Paskaitų pradžia
cam/eos sccioencas Visu šalių proletarai, vienvkitės!
9 vai. 15 min. Atsižvelgiant į miesto Vykdomojo komiteto nuta rimą, rektoriaus įsakymu paskaitos, kurios prasidė davo ryte 9 vai., nuo spa lio 12 dienos prasidės 9 vai. 15 min. Pirmas užsi ėmimas visada vyks be pertraukos.
Nuo penktadienio
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1970 m. spalio 9 d.
Eina nuo 1950 metų
Nr. 31 (729)
STUDENTAI KAIME
PIRMAKURSIAI VAKAR, ŠIANDIEN RYTOJ Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį Auloje renkasi Mokslinė Taryba. Rugsėjo pabaigoje įvykusį posėdį pradėjo rektorius prof. dr. J. Kubilius. Apie naująjį kontingentą ir I valstybinių egzaminų rezultaI tus kalbėjo prorektorius doc. I B. Sudavičius. Šiandien trumpai stabtelėkiI me ties kai kuriomis mintimis I apie pirmakursius. Kiekviena naujų darbų praI džia reikalauja tam tikro paI siruošimo. Apie tai buvo paI galvota ir pasitinkant 1970-ųjų I metų abiturientus. Veikė paI rengiamieji kursai Vilniuje I įmokėsi 438 žmonės) ir Kaune I (204 žm.), jaunųjų matematiI kų mokykla (1000 žm.). Studijuoti Universitete paI noro: dieniniame skyriuje I 3242, neakivaizdiniame — I 1525, vakariniame — 1207 I žmonės. Priimta iš viso 2783. I Didžiausias konkursas (dieniI įname skyriuje) buvo į psii? I chologijos (4:1), prekybos ■ F' I ekonomikos (4,5:1), prekių vkS i fak 1 atžaį SS I mokslo (4,5:1) specialybes. I Pirmą kartą buvo konkursas I i ekonominės informacijos I specialybę. Kaip sekėsi egzaminai? (Tai iš dalies rodo ir pasiruošimą jiems.) Į dieninį skyrių neišlaikė 34,8 proc. stojančiųjų. Faktiš kai konkurso nebeliko po ma tematikos egzamino. Blogai laikė matematikai. Apie tai turėtų pagalvoti ir tie, kurie įstojo. Jų žinios — silpnos. Ką rodo I k. (dieninio sk.) ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME studentų analizė? Kontingen tas savo sudėtimi ne ką geresnis už pernykštį. Socialinė Finansų apskaitos fakul sudėtis (darbininkų vaikų 35,08 proc., kolūkiečių — 21,5 teto komjaunimo organiza proc., tarnautojų — 43,42 cija žengia pirmuosius proc.) irgi kelia susirūpinimą žingsnius. Jos istorija pra (ypač mažai kolūkiečių vaikų sidėjo tik nuo 1970 metų —- pvz., ekonominės kiberne kovo mėnesio — tada gi tikos specialybėje jų tik 8 mė naujas fakultetas. Proc.). Nedžiugina ir egzami Spalio 1 d. fakulteto nų rezultatai. Todėl su pirma kursiais reikia daugiau dirbti, komjaunuoliai susirinko į t- y. juos reikia pratinti, mo pirmąją konferenciją. kyti dirbti (pernykščių metų Ataskaitinis laikotarpis Pamokos skaudžios: dėl nepa- trumpas, , tačiau komjauni žangumo pašalinti 93 pirma mo organizacija nuveikė kursiai, pavasario sesijoje ne- * 1 Organizacijos Patenkinamus pažymius gavo nemažai. 1 sekretorius M. Belkindas 250 pirmakursių). kad pagrindiniu įdomumo dėlei vyrų ir mer- pabrėžė, ! uždaviniu komjauni ?inų santykis. Priimta vyrų savo ' komitetas laiko politi 37,6 proc. Vyriškiausias FF I mo 1 kursas (iš 125 — 99 vyrai), inį ideologinį studentų auk moteriškiausias Fil. F (iš 225 ]lėjimą. — 35 vyrai). 89 proc. naujo
Atėjęs ruduo neatneša studentams ypatingų sun kumų. Viskas tik praside da. Kaime atvirkščiai: ru duo — didelių darbų me tas. Nuimamas derlius. O ką daryti, jeigu darbo ran kų neretai pasigendama? Pirmo kurso žurnalistai talkininkavo Molėtų raj. Giedraičių tarybiniame ūkyje rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje. Ne kartą teko girdėti nerimaujant vietinius gyventojus, kad jaunimas, išaugęs kaime, bėga į miestą. O žemę tai juk reikia įdirbti, išauginti derlių. Štai į pagalbą ir ateina studentai. Pirmo kurso žurnalistai kasė bulves. Visi dirbo iš peties, netingėdami. Nors darbas ir ne iš lengvųjų, bet puiki nuotaika ir ener gingumas niekad neding-
I I I I I
* Js
(Nukelta į 2 psl.)
SVEČIAI
Kaina 2 k p.
davo. Grįžtant po dienos darbų, visuomet skambė davo linksma daina. Rezultatai buvo puikūs. Per nepilną savaitę 23 stu dentai prikasė 62 tonas bulvių. Tarybinio ūkio va dovybė buvo labai paten kinta busimųjų žurnalistų darbu ir elgesiu. Atsidė kodama ji įteikė mums Garbės raštą ir suruošė šaunias išleistuves. Paten kinti buvo ir studentai. Malonu išgirsti, kad tary binis ūkis visuomet lauks busimųjų žurnalistų pagal bos. i
Pirmadienį Kutuzovo aikštė skambėjo nuo links mų dainų. Viena po kitos mašinos išsibarstė iš Vil niaus į visas Lietuvos pu ses. Respublikos žemdir biams, nuimant rudens derlių, šią savaitę talkinin kauja 4068 studentai ir 154 dėstytojai. Anksčiau talko je dalyvavo dar 498 stu dentai ir 21 dėstytojas.
A. MATULEVIČIUS I k. žurnalistas
F .■
ideologinis sektorius (va dovas ekonominės kiber netikos spec. II k. stud. K. Bubelis) susilaukė kom jaunuolių pritarimo. Ypač įdomus buvo studentų žy gis, skirtas 100-osioms V. Lenino gimimo metinėms, Kartu su vietos komjau nuoliais jie keliavo Ukrai nos partizanų kovų keliais. Aktyviai dalyvavo kom jaunuoliai ir mitinge Izrae lio agresijai pasmerkti, su sitikime su revoliucionie riais ir t. t. Pagrindinis studentų rū pestis — gerai mokytis. Tai pabrėžė ir pranešėjas, ir diskusijoje kalbėjęs fa Renginiai, kurių inicia kulteto prodekanas doc. B. toriumi buvo politinis Kilius, kiti pasisakiusieji.
fa*n
K. TRASKOS nuotrauko je (viršuje): prieš kelio nę... R. JAKUClUNAITĖS nuotraukoje: pirmo kurso žurnalistai pluša Giedrai čių tarybinio ūkio laukuo-
principingumo ar savarankiškumo? Akademinio sektoriaus darbas, deja, apsiribojo tik svarstymais. Žodžiu, daug kalbėta, bet konkre čių priemonių nebuvo im tasi. Ir, žinoma, dėl to dar dabar fakultete yra apie 40 skolininkų. Studentai nedrausmingi: į „sessio pigrorum" rugpjūčio pa baigoje jų atvyko labai nedaug. Negalima visos kaltės suversti komjauni mo komitetui. Komitetas kaltas tik tiek, kad nesi ėmė griežtesnių priemonių prieš nedrausminguosius. Tarp kitko, apie studen tų nedrausmingumą kai-
beta konferencijoje labai daug. Organizacinio sek toriaus vadovas J. Sijavičius, kuriam dažniausiai tekdavo susitikti su grupių vadovais ir komjaunuo liais, ypač dėl to sielojosi. Argi ne paradoksas, jog pačius gruporgus į semi narus tekdavo kviesti po kelis kartus. Buvo prieita net iki to, kad po skelbimu apie gruporgų pasitarimą, turėjo pasirašyti pats de kanas. Ar nereikėtų mums griežčiau žiūrėti į šituos reiškinius? Ar ne per daug organizacija tampa libera-
Daug svečių apsilanko mūsų universitete, brangių draugų iš šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų bei įvai rių turistų. Neseniai kaip lauktą ir brangų svečią sutikome Rumunijos Ko munistų partijos CK Vyk domojo komiteto narį, RKP CK sekretorių, Rumunijos Socialistinės Respublikos Valstybės tarybos Pirmi ninko pavaduotoją M. Manesku. Lydimas Lietuvos KP CK skyriaus vedėjo A. Rim kaus ir Universiteto rekto riaus prof. dr. J. Kubiliaus, svečias apžiūrėjo Univer siteto rūmus, aplankė pa rodą, skirtą Mokslinės bib liotekos 400 metų jubilie jui, susipažino su mūsų Alma Mater istorija ir da bartimi. A. MAKSIMOVAS
I Vilniaus universitetą spalio 5 d. atvyko JAV Djuko universiteto fizikasteoretikas prof. dr. Chalman Bein Džems. Ameri kietis mokslininkas kon sultuojasi su Fizikos fakul teto Teorinės fizikos kated ros vedėju akademiku pro fesoriumi dr. A. Juciu ma tematiniais atomo teorijos klausimais. Mūsų inf. I Vakar pagal Krokuvos ir mūsų universitetų bend radarbiavimo sutartį savai tei atvyko lenkų moksli ninkas dr. B. Dunaj. Sve čias viešės Vilniuje savai tęI. SILAITE DISERTACIJOS Antradienį Ekonominės kibernetikos katedros vyr. dėstytojas A. Mbrkeliūnas ir aspirantas D. Surgailis apgynė fizikos-matemati kos mokslų kandidato laipsnio disertacijas. G. ČIBIRAS
Ii? Ar nestinga mums prin cipingumo? O gal tai pa prasčiausiai savarankišku mo stoka? Prodekanas doc. J. Laškovas savo pasisaky mą paskyrė šitų problemų nagrinėjimui. Dažnai stengiamasi už tušuoti draugų prasižengi mus, nepareigingumą. O juk negalima jokiu būdu sakyti, kad mums, kom jaunuoliams, stinga sava rankiškumo. Štai, pavyz džiui, darbo ir poilsio stovyklos. Juk viskas: ir organizavimas, ir vadova vimas joms — komjaunuo lių rankose. Daugelis fa kulteto komjaunuolių dir bo studentiškų darbo ir poilsio stovyklų viršinin kais. Tačiau, kai reikalas liečia lankomumą arba pa(Nukelta j 2 psl.)
TARYBINIS STUDENTAS
2 p*.
Ko stinga—principingumo ar savarankiškumo?
žangumą, čia jau komjau nuolių iniciatyva sumen kėja. Didelį susirūpinimą kelia pats komjaunimo darbo organizavimas grupėse. Jau pažiūrėjus į grupių darbo planus, iš jų dvel kia apsnūdimas ir nuobo dulys: „ekskursija į Tra kus", paminėti J. Betho veno jubiliejų". Gerai, jei tam jubiliejui bus ruošia masi, jei komjaunuoliai sugalvos ką nors naujo ir įdomaus. Jei nevyks tas susirinkimas taip, kaip pa prastai būna susirinkimai komjaunimo grupėse: vie
nas paskaitys iš knygų nu rašytą biografiją, kiti sė dės abejingais veidais. Pranešėjo ir diskusijos dalyvių nuomone daugiau reikėtų aktyvumo, ieškoti naujų darbo formų; reikia pagaliau nugalėti tą apsnū dimą. Tačiau ko nors konkretesnio niekas nega lėjo pasiūlyti. Bene įdomiausia ir gy viausia buvo diskusijų klubo „Gordijaus mazgas" veikla. Jam vadovavo eko nominės kibernetikos spec. III k. studentas E. Vaigauskas. Disputuose apie lai
mę, apie užsienio studentų gyvenimą, apie mokslinį darbo organizavimą, pseudomokslinėje konferenci joje dalyvavo ne tik Fi nansų apskaitos, bet ir ki tų fakultetų studentai. Konferencijoje kalbėta apie sportą bei saviveiklą. Fakultete yra sportininkų, garsėjančių net už respub likos ribų, tačiau kai rei kia ginti fakulteto garbę, labai sunku surasti žmo nių. Panašūs reikalai ir sa viveiklos bare. Fakultete 700 su viršum žmonių. Jų tarpe, be abejo, yra daug
gerų šokėjų, dainininkų, artistų. O fakultete meno saviveiklos apžiūros labai žemo lygio. Taip yra dėl to, kad studentai neužsii minėja reguliariai. Čia ir vėl, rodosi, neišsprendžia ma problema: nėra vietos, nėra vadovų... Tačiau, tikriausiai, kal čiausias mūsų pačių abe jingumas. Juk norint ga lima viską padaryti. Kaž kodėl mes numojame į daug ką ranka. Nežinau, ką galvojo konferencijos dalyviai, klausydami M. Belkindo pranešimo, diskusijos daly vių kalbų. O jie kalbėjo kaip tik apie tai, kas ak tualiausia — kad komjau nuoliams reikia įveikti įnertiškumą, daugiau dė mesio skirti aktualiausioms
fakulteto prodekanas doc. J. Bal kevičius skuba į deka natą. Po poros minučių pra sideda priėmimas. Jo jau lau kia. Būrys studentų su viltim sirgus moters vyrui, pajamų Kaip rodo fakultetų dar viename darbo bare žvelgia jam į veidą, stengda pasiskirstymas keičiasi. Ir profbiurų darbo analizė, — akademiniame. Jie kar miesi atspėti tik jiems vie prodekanas prižada padėti vienas iš pagrindinių jų tu leido lankomumo gra niems žinomą prodekano jaunai moteriai... Durys atsiveria ir vėl užsi uždavinių yra rūpinimasis fiką, kuriame kas penkio nuotaiką. daro. Vėl sėdi mergaitė-skolistudentų buitimi. Kaip se lika dienų buvo žymima, Atsiveria durys: — Prašau, prašau, — ragi ninkė. Ši drąsesnė, nors taip kėsi dirbti šį darbą, buvoi kiek kuris studentas prapat nebaigusi dviejų kursų. kalbama ir Teisės fakultetoi leido akademinių valandų, na prodekanas. Mergaitė, dar Jai siūlo prodekanas, rodos, visai jauna, nuleidusi akis at ataskaitinėje - rinkiminėjei Sis apsileidėlių iškėlimas prie stalo, laužo paslė patį geriausią variantą — konferencijoje. Nemažai viešumon gana efektyvus. sisėda pusi rankas, rodosi, tuoj tuoj likti kartoti kurso. Mergaitė tam vietos ataskaitiniame: Kartu pažymėtina, kad pravirks. abejoja. Nežinau, ką ji galvo pranešime skyrė buvęs; akademinės drausmės sek — Drauge Danute, juk jūs ja — gal būt, ji mano, kad profbiuro pirmininkas A. torius neapsiribojo vien neišlaikėt egzamino dar už geriau mesti mokslus Univer ir paieškoti laimės ki Sarpalius. tik tuo, bet ir bandė ieško žiemos sesiją I — stebisi pro sitete tur, o gal ji visai abejinga dekanas. Jau pirmosiomis mokslo ti nelankomumo bei blogo — O antriems metams ma savo pasirinktajai specialybei. metų dienomis buitinė ko pasiruošimo egzaminams nęs palikti negalima? — mal Įstoti į anglų kalbos ir litera tūros specialybės pirmą kursą misija susipažino su bend- priežasčių. dauja mergaitė. Jau treti metai Teisės rabutiečių buitinėmis sąly — Bet mes ir vietos neturi nėra lengva. Mergaitė įstojo, tik neilgam, visai neilgam už gomis. Panašiai buvo pra fakultetui atitenka „lau me antrame kurse. Mergaitė nusiminusi ir to teko jėgų studijuoti nelengvą rai" spaudos platinime. dėta dirbti ir šiemet. kalbą. Ji taip ir išeina, pa Pagirtina, kad fakulteto Tai beveik tiesioginis prof- kia nelaiminga, rodos, dūžta skendusi savo mintyse, nieko jos visos svajonės, visos vil profbiuras stengėsi suda biuro narės L. Černiaus tys. Universitetas tolsta nuo nenutarusi. ryti kuo geresnes buitines kaitės nuopelnas. 1970 m. jos, Universitetas bus kitų, tik O prodekanas jau sveikina sąlygas bendrabutyje. Ta I ketvirtyje laikraščių ir ne jos. Kiti skubės į paskai kitą lankytoją: da galima jau ir reikalau žurnalų fakultete buvo iš tas, jaudinsis sesijų metu. O — Prašom sėstis, dėstykite rūpesčius. ti, kad kambariuose būtų platinta 132 proc. Tai pats ji — ne. Ji pašalinta. Už ne savo Jis klausosi įdėmiai, steng laikomasi švaros ir tvar didžiausias procentas visa pažangumą. Jeigu ji galėtų damasis prisiminti žmogaus metus atgal, tai da kos. Per visus mokslo me me Universitete. Sektinas sugrąžinti rytų viską kitaip, išsilaikytų vardą, dėstytojų nuomonę pavyzdys: fakultete buvo tus buvo organizuojamos visus egzaminus, visas įskai apie prieš jį sėdintį lankyto fakulteto švaros bei tvar pravedami pasitarimai su tas. Bet metų sugrąžinti ji ne ją. Jis pažįsta visus. Ir stebi kos patikrinimo komisijos grupių spaudos platinto gali, o tik šalia, čia pat, ji gir na tai, kad žilagalvis prodeka nas su savo pašnekovais kal bendrabutyje. Čia daug jais, studentai buvo supa di prodekano balsą: padėjo fakulteto komjau žindinami su prenumeruo — .. jeigu katedra neprieš basi kaip lygus su lygiais, ta rytum nebūtų amžiaus, žinių, nimo biuras, bendrabučio jamų leidinių platinimo taraus, pažiūrėsim. patirties skirtumo. Štai ji, viltis. Silpnutė, vos tarybos pirmininkas P. terminais, visos grupės Prodekanas rašo rekomen Jurkštas bei tarybos narys buvo aprūpintos sąjungi vos jaučiama. Mergaitė kelia dacinį laiškelį aukštųjų mo si, eina prie durų pašviesėju nių laikraščių ir žurnalų kyklų poliklinikai, siūlyda K. Jukna. Bendrabučio ta siu veidu. Ji skuba pasivyti mas pratęsti akademines ato rybos, komjaunimo biuro katalogais. blykstelėjusią viltį. Atsakingas už meno sa O prodekanas pasitinka kitą stogas diplomantei, kuriai vi bei profbiuro bendradar biavimas davė naudos. viveiklą fakultete, profbiu- lankytoją. Moteris dar visai sai nelauktai sušlubavo svei Tiek vieni, tiek kiti niekad ro narys R. Palšauskas jauna ir savo žodžiais nuste kata, kalbasi su skolininkais... Ant vienos auditorijos du nenuolaidžiaudavo bendra smarkiai padirbėjo, kad bina žilą docentą: — Mano dukrelė įstojo į rų, už kurių, matyt, vyko ne bučio taisyklių pažeidė būtų gerai pasiruošta tarprusų kalbos ir literatūros spe lengvas egzaminas, kažkas jams, griežtai ir principin fakultetinei meno savi cialybės pirmą kursą. Negau pieštuku buvo užrašęs: „Įeida gai kovojo už švarą ir veiklos kolektyvų apžiū na stipendijos, ir bendrabučio mas palik viltį". Aš netikėtai prisiminiau šiuos žodžius, tvarką. Tiesa, bendrabuty rai, daug savo laisvalaikio jai nepaskyrė.. . je blogai besitvarkančių jis paaukojo gausiems pra — Kokios jūsų pajamos? — klausydamas prodekano doc. buvo vienetai. Dauguma ėjusių metų koncertams, teiraujasi prodekanas ir stul J. Balkevičiaus pokalbių su lankytojais ir pagalvojau: jei kambarių tvarkėsi tik ge kurių buvo suruošta net peliu surikiavęs skaičius, šyp nesėdėtų dekanate sekretorės, rai ir labai gerai. Iš jų pa 23. Aišku, ne viskas dar sosi: -— 203 rubliai. Be dukrelės tai koks nors padauža, išėjęs žymėtini 116 (seniūnė L. gerai. Trūksta instrumen išlaikot dar ir sūnų. Jūsų pa iš prodekano kabineto, slapta Černiauskaitė), 118 (seniū tų ir patalpų repeticijoms, jamos leidžia aprūpinti dukrą, užrašytų ant durų: „Įeik, čia nė O. Trakaitė), 114, 126 o taip pat aktyvių naujų besimokančią mūsų fakultete. tavo viltis”. saviveiklininkų. ir kiti kambariai. Alf. BUCKUS Toliau paaiškėjo, kad, su-
Atidus žvilgsnis
Praėjusiais metais pir mą kartą profbiuro darbo praktikoje buvo pradėtas kreipti didesnis dėmesys į švarą ir tvarką pačiame fakultete. Pradėtas leisti net auditorijų tvarkingumd grafikas. A. Sarpaliaus ntiomone, reikėtų ruošti panašiai kaip ir geriausio kanibario ' bendrabutyje, taip if: geriausiai besitvar kančios auditorijos fakul tete konkursą, skatinti ge riausius. Bendrą kalbą profbiuras rado su komjaunimo biuru
Klausydamas ataskaiti nio pranešimo, galėjai pa stebėti vieną teigiamą da ■ lyką — profbiuro pirmi ninkas daugiausia kalbėjo 1 apie žmones. Ir blogus, ir gerus. Sis atidus žvilgsnis ir įgalino profbiurą gerai dirbti. Manome, kad ši „tradicija" bus tęsiama ir toliau, kad bus dirbama dar sėkmingiau. Išrinktas naujas Teisės fakulteto profbiuras. Pir mininkas — A. Žekevičius. A. DARGUŽIS
ilologijos
F
problemoms — mokymui si, grupių darbo pagerini mui (juk komjaunimo gru pė — sudėtinė komjauni mo ląstelė. Nuo jos pri klauso visos organizacijos darbas). Manau, kad geriausiai visų nuomonę išreiškė viena jauniausių konferen cijos dalyvių ekonominės kibernetikos spec. I k. stu dentė I. Valatkaitė: „Kom jaunuoliškai veiklai yra daug vietos. Kai nori, tik rai gali padaryti". Padaryta nemaža. Ta čiau iš naujojo komjauni mo komiteto dar daugiau tikimasi. Fakulteto komjaunimo sekretoriumi išrinktas J. Sijavičius. I L. VIKULOVAITĖ
V I LT I S
Nejaugi patys, kaip ir tie ne laimingi fuksai, nesiveržėte į mūsų būrį, — gelbsti pasmerk tąjį vienas dar nesuakmenėjusios širdies istorikų „vil kas". Budeliai suminkštėja. Is torikų seimo nutarimas atšau kiamas. Lengviau atsidūsta ir pirmakursiai. Taip praėjusį šeštadienį pra sidėjo kavinėje šventė. Visų istorikų šventė — pirmakursių imatrikuliacija.
(Atkelta iš 1 psl.) kontingento sudaro komjau nuoliai. Lietuvių — 85,7 proc. Prorektorius savo pasisa kyme pabrėžė, kad jau laikas galvoti apie naują priėmimą. Atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: reikia plėsti ry šius su kaimo mokyklom.,, sukomplektuoti paruošiamo i į skyrių, gerinti priėmimo ko misijos darbą. Tarybos posėdyje nutarta suteikti mokslinį docento var dą Politinės ekonomijos ka tedros e. doc. p. J. Žeberskiui, A. Vitkūnui, A. Šileikai, J. Dvilevičiui, Statistikos kated ros e. doc. p. J. Laškovui, J. Merčaičiui, KVF dekanui V. Cesnavičiui, e. doc. p. H. Rešeliauskui, A. Lukoševičiui. A. JUODUPIS
III k. lituanistės S. Gailiūnaitė ir V. Pagirėnaitė (nuoti. viršuje) norėtų gauti stipendiją. Mergaitės turi vos po vie ną ketvertą, ir tėvelių pajamos geros. .. Vyriausioji vokiečių k. ir lit. spec. seniūnė A. Vengryh (apatinėje nuotraukoje — dešinėje) taip pat turi apie ką pakalbėti su prodekanu.
„FUKSO" VARDAS - METAMS Pirmakursių akyse siaubas. Kur tai matyta! Viduramžių rūbais apsirengusios žmogys tos, barškindamos žibintų šviesoje nutviskusiomis ieti mis, stveria vieną jų draugą. Štai nelaimingojo galva ant ešefoto. Budelis su raudonu kapišonu ir paraitytom kel nėm su pasigėrėjimu perbrau kia per didžiulio kirvio ašme nis ir užsimoja.. . — Palaukit, ką jūs darot?
PIRMAKURSIAI
Pagaliau naujokai susėda kavinėje už stalelių. Juos gan išdidžiai stebi antro, trečio, ketvirto, penkto kursų studen tai, prisimindami, jog ir jie prieš keletą metų klūpojo šio je kavinėje. Istorikų seimo paraginti, pir makursiai „atakuoja" dėstyto jus. Atmintinėje apie Univer sitetą rikiuojasi pirmieji para šai. Ach, kad jie taip lengvai atsirastų sesijos metu.
Į šiemetinį papildymą krei piasi doc. J. Galvydis. Seno istoriko žodis labai reikalin gas pirmakursiams. Susidomė ję klausosi jie kitų dėstyto jų. . . . > Pirmakursiai tampa tikrais studentais. Jiems iškilmingai suteikiamas fukso vardas. Te gul jį nešioja metus, o po to perleidžia jau 1971 metų abi turientams. Metai netruks prabėgti, jeigu netingėsit pa sėdėti prie knygų. Įsidėmėkit fuksai! S. BUCHAVECKAS
TARYBINIS STUDENTAS:
S psl.
AS PER SVIETĄ KELIAVAU...
VVU STUDENTŲ PROFKOMITETO IR „TARYBINIO STUDENTO“ REIDAS
čiaus žodžiai). Tačiau jei to kie vyrai, kaip V. Jankevi čius, iš stuomens ir liemens, tupi už budinčiojo staliuko tyliau pelytės, tai ką daryti mergaitėms? Prašyti tarybos, kad neskirtų budėti? Tais pačiais argumentais V. Jankevičius teisinosi ir Stu dentų profsąjungos komiteto posėdyje, kuriame, tarp kitko, buvo nutarta už blogą budė jimą pasiūlyti pareikšti jam rektoriaus griežtą papeikimą. Oi ir nepatiko irzliam pirmo kurso biologui priimtas posė dyje nutarimas! Net jumores ką žalėjo parašyti(l).
TGIJO mūsų bendra name, tai kitame bendrabuty bučiai. Judru čia dieną je įvyksta vagystės. Mes pa ir vakarą. Praeivis, ir tys puikiai suprantam, kad as pavydi — nerūpestingai, reikia imtis priemonių, gal Nuo pat vaikystės mėgstu sumą. Kad nesusidarytų pu linksmai gyvena studentai. būt, kartais net kraštutinių. keliauti. Ir štai pasitaikė pro siausvyra ir lošimo namų sa Dainuoja, groja, kvatojasi — Bendrabutį mes vadinam savo ga pasitrankyti po pasaulį. vininkas neliktų be pelno, yra tik skamba visa Čiurlionio namais. Ir gėda, kad šeiminin Pirmiausia pakliuvau į Vokie viršutinė statymo riba — gatvė. Ir sunku patikėti, kad kus apvagia. tijos Demokratinę Respubliką. 10 000 frankų. po paskaitų parėję bendrabuPabandykim išsiaiškinti, ko Graifsvalde tuo metu kaip tik Įdomiausias Prancūzijos tiečiai kartais nesuranda kam kiomis aplinkybėmis įvyko veikė mūsų Universiteto dar miestas — jos sostinė Pary bariuose savo drabužių, pasi dvi vagystės. Štai 233 kamba bo ir poilsio stovykla. Traukiu žius. Kiaurą parą Paryžiuje genda pinigų. Vagystė! Ne rys „Tauro" bendrabutyje tą toliau — į Vengriją... veikia visos parduotuvės malonus ir biaurus žodis. Ta dieną buvo atrakintas vagiui, Suvenyrai, be abejonės, (naktį su atitinkamu antkai čiau šiandien vis dažniau ir parduodami ne tik Vengrijoje. niu), kavinės ir kt. Kavinės dažniau jį kartoja Studentų Teko jų nusipirkti ir Prancū Paryžiuje daugiausia išsidės- profsąjungos komitete bendzijoje. Tuo metu Nicoje vyko čiusios tiesiog ant šaligatvio, rabučių tarybų pirmininkai, pasaulinis matematikų kong po skėčiais. Gėrimų kainos: komendantai, studentai. Štai resas, kuriame dalyvavo ir pigiausias vynas, po to eina keletas faktų. keturi Lietuvos mokslininkai. vaisių sultys, alus, minerali Prieš pat naujus mokslo Žinoma, matematika — moks nis vanduo, koka-kola, po jų lų mokslas, bet ne vien mate taurieji gėrimai. Iš rūbų san metus bendrabutyje Nr. 1 iš matika žmonės gyvena Nico tykinai brangiausi kaklaraiš 233 ir 221 kmb. dingo ten gy je, šitame pasaulinės reikšmės čiai — jų kaina mūsų pini venančių merginų vertingi kurorte. Taigi, kuo Nica, kaip gais (oficialiu kursu) apie 15 daiktai. Spėjama, kad tai ne kviestos „viešnios" darbas. . . kurortas, skiriasi nuo Palan rublių. Ta pati komisija bendrabu To paties bendrabučio vie pirmakursės iš 142 kambario gos? Vanduo Nicos pakrantė Londonas — pilkas miestas. (3 bendrabutis) raktą slėpė tyje Nr. 4 susidūrė su dar se nelabai švarus, nes į jūrą, Pilkas, nes jį visą laiką veikia name kambaryje snaudė mer koridoriuje po kojašluoste „gražesne" padėtimi. Tiesa, už kelių šimtų metrų nuo drėgmė, smokas. Gatvės Lon gaitė. Staiga kažkas pasibel prie kambario durų. Ach, leidimo čia taip pat niekas kranto įvesti kanalizacijos done siauros ir pilnos maši dė. Ber mergaitė labai norėjo koks gudrus ir išradingas pa neprašė. Budėjo, ir labai neat vamzdžiai, kurių įtaka ypač nų, tarp kurių vikriai sukasi miego ir tingėjo atrakinti du sirodė beesąs vagis, raktą nuo sakingai, visai kitas žmogus. pajuntama vakare, kai švel 1933 metų laidos dviaukščiai ris. Po kiek laiko užrakte kaž kambario durų net ten sura- O profkomitete trečio kurso nus vėjelis pučia žavingųjų autobusai. Londone labai daug kas trakštelėjo, atsivėrė du dol Gerai, bet kaip jis galėjo lituanistas J. Albertavičius Alpių kryptim. Gal dėl to, o muziejų. Juose galima ne tik rys, ir į kambarį įžengė mo patekti į bendrabutį, jeigu pir aiškinosi, kad jis žinojęs, jog gal dėl kranto, panašaus į Jal pamatyti naujo, ko dar nema teris. Ji taip pat sumišo, ta mame aukšte visur sėdi bud jam reikės budėti, tik užmir tos, akmenuoto, tokių, kurie tęs, bet ir pasimokyti —- la čiau greit susigavusi paklau rūs budintieji? šęs ir nuėjęs į literatų būre kaitintųsi saulėje, beveik nė bai daug veikiančių modelių. sė: Pasirodo, vagis, jei tik jis lio susirinkimą. Pastarajam — Čia gyvena Aldona? ra. Žmonės ateina, nusimaudo Londonas daro labai gerą įspū Kambaryje jokia Aldona ne turi noro, praeina, nors ir lei užmaršumas baigėsi blogai: ir patraukia į greta esantį res dį tol, kol nepasuki į kokią studentų profsąjungos komite toraną ar kavinę. šalutinę gatvelę. Ten viešpa gyvena, ir mergaitė praleme dimo neturi. Štai, tokios to tas pasiūlė jį pašalinti iš bend kelės! .. Nicoje yra universitetas, tauja skurdas, nusikaltimai. no: rabučio. Gaila buvo vaikino, — Nnee. .. Studentų profsąjungos ko bet kuriame mokosi keli tūkstan Ten visada vaikšto policinin nieko nepadarysi — rei Moteris atsiprašė ir išėjo. miteto komisija vieną nelabai čiai studentų. Mokslas, kaip kas, kuris, tarp kitko, yra la kalinga tvarka. Rugsėjo mėnesį vėl kažko vėlų vakarą panoro įsitikinti ir visoje Prancūzijoje, moka bai gerbiamas, nors ir neturi .. . Užsukam į bendrabutį mas (apie 2000 rb. už mokslo jokio ginklo, išskyrus mažytę kia moteris apsilankė 2-ame kalbų apie budinčiųjų bend bendrabutyje. Per kažkieno, rabutyje „budrumą" teisingu Nr. 6. Ir čia budi pirmakursė metus.), gal dėl to nėra sko radijo stotelę. Į bet kurią Lon lininkų problemos. Kai kurie dono vietą policija prisistato vieni sako budinčiojo, kiti ko mu. Užsukom į bendrabutį Nr. — matematikė D. Daugėlaitė. mendanto, žioplumą ji spėjo 3. Čia kaip tik prieš tris die Skundžiasi: studentai gauna stipendijas, per 17 sekundžių. — Vyresnieji juokiasi — kuri beveik visa išeina moks Po aprūkusio Londono įdo Dasprukti. Rugsėjo 25 d. bend nas įvyko vagystės. Du komi lui apmokėti. mu pakeliauti po saulėtas Vi rabutyje Nr. 3 vagys ar vagis sijos nariai praeina pro bu užsimanė fuksas leidimo! Mer Visai netoli Italijos yra Mo duržemio jūros šalis: Italiją, apsilankė dviejuose kamba dinčiojo staliuką. Tas — nė gaičių visų prašom, o vyrų riuose. nemirkteli. Sustoja komisijos klausk neklausk. nako valstybė. Ji turi savo Graikiją, Turkiją... Viename jų, 142, paklau nariai, žiūri į‘budintįjį — kariuomenę — 32 kareiviai ir Atleiskite man už mažytę Keletą tokių „egzempliorių" Gamtos fakulteto I kurso bio sutiko ir komisija. Tai E. 16 policininkų. Monte Karlo, apgaulę: aš pats nekeliavau sėm: — Kas nukentėjo? logą V. Jankevičių. Monako sostinė, — visame po šias šalis. „Keliavo" Finan Tuinyla (Gamtos fak. II k.) ir Pirmakursė R. Leleikaitė: pasaulyje garsus lošimo mies sų apskaitos fakulteto „GorA. Šalna (to paties fak. III k.). — Kodėl nereikalaujat lei tas. Lošimo namuose žaidžia dijaus mazgo" klubo nariai — Pavogė mano pinigus, dimų? Į profkomiteto posėdį jie ne ma rulete. Ruletė įrengta maž savo susirinkime kavinėje 32 rublius. atvyko, ko jiems bijoti — sti —Vaikšto čia visokie! — pendijos daug mūsų loterijos principu; lygiai prieš savaitę. O „sve Mergaitė gavo pirmąją sa ir vienas, ir kitas ne apie 50 proc. joje cirkuliuo čiuotis" tolimose šalyse jiems vo gyvenime stipendiją ir suirzęs atsako V. Jankevi gauna, bendrabuty — negy jančių pinigų sumos tenka sa padėjo MMF dekanas doc. A. spėjo išleisti tik pusantro rub čius. Paskiau komisija var vena! gais negalais išsiaiškino, kad vininkui. Įeiti į kazino (loši Raudeliūnas, ekonominės in lio. . . Šit kaip! Vadinasi, studentą mo namus) galima tik sumo formacijos spec. IV k. studen Tai, toli gražu, dar ne visi budintysis nereikalauja iš kėjus atitinkamą mokestį ir tas J. Sijavičius, „Gordijaus faktai. Vienur dingsta daik praeinančių leidimo vien tik gąsdinti reikia. Apie sąmonin parodžius dokumentus specia mazgo" prezidentas E. Vai- tai, kitur pinigai. Tik ausį lai dėlto, kad jis pirmakursis. O gumą nėra ko ir kalbėti. Bet kažką vis viena reikia liam tarnautojui. Išlošti rule gauskas ir kt. Jų pasakojimai kyk atkišęs, kad spėtum iš fukso kas gi klausys! Grei čiau pagrąsins: aš tau, atseit, daryti. Ir, matyt, jeigu jau tėje tikimybė ’/36, o išlošimas išvarvino ne vienam seilę. girsti visus skundus. R. KVIETKAUSKAS didesnis 36 kartus už statytą Kiekvienais metais tai vie- „snukin duosiu" (V. Jankevi negali studentas parodyti lei
dimą, arba palikti budinčiam dokumentą, nurodydamas, į kokį kambarį jis eina, studen tų profsąjungos komitetas, pa sitelkęs į pagalbą kitas orga nizacijas, bandys daryti tvar ką. Juk negalima ilgai kęsti vagysčių. Šiandien paskutinius pinigus pavogė vienam, tai ry toj kitam paskutinius drabu žius išneš. Ir budintis nė akim nemirktels.
ŠSIUNTINĖTOS į bend rabučius ir kiekvienam gyventojui išdalintos bu dėjimo instrukcijos. Kiekvienaml Tiesiog pirštu parodoma
I
Leidimo kaina — štai taip reikia budėti. O budima ir toliau blogai. Vie ni užmiršta, kiti šiaip sau žiopso atsisėdę už staliuko, treti, nakties sulaukę, keliau ja miegoti. Kas gali atsitikti, negalvojama! O bendrabučiuo se vagiama toliau. Kartais net keista — negi studentai mano, kad leidimai (ir kiekvienais metais vis ki taip paruošti) išduodami šiaip sau, formalumo dėlei? Nors ir kaip gaila, bet tiems, kurie nesilaikys šių reikalavi mų, reikės ieškoti privataus buto mieste. Pernykščiais mokslo metais, už taisyklių nesilaikymą buvo pašalinta iš bendrabučių apie 40 studen tų. Šiais metais kontrolė bus nepalyginamai griežtesnė. Ir vėl eisim ašaroti j profkomitetą, dekanatus. Kiek daug rū pesčių pridaro tas mažytis ke turkampis leidimukas! Vis per mūsų išsiblaškymą, skubėji mą ar tiesiog tingėjimą jį parodyti budinčiam. O pasta rasis ne šuniukas pririštas, — kada noriu loju, kada no riu ne. Jeigu paskyrė taryba budėti — budėk taip, kad visi būtų patenkinti. Kaip matėme iš pradžioje pateiktų faktų, ši to reikalauja padėtis, o ne tik taryba ar profsąjungos komi tetas.
A. DARGONAS
KARTU SU DAINA, KARTU SU CHORISTAIS
Daina — mūsų svajo nių, troškimų ir būsenos išraiška. Ji suburia, suarti na žmones. Kiekvienais metais, kai ruduo nualsina medžius, ir
jie tyliai numeta vasaros rūbą, j Akademinį chorą ateina nauja pamaina. Jau nieji studentai ateina, gal būt, be didelių preten zijų, bet jie atsineša didelį
norą — savo laisvalaikį paskirti dainai. Tačiau tik rąją dainos ir savo kolek tyvo jėgą jie pajunta tik po ilgų repeticijų, po dau gelio koncertų, labai pasi
sekusių ar mažiau vyku sių. Tą meilę dainai ugdo Pranas Sližys, buvęs Uk mergės vidurinės mokyk los muzikos ir dainavimo mokytojas, dabar Univer siteto Akademinio choro vadovas, respublikos nu sipelnęs artistas. Choras apkeliavo daugelį respub likos miestų, dainavo Ry goje, Taline, Tartu, Lenin grade, Kijeve, Maskvoje, 1968 m. choras koncertavo Lenkijos Liaudies Respub likoje, 1970 m. pavasarį — Čekoslovakijoje. Dvide šimt penkeri metai praėjo nuo tos dienos, kai P. Sli žys tapo choro vadovu. Di rigento ir choro • vadovo jubiliejus tapo ne tik jo, bet ir visų — buvusių ir dabartinių choristų švente. Universiteto vadovybė šia proga apdovanojo P. Sližį Garbės raštu. K. TURONIS choro veteranas
AUTORIAUS nuotrauka.
„Bobų vasara".
J. MAŽEIKIO nuotr.
Vienminčių draugystės manifestacija
Atidarytas pirmasis Vo kietijos Demokratinės res publikos ir Tarybų Sąjungos jaunimo draugystės žė: ,,Su didžiausiu pasiten sekliai stipriname ryšius festivalis kinimu mes šiandien kal su TSRS ir kitomis socia i bame, kad Lenino kom listinėmis šalims. TSRS ir PALIO 3 d. septintą jaunimo santykiai su Lais VDR jaunimo festivalis — valandą vakaro j vojo vokiečių jaunimo są tai ir mūsų šalies kurso, Drezdeno „Dinamo" junga persunkti klasinės jaunimo politinio sąmonin stadioną susirinko dešim brolybės dvasia, vaisingo gumo išraiška. tys tūkstančių festivalio bendradarbiavimo. Mes, Jauni žmonės mėlyno dalyvių ir svečių. Tribūno vadovaujami marksistinių- mis palaidinėmis, ant ku je partiniai ir valstybės lenininių partijų, kuriame rių rankovių auksinė sau veikėjai su Vokietijos Vie naują visuomenę, mes kar lė, Laisvojo Vokiečių Jau ningosios socialistų parti tu kovojame už taiką ir nimo Sąjungos nariai, kar-: jos pirmuoju sekretoriumi, Europos bei visos planetos tu su savo geriausiais VDR Valstybės Tarybos saugumą, petys į petį sto draugais — komjaunuo pirmininku Valteriu Ulb- jame prieš imperializmo liais pražygiuos petys į pe richtu. Kartu su jais Tary nusikaltimus Vietname, tį Drezdeno centrinėmis bų šalies pasiuntinys Vo Indokinijoje, Artimuo gatvėmis. Viena kolona, kietijos Demokratinėje siuose Rytuose, stipriname vienas jaunų širdžių rit Respublikoje P. Abrasimo- tarptautinio komunistinio mas, vienas reikalas, ku vas. Festivalio svečių tar ir demokratinio jaunimo riam mes skiriame gyveni pe — TSRS lakūnas-kos- judėjimo vienybę". mą, — marksizmas-leninizmonautas, Tarybų Sąjun mas". gos Didvyris V. Bykovs.. .Į daugelį žurnalistų Širdingai Drezdenas su kis. tiko tarybinio jaunimo 600 klausimų tenka šiomis die Įsidega festivalio ugnis, pasiuntinių. Šis festivalis, nomis atsakyti organizaci į kurią įsilieja Amžinoji jo darbotvarkė akivaiz niam biurui. Bet štai vie ugnis, atvežta nuo Krem džiai rodo komjaunuolių ir nas klausimas liko be at liaus sienos, nuo Nežino vokiečių jaunimo siekimą sako. „Nojes Doičland" mojo kareivio kapo, ir me leniniškai gyventi, dirbti korespondentai paklausė: morialo fašizmo aukoms ir mokytis. Festivalis tapo „Kiek naujų dainų nu atminti Berlyne Amžinoji didele • vokiečių-tarybinių skambės festivalyje?" Ir ugnis. Skamba VDR ir Ta tautų draugystės švente, vaikinai iš orgbiuro tik rybų Sąjungos himnai. Į karštu socialistinio inter gūžtelėjo pečiais. Dešimt susirinkusius kreipiasi nacionalizmo pasireiškimu. atvirų scenų miesto centre Laisvojo vokiečių jaunimo Šventės ugnies šviesoje vi bus užimtos nuo ryto iki sąjungos Centro tarybos sas pasaulis regi draugys nakties. Tarp festivalio da lyvių — 1400 studentų iš pirmasis sekretorius Giun tės jėgą. teris Janas. Jis širdingai „Festivalis, kuris vyks 25 muzikos ir meno aukš sveikina Lenino komjauni ta lenininiais metais ir vo tųjų VDR mokyklų, de mo delegaciją, garbingus kiečių tautos išsivadavimo šimtys politinės dainos svečius ir visus šventės iš fašizmo 25-osiomis me klubų, folklorinių grupių. dalyvius. tinėmis, — tai komjauni Šventės išvakarėse atėjo „Parašėme Su didžiuliu susidomėji mo ir LVJS neišardomos pranešimas: mu buvo sutikta tarybi draugystės manifestacija. dainą apie „Luna-16". Ją nės delegacijos vadovo, — pasakoja G. Janas, pirmą kartą atliksime fes VLKJS CK pirmojo sekre LVJS centro tarybos pir tivalyje. .." Visame Drezdene plazda toriaus Jevgenijaus Tia- masis sekretorius. — Mes, želnikovo kalba. jaunieji VDR socialistai, Lenino komjaunimo ir J. Tiaželnikovas papasa pareiškiame, kad ryžtin LVJS vėliavos. Šis drau kojo apie komjaunimo gai atsiribojame nuo Va gystės festivalis — pats darbus TSKP XXIV suva karų Vokietijos imperia stambiausias įvykis miesto žiavimo garbei. Jis pabrė listinės sistemos, kad nuo jaunimo istorijoje.
VOKIETIJOS DEMOKRATINEI RESPUBLIKAI — 21
1945 m. naktį iš vasario 13 j 14 d. 750 bombonešių „Lankasteris" per kelias valandas sunaikino tai, kas buvo su kurta per šimtmečius. Toks buvo V. Čerčilio įsakymas. Miesto sugriovimų aritme tikoje yra tokie skaičiai: iš 30 unikalių istorinių pastatų 11 buvo sunaikinta, 9 labai smarkiai sužaloti, 10 apgriau ta. Tarybinis karys — pionie rius ties įėjimu į Hofklrchę užrašė: „Rūmai patikrinti, mi nų nėra." Ir jam sunku prie kaištauti, kad jis bažnyčią pa laikė rūmais: iš jos buvo li kusi tik aprūkusių akmeni: krūva. Ant kaimyninio pasta to jis irgi užrašė: „Muziejus patikrintas. Minų nėra." Ties įėjimu į atstatytą Drezdeno galeriją atidus raižytojas vė liau apvedė šias prieš ketvirtį amžiaus parašytas raides, kad jos liktų amžiams. Bronzinėje lentelėje — šių eilučių verti mas j vokiečių kalbą. Kiek vienas galerijos lankytojas sustoja ties Ja, bylojančia apie tikrąjį humanizmą, kuris atėjo iš rytų kartu su tarybi nio kario palaidine.
S
Šioje nuotraukoje matome istorinį paminklą V. Leninui VDR mieste Aislebene. JĮ ka ro metu fašistai pagrobė ir iš vežė iš Tarybų Sąjungos. Vo
kiečių Pasipriešinimo dalyviai išgelbėjo šį paminklą nuo su J. MAŽEIKIO nuotraukoje: naikinimo ir pastatė Aislebe Drezdeno paveikslų galerija ne 1945 m., dar prieš Įžen — Cvingerio rūmai — šian giant Tarybinei Armijai. dien (apačioje).
iki 2.29 labai mažai tetrū tės susitiko su pajėgia Ta mėjo kolektyviniu žaidi iEplIKA SIENLAIKRAŠČIŲ lino septyniuke. Varžybos mu. Jie pasiekė pergalę ko. 2.23 — oficialus geriau buvo įdomios ir atkaklios. rezultatu 25:24, užtikrinu SKILTYSE ŠVILPIA VĖJAI sias sezono rezultatas pa Nors ir kaip stengėsi sią „Mokslo" vyrams nu Sieninė spauda — veiks Tolimesnė kelionė dar la saulyje. Aukščiau už Kęs „Mokslo" sportininkės, ta galėtojų vardus. minga auklėjimo priemonė. biau mus suglumino: nei tre Malonu, kad turnyro or Pažiūrėkime, tutį yra šokę tik trys spor čiau pralaimėjo 16:21. kaip ji atrodo čiame, nei ketvirtame, nei Pralaimėjusios pirmąsias ganizatoriai įsteigė keletą mūsų universiteto bendrabu penktame tininkai: pasaulio rekordi Šuolis į rekordą bendrabučiuose nė ninkas V. Brumelis 228 cm rungtynes, „Mokslo" ran prizų geriausiems žaidė čiuose. Dairomės bendrabuty ra sienlaikraščių! kininkės nesudėjo ginklų. jams. Dar maloniau, kad je Nr. 2, bet sienlaikraščių — (1963 m.), Ni Ci-činas — Tiesa, pirmas sutiktasis Jau daugiau kaip dešimt metų vyksta socialistinių 227 cm (1966 m) ir JAV Jos iškovojo įtikinančią daugelis tų prizų atiteko nė kvapo. Ten, kur jie turi bendrabutyje Nr. 4 paaiškino, kaboti, kyšo dvi didžiulės vi kad sienlaikraštis tikrai bu šalių „Dinamo" lengvaat sportininkas R. Fosbiuris, pergalę prieš turnyro šei „Mokslo" atstovams. Ge nys. vęs. Tą patį atkakliai tvirtino lečių varžybos. Praėjusį kurio stiliumi šokinėja mininkes rezultatu 18:9, o riausios vartininkės prizas — Pernai buvo, o šiemet tai ir kitas. Buvo tai buvo, bet šeštadienį jos vyko šalies Kęstutis, ■— 224 cm (1968 paskui įveikė rankininkes įteiktas „Mokslo" žaidėjai tikrai niekas neregėjo, — ne kur gi? Pasirodo, sienlaikraš iš Rygos — 16:13 ir iško G. Galminaitei. Geriausių suglumusi atsakė mums bu tis kabojęs kažkur trečiame pietuose — Sočyje. Lietu m). Oficialiai Kęstučiui Šap- vojo prizinę antrąją vietą. žaidėjų prizus gavo ir jos dinčioji. vos dinamiečiai pasiekė ar ketvirtame aukšte. Aha, Vyrų susitikimai buvo komandos draugai L. MaPrie pat budinčiojo stalelio gudriai sugalvota! Taryba ga neblogų rezultatų. Be abe kai dabar priklauso ge jo, skaitytojus labiausiai riausias sezono rezultatas dar įdomesni. Čia jau ne lijauskaitė ir E. Čerškus. kabo bendrabučio tarybos są lėjo pakabinti tą sienlaikraštį Taigi, „Mokslo" ranki rašas, kuriame stambiomis ir palėpėje. Tai būtų nors domina mūsų Universiteto pasaulyje. Tiesa, šiemet liko komandos, kuri nebū išvedžiota „A. Pliop- gaisrininkai paskaitę! tų pralaimėjusi bent vieninkai, treniruojami I. Ge- raidėmis kinietis Ni Ci-činas yra iš studento, šuolininko Kęs lys ir P. Žakaitis — atsakingi Taigi, iš šešių Universiteto tučio Sapkos pasirodymas. šokęs 226 cm, bet Kinijos nerių rungtynių. „Mokslo" nevičienės ir V. Vygonto, už sieninę spaudą". Tąkart na bendrabučių tik du (pirmas ir rankininkai dėl nugalėtojo Panevėžyje pasirodė ge LR sportininkai nėra Tarp Nepaisant lietaus ir per muose jų neradome. Kamba šeštas) leidžia sienlaikraščius rio draugai parodė tuščius Deja, jie irgi neypatingai mirkusio bituminio takelio, tautinės lengvaatlečių fe laurų susitiko su Panevė rai. J. MAŽEIKIS sienlaikraščio rėmus ir paaiš aukšto lygio. Kęstutis rungtyniavo tik deracijos nariai, todėl Ni žio „Techniku". Rungtynių kino, kad šiemet dar nebuvo M. ŽEMAITIS rai puikiai. Vilniečio fos- Ci-činui ir nepriklauso ge pradžia priklausė šeimi išleistas nė vienas numeris. O biuriškam stiliui pakluso riausias sezono rezultatas ninkams. Jie žaidė kovinT. Motoričeva — nuo mokslo metų pradžios giau, darniau ir užtikrin naujas Lietuvos rekordas pasaulyje. praėjo jau pusantro mėnesio... Pabaltijo čempionė REDAKTORIUS tai pirmavo 13:7, tačiau Paruošė M. JUOZAITIS — 223 cm. Kęstutis 2 cm Tur būt, bendrabučio tarybos ALGIS KUSTA „Mokslo" rankininkai su Taline pasibaigė Pabaltijo pirmininkė B. Zarelytė prisi pataisė jam pačiam pri gebėjo rezultatą sušvelnin aukštųjų mokyklų spartakia mena tuos netolimos praeities klausiusį respublikos re Panevėžyje gerai! ti. Sekė keli rezultatyvūs dos gimnastikos varžybos. laikus, kai daugelis čia užsuk kordą, kurį buvo pasiekęs Istorijos fakulteto žur Praeitą savaitę Panevė S. Milnerio ir E. Cerškaus Čempionės vardą iškovojo Fi davo vien naujo sienlaikraš nalistikos spec. IV k. stu prieš pusantro mėnesio čio pažiūrėti. .. nansų ir apskaitos fak. II k. dentai ir kurso vadovas Vilniuje per LTSR lengva žyje vyko įdomus tradici reidai ir 13:13. Taip ir bai stud. T. Motoričeva, surinkusi nuoširdžiai užjaučia Alvy atlečių čempionatą. Sočyje nis rankinio turnyras, ku gėsi pirmasis kėlinys. dą MARKEVIČIŲ dėl Jo tė 32,95 balo. Ji taip pat tapo velio mirties. Antrajame puslaikyje nugalėtoja Kęstutis paprašė vyriau riame dalyvavo Rygos, KLAIDOS ISTAISYMAS pratimuose ant ly siojo teisėjo pakelti karte Piarnu, Talino, Vilniaus ir vyko labai permaininga giagrečių — 17,95 balo. Praeitame „T. studento" nu dėl autoriaus kaltės lę į 229 cm aukštį ir ban Panevėžio moterų ir vyrų kova. Panevėžiečių gre Tai didelis T. Motortčevos meryje REDAKCIJOS ADRESAS: pasakojime apie VVU miestedė šturmuoti pasaulio re komandos. Vilniui atstova tose puikiai žaidė buvę pasiekimas. Jos artimiausias io statybą (1 psl.) Įsibrovė Vilnius, MTP-3, Universite Žemės ūkio akademijos tikslas — {vykdyti sporto klaidų. Per metus statybai to g. 3. Telefonas 2-58-84. kordą. Nors rekordinis vo „Mokslas". skiriama daugiau kaip 700 Tiražas 3500 egz. Jau pirmąją varžybų studentai R. Kairys ir A. meistro normą. aukštis Lietuvos sportinin tūkst. rb. Iš viso dviejų kor LV 14307 kui dar nepakluso, tačiau dieną Universiteto studen Žala, o vilniečiai pasižy Vyr. dėst. K. AMBRAZIEjOTĖ pusų statybai reikia 3 mln. rb. Užs. Nr. 3842