Tarybinis Studentas, 1984 m. spalio 12 d. Nr. 30 (1289)

wsų

Sauų

prolllarai. vienykjtssi

SI T7č\QjVI3iniS sccroencas <» »» • • ■ a d

’r •• 0 • * *JI ■■i

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1984 m. spalio 12 d., penktadienis

FAKULTETŲ, KATEDRŲ IR PADALINIŲ PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ

SEKRETORIAI Matematikos fakultetas — doc. Gintautas Misevičius Fizikos fakultetas — prof. Jonas Grigas Chemijos fakultetas — vyr. dėst. Vytautas Daujotis Gamtos fakultetas — doc. Romualdas Šimkūnas Medicinos fakultetas — doc. Vytautas Jonaitis Gydytojų tobulinimosi fakultetas — doc. Algimantas Valinskas Istorijos fakultetas — vyr. dėst. Irena Valikonytė Pramonės ekonomikos fakultetas — doc. Gediminas Leonas Samuolis Pramonės fakultetas — doc. Juozas Stankevfčius Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas — doc.

Vitoldas Meidunas Teisės fakultetas — doc. Alfonsas Čepas TSKP istorijos katedra — vyr. dėst. Algimantas Pau­ lauskas Filosofijos katedra — doc. Arvydas Marius Šliogeris Mokslinio ateizmo katedra — asist. Zenonas Burnys Filosofijos istorijos ir logikos katedra — doc. Nikode­ mas Juršėnas Administracija — SDAALR komiteto pirmininkas And­ rejus Sapožnlkovas Mokslinė b.blioteka — vyr. bibliotekininkė Sofija Baltušienė Filologijos fakultetas — doc. Augenlja Ulčinaitė Mokslinio komunizmo katedra — dėst. Klemensas Skerstonas Karinė katedra — ciklo viršininkas Jonas Rastenis Sporto katedra — vyr. dėst. Irena Genevlčienė Politinės ekonomijos katedra — doc. Aleksandras Vengrys

4 RUDENS TALKOS <

KUR DIRBAME?

Gitos NEVERAUSKAITĖS nuotrauka.

Nr. 30 (1289)

Siame ALMEK1JE: VU PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE XXX

„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS XXX

PAKALBĖKIME. . .

Kaina 2 kap.

Prie 503 auditorijos EKF fakultete būriavosi priipė studentų. Linksmi, nerūpestingi, dar šventiš­ kai pražus — tai EKFF, buhalterinės apsk. spec.

I grupės pirmakursiai.

Netrukus įvyks TSKP isto­ rijos seminaras. Tyla įsi­ vyrauja auditorijoje įėjus profesoriui V. Germa­ nui.

Sušnara vartomų konspektų ir knygų lapai.

ARBA MINTYS PO SEMINARO Vienas kitas baukščiai pakelia akis į dėstytoją profesorius V. ir tuoj nuleidžia. .. Kaž­ mijos. Kodėl? Sunku pasa­ palietė kurią minutę pasijunti kyti. Manyčiau, įog dau­ Germanas.

Vidutinybė... Ir kada lyg mokykloje, kai mo­ guma dar nespėjo persi­ kytojas kviečia ką nors orientuoti, išmokti savano­ ji užsimezga žmoguje? atsakinėti ir lengvas ato­ riškai dirbti. Be to, studi­ Gal tada, kai pyplys sta­ kvėpis nuvilnija per kla­ juoti marksizmo-leninizmo to smėlio pili, o ji vis veikalus nėra lengva, tai sugriūva ir, neišmanyda­ sę. ..

— Seminaro tema „V. reikalauja ir pastangų, ir mas ką daryti, numoja Lenino veikalas „Ką da­ fizinių jėgų... O mokyk­ rankute ir nueina. Gal ryti?" Gal yra norinčių loje to savarankiško dar­ tada, kai pirmokėliui ne­ išeina parašyti nė vienos pasisakyti pirmuoju klau­ bo beveik nereikia... dailios raidės ir jis nu­ O ką mano profesorius simu? — profesorius nu­ V. Germanas, kuris ką sprendžia, kad bus gerai žvelgia auditoriją. ir tokios, kad tik daugiau tik baigė šį seminarą?

Ne, savanorių šiame se­ — Žinote, pykstu. Tai liktų laiko kieme pabė­ minare nebuvo, ir kol Neįmanoma ko jau trečiasis TSKP istori­ gioti. .. dėstytojas žiūrėjo, ką jos seminaras ir... jokių gero nubrėžti tos ribos, kviesti pasisakyti pirmuo­ poslinkių į gerą pusę.i Vi­ tik aišku viena, kad kova ju klausimu, visi sėdėjo sai nesiruošia studentai prieš vidutinioką aukšto­ tylūs ir atrodė, kad audi­ joje mokykloje, tai pavė­ seminarams. torijoje nieko nėra.

— Bet jie tik pirmakur­ luotas mūšis, kuris gali Turbūt neverta aprašų siai, gal jiems tikrai per būti laimėtas, o gal ir nėti seminaro eigos. Visi, sunku? ne... Bet vis tiek gerai, kuriems reikėjo kalbėti, — Reikia dirbti, kitaip kad yra dėstytojų, kurie silpnai buvo pasiruošę, lengviau nebus. Dėstau aš supranta, kad ne vieta vi­ kiti nežinojo net elemen­ dar ir Gamtos fakulteto dutinybei aukštojoje mo­ tarių dalykų iš istorijos, pirmakursiams. Ir žinote, kykloje, tik gaila, kad kurios egzaminą buvo iš­ ten padėtis daug geresnė. jiems pavėluotai reikia laikę vidurinėje mokyk­ Tiesa, egzaminams tiek taisyti kitų padarytas loje. Birutė Gaučaitė ir vieni, tiek kiti pasiruošia klaidas.

Kęstutis Latvys stengėsi neblogai.. . Kaip seksis Bet nežiūrint į tai, kad oanildyti kolegų pasisaky­ šiems pirmakursiams, sun­ TSKP istorijos seminarui mus. bet... seminaro tai ku pasakyti. Pradžia tik­ silpnai buvo pasiruošę neišgelbėjo.. . Ir nenuo­ rai nedžiuginanti. Imtis buhalterinės apskaitos stabu. kad tada, per se­ kažkokių priemonių, nesi­ specialybės pirmakursiai, minarą, taip ir liko nepa­ nori. Gal po rudens tal­ fakultete nemažai daro­ liestų klausimų, kuriuos kų padėtis ir pasikeis. Bet ma kelti visuomenės deia, studentams patiems nuolaidžiauti studentams mokslų lygi. reikės išsiaiškinti. jokiu būdu negalima. PaDidelis dėmesys EKF Užkalbinu šalia manęs rašom jiems vieną kartą fakultete yra kreipiamas sėdinčią pirmakursę Jo­ trejetą „iš pasigailėjimo", i tai, kaip sekasi studen­ lantą Nedzviegaitę: kitą kartą ir... patys su­ tams laikyti Politinės eko­ — Ar visada esti taip kuriam vidutinybę, kuri nomijos ir Mokslinio ko­ Der seminarus? studijuoja aukštojoje mo­ munizmo egzaminus. Fa­ Ne, dėstytojai kulteto studentai iš abie­ — Kiek blogiau mes kykloje! pasiruošiame TSKP istori­ turi būti principingi, jie jų disciplinų laiko valsty­ jos seminarams, nei, pa­ turi užkirsti kelią tokiam binius egzaminus. Fakul­ vyzdžiui, politinės ekono- reiškiniui. Opią problemą tete buvo išanalizuoti

1979—1982 metų imtinai valstybinių egzaminų re­ zultatai ir anksčiau lai­ kytų sesijų egzaminų re­ zultatai.

Buvo padarytos kai ku­ rios išvados: kapitalizmo politinės ekonomijos eg­ zaminas laikomas truputį blogiau negu socializmo politinės ekonomijos.

Kiekvienais metais egza­ minų rezultatai mažai kei­ čiasi. Valstybinių egzami­ nų metu gauti pažymiai nedaug kuo skiriasi nuo sesijinių pažymių. Reiktų pagerinti politinės ekono­ mijos įsisavinimą pirma­ me ir antrame kursuose.

Mokslinio komunizmo egzaminą geriausiai laiko ekonominės kibernetikos, o blogiausiai — statisti­ kos specialybės studentai.

Be abejo, valstybinių ir sesijinių egzaminų rezul­ tatai priklauso nuo to, kaip studentai dirba visus metus.

Pirmakursiams reiktų paaiškinti visuo­ menės mokslų svarbą, pa­ tarti, kaip geriau pasi­ ruošti seminarams. Žinoma, jeigu studentui blogiau sekasi studijuoti visuomenės mokslus, dar negalime tvirtinti, kad toks studentas — viduti­ niokas.

Bet sutikime, dažniausiai esti taip, kad studentas, kuris nesimoko vieno dalyko, nelabai no­ riai gilina savo žinias ir kitose disciplinose. EKFF prodekanas R. Bartaška sutinka, kad ne visiems gerai sekasi studijuoti vi­ suomenės mokslus, kiti gal pritingi. O vidutinio­ kas aukštojoje mokyklo­ je? EKFF prodekanas R. Bartaška sutinka, kad ko­ voti su vidutinybe reikia, bet ar visada vidutinio­ kas blogas specialistas?

Su EKF fakulteto pir­ makursiais dar susitiksi­ me.

Palinkėkime jiems gerų rezultatų per sesiją ir... nelikti vidutinybė­ mis.

(apie 500), Paberžės t. jkis — apie 160 medikų, Vilniaus vaisių-daržovių prekybinis susivienijimas — apie 350 fizikų bei chemikų.

Pasvalio Naradavos so­ dininkystės tarybinio ūkio plotai gana dideli. Čia dirba apie 500 istorikų ir viena medikų grupė. Ma­ žesnės grupės studentų talkina Panevėžio, Vilka­ viškio, Biržų rajonuose, Kaišiadorių ir Kėdainių rajono Pagirių sodinin­ kystės tarybiniame ūkyje.

Kristina Štaimnec — musų Universiteto dėstytoja.

Minėjime pranešimą apie VDR, jos ekonominį ir kul­ tūrinį gyvenimą perskaitė prof. R. Žiugžda.

Vilniaus universitetas seniai draugau­ ja su kai kuriomis VDR aukštosiomis mokyklomis: nuo 1967 m. su Greifsvaldo Ernsto Morico Arndto uni­ versitetu, nuo 1975 m. — su Erfurto medicinos akade­ mija, vėliau su Magdeburgo aukštąja technikos mokykla bei Jenos universitetu.

Nebūkime vidutinybės

Derlingas ruduo reika­ lauja ir daug darbo ran­ kų.

Spalio mėnesį apie 3,5 tūkst. Universiteto stu­ dentų išvyko j pagalbą žemdirbiams. Daugiausia jų — Vilniaus ir Pasva­ lio rajonuose. Vilniaus ra­ jono — Maišiagalos dar­ žininkystės tarybinis ūkis susilaukė EKFF studentų

TRUMPAI Šiemet Vokietijos Demok­ ratinė Respublika pažymi sa­ vo 35-met|.

Vilniaus universiteto Mo­ kslo muziejuje atidaryta pa­ roda, pasakojanti apie VDR, ryšius su jos aukštosiomis mokyklomis. Į minėjimą su­ sirinkusius Universiteto dės­ tytojus, studentus ir svečius iš VDR maloniai nuteikė vokiečių kompozitorių var­ gonų muzika... Kristina ir Stefanas štaimnec ką tik at­ vyko iš Greifsvaldo. Dabar

Augė GEINYTĖ

M. JŪRAITĖ

Tarybini* studentas 2

MOKYMO IR AUKLĖJIMO

PROCESO

VIENYBĖ

—

AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTO RENGIMAS

niam biurui kompleksiškai spręsti auklėjimo uždavjnius, stebėjo kaip vykdomi partinių susirinkimų idealoginio, politinio auklėjamojo darbo klausimais nutarimai, Ideologinė komisija paruošė ir pateikė partiniam bžurui atnaujinti studentų komunistinio auklėjimo planą visam studijų laikotarpiui pagal paskutiniuosius partijos ir vyriausybės nutarimus.

GF doc. R. ŠIMKŪNAS: — Gamtos mokslų fakulteto darbuotojai, rengdami

fikacijos specialisto, tarybinio inteligento, {valdžiusio specialybės žinias ir marksistinę-lenininę teoriją, mokančio dirbti su žmonėmis ir siekiančio prasmingai darbuotis savojo krašto, šalies labui, parengimas — pirmutinė mūsų pareiga. Šia linkme sutelktos ir nukreiptos specialybės dalykų katedrų pastangos. Mokymo turinys atitinka šiandieninio mokslo ir technikos laimėjimus. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad gerų praktinio darbo rezultatų pasieksime tegerin-

PF doc. J. STANKEVI- jog ir dorovės principus. PaClUS: skaitų, seminarų metu stu— Ideologinio-politinio au- dentas turėtų gauti kvalifiklėjamojo darbo svarba iš- kuolų ir argumentuotų atsaplaukia iš dabartinės sočia- kymų į kiekvienų jį damilistinės visuomenės uždavi- nanti klausimą. nių dviejų pasaulinių sisteŽinoma, negalima menkinmų savitarpio kovos aštrėji- ti ir profilinių kursų bei mo, taip pat ir iš to, kad profilinių katedrų vaidmens dar vis išlieka tam tikras ideologiniame Studentijos akademinio jaunimo dalies auklėjime.

Tiek vienoje, darbo ir visuomeninis pasy- tiek ir kitoje srityje rezervumas, nedrausmingumas. vai toli gražu nėra panauMF doc. V. JONAITIS: doti. Pravartu būtų įsiminti, — Mes vist gerai supran- kad specialybių mokymo AZWWVWWWWW\ZWWWWWXAZWWXAZWW>A tame savo uždavinius, auk- planai yra ne kas kita, kaip lėjant jaunųjų medikų kar- busimojo specialisto ideolo• UNIVERSITETO PARTINĖJE tą. Stengiamės pasiekti mo- ginio ir dalykinio rengimo kymo ir auklėjimo proceso planai visam laikotarpiui, o vienybės. Studentai mokami juos vykdant susiformuoja ORGANIZACIJOJE • » ne tik specialybės, bet taip ne tik studento dalykinis pat tinkamai atlikti tarybi- pasirengimas, kvalifikacija, VU fakultetuose, katedrose ir padaliniuose įvyko parti­ nio piliečio pareigas. Tai dik i° pasaulėžiūra, ideonių organizacijų ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai. dina viso mūsų kolektyvo logijos ir dorovės principai, Šiandien „Tarybiniame studente" fakultetų partinių or­ personalinę atsakomybę už Reikia tik tuos planus koauklėjamųjį darbą. kybidcai vykdyti. ganizacijų sekretoriai dalįjasi mintimis apie komunistų VPP ir lenininė įskaita FilF vyr. dėstytoja L. AN- veiklą praėjusiais metais, nagrinėja ideologinio ir auklė­ yra populiariausia studenti- DRIKYTĖ: jamojo darbo aktualijas. jos komunistinio auklėjimo —, Kuratoriai, dėstytojai, forma. Ji lyg ir sintezuoja komjaunimo organizacija visų mūsų pastangas visapu- siekė agitacinis . prosiškai parengti busimąjį spe- pagandinis visas idėjinis au- aukštos kvalifikacijos spe- darni vien teorinį studentų cialistų.

Studentai gauna klojamasis darbas išsiskirtų cialistus, studentus moko ne rengimą. Reikia prisiminti, tam tikrų kiekį teorinių savo konkretumu, dalykišku- tik specialybės dalykų, bet kad kiekvienas ekonomistas ideologinio-auklėjamojo dar- mUi reikšmingumu, prisidėtų diegia ir patriotinius jaus- — tai visų pirma didesnio bo žinių, mokosi praktinių prie sveiko moralinio-psi- mus, visokeriopai skatina ar mažesnio kolektyvo vaauklėtojo, vadovoįgūdžių. chologinio klimato kūrimo, darbštumo, pareigingumo dovas. Nuo jo darbo stiliaus FF prof. J.GRIGAS: politinio ir gamybinio dės- sampratą, siekia, kad mūsų ir metodų priklauso vadovamKomunisto — kolekty- tytojų aktyvumo. Atsižvel- fakultetų baigę jaunieji spe- jamo kolektyvo sėkmė. Taivo vadovo dorovinis pavyz- giant į TSKP CK birželio cialistai būtų visapusiškai gi jau studijų suole būsidys turi didelę jėgą. Būtina plenumo nuorodų, „siekti išsilavinę, tikri mūsų šalies masis specialistas turi semsiekti idėjinio-politlnio ir idėjinio-politinio, darbinio ir patriotai, internacionalistai, tis visų pirma darbo su dorovinio auklėjimo vieno- dorovinio auklėjimo vieno­ sugebantys kokybiškai ir su- žmonėmis žinių ir praktinių vės, kovoti su begaliniu po- vės, geriau koordinuoti1 ideo- maniai dirbti mokyklose, įgūdžių. sedžiavimu. Turime patys loginio poveikio priemones", įmonėse, organizacijose, branginti kiekvieną darbo ideologinė komisija sujungė mokslo įstaigose, vadovauti ooc. a. ctrAS. laiko minutę ir to mokyti jr nukreipė vieninga link- darbo žmonių kolektyvams.

— TSKP CK 1984 m, ba­ jaunimą. me vigų visuomeninių argalandžio plenume buvo paPEF doc. G. L. SAMUOLIS: brėžta, „kiekviena nauja PF doc. J. STANKEVI- nizacijų pastangas, sudarė ClUS: komisijos darbo planą, nu— Mūsų fakulteto dėstyto- karta turi pakilti į aukštes— Ideologinio - auklėja- matantį fakulteto ir specia- jų kolektyvas, įgyvendinda- nį išsilavinimo ir bendros mojo darbo negalima atskir- lybių renginius, savo išplės­ mas partijos ir vyriausybės kultūros, profesinės kvalifiti nuo mokymo proceso. Tai tiniuose posėdžiuose svarstė aukštajai mokyklai keliamus kacijos ir pilietinio aktyvusudėtinė ir viena iš svan- aktualiausius komunistinio uždavinius, stengiasi perteik- mo lygį". Tokį uždavinį įgy­ blausiųjų jo dalių. Šiame auklėjimo klausimus. Juos ti studentams žinias aukšta- vendinti galima tik nuolat darbe vieną iš svarbiausių spręsdama komisija ieškojo me profesiniame ir idėjinia- ir intensyviai dirbant įvaivietų reikia skirti visuome- naujų, įtaigesnių komunisti­ me teoriniame lygyje, spe- riose ne tik profesinio spe­ ir nės mokslų disciplinoms, ku- nio auklėjimo formų, apiben- cialistų rengimų derina su cialistų formavimo, b|et rios turi suformuoti studen- drino ir skleidė geriausiąją svarbiu mokslinių problemų jų komunistinio auklėjimo to pasaulėžiūrą, jo ideologi- darbo patirtį, padėjo parti­ nagrinėjimu. Aukštos kvali- srityse.

♦ „KOMJAUNIMO

PROZEKTORIAUS" REIDAS ♦

STUDENTŲ BENRABUClAI. e e

e __

Kam ir kaip jie rupi?

Spalio 4 dieną buvo girdėjome kalbant užpersurengtas reidas į Saulė- nai, pernai, na... o šįtekio alėjoje esančius 10 met? Kokj rado bendrabuir 12 bendrabučius. Reide tį studentai, atvažiavę dalyvavo VU „Komjauni- rudenį vėl į Universitetą? mo prožektoriaus" štabo Tą rudens pavakarę nariai, studentų profsą- pirmiausia užsukame į jungos buities komisijos 10 bendrabučio I korpunariai. są.

Vestibiulyje, skelbiXXX mų lentoje randame kelis Gal ir primena kai ku- skelbimus, kviečiančius riems studentams bendra- elektrikus pataisyt rozebutis gimtuosius namus, čių kambariuose. Gal ir bet__ ne visiems. Tikrai galima būtų pasakyt, kad ne visiems, tuo galėjome gerai susitvarkė teisininįsitikinti spalio 4 dieną kai, jei nesiskųstų studenapsilankę Saulėtekio alė- tai dėl tų rozečių, jei ne joje esančiuose penkia- šiukšlių krūvelės, kurias aukščiuose.

Tikėjomės, patikimai slepia koridorių kad bendrabučiuose rasi- durys. me tvarką ir švarą — Antrame korpuse akį mokslo metai dar tik pra- traukia vėl skelbimai. Tik sidėjo ir... dar nespėjo šiame bendrabutyje jie studentai išsukioti kra- įvairesnio turinio: į vie­ nų, išdaužyti langų. Taip nūs kambarius kviečia jau esame įpratę: jeigu elektriką, į kitus — sannešvarus koridorius ben- techniką. Vaikštome po drabutyje — kaltas stu- bendrabutį: koridoriuose dentas, kriauklė į grindis daug sugedusių lempučių, remiasi — irgi kaltas, nėra šiukšlių dėžių. Viematyt spardo. Nėra durų nu žodžiu — iki tvarkos rankenų — išėmė, kad toli. Užsukame j 52 kamkitiems nekiltų pagunda bario prieškambarį, o Čia pasiimti.

— potvynis! Žodžiu, bendrabutyje — Kas gi jus nori pastudentas daro viską, kad skandinti? — bandome jam gyventi būtų kuo juokauti. blogesnės sąlygos — taip — Kvietėme santechni­

ką, kad sutaisytų kraną, bet... neatėjo. Ką daryti, jau ir pačios nežinome.

Virtuvėje randame užkimštas kriaukles — kas dėl to kaltas — sunku pasakyti. Virtuvių tvarkymas — opi problema bendrabučiuose. Juk būna, kad bendrabučio pirmininkui ne kartą reikia eiti į vieną ar kitą kambarį ir prašyti studentų, kad sutvarkytų virtuvę, Dažnas j tai numoja ranka, kitas, atėjęs į virtuvę ruošti vakarienės ir, pamatęs pilnutėles šiukšlių dėžes, sumeta atliekas į kriauklę. Ir kažin, ar yra nors vienas studentas, kuris prašė elektriko ar santechniko sutvarkyti gedimus virtuvėje? Taip ir peršasi išvada, kad nesaugo studentai bendrabučių. Ir turbūt nereikia alškinti, kam studentui bendrabutis. Aišku viena — ne tam, kad jį niokotų. O tokių niokotojų yra: tik atsakyti už netvarką, nusiženglmus bendrabutyje reikia visiems — ir tiems, kas rūpinasi bendrabučiu, ir tiems, kas ne.

Trečiojo korpuso 17—

VPP — SVARBA IR REIKŠME

MaF doc. G. MISEVIČIUS: — Viena iš sunkiausių idėjinio-politinio darbo vei­ klos formų — visuomeninės politinės praktikos organiza­ vimas. Dar labai dažnai šios valandėlės neatitinka joms keliamų tikslų ir reikalavi­ mų. Sunkiai įsisąmoninama, kad VPP tikslas — organi­ zacinio auklėjamojo darbo kolektyve, agitacinio - pro­ pagandinio darbo įgūdžių ug­ dymas. Šiais mokslo metais siekėme patobulinti VPP atestacijų. Grupių sekreto­ riai buvo atestuojami kom­ jaunimo komitete, o visuo­ meninės politinės veiklos ba­ lai IV kursui buvo Skaičiuo­ jami grupėse, prieš tai su­ rinkus meno kolektyvų va­ dovų bei visuomeninių orga­ nizacijų, sportinių komandų vadovų siūlomus įvertinimus.

Tai padeda išvengti forma­ lizmo, sumuojant rezultatus. Šio principo numatoma lai­ kytis visuose kursuose.

mo kokybės kontrolės siste­ mos, o taip pat VPP bei le­ nininės įskaitos neformalus įgyvendinimas realiai prisi­ deda prie busimųjų ekono­ mistų paruošimo praktiniam darbui.

EKFF doc. V. MEIDŪNAS:

— Dabartinėmis sąlygo mis vis aktualesniu tampa Lenino istorinis priesakas: mokytis komunizmo. Parti­ nėms organizacijoms iškeltas uždavinys — mokyti jauni­ mų didžiojo Lenino gyveni­ mo ir veiklos pavyzdžiu, par­ tijos ir liaudies revoliucinė­ mis, kovų ir darbo tradicijo­ mis, visiškai pasitikėti jau­ nimu, kartu keltį jam reika­ lavimus, didinant jo atsako­ mybę už socializmo istorinį likimų.

Buvo svarstyti šie klausi­ mai: visuomeninės politinės praktikos ir lenininės įskai­ tos eiga bei tobulinimas, fa­ kulteto studentų renginių organizavimas ir jų idėjinis lygis, komjaunimo organiza­ cijos vaidmuo gerinant fizi­ PEF doc. G. L. SAMUOLIS: nį studentų rengimą fakulte­ — Tobulinant VPP būti­ tuose. na ugdyti studentų savaran­ VISUOMENĖS MOKSLAI kiškumą, jų aktyvių pozici­ BUSIMAJAM SPECIALISTUI ją visose veiklos srityse, siekti, kad per mokymosi FilF vyr. dėstytoja L. ANlaikotarpį studentas iš auk­ DRIKYTE: lėjimo objekto virstų jo sub­ — Fakultete gyva gera tra­ jektu. Dėl to kuratorių vai­ dmenį reikia didinti ne kie­ dicija — glaudžiai bendra­ su visuomenės kybine, o kokybine prasme. darbiauti Šiuo metu kuratoriai perne­ mokslų dėstytojais. Partinio lyg orientuojami į smulkme­ biuro dėmesio centre visada niškų studentų globą tiek buvo visuomenės mokslų mokymo procese, tiek ir vi­ dėstytojų nuomonė, pastabos, suomeninėje bei gamybinėje pasiūlymai gerinant studen­ veikloje. Štai, pavyzdžiui, įš tų visuomenės mokslų studi­ kuratorių reikalaujama or­ javimą, gilinant specialybių ganizuoti kolokviumų eigą, katedrų ir visuomenės moks­ vesti jų apskaitą, kontrolę ir lų katedrų kontaktus.

Filologijos fakulteto speci­ pan. Tuo atitraukiamas tie­ sioginis dėmesys nuo tiesio­ fika, dėstomi dalykai leidžia ginių kuratoriaus funkcijų stiprinti mokslinę pasaulė­ organizuojant auklėjamąjį žiūrą, įvairiai ir kūrybingai darbą, dubliuojamas dalykų formuoti studento asmenybę dėstytojų, akademinės komi­ reikalinga visuomenei kryp­ timi, ugdyti tarybinio patrio­ sijos darbas.

Darbo programų ir kitos tizmo bei socialistinio inter­ metodinės medžiagos paruo­ nacionalizmo jausmus, plėto­ šimas visoms dėstomoms dis­ ti ateistinį auklėjimą.

Pabaiga kitame numeryje. ciplinoms, specialistų rengi­

18 kambariuose gyvenan- tvarkant šiluminę trasą. čios merginos rodo prieš- Deja, jų pagalbos kol kas niekam neprireikė. Taigi, gmtoy,e k,aur’ krla“k' remontą reikėjo daryti — Einame praustis pas jau balandžio mėnesį, o dabar... spalis. Įdomu, kas sakė, kad kriauklių ką pusmetį veikė VU pa­ nėra, — lyg bando aiš- talpų remonto skyrius, studentų profsąjungos ko­ kintis.

O 41 kambario gyven­ mitetas, bendrabučio ko­ tojos tikrai neapsidžiau- mendantas? O jeigu ir to­ gia mūsų apsilankymu: liau nebus imtasi jokių žinia, nepatogu svečius priemonių? Tuomet... stu­ priimti kambaryje, kur dentai ir toliau tebevaikš­ tvyroja pelėsių kvapas čios maudytis į kitus ir... per sienas bėga van- bendrabučius, šildys puo­ dus vandens, kad kojines duo.

— Komendantas žadėjo išskalbtų... Į 12 bendrabutį einame tapetų duoti, bet..., — numoja ranka viena šio ramindamiesi, kad ten ne­ seniai padarytas remontas kambario gyventoja.

57—58 kambariuose, ir tvarka turi būti. Prieš palubėse šviečia vienišos įeinant į vestibiulį, mus be gaubtų lempelės, pro aplenkia vaikinas, turkiš­ išdaužtą langą įlenda į kai apsimuturiavęs galvą.

— Ar nėra šilto van­ kambarį ir vėjas, ir ne­ tus. Ir dar tos durys ne- dens bendrabutyje? — už­ kalbiname. užsidaro...

— Vanduo yra, bet vei­ Paklaustos, ar yra šiltas vanduo, merginos su- kiančių dušų nėra. Tiesa, glumo ir pasakė, kad ne- girdėjau, kad vienas vei­ beprisimena, kada jis bu- kia, tik kokiame aukšte tai nežinau. vo.

Pasirodo, tiesą sakė vai­ O šilto vandens 10 bendrabučio m korpuse kinukas — 12 bendrabu­ nėra nuo balandžio mėne- čio dušuose neišsimaudyšio. Kas dėl to kaltas? Į si. Užtat, juose puikų šį klausimą paprašėme at- prieglobsti rado katės, ki­ sakyti bendrabučio ko- tuose — pelės.

Bendrabučio komen­ mendantą. Jis paaiškino, kad reikalingas remontas, dantas pasakė, kad darant tik tada prekybininkai tu- remontą, nebuvo išskirta rėš šiltą vandenį. Studen- lėšų dušams sutvarkyti. O tai, gyvenantys III korpu- dėl dabartinės netvarkos se sakė, kad mielai pa- jis mažai kaltas, nes nė­ talkintų statybininkams, ra reikiamų dalių gedi­

mams pašalinti.

Neviliojančiai atrodo po remonto 12 bendrabutis.

Matyt, kai kas mano, kad svarbiausia stogas virš galvos, o visa kita ne taip jau ir svarbu. De­ ja, savaime niekas nesitvarko.

XXX O bendra problema vi­ siems bendrabučlams — šildymas. Bendrabučiuose, kuriuose lankėmės, radia­ toriai buvo šalti. Rugsėjo 25 dienos „Vakarinėse naujienose" buvo paskel­ btas Vilniaus miesto Liau­ dies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto po­ tvarkis „Dėl šildymo se­ zono pradžios", kuriame sakoma, kad dėl atšalimo, šildymo sezoną pradėti nuo 1984 metų rugsėjo 25 dienos. Kodėl nešyla radiatoriai Saulėtekio ben­ drabučiuose, gal galėtų atsakyti VU studentų profsąjunga, kuri privalo rūpintis studentų buities sąlygomis.

Naujieji mokslo metai jau prasidėjo, greit iš ru­ dens talkų grįš visi stu­ dentai ne tik J Universi­ tetą, bet ir J bendrabuti.

Ir nereiktų pamiršti, kad bendrabučių šeimininkai visų pirma — patys stu­ dentai. Ir kad visas pro­ blemas reikia spręsti ben­ dromis jėgomis.

Eugenija VTTKlĖNf „T.S." korespondentė

3 Tarybinis studentas

® UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI ®

Susitikimai okeane Mūrinės Lietuvos entuziastas

Žvilgsnis 1 jurą.

Kelionė iš laivo j laivą.

Neseniai iš Tolimųjų Rytų sugrįžo LLKJS CK agitacinė propagandinė grupė, kuri mėnesį dirbo agitaciniame laive „Korčiaginiec". Joje buvo ir VMniaus V. Kapsuko uni­ versiteto nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio kaimo kapela.

Pirmasis kapelos im­ provizuotas koncertas įvyko... lėktuve, kai lis skrido virš Sibiro platy­ bių vienuolikos kilomet­ rų aukštyje. Gana greitai pasiekėme Vladivostoką.

O iš čia kelionė tęsėsi laivu per Japonų ir Ochotsko jūras, Ramiuo­ ju vandenynu.

Grupėje be Universiteto kaimo ka-

pelos dalyvių, buvo Val­ stybinės Konservatorijos studentų, jaunųjų šokė­ jų, dainininkų...

Trum­ pai apie grupės darbą: koncertai įvairiu paros laiku ir įvairiose vietose, paskaitos, poezijos ir mu­ zikos vakarai, diskote­ kos, vakaronės...

Agitacinis laivas „Korčiaginiec“ nuo 1981 metų skrodžia Ramiojo vande­ nyno baseino vandenis.

Tai pirmasis šalyje LLKJS CK agitacinis propagan­ dinis laivas. • Kiekvienas jo reisas — tai partijos ir komjaunimo veteranų ir darbo didvyrių, moks­ lininkų, rašytojų susitiki­ mai su žvejais, pasienie­ čiais, Tolimųjų Rytų krašto žmonėmis.

Vandenyne švartavomės prie plaukiojančių žvejybos bazių. Žmonės kėlėsi iš ių pasiklausyti koncertų, sužaisti tinkli­ nio ar krepšinio rungty­ nių (laive yra sporto sa­ lė]), pažiūrėti videoprogramos, užsukti į knygų kioską ar biblioteką, ap­ žiūrėti parodas. Teko ir mums keletą kartų apsi­ lankyti perdirbančiose įmonėse, susipažinti su žvejų darbu ir buitimi.

Kelionė neprailgo, nes mėnuo greitai prabėgo.

Baigiantis rugsėjui, įplau­ kėme į Kamčiatkos Pet­ ropavlovsko uostą.

Dar įvyko keletas koncertų pasieniečiams. Koncerta­ vome net vulkano papė­ dėje — miško aikštelėje.

Maudėmės Paratunkos upės slėnio karštuose ter­ miniuose šaltiniuose. Van­ dens temperatūra juose buvo plius 41°, o oro — tik plius 8°.

Daug šiltų, nuoširdžių Dadėkos žodžių susilaukė mūsų respublikos savivei­ klininkai už lietuvių liaudies meno propagavi­ mą.

Leonardas SKIRPSTAS

< BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI <

DĖKOJAME UŽ ŽINIAS IR NUOŠIRDUMĄ Vokietijos Demokrati­ nės Respublikos 35-ųjų metinių išvakarėse, pagal Greifsvaldo ir Vilniaus universitetų moksliniotechninio bendradarbiavi­ mo 1984 m. planą-programą, buvome atvykę į Vil­ niaus universiteto higie­ nos katedrą porai savai­ čių pasidalyti kartu atlie­ kamų mokslinių tyrimų rezultatais ir pedagoginio darbo patirtimi. Šį kartą drauge su manimi atvy­ ko ir du V kurso Studen­ tai medikai (Birgid Beyer ir Roland Grosch), kurie ruošiasi būti mokyklų gydytojais - higienistais.

Jie turėjo progos teoriš­ kai ir praktiškai susipažin­ ti su vaikų ir paauglių hi­ gienos gydytojų rengimu Vilniaus universitete ir mokvklų gydytojų darbu bendrojo lavinimo vidu­ rinėse mokyklose: Greifs­ valdo universitete yra su­ daryta specializuota eks­ perimentinė studentų me­ dikų ir pedagogų grupė (16 asmenų), kurie po studijų baigimo trejus

metus turi atlikti pirminę specializaciją ir parašyti bei apginti diplominį dar­ bą vaikų ir jaunimo hi­ gienos problema, aktualia šiam laikotarpiui temati­ ka. Todėl studentai B. Beyer ir R. Grosch susi­ pažino su vaikų ir paau­ glių gydytojų-higienistų ir pediatrų rengimu Vil­ niaus universitete pagal sąjunginius planus ir programas, studentų mo­ ksliniais darbais ir pra­ nešimais konferencijose vaikų, paauglių ir studen­ tų higienos ir sveikatos apsaugos problema, pa­ buvojo kai kuriose Vil­ niaus miesto mokyklose ir susipažino su mokyklų gydytojų darbu, moki­ nių higieninio mokymo ir auklėjimo programo­ mis, mokyklų pastatų iš­ planavimu, mokinių darbo ir poilsio režimo lentelė­ mis. Laisvalaikiu susipa­ žino su Universitetu, jo biblioteka, Rumšiškių Liaudies buities muzieju­ mi, Trakais.

Noriu nuoširdžiai padė­

Ketvirtojo dešimtmečio pa­ baigoje buržuazinėje Lietu­ voj# buvo mėgstama kalbėti ir rašyti apie tai, kad medi­ nių sodybų ir miestų lūšnų vietoje reikia statyti mūrinę Lietuvą. Deja, mūrinius na­ mus tesistatė tik dvarininkai ir kapitalistai: statybinių me­ džiagų buvo gaminama ma­ žai, jos buvo labai brangios, cementas importuojamas, o buržuazinė vyriausybė be­ veik nieko nedarė padėčiai pagerinti.

Vienas iš nedaugelio tikrų mūrinės Lietuvos entuziastų buvo Vytauto Didžiojo Uni­ versiteto chemikas technolo­ gas prof. Pranas Jodelė, ypač daug nusipelnęs mūsų staty­ binių medžiagų pramonei.

Prof. P. Jodelė (1871— 1955) buvo labai plataus iš­ silavinimo žmogus, baigęs net tris aukštąsias mokyklas — Charkovo Veterinarijos ins­ titutą, Maskvos universiteto Bakteriologijos institutą ir Kijevo Politechnikos institu­ tą. P. Jodelės gyvenimą ir veiklą lėmė pastarasis insti­ tutas, kurį baigęs jis dirbo įvairiose Rusijos cemento, stiklo ir metalurgijos įmo­ nėse, o 1900—1912 m. — to paties instituto statybos ir mineralinių medžiagų tech­ nologijos katedros laboran­ tu, asistentu, docentu ir ga­ liausiai profesoriumi. Gyven­ damas ir dirbdamas toli nuo gimtojo krašto, P. Jodelė vi­ są laiką svajojo panaudoti savo žinias Lietuvos pramo­ nės plėtrai. Dar 1908 ir 1909 m. atostogų metu jis tyrė Lietuvos klintis ir prie Mer­ kio rado nemažas cemento gamybai tinkančius kreidos atsargas. 1913 m. P. Jodelė atsisakė profesūros Kijeve, grįžo į Lietuvą, netoli Val­ kininkų nusipirko 19 ha kreidos klodais turtingos že­ mės ir įsteigė bendrovę „Pa­ sitikėjimas" cemento fabri­ kui statyti (beje, tarp 7 bendrovės narių buvo ir dr.

J. Basanavičius).

Fabrikas pradėjo veiktj prieš pat pir­ mąjį pasaulinį karą, bet jo metu buvo sugriautas.

P. Jodelė buvo vienas iš pirmųjų Aukštųjų kuTsų lek­ torių, vėliau buvo paskirtas i Lietuvos universiteto Tech­ nikos fakulteto organizacinį

Koncertas laive...

.. .ir lėktuve. Autoriaus nuotraukos.

koti Vilniaus universite­ užsienio to rektoratui, skyriaus, Higienos ir So­ cialinės higienos katedrų kolektyvams, pirmiausia kolegoms doc. A. Bitei, G. Šurkienei, V. Miežutavičiūtei ir kitiems, kurie mums teikė visokeriopą pagalbą. Geriau pažinę Vilnių ir jo Universitetą, užmezgę asmeninius ry­ šius, pajutome jų nuošir­ dumą ir noTą toliau bend­ radarbiauti, todėl apie daug ką turėsime grįžę papasakoti mūsų bendra­ darbiams ir studentams.

Med. dr. V. Hofman Greifsvaldo universiteto Darbo higienos katedros vyr. gydytojas XXX Spalio 3—4 dienomis Universitete įvyko čekų ir lietuvių lingvistų sim­ poziumas „Kalbos norma ir funkciniai stiliai".

Per dvi dienas simpo­ ziume buvo perskaityti dvidešimt šeši praneši­ mai, kurių autoriai gerai žinomi Lietuvos ir Čeki­ jos kalbininkai. Simpo­ ziumo darbe aktyviai da­ lyvavo mokslininkai iš Maskvos, Kijevo, Lvovo, Rygos, Talino.

< PAKALBĖKIME *

Smulkmenai Nors tebemėginama įro­ dyti, kad kiekviena su­ rūkyta cigaretė po trupu­ čiuką trumpina brangų gyvenimą, rūkymas — ne toks jau blogas daly­ kas. Traukiant „Kosmo­ są" ar „Primą" į galvą šauna daug genialių min­ čių, rūkydami pailsim, paplepam apie orą, perskaitom laikraščius, o jei­ gu esam ką tik papieta­ vę, cigaretė — geriau­ sias virškinimo stimulia­ torius. Universiteto Sar­ bievijaus kiemelyje (Filo­ logijos fakultetas) teko išgirsti tokį paradoksalų teiginį: „Šiandien nepie­ tausiu. Parūkysiu — pra­ eis alkis".

Beje, stabtelkim trum­ pam prie filologų. Rūky­ mo ritualą, manyčiau, jie ypač gerbia. Ar yra dar nors vienas fakultetas Universitete, turintis rū­ kymo kambarį? Tikriau­ siai ne. Nesuklysiu pasa­ kęs, kad daugiausia rū­ kančių merginų yra taip

pat šiame fakultete...

Sakote, kvepia mora­ lu?

Ne, jo nebus. Kalbėsim apie kitką.

Ne vieną kartą teko atvažiuoti į Universiteto centrinius rūmus gerokai prieš paskaitas, pasėdėti ant suoliuko Sarbievijaus kiemelyje. Ir ne vieną kartą stebėjausi kiemsar­ gio ištverme, kai jis, energingai ir sumaniai dirbdamas ilgakote šluo­ ta, krapštė iš suoliuko plyšių nuorūkas, sėmė jas mažu kastuvėliu, žė­ rė į kibirą. Paskui lėtai žingsniavo kito suoliuko link ir... vėl viskas kar­ tojosi.

Užkalbintas jis pasidžiaugė tik tuo, kad mažiausiai nuorūkų būna tada, kai studentai patys, talkų metu, tvarko Uni­ versitetą, o šiaip kasdien be pusės kibiro nuorūkų kiemelio jis nepatinkąs... Žinoma, sėdėti ant taip išradingai „papuošto" suoliuko nelabai malonu,

branduolį.

Universitete jis turėjo daug atsakingų parei­ gų — buvo Statybos ir sta­ tybinių medžiagų technologi­ jos katedros vedėjas, Tech­ nikos fakulteto dekanas (net penkias kadencijas), Univer­ siteto rektorius (1928/29 m. m.), o nuo 1932 m. iki išėjimo į pensiją 1940 m. — ūkio reikalų prorektorius.

Prof. P. Jodelė vadovavo ko­ misijoms, kurios rūpinosi Fizikos-Chemijos instituto rū­ mų statyba ir didžiausių to meto Lietuvoje statybinių darbų — Universiteto klini­ kų statyba. Beje, už vado­ vavimą pastarajai statybai Medicinos fakulteto taryba suteikė prof. P. Jodelei me­ dicinos garbės daktaro lai­ psnį.

1944 m. atkūrus Kauno universitetą prof. P. Jodelė vėlei dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą. 1945 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės var­ das.

Prof. P. Jodelė visada buvo visuomeninio gyvenimo sū­ kuryje: jis buvo Lietuvos technikos draugijos ir Ener­ getikos komiteto žemės turtų komisijos pirmininkas, Tech­ nikos fakulteto kasmetinio mokslo darbų rinkinio „Te­ chnika" redaktorius, kurį laiką ėjo Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos pirmi­ ninko pareigas.

Mokslinis prof. P. Jodelės palikimas susijęs su bendro­ siomis cemento gamybos ir kietėjimo bei betono panau­ dojimo problemomis, mine­ ralinių žaliavų paieškomis ir tyrimu.

Tačiau ypatingai daug jėgų ir energijos jis skyrė statybinių medžiagų gamybos plėtimui. Jo darbų dėka 1938 m. Skirsnemunėje (Jurbarko raj.) buvo pradė­ tas statyti to meto mastais gana stambus cemento fabri­ kas (deja, šio fabriko staty­ bą sutrukdė karas). 1939 m. prof. P. Jodelė vadovavo klinčių telkinių tyrimams Kairpėnuose, kur nuo 1952 m. veikia respublikos dabar­ tinės statybinių medžiagų pramonės pasididžiavimas — Akmenės cemento-šiferio ga­ mykla.

Doc. Z. MACIONIS

tačiau ką darysi — savi namai, galima priprasti. Štai svečiui (o jis dažnai užsuka į Universitetą!) toks mūsų išradingumas, matyt, sunkiai suvokia­ mas. ..

Tačiau bala nematė tų suoliukų! Istorikai įsi­ gudrino cigaretes užgesin­ ti net mažiausiame savo­ jo fakulteto sienos plyše­ lyje, arba retkarčiais atakuoja kol kas dar jo­ kių dūmų nebijančią lie­ pą. .. Ir jau visai nejau­ kiai pasijunti, kai pama­ tai numestą ir dar tebe­ rūkstančią cigaretę Cent­ rinių rūmu koridoriaus kamputyje.., Keisčiausia, kad vos ne prie kiekvieno Uni­ versiteto kampo ar suo­ lo stovį masyvios šiukš­ lių dėžės, tačiau nuorū­ kas metam kur papuo­ la. ..

Smarkesnis rūkalius ga­ li pyktelėti.

Pamanyk, nuorūka! Pasaulis dėl to nesugrius... Žinoma, pa­ sauliui dėl smulkmenų nėra ko griūti, tačiau... nejaugi tai TIKRAI SMU­ LKMENA?

Marius RINGAUDAS

Tarybini* studentas 4

Universiteto TSKP isto­ rijos katedros darbuoto­ jai ir visuomenės mokslų dėstytojai surengė paro­ dą, skirtą Pergalės Di­ džiajame Tėvynės kare keturiasdešimtmečiui.

Parodos stendai pasa­ koja apie Didžiojo Tėvy­

nės karo pradžią, kitos nuotraukos vaizduoja, kaip vokiečių kariuome­ nė veržėsi link stambių revoliucijos bei kultūros židinių — Maskvos ir Le­ ningrado.

Iš parodos stendų su­ prantame, koks svarbus

4 GERIAUSIAS VU TURISTAS <

Apie Nerijų ir jo ligą

Keliauji, — sakoma nuo senų senovės, — vadinasi, gyveni. Mūsų judriame am­ žiuje vargu ar rastume vi­ sai nekeliaujanti žmogų. Ki­ tas, žiūrėk, nukanka į garsų miestą, apkeliauja visas parduotuves ir laiko save turistu. Kiek kitaip gyvena mūsų turistų klubo nariai. Štai kad ir Nerijus Kisielius, Universiteto turistas nume­ ris pirmas, klubo tarybos bei Vilniaus miesto turistų klubo narys, matematikų tu­

ristų lyderis.

Dar, tiesa, MaF ketvirtakursis, kuriam, anot jo žygio draugų, „rim­ ta turizmo liga pasireiškė pačia sunkiausia forma". Per trejus metus Nerijus susku­ bo gauti trečiojo sudėtingu­ mo pėsčiųjų ir slidžių žygių bei antrojo sudėtingumo dvi­ račių ir baidarių žygių kate­ gorijas. Tačiau ar kategori­ jos svarbiausia? Į turizmą kiekvienas at­ eina su savo tikslu. Papras­ tai atsitinka taip, kad nau­ jokas arba meta viską po pirmojo žygio, arba „suser­ ga".

Nepagydomai.

Prieš trejetą metų matematikai su­ ruošė tradicinį žygį po Ig­ nalinos nacionalinį parką.

Pakvietė kantu keliauti ir ,,fuksą" Nerijų. Prisiminda­ mas savo pirmąjį ir, beje, giliausiai atmintin įsirėžusį žygį, Nerijus neištveria ne­ nusišypsojęs. Klampojo tuo­ met pelkėmis, pilant lietui, dvivietėje palapinėje miego­ jo. .. septyniese.

Pavargo.

Ir ką gi? Nebegalėjo nuo to laiko ilgiau vienoje vietoje nusėdėti.

Nerijus turi savą ir labai rimtą požiūrį į turizmą. Ka-

Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų šiuo metu pasaulyje užima pirmą vietą. Yra nagrinėja­ mi faktoriai, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi. Jie gavo rizikos faktorių arba kilerio (nuo žodžio kili — žudyti) pavadinimą. Šiandieną labai gerai ži­ nomas paplitęs aterosklero­ zės skatintojas — tabakas.

Kalčiausi čia turbūt Kolum­ bo laivo „Santa Marija" jū­ reiviai, kurie kartu su auk­ su ir sifiliu į Europą atve­ žė tabako lapų ir sėklų. O gal kalti ne tik Kolumbo jū­ reiviai, bet ir prancūzų dip­ lomatas Žanas Niko (iš čia ir nikotino pavadinimas), kuris norėdamas įsiteikti sa­ vo valdovei Katerinai Medi­ či, į Paryžių atvežė Tabago provincijoje išaugintų taba­ ko lapų. Ž. Niko įtikino ka­ ralienę, kad tabako lapų uostymas gali išvaduoti ją kalių atskirdavo nuo bažny­ nuo galvos skausmų. Sako­ čios. Visi šie „kančių ke­ ma, kad nuo Kateriuos Me­ liai" mūsų dienų žmogui at­ diči viskas ir prasidėję. Su­ rodo ne tik neįtikėtini, bet sižavėjimas nikotinu ėmęs ir beprasmiai. Tuo labiau, plisti Europoje nepaprastai kad rūkantys patys save pa­ greitai, nors ne visur į rū­ kankamai nubaudžia, trum­ kalius buvo palankiai žiūri­ pindami savo gyvenimą. ma. Pvz., Anglijoje XVI Ir vis dėlto ne visi tai amž. rūkantys būdavo teisia­ žino. Gal ir žino, bet valios mi, jiems būdavo nukerta­ reikia save nugalėti. Todėl mos galvos. Kad kitus įbau­ mūsų laikais rūkymo epide­ gintų, nukirstai galvai j mija pasidarė pavojinga ne dantis įbrukdavo pypkę ir tik patiems rūkaliams, bet viešai rodydavo turgavietė­ ir jų artimiesiems bei aplin­ se. kiniams. Dūmai smelkiasi į Turkijoje rūkorius sodin­ mūsų plaučius ir širdį. Ame­ davo ant kuolo. Popiežius rikiečių onkologų tyrimų Urbonas VII sugautąjį rū- duomenimis, rūkaliai plaučių

buvo tuo metu TSKP vaidmuo.

Parodo|e — devyni fotostendal.

Trečiasis ir ketvirtasis fotostendas pasakoja apie mūšius Lietuvoje — Šiau­ lių apylinkėse, Žemaiti­ joje, Klaipėdos krašte.

Nuotraukose — Tarybi­ nės armijos vadai, parti­ zaninio judėjimo daly­ viai, aktyviausiai gynę tėvų žemę nuo įsibrovė­ lių. Tai S. Apyvala, D. Stanellenė, G. Užpalis, V. Jacenevlčlus, T. Rusenka,

B. Urbonavičius.

Vienas parodos stendų skirtas Tarybinės armijos išvaduojamąja! misijai — Berlyno, Belgrado, Pra­ hos, Sofijos, Bukarešto miestų išlaisvinimas.

Paskutinysis parodos stendas pasakoja apie fa­ šistinės vokiečių armijos kapituliaciją 1945.V.9.

Parodą, veikiančią Vi­ suomenės mokslų skai­ tykloje, derėtų aplankyti kiekvienam studentui.

Aldona SlLALYTĖ

žin, ar jj galima vadinti ho­ atsisveikinimas po vasaros bi. Tai kur kas sudėtingiau žygio Sajanuose, o čia jau už daugelio įsivaizduojamą dediesi slides Kaukaze. Nu­ pasivaikščiojimą su kuprine. moji ranka į neseniai dary­ Tai apima ne vien kilomet­ tą apendicito operaciją Ir rus, bet ir sugebėjimą bend­ žygiuoji po Kolos pusiasalio rauti su gamta ir žmonėmis. sniegynus. Vos grįžus namo, Ir ką jau kalbėti apie ro­ užpuola „fuiksai", prašydami mantiką. Nes kur kitur, jei pabūti vadovu jų žygyje. ne prie laužo, išvysi tokį Jolanta MIŠKINYTE žvaigždėtą dangų, tokias pa­ IF n kurso studentė slaptingas medžių viršūnes. Čia, prie laužo, žmonės tam­ pa kaip niekada atviri, bū­ tent čia, kaip niekada grei­ < STUDENTŲ KLUBAS < tai, užsimezga draugystė. O kur dar dainos, nepakartoja­ mos turistinės dainos, vei­ „UGNIS, VANDUO kiančios kiekvieną ypatinga, IR VARINĖS magiška jėga. Tačiau tai dair ne viskas. Yra teorinis TRiŪBOS bei fizinis ruošimasis, daly­ — 84" vavimas varžybose. Yra se­ minarai ir paskaitos iš gam­ Kaip mums pavyksta su­ tosaugos, medicinos. tvarkyti savo laisvalaikį?

Daug ginčijamasi dėl tu­ Liaudies išmintis sako, jog ristinių žygių pobūdžio. Vie­ tokiam žmogui, kuris nuolat ni už kilometrus, už sporti­ laukia, ar net reikalauja, kad nį turizmą, kiti — už pa­ jį linksmintų kiti, tikrai ne­ žintinius žygius.

Nerijus bus niekur įdomu. Šventę bando derinti ir viena, ir turime susikurti mes patys, kita. Be to, jis neapsiriboja po to linksminti kitus. ir kuria nors viena turizmo Rugsėjo pirmoji — šventė rūšimi, tačiau keliauja ir ne tik besimokantiems, bet pėsčiomis, ir baidare, ir dvi­ ir jų artimiesiems. račiu. Šių metų rugsėjo 1-ąją Nerijui vis atrodo, kad VU vėl pradėjo įtemptą dar­ laikas jam eina kur kas bą. Nemažas darbas laukia greičiau nei kitiems. Tai ne­ VU kultūros klubo. Iškilo nuostabu. Rodos, visai nese­ daugybė problemų: kaip or­ niai nuskambėjo turistinis ganizuoti studentų lalsvalai-

KALTAS ŽANAS NIKO AR MES PATYS? vėžiu serga 20 kartų daž­ niau negu nerūkantieji.

Rūkančios moterys gimdo vaikus, kurie sveria viduti­ niškai 200 gr. mažiau, negu nerūkančių moterų. Be to, rūkančiosios dvigubai daž­ niau gimdo anksčiau.

Bet daugiausia nikotinas, CO ir kiti tabako ingnidicitai kenkia širdžiai.

Per parą žmogaus šir­ dis vidutiniškai susitraukia 100 000 kartų, kad krauja­ gyslės pervarytų 10 tonų kraujo.

Rūkaliams širdis, perpumpuodama tą patį kraujo kiekį, susitraukia ne 100 000, o 115 000—120 000 kartų, (o tai ją greičiau nu­ alina). Nikotinas skatina an­ kstyvąją vainikinių, arterijų sklerozę. Kuo daugiau žmo­ gus rūko, tuo daugiau jo kraujagyslėje cholesterino, tuo siauresnis vainikinių ar­ terijų spindis.

Kaip rašė akademikas Z. Januškevičius, ypač pavojin­ ga surūkyti daugiau kaip 20 cigarečių per parą (įdomu, kad cigarai, pypkė yra ma­ žiau kenksmingi negu ciga­ retės). Surūkant pakelį ci­ garečių per paTą, du kartus padidėja pavojus mirti nuo aterosklerozės. Štai kodėl ne­

Aldona Izabelė Dzetaveckaitė

galima rūkyti daugiau kaip 10 cigarečių per parą, o li­ goniams širdininkams visiš­ kai negalima rūkyti.

Rūkantieji suserga šir­ dies infarktu du kartus daž­ niau. Yra žinoma nemažai atvejų, kai širdies infarktas ištikdavo žmogų po nesaikin­ go rūkymo. Manoma, kad infarkto priežastis yra niko­ tino sukelti ilgalaikiai šir­ dies kraujagyslių spazmai.

Tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir padidėjusiam krau­ jo krešamumui, o rūkymas kaip tik ir didina kraujo krešėjimą.

Rūkymas yra pavojingas ir nerūkantiems, jei jie kvė­ puoja oru, kuriame yra ci­ garečių dūmų. Paskutiniųjų metų tyrimai rodo, kad dū­ mų masėje, kuri rūksta iš cigaretės degančio galo yra penkis kartus daugiau ang­ lies dvideginio, daugiau nikozaminų, turinčių koncerogeninį veikimą, negu dū­ muose, kuriuos įkvepia rū­ kantysis. Pavojinga sveikatai nikotino koncentracija (0,6 mg/m3) uždaroje patalpoje susidaro, surūkius kelias ci­ garetes. Prirūkytoje uždaro­ je patalpoje, automobilyje, nerūkančio kraujyje karboksihemoglobino padidėja iki 2%.

Taip, kad ne viskas nau­ dinga, kas madinga.

Gyd. Birutė MASALSKIENE Aukštųjų Mokyklų Poliklinikos apylinkės terapeutė

1984 metų spalio 7 dieną po sunkios ligos mirė Vil­ niaus universiteto Mokslinės bibliotekos Rankraščių sky­ riaus vedėja Aldona Izabelė Dzetaveckaitė.

Aldona Izabelė Dzetavec­ kaitė gimė 1941 metų gruo­ džio mėnesio 12 dieną Aly­ taus raj. Dubėnų apyl. Smol-

kiį, kokie renginiai labiausiai jiems reikalingi? Pirmiausia klubas nutarė susipažinti su pirmakursiais. Bet kaip? Te­ ko pasvarstyti.

Rugsėjo 20—21 dienomis Saulėtekio disko salėje vyko renginys „Ugnis, vanduo ir varinės triūbos-84". Rengi­ nyje dalyvavo beveik visų fakultetų kūrybinės grupės.

Jų laukė įvairūs išbandymai.

Pirmojo vakaro dalyviams teko leistis į kelionę vande­ niu, įveikiant įvairias kliū­ tis. Puikų įspūdį jaliko isto­ rikų kūrybinė grupė „Tro­ jos kumelė", ji — šio vaka­ ro nugalėtoja. Istorikai labai entuziastingi šiame vakare, įdomi filologų grupė „Vikto­ rija", aktyvios buvo teisi­ ninkų bei kitos komandos: ekonomistai, matematikai, fi­ zikai bei medikai. Sekančio vakaro nugalėtoja — fizikų kūrybinė grupė.

]

nlcos kaime valstiečių šeimo­ je.

1948 — 1959 mokėsi Punios vidurinėje mokykloje, 1961 m. įstojo į Vilniaus V. Kap­ suko universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės ne­ akivaizdinį skyrių. Studijuo­ dama neakivaizdiniame sky riuje, mokytojavo Rimėnų aštuonmetėje, vėliau Punios vidurinėje mokykloje.

Nuo 1967 metų Iki 1977 metų dir­ bo Lietuvos TSR Mokslų akademijos bibliotekoje.

Aldona Izabelė Dzetavec­ kaitė Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos Ran­ kraščių skyriaus vedėja dir­ bo nuo 1978 metų. Aldona Izabelė Dzetaveckaitė negai­ lėdama Jėgų su dideliu atsi­ davimu Ir meile kaupė bei tvarkė Rankraščių skyriaus fondus, sumaniai vadovavo skyriaus darbui, aktyviai da­ lyvavo bibliotekos ir Univer­ siteto visuomeniniame gyve­ nime. Šviesus Aldonos Izabelės Dzetaveckaitės atminimas il­ gam išliks visų Ją pažino­ jusiųjų širdyse.

Mokslinės bibliotekos kolektyvas

Per šiuos du vakarus paži­ nome pirmakursius, jų gali­ mybes. Jie taip pat susipa­ žino vieni su kitais. Gaila, kad šiame renginyje mažai dalyvavo sirgalių. Galbūt čia VU studentų kultūros klubo klaida, jog renginys per mažai buvo reklamuojamas Tačiau yra vienas „bet“, kurį aiškiai įrodė istorikai ir matematikai: jų sirgalių bu­ vo gausiausia. Ir sirgaliai savo komandoms labai daug padėjo.

Nepasididžiuokite, VU stu­ dentų kultūros klubas visa­ da jūsų laukia su pasiūly­ mais, pastabomis. Daugiau dėmesio skirkime vieni ki­ tiems ir bendromis studentiš­ komis jėgomis išmokime linksmintis.

Giedrė POCIŪTĖ VU studentų klubo kultmasinlo sektoriaus vedėja

Geraslmovič, III k. A. Verižnikovas.

EKFF I k. A. Grušelytė, 2. Berger, A. Drungllaltė, n k. L. Kraučun, IV k. R. Bugenytė.

MaF 1 k. J. Kaminskas, XXX IV k. J. Kllman.

Už grubų drausmės laužy­ FF 1 k. M. MasaiUs, M. mą, nedalyvavimą kolūkio Pavlovičius.

GF II k. V. Račkauskai­ talkoje iš Universiteto paša­ lintas PF m kurso studen­ tė.

MF II k. R. Šimkus, Z. tas A. KATINAS.

PASALINTI NEPA2ANG0S STUDENTAI

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 821657, išduotą EKFF studentei Astai UNDRAITEI, laikyti negaliojan­ čiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 811921, išduotą PF studentei Laimutei MEILIŪNAITEI, laikyti negalio­ jančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 820053, išduotą MaF studentei Ramunei MARKAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 811394, išduotą PF studentei Jolandai PETRUITYTEI, laikyti negalio­ jančiu.

Dingusį studento pažymė­ Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 801432, išduotą jimą Nr. 790309, išduotą PF studentui Valdui Vaičiu­ FF studentei Zitai KNIEZAITEI, laikyti negaliojančiu. liui, laikyti negaliojančiu.

Kuratorė Ir kurso drau­ gai nuoširdžiai užjaučia Istorijos fakulteto psicho­ logijos specialybės II kurso studentę Dalią GUOBYTĘ dėl tėvo mir­ ties.

Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tary blnls studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453.

LV 11622. Iškilioji spauda- 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2633. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1.

«ConeTCKHH cTyAėHT» — opraa napnroMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbu, npo<]>KOMa opAeHoa TpyAOBoro upacHoro 3HaMeHn h ApyacSu napoAOB BHAbHioccKoro yHHBeparreTa hm, B. KancyKaca. Ha ahtobckom S3HKe. PeĄaKTop H. BapanuntĮKatrre.

Mokslinės bibliotekos kolektyvas liūdi dėl Ran­ kraščių skyriaus vedėjos Aldonos DZETAVECKAI­ TĖS mirties ir giliai už­ jaučia gimines ir arti­ muosius.

Redaktorė J. VARAPNICKAITE