VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Nr. 31 (342) Vilnius,
1959 m.
spalio mėn.
15 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
JĮ Ji
J
J,
JJ
KETVIRTADIENIS ----------------------------- -p <' Kaina 20 kap. d
UZ KOMUNISTINĮ AUKLĖJIMĄ SAVIVEIKLOS KOLEKTYVUOSE Universiteto studentų Liau ganizacija turėtų padėti į cho dies dainų ir šoklų ansamblis ro valdybą išrinkti aktyviau ir Akademinis choras, kaip sius dainininkus-komjaunuostiprūs ir pajėgūs saviveiklos lius, o po to reikalauti, kad kolektyvai, plačiai žinomi ne valdyba dirbtų ne tik organi tik mūsų respublikoje, bet ir zacinį, bet ir idėjlnį-auklėjauž jos ribų. Šie kolektyvai mąjį darbą. Saviveiklininkai susilaukia aukštų įvertinimų teisėtai skundžiasi, kad Jais įvairiose apžiūrose ir konkur nesidomi nei fakultetų visuo suose, mėgiami žiūrovų. Be meninės organizacijos, nei de to, jų gretose išaugo eilė ge kanatai. Visuomeninės Universiteto rų saviveiklos organizatorių, meno mylėtojų, kurie, baigę bei fakultetų organizacijos tu j Universitetą, neužmiršta dai ri nuolat palaikyti ryšį su vi nos ir šokio, ir nuvykę į pa sais Universiteto saviveiklos skyrimo vietą, vėl imasi kul- kolektyvais bei kultūros klu I tūros darbo. Pastaraisiais me bu, ir sistemingai svarstyti tais žymiai pagerėjo centrinio auklėjamojo darbo saviveiklos dramos būrelio veikla, plečia kolektyvuose klausimus. Kom savo repertuarą bei sudėtį jaunimo komitetui būtina savo Universiteto pučiamųjų instru biuro sudėtyje turėti kultūrinio-masinlo darbo sektorių. mentų orkestras. Visų Universiteto saviveik Tai ne tik pagerintą politinįlos kolektyvų veikla nukreip ideologinį darbą studentų-sata estetinio-kultūrinio studen viveiklininkų tarpe, bet padė tų auklėjimo kryptimi, tačiau tų lengviau sureguliuoti dis ji dar nepakankamai pajungta ciplinos, repertuaro ir kitus pagrindiniams mūsų tikslams svarbius saviveiklos klausi — aukštos komunistinės mo mus. ralės tarybinių speclallstų-inDideli saviveiklos kolek KOMJAUNIMO .GRUPĖJE teligentų paruošimui. VVU tyvai ne visuomet sugeba partinis biuras, apsvarstęs patenkinti vidinius Universite klausimą apie saviveiklą ko to poreikius. Rinkiminių kam lektyvų auklėjamąjį darbą ir panijų metu ar šiaip į Uni repertuarus savo nutarime versiteto šefuojamus kolūkius pažymėjo, kad Universiteto ir įmones ne visuomet patogu komjaunimo organizacija, o siųsti 100—150 narių kolek taip pat studentų profkomite- tyvą. Labai praverstų agitmetas per mažai skiria dėmesio ninės brigados, kurių mažas Trys lakštai popieriaus. numatymu. Sunku suprasti, ką saviveiklos kolektyvams, jų dalyvių skaičius sugebėtų at Štai stropiai surašytas I ir II antrakursiai daugiau vertina narių auklėjimui. Akademinio likti įvairią ir reikalingą choro nariai pagrįstai skun programą. Deja, Universitete, kurso komjaunimo grupės dar ir kas jų plane svarbiausia. IV kurso komjaunimo gru džiasi, kad jais per mažai kol kas tokių brigadų nėra. bo planas. III kurso medikai fakulteto komjaunimo biurui pės darbo planas dalykiškas. domimasi: niekas iš visuomeni Jų sukūrimą sunkina smulkių įteikė darbo plano juodraštį. Gal kiek per daug akademi nių organizacijų, iš Universi saviveiklos kolektyvų nebuvi Skaitome. III kursas aplankys nio darbo sąskaita išplėstas teto vadovų, net retkarčiais mas, už ką didžiausias prie IX Kauno fortą, apžiūrės HES kultūrinis darbas. V ir VI kur neužsuka j choro repeticijas ar kaištas tenka fakultetų kom statybą, organizuos įvairias sai darbo planų visai nepri susirinkimus. Komjaunimo or jaunimo biurams ir visuomekultūrines priemones, lankys statė: matyt, komjaunimo dar kiną, teatrą ir. . . „kas antrą bo planai neverti busimųjų savaitę grupėse organizuos po gydytojų dėmesio. Kokia tokios neatsakingos litines valandėles ar PANA ŠIAI, kartu su grupių auklė pažiūros į darbo planus prie tojais“, — užbaigiamas darbo žastis? Fakulteto komjaunimo planas. Pasikliauta dėštytojais- biuras nepadėdavo grupėms Dalia Rutkaitytė padeda po mikroskopu stiklelį su gau auklėtojais (!) Nė vieno užda planuoti jų darbą. Biuras tik to junginio lašu ir, primerkusį kairiąją akį, įsispytrina į ro, nė vieno atviro komjauni pareikalaudavo planų. Sekre mikroskopą. mo susirinkimo, neskaitant ga toriai sustatė, biurai tą pačią — Ne, čia ne magnis, tokie keisti kristalai. dieną patvirtino, o vakare mybinio, plane nerandame. Daliai šį kartą nesiseka, chemikų žodžiais sakant, „nie I kurso komjaunimo grupės planas jau fakulteto sekreto ko neišeina". Ne mažesnio susirūpinimo šešėlis slankioja ir Jauniaus darbo planas klek turininges- riaus rankose. Fakulteto sek nis. Bet ir jame konkretumo retorius Ostrauskas patenkin Siniaus veidu. Reakcija vis nepavyksta. Susirūpino ir draudaugiau tik tuose klausimuose, tas — yra grupių darbo pla gal. Net visas penketas apsupo jį, ir kiekvienas stengiasi kurie liečia kultmasinį darbą. nai, patenkinti ir grupių sek padėti surasti nesėkmės priežastį. Jaunius ryžtasi dar kartą O štai polltmasinis-akademlnis retoriai — atsikratė vieno atlikti reakciją iš naujo. Atidumu laboratoriniam darbui ypač pasižymi chemikas darbas jau neplanuojamas. formalumo. Bet ar tai „for Bendros frazės. O koks darbas malumas“? Planas savo tu R. Dambrauskas Ir technologas St. Puntežls. Dambrauskas po jomis slypi, nieks nesusivo riniu, savo esme turi pats jau dabar atlikęs semestro užduočių pusę laboratorinių dar kia. Štai. „Nuolat vesti aiški organizuoti ir mobilizuoti bų. Visada gražiai atsakinėja. Jis nuoširdžgiai studijuoja namąjį darbą su nesąjunginiu komjaunuolius jo įgyvendini chemiją — dalyvauja moksliniame chemikų būrelyje. jaunimu“. Tai Universiteto mui. Bet toks bus pla Vartant laboratorinių darbų atsiskaitymo sąsiuvinį, asis komjaunimo konferencijos nu nas, kai jį sudarys komjauni tentės S. Ramonaitės žvilgsnis sustoja ties Z. Talaikytės pa tarimai, tai gairės, bet ne pir mo grupė, o ne vienas biuras. varde. „Priimta“ atžymėta ties kiekvienu jos laboratoriniu Jei komjaunimo grupės dar darbu. minės komjaunimo organizaci jos praktinės veiklos momen be yra disproporcija tarp ats Dabartiniai II kurso chemikų ir technologų laboratori tai. Arba: „surinkti nario mo kirų jo veiklos pusių, (pakan niai darbai — analizė, sintezė. Tai pagrindas tolesniam kestį už kiekvieną mėnesį“. kamai neįvertintas politinis- laboratoriniam darbui. Tačiau ne visi studentai nori šitai Kam reikalingas plane toks ideologinis mokymo darbas, ar suprasti, abejingai žiūri į laboratorinius darbus. Technolo punktas, kam tos ištrau ba kas nors per daug, ne pa gai A. Aleškaitis, V. Leskevičius ir kiti teturi vos po porą kos iš VLKJS įstatų ar gal grupės jėgas išpūsta), užskaitytų laboratorinių darbų. Norisi išsiaiškinti, kodėl mi konferencijų nutarimų? Pirmi daug čia kaltas ir fakulteto nėti draugai taip pat atsilieka nuo pirmaujančių. Tačiau nė komjaunimo organizacija komjaunimo biuras, neįverti priežasčių toli ieškoti nereikia — jie nepasiruošia darbui, turi planuoti tik praktinės nęs planų reikšmės komjauni arba visai neateina į laboratorinius užsiėmimus. mo grupės gyvenimui. savo veiklos punktus. Taip, sunkūs, draugai, laboratoriniai darbai, bet būtini. II kurso komjaunimo grupė Beje, fakulteto komjaunimo savo darbą suplanavo visapu biuro darbo planas taip pat Tai jūsų mokymosi pagrindas. E. GRIGALIŪNAITĖ siškiau. Tik vienas trūkumas: paskubomis sudarytas ir dar planas pradėtas kultūrinėmis labiau paskubomis patvirtin priemonėmis ir užbaigtas atvi tas. Kursų komjaunimo gru no atsakingas už grupę dėsty lius, o biurui beliko tik pa ro komjaunimo susirinkimo pės nedalyvavo šio plano tojas. Tada posėdyje biuras skirstyti darbą. svarstyme. Tokia biuro taktika planą apsvarstė, kai ką iš Būtų tikslinga, kad nauji slopina eilinių komjaunuolių braukė, kai ką pakeitė. Per fakultetų biurai nesiimtų iš iniciatyvą. TRUMPAI savaitę su planu susipažino vi karto tvirtinti viso plano. Nu Kaip turi būti sudaromi sa komjaunimo grupė, ir, pa matyti sau darbo planą arti Užvakar naujai išrinktas Gamtos mokslų fakulteto kom darbo planai? To galima pa galiau, apsvarstė, papildė ir miausiam mėnesiui, o bendrą jaunimo biuras pasiskirstė pa simokyti ir pačiame Medicinos patvirtino komjaunimo susirin planą, kaip tikrai atsakingą reigomis. Sekretoriumi išrink fakultete. Mums rodos, pavyz kime. Tai nebuvo formalus dokumentą, duoti apsvarstyti tas Mykolas Dobkevičius, II džiu gali būti IV kurso kom patvirtinimas. Grupė dėl -kiek komjaunimo grupėms ir tik kurso geologas. Biuro darbe jaunimo grupės praktika. Į vieno punkto gyvai diskutavo. po to tvirtinti ir vadovautis šiemet bus kai kurių naujo darbo planus čia žiūrima rim O patvirtino — vadinasi, ir juo. Konkrečiai, dalykiškai su vių. Įvestas naujas organiza tai. Štai šių metų grupės dar įgyvendins, nes komjaunuoliai cinis sektorius darbui su kom bo plano istorija: sekretorius čia ne tik „sutiko“ su planu, daryti darbo planai — pro jaunimo grupėmis, o šefavi sudarė projektą, biuras per sa bet ir priėmė jį kaip savo. Ir, duktyvaus, veržlaus, kryptingo mas atskirtas nuo kultmasiaio vaitę su juo susipažino, papil be abejo, įgyvendins. Pats darbo pagrindas. dė jį. Po to su planu susipažl- planas mobilizavo komjaunuo A. VIDUGIRIS darbo.
SĖKMINGO DARBO PAGRINDAS
SUNKU, BET REIKIA
Naujas fakultetas Dar negirdėjote? O jau įvyko ir pirmoji paskaita. Žinomas respublikos meno veikėjas muzikologas S. Yla įdomiai, popu liariai pasakojo apie muzikos žanrus. Retas dėstytojas paskai tos metu jaučia tokį auditorijos susidomėjimą. Daug kas pas kaitą užsirašinėja. ■ . Ne, ne vien paskaitomis bus plečiamas studentų akiratis. Diskusijų metu muziejuose, parodose, koncertų salėse jie baigs išsiaiškinti pagrindinius ir įdomiausius klausimus. Trys die nos į mėnesį skiriamos paskaitoms, o viena fakultatyvinėms priemonėms, savo rūšies praktikai. — Kiekvienas jūsų tegul gauna čia kuo daugiau naudos, — palinkėjo prieš prasidedant užsiėmimams Universiteto rekto rius J. Kubilius. Paskaitas skaityti kviečiami geriausi mūsų respublikos meno-kultūros žinovai. Visuomeninio kultūros fakulteto klausyto jams lieka labai „nedaug”: paimti čia viską, ko reikia visa pusiškai apsišvietusiam inteligentui. J. BALSYS
TRADICINE TALKA Jeu kelinti metai kaip FMF studentai šefuoja Vievio rajo no S. Nėries vardo kolūkį. Kiekvieną rudenį jie nuvyksta ten padėti kolūkiečiams kulti, nuimti ir sutvarkyti derlių. Prieš savaitę fizmatai vėl atvažiavo pas vlevišklus. Jie visoms S. Nėries vardo kol ūkio brigadoms padėjo vežti šiaudus į daržinę, grūdus — į sandėlius, tvarkė sodą. Kartu su fizmatais savano
riais vieną savaitę dirbo ir 20 Istorijos-filologijos fakul teto studentų. Talkininkai iš FMF pasiliko kolūkyje dar vienai savaitei. Studentai susidraugavo su senais kolūkiečiais, palaiko glaudžius ryšius su vietos jau nimu. Ir talkininkai, ir kol ūkiečiai patenkinti vieni ki tais. L. BANAITIS
ninėms organizacijoms, mažai besirūpinančiom saviveiklos fakultetuose išvystymu. Ekonomikos mokslų, Istori jos-filologijos fakultetuose bu vo pradėti organizuoti dramos, tautinių šokių rateliai, bet ne sulaukus paramos nei iš prof sąjungos vietos komiteto, nei iš centrinių saviveiklos kolek tyvų vadovų, graži iniciaty va buvo sužlugdyta. Panašūs reikalai ir kituose fakultetuo se. O su tokia padėtimi taiks tytis negalima. VVU partinio biuro nutarimu kultūros klu bas, kurį rekomenduojama pa daryti bendru dėstytojų ir stu dentų profsąjungos organizaci jų organu, įpareigojamas nuo šio laiko skirti didesnį dėmesį smulkių saviveiklos kolektyvų, ypač agitbrigadų, sudarymui. Vienas iš opiausių klausimų saviveiklos kolektyvuose yra repertuaro sudarymas. Tik tik rai vertingų, aukštos meninės kultūros veikalų atlikimas ga li prisidėti prie studentų es tetinio skonio lavinimo, prie jų ideologonio brendimo. VVU partinio biuro nutarimu jau sudaryta pastovi komisi ja kolektyvų repertuarams tvirtinti. Jos sudėtyje atstovai iš partinės, komjaunimo, prof sąjungos organizacijų, o taip pat atstovai iš centrinių sa viveiklos kolektyvų valdybos. Reikia manyti, kad ši komisi ja padės saviveiklininkams pa sirinkti gerus ir turtingus re pertuarus. Tarp Universiteto saviveik los kolektyvų ir visuomeninių organizacijų komitetų užsi mezgę tampresni ryšiai padės šalinti šiandien dar pasitaikan čius trūkumus kultūriniame Universiteto gyvenime, ir pa dės mūsų saviveiklos kolekty vams toliau kelti savo meist riškumą, padarys juos veiks minga studentų komunistinio auklėjimo priemone. P. BUCKUS Universiteto partinio biuro narys
Ruošiamės jubiliejinei
Prieš akis — jubiliejinė konferencija. Studentai skai tys savo pranešimus atskirai nuo dėstytojų. Čia yra gera proga pasireikšti istorijos bū reliams. Studentai savo prane šimuose turi nušviesti vienos ar kitos specialybės dėstymo Universitete istoriją, mokslinę studentų veiklą. Tai labai įdomu ir naudinga. Ne vienos specialybės studentai nežino savo katedrų istorijos, pirmų jų dėstytojų. Daugelis būrelių, kaip kraštotyros, lietuvių tau tosakos galės patelkti daug eksponatų studentų mokslinės veiklos parodai. Fakulteto SMD pasiryžusi dirbti. Tačiau daugiau turi pa dėti ir Univeresiteto SMD Centrinė taryba. Laikas paga liau sutvarkyti SMD bilietų išdavimą. Studentams, kurie skaitė pranešimus būreliuo se arba SMD konferenci jose, bus suteikiami tikro jo SMD nario vardai. Kad tai nebūtų vien žaidimas, diplomantų skirstymo komisi ja turėtų atkreipti dėmesį į studentus, kurie aktyviai daly vavo SMD veikloje. SMD būreliuose iki šiol jau čiasi apsnūdimas, stengiamasi užsidaryti kiaute, atsiriboti nuo visuomeninės veiklos. Yra daug kursų. Iš kurių nėra nė vieno SMD nario. Ypač neak tyvūs IV kurso studentai. O juk jie turi daug žinių, galė tų sėkmingai dirbti mokslinį darbą. Kursų komjaunimo organi zacijos savo susirinkimuose tu rėtų dažniau užsiminti apie mokslinį darbą. Tai būtų kon kreti pagalba. Niekada nepamirškime, kad kiekvienas darbas atneša didžiulį moralinį pasitenkini mą ir visuomeninę naudą. A. Morozovas, IFF SMD Tarybos pirmininkas
Prasidėjo
200 jaunuo lių priimta į Darbi n i n k ų jaunimo fakul tetą. Šiandien čia prasideda pirmieji užsi ėmimai. NUOTRAU KOJE: „Elfos" gamyklos kont rolieriai T. Karol ir L. Kapustina teikia pareiškimus. J. VAICIUKO nuotr.
MOŠŲ ŠLOVINGOJI ALMA MATER... ^\\\\\\\\\\\\\^\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\^\\\\\\\\\^^^
se kartu su studentais valant 5. Gutauskas V. vyr. Jie atėjo į auditorijas už žinojo, kad reikia kuo dau grūdinti rūstaus karo meto giau bendrauti su nesąjungiaikštes ir gatves labai dažnai dėst. galima buvo matyti prof. Že 6. Kamarauskas P. — stud. gyvenimo. Atėjo mokytis. Jų niu jaunimu, skiepyti jiems maiti, prof. Budri, doc. Ho7. Karalevlčlus V. — stud. nedaug, bet Jie pasiryžę nu marksizmo-leninizmo idėjas. rodničių ir kt. 8. Kazlauskas B. — vyr. vesti paskui save ir kitus stu Bet kaip tai padaryti? Tai bu Lietuvos TSR Aukščiausio dėst. dentus. vo nuolatinis ir pats svar 9. Norvilas P. — stud. sios Tarybos Prezidiumas dau Pokario metais pirmuoju blausias darbo klausimas. gelį Universiteto studentųNeretai būdavo ir taip, kad 10. Stankevičius B. komjaunimo organizacijos sek komjaunuolių ir dėstytojų už stud. retoriumi buvo drg. Maleckas studentai, paveikti priešiškų pasiaukojamą darbą, atstatant 11. Sestakovas J. — stud. (dabar vyr. gydytojas vienoje elementų, boikotuodavo kom Vilniaus miestą, apdovanojo Jų darbas buvo viena gra Vilniaus m. ligoninių). Organi jaunimo komiteto iniciatyva Garbės raštais. žiausių dovanų, šalia didelių zaciją sudarė tik keletas organizuotas priemones, susi triukšmaudavo, Štai jie — darbo pirmūnai: pasiekimų moksle ir kūrybo komjaunuolių, Komjaunimo rinkimuose 1. ---Bičkauskas G. vyr. je, Lenino komjaunimo trisde komiteto nebuvo. Jis išrenka trypdavo kojomis ir t. t. Visa dėst. šimtmečiui. _ ’ ' Todėl mas tik 1945 m. spalio mėn. tai reikėjo nugalėti. (VERČIANT IŠTARI JOS PUSLAPIUS) 2. Buckus P. — stud. 2 d. ........................... kiekvienas komjaunuolis l to (Bus daugiau) 3. Dilytė P. — stud. A. Aleksiūnaltė 1951/52 m. — persilauži 194:5 m. pradžioje Universi kius susirinkimus ne tik turė Dažnai Centrinių rūmų ko 4. Gedvilas P. — stud. J. Lazauskas teto komjaunimo organizaci davo atvykti, bet ir gaudavo ridoriais nuskambėdavo melo mo metai viso Universiteto kovini uždavinį. jos sudėtis atrodė taip: dinga liaudies daina. Aktų komjaunimo gyvenime. Tais Neretai studentų susirinki salėje pradėjo pasirodyti drą metais įkuriamos kursų pir 1.MM ------F — 26 komjaunuomuose dalyvaudavo Partijos sesnieji dainininkai, deklama minės komjaunimo organizaci liai, 2. FMF — 15 komjaunuo- ir Vyriausybės atstovai: drg. toriai. Gimsta nauja mintis — jos. drg. V. Niunka, J. Paleckis, sukurti saviveiklos kolekty * Hų. 3. IFF — 6 komjaunuoliai, M. Gedvilas, komjaunimo CK vus. Velykų rytas. Skardžiai ir 4. TMF ir EMF turėjo vie- sekretoriai E. Mieželaitis, J. Niekad, tur būt, pirmiejii monotoniškai skambant miesną bendrą komjaunimo’ orga Macevičius, A. Raguotis ir kt. ansambliečiai neužmirš savoi to bažnyčių varpams komjauJie darydavo pranešimus, at ansamblio vadovo — Medici• nuoliai išėjo į pirmąją sosti nizaciją. Mūsų Universiteto Moks tė lotyniškai, kartu mokėsi ir Prie Universiteto buvo ati sakinėdavo l klausimus. Orga nos mokslų fakulteto komjau nės atstatymo talką. Valandos linėje randamas lenkų kalbos, kurią truputį daryti parengiamieji kursai. nizuojami taip pat buvo pro nuolio F. Kondratavičiaus. Jo■ bėgo, bet jaunuoliškas entu didelis bibliotekoje praėjusių šimtmečių žinojo iš vaikystės dienų. Parengiamųjų kursų komjau fesorių ir dėstytojų, komunis vadovaujamas ansamblis 1946 ziazmas neblėso. Neveltui stu didžių žmonių palikimas. Įdomu tai, kad G. Forsteris nimo organizacijos sudėtyje tų pasikalbėjimai su studen m. spalio mėn. Respublikinėje dentų mitinguose jie sakė: dokumentai liudi dėstė ir paleontologiją, kuri buvo 31 komjaunuolis. tais aktualiais politiniais klau meno saviveiklos apžiūroje „Prikelsim savo sostinę iš ja,Tiekadseni isterijos bėgyje Vil tuo metu buvo labai mažai Jaudindamiesi rinkosi kom simais. užima pirmąją vietą! Taip pra griuvėsių, apsodinsime aikš Priešas visomis priemonė sidėjo šio garsaus kolektyvo tes, Ikursime stadionus. Vil niaus Universiteto klaidžiais žinoma. jaunuoliai į 27-ųjų komjauni vaikščiojo daugelis Nagrinėjant zoologijos vys mo metinių minėjimą. Tai bu mis stengėsi pasisakyti prieš kelias. ... nius sužėrės naujuoju gro koridoriais žymių mokslininkų, kurių tymąsi Lietuvoje, jos pirmųjų vo pirmoji komjaunimo komi komjaunuolius, ieškodamas jų 1946 m. susikūrė komjau žiu". teto organizuota priemonė. tarpe nepavyzdingų, pakriku nimo organizacijos Chemijos, Ir jau čia, šioje pirmoje veikla suaktyvėjo tuometinę daigų reikia Ieškoti G. Forste Pranešimą apie komjaunimo sių ir kt. Todėl visai natūra Teisės ir Ekonomikos mokslų talkoje, pasižymėjo IFF stu- Jėzuitų akademiją perorgani rio palikime. Vilniuje jis pa kovos kelią padarė drg. Gir lu, kad marksizmo-leninizmo fakultetuose. Stasys zavus į Vyriausiąją mokyklą. liko nemažai vabalų, žuvų, 1947 m. — dentai-komjaunuoliai Vienas iš tų mokslininkų poros žinduolių (jų tarpe zeb dzijauskienė (dabar Valst. seminarai būdavo tuo kauty Gamtos mokslų fakultete. Jos Lazutka, Lisenkaitė, Krikščiū Konservatorijos TSKP istori nių lauku, kur vykdavo dvie įkūrėjas komjaunuolis Ščeme naitė, TMF komjaunuolė Bud buvo Georgas Forsteris (1754 ro) eksponatų, dideli darbą jų pasaulėžiūrų nesutaikoma liovas (dabar Universiteto dės rytė, Medicinos mokslų fakul — 1794). Tai žymus keliauto apie pietinių jūrų valgomuo jos katedros vedėja). teto komjaunuoliai Vaitkevi jas, gamtininkas ir etnogra sius augalus ir ištrauką iš žy 35 komjaunuolius komjauni kova. tytojas). Antisocialistinei demonstra čius, Dilytė ir kt. Komjaunuo fas, literatūros kritikas, rašy maus veikalo „Australijos flo mo komitetas išskiria darbui ★ su atskiromis grupėmis ir kur cijai buvo panaudojama ir re lių būrys nedidelis, tačiau jų tojas ir politinis veikėjas, sa ra“. vo kūrybos subrendimo laiko Vilniuje G. Forsteris neapsi ligija. Religinių švenčių metu sais. Teisės mokslų fakulteto pavyzdys uždega. Birželio 17 d. Stalino pros tarpyje savo filosofine pasau ribojo vien paskaitomis. Jam Atskirai agitacinis darbas kai kurie studentai tyčia nesi komjaunimo organizacijos vedamas darbininkų-valstiečių lankydavo l paskaitas. Gavė pagrindą sudarė buvę kariai- pekto gale, prie sruvenančios lėžiūra artimas materializmui: sudaromos sąlygos bibliote parengiamuosiuose kursuose. nios ir advento metu šokių komjaunuolial Musteikis ir Neries, matėsi gausūs dirban politiniu požiūriu — buržuazi kai ir botanikos sodui per salė būdavo apytuštė. Sunkus tai darbo baras. Barzdaitis. Čia, kaip ir kituo čiųjų būriai. Tai dirbo mūsų nis demokratas, o gyvenimo tvarkyti. Jis reikalavo perkel Daug padirbėjo komjauni se fakultetuose, tuo metu reiš Universiteto studentai. Jie pabaigoje tapęs jakobinų revo ti sodą iš nedidelės aikštės Okupacijos metais labai ties Jono bažnyčia (Gorkio buvo užnuodyta studentų są mo komitetas organizuodamas kėsi dar antitarybinės nuotai čia, nelygios aikštės vietoje, liuciniu vadovu. Forsterio tėvas tyrinėjo Di gatvė) į tinkamesnę vietą. monė. Nemaža studentų dalis kultūringą studentų poilsikos, religiniai prietarai. Ne ruošė būsimojo stadiono veją. Edukacinė komisija taip 1946 m. sukuriama studen maža dalis studentų šalinosi neturėjo tvirtų pažiūrų. Jų Griuvo vokiškųjų okupantų džiosios Lietuvos pietvakari tarpe veikė priešiški socializ tų akademinio mokslo draugi nuo visuomeninio darbo, sten palikti įtvirtinimai, griuvėsių nės dalies florą ir sistematiza stengėsi pakelti Lietuvos švie mui elementai. Komjaunuoliai ja su medicinos, fizlkos-mate- gėsi dezorganizuoti komjauni sienos. Ne vienam rasojo kak vo ją pagal tuo metu naują timą, kad sutiko su visais G. matikos ir kitų fakultetų sky mo eiles. ta, sugrubo rankos, tačiau Linėjaus sistemą. Vėliau, Je Forsterio reikalavimais. Ir Pradžia Nr. 30 riais. Svarbiausias jaunos, dar tik Vilniaus jaunimas gavo pui katerinos II kviečiamas, J. R. Počobutas pradėjo rimtai ieš taip neseniai susikūrusios or kią dovaną — Jaunimo stadio Forsteris su vienuolikamečiu koti naujos vietos botanikos ^\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\^^^^^ sūnumi Georgu 1765 m. išva sodui. Pažymėtina, kad G. ganizacijos darbo baras buvo ną! ideologinė kova. 1946/47 m. Daug studentai padirbėjo žiavo į Rusiją, kur tyrinėjo Forsteris sužadino jaunimui UNIVERSlTETO ŽMONĖS m. Teisės mokslų fakultetas valant nuo griuvėsių Muzie Žemutinės Volgos flzlnes-geo- meilę gamtos mokslams ir nu jau turi savo atskirą pirminę jaus ir kitas gatves. Tai bu grafines sąlygas, surinko isto- rodė jų studijavimo kelius. komjaunimo organizaciją. Tei vo IFF darbo baras. Šiam rinę-geografinę medžiagą ir Taip išaugo Jo mokinys, žy sininkai teisėtai šiandien di darbui vadovavo dėst. komu mongolų viešpatavimo perio mus botanikas, Jundzlla. do monetų kolekciją. Nors G. Forsteris Vilniuje džiuojasi pirmaisiais komjau- nistas J. Kostelnickis. 1766 m. J. R. Forsteris iš buvo visų gerbiamas, jo rei nuoliais-aktyvlstais: Alpumu, Kiekvienas komjaunuolis Apdulskyte, Didžiagalviu, Po- įsipareigoja miesto atstatymo važiavo su Georgu į Londoną. kalavimai patenkinami, bet žarsku ir kt. — jie buvo pui darbuose Išdirbti po 80 vai. Išmokęs rusų kalbos, G. Fors keliautojo prigimtis traukė Jį kūs agitatoriai, vieni pirmųjų Ir daugelis įrodė, kad žygdar teris išvertė į anglų kalbą kelionėn. 1787 m. rusų vy aktyviai dalyvavusių sostinės biai vykdomi ne tik karo me „Trumpąjį Rusijos metraštį“, riausybė pakvietė G. Forsterį dalyvauti ekspedicijoje, kuri atstatymo darbuose. tu, bet ir su paprasčiausiu parašytą Lomonosovo. 1772—1775 m. buvo suor turėjo tyrinėti Antarktidą. Ir Komjaunuolių iniciatyva darbo įrankiu — kastuvu. buvo organizuojama fakulteto Komjaunuoliai Kamaraus ganizuota kapitono Dž. Kuko jis išsiskyrė su Vilniumi. Ta saviveikla. Veikė apie 100 kas, Lazutka, Šulcaitė, Stim- vadovaujama kelionė aplink čiau dėl prasidėjusio karo su Norėčiau papasakoti apie gai dirbti, Ir svarbiausia, vi- žmonių choras, dramos būrelis burytė-Treinienė, Kondratas ir pasaulį, kurioje vėl dalyvavo Turkija ekspedicija suiro. G. visas Universiteto moteris, sur suspėti: saviveikloje, kom ir kt. Forsteris pradeda dirbti bib kiti išdirbo ne po 80 vai., abu Forsterial. apie kiekvienos gyvenimą, jaunimo organizacijoje, moks Ekspedicijos metu Forste- liotekininku Malnco universi Panašiai darbas vyko ir ki o žymiai daugiau. svajones ir nepasisekimus. liniuose būreliuose.. . tuose fakultetuose. Miesto atstatymo darbuo- riai vedė smulkų kelionės die tete. Tuo metu formavosi jo Dosni širdis. Komunisto. Bet kokia tai daugybė veidų, Laiške savo noraštį, atliko daug geogra pasaulėžiūra. kiek gyvenimų! Nešykšti mūsų gyvenimas draugui jis rašė: „Dabar aš finių ir etnografinių stebėji Vargu ar tai įmanoma, ka gerų žmonių. Žmonių, apie „Mažų elementų kiekių nusta kur pačiai pasiimti?. . . O mų, parvežė Georgo piešinių toks ramus, toks patenkintas, da visame Universitete yra kuriuos papasakoti visi žo tymas kinetiniais metodais “ . dabar neramios svajo albumą ir turtingas augalų, toks laimingas — be dievo ir 104 dėstytojos ir 1746 stu džiai atrodo nublankę. Tie Mums gal atrodo ne taip svar nių dienos eina ir Univer mineralų, faunos, Polinezijos be maldų, kaip niekada anks žmonės nėra kažkokie ypatin- bu, kokie metalų mikrokiedentės. gyventojų buitinių daiktų ko- čiau nebuvau, giliai tikėdasitete. Birutei atrodo, kad lai Bet yra veidų, kuriuos kar gi, o tiesiog kukliai dirba sa- kiai yra tame ar kitame lydi kas vos vos juda. Nors prieš lekcijas. mas“. 1782 m. savo dienorašvo darbą, tą pamatęs jau nepamirši, Taip pat pasaulio šviesą iš tyje jis užrašė: ,,Europa stovi nyje. aky nelengvas kelias: Birutė yra gyvenimų, kurie įeina į — Kiek aš čia padariau, revoliucijos ant siaubingos — Bet juk nuo to priklau ruošiasi dirbti mažųjų nusi vydo pirmoji jaunojo Forste slenksčio tavąjį. Nors tai pats papras — sumojuotų rankomis Che “. G. Forsteris supra rio knyga „Kelionė aplink kaltėlių kolonijoje. so jų atsparumas, ypač kosmi čiausias veidas, tik akys dide mijos fakulteto docentas Ja didele meile mes kalba pasaulį“ 1777 m. anglų kal to, kad politinis despotizmas lės, gyvos, alsuojančios šilu sinskienė, jeigu paklaustum nių skridimų išvakarėse, — meSuapie tas, kurios mus ruo ba, o jos vertimas vokiečių yra toks pat piktas, kaip ir bematant sudomintų nors ir ma, artimos akys. Nieko stip apie jos gyvenimą. — Galė šia ateičiai, mums ati kalba 1778 m. Taip 23 metų religinis: to pagrindas esąs raus ir gležnutėje beveik mo jau jau mokslo daktaru būti... mažai susivokianti pašnekovą duoda žinias,kurios tamsumas, patyrimą. Ne G. Forsteris plačiai išgarsėjo. nemokšiškumas, drg. Jasinskienė. O po kiek kiniškoje figūrėlėje. Taip daž Laboratorijoje, virš elektri prieš Eu- plačiųjų liaudies masių nuo Jis drąsiai išstojo mažesnės pagarbos vertos ir laiko jau tu galvotum: „Koks nai iš pirmo žvilgsnio pasako nės plytelės, rankos sukinėja kurios nuoširdžiai stengia ropos kolonizatorių smurtą ir lankumas. apie dėstytoją Safronovą stu mėgintuvėlį su skaisčiai rau nuostabus mokslas chemija“ tos, 1789 m. prancūzų buržua si kuo daugiau pasiimti. Tai plėšikavimą, taip pat prieš ir ilgai atsimintum reiklias, dentai. Nedidukė, kuklia balta donu skysčiu. Akys susikau žiaurias kolonijinės politikos zinė revoliucija sukrėtė ir G. mūsų būsimos mokytojos, tei jaunas akis. bliuzele, papurusiais plaukais pusios stebi svarstyklių lėkš Forsterį. 1792 m. Maincą už Istorijos-filologijos fakultete sėjos, gydytojos. Jeigu Biru formas, kurias praktikavo gar ėmė ji pradaro ūžiančios auditori telę. Tos pačios studentų, prancūzų respublikonų sioji „Rytų Indijos “ kompani tė jau žino savo ateiti, atsa jos duris. Dar nespėjusią nė ateities mokslininkų, o kol kas dažnai sutiksi ramią, mokyto- kingą ir rūstų kelią, kur sėk ja. kariuomenė. G. Forsteris tapo jiškos laikysenos merginą, II žingsnio žengti, pasitinka dus tik mokslinio būrelio narių Nuo 1779 iki 1784 m. G. naujai susikūrusios respubli ir nesėkmė eina greta, kur akys dažnai krypsta pagalbos kurso lituanistę Birutę Jurkš- mė lokas balsas: Forsteris profesoriavo Kasely- kos vyriausybės nariu ir ak kiekvieną dieną eina kova už taitę. Ir neapsiriksi dėl tos — Mergaite, jūs, tur būt, ir patarimo į vadovę — dės tyviai pasireiškė visuomenilaikysenos. žmogų, tai IV kurso medikė je, Vokietijoje. apsirikote. Si auditorija, kaip tytoją Jasinskienę. Daug ga „mokytojiškos“ Tuo metu užsienyje labai nėje-politinėje veikloje. Į pub Alina Mikolajūnaitė ateitį įsi Mažeikių rajone gerai atsime matote, užimta.,. bių chemikų nuo 1946 metų na mokytoją Birutę. Bemoky- vaizduoja gana abstrakčiai: ji pagarsėjo Lietuvos Edukaci licistini ir revoliucinį darbą O po pusvalandžio. . . Ma išleido dėstytoja Jasinskienė. tojaujant praėjo ištisi aštuone- bus gydytoja, žmogus bus gra nės komisijos planai, kurių jis žiūrėjo kaip į patriotinę tai tik akis, jaudiniesi, gyve Išsisklaidė jie po visą Lietu ri metai. O kokie tad buvo žus ir stiprus. . . O ar tu ka tikslas buvo pertvarkyti visas pareigą. 1793 m. vasarą, žlu gus Mainco respublikai, vy ni daugeliu gyvenimų, myli vą. Tai iš Klaipėdos, tai iš metai: dirba nuošalioje kaimo da nors pagalvojai, koks tai Lietuvos mokyklas. 1773 m. riausybė išsiuntė G. Forsterį Jėzuitų akademija buvo per sunkus keliąs? Ką padarys ta mokykloje, ką tik baigusi vi tai, ko anksčiau ir nežinojai. Šiaulių atskrenda keli padė durinę mokyklą, jaunutė kom. vo gležnos rankos. Gera, leng organizuota l Didžiosios Lietu į Paryžių. To meto G. Fors Paskaita lekia po paskai kos žodžiai. Džiaugiasi jais jaunuolė. Dieną moko vaikus, va šypsena nušviečia Alinos vos Vyriausiąją mokyklą. terio kūriniuose („Revoliuci tos. Blokas, Kūprinąs, Jeseni dėstytoja. Ir ne vien dėl to, o ilgomis žiemos naktimis veidą: padės... Tuo ji įsitikino Įvedus į Vyriausiąją mokyklą niai įvykiai Maince“, „Pary žiaus apybraižos“ ir kt.) atsi nas — visa tarybinė rusų li kad ją atsimena. „Dirbti ge klausosi, ar negirgždina snie ne tik praktikos metu, bet ir gamtos mokslus, G. Forsteris skleidė rašytojo-publicistobuvo pakviestas i Vilnių ' už vasarą studentų darbo sto šią go banditų batai. Taip norisi teratūra. Bet tai ne paprastos ra. Kaip man buvo reikalinga „daktare“būdama. imti gamtos mokslų profeso revoliucionieriaus talentas. gyventi. O gal mesti viską... vykloje paskaitos, o nuostabus susiti tai, ko išmokau pas Jus“. Po Termldoro perversmo Alina, greičiau, riaus vietą. Rytą, kai kamino dūmų stul „Bėgam, Prancūzijoje G. Forsteris už Atvykęs 1784 m. lapkričio kimas su tais žmonėmis, dide koją persidūrė “ , — taip ir gir pas remiasi tiesiog į dangų, O juk laboratorijoje: dalyvavimą revoliucijoje 1794 lė ir gera draugystė. Neišeina? — Patik- o šaltis gnaibo skruostus, į dėjosi pirmosiomis dienomis. mėnesi į Lietuvą, G. Forsteris m. baigė savo audringą gyve savo paskaitų progra Iš kur tiek jėgos žodžiuo rink dar kartą, — į suglu- mokyklą apmuturiuoti skaro Kiekvieną plovė ir tvarstė rū paskelbė nimą ant ešafoto. mą, iš pradžių vleneriems, o pestingai ir švelniai, tarytum mis, didžiuliais tėvo veltiniais, musį studento žvilgsnį atsako se, šilumos akyse? Kas nuve Cernyševskis rašė: „G. vėliau dvejiems metams. Pir dė šią gležnutę moterį kartu dėstytoja. Rankos ir vėl ima iki kaklo įkrisdami į sniegą, sesuo. O dabar vakarais vai maisiais Forsteris — žymus mokslinin metais — botanika Ir kų lopšely stato iš medinių klampoja valkai. Lyg maži, mėgintuvėli, vėl sveria, pilsto, su pirmaisiais Universiteto kas. Jo garbė — nepaprasta, drąsuoliais į Kazachstano ste kaltina. O kaip kartais neleng juodi vabaliukai jie Tėplioja kvadratėlių namus, tikrina ma minerologija, o antraisiais — ji auga kas metai“. pes? Ne vienam kyla tokie va sekti tas neįgudusias ran per sniegą arčiau ir arčiau, žųjų piliečių sveikatą. Gali zoologija. Tos programos len I. Švarcaitė klausimai. . . Gal tai veržli i kas, kai pačią neramina min ir neramios nakties lyg nebū ramiai dirbti ir ilsėtis moti kų ir lotynų kalbomis yra iš (Perspausdinta sutrum ir dosni žmogaus prigimtis, tis dėl ką tik pradėto labai ta: keliolika porų godžių aku nos, kada kūdikiais rūpinasi likusios iki šių dienų Vilniaus pintai iš žurnalo ,,Moks Universiteto Mokslinės biblio vikrios ir švelnios busimosios čių įsminga į ją. Jiems rei įdomaus mokslinio darbo. kuri nedavė ramybės prieš las ir gyvenimas“ Nr. 7 tekos archyve. Ne chemikui, tur būt, ne kia daug, daug: žinių, stipry gydytojos rankos. kokius 10 metų studentei Saf1959 m.) Vilniuje G. Forsteris skaiM. Gavėnaitė bės, šilumos. Reikia duoti, o iš ironovai, vertė daug ir aistrin- daug ką pasako' pati tema
Senojo Universiteto mokslininkas
D I S APIE JAS
Kaip mes kovojame už naują žmogų ir ko mes nepadarėme... Iš IFF komjaurLimo ataskaitinės-rinkLirLinės konferencijos Susirinko artimi ir geri draugai. Vyresni iš darbo stovyklų atsinešė energiją ir meilę darbui. Pirmakursiai atėjo pažinę gyvenimą, matę gražiąsias ir rūsčiąsias jo puses. Vieni jų ką tik padėję kario milinę, kiti palikę rudenėjančius kolūkių lau kus ir vėjo įgairintose rankose atsinešę šaunaus darbo pėdsa kus. Tikslas — didelis, bendras: įvertinti nueitą kelią, pažvelgti i ateitį, pašvęsti ją didiesiems septynmečio uždaviniams ir ko vai už komunistinio žmogaus ugdymą. Įnešama vėliava. Komjaunimo kovos simbolį sustodami pa gerbia septynių šimtų komjaunuolių išrinkti delegatai..
— Ar ne geriau būtų kviesti Į stovyklas ir kitų aukštųjų mokyklų studentus, kaip Latvijos, Baltarusijos, Estijos, — iškėlė mintį dele gatai, — tuo būdu sustiprin ti internacionalinį auklėjimą? Kalbant, kad visos darbo formos turi būti pajungtos po litiniam auklėjimui, nereikia pamiršti visų būrelių veiklos. Apie Jų darbą buvo, paly ginti, nedaug kalbėta. Tai ro do, kad komjaunimas mažai domisi būreliais, nepanaudoja jų bendram auklėjamajam darbui. Todėl kai kurie būre liai pasidaro „specifiniai“, „atskiros paskirties“, kaip kad minėjo savo pasisakyme Girdenis apie tautosakos bū relį. Kaip tik šio būrelio dar bo specifika leidžia jiems do mėtis dabartiniu gyvenimu, bendrauti su kolūkiečiais. O rinkdami senąją ir tarybinę tautosaką, revoliucinę medžia gą, važinėdami po kaimus, jie galėtų perskaityti kolūkie čiams vieną kitą paskaitą. Pajungti visas darbo for mas komunistinio žmogaus auklėjimui, įtraukti į šį darbą visą studentiją — štai vienas pagrindinių komjaunimo organizacijos uždavinių.
POLITINIO IDEOLOGINIO romls fakultete pravedamomis priemonėmis, jos ne visada DARBO CENTRAS — PIRMINĖ ORGANIZACIJA pasiekia tikslą. Pagrindinis viso polltlnlo-ideologinio dar Tiek iš sekretoriaus ata bo centras turi būti perkeltas skaitinio pranešimo, tiek disku į pirmines komjaunimo orga siją metu išryškėjo, kad poli nizacijas. —Z Labai mažai padaryta tinis-ideologinis darbas dar silpnas pirminėse komjaunimo auklėjant jaunimą Internacio organizacijose. Eilėje pirminių nalizmo dvasia, — toliau kal organizacijų pasireiškia ne bėjo sekretorius, — nors jau sveikų nuotaikų, apolitiškumo šioje srityje pastaruoju me reiškinių (užsienio kalbų gru tu darbas šiek tiek pagerėjo. pės). Net ir tokiose, palyginti, Sveikintina tai, kad fakulteto oriešakinėse organizacijose komjaunimo biuro iniciatyva taip rasistų antrajame, litua sujungtos I, II, III kursų kom nistų antrajame kursuose ideo jaunimo grupės rusų ir lietu loginio darbo srityje yra rim vių dėstomąja kalba. Komjau tų trūkumų. Kalbėdamas apie nimo organizacija turėtų dar II rasistų kursą, delegatas Si- daug padirbėti šia linkme, įiakovas pažymėjo, kad per visų pirma, įjungdama į šį ataskaitinį laikotarpį atskiri darbą pirmines komjaunimo (omjaunuoliai pasyviai laikė organizacijas. si visuomeninių mokslų semi narų metu. Grupei trūko at VISOS DARBO FORMOS — ŽMOGAUS sakingumo jausmo studijuo KOMUNISTINIO AUKLĖJIMUI PATI OPIAUSIA VIETA jant TSKP XXI suvažiavimo medžiagą, rišant ją su dabar — Pirmaeilis vaidmuo ko Jeigu kam nors duotum to timi. Kurse dar pastebima vojant už būsimos visuomenės miesčioniškumo, atitrūkimo kūrėją — visapusiškai, daly kį klausimą: „Ko tu atėjai į paklaustasis, įuo dabartinio politinio gyve- kiškai, politiškai ir morališ Universitetą?“, įsi iimo< Drg. Siniakovas siūlė kai išsiauklėjusį žmogų — aišku, labai nustebtų ir mo 'rupėms daugiau bendradar- tenka komjaunimui, — pabrė žeidęs atsakytų: „Žinoma, įlauti. Jo nuomone, ypač žė sekretorius ataskaitiniame kytis“. Tai — savaime šųselksminga auklėjimo priemo- pranešime. Daug dirbo fakul prantama. Gal dėl to apie molė, — priartinti studentus tete komjaunimo organizacija, kymąsi, kaip apie savaime irie gyvenimo. auklėdama naują žmogų. Jau suprantamą dalyką, per mažai — Eikime į gamyklas, tai, kad per ataskaitinį lai buvo kalbėta ir konferencijo bendradarbiaukime su darbi kotarpį į TSKP narius ir je. Gėdingas faktas slegia fa komjaunimą: 51 skoli ninkais, — sako Siniakovas. kandidatus buvo rekomenduo kulteto Priekaištų susilaukė ir fa- ti 26 komjaunuoliai, daug ką ninkas ir nemaža dalis jų kom tulteto komjaunimo biuras, pasako. Tačiau tenka pažymė jaunuoliai! Kur žiūrėjo pirmitęs jis mažai rūpinosi silpnų- ti, kad komjaunimo eilių au ų grupių darbu, o daugiau gimas dar nepakankamas, o lėmesio skyrė politiškai stip- bazė yra. ioms. Delegatas Miliukas ir Viena iš politinio organiza ti teisingai pastebėjo apie cijos darbo formų yra darbinis ursų aktyvistus, kurie užuot studentų auklėjimas, kuris traukę į darbą visą grupę, formuoja teisingą studentų po atys vieni stengiasi viską žiūrį į darbą, socialistinę nuo įdaryti, todėl kurse yra daug savybę. Šioje srityje pasiekti >asyvumo. dideli laimėjimai. Kaip pažy Su kiekvienu nauju žings — Politinį-ideologlnį darbą mėta ataskaitiniame praneši niu j komunistinę visuomenę elkia stiprinti, — sakė Uni- me, darbo stovyklose dirbo vis plačiau atsiveria aukštųjų ersiteto partinės organizacl- 260 studentų ir 20 dėstyto mokyklų durys visiems tarybi os sekretorius drg. Bielinis, jų, tame skaičiuje 87 mergi niams žmonėms, norintiems - negalima tenkintis bend- nos. .sigyti aukštąjį mokslą. Nese-
nės organizacijos biuras? Biu ro sekretoriaus R. Trimonlo pranešime šiam klausimui paskirta nepakankamai vietos. Pasakyta, kad komjaunimo biuras kovojo su skolininkais, svarstė, rašė Jiems papeiki mus, netgi pasiūlė dekanatui pašalinti Meškauskaitę, Pajėdytę ir Šveikauską iš Uni versiteto. Bet tai pats leng viausias kelias. O mes turime kovoti už žmogų. Ar išmesti iš mūsų kolektyvo jie taps to kiais žmonėmis, kokiais mes juos norėtume matyti? Išeitis buvo, bet prieš metus, prieš dvejus — neprileisti, kad juos reikėtų svarstyti biure šiuo klausimu. Labai gerai pa sakė apie tai diskusijose pro rektorius mokymo reikalams drg. Lazutka: — Pasiūlote pašalinti iš Universitetol Tai sau gali leis ti dekanatas, Rektoratas. Ir tai pats blogiausias kelias. O jūs — komjaunimas — jūs turit auklėti žmogų. Bet kaip auklėti? Sis klau simas tegu neramina pirmi nes komjaunimo organizaci jas. Praleidinėja draugas paskaitas, nesiruošia semina rams — biuras apie tai gal negreit sužinos, o grupės draugai privalo su juo rimtai pasikalbėti, o jei reikia — padėti. Gerai mokytis turi tapti komjaunuolišku įparei gojimu. Tokiu būdu galima užbėgti už aidų įsiskolini mams. Tiktai gaila, kad be drg. drg. Lazutkos, Zakso ir Siniakovo beveik niekas iš delegatų šiuo klausimu nekal bėjo. O reikėjo pasitarti, kaip pasiekti, kad kiekvienas stu dentas į mokymąsi žiūrėtų reikliai, kad kiekvieną kom jaunuolį degintų mintis: „Įsi skolinimai — gėda komjau nimu!!“
ŠALINKIME PASENUSIUS DARBO METODUS
Sveikiname jubiliatą R. ŠARMAIČIUI — 50 METŲ Maskvoje. Pradžioje dirba Kominterno lietuvių sekcijoje technikiniu sekretoriumi — konsultantu, vėliau redakto rium leidykloje, leidusioje li teratūrą svetimomis kalbomis, vyr. bibliotekininku Lenino vardo bibliotekoje. 1941 m. rugsėjo mėn. — 1944 m. liepos mėn. drg. Šar maitis Maskvoje dirba LKP(b| CK sekretoriaus padėjėju, „Tiesos“ redaktoriaus pava duotoju. Nuo 1944 m. rugpiūčio — Vilniuje, „Tiesos“ atsak. re daktorius, LKP(b) CK propa gandos skyriaus vedėjo pava duotojas, Rašytojų Sąjungos sekretorius. 1948 m. gegužės mėn. paskiriamas Partijos istorijos instituto prie LKP CK direk ’t>. m. spalio 13 d. Vilniaus toriumi ir šiose pareigose dir Valstybinio V. Kapsuko vardo ba ir dabar. Universiteto TSKP istorijos Mūsų Universitete drg. Šar katedros docentui R. Šarmai maitis dirba TSKP istorijos čiui sukako penkiasdešimt me vyr. dėstytoju nuo 1947 m. lapkričio mėn. 1958 m. gegu tųDidelį ir turiningą kelią nu žės 31 d. drg. Šarmaičiui su ėjo draugas Šarmaitis. Gimė telktas docento vardas. Stu jis 1909 m. Ukmergės apskr. dentai labai mėgsta turiningas Pabaisko valsčiuje, Žūklių doc. Šarmaičio paskaitas. kaime, darbo valstiečių šeimo TSKP istorijos katedros ko je. Anksti įsitraukia į komu lektyvas drg. Šarmaitį labai nistinį judėjimą. 1926 m. įsto myli ir gerbia ne vien už jo jo J LKJS. Už revoliucinę didelę mokslinę ir pedagoginę veiklą 1928 m. pašalinamas veiklą, ne vien už jo puikius iš Ukmergės gimnazijos. At ir gausius mokslinius darbus kakliai mokosi ir tais pat me Lietuvos Komunistų partijos tais eksternu išlaiko baigia istorijos srityje, bet ir už tą muosius egzaminus Rokiškio jautrų, žmogiškai šiltą dėmesį gimnazijoje. savo bendradarbiams. Drg. 1928—1933 m. už politinę Šarmaičio turtinga revoliuci veiklą drg. Šarmaitis kalina nės ir mokslinės veiklos patir mas Ukmergės ir Kauno kalė tis visus jo patarimus daro jimuose. Čia drg. Šarmaitis vertingais ir reikalingais. užsigrūdina kaip tvirtas ir VI LKP suvažiavime jis iš nuoseklus revoliucionierius. rinktas LKP CK nariu. 1929 m. jis įstoja į Lietuvos Linkime drg. Šarmaičiui su komunistų partijos eiles. laukti daug kūrybingų ir 1933—1944 metais gyvena džiaugsmingų metų. mėm šiam jaunimui pasiruošti? Sostinės jaunimui prie Universiteto organizuoti specialūs vakariniai kursai. Tai labal gerai. Bet gi Universitetas yra respublikinė mokslo įstaiga, ir tenkintis tik šia priemone negalima: reikia pagalvoti apie Universiteto rėklamą, skirtą įmonių, tarybinių ūkių bei kolūkių jaunimui. TSRS Ministrų tarybos nutarimas apie aukštųjų mokyklų ryšio stiprinimą su pramonės įmonėmis ir kolūkiais iškelia prieš mus uždavinį imtis tokių priemonių, kad organizacijos plačiau žinotų apie Universitetą, žinotų, kaip gali įmonės ir kolūkiai pasinaudoti Universitetu ruošiant sau specialistus. Laikas būtų pagalvoti apie populiarią ir išsamią informacinę knygą apie Universitetą, skirtą įmonių ir kolūkių darbuotojams. Relkalinga būtų, pagaliau, pagalvoti apie specialių programų paruošimą įmonių ir kolūkių
jaunimui, besiruošiančiam sto tl į Universitetą, kad jie ga; lėtų iš anksto pasiruošti, organizuoti, galimas daiktas, atitinkamas konsultacijas per ra dlją, spaudą ir laiškais. Viena aišku: organizuojant studentų priėmimą, toliau nebegalima tenkintis tik skelbimais spaudoje. Kalbant apie mūsų darbo gerinimą, tenka pagalvoti ir apie mūsų skaityklų, kabinetų ir katedrų darbo pertvarkymą naujų uždavinių šviesoje, Daugelio katedrų vedėjai iki šiol „dežuruoja“ katedroje vos po 2—4 valandas į savaitę ir tik dieną. Na, o kada gali va karinio skyriaus studentai pamatyti katedros vedėją? Ne tik katedrų vedėjai, bet ir kabinetai pritaikyti tik dieniniam studentų kontingentui. Ar ne tikslinga būtų kabinetų darbą pradėti gal ne nuo 9, o nuo 11 ar 12 valandos ir pra-
niai buvo įsteigtas neakivaiz dinis skyrius, virtęs antruoju Universitetu. Nuo šių mokslo metų pradėjo- veikti vakarinis skyrius, kuris laikui bėgant, privalės vaidinti žymų vaid uiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiininiiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiu menį ruošiant aukštos kvalifi kacijos specialistus — akty vius komunizmo statytojus. Studentų skaičius Universitete padvigubėjo, o greit jis dar labiau išaugs. Šių metų rug sėjo mėnesį paskelbtas TSRS (Nukelta į 4 psl.) Ministrų tarybos nutarimas Brėžia Stasė degtuką, o dėl pramonės įmonių, tarybi legtukas vis lūžta ir lūžta, nių ūkių ir kolūkių dalyva teikia šeštokams parodyti vimo komplektuojant aukštą landymą apie oro sudėtį, o čia sias mokyklas bei techniku vakė neužsidega. mus ir ruošiant specialistus — Visada prieš pamoką savo įmonėms. Sis nutarimas dar labiau suriš mūsų aukštą audinuosi, — nerimsta Stasias mokyklas su socialistine GERBKIME NORI > PATYS SAVE ė. pramone, žemės ūkiu Ir koStasė Baltakienė — V kur munistinės kultūros statyba Tur būt, mūsų Universitete stinga ne tik pagarbos ki ti gamtininkė-praktikantė. mūsų šalyje. nėra vyresniosios kartos žmo tiems, bet ir paprasčiausios 21 V-to kurso gamtlAr mes pasiruošę spręsti gaus, kuris, skaitydamas savigarbos. O tokių faktų pasi linkas atlieka pedagoginę tuos naujus uždavinius? „Tarybinio studento“ skiltyse taiko. iraktiką Vilniaus vidurinėse Universitete atliktas dide pašnekesį apie kultūringą el Sakysim, dėstytojas aiškina nokyklose. Anksčiau gamtilis darbas organizuojant moky gesį, nebūtų su džiaugsmu pa naują dalyką, stengiasi, kad linkai praktiką atlikdavo tik mo procesą neakivaizdiniame galvojęs: „Kaip gera, kad mū viskas būtų kuo geriausiai š specialybės. Šiais metais vakariniame skyriuje. sų studentai mato savo ydas, išdėstyta. Dvidešimt-trisdešimt vesta ir chemijos pagrin- kinienė. — Žinoma, pirmosios NUOTRAUKOJE: prof. A. ir lų praktika. Baigę Uni- praktikos pamokos kiek ne Minkevičius, V kurso gamti Bet, deja, mūsų fakulte nori jų nusikratyti! Kaip gra studentų auditorijoje atsidėję ėrsitetą, gamtininkai ga- įprastos, bet studentai susi ninke G. Telisauskaitė ir A. tai ir katedros dar pilnai žu, kad jie kovą už šviesų, klauso, o štai kur nors gali ės dėstyti ne tik gamtos tvarko. Vienuolio vardo vidurinės mo nepersitvarkė naujų uždavi kultūringą mūsų rytdienos niame suole vienas išsitraukia nokslus, bet ir chemiją. Profesorius A. Minkevičius kyklos gamtos mokytojas M. nių šviesoje: dažnai kliudo žmogų pradėjo patys nuo sa naują žurnalą ir įninka jį var — Atrodo, bus neblogi pe- irgi nieko prieš negali pasa Serapinas gamtos kabinete da visa eilė jau atgyventų tradi vęs!“ lr\ne vienam tokiam vy tyti, lyg norėdamas tuo pasa cijų, pasenusių įgūdžių, kurie resniosios kartos žmogui, per kyti: „Stenkis nesistengęs, o lagogai, — pasakoja prakti kyt apie praktikantų prave linasi pamokos įspūdžiais. prieš 10 — 12 metų buvo ir skaičiusiam atviras, nuošir man vis tiek neįdomu“. Arba nis vadovas vyr. dėst. I. Šar- damas pamokas. geri, bet dabar pradeda jie džias studentų mintis, kilo no kokia mergaitė, matyt, irgi nekantriai laukianti paskaitos mūsų darbą ir ras pačiam šį tą pridurti. V kurso fizikai irgi iškly stabdyti jįvisą Mes studentus dažnai kalti galo, staiga neiškentusi susi atgal, virsta rimta do po įvairias gamyklas, insti tempia vykdant partijos ir name nekultūringumu. Iš tie gūžia ant suolo už draugų tutus atlikti priešdiplominę kliūtimi ir ima šukuotis madin praktiką. Dalis fizikų prakti tarybinės vyriausybės nutari sų, nemalonu žiūrėti, kaip nugarų žmogus, pertraukos metu no gai apkirptą savo galvelę. kuojasi respublikos gamyklo mus. Subrendo laikas griežčiau rėdamas iš Istorijos-filologijos Draugai tokių dalykų kartais se, dalis Leningrado moksli pasukti visą mūsų darbą nau fakulteto kiemo patekti į Uni nepastebi, bet dėstytojas pui niuose institutuose. jų uždavinių kryptimi, atsisa versiteto gatvę, turi dideliu kiai juos mato. Ir jam skau Fizikės V. Jonelytė ir V. kyti nuo dogmatizmo, konser- lanku aplenkti ant šaligatvio du, gėda už tokius žmones. Matulionytė praktikuojasi vatyvizmo ir sustingimo dar susibūrusius, garsiai šūkaujan Gėda ir už tuos, kurie, nega LTSR Mokslų Akademijos Fi be. čius, o kartais net ir besi vę įskaitos ar neišlaikę egza zikos-matematikos institute. Dabar žymi dalis studentų stumdančius teisininkus. Ne mino, kelias dienas persekioja Jos čia pasiliks ir po prakti ateina iš gamybos. Dirbda malonu, kai matai prie Centri dėstytoją, maldaudami pasi kos — rašys diplominius dar mas gamyboj, per eilę metų nių rūmų pro duris besibrau gailėti. Juk neturėtų mūsų bus. jaunuolis daug ką pamirštą, nančius vaikinus ir jų visai į tarpe tokių būti, tiesa? Jeigu NUOTRAUKOJE: Vida Jo ko jis išmoko vidurinėj mo pašalį nustumtą kokią mergi mes negerbiame draugų, ne nelytė ir Vida Matulionytė at kykloje, todėl pasiruošti sto ną, kantriai laukiančią savo ei gerbiame dėstytojų, tai gerb lieka bandymus Fizikos-mate jamiesiems egzaminams jam lės praeiti. Bet dar nemalo kime bent patys save. A. Laigonaitė matikos institute. yra sunkiau, kaip kad tik ką niau, kai tu akis į akį susidu Lietuvių kalbos katedrosbaigusiam vidurinę mokyklą. ri su studentų nekuklumu, kai J. LYDUOKIO vyr. dėstytoja O ką mes darom, kad padėtu- I pamatai, kad kai kuriems jų tekstas ir nuotr.
>RAKTIKOJE
&tge#io fiultūta-SHtdu!
ŠVARIAU, Pirmieji susitikimai Praėjusią savaitę prasidėjo pirmieji tarpfakultetlnlai ran kinio 7X7 susitikimai Išaiš kinti stipriausiai vyrų ir mo terų komandai. Pirmosios į aikštę išbėgo Gamtos ir Tei sė mokslų fakultetų koman dos. 7-oje žaidimo minutėje kai riu kraštu praėjęs V. Saka lauskas pasiekia pirmąjį įvar tį. Pirmas kėlinys pasibaigė santykiu 14:0 teisininkų nau dai. Ne geriau sukovojo gamti ninkai ir antrame kėlinyje. Rungtynės pasibaigė TMF naudai 25:1. Antrasis susitikimas vyko tarp ekonomistų Ir chemikų rankininkų. Vyksta apylygė kova. Palaipsniui ekonomistai kelia rezultatą. 5:2 — taip pasibaigė pirmasis kėlinys. Jį laimėjo ekonomistai. Antras puslaikis prasideda gana gražia chemikų ataka: po dviejų prasiveržimų rezul-
ŠALINKIME PASENUSIUS DARBO METODUS
tatas sušvelnėja iki 6:4. Ta čiau chemikams nepavyksta laimėti rungtynių. Pergalę rezultatu 13:7 Iškovoja EMF komanda. A. Pantienis
Pirmą kėlinį laimėjo sve čiai, kurie vienu metu pirma vo net 11 taškų. Antrame puslaikyje, pakeitę dengimo būdą, mūsiškiai tiesiog paralyžavo varžovus ir iškovojo pelnytą pergalę rezultatu 58: :55.
★
Vlevyje lankėsi USK futbo rezultatai lininkai, tinklininkai, krepši ninkų II-osios rinktinės ir spi ntų gistai. Universiteto sportininkai I pogrupis laimėjo tinklinio rungtynes. TMF — GMG 25:1 Vyrai — 2:1, moterys — 2:0. TMF — EMF 13:12 Krepšininkai — 40:19, splninEMF —- ChMF 13:17 gistai — 4:0. USK futbolo vienuolikė įveikė Vievio rajo II pogrupis no rinktinę triuškinančiu re MMF—IFF 14:1 zultatu 7:2 (4:0). FMF — IFF (be kovos — Pralaimėjo tik mūsų krepši IFF) ninkės (37:22). Kitų susitikimų tokūe: Vyrai
Moterys I pogrupis EMF - EMF 2:1 FMF — IFF 2:2 II pogrupis MMF — ChMF 4:0 GMF — ChMF 5:1 TMF (neišstatė komandos). Varžybos tęsiamos toliau.
TRUMPAI
f
★
Miesto rankinio taurės tur nyre USK nugalėjo KN vie nuolikę ir pateko į finalą. Mo terys iš karto žaidžia finale su PSK rankininkėmis. USK abi komandos iškovo jo teisę dalyvauti LTSR ran kinio taurės pirmenybėse, ku rios prasideda sekmadienį Panevėžyje.
★
*
USK krepšininkai sužaidė pirmuosius respublikos ,,B“ grupės finalinius susitikimus. Jei merginoms pergalė ati teko visai be kovos (Plungės krepšininkės neatvyko), tai vy rų dvikova su Biržų penketu ku buvo labai sunki.
(Atkelta iš a psl.) tęsti iki 22—23 valandos? Reikia pagalvoti dėl kabinetų darbo sekmadieniais. Tenka labai rimtai pagal voti apie knygų fondo papildy mą bei pertvarkymą taip, kad vakarinio skyriaus studentai galėtų gauti knygas į namus. Ypač nepatenkinamoj padė Vakaras. Tru ty yra mokslo priemonių ruo putį lynoja. šimas mūsų Universitete. Aktų salės ves Pasižiūrėkit Į katedrų ata tibiulyje, ant skaitas: jose mirgėte mirga laiptų, sustoję pranešimai apie tai, klek kuri mūsų akademi katedra apsvarstė dėstytojų nio choro da paskaitų, kiek ir kokias pasta lyviai. Dainuo bas padarė, ką pagyrė, o ką ja, kad šėrė papeikė, „pačiupinėjo“. Taip žirgelį, kad vė svarsto jaunų dėstytojų vakarėlį lau paskaitas, kuriems ypač rei lų mergelės. kalinga parama, taip svars kė Nustojo daina toma docentų, senų dėstytojų, vę, repe turinčių ne mažą patyrimą. tuotiėmė„šaunių Eikvojamas milžiniškas dėsty keliauni n k ų" tojų laiko biudžetas, ir visa tai mo pasilieka storose protokolų pasveikini knygose. Tos knygos iš metų dainą iš Klo. į metus punta, jos saugomos vos operos „Pi “. Bet re saugiose spintose po raktu, jos lėnai petuoja tyliai, figūruoja katedrų ir katedrų kad neišgirstų vedėjų ataskaitose, ir kiekvie gatvėje esan na proga ant jų dedami laurų tieji. gatves vainikai. Protokolų knyga pa kampe Oirgi Čiurlionio giedorlai: verčiama kažkokiu altorium, Pedagoginio sustoja Instituto akade savotišku talmudu. minis choras. Ir jie tyliai re Aš ne prieš protokolų kny sveikinimo dainą. gas, jos reikalingos. Ne prieš petuoja choro vadovas P. Sli paskaitų lankymą, jų kontrolę, žysMūsų jau ėmė nerimauti, kodėl svarstymą ir tobulinimą, bet nieko nėra blogesnio, kai gera svečiai ėję staiga užtrupriemonė paverčiama karusele, ko gatvėje. Štai ir rudo konvejeriu, biurokratišku pro alučio puta nusėdo, jau ir žiū fesūros laiko eikvojimu, o kar- rovai •» - ■" *' ėmė ne * tais ir savanaudiška reklama. Subrendo laikas atsisakyti rimauti. Pagaliau! Dainos, nuo formalizmo paskaitinio sveikinimai, apsikabinimai, darbo tobulinimo srityje. Lai kas sukaupti svarbiausią ka- ’■ tedrų dėmesį į rašytų pa skaitų ruošimą, jų rimtą ir jiems nesudaromos sąlygos, o dalykišką svarstymą bei kartais net ir dvigubas krū spausdinimą. Universitetas tei vis užkraunamas, kaip „nepa sėtai didžiuojasi tuo, kad ja keičiamiems“. „Mokslo darbai“ žymia da me žymiai išaugo pokario me tu mokslo kandidatų ir do limi virto kandidatinių diser centų skaičius, o mes vis ten- tacijų ištraukų spausdinimo kinamės senais paskaitinio priemone. Kiti dėstytojai bei docentai jau keli metai kaip darbo metodais. Atsidarius prie Universite apgynė disertacijas, o vis dar to neakivaizdiniam skyriui ir tebespausdina jų disertacijų vakariniam skyriams, spaus gabalus. Disertacija — rimtas dintų paskaitų ir kitų mokslo mokslinis darbas, betgi diser priemonių ruošimas šiandien taciją negalima paversti ta Iškyla, kaip svarbiausias, pir guma, kurią galima amžinai maeilės reikšmės dalykas. Tuo nenusibostant tampyti. Laikas būtų labiau priartin tarpu katedros šito klausimo nesvarsto arba svarsto forma ti „Mokslo darbus“ prie aktu liai, paskaitų ir kitų mokslo alių komunistinės statybos priemonių ruošimo neplanuoja epochos mokslo uždavinių arba planuoja „į septynmečio sprendimo, kuriuos prieš mus pabaigą“, o tie, kurie ir no Iškėlė XXI TSKP šlovingasis rėtų ruošti mokslo priemones suvažiavimas. Doc. P. Užkalnis ne visuomet turi laiko, nes
j
Išėjo plaukymo sekcijos sienlaikraščio „Delfinas“ pir masis numeris. Jo skiltyse treneris P. Virbickas, plauki kai I- Griauzdaitė, V. Adoma vičius rašo apie treniruotes, pasiektus rezultatus ir ateities planus.
ŠAUNIESIEMS SVETELIAMS
Spausdindama doc. Užkal skaitytojus dakcija kviečia iškeltas straipsnyje problemas, . slmų, iškilusių mūsų Univer
Nžs. Nr. 1556
vaišinimas duona ir druska, alučiu '---v ’.J, Ir šiaip studentai mėgsta dainuoti, o čia du dideli cho rai — prievarta dainos neuž laikysi. Pirmenybė svečiams. Nemažas pedagogų choras. Ir traukia neblogai. Choro vado vas K. Griauzdė vos spėja at sakinėti į sveikinimus. Tačiau nesutinka kartoti dainų. At seit, išdidūs. Būtų nesutikęs dainuoti antrą kartą ir mūsų choras, bet kad ilgai plojo mūsų žiūrovai — svečių cho-
nlo straipsni, „Tar. Stud.” rediskusine tvarka pasisakyti apie dalyvauti visapusiškame klausltetui, svarstyme.
GREIČIAU, PIGIAU! (REIDAS PO UNIVERSITETE ESANČIAS VIEŠOJO MAITINIMO ĮSTAIGAS) Su kuo bekalbėtum, visi su staliukai nenuvalyti, pilni tru ir nevaliusiems dažnai tenkd tinka, kad šiais mokslo metais pinių, aplaistyti pienu, grin eiti Į paskaitas. tiek „Tauro“ valgykloje, tiek dys šepečio, labiau negu stu — Jei skubi, neik valgyti Universitete esančiuose bufe dentai stipendijos, laukė. į „Taurą“, — taip sako stu tuose padėtis pagerėjo. Bet Bufete Nr. 117 (vedėja O. dentai. ar viskas padaryta, kad stu Petrauskaitė) nieko šilto ne Valgyklos vadovybei nerei dentai, dėstytojai, pagalbinis- gausi. nors į jį užeina tiek kėtų daryti tokių priekaištų techninis personalas galėtų vi studentų, kiek į kitus penkis, Jei didžiausiu atsi sad sočiai ir skaniai, pigiai ir kartu paėmus, ir tai vien tik lankymo metu valgytojų į patiekalų iš greit pavalgyti. dėl to, kad „Tauro“ valgyk davimą būtų įjungiama dau Mūsų manymu, kad ne. los vadovybė kaip reikiant giau darbuotojų. Ypač ryte. nepareikalauja, o ūkio skyrius Valgykloje sužinojom gė APETITĄ GADINA niekaip negali įjungti dar vie dingą dalyką, kad šitos mer SMULKMENOS ną rozetę. gaitės, kurios mus maitina Norėtųsi kitą kartą švaresnį mėnesį turi užmokėti u; Sunku pasakyti, klek per rasti ir „Taure“ esantį bufe kas keliais pranyks dieną valgykloje ir bufetuose tą, norėtųsi, kad visuose bu nežinomais 30—35 peilius. pabūna studentų. Bet tai juk fetuose ant staliukų visad bū tančius Draugai studentai, sudraus ne taip svarbu. Vieni čia at tų druskos, garstyčių, kad ktme nesąžiningus ir neleis bėga pavalgyti, kiti nusipirk rytais nepritrūktų duonos. kime skriausti mergaičių. ti rūkalų ar limonado, treti . . .Iš naujametinių dova Išsiaiškinom, jeigu Univer dar ko. nėlių maišelių, skirtų Naujųjų sitetas valgyklai nemokamu Visuose bufetuose šiemet 1959 m. sutikimui kas tai var leistų naudotis sunkvežimiu, daug švariau, tvarkingiau, bet va, bufetas puošiasi ornamen tai studentai už visus patieka dar daug "kur smulkmenos ga tais. Tą matėm bufete Nr. 34 lūs mokėtų 8 proc. pigiau dina apetitą. (vedėja P. Morozovaitė). Ant Nejaugi ūkio skyriui sunki Chemijos mokslų fakulteto indo, kuriame laikomas kisie tai padaryti, studentai už ta bufete išgirdome švilpimą. lius, pakibęs garbiniuotas būtų labai dėkingi. Tuo la Prie bufeto esančioje pagalbi plaukas (bufetas Nr. 33 vedė biau, kad apie tai kalbama ir nėje patalpoje ant cerata už ja O. Jūraitytė). LTSR Ministrų Tarybos nuta dengtos dėžės sėdėjo bufeto Na šito, žinoma, sekančio rime už 1959 m. sausio mėn. vedėjos O. Akulevičienės ko reido metu mes nebenorime 15 d. kių ketverių metų berniukas. bematyti. Jeigu Universitetui anks Abiem rankom įsdstvėręs švil — Tai smulkmenos, — ga čiau to neleido padaryti jo ži pynę, jis linksmino užkan li daug kas pasakyti. nybinis priklausomumas, ta džiaujančius, savo švilpavimą Gal, smulkmenos? Bet, ar kas trukdo šiuo metu? palydėdamas kojų trenksmu į jos negadina apetinto? Ar nė Pagaliau, ar Valgyklų dėžę. Iš pirmo žvilgsnio nepa taip, draugai Tauro valgyklos Trestas ne per daug nori iš sakytum ką nors blogo. Juk vadovai? studentų transporto išlaidoms, tai visai nekaltas vaikiškas pakeldamas antkainį 8 proc užsiėmimas. Atidengi dėžę, VALGYTI NORISI IR PER Mūsų manymu, tas antkainis ant kurios sėdėjo berniukas, PIRMAS PERTRAUKAS turėtų būti tokio dydžio, ku gestikuliuodamas ne visai šva padengtų faktiškas tran: Tai juk visai paprasta. Pri- ris riais bateliais,- ir matai joje porto išlaidas. netvarkingai suverstus liežu sipažinkim, nespėjam kai ka Mes džiaugiamės ir dėkoja vėlius, plokštainius, bulkutes. da namuose ryte pavalgyti, me valgyklos darbuotojams už Patikėkit mums, valgyt jų ne per pirmą pertrauką užbėgi į padidėjusį patiekalų asorti bufetą. Bulkučių ir pieno nė mentą, už geresnę patiekalų besinori. Ir aplamai, ar nevertėtų dar ra. kokybę, už kulturingesnį stu Kodėl? kartą pagalvoti apie minėto dentų aptarnavimą, ir linki — Mašina paimti prekių iš me sėkmės iškeltų trūkumų bufeto perkėlimą į kitas patal pas, daug didesnes. Sutikim su sandėlio atvyksta tik apie 10 išgyvendinime. chemikais, kad ne visai ma —11 vai. ar net vėliau, — lonu valgyti stovintiems arba paaiškino mums „Tauro“ val S. Razma gykloj, — todėl laiku prista net koridoriuje. V k. ekonomistas tyti nespėjam. Keistai buvome nustebinti, A. Lokclkas kai nuėjome į Medicinos Profkomlteto narys, mokslų fakulteto bufetą Nr. APIE DARŽOVES, KAVĄ, T. Juknevičius PEILIUS IR 8 PROC. 35 (vedėja J. Paulauskienė). „Tarybinio studento“ Medicina ir švara — du ne korespondentas Apie daržovių naudą, tur atskiriami dalykai, bet liau būt, nėra reikalo kalbėti. Bū dyje neveltui sakoma: „Krlaučlus be kelnių, šiaučius be ba tų labai gera, jei prie antrų MUMS PAŠO tų“. Tą liaudies išmintį dar patiekalų valgytojai gautų ne kartą patvirtino ir medikų po mikroskopišką jų kiekį, bufetas. Jų bufetas bent reido bet žymiai daugiau. Valgyk PAŽADA — LAUKI. .. metu buvo pats nešvariausias: los vadovybė turėtų patenkin ti tą studentų pageidavimą ir ^sukaupti pakankamas daržo /š pradžių kantriai lauki Praeina kiek laiko, pradedi pra vių atsargas. ro dalyviai. O ir verta buvo. Kažin, ar valgyklos vadovy šyti, raginti. Pažada. Lauki Mat, P. Sližys nutarė tvykste bė turi rimtų argumentų, kad Reikalai negerėja! Vėl prašai lėti — repertuaras bevelk pateisintų dažno raugintų ir vėl melagingai žada... Tai/ vien iš klasikų. agurkų, kopūstų, vinlgreto, per eilę konferencijų, pasitari susirinkimų. Jeigu vienai — Mes pas jus apsilankėm, pomidorų nebuvimo daugelyje mų, būtų nepatenkintas. O daba jūs taip pat nepasididžiuosit, jai priklausančių bufetų? Kuo nusikalto studentas, visi, visi iki vieno! gal kada nors bendromis jėgo Atspėjot teisingai — kalba kad Jis už kiekvieną kavos mis koncertą surengsim, — stiklinę dabar turi mokėti 25 ma apie Aktų salės plokšteles i dalinasi mintimis svečiai. Vakaro dalyviai savų kalbų kap. brangiau, negu anksčiau? radijo techniką. Visko yra pri turi. Choro vadovai P. Sližys Čia kalta valgyklos vadovy šnekėję kultūros klubo pirminiu ir K. Griauzdė (nuotr. Nr. ") bė. Kažin, ar tikslinga virti kai, daug ką galvoja Universi ūkio ir administracijos dar taip pat bendrą karštą kalbą kavą su koncentruotu pienu ir teto buotojai, o šokių metu plokšte imti 25 kap. brangiau, negu surado . Yra lės švokščia, birbia, mikrofoną apie ką vado virti kavą su paprastu pienu, cypsi ir bumbsi. Pasakykit, a vams pakalbė žymiai pigesnę. Tuo labiau, reikalingas iškilmingų minučii ti, nors ir kad pastaroji savo skanumu metu radijo įtaisų kaukimas trumpai — ne tikrai nenusileido pirmajai. Akiplėšiškos išdaigos! O ką ta rimsta be va Vadovybei reikėtų rimtai pa da pagalvoja apie Universitet dovų choristai: sirūpinti patiekalų savikainos mūsų nė trupinėlio neži reikia ir rateli mažinimu, o rezervai tam yra. nantyssvečiai, apie šią istoriją, besite suorganizuoti', Ar nepasirūpinti tuo, kad ša siančią ilgus metus? Jiems nū ir polkutę pa lia kavos bufetuose ir valgyk ko nebuvo žadėta: atėjo ir pa lose būtų arbatos su pienu, šoku, Ir, žino su matė — blogai. uogiene, su citrina. ma, dainą už Studentai reikalauja iš atsa Reido nariai su gilia užuo traukti. Įsidai jauta išklausė direktoriaus kingų darbuotojų rimtų sprendi navo visi, kad drg. Leckaus pasakojimą apie mų ir gerų pakitimų. Radij> neatskirsi, kur tai, kad Vilniuje sunku gau mazgas turi veikti taip gerai čia mūsiškiai, ti salfečių. muzika turi būti tokia graži i kur svečiai. . . .Pietų, pusryčių metu gera — kaip pati Aktų salė! Dainavo labai susidaro J. ZICKDdidelės eilės. Todėl daug, bet neuž kimo. O V. Popiera vos KINAS surado laisvą Redaktoriaus pavaduotojas Penktadienį (X.16) 20 vai. tarpelį perskaiR. SIDERAVICIUS tyU dainininkų Geologijos Didžiojoj auditori testamentą ir joj demonstruojamas kino fil Kurso draugai reiškia Įteikti jį sve mas „Jie pažinojo Majakovsužuojautą čiams. kį“. J. NEKROŠIUI, Įėjimas nemokamas. J. Vaicekausko jo mylimam tėveliui mi rus. UNIVERSITETO tekstas ir KULTŪROS KLUBAS nuotraukos
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-J 7. Spausdino Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė
i
LV 12368