ties, negalima kurti ateities džiai bendradarbiaudama su visuomenės. Apie tai daug gamtos mokslais, tokiais, kaip kartų yra pabrėžę K. Mark atominė fizika, kibernetika, sas ir F. Engelsas. Pirmykštės visuomenės isto geofizika, chemija ir t. t., davė mums galimybę pažinti rija ir archeologija studen iškastinį žmogų, atidengė jo tams istorikams pradėta dės raidą ir jo kultūrą. Šiandieną tyti tik po Didžiosios Spalio gerai žinome, kad žmonija, socialistinės revoliucijos, Lie prieš pasiekdama šių dienų tuvoje — tik tarybiniu laiko laimėjimus, nuėjo ilgą, sunkų tarpiu. ir dažnai tragišką kelią. Il Literatūros apie žmogaus giausias žmonijai buvo pir kilmę ir pirmykštės visuome mykštės bendruomenės laiko nės istoriją gana daug. Jos ir tarpis. Jeigu civilizacijos isto yra įvairiomis kalbomis rija tesiekia vos kelis tūks įvairių krypčių autorių. Susi tantmečius, tai pirmykštė vi gaudyti joje dažnai nėra leng suomenės istorija — bent du va. Didelės reikšmės turi milijonus metų. Tačiau tikrą tarybinių marksistinės pa žmonijos istoriją tegalima saulėžiūros autorių darbai buvo pažinti tik kada sukles apie pirmykštę visuomenę ir tėjo gamtos mokslai, kada bu žmogaus kilmę. Tų darbų vo nutraukti religiniai varž daug. Lietuvių kalba gi jų be tai, draudę kitaip viską aiš veik nėra, jei neminėsim kai kinti, negu aiškino religija. kurių verstinių darbų (V. NiŽmogus pradėjo pažinti pats kolskio, M. Kosveno) ar at save, o pažinti save buvo ir skirų straipsnių bei veikalų, tebėra būtina. Ko verti būtų parašytų T. Ivanausko, S. Pamūsų laimėjimai moksle, vilonio ir kitų. Todėl toks technikoje, mene, muzikoje svarbus studentijai skirto J. ir aplamai kultūroje, jeigu Galvydžio darbo pasirodymas. mes žinotume, kad taip buvo Knyga pateikia naujausius nuo seno. Deja, taip nebuvo. duomenis apie žmogaus kil
mę ir visuomenę nuo pat se metais Oldovajaus urve (šių niausių laikų iki pirmųjų me dienų Tanzanijoje), kurie iš talų panaudojimo gamyboje. pagrindų keičia mūsų žinias Knygos paruošimas autoriui ir schemą apie archeoantro nebuvo paprastas dalykas. Jis pus. J. Galvydžio knygoje iš turėjo peržiūrėti daugybę vei samiai nušviesti faktai, teori kalų, susipažinti ir įsavinti jos ir nevengiama jų inter gausią archeologinę, antropo. pretuoti, paaiškinti. loginę, etnografinę ir kitą me Pakankamai išsamus ir įdo džiagą, susidurti su skirtingais mus yra skyrius apie neoanfaktais ir jų interpretacija. J. tropus, jų morfologines ypaty Galvydis pasirinko vienintelį bes bei materialinę kultūrą teisingą kelią — marksistinę paleolite, mezolite ir neolite metodologiją. Tai labai svar bei anktyvųjų metalų laiko bu mūsų sąlygomis, ideologi tarpyje. Čia panaudota dau nės kovos sąlygomis. Kokius gybė faktų, šaltinių, kuriais gi klausimus nagrinėja J. Gal remiantis sprendžiami žmo nių socialiniai santykiai ir vydis savo knygoje? Knyga susideda iš įvado ir kultūra. Neapeinamas rasių ir keturių skyrių. Įvade nu jų kilmės klausimas, kuris ir sakomas reikalas pažinti pir šiandieną yra aktualus. Malo mykštę visuomenę, nurodomi nu pažymėti, kad su šiais pagrindiniai mokslai ir meto klausimais J. Galvydis yra ge dai, kurių pagalba tai galima rai susipažinęs, gerai žino ar padaryti, išdėstomi periodiza cheologinius šaltinius bei kitų cijos klausimai. Pirmame sky mokslų teorijas ir išvadas. riuje išsamiai ir nuosekliai Bendrame fone neužmiršti ir išdėstomi faktai ir prielaidos, Lietuvos teritorijos senųjų įrodantys žmogaus gyvūnišką gyventojų klausimai, — tai kilmę, pagrindinės raidos ypač pagirtina. grandys, dėl ko archeologijos Kiek per trumpai nušviestas ir antropologijos moksle dar ankstyvojo metalo laikotarpis. yra nemaža spragų. Ypač Dėl veikalo apimties paliestos teigiamai tenka vertinti ir ne visos archeologinės kultū skyrių apie archeoantropus ir ros, nesustojama ties etnoge paleoantropus. Čia panaudoti nezės ir etninės istorijos klau naujausi archeologų atradimai,- simais. Tai labai sunkūs ir kurie plačiau visuomenei nė. specialaus nagrinėjimo reika ra žinomi. Čia turima galvo laujantieji klausimai. Auto je abiejų Likių, tėvo ir sū riaus tikslas buvo nušviesti tą naus, atradimai 1966—1972 žmonijos kelią, kurį ji nuėjo
nuo pirmykščio būrio iki kla sinės visuomenės susidarymo pradžios, kas jam ir pavyko gerai padaryti. Kai kurių pa geidavimų galima būtų pa reikšti ir dėl trumpos neoan. tropų dvasinės kultūros ap žvalgos. Tačiau archeologams ir etnografams gerai yra žino ma, su kokiais sunkumais su siduriama, sprendžiant dvasi nės kultūros problemas, todėl visko iš autoriaus ir negalima reikalauti, tuo labiau, kad knygos apimtis jam buvo ap ribota. Galima būtų su auto riumi ginčytis dėl kai kurių terminų, nesutikti dėl esamų pasikartojimų, bet, nepaisant to, doc. J. Galvydžio knyga yra labai vertingas įnašas 1 mūsų istorijos, mokslą. Mūsų studentams istorikams, klau santiems archeologijos pagrin dų ir pirmykštės visuomenės istorijos kursus, šis darbas palengvins įsavinti pagrindi nes žinias, problemas, geriau suprasti dažnai sunkiai iš mokstamus dalykus. Tai puiki mokymo priemonė bei įdomus darbas seniausia žmonijos istorija besidominčiai visuo menei. Nuoširdžiai sveikiname mū. sų respublikinės premijos lau reatą, linkime jam geriausios kloties tolimesniame darbe ir laukiame pažadėtos antros da lies. Doc. P. KULIKAUSKAS
MOKYTI AUKLĖJANT, AUKLĖTI MOKANT (Atkelta iš 1 pusi.) tai negauna to, ką turėtų gauti paskaitos metu. Paskaitą galima perskaityti ir formaliai (prisilaikyti programos, vadovėlio ir kitų dėstymo reikalavimų), tačiau joje per teiksime tik tam tikrą žinių sumą ir labai nedidelį idėjinį-politinį auklėjimo krūvį. Tą pačią paskaitą, gerai pasi ruošus ir pergalvojus, galima perskaityti taip, kad ir studentai, ir dėstytojas jaus didelį moralinį pasitenkinimą. Darbo patyrimas leidžia teigti, kad geros, turiningos paskaitos studentai noriai klauso, o įrodytus ir suprastus teiginius neblogai prisimena. Geras dėstytojas studentą imponuoja ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip asmeny bė. Jis laukia iš dėstytojo tiesaus it atviro žodžio, jo po zicijos, sakykim, aktualiais vidaus ir užsienio politikos klausimais ir pan. Jeigu nevengiama aštrių klausimų, pa skaitų ir seminarų metu atsiranda draugiška, kūrybiška atmosfera, geras kontaktas tarp dėstytojo ir auditorijos. Jei studentai tiki dėstytoju, jo žiniomis,. moksliniu sąži ningumu ir principingumu, atvirai gali pasikeisti nuo monėmis juos dominančiais klausimais, seminarų metu kyla gyvos diskusijos. Tokių seminarų metu į sudėtingus klausimus sugeba teisingai atsakyti patys studentai. Didelė studentų auklėjimo mokykla yra seminarai. Stu dentai, savarankiškai pasisakydami arba ruošdami sudė tingomis problemomis referatus, išmoksta įrodinėti, argu mentuoti, diskutuoti, apginti savo poziciją. Tuo pačiu studentai ne tik įtvirtina savo materialistinę pasaulėžiūrą, bet ir ruošiasi kaip būsimi propagandistai, marksizmo-le ninizmo idėjų skleidėjai. Visuomeninių mokslų dėstytojai kai kuriuose fakulte tuose leidžia kartais seminarus pravesti gabesniems stu dentams. Tai duoda ne tik efektą, bet ir ugdo busimojo organizatoriaus ir vadovo įgūdžius. Vadinasi, studentus reikia mokyti kūrybiškai mąstyti, savarankiškai dirbti. Todėl šiuolaikinėje didaktikoje vis labiau įsitvirtina nauja koncepcija. Jos esmė tokia, kad pagrindinis dėstytojo uždavinys yra ne gatavas žinias dėstyti, o organizuoti aktyvų studentų mokymo-pažintinį darbą, kur j pirmą planą iškeliamos studentų savarankiš kos studijos, jų sugebėjimų ir asmenybės formavimas. Kadangi idėjinis-politinis studentų auklėjimas vyksta ir mokymo procese, ir už jo ribų, t. y. dalyvaujant stu dentams visuomeniniame-politiniame gyvenime, katedros vis didesnį dėmesį skiria studentų auklėjimui už mokymo proceso ribų. Sį darbą visuomeninių mokslų katedros at lieka glaudžiai bendradarbiaudamos su specialiosiomis katedromis, dekanatais, visuomeninėmis organizacijomis. Universiteto politinės ekonomijos katedros, kaip ir ki tos šalies aukštųjų mokyklų visuomeninės katedros, už ima pirmaujančią padėtį studentų auklėjime ir už moky mo proceso ribų. Dėstytojai aktyviai dalyvauja Universi teto, ypač fakulteto, kuriame dirba, visuomeniniame gy venime, dažnai yra skiriami grupės kuratoriais, bendra darbiauja su fakulteto visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja kai kuriuose studentų susirinkimuose, skaito pranešimus įvairiomis pasaulėžiūros formavimo ir politi nio auklėjimo temomis, dalyvauja studentų mokslinių konferencijų ir konkursų rengime, domisi studentų bui ties, kultūros, laisvalaikio ir kitomis problemomis. Studentų auklėjimas mokymo procese daugiausia for muoja sąmonę, o auklėjimas už mokymo proceso ribų — įpročius. Auklėjimas už mokymo proceso ribų išryškėja studentų požiūriu į darbą, mokslą, visuomeninius įsiparei gojimus, jų santykius su draugais, vyresniaisiais, šeimoje, bendrabutyje, visuomenės susibūrimuose ir pan. L. Brežnevas Visasąjunginiame studentų sąskrydyje kalbėjo: ,.Smulkmenų auklėjamajame darbe nėra ir ne gali būti. Juk čia reikalai sukasi apie vieną iš sudėtin giausių ir atsakingiausių dalykų — sielos, charakterio formavimą, ateities statytojo širdies ir proto grūdinimą".
nuo
ĮenktadienioJ>
lfajjpnhtadi«nio /
Nuo spalio 1 d. iki 31 d. vyksta sąjunginis kelių eismo saugumo mėnuo. Suaktyvėjo darbas ir mūsų universitete. Šio mėnesio saugaus eismo reikalams geriau tvarkyti su daryta komisija. Jos pirminin kas — e. doc. p. V. Urbonas. Vakar komisijos nariai susiti ko Rektorate ir aptarė mė. nėšio renginius mūsų aukš tojoje mokykloje.
M
Prieš keletą metų ekon. m. kand. S. Imbrasas stažavosi Prancūzijoje. Jo mokslinės stažuotės vadovas buvo Pary
žiaus valdymo instituto direk torius, Sorbonos universiteto profesorius dr. Marselis Kape (Marcei Capet). Asmeniniai kontaktai nenutrūko iki šiol, o netgi išsiplėtė: mūsų uni versiteto kvietimu į Vilnių at vyko pats prof. dr. M. Kape. Svečias Pramonės ekonomikos fakultete skaitys paskaitų cik lą gamybos valdymo organi zavimo klausimais: „Prancūzi jos įmonės vadovo proble mos", „Administracijos valdy mo kadrų ruošimo ir jų kva lifikacijos kėlimo sistema Prancūzijoje" ir kt. Prof. dr. M. Kape taip pat žada aplankyti Mokslinėstechninės informacijos institu tą, KPI, pabuvoti Druskinin kuose, Trakuose. Svečias buvo priimtas Uni versiteto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus ir Pramonės eko nomikos fakulteto dekano doc. L. Jasinsko. A. DARGUŽIS
REKTORATAS ir 10 dienomis UniverPRANESA, siteto dieninio skyriaus kad lapkričio 7, 8, 9 studentams užsiėmimų
Man pasitaikė maloni proga atvažiuoti su moksline ko mandiruote į Vilniaus univer sitetą. Medicinos fakulteto Hi gienos katedroje susipažinau su kolegų pedagogine, moksli ne, auklėjamąja veikla. ■ Katedros darbuotojai šiltai mane priėmė ir buvo labai atidūs. Vedėjas prof. V. Kvik lys pats rūpinosi, kad mano komandiruotės programa būtų kuo turiningesnė, o mano „ku ratorius" gydytojas B. Rutkis padarė viską, kad ji būtų įvykdyta. Esu labai dėkingas ir dekanui prof. dr. S. Paviloniui, kuris mane priėmė ir supažindino su fakulteto struk tūra bei moksliniu darbu, ir gydytojams Kisieliui, Mažutavičiūtei, doc. A. Bitei, ir vi
Iki naujų susitikimų! siems darbuotojams už rūpes tį, už paramą. Daug informacijos apie po litinį darbą suteikė partinės, komjaunimo, profsąjungos or. ganizacijų atstovai. Džiaugiuo si, kad buvau maloniai priim tas respublikos sveikatos ap saugos ministro pavaduotojo M. Zaikausko ir galėjau suži noti apie Tarybų Lietuvos gy ventojų medicininį aptarnavi mą. Teko dalyvauti bendrame Higienos, socialinės higienos ir sveikatos apsaugos bei Gerontologų mokslinių draugijų posėdyje. Daug naudos davė ši galimybė pasidalinti geron-
tologinės problematikos paty rimu. Dvi savaitės — tai lyg aki mirka. Tačiau aš spėjau daug pamatyti, išgirsti, pasimokyti. Mane domino socialinės hi gienos ir sveikatos apsaugos organizavimo, medicinos is torijos kursų dėstymas, idėji. nis -auklėjamasis darbas, mokslinių tyrimų temos. O kokia turtinga jūsų Vil niaus istorinė praeitis ir gra žios ateities perspektyvos. Jū sų šalis labai svetinga, ir aš visada minėsiu čia praleistas man brangias dienas. Tikiu, kad Prahos ir Vil
ūkyje baigtas, ryt — namo, į Universitetą! Vakare paskuti nis susitikimas su maloniais aukštaičiais. Dieną, pasikabi nę ant pečių puskiaurį būgną ir apynaujį akordeoną, leido si per laukus, kviesdami į saviveiklos vakarą. Reikia at silyginti savo šauniems šeimi ninkams už tėvišką rūpestį. . . Susirinko ūkio vadovai, pa norėjusieji aptarti nuveiktus darbus, padėkoti už darbštu mą. Iš tų dviejų primargintų baltų lapelių, kuriuos man dovanojo ūkio pirmininkas P. Platas, nusirašiau kelis duo menis. (Jis juos perskaitė iš kilmingoje aplinkoje visiems studentams, dalyvaujant pir. minės partinės organizacijos sekretoriui, ūkio agronomui ir sumaniam brigados vadovui A. Arsenavičiui. Bene pats svarbiausias iškilmių dalyvis — kolūkio buhalterė, kuri iš mokėjo pinigus. Vyrai į ran kas gavo po 100 rublių! Tai bent!) Taigi, mūsų studentai „Auš ros" kolūkyje sutvarkė 1380 tonų grūdų ir 1000 tonų pre suotų šiaudų, šiaip sukupetuotų. Paskutinėmis savaitėmis prisidėta ir prie bulvių kasi mo. Iš 70 hektarų bendro plo to nukasė 20 hektarų ir pri rinko 80 tonų pirmarūšių gumbų. Kolūkis už visus dar bus sumokėjo apie 3 tūkstan čius rublių. Trumpą savo kalbą pirmi ninkas baigė. Įteikiami Garbės raštai. Pir. muoju eina V. Ivoškevičius. .. Laikas ir koncertui. Jį pradeda Salomėjos Nėries eilėraščiu D. Kalačiovaitė. Man atrodė, kad Dalia gali būti ir aktorė. Gerai skaitė — nieko nepasakysi. Ir kiti nu meriai atlikti su ugnele. Žiū rovai ilgai plojo už neblo gą intermediją. Tik dainuoti reikėjo kur kas balsiau. (Gir dėjau kaip jie grįžta iš bul vių lauko: visa apylinkė skamba, aidi Aukštaitijos kal vos). Paskui išsiskyrė. Rytą jau važiavo Vilniaus link, atsi sveikinę su žeme, kuriai buvo reikalingos jų tvirtos rankos. J. POCEPAVlClUS K. MIKOLIŪNO nuotr.
Kodėl Paukščių taku vadinamas žvaigždynas, tiek kartų užvaldęs mūsų žvilgs nius, tiek dainių apdainuo tas? Kitos tautos jį vadina grai kų kalbos žodžiu — Galakti kos juosta. O tai, kad lietu višką šio ir daugelio kitų žvaigždynų pavadinimus turi me, rodo, jog senovės Lietu voje buvo stipri liaudies ast ronomija. .. To žvaigždyno kryptim iš skrenda paukščiai, todėl jį ir pavadino Paukščių taku... Apie tai praėjusį penkta dienį U .niversiteto astronomi jos observatorijoje (Čiurlionio gatvės galas) išgirdome iš fi zikos-matematikos mokslų daktaro astronomo Antano Juškos. Mokslininkas pasako jo apie astronomiją Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų. Visi, ką traukia dangaus skliautas, gali klausytis Sąjun ginės astronomijos ir geodezi jos draugijos Lietuvos sky riaus rengiamų paskaitų kiek vieno mėnesio pirmąjį ir tre tįjį penktadienį, aštuntą va landą vakaro. Kada bus vais kus dangus, galėsite pro te leskopą pažvelgti į dangaus šviesulius. Artimiausias susiti kimas — spalio aštuonioliktą ją. Vilniaus planetariumo dar buotoja J. Podriadčikaitė kal bės apie mūsų amžiaus astro nomiją. Atėjimo neatidėliokite — astronomai perspėjo, kad da bar pietryčiuose gerai matyti Jupiteris su palydovais ir dar kai kas... Lektoriai ir teleskopas jūsų smalsumui! A. STANEVIČIUS
&
Prie įėjimo į Sarbievijaus kiemą vėl atsirado užrašas „Kiemo teatras". Čia pat atsi sėdo nuotaikingas medinis žmogutis, laikantis glėbyje re pertuarą. Šį rudenį Universi teto teatras priima nemaža svečių: Vilniaus kultūros mo kyklą, Konservatoriją, Žemės ūkio akademiją, Kauno Poli technikos institutą. Teatro dienų uvertiūra — centriniuose rūmuose, teatro salėje. Ji irgi naujagimė: iš duoda scena, švytinti medžio baltumu. Pirmąjį vakarą žiū rovai matė Kultūros mokyklos pastatymą — V. Borcherto „Žmogus grįžta". „Labai ge rais aktoriniais darbais šitas spektaklis gal ir nepasižymi, — sako režisierė dėstytoja A. Fišaraitė. — Beje, tai nenu. matėme tikslu. Svarbiausia mums — režisūriniai ieškoji mai." A. GUIGAITĖ
nebus. Lapkričio 9 d. užsiėmimai atkeliami j lapkričio 3 d.
niaus universitetų bendradar biavimas stiprės, plėsis moks liniai kontaktai. Dar kartą dė koju už nuoširdžius susitiki mus, dalykiškus pokalbius. Linkiu jums, mieli kolegos ir bičiuliai, geriausios kloties darbe ir gyvenime. Naudodamasis proga per duodu Prahos Karlo universi teto Medicinos fakulteto de kano doc. J. Suvos, mūsų dėstytojų ir studentų linkėji. mus broliško Vilniaus univer siteto Medicinos fakulteto ko lektyvui. Iki naujų susitikimų! Doc. V. ZAREMBA Prahos Karlo universiteto Socialinės medicinos ir higienos katedros vedėjas, fakulteto prodekanas
ADA tolsta gervių atsi jos technikumo bendrabučius. sveikinimo klyksmas ir Išvydome ir nustebome. Štai vejasi paukščiai išbė tau ir kaimas! O dar kasdie gančią vasarą, sugrįžta įniniai že. pietūs geriausiose Jur mę ruduo. Praėjo saulėta ja- barko valgyklos! Mums tik vapiūtė, iš rugių supynus pa rai pasisekė. Tačiau svarbiausia juk — baigtuvių vainiką. Tačiau, ir rudenėjant, kolūkių laukuose darbas. Pirmomis dienomis gal darbo nestinga. Mes, pirmo buvo kiek ir nelengva rinkti kurso lituanistai, atvykome į bulves — ir laukai atrodė Jonavos rajono Petrašiūnų ir tokie dideli ir tų bulvių tiek Liepiu kolūkius. Netrukus pra daug. Tačiau diena kita ir sidėjo bulviakasis, sukvietęs viskas susitvarkė. Ir kibirai į darbymetį darbštų traktori tapo ne tokie sunkūs ir bul ninkų būrį. Iki vėlyvo vakaro vę nuo akmens jau greičiau prie besiraitančių į tolį vagų pradėjome skirti... virė darbas. Kai dulkė įkyrus Per visas mūsų talkos die lietus, darbuodavonZės eleva nas prikasėme daugiau kaip toriuje, beicuodavome, pilda 140 tonų bulvių, nors der vome iš sunkvežimių grūdus. lius buvo nekoks. LietingesnėGėrėjomės pilnais tėviškės mis dienomis plušėdavome aruodais. sandėliuose ar prie bulvių rūRugsėjis išmokė mus suo- šiuotuvo. Kolūkyje darbas dar prasti, ko iš tiesų verta duo bą veja, tik spėk suktis. Ir nos riekė, koks savo ranko kiekvieną dieną, kiekvieną mis iškastos bulvės skonis. darbą bedirbdami, jautėme Padirbėję mes dar labiau pa kolūkiečių paskatinimą, jų milome savo gimtąją žemę. nuoširdų rūpinimąsi mūsų Atvykę iš visų Lietuvos triūsu. Džiaugėmės, kad ir kampelių, vargu ar būtume mes čia labai reikalingi ir per tokį trumpą laiką audito prisidedame prie bendro rei rijose artimiau pažinę vienas kalo. .. kitą. O čia, už 130 kilometrų, Atsisveikindami su „Gegu nuo Vilniaus, susibūrė kolek žės 1-osios" kolūkio žmonė tyvas, užsimezgė draugystė, mis, suruošėme jiems nedide išryškėjo draugų charakteriai. lę saviveiklinę programą. Nepastebimai prabėgo įdomios Kaip smagu buvo, kai mums ir įvairios darbymečio dienos. plojo kolūkiečiai, kurių ran Su daina sugrįžom, nuėmę kos sudiržusios nuo sunkaus Gerai talkininkavo mū darbo, kaip smagu, kai jų vei sų studentai žemdirbiams. gausų rudens derlių. Apie tai byloja ir Univer duose jautėme nuoširdžią pa E. DZISKA siteto Rektoriaus vardu dėką. Tai mums buvo ge gaunamos iš ūkių padė STORIJOS fakulteto riausias atlyginimas. kos, raštai. „LKP Ignalinos rajono bibliotekininkystės ir Visą kelią važiuojant į Vil komitetas, rajono DZD ta bibliografijos specialy nių skambėjo daina. Nors rybos Vykdomasis komi bės pirmakursiai triūsė daugeliui Jur tetas, LLKJS rajono ko ant rankų tvyrojo mitetas, rajono žemės barko rajono, „Gegužės pir nuospaudos, tačiau buvome ūkio valdyba nuoširdžiai mosios" kolūkyje. labai patenkinti. Ir todėl, kad dėkoja jauniesiems talki Kaip viskas bus? Kur gy darbas sekėsi ir todėl, kad tai ninkams už našų darbą, didžiulę taip mums rei vensime, kaip maitinsimės, nors pirmas, bet ne paskutikalingą paramą kovoje kaip dirbsime? Tokie klausi nis mūsų studentiškas rugsė už gausų sprendžiamųių mai jaudino kiekvieną. Jaudi jis. devinto penkmečio metų K. MIKOLIŪNAS derlių. Linkime studen no tol, kol po ilgos kelionės tams sėkmės moksle, vai RŪTINĖSE tą dieną bu atvažiavome į Jurbarko rajo singai dirbti visuomeni simieji istorikai juto no Smalininkų miestelį, kur niame darbe, didžiulės asmeninės laimės.. .“ išvydome puikius penkiaaukš malonų virpulį. Darbas Dėkoja Rokiškio, Trakų Molėtų rajono „Aušros" kolir kitų rajonų vadovai.., čius Žemės ūkio mechanizaci
K
I
K
□
MADŲ KARALIEN Studentui visada atrodyda A. KUČINSKAS APSAKYMAS vo, kad nuotolis, skiriantis jį nuo to, kas brangu ir pažįs tama, yra mirtinas lyg gyva tės nuodai. Jis sakydavo, kad klausytis vėjo galima tik ten, kur auga miškai. Sekma dienio rytais jį gąsdindavo tyla bendrabutyje — kai dar nesigirdi nei radijo taškų burbuliavimo, nei varstomų durų cypčiojimo. Tomis aki mirkomis, prabudęs, jis norė davo rėkti garsiai lyg miške pasiklydęs nepatyręs grybau tojas, šaukti, kad vėl sueitų tie gyvi žmonės, kurių nesu tinki, ir, gal būt, nebeteks tau jų susitikti. Nors jie ir gyvi, bet tu vis Vien jauti tuštumą ir nežinai, kokį ant. kapį pastatyti toje plynoje išsiskyrimo aikštėje. Su gyvu astrologus: žmonės žiūri tik pirštus ore, žiopčiojo ir aik žmogumi gal net sunkiau at į kalendorių ir violetiniu ra čiojo, — tik šalto pieno sisveikinti, negu su mirusiu. šalu giljotinuoja juodus jo gurkšnis išvaduodavo gomurį Jį traukdavo tas miestelis, skaitmenis. Užteks... nuo kančių. lyg šulinio velenas grandinę — Visą dieną nevalgęs, — Studentas prisiminė: jie su šalto vandens kibiru, — dažnai svajodavo apie kelio prisipažino jis. ten retkarčiais suvažiuodavo nes į pietus, j lagūnose pasi — Tai klausyk, Vidai, — jo draugai. slėpusį Ovidiopolį. Jie gal ir bakstelėjo jam pašonėn Jo — Ką mes veiksim ten vi numanydavo, kad vargiai pa nas, kurį visi pravardžiavo si? — kelintą kartą klausė vyks visiems sėsti į tą patį Inžinieriumi dar nuo tų lai šalia žirgliojantis Jonas. Stu traukinį, bet vis vien pla kų, kai jis stojo į Politechni dentas jį susirado šįryt. Ilgai nuodavo keliones: melas vir ką, bet, pasimokęs metus, barbeno į mažo namelio du to teisybe, kilnia ir reikalin persigalvojo ir metė. — ris Salomėjos Nėries gatvėje. ga. Studentas visada bijojo Klausyk, Vidai, aš niekaip Jonas vartėsi lovoje ir sap nuotolio tarp žmonių, greta negaliu. .. Negaliu į Žydrynavo: krinta kaštonai, bumbsi augusių. Jis kasdien svajojo niškį, — dar kartą pakartojo. — Žinau, tau čia asfaltas, į palangę. Ir niekaip nesu apie sugrįžimą. prato, kad tai Studentas. — Iš kur tu žinai, kas ta bibliotekos, fasuota varškė. — Aš sudėtas iš jo klevų, vęs laukia. Nauji metai — Viskas sterilu ir paduota. namų, rudenio rūko. Men nauji lapai. Paskirs į kitą Įlindęs ir įlindęs knygosna, džiovą gausi kiausią Eglynupio dugno ak miestą, ir švilpauk sveikas. intelektualią menėlį išlupk iš manęs, ir — Aš jiems pasakysiu, kad nuo jų, ne tik akis visai su nebėr žmogaus — sugriūsiu nepažįstamam mieste man gadinsi. kaip Koliziejus. Man visam bus nuobodu, kad aš numir Eėgo metai, smėlio krūva gyvenimui pakaktų šito mies siu ten. — Pasamdys orkestrą, jei kiemo pakrašty po truputį telio ir jūsų keturių. — Man irgi užtenka tavo gu bus nuobodu. Cha-cha. tirpo, berniukai stiepėsi aukš. kvailiojimo. Aš Estijoj prisi cha. .. tyn, ir jiems parūpo kiti žai Visi trys pratrūko juoktis. dimai. Su Žydrakaspine beli valgiau tos idilijos va iki čia, — perbraukė per Adomo Medinis tiltas tirtėjo, po juo ko tik tas, kuris negalėdavo obuolį Nerijus. Šiandien į sraunus vanduo gaivalingai įlipti į medį ir kurį visi pra statybos aikštelę pavėlavo šniokštė, purtė polius, srovė vardžiavo Paskutiniu Karei Berniūkščiai kasdien atvežti betono, po darbo jie kelis kartus apsisukdavo ap viu. sutvarkė dar dešimt savivar link juos, nerdavo gilyn vie žaisdavo indėnus ir erzinda čių, — jis buvo piktas, irz na vilnis, o jos vieton stoda vo mažąjį su Žydrakaspine, statančius dantytas pilis. Kar lus ir linkęs viską niekinti, vo kita. Jie susėdo pačiam kampe tą Paskutinis Kareivis neiš visiems prieštarauti. — Tar nauti mus nuvežė Į mažytę ir puolė kirsti padavėjos at tvėrė ir šūstelėjo saują smė akmenų plutelę-salą. Ten ka neštus pyragėlius. Kepyklėlė lio į burną arčiausiai stovė teriai atplaukia kartą per buvo čia pat, už netinkuotos jusiam, kuris, iškoręs liežuvį, žvaigždžių mėnesį. Tenykš plytų sienos. Studentas sku vaipėsi kiek įmanydamas. To čiai namukai seniai pamiršo bėjo, per tą skubėjimą kratė jau buvo per daug. Būrys
SUKRUSKIM — KONKURSAS! Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos ir Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstai gų darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto prezi diumo nutarimu spalio—gruodžio mėnesiais vyksta aukš tųjų mokyklų konkursas dėl geriausiai organizuoto stu dentų darbo, buities ir poilsio. Konkurso nugalėtojams skiriamos trys piniginės premijos: pirmos vietos nugalėto jui 500 rublių, antros vietos — 300 rublių, trečios vietos — 200 rublių. Nutarta surengti gruodžio mėnesį aukštųjų mokyklų bendrabučių konkursą, išrenkant tris geriausiai sutvarky tus. Pirmą vietą užėmusiam bendrabučiui skiriama gaire lė ir 100 rublių piniginė premija, bendrabučio komendan tas pristatomas apdovanoti 1974 m. socialistinio lenktynia vimo nugalėtojo ženklu, o bendrabučio tarybos pirminin kas — Pagyrimo raštu. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje vyks konkursas tarp atskirų jos padalinių. Darbuotojai, aktyviai prisidėjusieji prie konkurso organizavimo, bus apdovanoti 1974 m. so cialistinio lenktyniavimo nugalėtojo ženklu. Taigi, sukruskime ir siekime laurų!
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Fizikos fakulteto I k. studentai V. Laukinaitis ir A. Stonkus, Matematikos ir mecha nikos fakulteto II k. stud. E. Kauklys,
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Chemijos fakulteto I k. stud. J. Dadonas, Istorijos fakulteto III k. stud. D. Šimaitė, Filologijos fakulteto I k. stud. D. Juozaitytė, III k. stud. D. Survilaitė, Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. stud. T. Rašetnikova, III k. stud. V. Asijavičius.
KAINA 2 KAP.
Pirmakursi! Jei nuo pat pirmųjų mokslo dienų įdėmiai skaitei savo laikraštį — „Tarybinį studen tą", tur būt, prisimeni, kad rugpiūčio 30 d. numeryje buvo pasakojama apie Uni versiteto Kraštotyrininkų klu bą, tiksliau, ką jis veikė šią vasarą Joniškėlyje (Pasvalio raj.). Bet vasara ir lieka va sara. O per visus metus, nuo pat rudens, — kiekvieną sa vaitę turiningi vakarai, susiti kimai su žymiais, įdomiais žmonėmis, vakaronės su liau dies muzika, dainom, šokiais (ir čia. Universiteto auditori jose ar kavinukėje, ir įvai riausiuose Lietuvos sodžiuose ir miestuose); taip pat — pa žintinės ekskursijos po Vil nių, žygiai ir kelionės po įdo miausias respublikos vietas.
telį prie Eglynupio, kur taip pat krinta lapai ir žydi so. dai, bet nerado atsakymo. Tik prieš akis stovėjo pur purinė pilis. Smėlio mergaitė klyktelėjo ir puolė smėlio mojo ranka ir kvietė užeiti. Žmonės skubėjo pro šalį — miestą. — Jūs blogi indėnai, — vieni krimto riešutus, kiti pasakė Paskutinis Kareivis. skaitė laikraščius — niekas Jis buvo belaisvis, bet teisė nė neatsigręžė. Kažkoks veži jas. — Jūs sugriovėte mies mas, greičiausiai eskalatorius, tą kuriame gyveno mergaitė, nes negalėjai iššokti, nešė serganti nepagydoma liga. tolyn. Jis tebežiūrėjo j keis tąją pilies šeimininkę, tirps Kur jai dabar dėtis? .. .Kai Žydrakaspine vėl tančią balzganoj tolumoj. išėjo į kiemą, ji nustėro: pa Praleidom visą dieną kar krašty, ties sena vyšnia, var tu. Jau temo, kai ėjom na vinančia nuo saulės stings mo ir ginčijomės, pas kurį tančius sakus, stovėjo dide nakvos Studentas. Šiam gi lis, skaidrus miestas, su ažū nakvynė nė motais — gera riniais bokštais, kaštonų gat taip žingsniuoti šalia stipruo vėm, skambėjo varpai ir te lio Nerijaus ir nekalbiojo Inžinieriaus. Gera būti su kėjo į jūrą žydra upė. jais, kuriuos pažįsti nuo pat — Jūs pamenat tą pasaką. gimimo ir kurie tave žino Ji buvo mūsų vadovėliuose. kaip nuluptą. Tarp jų tarsi Smėlio mergaitė sirgo nepa nuogas karalius, tas teisybė, gydoma liga, žaisdama kiemo bet ir jie, po paibeliais, to pakrašty, ji prailgindavo sa kie pat karaliai! vo ligą ir nutolindavo mirtį. Siaura gatvikė jau miega. Mano Meilė serga ir negali Studentui atrodo, kad kaip niekur išvažiuoti iš šio mies tik joje gyveno ta senutė, to: čia vienintelė vieta, kur kurią sūnus čionai atsivežė auga Eldorado pušys. Jų kva iš kaimo keistu pavadinimu pas — jai vaistai. Tik tas Grinsodė. Didmiestyje senutė pušų kvapas.. . išgyveno dešimt metų ir vis Inžinierius parėmė ranko tiek tebenorėjo grįžti į kai mis galvą ir ramiai žiūrėjo mą. Bet žmonės net nesileido pro langą į raudonas buvusių į šnekas. Tada ji prisiprašė, Prekybos namų čerpes. Pa kad ją nors palaidotų to se skutinės kovo snaigės krito no kaimo kapinėse prie ke. ant jų ir palengva tirpo. lio. Jai prižadėjo ir neištesė — Vakar gavau laišką iš jo. Tokia buvo jo novelė. Valdo, — pertraukė nesma Perskaitė ją vienas dėstyto gią tylą Nerijus. Visi negrą, jas ir pasakė: „Numirė kaž biai sujudom ir puolėm jo kokia senikė, o kalbos per klausinėti. tris puslapius.. Valdas jau antri metai dir — Girdi, senutė. .. — ty bo meteorologu Antarktidoje liai sukužda Nerijus. — Ai „Svarbu, ne kur gyventi. Są manuoja. žiningai gyventi ten, kur esi, Inžinieriui nereikia ir pasi. štai kas svarbiausia”, — rašė stiebti: jo galva sulig viršu jis. Pasakojo, kaip dvi paras tiniu lango rėmu. Užuolaidė krapštėsi prie buldozerio, lė dengia tik pusę lango. įstrigusio sidabrinių ledų pro Matom mes visi. į kambarį peršoje. krinta iš gatvės liuminescen — Kažkada kartu svajojo cinio žibinto šviesa. Didelis me būti, — liūdnai tarstelėjo batas spardo senutę. Švysčio Studentas ir nusuko akis lan ja lyg sugedęs laikrodis — go pusėn. Ant buvusių Pre buch-bach-buch.. . — Ką jūs darote?! ką! kybos namų stogo blizgėjo Vyriškis pertraukia savo sniegas, panašus į Valdo ap rašytos Madų karalienės že darbą ir nustebęs žiūri tai į mės ledynus. Jam buvo liūd mus, tai į šaukiantį Nerijų. na ir norėjosi verkti, kaip Tarsi mes bandytume tuo tar tada, vaikystėje, kai jo tė pu ką nors iš jo atimti. vai buvo sumanę persikelti Studentas nespėjo suvokti, į kitą miestą. Jis klausė sa kodėl užgeso šviesa, jis dar vęs, kas jį šaukia į tą mies graibėsi palei duris mygtuko,
kambario kampe aimanavo senutė, dar buvo tik viena sekundė, o virto stalas, ir jis išgirdo, kaip Nerijus su Inži nieriumi tvėrė piktąjį vyra, kuris koliojosi ir raičiojosi kiek įmanydamas. Buvo tik viena sekundė, ir kai ji prabėgo, Studentas iš girdo aiktelėjimą. Staiga jo akys tamsoje išskyrė ant že mės sukniubusį Inžinierių, bu. vo antra sekundė, ir jam pro petį pranėrė tas vyras. Inžinieriui pasirodė, kad jis užkliuvo už kažkokio daikto tvilkinančio odą tarsi rakštis. Jis bando ją ištraukti, bet rankos kliūva už tamsos, atsi trenkia į ją ir linksta. Iš už debesio išlenda mėnulio pil natis. Sidabrinėje šviesoje jis girdi, kaip kieme krinta kaš tonai. Tas jų bumbsėjimas panašus į rasos lašus, kai jie rytmečiu rieda skardiniu sto gu, sliuogia vandens nute kamuoju vamzdžiu ir lašnoja ant cementinio latako.. . Kai Studentas prisivijo tą vyrą, širdis plakė ir šokčiojo lyg pašėlus — taip ji daryda vo nubėgus dešimt kilometrų raižyta vietove. Šmėkščiojo medžiai, jis susigūžęs lindo pro arkas, vijosi nepažįstamų žmogų, tarsi norėdamas suži noti „Iš kur tu?" Kai Studen tas jį prisivijo, buvo uždusęs, bet rankos dar dirbo vikriai ir vyras aiktelėjęs suklupo ties vartų akmeniu. Studen tas suglėbė abu savo kume čius ir smogė nežiūrėdamas, smogė dar kartą, pakėlė ran ką ir vėl. .. Vyras bandė ištrūkti, ir bu vo tik viena sekundė — Stu dentas pamatė jo rankoje pei lį. Į galvą dingtelėjo mintis kad tas daiktas švystelėjo aną sekundę kambary. Jis at šoko, ir, kai vyras, virsdama^ ant šono, bandė spirti koja, iš visų jėgų kirto dešinės ran. kos plaštaka. Ir šį mirksni atpažino — Žydryniškyje toki sužalotą veidą turėjo tik vie nas žmogus. Studentui staiga pasidarė sunku: kojos tirpo, tarsi jis būtų įbridęs į šalta Eglynupio vandenį, širdis iš šoko ir plakė kažkur šalia. Pasidarė taip sunku, tarsi kas jį būtų plakęs.
Tikimės, kad šitokie daly kai įdomu ir Tau. Jei taip — esi laukiamas trečiadieniais ir penktadieniais, 20 vai., Filolo gijos fakultete 92-oje audito rijoje. Ateik, kas bebūtum — fizikas ar medikas, istorikas ar gamtininkas, matematikas ar ekonomistas: mūsų klubas — vienas iš didžiausių ir veikliausių Universitete, jame tikrai rasis vietos ir Tau. Artimiausias didesnis mūsų susibūrimas — šį šeštadienį, spalio 12 d., 19 vai. Univer siteto kavinukėje (Centriniuo se rūmuose). Ateisi — pats pamatysi, kas mes tokie. Pa tiks — pasiliksi. Kraštotyrininkų klubo valdyba
KVIEČIA BIBLIOTEKA Spalio mėn. 14—20 d. Mokslinė Universiteto biblioteka organizuoja I-ųjų kursų studentams atvirų durų dienas. I-ųjų kursų studentai (grupėmis) gali lankytis bibliotekoje — spalio mėn. 14—18 d. nuo 12 vai. iki 18 vai., šeštadienį ir sek madienį — spalio 19—20 d. nuo 9 vai- iki 16 vai Pageidautina, kad gru pės užsiregistruotų iš anksto Aptarnavimo sky riaus vedėjo kabinete (I aukštas) arba telefonu 2-63-86.
Į Universitetą atėjo laiškas iš LTSR Liaudies buities mu ziejaus. Jo direktorius V. Stanikūnas dėkoja kraštotyrinin kų klubo nariams ir jų vado vui vyr. dėst. V. Mačiekui už paramą muziejui. Klubo na riai šią vasarą buvo surengę ekspediciją Joniškėlyje. Jos metu studentai užrašinėjo ad resus daugelio buities daiktų, kurie bus dabar paimti į mu ziejų. Kraštotyrininkai žada perleisti muziejui fotonegatyvų ir etnografinės medžiagos.
Skelbimai PROFORGŲ DĖMESIUI! Parodų rūmuose veikia J. Čeponio, rumunų tai komosios dailės parodos. Kviečiame akademines grupes kolektyviai susipa žinti su jomis. Bilietai į šias bei visas kitas parodas, rengiamas Dailės muziejuje ar Pa veikslų galerijoje, plati nami studentų profkomitete. Studentų profsąjungos komitete yra: kelialapių dietiniam maitinimui (pareiškimai su gydytojo nukreipimu priimami fakultetų profbiuruose), bilietų J ispanų baletą (kreiptis į Studentų profkomitetą ir fakultetų profbiurus) kelialapis į Birštoną nuo lapkričio 8 d. (kaina 110 rub., studentų profsą jungos nariai moka 30%).
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 07999
Nuoširdžiai užjaučiame Vitą GRICIŪTĘ dėl Jos mylimo tėvelio mirties.
V k. kibernetikai
Liūdime kartu su Vita lijum GRICIUMI, mirus brangiam jo tėveliui. II k. anglistai Anglų kalbos ir lit. spec. II k. studentai gi liai užjaučia kurso drau gę Romą ŽILINSKAITĘ dėl tėvelio mirties.
Užs. Nr. 3321
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA