VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE) i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 31 (270) ♦ 1957 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis * Kaina 20 kap.
Nors jau seniai praėjo šventės, vėl visi įsijungė Į kasdieninį darbą, o laiška nešys vis neša ir neša į mūsų universitetą telegramas ir laiškus su šventinlals sveikinimais lr llnkėjimais. Spausdiname keletą >•<
Sekmadienį Aktą salėje,..
Vilniaus Valstybinio Universiteto Rektoriui J. BULAVUI Sveikinu universiteto kolektyvą su 40-osiomis Spalio socialistinės revoliucijos meti nėmis ir trečiąja premija, skirtą Aukštojo Mokslo mi nisterijos ir profsąjungos centro komiteto visasąjungi niame aukštųjų mokyklų bendrabučių ir studentų mies telių kohkurse M A. PROKOFJEVAS, TSRS Aukštojo Mokslo Ministro pavaduotojas Didžiai gerbiams drg. Rek toriau, Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų sveikinimus ir šiltus lin kėjimus Maskvos universite to kolektyvui ryšium su 40osiomis Spalio socialistinės revoliucijcs metinėmis. Linkiu Jums asmeniškai ir visam Vilniaus universiteto kolektyvui laimėjimų darbe, naujų didelių pasiekimų. Su pratimas to, kad mes visi dir bame vieno tikslo — komu nizmo pastatymo mūsų šalyje —vardan, Įkvepia ' visus mus, tarybinius mokslininkus ir studentus, naujiems dide liems darbams. Dar kartą linkiu Jums pasi sekimo, ir viso, kas geriausia, akad. I. G. PETROVSKIS Maskvos universiteto rektorius
Vilniaus universiteto Rektoriui J. Bulavui, Teisės m. fakulte to dekanui K. Domaševičiui, Teisės m. fak. visuomeninių organizacijų atstovams
Kazachstano darbo žmonės, sutikdami Spalį, įsipareigojo pavyti ir pralenkti JAV mėsos ir pieno gamyboje vienam gy ventojui. Iš visos širdies dėkojame jums už pagalbą, vykdant šį uždavinį. Jūsų universiteto jaunimas pateisino dėtas vil tis ir padarė tiek daug, kad ir įvertinti sunku. Tikimės, kad jūs niekados mūsų nepamiršite ir reikalin gą minutę padėsite mums. Jūsų universiteto studentai ne tik gerai dirbo, bet ir savo elgesiu auklėjo mūsų gyventojus, vedė Juos į priekį. Laukiame jūsų studentų 1958 metų vasarą, Dar kartą dėkojame už pagalbą, spaudžiame rankas, brangūs draugai! Arklių auginimo akto Nr. 47 fermos Nr. 2 vedėjas J. Sasonij, buhalterė, darbininkai ir namų šeimininkės
Beveik punktualiai prasidėjo dienos Tarptautinės studentų minėjimas Aktų salėje praėjusį sekmadienį. Ir pradžia ne visai įprasta: papuoštoje scenoje nėra nei pre zidiumo stalo, nei pirmininkau jančio, žodžiu, jokios oficialu mo žymės, j sceną, įsisegęs į švarko atlapą gėlę, išeina VVU komjaunimo komiteto sekreto rius Bernatavičius. Jis kalba nedaug — mums šiandien ne reikia pranešimų, nei ilgų kal bų, mes ir be jų puikiai su prantame vienas kitą. — 1939 metais, — pasakoja Bernatavičius, — okupuotoj Če koslovakijoj siautėjo fašistai. Lapkričio mėnesį sužvėrėję hit M. Hasiukas kaloasi su stud entais. lerininkai Prahoje nekaltai nu TURĖJOME VIENĄ TOLIMĄ SVEČIĄ žudė universiteto studentą Janą Oplešan. Universitetas pakilo į Iš Lenkijos Liaudies Respub na Lenkijos studentai, o sve protesto demonstraciją, su ku likos. Poznanės universiteto čiui savo ruožtu įdomus mūsų Tarybinė liaudis su dideliu paskaitų ir 4 vai. seminarų ria fašistai žiauriausiai susido Baltų kalbų katedros mokslinis studentijos gyvenimas. Užsi susidomėjimu sekė TSRS programą. Medžiagos nagrinė rojo. Lapkričio 17 d. jie suėmė bendradarbis Michel Hasiukas mezgė draugiškas pokalbis. Ha- Aukščiausiosios Tarybos jubi jimui vadovaus visuomeninių daugiau kaip 2000 dėstytojų ir pasveikino mūsų respublikos stu siukui labai patiko Vilnius, pa liejinės sesijos eigą. Darbo mokslų katedrų dėstytojai. studentų. Dalį jų sušaudė vie dentus. Labai mums brangūs tiko mūsų šventė, tik jis. stebė žmonės, atsiliepdami į TSRS Didelis dėmesys skiriamas toje, o kitus išvežė į koncentra buvo paskutiniai jo sveikinimo josi tokia mase žmonių. mūsų šalies 40 metų vystymo Aukščiausiosios Tarybos krei cijos stovyklas. Universitetas žodžiai, pasakyti lietuviškai. si rezultatams, komunistinės pimąsi, plečia socialistinį Iš tiesų, salėje norinčių šok buvo uždarytas. Lapkričio 17 — Pasibaigus koncertui, svečią lenktyniavimą, didina gamybi statybos TSRS perspektyvoms nekalto čekų studentų kraujo tuoj apspito studentai: kiekvie ti buvo daugiau, negu vietos. nį aktyvumą. bei uždaviniams, tarptautinei praliejimo diena — tapo tarp nam įdomu sužinoti, kaip gyve- Daugelį patraukė kitos Universiteto studentai šią Spalio revoliucijos reikšmei. tautine studentų diena. istorinę medžiagą, kurioje Mūsų pareiga į TSRS Tarptautinis studentų himnas. apžvelgtas mūsų liaudies 40 Aukščiausiosios Tarybos Krel LINKSMYBES Visi sustoja. Himno garsai, ro metų šlovingas kelias, nubrėž dos, dar paryškina salėje vy didesnę tos gairės ateičiai, nagrinės pimąsi. atsakyti dar geresniu čiulptuke Atsirado norinčių pamėgint ką prakandęs raujančią draugiškumo atmo organizuotai, pagal 6 valandų mokymusi tr drausme. nors pasisemti iš „Laimės šuli skylutę. sferą. Toliau studentas Greičius Daug juoko sukėlė ir jumoris Žemės ūkio akademijos „jėqos nio". Laimikis labai įvairus. ir Šopauskas papasakojo apie savo užsieniečius draugus, o trejetas”. Ketvirto kurso fizmatė Karosai- tinis biuletenis „Juokis studen dar toliau tė pasėmė obuolį, Pučinskas iš te", teisingai išjuokęs ne vieną ZOA — Širvio eilėraščių rinkinį tinginį, miegalį, girtuoklį. . . „Ošia gimtinės beržai". Bet visų Gražioje vietoje Įsikūręs žemės ūkio, Spalio 40-člo Istorijos-Filologijos fakulteto TSRS tautų kultūros laimėji dalyvaujančių loterijoje akys mų, VI jaunimo festivalio te krypo į didelį šampano butelį. Visko neišpasakosi, kas bu kolektyvui priklausantis agit- momis. punktas. Jam išskirta viena iš Kam pasiseks? Ir štai laiminga vo sekmadienį Aktų salėje. b didžiausių ir gražiausių Vll61 fakulteto dėstytojas ir sis V kurso ekonomistas B. Že širdžių kalbos neišgirsi... 'nlaus Pionierių Rūmų salių. laborantas, o taip pat 50 stu Artėja liaudies teismų rin dentų, sudaro mūsų agitpunk maitaitis. Jį tuoj apspinta drau Tur būt, ne vienas, lydėdamas kimai ir agitpunkto darbas to agltkolektyvą. Darbo daug gai ir po keliolikos minučių — sudaryti ir patikrinti rin kasdien tampa gyvesnis. tuščias butelis grąžinamas at Jau iš tolo, pro senosios kėjų sąrašus, aplankyti rin gal į šulinį. katedros kolonas Gedimino kėjus, išsiaiškint! su jais dau kalno papėdėje vakarais ma gelį darbo žmonėms rūpimų Kitame kambaryje vyksta at tosi elektros lempelėmis iliu klausimų, padėti jiems iš rakcionai. Nuo kibiro su vande minuotas užrašas „Agitpunk- spręsti neretai ir buitinius niu iki tuščių stiklinių bėgioja tas”. Užėję čia rinkėjai ran klausimus — visa tai agitato antro kurso gamtininkas Ra da jaukioje salėje ant stendų riaus šventa pareiga. Šiltai sudėtus naujausius laikraščius atsiliepia rinkėjai apie tokius džiūnas ir IV kurso ekonomis ir žurnalus, pasiklauso radlo. agitatorius, kaip vyr. dėst. tas Urlakis: kuris greičiau šį vakorą visi — studentai. .. Tiesa, kol kas lankytojų-rln- Vengrienę, Drulytę, Vaitkūną, šaukštu stovinčią ant grindų kėjų dar nedaug, nes aglt- Chorošilovą; laborantę Tarostiklinę pripildys vandens. Ro punktas pradėjo darbą tik po zaltę, stud. Meidutę ir kt. Jie/ ŽODIS MŪSŲ DRAUGAMS švenčių. Tačiau agitpunkte sąžiningai atlieka savo visuo dos, Urlakis labiau skubėjo, bet jau pasirodė pirmasis sien meninę pareigą, suranda laiko laimėjo vis dėlto Radžiūnas. KPI, ZOA, Veterinarijos aka savus kūrinėlius. Medicinos in laikraščio „Agitatorius” nu susipažinti, pasikalbėti su rin demijos studentai sveikina mū stitutas pasižymėjo geromis Ir dar vienas atrakcionas: kas meris, pademonstruotas kino kėjais. sų universiteto studentus tarp filmas, įruoštos foto vitrinos Deja, ne visi agitatoriai to tautinės studentų dienos proga dainininkėmis. Gražiai pasirodė greičiau išgers alaus butelį per kie rūpestingi. Nesuranda lai ir perduoda savo nuoširdžiau solistė Orintaitė, lyriškai nusi čiulptuke?. Norinčių atsirado ne ko prisiminti savo, kaip agi sius linkėjimus. O Kauno Medi teikęs medikų oktetas padaina maža. Radžiūnas, paskatintas tatoriaus pareigų, vyr dėst. cinos instituto atstovai padova vo keletą lyriškų dainelių. . . 0 pirmo laimėjimo, norėjo ir šį Pavalgyti su šaukštu gana Rabačiauskaltė, vyr. dėst. noja mums žemaitiškas klum Kostkevlčiūtė. IV kurso stud. paites, sakydami: „Sakoma, kad Veterinarijos akademija turi ge kartą pasirodyti, bet gudresnis lengva, bet varžybose kuo grei Sliesorlūnas, telefonu užklaus žemaičiai užsispyrę žmonės. Bū rų dainininkų. Žiūrovai ilgai už jį pasirodė besąs I k. Che- čiau pripilti stiklinę ne visiems tas, kada pristatys jam pri kime ir mes užsispyrę savo sie plojo solistui ir vyrų kvartetui. mijos spec. studentas Žukauskas, pasisekė. skirtų butų rinkėjų sąrašus, kimuose ir tvirti draugystėje". Žemės ūkio akademija žymi taip pareiškė: namo savo draugę, Be sveikinimų ir linkėjimų pat vyrais ir stipriais vyrais — — Neturiu, draugai, lai giedrią lapkričio šeimos trejetas — kiekvienos aukštosios mokyklos studentų ko. .. Panašių atsikalbinėjimų naktį, šnekėjo, kad atstovai atvežė po mažą progra Mockus, Šermukšnis ir Skrabė tenka išgirsti ir daugiau. Ne puiki buvo šventė. mėlę. Daug plojimų susilaukė atliko daug sumanumo ir jėgos reikia pamiršti, kad mes ne tik Tikimės, kad ki KPI akrobatė Tupytė už puikiai reikalaujančius akrobatinius pra agitatoriai, bet ir seniausios, tais metais lapkri atliktus akrobatinius pratimus timus. respublikoje aukštosios mo kyklos kolektyvo atstovai.. čio 17 mes vėl su ir už simpatišką šypseną. Bet Tautiškais rūbais pasipuošu Rinkėjai laukia iš mūsų ne: sitiksime. dauguma scenoje pasirodžiusių sios merginos kiekvienam sve šalto, biurokratiško, oficia čiui įsega po gėlę — kad mie KPI saviveiklininkų — muzi laus atsilankymo, bet draugi G. DAVYDAITYTE li svečiai ilgai prisimintų tą kantai: akordeonistė Muraus dieną. Tik vieno gailimės — ko, įdomaus pasikalbėjimo V. PAUKŠTELYTE J. KRENEVICIENS kaitė, pianistas Buožis, Geringas, svečių galėjo būti daugiau. „Kūdikystę prisiminus...” Agitpunkto vedėjž A. Šarkio nuotr. Už tai mes jortepionu atlikęs ir savo nuo-
ŽENGIAM IŠVIEN
SU JAUNAISIAIS
DRAUGAIS
Studijuosime jubiliejinėm sesijom medžiagą
MŪSŲ AGITPUNKTE
ŽINIOS IŠ UŽSIENIO
INDIJA
Deli studentą sąjungos vykdomasis komitetas pa SVARSTOME STRAIPSNI „KAS KALTAS?' siūlė studentams padėti Deli apylinkių žemdir biams. Jau ir praėjusiais metais sąjunga organizavo laukų darbų talkas. Stu INŽINIERIŲ SKAIČIUS LIAUDIES ŪKYJE dentai moko Deli valstie (tūkstančiais) čius ražto, surinko 400 ruPilą kalmo mokyklą staty1910 m. 1956 m. Kažkodėl diskusija apie metu papasakojo, kad Dalia M. metus tame pačiame kurse. Ir bal. TSRS 7,9 721 Jancevičlaus elgesį plačiau yra tokia pat, kaip ir visos, varpu, ar iš antro išbris „šva (ASNS, Jodhpur) JAV 84,0 699 neišsivystė, nors ši tema turi kad ją kursas klaidingai supra rus”. (TSRS tik diplomuoti, o JAV — tiek diplomuo mus visus Jaudinti. Tokių, to ir pasyviai laikėsi Jos at LENKIJA Kursas reikiamai neįsigili ti, tiek nediplomuotj inžinieriai). Birželio mėnesį Lenkijo kaip Jancevlčlus mūsų univer žvilgiu. Išsivystė ginčai. Nuta no Į Vytauto padėti, nepadėjo rėme Dalią įtraukti į kurso sitete vis dar pasitaiko, ir je bus rengiamas džazo or Jam. Pasirodo, kad Jo bloga kestrų festivalis. Studen- ypač Istorijos-filologijos fa kolektyvą. Živilė D., Regina materialinė padėtis. Jaunuolis „Maskva nematytais tem priversti kartoti koledže mate ________ __ ___ __ tus-džazininkus jame atsto kultete. Tačiau mes neturime S., Liuda M. Ir kitos užmez- dirba atsakingą darbą _ Ir dėl pais ruošia jaunuosius inžinie matiką pagal vidurinės mo silvų-studentautojų gė artimesnius ryšius su Dalia- f0" dažnai” nelanko" "paskaitų" vaus Janušo Zablleglinskio tylėti, rius ir mokslininkus. Amerikie kyklos programą” (JAV Kong r'-”~ yra . vie nesp£ja pasiruošti įskaitoms (Varšuva), Moderniškojo klaidas reikia kelti aikštėn. Ir pasirodė, kad Dalia čiai pripažįsta, kad rusai da reso Ekonominės stabilizacijos Komko (Varšuva), Kaiibero Tylėjimas reiškia susitaikymą. na iš geriausių kurso draugių. ir egzaminams. Žinoma, Jeigu bar jau turi tiek pat gamtinin pakomitečio pranešimai, 1957 (Katovicai) orkestrai. Kvie O kurgi kurso draugai? Ko Ir iki šiol Dalia ir Liuda ne Vytautas būtų padėjęs daug kų su aukštuoju išsilavinimu, m. 20 ps.) 53°/o Amerikos .... čiami taip pat dalyvauti ir dėl jie tyli? Ar tik jie nesi perskiriamos draugės. Daliai pastangų, tai taip ir neįvyktų klek ir patys amerikiečiai mokyklų nedėstoma fizika, tik Prahos, Berlyno, Frankfur laiko patarlės: „Ne mano pu ir paskaitos pasidarė įdomes Tačiau viena iš priežasčių, d ė1 . (maždaug apie vieną milijoną). 2% moksleivių studijuoja tri to ant Maino ir kt. studen pos, ne mano kiaulės, kas man nės, ir sesijos egzaminus gerai ko Jis liko antrus metus, yra Amerikoje nebenelgiama, kad gonometriją ir tik 22% — sve Smulkiai nepapasako ta, k!ad kursas jį atstūmė, gi tą orkestrai. darbo”. Atrodo. Aš galvoju, išlaiko. atskirų sričių vadovaujantieji timą kalbą. jau, kokių priemonių ėmėmės, liau nepasidomėjo jo gyveni (Student. Mlrror) kad didele dalimi kaltas kur specialistai abiejose pusėse yra Studentų darbo sąlygos. Sti Dalia grįžtų į kolektyvą. mu ir darbu. so kolektyvas. Juk kolektyvas kad maždaug lygiaverčiai. Bet jie pendijos: tik 13®/o studentų Bet pasakysiu tiek, kad labai didelė ir galinga jėga. Aš svarbus yra kurso Man atrodo, kad ir buvęs kelia, aliarmą todėl, jog iš šių gauna valstybines stipendijas, draugų ke skaičių neišvengiamai seka, arba pagalbą aukų forma. Diskriminacija. „Vis dar tuo įsitikinau iš savo kurso. lias į kiekviena studento širdį. Jancevičlaus kurso kolektyvas kad rusai artimiausiais metais (New York Herald Tribūne, egzistuoja diskriminaciniai Nuo pat pirmojo kurso Dalia O štai kitas pavyzdys. Vy galėjo daug ką padaryti. Juk barjerai, trugdą gauti išsilavi M. atsiskyrė nuo visų, nuto tautas Z. pirmame kurse šiaip Jaunos dienos paklydimais gan vis labiau aplenkia juos šiose 19^7. III. 28). Kiek kainuoja mokslas: Žurna nimą ir darbą. Milijonams neg lo nuo kurso. Jai ir paskai taip išsinarpliojo. O antrame turtingos. Jancevlčlus, būda atkakliose lenktynėse”. Tarybų Sąjunga jau aplen las News week 1957. IV. 8. rų daugelyje šalies dalių ne tos neįdomios, ir draugų ne — suslčlupo keletą dvejetų. mas silpnavalis, irgi pasidavė kė JAV specialistų ruošimo paskelbė žinias apie tūlo leidžiama pilnai išnaudoti sa randa. Pradėjo nelankyti pa Niekas nesidomėjo juo, kodėl neigiamų draugų aplinkai. Iš Raimondo Sveto iš Medinos vo talentų" („The New Tlmes" skaitų, atsiliko ir studijose. jis blogai mokosi. Iš daugelio ėjęs l gyvenimą, jis tikrai srityje Ką gi, nelankai — nelankyk, galėjai girdėti priekaištus: gailėsis viso to, bet tada Jau (New Yorko valstija) šeimą, 1956. III. 2). Kodėl atsilieka JAV? kurios nariai mokėsi įvairiais Išdavoje: Daugiau kaip 50% galvojome tada. Niekas į „Tegul lanko paskaitas, o ne bus vėlu. Mokyklos. Trūksta mokytojų: metais Jelio universitete. Pats studentų palieka aukštąją mo Dalią didesnio dėmesio neat girtuokliauja”, arba: „Negi G. Petrauskas JAV nacionalinės švietimo aso Raimondas Svetas baigė uni kyklą, negalėdami jos užbaigti. kreipė. Bevelk visi susidarė už tinginį mes išmoksime”. Istorijos-filologijos fak. ciacijos duomenimis 1956 m. versitetą 1909 m. ir jam rei Mokslininkai Amerikoje užgui neigiamą nuomonę apie ją. Vytautas įsiskolinimų ne III kurso studentas šalyje trūko 170.000 pedago kėjo 1235 dolerių į metus ti — rašo žurnalas „The New Kartą Regina S. pertraukos likvidavo ir pasiliko antrus gų, o 1966 m. gali trūkti mokslams eiti. Vienam iš savo Leader” 1957 m. II. 25. — ' „grupė žmonių, kuriuos 520.000. Iš kitos pusės „kas sūnų, baigusių universitetą Tai met 100 tūkst. šalies mokyto 1945 m., jis išleisdavo kasmet persekioja ir kurie yra privers jų prieina išvados, kad jų dar 2.864 dolerius vidutiniškai, o ti užimti gynimosi pozicijas bas nepakankamai apmokamas, kitam sūnui, kuris baigė politinėje arenoje”. (Pasinaudota L. Bagramovo ir meta dėstymo darbą.” (Mo 1956 m., Jau reikėjo išleisti Teisės mokslų fakulteto I Kodėl mūsų tarpe atsiranda kolektyvą, į vieną glaudžią ir S. Tatlščevo straipsniu panašių į Jancevičių studentų? šeimą? O tai mus daug kam kurso grupėje atvirame kom kytojų profsąjungos preziden 3200 dolerių į metus. reikia: Mokėti už mokslą 1 „Ekonominis lenktyniavimas Tiesa, šiuo klausimu jau prieš įpareigoja, uždeda vienokią ar jaunimo susirinkime buvo kal tas K. Medželas, 1957 m. rugpiūtis) Mokymo kokybė: „Mo Hovardo universitete — 1000 ir techniniai kadrai” žurnale mane pasisakė grupė draugų, kitokią atsakomybę už kiek bėta, kad grupė araugų dažnai kymas vidurinėse mokyklose dolerių, Kolumbijos universite „Mirovaja ekonomika i mež- tačiau prie jų pasisakymų no vieną kolektyvo narį. Bet ar girtauja, įsigudrino „nutrauk otnošenlja”, riu ir aš kai ką pridurti. tiek blogas, kad 62% apklaus te — 950 dolerių, New Jorko dunarodnyje visuomet mes prisimename tai, ti” net paskaitų metu. Kalbėti, 1957 m. Nr. 4). tų koledžų pranešė, jog jie —■ 900, Jelio — 1100. Visiškai sutinku su drg. Ži kai susiduriame su tokiais tiesa, pakalbėjo, tačiau imtu levičium, kad „žmogus pat’ draugais, kurie garsėja „did kokio nors žygio nerado reika savo laimės kalvis”. Tačiau ar vyriškumu”, kartais tuo net lo. O paliestieji draugai? Jie kiekvienas iš mūsų moka ir pabrėžtinai didžiuojasi. Daug girtauja ir toliau, pragerdami turi pakankamai valios nukalti kas pasakys, kad tokie draugai stipendijas, laikrodžius ir t. t susirinkimuose, Komjaunimo organizacija ir savo gyvenimą tokį, kokio jisai apsvarstomi nori, gyvenimą, kuris to žo Jiems nurodoma ir t. t. Ta grupė laukia, kol drg. Lašas ir džio būtų vertas pilna pras čiau tai juk ne visiems ir ne kompanija pasitaisys. Veltui Studentams, tiek staciona suplūdus prieš egzaminų se Ja susisteminti pagal planą, me? — dar toliau, dar bus „gra visuomet padeda. Kodėl? ro, tiek neakivaizdininkams, siją, dėstytojas negali jų grei visa gerai apgalvoti ir po to žiau”, kaip toje dainoje. . . , Mes dažnai pabrėžiame Kiekvieno žmogaus kelyje nuo pirmojo ligi paskutiniojo tu laiku visų patikrinti, dau savais žodžiais nuosekliai dės pasitaiko didesnių ar mažesnių tokios nuodėmės nebuvo išTokių arba bent panašių at kurso kasmet tenka rašyti po gelis neakivaizdininkų darbų tyti mintis, kad ir paimtas iš šunkelių, dažniausiai pradžioje vengta ir diskusijoje, — kad sitikimų pasitaiko ir kituose vieną ar kelis kursinius dar prieš sesiją lieka nepatikrin perskaitytos literatūros įsisą vos pastebimų ir tik toliau Jau esame suaugę, savistovūs žmo fakultetuose. Argi taip būtų. tų, ir tie neakivaizdininkai Į monintas ir gerai suprastas atvirai vedančių žmogų į akla nės, suprantame, kas gera ir bus. Neparašęs bent patenki namai kursinio darbo, studen sesiją laiku nelššauklaml, o mintis, kurios jau virto savo vietę. O kad Jais nebūtų klal- kas bloga. Tačiau kažkodėl tai Jeigu draugai griežtai pareika tas neprileldžiamas laikyti vėliau pristatyti darbai iš vi mis mintimis, paremiant jas džiojama, tai daug priklauso pasimiršta, kai svarstome kokį lautų iš panašių į Jancevičių egzaminų. Tie studentai, ku so nebeprllmaml. Nemažai faktine medžiaga, bent svar ne tik nuo to žmogaus, bet ir nors draugą, aptariame jo blo ir Lašą atsakomybės, pareika rie prieš rašydami darbą rim kursinių darbų, juos patikri besniais atvejais nurodant nuo mūsų visų. Žinau, kai kas gą elgesį. Tuomet mes su juo lautų kaip iš suaugusių, savi tai apgalvoja temą ir darbo nus, grąžinami kaip netinka duodamų žinių šaltinius. Kla su manimi nesutiks, protestuos, elgiamės švelniai, atlaidžiai stovių žmonių? O to pareika planą, išstudijuoja temos da mi. Studentui tenka juos per sikų citatų Įterpimas į minčių — kaip aš gailu atsakyti už įrodinėjame, kad jis tikrai nu lauti reikia, tai — visos gru lyką, Išstudijuoja marksizmo- dirbti ar parašyti iš naujo, Ir, dėstymą yra geras, bet tik Jei kitą? Vargu ar toks klausimas sikalto kolektyvui, ir neretai pės, kurso reikalas. leninizmo klasikų raštus, lie jei darbai buvo pristatyti po Jos duodamos reikalingoje vie būtų teisingas. Tikras žmogus susiformuoja lengva ranka atleidžiame tai, čiančius temos klausimus, pa termino, tai naujuosius tenka toje, jei jos patikrintos ir ge Mes dažnai sakome: mūsų už ką reikėtų griežtai bausti. tik atkaklioje kovoje už savo tys surenka medžiagą ir sa rašyti paskutinėmis prieš eg rai suprastos ir jei jos ne nu kursas, mūsų fakultetas, mūsų Argi taip reikalaujama atsako tikslą, kada, Jausdamas nuošir varankiškai, gavę per konsul zaminus dienomis. O tada Ir stelbia, bet išryškina paties universitetas. Argi šita, žode mybės už savo poelgius iš su džią draugų paramą, žengia tacijas iš dėstytojų patarimų kursinis darbas retai parašo studento minčių dėstymą. lis „mes”, nekalbant apie daug augusių žmonių? Pažiūrėkime, tlkruo|u keliu. ir paaiškinimų, parašo kursi mas gerai, kai studentui gal A. Virpša ką kitą, neriša mūsų į vieną kokie to rezultatai. Prof. K. JABLONSKIS egzaminai, nius darbus, iš tų darbų rašy voje busimieji mo turi daug naudos. Jie abejonės, ar leis laikyti juos paskirstymo principu Yra ne įpranta pagauti klausimo es dėl pavėlavimo su kursiniu PROFSĄJUNGINEMIS TEMOMIS sklandumų ir priemokoje už mę, išmoksta skirti esminius darbu, Ir dėl to nebėra laiko mokslinius vardus ir laipsnius. temos klausimus nuo šaluti tinkamai pasiruošti egzamiPraktikoje pasitaiko, kad dės nių, įpranta atrinkti, sukon nams. tytojai su moksliniais laips spektuoti esminę medžiagą Antras didelis trūkumas — niais ir vardais pedagoginiu klausimui ir negaišta kon temos ir plano neapgalvolygiu neprašoka tų dėstytojų, spektuodami ir riurašlnėdami tai jlmas. Darbai neretai parašo Aukštoji mokykla — ypa būti paliesta mažiau, bet užtat dalyko dėstytojas privalo ste neturinčių šių laipsnių. Uni tą medžiagą, kuri teturi toli mi, ar, geriau sakant, nusira mą ryšį su nagrinėjamos te šomi iš įvairių brošiūrėlių ne tingos rūšies gamybinė įmonė, giliau išanalizuotų klausimų. bėti ne atskirą įmonę, kolūkį versiteto profsąjungos orga mos klausimais, jiems nebe- į temą ir ne pagal darbo pla kuri ruošia aukštos kvalifika Be to, mokymo darbo gerini ar įstaigą, bet visą šaką, mi nlzacljal vertėtų apsvarstyti šį susidaro ypatingų sunkumų ną. Tokie darbai grąžinami, cijos darbuotojus visoms so mui kenkia bereikalingas tų nisteriją ar sistemą. Be to, ne klausimą ir duoti Aukštųjų parašyti seminarinį darbą ar kaip nepatenkinami. Jų raši cialistinio liaudies ūkio ša pačių klausimų kartojimas kampanijomis, o slstematiškai, mokyklų ministerijai paslūly nuolatos. Tokiam ryšiui su mų, kaip pagerinti atlyginimų ba gerą pranešimą moksli nėjimas nelavina ir tik gaiši koms. Profsąjungai aukštojoje bent keliose disciplinose. gamyba palaikyti mūsų fakul niam būreliui. O, baigdami na laiką. Prieš renkant me mokykloje turi rūpėti gamy Visų minėtų trūkumu prie tete dar nesurasta formų. Jų sistemą. universitetą, jie surenka me džiagą darbui Ir ruošiantis ra bos, t. y. mokslo kr mokymo žastis yra tai, kad katedros ir Paskutinis klausimas', kurį džiagą ir parašo gerą diplo šyti darbą, reikia gerai ap darbas. Mes čia norime pakal katedrų profgrupės tam dar trūkumas šiais mokslo metais mes norėtume iškelti, tai rū- ] imta kompensuoti praktikų iš minį darbą. Savo rašymo įgu galvoti darbo temą ir planą. bėti apie ekonomistų paruoši bui neskiria beveik jokio dė plnimąsls darbuotojų buitinė- J dimą gali panaudoti intelek Jei pavyzdiniam planui trūks mą. Tenka pripažinti, kad eko mesio. Reikėtų sukviesti fa gamybos pritraukimu, taip mis sąlygomis. vad. pusininkavimo keliu. nomistų ruošimas praktiniam tualiniame darbe. kulteto profsąjungos narių — ta medžiagos arba jei tinka Vyriausybės nutarimu moks- I Reikia pasakyti, kad nors mesnis atrodo kitas planas, jį darbui vis dar atsilieka nuo katedrų susirinkimą ir iš pa Ypač toks pusininkavlmas šiais per kelerius paskutinius me galima pakeisti, bet to plano, šiandieninio gyvenimo reikala grindų suderinti visų dėsto mokslo metais gavo didelį lo darbuotojams yra duota tel- I tus kursinių darbų rašymas kuris įrašomas darbe, reikia vimų. Studentams perduoda mų disciplinų programas ir mastą Finansų-kredito kated sė į papildomą gyvenamą plo- I kiek pagerėjo, ypač neaki griežtai laikytis ir jokių paša mos teorinės žinios dažnai bū išbraukti visus“ pasikartojan roje, kur yra 7 dėstytojai pil tą. Tačiau mes turim dėsty- I nu krūviu ir 7 .— taip vadi tojų, kurie neturi net ir bū- I na atitrukusios ne tiktai nuo čius klausimus. vaizdinio skyriaus studentų, linių dalykų nedėstyti. nami pusininkai. Tokia pusi tino ploto. Iki šiol profsąjun- I mūsų gyvenimo praktikos, bet bet Iš viso kursinių darbų ra Teorijos atitrūkimas nuo ninkavimo praktika niekuo ne ga ir vietos komitetas į šį I Trečias trūkumas — tai nu dargi ir nuo gyvenimo iškeltų šymas dar turi labai daug rašymas Iš įvairių brošiūrų Ir mokslui spręsti problemų. praktikos ir Aktualių pro pateisinama ir reikėtų su ja klausimą neatkreipė pakanka- I trūkumų. mo dėmesio. vengimas gaunasi užbaigti. dėstytojai paskai blemų Visų pirma, labai svarbus staipsnlų Ištisų skyrių, pus Neretai Mūsų manymu, su tokiu putrūkumas yra terminų nesilai lapių, pastraipų ir sakinių, ir tas skaito iš padarytų vadovė todėl, kad kai kurie dėsty Eilė organizacijų bei įmo Į kymas. Studentams kursinių jis nurašinėtojų vadinamas lių vertimų. Toks paskaitų tojai patys atitrūkę nuo gyve slnlnkavlmu reikėtų kovoti nlų organizuoja darbuotojus j darbų temos duodamos iš „medžiagos rinkimu”. Me ruošimas, suprantama, negali nimo praktikos. Dabartiniu dar ir dėl to, kad tai neduoda statyti gyvenamuosius namus I anksto, taip, kad jie galėtų džiagos rinkimas, tai pasižy padėti nei dėstytojams kelti metu EMF ryšiai su gamyba pastovių, tvirtų kadrų ir ne savomis jėgomis. Reikėtų pa- Į darbą parašyti nustatytu lai mėjimas faktų, minčių, kai savo kvalifikaciją, nei tuo la stiprinami per įmonių šefavl- gali tarnauti rezervu senųjų galvoti, kaip galima būtų pa- I ku, bet labai dažnai studen kurių pačių esmingiausių ci biau studentams giliai įsisa mą, bei pritraukiant praktlkus- kadrų pamainai. Mūsų manymu atlyginimo remti šią iniciatyvą ir mūsų I tai, ypač neakivaizdininkai, tatų Iš klasikų raštų, bet ne vinti žinias. Per paskaitas stu puslnlnkus. Mūsų supratimu, universitete. pristato darbus po termino, Išrašymas tokių citatų Iš sve dentas privalo gauti kai ką toks ryšių su gamyba, prak sistema, nustatyta aukštojoje St. Uosis | mokykloje, turi rimtų truku tika palaikymas yra per silp daugiau, negu pasakyta vado timų straipsnelių. Kai tokia tada, kai jau metas ruoštis mų, lyginant su socialistiniu EMF vietkomo narys I nas. ypač ekonomistams. Savo vėly, nes Ir praktikoje turi egzaminų sesijai. Darbams medžiaga yra surinkta, reikia
„Nematomoji krizė“ JAV
Kelias į jaunuolio širdį
Tik kolektyvas auklėja žmogŲ
KURSINIAI DARBAI
KELETAS PASTABŲ
Pirmieji darbo žingsniai Ekonomikos mokslų fakultei partinės organizacijos ata;aitlnls-rinklminis susirinki as pripažino partinės organlicijos vykdomą darbo liniją jsinga, bet kartu iškėlė ir tikumus. Komunistai nepakankamai įdėjo komjaunlmul ir kitoms sucmenlnėms organizacijoms, eliant studentų politini -idėnl lygi, kovojant dėl akadeinės drausmės stiprinimo, uslrlnkime buvo nurodyti tikumai mokslo tiriamajame ube ir kt. Susirinkimas išrinko naują kulteto partini biurą, l kurį jo jauni komunistai. Naujo luro pagrindinis uždavinys - padėti dekanatui, ruošiant ukštos kvalifikacijos ekonoilstus, sugebančius dirbti vlosc liaudies ūkio šakose, sėkįlngai rišti markslstinę-leniInę teoriją su gyvenimo prakIka. Slo uždavinio sėkmingam gyvendinimui, biuras kreipia patingą dėmesį i studentų poItinl-auklėjamąjį darbą, stlprlia ryšius su naujai išrinktu omjaunlmo biuru, aktyvina arbą grupėse. Vldiniam-pollInlam darbui pagyvinti mes umatome pritraukti prie atklrų klausimų ruošimo partilams susirinkimams ir biuro osėdžiams visus fakulteto komnistus. Biuras stengiasi palaikyti laudžius ryšius su profsąjunIne organizacija. Tačiau šlaįe darbe yra ir trūkumų, nes iuro narys drg. Miškinis, at vangas už fakulteto visuome ninių organizacijų politmaslnį
Pas
užsiminė apie ansamblio planūs ateičiai: paruošti naują programą ir duoti atvirą jubi liejinį 250-tąjį 'koncertą fil harmonijos salėje; bosų, teno rų, altų grupes papildyti nau jais nariais. Ansambliečiai neprivalo užmiršti tiesioginės savo pareigos — mokymosi. Ansamblyje ne vieta tingi niams, turintiems įsiskolini mus. Į naują universiteto Liau dies dainų ir šoklų ansamblio valdybą išrinkti drg. drg. Kar lonas, Ivaškevičius, Smolskaltė. Meilutė. Juršėnas ir kt. Z. Garunkštytė, T. Virpšaitė
l langą tiesia rankeles, Tarsi norėtų nuo saulutės Nušluostyt debesis — raukšles.
BŪRIN, DRAUGAI LITERATAI! SĮ rudeni' l universitetą at kurie baigdavosi tuo, kad visą ėjo naujos literatūrinės jėgos, naštą Imdavo nešti vienas pir bet jos, kaip ir kiekvienais me- mininkas, o valdybos nariai ir t als, taip ir šiemet tebėra iš dalis literatų pamažu pasi sisklaidžiusios ne tik filologi traukdavo ir net nusivildavo jos, bet ir kituose fakultetuo būreliu. Tik po vasaros atosto se. Nors šiais mokslo metais gų jaunos jėgos Ji kiek atnau literatūros ir kritikos būrelis jindavo ir pažadindavo užmi dėl įvairių priežasčių pradeda gusius. savo veiklą klek pavėluotai, Naujai išrinkta valdyba kol bet, atrodo, nėra dar vėlu kas energingai ėmėsi šia kryp kreiptis i juos šiuo straipsne timi organizuoti savo darbą. liu, pasidalinti mintimis apie Dar prieš šventes įvyko stu opiausius veiklos klausimus ir, dentų susitikimas su „Parduo svarbiausia, — kviečiant būrin tų vasarų” autoriumi J. Baltu Į kūrybingą darbą, l karštus šiu. Su rašytoju užsimezgė gy ginčus ir svarstymus, į rimtą vas, nuoširdus pokalbis, iškėlęs studijavimą. eilę naujų ir netikėtų minčių. Silpniausia literatūros ir Ir jei buvo galima laukti, kad kritikos būrelio veiklos vieta jis praeis „moksllškesnlame” visada ir buvo tai, kad jis nie lygyje, tai bent reikė |o Iš anks kada neįstengė sujungti visų to pateikti apgalvotus klausi Jaunųjų universiteto kūrybinių mus, kad rašytojas būtų galė jėgų, vadovauti jų brendimui. jęs išsamiau pasiruošti. Greitu Būrely trūko nuoširdaus, jau laiku valdyba numato organi natviško fronto, kuris vadovau zuoti tokį susitikimo vakarą su tųsi aistringu siekimu anali rašytoju V. Mykolaičlu-Putizuoti naujausius literatūros ir nu apie „Sukilėlius". Visiems gyvenimo reiškinius. Būrelis žinomas tas, tikra to žodžio dirbdavo be j J vienijančios prasme, nacionalinis kūrinys perspektyvos, be apčiuopiamų apie svarbų mūsų nacijos augi uždavinių, kurie duotų pras mo etapą — 1861 metus — mės tat veiklai. Be abejo, prie giliai įstrigusius į mūsų liau to prisidėjo ir tai, kad tarp dies sąmonę, charakterį, isto pakrikusių būrelio narių neužslmegzdavo nei tampresnių ry riją. Tik tokiam susitikimui šių, nei nuširdesnlo Ir atvlres- reikia ir atsakingiau pasiruoš nlo pokalbio viešuose susirinki ti, gal būt, iš anksto patelkti muose, svarstant opius gyveni rašytojui klausimus, kad vaka mo ir literatūros klausimus. ras praeitų tikrai naudingai ir Dėl to susirinkimai praeidavo paviršutiniškumo be karštesnių ginčų, mažai su nepaliktų domindavo studendnetlją. Bū įspūdžio. relio veiklą žlugdydavo ir ne Kol kas negalima atsisa sutarimai tarp valdybos narių, kyti vakarų, kur literatai
O Juoko tau reikia Ir tam, kad visi Išvystų, kaip tinka šypsnys žvilgsniui tavam. O Juoko tau reikia ir tam, kad visi Išgirstų tavo balsą. koks melodingas, lr koks .Jis “t Tarsi pakilt Į žydrą dangų skambus. No ėtų paukšteliu mažu... Pakelk, močiute, IĮ prie lango. Dabar pagaliau supratau, kad tau Temato, kaip laukuos gražu. reikalingos akys, kurios turi grožėtis tavais Tegu pamato gimtą žemę. dantimis. Kuria greit pi mą žingsni žengs. Dabar pagaliau supratau, Ir darbo dainą Jos neramią kad tau Tegul pamilsta iš mažens. reikia ausų, kurios turi klausytis tavęs, visai nereikia širdies. Ir V. MIKAILIONIS Tarsi norėtų pumpurėli Nuskinti nuo obels šakos, Lyg pavydėtų vyturėliui Dainelės virpančios, džiugios.
Dabar pagaliau supratau, kad tau reikalingas toksai, kurs tik juokautų su tavimi.
VIDM. URBONAS KAI KURIEMS Prieš beržą
POETAMS
Nulmam Kepurę, P.leš beržą Krintame Ant kelių. Ir by. a Ašaros Kaip lapai l žemę Tūkstančiais Srovelių. Na, o tada Ir beržas _ žliumbia. Matyt, Graudumo Neišlaikęs, Ir JI Tematome Tik verkiant, Nors nesvarbu. Koks būtų Laikas.
■>
skaitys savo naujus kūrinė lius, ir Jiems analizuoti skirtų susirinkimų. Klek leis sąlygos, bus rengiamos išvykos l literatūrines ir istorines vietoves, palaiko mi ryšiai su periferijos li teratais. Bet svarbiausias šių metų būrelio uždavinys (ir ne tik būrelio, bet ir viso universi teto) — išleisti almanachą, kuris atspindėtų visą turtin gą tradicijomis pokario me tų būrelio veiklą, būrelio, kur pirmą rimtesni žingsnį žengė beveik visi pokario jaunieji rašytojai. Tame al manache kviečiami daly vauti ne tiktai studentai ir dėstytojai, bet Ir universi tetą baigusieji rašytojai. Panašius almanachus seniai Jau išleido kiti universitetai (Lvovo, Minsko, Kijevo), kurių keletą gavo ir mūsų būrelis. Jo išleidimas — re alus daiktas ir pas mus. Svarbiausia yra jį suorganLzuotl, o čia energingai dirba valdybos paskirtas redaktorius J. Tumelis. Be lieka pageidauti, kad ši rei kalą kuo aktyviau paremtų vlsuomenlnės organlzacllos ir patys rašantieji. Tokio almanacho išleidi mas. atrodo, turėtų būti sėk minga pradžia, jungiant universiteto kūrybines jė gas l tikrai energingą ir ak tyvų jaunu fu buri. R. Pakalniškis Literatūros ir kritikos būrelio pirmininkas Ir t3lp Dainų mes Nebegi.-dim, Kaip auga duona Nebemat m. Nosim tik šniurkščlojam Surūgę, Ir ž/elgt Gyveniman, Atpratom. ALB.
>* ■ j
*■ I
ROSINAS
NEPASTEBĖTA DETALĖ (spėju, poete, apseiklm be riaušių, Nors tu apdainuoji kasų vainikus, Bet aš tematau ant merginų pakaušiu Trumpus suraitytų plaukų galiukus.
RAUDONI LAPAI
žlopsotojų minia visada ten, kur kas nors neiprasta.
VYRAI Jau senokai skelbimai kvie& vyrus bendrai dainai l Melclnos fakulteto didžiąją aulitorlją. Paskelbtu laiku (lygiai 19 ai.) suvirpėjo pianino stygos ■ pasigirdo keletas nedrąsių yriškų balsų. „Vyrai, bet iainuoja negarsiai”, — kalbė ti pro šalį eidamos merginos >1 kartą tenka apginti vyrus tuo priekaištų. Tai dainavo le vyrų choras, o tik keli iš ų. „Tik tiek?” — klausiam noro vadovą drg. Vanagą.
DURTUVAS
darbą, dar reikiamai nevado- *Juo,fc?1u’ grobikas vauja Joms ir nesuteikia pa- */’•**•■ ■ ne a ą keiki, kankamos paramos. Biuras kraujo negalėdamas nutrlnt. stengiasi sustiprinti ir konkre o šiandien tėvas tizuoti šefavlmo darbą kol lyg žaislą varto, ūkiuose bei pramonės įmonėse. JiIi klėties parsinešęs kambarin. Visų pirma, mes siekiame, kad Dūmeli melsvą pučia Jis Ir mąsto: dėstytojų moksliniai tyrimai, studentų gamybinė praktika, Jo atminty tie metai kruvini, o tuo pačiu lr jų diplominiai kai šautuvu pakeisti teko darbai būtų betarpiškai susieti lazdą su pramonės lr žemės ūkio Ir eit aktualiomis problemomis. Ta grobikams keršyt ugnimi. čiau šioje darbo srityje buvo Jis mena ašaras, kančias Ir badą, lr dabar dar yra daug trūku ir nepamirš, mų. kol tik širdis tvaksės — Spalio keturiasdešimtmečio alksnyne sūnų durtuvais užbadė juodieji budeliai išvakarėse l partiją buvo SS. priimti aktyvūs fakulteto Paskui — kovingos naktys partizanų. dėstytojai lr studentai: ekon. m. kand. M. Gregoraus- Fašistų kraujas buvo kas, ekon. m. kand. J. Ta laimė Jam tada, mošiūnas, dėst. Bučytė, asp. Nemindys tėviškės, kol rūstis tas rusena. A. Makarevičlus, stud. Urla- žudiko letena Juoda! kls. Partinės organizacijos ei Paglosto žilą galvą, lių augimas leis, be abejo, dar nuslspiauna. labiau išplėsti partinį darbą, Ir kužda senis tyliai, bet tvirtai: sustiprinti partinį štabą ka „Gal nužudei tedroms ir visuomeninėms or ne vieną žmogų jauną. Gal ne vienam ganizacijoms. gyvybę pakirtai... Partiniam biurui žengiant Dabar — pirmuosius žingsnius padeda gana. ir vadovauja universiteto par Algluk, pabėk lig kalvės, tinis biuras. Didelę praktinę neblogas kaltastrobai ręsti bus. paramą, stiprinant komjauni Jis žvelga l laukus rūstus, mo organizacijos darbą, sutel ramus, kia universiteto biuro narys bekalbis, drg. Kazbaras. Tarsi nuvaręs karą Ekonomikos mokslų fakulte l kapus. to partinė organizacija stipri, ji gali lr turi įvykdyti visus partijos ir vyriausybės Jai 1ŠAukštal saulutė pasikėlė, keltus uždavinius. Vidun Įslinko kiškeliu. V. Ancevlčlus, Ir paž/elgė 1 kūdikėli. Ekonomikos mokslų Lyg motina žvilgsniu, meiliu. fakulteto partinio biuro Laimingas šypsosi mažutis, sekretorius
ansambliečius
Įvyko universiteto Liaudies Mnų ir šokių ansamblio atakaitlnis-rlnkimlnis suslrlnklįas. Ataskaitinį pranešlmą adarė valdybos pirmininkas rg. Karlonas. ansamblis Visus metus temptai dirbo. Ir choras, ir akėjai, ir orkestras padarė Įdėli šuoli l prieki. Jam buo suteikta garbė atstovauti letuvių Liaudies meną VI aunimo ir studentų festivalye Maskvoje. 1957 m. kolekyvas daug gastroliavo. Davė oncertus Taline, Leningrade, laune, Skaudvilėje, įvairiuose rilniaus klubuose. Spalio 40lečlui buvo paruoštas naujas epertuaras. Repeticijų metu choristai upažindinaml su gaidomis, ratlnami solfedžiuoti. Blogai, kad ansambliečiai ąr neįprato reguliariai ir unktualiai lankyti repeticijų, lelankymo rekordininkai — 'ltllpas, Clžauskas, Jodls. Anambliečlų tarpe pasitaiko lituoklių, Janovičlus, Stase lius, Urbaltis teršia viso nsamblio vardą. Šlubuoja lenlalkraščlo „Skambėk daia” redkolegijos darbas. Mllydaitė, Bružaitė, Jodis visai esaugo drabužių ir muzikos istrumentų. Smarkokas kritikos lietutis asipylė ant valdybos nario Iregždaltės galvos. Vis dar es nardomos kažkodėl susidatusios sienos tarp šokėjų ir įsų ansambliečių. Meno vadovas drg. Bartuevlčlus, papildęs ataskaitą,
A. GIRDCMIS
Praėjusiomis dienomis Cent rinių rūmų kieme darėsi kaž kas nepaprasto. Pertraukų me tu studentai sušalę styp sodavo kieme ir godžiai ri jo akimis keistus vaizdus... Papuoštos ištaigingos karie tos, senoviški automobiliai, karininkai nematyta uniforma, ginkluoti kadrais raiteliai. .. — Sveikas! Nebepažįsti? — kreipėsi l mane kažkoks poli cininkas, kai ir aš, smalsumo pagautas, atsidūriau kieme. __ Sveikas... — atsakiau. Žiūriu, kiad tas policininkas, tai pirmo kurso studentas A. Stravinskas. Sužinojau, kad Baltarusijos kino studija pagal A. Kulysovo ir A. Kužaro scenarijų sta-
Tai ne aktorius, oblbllotekinin kas J. Mintautas.
to filmą „Raudoni lapai”. Režislerius — prityręs kino meistras V. Korsabiinas. Jis jau yra pastatęs virš 30 filmų. — Ot žiūrėk! — rodo man policininkas — Stravinskas,
DAINŲ O J A
,,Dar visi nesusirinko, bet vėluojančių nelaukiame. . .” O tuo laiku (20 min. po septynių), smarkiai kaukšėda mi užkulniais, ėjo choristai ir apgailestavo, kad, gal jie dar per anksti ateiną, nes nieko negirdėti dainuojant. Mėgsta mūsų vyrai į repe ticijas ne tik vėluoti, bet ir visai nenueiti. Nors kolektyvas, galima sa kyti, dar naujagimis, bet jau spėjo paruošti aštuonias dai nas, padainavo Jas Vievio ra
jono S. Nėries vardo kolūkio kolūkiečiams, dalyvavo Di džiojo Spalio metinių minėji mo koncerte. Rezultatai galėjo būti žy miai geresni, bet nedrausmin gumas, nuolatinė stoka žmonių gesina entuziazmą. Vyrų cho ru daugiau galėtų pasirūpinti ir universiteto kultūros klu bas, paieškoti kelių nesklan dumams likviduoti. O ir daini ninkams turi rūpėti kolektyvo reikalai. L. Jakutytė
Operator iai dirba. . .
L. Ruiko nuotr.
— tas karininkas, tai latvių artistas Eduardas Pauls. Jis dalyvavo filme „Žvejo sūnus” Ir „Po audros”. Dabar jis pa grindinis filmo herojus — Andriejus Metelskls. Filme taip pat dalyvauja Klara Lučko ir Michailas Zarovas. Veiks mo vieta — Lenkija prieš dvidešimt metų. Karininkas Andriejus neteisėtai apkaltina mas išdavyste. Teismo metu jisai nužudo provokatorių. Tai ir yra centrinis taškas, apie kurį vystosi filmas. — Dėmesio! Pradedam!, — pasigirsta skardus režisieriaus balsas. Mano pašnekovas šoka į savo vietą. Sušvinta prožek toriai, vėl eina ir joja karinin kai. Susikaupęs prie filmavimo aparato dirba operatorius Fegelmanas. Masinėse scenose dalyvavo nemažai mūsų uni versiteto studentų, kurie buvo pakviesti šiam darbui. L. Rulkas
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
Š L U B U O J A M E...
GMF ataskaitiniame susirinkime Daug praėjusiais metais nu veikė fakulteto komjaunimo organizacija — tai pasakys kiekvienas gamtininkas. Išsamiai apžvelgė nueitą .darbą ataskaitiniame susirinki me fakulteto komjaunimo or ganizacijos sekretorius K. Šimkus. Kurioje srityje jų fakulte tas' buvo stipriausias? Kultūriniame darbe. GMF festivalis praėjo įdomiausiai ir originaliausiai iš visų. Be to, kiekvieną šeštadienį buvo puošiami vakarai. Komjaunimo biuras gerai mokėjo organi zuoti darbą. Kiekvieno vaka ro, susitikimo su rašytojais, .dailininkais, revoliucionieriais paruošimas buvo pavestas at skiroms grupėms. Atsakingoji grupė rūpinosi viskuo: ir muzika, ir programa, ir audi torijos paruošimu, ir bendra tvarka. Gerai buvo tvarkomas ir įpolitinls-masinis darbas. Kada Vilniuje vyko kolūkių pirmininkų suvažiavimas, ge riausius iš jų komjaunuoliai (pakvietė į fakultetą. Kolūkių pirmininkai smulkiai papasa kojo jiems apie savo kolūkius, ,o paskui gamtininkai patys .nuvažiavo savo akimis pažiū rėti tų laimėjimų, apie ku riuos kalbėjo pirmininkai. Ap lankė Vievio rajono Marytės Melnikaitės vardo kolūkį, pamatė automatizuotas dės, karvides, elektrą, užėjo pas atskirus kolūkiečius Ir taip susidraugavo su jais, kad ėmė šefuoti Jų kolūkį ir vė liau ne kartą ten nuvažluodavo su menine saviveikla. Apžvelgęs gerąsias darbo puses, sekretorius atskleidė ir biuro padarytas klaidas. Viena jų — ne visi biuro nariai įsitraukę į darbą.
Kai kuriem* kazachstaniečiams
POILSIS
I kurso geologas Mamuchinas, pats būdamas geras spor tininkas, nesugebėjo būti ge ru organizatoriumi. Sportinis gyvenimas fakultete neapsnūdo tik gero sporto būrelio pir mininko dėka. Kitas biuro narys — I kur so biologė Kurnevlčiūtė pasa kė: — Aš tyčia blogai dirbau, kad kitais metais manęs neiš rinktų į biurą. Ir taip kalba komjaunuolė! Tai rodo, kad gamtininkų komjaunimo organizacija dar blogai pažįsta savo narius, jeigu į biurą Išrenka tokius politiškai nesubrendusius kom jaunuolius. Diskusijų metu pasisakė daug susirinkimo dalyvių. Jie kalbėjo apie biuro darbą, apie mokymąsi. V kurso geologas Stonkus apkaltino Geologijos katedrą, kuri laiko nežinioje visus geo logus, nesako jiems, kur jie dirbs baigę. Rimtų priekaištų susilaukė politinės ekonomijos dėstytoja Kirijenko, kuri, kal bėjusių studentų nuomone, blogai perduoda savo dėsto mojo dalyko žinias. Komjaunuolis Jameljenovas kritikavo komjaunimo biurą už tai, kad ne visi Jo naria' dirba „su ugnele”. Bendrai kritikos buvo ne daug. Naujai išrinktas' biuras jau numatė naują savo veiklos programą. Iš įdomesnių jos punktų —: tai Išvyka artimiau siu metu į , Minską su krepši nio rinktinėmis bei menine sa viveikla ir savos kinostudijos įkūrimas.
Stalo tenisininkaig e ra i
TARPTAUTINĖS STUDENTU DIFNOS GARBEI
Sio mėn. 17 d. VVU sporto salėje įvyko krepšinio rungty nės. Žaidė mūsiškės su savo senomis priešininkėmis — Pe dagoginio instituto krepšinin kėmis. Nežiūrint to, kad aikš telėje pasigedome daug pa grindinių abiejų komandų žaidėjų (USK komandoje iš pagrindo žaidė tik Svėgždaitė, FSK — Kalėdaitė, Daukšaitė), rungtynės buvo atkaklios ir įdomios. Komandų jėgos buvo ly gios. Apie tai byloja ir rung tynių rezultatas 49:44 (31:21) pedagogų naudai. Pirmas kė linys PSK, antras mūsų. Ta čiau, kodėl gi nelaimėtos, p pralaimėtos rungtynės. Juk antrame kėlinyje mūsiškės re zultatą buvo Išlyginusios. Ko mandos treneris sako, kad trū ko antros puolėjos, kuri būtų padėjusi užbaigti atakas, bū tų padėjusi persverti rezultatą savo naudai. Tai tiesa. Bet ne visai. Mes manome, kad pritrūko „parako”, kovinės ug nelės, netgi, sakytumėm, tikro
noro laimėti, nugalėti, Nesupraskit mūsų klaidingai. Turi me galvoje pagrįstą norą lai mėti. O laimėti buvo galima. Komanda, kaip ir per finali nes varžybas mieste, sužaidė blogiau, negu galėjo. Klysti galima. Bet blogai, kai klys tama dažnai. Kaipgi vyko rungtynės? Iš karto iniciatyvą į rankas pa ima PSK sportininkės. Kalėdaitė, Ramoškaitė, Llaudanskaitė tiksliais metimais atidaro ir toliau didina rezultatą. Mū-
Sekmadienį VVU ketvirto sporto salėje Išmėgino sa jėgas trijų respublikos aukšt jų mokyklų — KPI, ZŪA VVU — stalo tenisininkai. Pirmieji į kovą stoja ŽO ir KPI sportininkai. Po lab atkaklios kovos rezultatu 6 nugali pirmieji. Paskui į k vą įsijungė ir mūsų stalo' ter slninkai. Daugelis žiūrovų n stebo, išvydę, kad mūsų k mandoje nestartuoja TSI sporto meistras B. Baltakis pajėgus plrmaatskyrinlnkas Saulytls. Kai kas jau ėmė at joti mūsų sportininkų perj le, tačiau mūsų komandai ; stovavę pirmaatskyrininkai Sirutytė, V. CeKuolis, T. Ja kauskas ir B. Kalelnlnkov sukovojo labai pakiliai, gi žial ir įtikinančiais rezultat; 6:3 ir 6:2 nugalėjo abi Ka no studentų komandas. Tuo būdu universiteto sta tenisininkai tapo draugyst šventės stalo teniso varžy nugalėtojais. Dar viena mū stalo tenisininkų pergalė! S kime Jų pavyzdžiu, draugai! P. Kazakėn;
sų sportininkės atsako tik reto mis kontratakomis. Gerai žai džia Buivydaitė, Vitkevičiūtė, į kėlinio pabaigą mūsiškės su siima, bet — vėlu. Kėlinys pralaimėtas. Antrame kėlinyje vaizdas keičiasi. Mūsiškės žai džia žymiai geriau. įsižaidžia Svėgždaitė Aktyvi Buivydai tė. Bet čia,* — įvyko tai, apie ką jau rašėme. Rezultatas ly gus. O netrukus 49:44 — pra laimėta. Dar šlubuojame. . . J. Surglntas
mu ir apskaičiavimu. Pirmame ro du pilnus metimus 35:33. kėlinyje geriausiomis buvo Lieka sekundės. Kamuolį turi Komjaunimo komiteto tau USK rinktinės narės Kontri- ekonomistės. Tačiau — klaida, vickis. Ar yra pakalta jiem rės varžybos Jau baigiasi. Liko mavičlūtė (Nr. 9), Svėgždaitė ir kamuolys jau pas medikes. Pasibaigus varžyboms, sakor dar krepšinis ir stalo tenisas. (Nr. 13). Brazauskaitė (Nr. 5). Dar viena ekonomisčių pražan — dar ne! Šįmet į universitetą įstc Jau įvyko pirmieji krepšininkų Į jų geriausius metimus filolo ga, ir Tupikaitė (kelintą kartą susitikimai. Žaidė merginos. gės teatsakė keletu tikslių per rungtynes) meta kamuolį į daug jaunų gabių tinklini kų. Tai Kontrimavičius, Re Pirmosios dvejos rungtynės Voltovlč ir Vaupšlenės meti krepšį. 36:33. Sunkiai, bet pel gaiė, Dalnauskas, Mini buvo visų dėmesio centre. Tai mų. Antrame kėlinyje vaizdas nytai, nugalėjo medikės. Jos vičlus, Bučas. Tačiau v buvo pretendentų į nugalėto pasikeičia — truputį pakyla ir gamtlninkės — tai rlmčlau- jie dar žaidž^i maždaug ant: jus susitikimai. Tačiau, jei pir žaidimo sparta. Gamtlninkės si pretendental į nugalėtojus. jo atskyrio lygyje. Pagrlndl mosios rungtynės (Medicina— užtikrintai pirmauja ir nugali. jų yda — stichinis žaldim; O KAIP TINKLINIS? Ekonomika) pateisino gausių Rungtynės tarp medikių ir tinklinis — tinkliniui. Me žiūrovų lūkesčius — buvo at ekonomisčių irgi vyko palygin Pasibaigė komjaunimo ko triškumui taip pat atslllej kaklios, kovingos, tai antrosios ti lėtai. Ypač pirmas kėlinys. miteto taurės varžybos. Jos pa žaidimo stažo stoka. Ir, kas (Gamta—Filologija), visai ne Iš karto atrodė, kad medikės sibaigė, kaip žinome, filologų bai svarbu — silpnas fizii įdomios, buvo žaidžiama dau pasieks nesunkią pergalę. Kele ir medikių pergalėmis. Filo pajėgumas. Tik po metų kl giausia „į vienus vartus". tas gražių Tupikaitės. Statke- logėms tai ne naujiena, o me atkakliai dirbdamas, mū Tiesa, šiam savo lemiamam vičiūtės, Belvydaitės praėjimų dikams — vis tik didžiulis pa jaunimas galės pilnai pakel susitikimui filologės išėjo be — ir rezultatas didėja medikių siekimas. Jie pirmą kartą uni Išėjusius veteranus. Su moterimis — tas pa atakų lyderio — Karaliukai- naudai. į tai ekonomistės atsa versiteto sporto istorijoje tapo Išėjo LTSR rinktinės narė V tės. Tačiau skaudaus pralaimė ko retomis atakomis, kurias tokių varžybų nugalėtojais. Ką gi parodė varžybos? La čiunaltė. Iš atėjusių — jimo 71:30 (30:10) tai nepatei kartais sėkmingai užbaigia sina. Gamtlninkės sužaidė su Tiškevičiūtė. Pirmas kėlinys bai džiugu, kad pirmą kartą viena Jovaišaitė (EMF) g R. Žvirblis joms būdingu šaltakraujišku- — 15:8 — medikių. Antrame varžybas baigė Medicinos mo daugiau ar mažiau ją pakeis kėlinyje kitas vaizdas. Ekono terys ir Teisės vyrai, ir labai Kol kas ji silpnesnė už Vaič mistės stengiasi žūt būt sušvel liūdna, kad Chemijos fak. ne naltę, tačiau turi visus duon ninti ir išlyginti santykį. Tie sugebėjo išstatyti moterų ko nls žaisti geriau už ją. sa, mėto vėl beveik viena Tiš mandos, kad gana pajėgi Eko Iš kitų daug žadančių žalt kevičiūtė, tik retkarčiais jai nomikos m. fakulteto vyrų ko jų yra Urmonaitė (IFF), B! gerai padeda Šidlauskaitė, ta manda aikštelėje, užuot sieku lytė (MMF). Reikia pasak čiau rezultatas greit keičiasi si pergalės, krėtė įvairius juo kad pernai atėjusios į univi — skirtumas mažėja. Pagaliau kus, dėl ko ir pralaimėjo kele sltetą jos buvo visai „žalios Dabar gi jau žals rinktinėje. lygu — 29:29. Rungtynės bai tą laimėtinų rungtynių. Šįmet bus sudarytos dvi n giasi. Lieka vos kelios minu Reikia pasakyti, kad visos tės. Iki tol, atrodo, pasimetu- komandos, išskyrus IFF mote terų ir dvi vyrų VVU rinktini sios medikės, dabar, lemiamu rų ir, iš dalies, Medicinos m. Moterų abiejose komandt momentu, susiima. Atrodo, fak. vyrų, žaidė be jokio tak žais studentės, vyrų — viei kad ir laimė joms nusišypso. tinio plano. Žaidimas virto je — vienas t-;tas studentas Seka net trys iš eilės tikslūs kurortiniu žaidimu. Savo žai jau baigę — „veteranai”, Tupikaitės metimai. 6 taškai. dimu aikštelėje iš kart išsisky toje — studentai. Moterų ; Aleksaitė, Red Čia Tiškevičiūtė gauna teisę rė VVU rinktinės žaidėjai. mesti dvi baudas — nėra nė Taip, taip! Taip ir turi būti na, Voverytė, Jovaišaitė, I vienos. Bet netrukus ji pada- Tačiau meistriškumo skirtumas reišaltė, Potapova. tarp rinktinės narių ir daugu Vyrų I: Kšivickis, Kazlai mos tlnklininkų galėtų būti kas, Rybakovas, Masaitis, f ŠIANDIEN PAS „SPYG žymiai mažesnis, jei būtų nuo čas, Minkevičius R. LĮ” SVEČIUOSE JUMO sekliai ir daug dirbama su ei Vyrų II: Minkevičius i RISTINIS BIULETENIS: linių tlnklininkų masėmis. Raugalė, Kontrimavičius, f Geografas „JUOKIS STUDENTE”, -USK ORGANIZUOJA NAUJOS W Šįmet universitetą baigė mensas, Kernagis, Dalnausta PASIRODĘS TARPTAU ro ŠAKOS SEKCIJA.ŠIOS SEKCI pajėgūs pirmaatskyrininkai: Lukoševičius V. Masaitis, TINĖS STUDENTŲ DIE Kazlauskas, Rybakovas, KšiG. Pinigis JOS VEIKLOS PPOFilb DAP NĖ NOS PROGA KREPSINIS PRASIDĖJO
AIŠKUS:ŽINOMA TIR.KAP UŽ SIĖMIMAI VYKS NfBAIGTOJE W KYTI AIKUELĖ)E (ČIURLIONIO 25, PRIE ŠIUKStYNO).
UŽSISAKYKITE
TARYBINĮ STUDENTĄantram šių mokslo metų semestrui. Prenumeratos kai na 3 rub. 60 kap. Prenumeratą priima visi proforgai. Konsultacijas teikia redakcija kasdien uno 15 iki 11 Skubėk! Skubėk! Skubėk! SLSLSULSLSLSUULSUUL
Alkoholiniai pasyvus ir ai koholiniai aktyvus.
LV 13331.
Užs. Nr. 1812
— Draugas milicininke, kur baigiasi ši tvora? Aš jau visą valandą einu. . .
GMF Biologijos spec. [V k. studentai reiškia gilią užuojautą N. Chmiellauskaitei, jos tėveliui tragiškai žu/us.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, tel et. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
jMF Geografijos spec. IV k. studentai reiškia užuojautą savo kurso draugei V. Raguolytei, jos tėveliui mirus.
REDKOLEGIJA