VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame numeryje:
ttuoerTGtt
SVEČIUOSE — „TARYBINIS PEDAGOGAS"
V. KRĖVĖS ŠIMTMEČIUI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS UODŽIAMAS NBO 1950
METŲ
1982 m. spalio 22 diena, penktadienis
„Tris rašau, du minty...“ Studentai dažnai juokau|a, kad, girdi, rudens talkos kolūkiuose — papildomos atostogos smegenims. Žino ma, grynas rudens oras, o jei dar saulėtas rugsėjis ar spalis pasitaiko — daugelis iš kolūkio ir su minorine įuotalka išvažiuoja... Bet būna, kad po tokių papildomų atostogų pradeda mokslai nesisekti. Pramonės ekonomikos fa kulteto studentai talkinin kavo ūkiuose rugsėjo mė nesi. Dirbo neblogai. O kaip jiems sekasi mokytis? PEF komjaunimo komitete man i rankas įbruko praėju sių mokslo metų pavasario sesijos rezultatų suvestinę — štai tau duomenys, žiūrėk, skaičiuok, lygink ir galvok, ką rašyti, kaip rašyti, o ko >lsal nerašyti. O rezultatai neblogi. Tik 'iena keista detalė: III, IV Ir V kursų studentai mokosi vos ne be priekaištų, o štai pirmakursiai bei antrakursiai
(pernykščiai pirmakursiai) stipriai atsilieka. Kodėl? Juk dažnai būna kitaip — „fuxai" ir ,,oberfuxai" visomis išgalėmis kimba j mokslus, kad jau po pirmųjų sesijų nereiktų atsisveikinti su Uni versitetu, o kur dar presti žas artimųjų akyse? Tik „seniai", kuriems pirmosios sesijos baimė jau seniai ir iš atminties išdilusi, leidžia sau „paatostogauti"... O čia — priešingai. Štai PEF II kurso darbo ekono mikos II grupė. Joje — 32 studentai. Pavasario sesiją už pirmą kursą be trejetų išlaikė tik du (!) studentai, grupės pažymių vidurkis — 3,47, pažangumas — 81% (vienas žemiausių fakultete), buvo 6 skolininkai (dabar skolos jau likviduotos), eg zaminą iš antro karto laikė net 30 (!) žmonių. Rezultatai, žinoma, nedžiugina... Čia daugelis gali pyktelė ti — tai kam ir toliau juo dinti grupę, kam rašyti apie
— Dabar pas mus dirba 67 Medicinos fakulteto stu. (lentai, — kalba Pasvalio rajono Kriklinių kolūkio pir mininko pavaduotoja Anelė Narbutienė. — Rugsėjo mė nesi talkininkavo žemės ūkio technikumo moksleiviai, vil niečiai darbštumu pralenkė. Šiemet kolūkis yra pasodi nęs 113 ha bulvų, ir be stu dentų' pagalbos būtu buvę sunku. Atvykę medikai įsipareigo jo nukasti beveik 40 ha bul vių, sudoroti 8 ha pašarinių runkelių. — Savo užduoti studentai tikrai įvykdysi — tvirtina navaduotofa. O kaip patiems studen tams? XXX Tą dieną gerokai atšalo, žvarbus šiaurys talkininkų
neglostė. Išsibarstę didžiuliame lauke studentai dorojo runkepašarinius liūs. — Tuoj sušalsim, — pasiskundė pirmos užkalbintos merginos, raunan čios nesiraunančius runkelius. — Mes dažniau siai atsiliekam nuo kitų. .. Štai ir da bar — to runkelio nei rankom, nei kojom neįveikiam. .. .. .Kitoje briga doje nuotaikos bu vo kiek kitokios. — O mes visur norime būti pirmi, tik retkarčiais 1 oji brigada pralen-
blogiausius? Bet... gerlausiems juk viskas gerai seka si, tik ar nebūna kartais šleikščiai saldu burnoje nuo to „gerai, gerai..."? — Labiausiai šiai grupei nesiseka matematika, — kal ba PEF komjaunimo organi zacijos sekretoriaus pavaduo toja akademiniam darbui Aurelija Danusevlčiūtė. — Nepasakyčiau, kad dėstyto jas labai „kietas", daug rei kalauja. Tiesa, matematikos paskaitas pernykščiai pir makursiai lankė nelabai sąži ningai. .. O ką mano apie tai šios grupės komjaunimo organi zacijos sekretorius Arūnas Butkevičius? — Dėstytojas tikrai nėra kategoriškas, ne paslaptis, kad daugelis ir po du ar tris kartus perlaiko egzaminą, tačiau tie, kurie nori, išsi laiko jį laiku. O tokių, kurie dirbtų rimtai visą semestrą, mažoka... Ir sekretorius teisus. Vie
gauti ketverto — gerai ir trejetas, o jei nepavyko gauti trejeto... Gal kalti dėstytojai, ku rių demokratiškumą dauge lis pradeda suprasti kaip nuolaidžiavimą? Žinoma, trejetas gerai, bet jei visa da šitaip — trejetas studijų knygelėje, o dvejetas — minty, trejetas studijų kny gelėje, o dvejetas... Tad kokie tada specialistai pa liks Universitetą? Tikriausiai būtų geriau, jei dėstytojas rašytų visai kitaip („du rašau, o trys minty...“). Tuomet ir noras; mokytis atsirastų, ir nereiktų rankomis mosuoti, jog „neži nom, kaip čia išė|o, kad tų skolininku šitiek..." Galų gale, prisiminkim tą teisingą posakį, kad „nesvar bu, klek žmogus žino, svar bu, klek jis supranta". Tokia taisyklė turėtų pra versti ne vien PEF II kurso darbo ekonomikos 2 grupės studentams, bet ir visiems, kuriems išsilaikyti egzaminus tik sesijos metu nepavyksta
kia.. . — Vadove, gal jau nebebaigiam.. . 15 minučių praeis, kol lauką perei sim, dar 15 pasė dėsim, ir autobusas atvažiuos... Vadovas Kęstutis Strupas diploma tiškai tyli. — Ko tu čia da bar aptingai? — užpuolė merginos. — Baigsim tas ke lias vagas, tada ir pietausimi — Žinoma, bai gsim, ——■ 'pritarė ir ■vyrai. Trečioji brigada vėl kibo i darbu — Pati links miausia, pati darbš čiausia, — vėliau tikins vadovas Po vilas Sladkevičius. — Pirma irgi ne.
atsilieka, — saviškius gina K. Strupas, — taip pat darbš tūs. .. Kiekvieną dieną specialia me stende yra surašomi at skirų brigadų darbo rezulta tai, išaiškinami nugalėtojai. — Kai susumavom pirmos dienos rezultatus, vakare vyrai vos ne gamybini susi rinkimą surengė, — kalba P. Sladkevičius. — Aptarinė jo, kodėl taip, o ne kitaip, kodėl viena brigada pralen kė kitą. Pasirodo, darbas ne tik nuo studentu gerų noru pri klauso. Štai ir tą dieną — lauke dirbo per 60 žmonių, runkelių nuvalo kur kas daugiau, negu jų spėja iš vežti vienintelė mašina. O ir valant ne viskas sklandu — 3 brigados turi tik 36 peilius. — Jei kitaip darbą organi zuotų, dar daugiau galėtume padaryti, — tvirtina studen tai.
.. .Kai pirmieji susėdo i atvažiavusi autobusiuką. I. oji brigada dar tebedirbo. — Ir vėl šitie viršvalan džius dirba, — tarstelėjo kažkas. Pasirodo, abu vado vai teisūs buvo, kalbėdami apie geriausius. XXX — Kas šiandien bus — barščiai ar kopūstai? — su siginčijo. Maitina studentus sočiai, bet maistas visą laiką tas pats: barščiai, kotletai, kompotas, vakarienei — bly nai. . . Iš daržovių — tik bu rokėliai, retkarčiais kopus, tas pasitaiko. Tą dieną buvo barščiai. XXX Apgyvendino talkininkus dviejose vietose: gyvenama jame name ir buvusio dvaro patalpose (tolokai nuo kol ūkio centro). Apšildoma ge rai, tik studentai taip ir ne sulaukė žadėto karšto van dens. Jį turėjo atstoti tris kartus per savaitę kūrenama pirtis. Nors ir tolokai vieni nuo kitų gyvena, bet i svečius užsuka. Kartu gimtadienius švenčia, kartu šokius rengia. Nors laisvalaikio nėra per dsire. XXX Studentų darbas Kriklinių kolūkyje jau eina į pabaigą. Nuimamos paskutinės rudens gėrybės. — Jei dar ilgiau bus to. kie orai, viską padarysime greičiau, savo užduoti įvykdysim, — kalba P. Sladkevi čius. Išvažiuos studentai ne tik gerai padirbėję, per tą mė nesi pradėjo megztis ir pir mieji naujo kolektyvo dai. gai, bendri rūpesčiai ir no rai.
Trečioji vėl kibo į darbą...
MŪZŲ PAVILIOTI
Kaina 2 kap.
niems pritrūksta valios — nesuprato vienos ar kitos teoremos ir numoja ranka, kiti kalba, kad per didelis krūvis po vidurinės mokyk los („ten šito nesimokėm..."), treti filosofuoja — o ar la bai bus ta matematika reika linga vėliau? O matematika bus reika linga. Ir ne tik ji — visa, ką mums duos Universitete, ką pasiimsim iš jo, bus rei kalinga gyvenime, darbe. Labai lengva apkaltinti vi durinę mokyklą, tačiau au kštoji mokykla — ne vidu rinė, būk malonus, aktyviau judink smegenis — prlprask prie gausesnio informacijos srauto, prie didesnių krūvių. Juk jie nemažės. Atvirkščiai — didės. Tad jei jau pirma me, antrame kurse tokios nuotaikos, tai kokios jos bus ketvirtame? Ir nejaugi mokomės, lan kom paskaitas vien todėl, kad žūtbūt ištemptume iki stipendijos? Kodėl, anot vai kinuko iš tos pačios grupės, galvos per sesiją tampa pa našios j šiukšlių dėžes? Prikimšai prieš egzaminą, po — Išpylei... Jei jau nepavyko
darbštumu pralenkė
Tariamės su vadovu. Autorės nuotraukos
Nr. 30 (1209)
į
Marius RINGAUDAS
Janina PRANKAITE
PENKIASDEŠIMTOJI SAVAITĖ:
Tolimųjų RytLl išvadavimo šešiasdešimtmečiui 1920 metais buvo su kurta Tolimuiu Rytu res publika. Ji turėto ansau5 Tarvbu Rusija nuo Japonijos interventu. publikos sukunma mile mė sudėtinga taiDtautim nadėtis. TRR tunpe Uz baikalės. Amūro. Pnmoriės. Kamčiatkos sritis Šiaurės Sachalina. Tarvbu Rusnai U“ŪC’ dant buvo sukurta regu liarioji Liaudies revoliuc’ios armiia. nuėiusi šlo vinga kovu kelia, vaduo jant iš baltagvardiečiu r užsienio interventu Toli muosius Rvtus. 1921 metais Tarybų vcadžia Vladivostoke buvo paskandinta kri?UįU-’®' 1922 vasario menesi Rau donoji armiia pradėm i kontrnuolima. Vasario diena priešas sutriuskma'mas nrie Voločiatevkos, no dvieiu dienu išvaduo jamas Chabarovskas. spa. lio 9 diena baigiasi Spasko šturmas. To paties me nesio 25 diena Liaudies revoliucijos armija įžen gia i Vladivostoką. Krem lių pasiekia telegrama apie šia pergale. Pasiraso wr. vadas Jeronimas Uborevičius. Pirmuiu penkmečiu me tais Tolimieji Rvtai tam pa didvyriško darbo fron tu. Išauga Komsomolskas nrie Amūro, daug nautu įmonių ir gamvklu. Tarvbu valdžios metais labai išaugo Tolimųjų Rvtu ekonomika ir kultūra. Tolimuiu Rvtu ekonomi nis rajonas vra vie nas iš pirmaujančiu šalv ie (vien tik pramones produkcija padidėto kartok Čia vra randama ir perdirbama daug nau dingųjų iškasenų ypač — mineralu. Labai išvystyta miško pramonė, sąjungine reikšme turi elniu augini mas. žvėrininkystė.
HMPC BH/lbHtOC 1982
Šių savaitę Universitete vyko sąjunginė mokslinė konferencija „Studentų mokslinė-techninė kūryba — neatskiriama mokymo proceso dalis". šiandien "T. S." skaitytojus supažindiname su vienos iš mūsų respublikos aukštųjų mokyklų — Vilniaus Valstybinio Pedagoginio Instituto SMD. >
Instituto studentų mokslinis darbas Instituto studentų mokslinė draugija (SMD) buvo įsteigta 1948 m. spalio 23 d. Atskiri moksliniai būreliai veikė ir anksčiau, tačiau jie dar ne buvo suburti į SMD. įsteigi mo metais SMD turėjo 300 narių, 19 būrelių ir 8 sky. rius fakultetuose. Pirmasis instituto SMD tarybos pirmi ninkas buvo studentas V. Nevronis, vėliau — V. Drotvinas, J. Vaitkevičius, D. Smaliukas, J. Lukšėnas, E. Ciuplytė ir kt. Pirmasis instituto SMD mokslinis vadovas buvo A. Gučas, vėliau— G. Lechemas, L. Vekeris, K. Januševičius, A. Sruoginytė, J. Vaitkevičius, A. Vienožinskienė, J. Tamošiūnas. Instituto SMD pradėjo dar bą, žengė pirmus žingsnius sunkiais pokario metais. Ta da dar nebuvo tokių darbo sąlygų, kokias turime šian dien. Todėl moksliniai būre liai dažniausiai tik organi zuodavo ekskursijas ir minė jimus, lankydavo miesto įmo-
nes, ruošdavo referatus ir paskaitas. Laikui bėgant, stiprėjant instituto materiali nei bazei bei augant moksli nio pedagoginio personalo kvalifikacijai, keitėsi ir to bulėjo mokslinių būrelių darbo formos ir pobūdis. Mokslinių būrelių veiklos pagrindu tapo savarankiš kas tiriamasis darbas. Kasmet institute rengiamos studentu mokslinės konferen cijos. Nuolat didėja praneši mų skaičius šiose konferenci jose. Jeigu 1960—1970 m. čia buvo skaitoma apie 120 —130 pranešimų kiekvienais metais, tai 1982 m. įvyko XXXVII instituto studentų mokslinė konferencija, ku rioje dirbo 41 sekcija ir bu vo perskaityti 476 praneši mai. Iš kitų studentų moksli, nių konferencijų yra minėtiskirtos uos konferencijos, L. Brežnevo knygoms „Plėšiniai" (1979 m. balandžio 19 d.) ir „Atsiminimai" (1982 m. vasario 24 d.) nagrinėti, o
taip pat konferencijos gam tos apsaugos klausimais Instituto studentai daly vauja respublikinėse ir są junginėse studentų mokslinių darbų apžiūrose. 1974 m. pirmą kartą gam tos, technikos ir humanitari nių mokslų sąjunginio kon kurso laureatu tapo ir insti tuto studentė J. I. Gruodie nė, kuri už darbą „Spaliukų žymėtas studentės N. Jakubose" (maksi, vad. doc. G. Gučienė) gavo TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mo kslo ministerijos ir VLKJS Centro Komiteto diplomą. Taip pat 1975 m. buvo pa žymėtas studentės N. Jakubovič darbas „Gamtiniu sąlygų ir neigiamų temperatūrų po veikis embrioniniam nemato dų, parazituojančių stirnose ir kiškiuose, išsivystymui" (moksl. vad. P. Rakauskas), 1977 m. — studentės D. Kardelytės darbas „Moksleivių humaniškumo tyrimas" (mo-
ksl. vad. doc. R. Tidikis), 1982 m. — studento R. Pu. plėšio darbas „Pabaltijo ma žųjų kandžių (Nepticulidae) fauna" (moksl. vad. doc. P. Rakauskas). Ypač aktyviai instituto studentai dalyvauja sąjunginiuose konkursuose visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais. Taip VII konkurso (1977 ir 1978 m.) I (instituto) ture dalyvavo 3147 (92%) dieninio skyriaus studentų, kurie parengė 2523 darbus. Šio konkurso II (respublikiniam) turui insti tutas pateikė 46 darbus, iš jų 40 darbų užėmė pirmą sias, antrąsias ir trečiąsias vietas ir buvo pažymėti Lie tuvos TSR aukštojo ir specia. liojo vidurinio mokslo mini sterijos I, II ir III laipsnio diplomais. SMD daug prisidėjo prie instituto mokslinių pedagogi nių kadrų ugdymo. Dauguma instituto dėstytoju yra buvę SMD nariai. Dirbdami moks liniuose būreliuose, jie įgijo mokslinio tiriamojo darbo įgūdžių ir patyrimo, pajuto meilę mokslui. Ne vieno SMD nario pradėti tyrimai buvo išvystyti iki diplominio darbo, o vėliau ir iki disertacijos. Į mokslinio tyrimo darbus studentus pradeda įtraukti nuo pirmo kurso. 1979 m. gruodžio 7 d. instituto Tary boje patvirtintas „Studentų mokslinio tiriamojo darbo visam mokymo laikui tipinis kompleksinis planas". Da bar beveik kiekviename ka tedros mokslinio tyrimo dar. be dalyvauja ir studentai.
Prof. P. BUCKUS VVPI prorektorius mokslo reikalams
PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
MATEMATIKŲ DARBAI IR UŽMOJAI
'EŪHGŪGHS
4 klausimai moksliniam
varanklško referato seminari mokslinį darbą. niam užsiėmimui, jeigu jisai Fakulteto SMD nariai ak nurašytas ne nuo vieno, bet tyviai dalyvauja respubliki nuo kelių autorių knygos. nėse ir sąjunginėse studentų 3. Studento istoriko mo konferencijose, mokslinių kslinio darbo kasdienybė yra darbų apžiūrose, kuriose yra tiek įdomi, kiek jam tenka laimėję aukso medalius, dlp. pavartyti įdomius dokumen lomus ir kitus apdovano||. tus, periodinius leidinius, as mus. meninius archyvus. Jeigu tie Doc. A. GAIGALAITI dokumentai „sunkūs", sunki X X X yra ir studento mokslinio darbo kasdienybė. Taigi, is 1. SMTD įsikūrė 1947— toriko mokslinis darbas su sijęs su ilgu sėdėjimu bib 1948 m. m. Tada įvyko plrliotekoje, archyve, rankraš moji studentų mokslinė kontyne. To sėdėjimo, deja, net ferencl|a, kurioje pranešimą mokslinės techninės revoliu skaitė dabartinis botanikos cijos sąlygomis niekuo nega katedros docentas V. Galinis lima pakeisti. Mokslinio dar o fakulteto studentais buvo bo rašymas — tai tik leng dabar žymūs mūsų pedagogai vas atokvėpis, kai jau turi ir mokslininkai prof. A. Jasurinktą medžiagą. Kasdie nonis, doc. I. Sarklnienę, nybės palengvinimui sten mokslų daktarai J. Monstvi giamės studentų mokslinius laitė, O. Atlavlnytė ir kt darbus panaudoti ne tik su Taigi, jau pirmaisiais Insti sipažinti visuomenei, bet ir tuto gyvavimo metais pra mokymo procese sudarome dėto formuotis ir mūsų stu galimybę dirbantiems moks dentų mokslinės veiklos linį darbą pasireikšti. Suda užuomazgos. Aktyvūs moks rome ir sąlygas už kruopštų linio darbo entuziastai nuo darbą studentą įvertinti, kad lat papildydavo draugios jo ilgas sėdėjimas perdaug gretas, o baigusieji Institutą dažniausiai neišgąsdintų. pasireikšdavo 4. Istoriko mokslininko kaip puikūs specialistai, ne aukščiausias (vertinimas yra vienas toliau tęsė ir moksli jo tyrimo rezultatų paskelbi nę veiklą. 2. Man atrodo, kad įstoję mas mokslinėje ar periodinė je spaudoje. Pastaruoju me į Institutą mūsų studentai tu mūsų studentai mokslinės turi nemaža progų susipaLndraugijos nariai jau sugeba ti su mokslo tiriamuoju dar atlikti tokius tyrinėjimus, bu, išbandyti ir savo jėgas. kuriuos galima paskelbti. Il Bendravimas su katedrų dar gametis fakulteto SMD Tary buotojais paskaitų, laborato bos vadovas A. Verbickas rinių užsiėmimų, gamybinių Išspausdino straipsnį „Gim praktikų metu, dalyvavimas tajame krašte" 1980.V.8 mokslinių būrelių velklo|e „Pirmieji „Rankpelnio" me būsimą specialistą plačiai su tai". Jis kartu su VU žurna pažindina su studijuojamo listikos katedros docentu mokslo sritimi, padeda pasi L.-V. Žeimantu paskelbė iš rinkti mokslinio darbo kryp samią recenziją V. Merkio tį ir ją tyrinėti visą studijų knygai „Nelegalioji lietu laiką. Mūsų fakultete nuo vių spauda XIX a.", kuri praėjusių mokslo metų visi buvo išspausdinta 1981 m. pirmo kurso studentaiI yra paskirstomi atskiroms kated1 „Žurnalistikos" X tome. Studentas R. Miknys patei roms, gauna pastovius mokskė straipsnį „Pirmosios lie linlo darbo vadovus visam tuviu demokratų partijos studijų laikotarpiui, Tokiu klasinės esmės klausimu" būdu bandome įtraukti stu 1982 m. išeinančiam „Istori dentus į mokslinę veiklą jos" tomui, Tai įo didelio nuo pirmųlų studijų metų. 3. Be abejo, nemaža savo mokslinio darbo dalis, 1$ kurio jis dar ruošiasi patelk- laiko (net ir laisvalaikio) ti „Istorijai" vieną stralps- dalį studentas turi skirti pa sirinktai tyrimų sričiai, turi nį. Fakulteto SMD jėgomis mokėti suderinti visus studl buvo parašyta „Rokiškio ra ju aspektus. Tačiau moksli jono Liudo Giros kolūkio nė veikla daugeliu atžvilgiu istorija", kuri (telkta kol kompensuoja prarastą laika. ūkiui ir Kraštotyros draugi Ji padeda studijoms, plečia ir giliau (tvirtina specialvbel jai. Fakulteto SMD nariai da reikalingas žinias, sudomina lyvauja jaunųjų mokslinin studijuojanti ||. 4. Studentai dalyvauja ka kų darbe. 1982 m. balandžio 27 d. Lietuvos TSR MA Is tedrų mokslinėje veikloje, torijos Institute (vyko res ruošiant leidinius, ūkiskaiti publikinė jaunųlų mokslinin niuose darbuose. Prltalkvmo kų konferencija, kurioje galimybių nemaža. Tačiau skaitė pranešimus 5 studen daugiausia savo tyrimų re tai ir 7 buvę mūsų fakulteto zultatus jie panaudota peda auklėtiniai, SMD nariai, goginėje veikloje. baigę Institutą prieš keletą Doc. V. LOGMINAS metų, aktyviai dfrbantvs
I Vaurrvnco «rrmno « »*«n»os VAAVIlt Matematikos fakulteto ko jimo komisija, vadovaujama "orų^oo: v.rnurn*^^ VdUU VU| munistai ataskaitiniame rin doc. F. Ivanausko ir studen kiminiame susirinkime apta tų skyriaus prodekano A. rė praėjusio laikotarpio re Naselės, kol įtikina pirma 1. Manau, kad mūsų fa nors labai daug ko stokolozultatus ir ateities uždavi- kursius, jog be atkaklaus nius. Reikliai ir principingai darbo matematiku nepavyks kulteto Studentų mokslinės me, šiokį tokį mokslinį dar buvo įvertinta partinio biu- tapti. Jų, o taip pat studen draugijos ištakų reikia ieš bą atlikome. Domėjomės is ro ir komisiju veikla. Komu, tų mokymo-auklėjimo komi koti nuo fakulteto atsiradi torine kraštotyra, ruošėme nistai kalbėjo apie išleidžia- sijos pirmininko, komunisto mo, t. y. nuo 1944 metų. pranešimus studentų moksli fakulteto specifika nėms konferencijoms, vertėmųjų specialistų kokybės ge- B. Aismonto sukurta akade- Mūsų kitų Instituto fakultetų me iš kltų kalbų j lietuvių rinjmo būdus, studentų aka. minio darbo kontrolės siste. nuo deminės drausmės stiprini- ma, apimanti visas akademi- skiriasi tik tuo, kad keitėsi kalbą pirmuosius marksisttmą, studentų mokslo tiria- nės veiklos sritis (paskaitų fakulteto pavadinimas, kad nius istorinlus vadovėlius mokykloms... mojo darbo plėtimą. Per lankymą, koliokviumus, na- gerą laiko tarpą fakulteto iš aukštosioms ataskaitinį laiką fakulteto mų, kontrolinius ir laborato viso nebuvo. Tačiau istorikai Didelių mokslinio darbo įgū buvo rengiami ir mokslinį džių, žinoma, nelgijome, kolektyvas, pasitikdamas rinius darbus). Silpnos šios TSRS įkūrimo 60-metį, tobu sistemos „vietos" — seniūnų darbą jie dirbo. Man pačiai juos teko išsiugdyti aspiran teko mokytis Istorijos fakul tūra] e. lino studentų idėjinio-politi- nesąžiningumas ir dalies ku tete 1946—1950 m., turiu pa 2. Studentų mokslinė vei nio, dorovinio ir ateistinio ratorių pasyvumas — dėl to sakyti, kad mes taip pat, kla prasideda nuo pirmo saauklėjimo formas, ugdė jų dekanatą pasiekia nepilna pilietiškumą ir atsakomybės informacija apie studentų jausmą. Intensyvesnis tapo lankomumą ir savarankišką leidybinis darbas, suaktyvėjo darbą. Tarsi epidemija pa mokslinis bei metodinis dar plito nusirašinėjimas — tiek Vilniaus universiteto Di bas, panaudotos efektyvesnės sprendžiant namų darbų ■už- džiojo kiemo — atminimo ir mokymo ir auklėjimo darbo davinius, tiek egzaminu me- iškilmių kiemo — marmuro formos. tu. Todėl MAK ir Mokymo, lentoje tarp įžymiausių šios Aktyviai ir išradingai dir. metodinė komisija priverstos mūsų mokslo šventovės žmo bo fakulteto Ideologinė ko ieškoti . priešnuodžių" prieš nių įrašyta: VINCAS KRĖVĖmisija, vadovaujama doc. F. šias negeroves. MICKEVICIUS. Mintyse pri Mišeikio ir pavaduotojo Susirinkime kalbėjo Uni duriame — lietuvių literatū prezidentą. Šie vardai nepri riaus Vinco Mickevičiaus pa asist. A. Pikturnos. Komisija versiteto partinio komiteto ros klasikas, profesorius, tuo dengia V. Krėvės-Mickevi skaitų traukos centras buvo iškėlė sau visapusiško studen narys prof. J. Kubilius. Pa nusakydami šio įžymaus čiaus kūrybinės asmenybės, jo paties asmenybė, gili eru to asmenybės ugdymo užda sidžiaugęs kokybiniu ir kie žmogaus vietą lietuvių lite- tik išryškina jos pagrindines dicija, nuostabi atmintis, vinį, kovojo prieš vartotoliš- kybiniu Matematikos fakul ratūroje ir kultūroje. Čia, linijas, tiesa, ne visada iki karšta literatūros meilė. ka požiūrį į gyvenimą Ir teto partinės organizaciios kaip ir Universiteto atmini- galo tiesias. V. Mickevičius-Krėvė — vidutiniškumo nuotaikas. Gi išaugimu. Drof. J. Kubilius mo lentoje, V. Krėvė-Micke. V. Krėvė buvo lyginamo ištisas dzūkų dvasios žemy lindamasi į blogo mokymosi pastebėjo, jog išaugusi orga vičius yra kartu su jo dva sios kalbotyros specialistas, nas, dar visas neapeitas ir ir aplaidumo priežastis, ko nizacija pajėgi išspręsti ir siai artimiausiais žmonėmis parašė aukso medaliu įver neištyrinėtas. Tik Žemaitė misija apsvarstė blogiausią sudėtingesnius uždavinius. — literatūros klasikais ir tintą studiją „Indoeuropiečių gali lygintis su V. Krėve tuo fakulteto grupę — buvusio Teigiamai ivertines parti. profesoriais Baliu Sruoga ir protėvynė". Gyvendamas ir nuostabiu ir giliu sutapimu su III kurso 1 matematikų gru nio biuro darbą, prof. J. Ku Vincu Mykolaičiu - Putinu. dirbdamas Azerbaidžane, jis gimtuoju žemės plotu, jo dvasia, buitimi, gamta, kal pe. įvyko griežtas ir princi bilius palinkėjo naujai išrink Trys įžymūs rašytojai, prote, domėjosi orientalistika. Ne tik V. Krėvės kūryba, ba. Bet V. Krėvė yra ne tik pingas pokalbis. Grupės tajam partiniam biurui ir šoriai kūrė mūsų literatūrą ir draugams Ir vyresniems ko visai partinei organizacijai klojo mokslinius bei metodo bet ir veikla yra daugiašakė. rašytojas, bet ir profesorius, Universiteto pareiga rū mąstytojas. V. Mickevičiauslegoms teko iškloti tiesą — sėkmės sprendžiant sunkius loginius literatūros dėstymo kūrybinės minties paaiškėjo ir objektyvūs sun ir atsakingus jaunimo auklė aukštojoje mokykloje pagrin pintis, kad moksliniu tyrinėsi Krėvės kumai, ir apsileidėliams te jimo uždavinius, tobulinant dus. Ir šiandien, minėdami mu būtų atskleisti įžymiųių simbolinis kelias — nuo dzū ko prisipažinti, iki Svarstvmas mokslinio darbo organizavi V. Krėvės-Mickevičiaus šimt. jo profesorių esminiai dėsty ko šiaudinės pastogės mėtį, mes kalbame ne tik mo, metodikos principai, ne- dangaus ir žemės sūnų gi nenuėjo veltui — pavasario mą. sesijoje grupė labai pasitemFakulteto partinio biuro apie įžymų rašytoją, folklo nutylint ir prieštaringų jų laus filosofinio apibendrini Pė. sekretoriumi vėl išrinktas ristą, bet ir apie Kauno bei veiklos momentų. Tai be mo. Intelekto, filosofinio mą Kaip žinoma, i Matemati- doc. G. Misevičius kiek na- Vilniaus universitetų slavų abejonės bus padaryta. ir stymo jėga leidžia jam savo kos fakultetąi visai nesunku s’keJtė biuro sudėtis: pava kalbų ir literatūrų profesorių, V. Krėvės-Mickevičiaus mo- kūryba atsiolėšti nuo gimti įstoti. Tai, matyt, : kai kam duotoju išrinktas doc. A. dekaną, Filologijos ir filoso kslinė-pedagoginė biografi- nės ir pakilti iki didžiuių sudaro apgaulingą regimybę, Arrynis, atsakingu už mokv- fijos daktarą, vieną pirmųjų ja nušvis nauiomis spalvo- žmoaaus keliu ir klystkelių ior, ir mokytis čia lenova. mo ir auklėjimo darba — tarybinių akademikų, pirmus mis. Jau ir šiandien iš atsimi viršūnių. Nuo iu ir mes ma žingsnius žengiančios Lietu nimu ir gyvų paliudijimų aiš tome giliau ir toliau. Todėl nemaža prakaito išlie doc. M. Maknys. Kartę, žiūrėdamas pro Unija fakulteto mokymo-auklėMūsų inf. vos TSR Mokslų akademijos ku, kad pagrindinis profesomoaooomo
ohiaumhao
mwto atc
momitttv sa
šimtmečiui
versitefo Lietuvių literatūros katedros langę, profesorius V. Mykolaitis-Putinas yra prasitaręs, kad jis tarsi jau čia Universitete tebegyvenan čias čia buvusių, dirbusių įžymiųjų žmonių dvasias- Be šito visai realaus, nemistifi kuojamo pojūčio mes nega lėtume jausti ir nacionalinės kultūros tradicijų, jų povei kio. V. Krėvei-Mickevičiui, jžymiam rašytojui, čia tenka labai svarbi vieta. Nemažiau svarbi ir V. Krėvės — litera tūros profesoriaus, slavisfo, mokymo proceso aukštojoje mokykloje organizatoriaus reikšmė. (ėję j dabartinę Filologi jos fakulteto 118 auditoriją, mes prisimename, kad čia nors ir neilgą laikę buvo Universiteto didžioji Slavisti kos auditorija. Auditorija, kurioje paskaitas skaitė lie. tuvių literatūros klasikas, profesorius V. Krėvė. Visiškai įrengtą šią audito riją puoš respublikine premi ja pažymėti dailininkės Ra mutės Jasudytės gobelenai, įkvėpti Dainavos šalies senų žmonių padavimų. Doc. I, BALKEVIČIUS Fll F dekanas
MtJZV PAVILIOTI VILTIS
Šešėlis ištikimas. Saugo rudens balzganų laukų tyloje. Medžių rikiuotėj. Dangaus labirintais vedžioja.
Vasaros eirrdvės kyšteli savo liežuvį — ten toli jau buvau. Pasisėmiau ten liūdesio saują — siela, kad pražystumel slėny viena ar minioms susirinkus. Valko švilpynė graudi ištūtavo sielai vasarą žiemą. Šešėlio globoj — paukščiai, žvėrys ir žmonės vis vien kada nors — kaip į laivą sutilps — j šviesią jūros sonatą.*..
NEPYKITE, SRAIGES!
PĖDSAKAI Kaip tėvas rišo šluotražius: vargus, nelaimes įsidėmėk taip rūpestingai, Itaip stipriai.
Išblukusiom skarelėm štai moterys į kalną lipa. Į vieną aukštą kalną. Ir kelias kaip žaltys. Tik juodas mano paukštis. Tik rykštės ant kūnų. Tik kraujo debesis dabar.
Nusileis ir ant mūsų. Nukris ir į mus. Vaikai, anūkai gims su tais pačiais ženklais.
Dalia DUBICKAITE FU F IV k. studentė
Žaibas blyksteli. — Šią vienintelę naktį ištrems! mane į spindinčius ledo kalnus. Miškus — ten skambina vėjai savo sonatą. Nemeilę — j antrąją tremtį. Skaudžius dangaus akmenis tempiu — ten kažkur juk yra vienatvės ola.
Ošiančios jūros krantu. Miškais jau altsliuogia žaltys — apie tremtį įspėtas...
MEDITAVIMAI Sumerksiu gėles... Iš atminties sugrįšim, suslkirsim šešėliais toj procesijoj toj begalinėj. Žydras rožančius vienišoj saujoj.
Vaikų žydrumos melskimės. Lelijos, sniego. Melskimės ežerų. Mano siela, šią naktį tikėjimą visą surink.
Alvydas IVONCIUS FU F II k. studentas
Akmeninės klostės ir smėlis... Šitoks mažas
pasaulis, kai suspaustas į kumštį Jis byra Smiltele į smėlyną, lašeliu į beribį sustingusį skliautą. Amžini lietūs... Aš negaliu ištrūkti iš mane sukausčiusio rūbo, negaliu atgniaužti saujos ir visą pasaulį sviesti kam nors į veidą.'.. Smėlis gula gražiom klostėm, besikeičianti mantija — Jūros pavidalai... gelbėkis, ar tu matai, kaip gražiai ir nuosekliai formuojasi viskas, kas laikina, kaip gražiai ir nuosekliai visa tai yra pastebima. Smėlynų pakrašty ant geidžiamos jiiros kranto aš bandau suteikti ypatingą prasmę savo rankoms vien todėl, kad Jos silpsta, vien todėl, kad jas nusveria laikas... Ką reiškia sauja smėlio, kai formuojasi dykumos, Ką reiškia akmuo vidury dykumos, kuris leidžia save užpustyti... Lopšinė V. ir vienatvei
O jūs, gražiai gyvenkite, sraigės, kiaukutuose — sveikos, mylimos, kur dangus nesudūžta. (Jūs, mielosios, teisios)...
Ugnis, namai — visi susiglaus — Plyšta erdvė. Supas ašara ten — rudenėjančiuose kaimo beržynuos.
VENEROS APOTEOZE
jlcryM. 1F n k. studento Virgilijaus Usinavičlaus nuotrauka.
STIKLINIAI SAULĖS BOKŠTAI
Stikliniai saulės bokštai griuvo vienas po kito, suby NOVELE rėdami į smulkias šukeles, o — girdėjau virpanti kaimyno veidą, pasimuisto ir marškijų vietoje jau pūpsojo žėrin tėvo balsą. — Daug bus. niai nulekia prie namo šiečios kalvos. Ir spindėjo Tikrai visas sodas medų- pasiraitojęs rankoves. Blizga nos. žvilgėjo tos kalvos įvairiau mi kvepėjo. Ir kaip anksčiau prakaituotos rankos ir, ne — Saulė... Saulė savo siom spalvom. Spalvos pynė to nepastebėjau. O gal pri. duok dieve, jei jos palies vietoje. Tebekabo dar. si į margus vainikus ir žemė pratau. vaikelį, po obelimi verkiantį. Žinoma, kabo. Kas ją nu dabar buvo panaši j siaurus Kaimyno tėvas brido žole. Bet nemato kaimynas sū- kels? ir gilius Pateklos klonius, Ne, tai ne tas senas, gudriai naus, brenda, žvalgydamasis Bet, matyt, nemato lis paskendusius baltai supūto, šypsantis ir nuolat mus pąs- i šalis, žole link manęs. Ne- mano bokštų ir žėrinčių kaljusiu ievų kvapuose ir aki dinantis kruša ir liūtimis žmoniška kaitra, pasiusti oa- vų. Ir ne tai jam dabar rūnančiai žydros Pateklos čiur žmogus buvo, o baltutėlis Įima. Žolė gi vysta ir nu- pi. lenime. — Ar nematei mano vaikrivis plaukė nuo vieno avi- gneibsta. Ateis šienapjūtės Palinkau prie žolės, trau Iio prie kito. Mačiau, pasi- metas, tai giedra diena re. kelio? Ką tik ant šluotražio kia tokiomis dienomis žeme lenkęs laimino, lūpos kažką tas svečias bus, kaip iš kibi- apie trobą jodinėjo. Gal į šu. lė į save, traukia. O žole bo kuždėjo, o išblyškusios, iš- ro pils. linį įkrito? ružė į dangų kopė. tiestos rankos žieduose ištirĮr pievoje mykia karvės, — Gal, — leptelėjau. — Boruže, boruže, — kuž po. Laimino avilius, lyg au- Mykia, kad net visas kaimeIr eina jis, plačiai ranko dėjau. — Nori pasiekti dan. kuro šventą ugnį. lis skamba. Negražu taip mis mosuodamas, prie ap gų ir saulę, mažas dievo Ir gerai, gerai, kad dar gyvą padarą kankinti, tik kerpėjusio šulinio. Ilgai žiūri vabalėli. Ir nebijai sudegti, yra laiminanti ranka. blogas žmogus jo skundo ne- pasilenkęs, o aš pagalvojau, kaip kad nebijojo Ikaras. Bet jis nematė mano bokš. girdi. Pasuku galvą j tą pu kad jis, vaikelio ieškodamas, Vaikai vieni likę verks, pik tų, niekas nematė. Net ir sę ir matau už pylimo ky- pats j šulinį įgarmės. Bet to paukščio bijos. vanagas, virš sodybos krau- šančias eglių viršūnes, matau nemato vaikelio, tik dangus Ir pakilo boružė ir išnyko Pius ratus sukantis. karves lankoje į sodybą vandenyje atsispindi ir plū vaiskioje dienoje. O bokštai griuvo lėtai. Iš žiūrinčias. Bet atšvilpia, at- duriuoja kibiras, ilga virve Jau nebepamenu tų magi pradžių susvyruoja, tarsi vė- bilda geležinkeliu prekinis prie rentinio pririštas. nių vaikystės žodžių, ne to io Išsitiesia, apžvalgia sody myluojamos ramunės, traukinys. ūkia, išnirdamas kius gi seniau kuždėdavau, Paskui pasvyra ir, net nepa- iš posūkio. Visas pylimas bą nuo svirno iki tvartu ir ne tokie žodžiai priversdavo siekę žemės, subyra. Tada dreba. Ir aš jaučiu, kaip po sako: boružę užmiršti saulę ir žemė sugaudžia, o iš dan- manimi žemė virpa. Užgo. — Nėra čia mano vaike dangų ir pas vaikučius savo gaus plūsta rausva šviesa. O žia eglių viršūnes, karvių lio. Nėra. Gal prie upės nu lėkti. Pasiliko tie žodžiai aš negaliu pakilti lyg būtų mykimo nesigirdi. Skaičiuoju bėgo. Įkris dar, nuskęs. gal už liepsnojančių saulėly surištos kojos. Ir raibo akvs vagonus, atsibosta. Ilgas, laSakau jam, kad neįkris ir džių, gal beržais ir topoliais nuo kalvų žėrėjimo. bai ilgas. Vienas galas prie nenuskęs. Daug žmonių šio. apaugusiame upės vingyje, Dar mačiau namo stogą, kalvu, topoliais apaugusių, kią dieną prie upės lepinasi, o gal Mėnulio slėnio smėlio ant kamino sustingusias dvi kitas prie medinės mokyklė- turškiasi Patekloje. Kas leis Pilyse. Ir vėl laukia, kol varnas, aukštai sklandanti lės, kuria kasmet remontuo- vaikeliui nugarmėti į sraunią suras juos mažas vaikelis ir gandrą. Dar girdėjau, kaip ia. Bet koks ten remontas! upę! pasakys boružei. šuo brūžina grandine i būda. Kasmet kala mala ir per Bet kaimynas, matyt, ne Pamiršau, kaip naktimis ir verkia šį pavasarį gimęs žiemą vėl viskas vėjais nu- labai manimi tiki, nors ir jonvabaliai žiba, kaip virš kaimyno vaikelis. eina. atplaukia įkaitusiu oru nuo klebančios upės skrenda O saulužė žeme ridinėjo. Traukinys pranyksta kal- upės šurmulys. Upokšnis čia laumžirgiai. Ir nebežinau, Nė debesėlio, dangus skais- vose, ir aš vėl galiu žiūrėti pat, už sodo, bet jame tik kaip į dangų iškilo saulės čiai pamėlęs Iva žibuoklės i netoliese už geležinkelio žaliūkės prieš saulę vartosi. bokštai. žiedas. Net akis paskaudo dunksanti mišką, O iki upės gal puskilometris Dabar negalėjau žiūrėti, kaimyno berniūkščiui bežiū— Kodėl griūva saulės bus. Tad kaimynas tik tryp kaip griūva mano saulės rint. Palindo vaikelis po bokštai? — klausiu kaimyno, čioja, žiūri prisimerkęs, gau bokštai, kaip išyra jų mels obelimi, kad nematytu nei Tas vienintele akimi sno- rus ant krūtinės kedenda vos. žalios, geltonos linijos. danoaus, nei saulės ir pra. kso i dangų. Stovi, delnu akį mas, upės pusėn, o paskui Tad kritau i vešlią žolę, vilko Drisidenges ir kramto kažko- apsisuka ir pusnuogis i pieo virš galvos bitės zvimbė O kaimynas laksto po so- W šiaudą. Paskui brūkšteli — Oj bus šiemet medaus, dą, atsisagstęs marškinius ir prakaituota ranka sau per Nukelta į 4 psl.
Ak, sapnuok sapnuok... Vienas vaistas tėra išgyti ir išgyventi. Siaurais sniego takais vėl kažką medžioja vienatvė... Aš neslėpsiu Havęs. Ir aš — tavo sapnas, — lyg kreivuos veidrodžiuos — niekur nėra pasikartojimo. Kas nubunda sapne —- rankos be veido? Tirpstančių tulpių skonis, rytmečio geibūs žiedai? Ar aš — atsitiktinis ateivis į tavo pasaulį — vaikštau ašmenimis ir verkiu atspindžiais — tolima, bet geresnė, — kenčiu, kada skauda... Bet sapnuok — nėra kilos vietos pasauly, be šitų žėruojančių briaunų, be šito lietaus ir priartėjimo... jeigu nori, gali susapnuoti medžius, nors jie — vienišųjų sapnams... pro juodai Inkrustuotus kamienus neprasruvena jokia spalva.'.. Ak, užmigti pusiaukelėje ir sapnuoti... sapnuoti neprabundant tekančią šviesą rankose ir nė vieno uždengto veido... o tas nuolatinis persekiojamojo įtūžis, tas beviltiškas noras pakeisti atstumus Ir pertvarkyti pasaulį... ką jis gali? Ką galim mes? Mano rankos dabar liečia didžiausią stebuklą — tavo giedrą ir plaukiantį sapną, kurio blyškus švytėjimas aureole virš mano galvos... Bet miegok. Miegok. Aš pažadinsiu tave paskutinę akimirką. Paskutinę akimirką visi atsigręšim. Iš ciklo „Galerija1
III
AMŽINASIS Aš numirsiu ant savo rankų — taip seniai įau save nešuosi, ir medis sunykęs atgyja, kai padedu save ant jo šaknų — tiktai kodėl medžiu neišteka gyvybė iš manęs — kodėl aš pasmerktas išsiskyrimui su mirtim — kiekvienas juk nešiojas mirtį savyje augina lyg vaisių ir gimdo, jau spėjęs pamilti. Kodėl aš pasmerktas savęs nepažinti kituose — kodėl kilti manęs neatpažįsta, kada atsiremia į medį, po kuriuo svajojau tik numirti — o atgaivinau. O kam gyvybė — jei save vis tiek nešiojies tik ant rankų — ne širdyje, ne kraujyje. Ir viskas, ko nepaliesti tau — giliai, giliai... ten teka nerimas — kokioj ugny sudeginti save, kad rankos liktų laisvos apkabinimui? IV
KENČIANTIS Krauju krauju įtekėk į mane, ugnie. Tu suželdl tik tuos, kurie atkaklūs. Ir jų žaizdos pražysta visų akyse — kad jau nieks nebijotų mirties — kad priprastų...
Kodėl visi tokie laimingi? Kodėl ugnis, kur šmėkščioja veiduos parodo tiktai užmaršties gilumą? Laimingas veidas gražus, kol jame dar yra nerimo. Kas yra laimė? Mirties mestas šešėlis ant įkaitusios uolos — mirties atspalvis — ar dulkinas kelias į namus, kurie tau nebepriklauso? .. Audronė ZUBAVlClūTE FU F m k. studentė
STIKLINIAI SAULĖS BOKŠTAI
eiti. Ir kaltai nusišypso. — Vieni, vaikeliai, eikite, — pakartoja. Bet balsas teks tolimas, tar si iš žemės sklistų. Ir moti Atkelta iš 3 psl. se spindėjo keistas jausmas, kopiančią, saugos nuo juodo na susilieja su vakarėjančiu medelių sodinimas priminė paukščio. sodu. — Kad kas prie mano ka — Mama! vą kulniuoja. Pats nuves prie magines apeigas. Kiek buvo Ryškiu tautu draugystės — Vieni, vaikeliai, eikite! Tegul mūsų, tiek ir medeliu palei po pasodintų liepaitę ar Birutė JONUSKAITE upokšnio, pagirdys. akordu, didele kultūros Ir bėgame mes susikibę atsigeria gyvulėliai sočiai takeŪ atsistojo. Ir tada na. klevuką, — sugaudžia duslus švente tapo respublikoje XXX jutome baimę — gal neprigis balsas. rankomis į gęstančią saulę. šalto vandenėlio. prasidėjusios tarybinės lite O aš jam šaukiu į ausį: Bėgame aštriomis ražienomis Apie tvartus šmėsčioja kai kieno nors medelis, gal koks ratūros dienos, skirtos TSRS Praėjusį antradienį Uni myno tėvas. Dabar jis jau neklaužada nulauš. — Tai, staliau, ar nenu ant pirštu galų — duria, šal įkūrimo 60-mečiui. versitete lankėsi VLKJS Cen ne krivis, vešlia žole bren. Rodos, prieš kelerius metus džiūvo dar tavo kriaušė? do pievų rasa kojas, klimps Spalio 14 d. svečiai — ra. tro komiteto sekretorius A. dantis dūzgiančių avilių lai sodinome. Dabar man atrodo Jis muisto galvą, lyg nuo tame į vėsų smėlį. Štai ir šytojai, poetai, literatūros Žuganovas. Svečias susitiki minti, o susikūprinęs, mar keista, kad medžiai tokie uodų gintųsi. Ir kreta, kike koplytėlė. Liūdnai i mieguis kritikai — lankėsi ir mūsų me su Universiteto komjau gus marškinius ant kūno aukšti, šakomis susipynę. Ir na senis. tą kelią žiūri medinis dievu Universitete, apžiūrėjo se nimo komiteto nariais ak užsitempęs seniokas. — Nugriovė mano namelį. kas. saulės pro tankią lapiją ne nuosius rūmus, susitiko su centavo nūdienės aukštosios Ir sodą iškirto, su žemele O saulė vis tolsta ir tols, — Stogus laikas lopyt, — matau. Filologijos fakulteto dėstyto mokyklos mokymo proceso ir nežinia kam šaukia. — Už Ir staiga išvystu juos vi sulygino, — pasižiūri i dan ta... jais. Gražus ir turiningas studentų mokslinės bei tech. eis liūtys, gyvulėliai paskęs. sus su kastuvais rankose. gų, bet nemato — šakos už Lekiame vakaru liepsno vakaras įvyko Auloje. Stu ninės kūrybos vienovę, kom O žiemą sakė, kad pri Visi jie čia, visi iki vieno. gožia. — Ot, diena diena jančiais laukais. Dar matau dentai sveikino tarybinės li jaunimo orpanizacijos vaid snigs ir gyvulėliai į ledą Štai pagaliau susitikome, dienelė! Kad tik dievas to kelio vingyje tėvą, iš darbo teratūros dienų dalyvius: ra menį studentų auklėjime. kuždu ir rodau ranka į me kio oro per šienapjūtę nena grįžtantį. Pradarda vežime sušals. „T.S." inf. šytoją J. Baltušį, poetus gailėtų. O man jau. reikia eiti. Se džius. Girdžiu: senasis stalius. Trukteli va — Nepagailės, — tvirtinu. deles ir nerangiai iš vežimo — Jau užaugo Atsisveiki niai reikėjo. Aš žinau, kad — Sausą kaip parakas šie- ropščiasi. Ištiesia rankas ir jį sutiksiu. Ko gero, įkyrėjo nimo alėja. Pro lapus prasiskverbia nelį suvešime i daržlnes. šaukia: manęs laukti. Senis gudriai šypsosi. Jo — Vaikeliai, grįžkite! Aš Kaimelis duso nuo kaitros. rausvi saulės takai ir krenta Net vištos i palėpes sulindo. ant takelio. Dabar matau lūpų kampučiai tarsi sako jums kriaušių ir obuolių at Ką jau kalbėt apie žmonesl tik neryškius siluetus, alėjo man, kad dar žalias esu, vežiau! Nė vieno nemačiau, lyg iš je plaukiojantį rausvą rūką. nieko nežinau, nenutuokiu. Kriaušės ir obuoliai pabyra Ir einu susitikti su jais. Dabar gi lietučio ir vėsos iš jo rankų ir kyla j dan miręs būtų mano kaimelis. VU VIRD Taryba skelbia „Geriausio 1982 m. išradybi Trobose visi kiūto — vė Kažkas pasilenkia prie manęs reikia. Išdegins žemelę, jei gų. Visas dangus nusėtas nio darbo" viešpats debesėliu neatsiųs. siau. Tik vakare atgis kaime ir sako: Prinokusiais vaisiais. — Prisėsk, — sako. — — Prisimeni, aš tau sakiau Eina tėvas. Platūs jo žings lis. Tada oras maloniausias, KONKURSĄ niai, platūs.. . žiedais kvepiantis. Ir laukia — pasodinsim alėją, kad ga Pasėdėsim, pakalbėsim. Ne, negaliu, man reikia vakaro lyg išganymo. Tik lėtume ja grįžti ten, iš kur Skubame mes, nes tuoj vi I. Konkurso tikslas eiti. Ilsėkis vienas, seneli. šunys tingiai būdose lepina išėjome. sai nusileis saulužė. Tik — llsiuosi ramybėje, — dunksi, dunksi širdelės. Ir Prisimenu tą skaidrų vaiz. si, raižosi, net loti užmiršę. Konkurso tikslas — suaktyvinti išradybinį darbą Uni plaukia vakaru motinos žo. Blogai, blogai vargšams — dą, žemės kvepėjimą ir tuos sako jis. versitete, išaiškinti geriausių išradybinių darbų autorius, Ir nematau alėjos galo. džiai: nepakeisi kailio. Net ir vasa žodžius, tada pranašiškai iš populiarinti šiuos darbus. — Vieni, vaikeliai, eikite! rą kailiniuotas turi savo šei tartus. Girdžiu juos dažnai Vis kyla ir kyla takelis į Jie lydi mus visą kelią. mininko būdą saugoti. Bet sapne, regiu vėjo gairiname kalną. Ir siaurėja. Susilieja Ii. Konkurso pravedimo tvarka Ranka pamoja tėvas. vienas jau lekia, liežuvį iški lauke susikaupusius veidus. liepaitės su klevais. Tačiau Ir dabar man viskas pri niekada nebuvo man taip šęs ir uodegą pabrukęs, ilgą Ir sustingsta šita ranka Konkurse gali dalyvauti VU darbuotojai ir studentai — grandinę vilkdamas. Lekia, mena sapną. Aš artėju j lengva eiti. Nebent vaikys vakaro prietemoje, tarsi fo VIRD nariai. kad net dulkės rūksta. Ir juos, o jie tolsta nuo manęs, tėje. .. tonuotraukoje. Konkursui pateikiami išradimai, kurių teigiami sprendi Taip, vaikystėje... nebematau to šuns, tik spar išnyksta saulės takuose. Sustojame. Toli, toli nubė mai gauti nuo 1981.02.25. iki 1982.11.25., Išskyrus darbus, .. .Gandras užbaigė savo gome. Ir namai kažkur toli čiai tolstantį dulkių kamuo. Takelis i kalną kyla. Ant premijuotus analogiškame 1981 m. konkurse. lį. Atšvilpia tas kamuolys suolelio senasis stalius sėdi. keistą šokį danguje. Ir jau liko, lyg žiūrėtum pro kitą Konkursui pateikiama ši medžiaga: — Tai eini, — baksteli į sklendė, sparnus išskėtęs, žiūronų galą. Ir stovime vi prie upokšnio ir murkteli į 1. Pareiškimas. virš beržo svyruoklio. Ir ka dury lauko. Tuoj užkluns vandenį. Ciaudėja, taškosi žemę lazdele. 2. Teigiamo sprendimo kopija. — Einu, — sakau. — Rei leno maži gandriukai. šunelis. Vėsus, labai vėsus mus naktis. Ir žvaigždelės 3. Išradymo aprašymo kopija. — Nė vieno neišmetė. — jau iš po krauju pasruvusiu vandenėlis. Paskui strykteli kia eiti. 4. Išradimo technlnė-ekonominė charakteristika, kurioje Žiūri senasis stalius kaž sako motina. — Geri, vaike debesų pasirodė. Ir plaukia nurodoma išradimo paskirtis, pagrindiniai techniniai-eko ant kranto ir purtosi. O aš jau klevų ir liepų kur tolyn maža ką bematan- liai. metai bus. iau mėnulis. .. nominiai rodikliai, pranašumas prieš kitus analogiškus alėja einu. Čia vėsiau. Tary čiomis akimis ir kažin ar Gerai, galvoju, kad nė vie Nepaleidžiame vienas kito darbus. Charakteristikos apimtis «— iki vieno mašinraščio tumei siūbuojančiu tiltu einu mato alėjos galą, saulės ta no gandriuko neišmetė. rankų, tarsi suaugo jos. puslapio. Už Mėnulio slėnio ant į kitą krantą, kuris neturi ir kus ir rausvą rūką. Ir Dasi. — Nespėjome, — sako 5. Įdiegimo akto (ar kito dokumento, paliudijančio neturės jokio pavadinimo, o daro gaila šito seno žmogaus, miško gulė sunkūs debesys. jis. — Nespėjome. įdiegimą), kopija, jei išradimas panaudotas. gal nežinau, kaip vadinasi kuris nežinia nuo kada ant Bet nebus lietaus, nes net Einame atgal temstančiais 6. Duomenys apie išradimo efektą (pagal įdiegimo ak tas krantas. Bet ne tai svar suolelio sėdi. Jis tada pasa nejuda tie dangaus kalnai. tus): laukais. Žinau, prie durų Vakaras šiltas. a) jeigu išradimo panaudojimas duoda ekonomųj — me bu — kitame krante manęs kė, į mūsų darbą žiūrėda stovės motina ir klaus: laukia jis. Jau daug metų ir mas, kad jau nebesulauks, — Rytoj šieno eisime grė — Ar parnešėt? tinį ekonominį efektą. dienų laukia. kol medeliai užaugs. O da bti, — sako motina, nešda b) jeigu išradimo panaudojimas neduoda ekonomijos Rytoj, kai saulelė tolumoje Klevai ošia vienoje take bar mato sulapojusią Atsi. ma vandens kibirus į troba. leisdamasi susilies su žeme, — koeficientus. Eisime, mama. Mėnulio mes vėl eisime. Greičiau lio pusėje, liepos — kitoje. sveikinimo alėją. Ir visada 7. Komiteto sprendimo kopija, jei patentuojama užsie Taip nusprendėme ir pasodi laukė. Surambės medžiai, slėniu eisime i saulėtą, tarp bėgsime, kad suspėtume par nyje. Medžiagą konkursui pateikia išradėjai atitinkamų nome Atsisveikinimo dieną. kapeliuose vienas po kito kalvų plytinčią upės apglėb nešti saule.. . VU padalinių VIRD atsakingiems darbuotojams: v. m. b. . . .O aš vis kopiu į kalną, J. Daugvilai (Chemijos f-tas), v. m. b. C. Pavasariui (Fi Visi sodinome. Tada dar ne kauburėliai dygs, o jis sė tą lanką. Rytoj su saulele žydėjo medžiai, tik žibutės dės. palinkės ir lazdele oasi- kilsime. . . nors žinau, kad neturi alėja zikos f-tas), v. inž. P. Jasioniui (Gamtos ir Medicinos f— Eime, mama, — sakau. pabaigos. Bet ten. viršukal i saulę stiebėsi. Mes kasėme rėmęs. ant suolelio. Visada tai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimo centras) arba VU duobeles, o žemė garavo. sėdės. Ir mūsų alėją saugos — Kartu. Visi. nėje, laukia manęs jis ir vėl VIRD Tarybos nariui doc. T. Jankauskui (Chemijos f-tas Ji pasižiūri į mus. Ne. bėosime mes j vakaro sau Gairino vėjas laukus, kėlė nuo neklaužadų ir pikto vė 14 kamb.) iki 1982.12.01. iš miego gyvybę. Visu aky jo, boružę, žolele i dangų neturi laiko. Vieniems teks le. .. Žiuri konkurso rezultatus suveda iki 1982.12.15.
Just. Marcinkevičių, N. Gilevičiu iš broliškosios Balta, rusiios ir kitus literatūros darbuotojus. Visi išklausė nuotaikingą Universiteto kaimo kapelos, vadovauja mos A. Valiulio, koncertą.
DĖMESIO: Konkursas!
III. Nugalėtojų skatinimas I viela — 125 rb. II vieta — 75 rb. III vieta — 50 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VVU MTD lėšų. WU VIRD Tarybos pirmininkas t. m. k. P. ŽILINSKAS VVU VIRD Tarybos narys doc. T. JANKAUSKAS!
Universiteto MB Grafikos kabinetas
Tokia darbo diena Nuo spalio pirmosios Traku rajono Rūdiškiu ta rybiniame ūkvie dirba pirmo kurso žurnalistikos specialybės studentai. Nė ra, čia, žinoma, namu pvvenimo salvpu. tačiau ar ne žurnalistams būtina pa. ragauti ir tokios, žemdir bio duonos.
turi sukaupęs daugybę tiek skaitykloje (Partizanų 24) dabartinių, tiek senųjų Lietu eksponuojami DALIOS MA vos ir kitų šalių dailininkų TULAITĖS piešiniai. Paroda meno kūrinių. Norėdami su iš VUB Grafikos kabineto pažindinti mūsų studentus ir rinkiniu veiks iki 1982 m. dėstytojus su turimomis ver lapkričio 26 d. kasdien, iš tybėmis, Rektoratui malo skyrus sekmadienius, 10—21 niai sutikus, pradėjome reng vai. Pirmadieniais ir šešta, ti šių darbų parodas. Pasi dieniais — 16—17 vai. rinkta šiam tikslui tinkames VU Skaičiavimo centre, nės Matematikos fakulteto 2-me aukšte (Saulėtekio alė skaityklos ir Skaičiavimo ja, 9) eksponuojama JADVY MOZURAITES-KLEMcentro patalpos. Naujas pa GOS rodas numatoma rengti kiek KIENĖS grafika. Paroda iš vieną mėnesį. Nuo rugsėjo VUB Grafikos kabineto rin vidurio buvo eksponuojami kinių veiks kasdien 9—19 Visus keliauninkus, pri Gražinos Didelytės ir Romu vai., išskyrus šeštadienius ir tyrusius ir neprityrusius, aldo Gamos kūriniai, kurie sekmadienius, iki 1982 m. naujokus ir senius kviečiame šią savaitę keičiami kitų lapkričio 26 d. į Universiteto turistų klubą. dailininkų darbais. VU Matematikos fakulteto Rengėjai Jei nori keliauti — keliauk,
Diena po pusryčiu val gykloje prasideda ir baipias. iau saulei vis labiau nyrant už napeltusiu me džiu. bulviu lauke. Per diena bulviu prirenkama daupiau nei pora dešim čių tonu. Pradžioje darbas atrodo kiek monotoniškas, bet nuobodžiauti netenka.
— sako turistų patarlė. Jei nori keliauti, ateik j klubą ketvirtadieniais nuo 18 vai. UTK patalpose Sau lėtekio 31, nuo 20 vai. Jun giamojo korpuso 1 auditori joje. O spalio 30—31 dienomis kviečiame visus i turistų naujokų įšventinimo žygį Ūlos pakrantėmis. Vykti spalio 30 d. Druskininkų traukiniais 12.30, 16.08 iš Vilniaus iki Zervynų. Smul kesnė informacija UTK spa lio 8 d. 20 vai.
Nebepastebi. kaip diena praeina. Atsigrižti — toli nusidriekusios tuščios, Švarios vapos. Būta ir ivvkiu. Baipiantis vienai darbo dienai dirbančiųjų dėmėsi oatrau. kia pale lauko, iš už me džiu virstantvs dūmu ka muoliai. Dvejoti nebelie ka laiko. I sunkvežimi nmetami kibirai, ir važiuo jama link depančio sodv-
ffičTbimai
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 811741 išduotą EKFF studentei Rūtai RUT KAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 811572, išduotą EKFF studentei Daivai PRONCKUTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 810126, išduotą MaF studentei Rūtai BAUB UTK valdyba LYTEI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000—MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis, studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 04760. Iškilioji spauda, Tiražas 4500, Užs. Nr. 2709 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 «Tapn6rnuic cryAeHTao («CoaeTCKHH cryAeHrn) —opraH nap-TKOMa, peicropdTa, KoMHTeTa AKCM Ahtbm, upotįMOMa opAdOB TpyAoaoro ^acri1 MaMCBH h ĄpyjKOhi HapoAoa BiiAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. KancyKaca. PeAaicrop R. BapamiHipcarve. Ha amtobckom sabine. Baąunoc.
bos ūkinio pastato. Ir kol pasirodo gaisrininkai. ten ka gerokai paplušėti, nes šulinio nėra, o skaidrus upelio vanduo — už ko kio šimto ar pusantro met ru. .. .O likusios dar kelios bulviu vapos. Ir reikia vėl orižti atpal. nes nei laikas, nei darbas nelau kia. Andrius VAlSNYS
Matematikos fakulteto matematikos specialybės II kurso studentą Vincą 2MUIDINAVIC1Ų, mirus tėveliui, užjaučia qrupės draugai Ir kuratorius.
Fizikos fakulteto Mo lekulinės akustikos pro bleminės laboratoriios kolektyvas nuoširdžiai užlaučia Joną LACITĮ dėl tėvo traqiškos mir ties.
Studentu skyriaus dar buotojai nuoširdžiai už jaučia Audrone KARBAUSKAITĘ, Jos mylimai ma mai mirus.
Redaktorė J. VARAPNICKAITfi