ara/BOS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1973 in. spalio 26 d.
Nr. 31 (851)
Geriausios (/rūpės VLKJS - 55
VVU komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetų nutarimu geriausiomis akademinėmis grupėmis 1972 — 73 m. m. pripažintos (kursai nurodomi pagal praėjusius mokslo metus): PIRMŲJŲ KURSŲ TARPE I vieta — PF prekių mokslo spec. (seniūnė J. Dvarec kaitė, komjaunimo sekretorė L. Petrišiūnaitė, proforgė V. Volkovą). II vieta — FF fizikos spec. 3 gr. (seniūnas G. Eidžiūnas, sekretorė J. Saulytė, proforgas Z. Silevičius) III vieta — MMF taikomosios matematikos spec. 2 gr. (seniūnas G. Zlatkus, sekretorius S. Lapienis). ,
■i dideli! Biavo kasdiena, ir šventėm, ■ ielvartu, ir laime — Mm dideli. H: tam taip sunkiai Mėmės gyventi, ■d uždustume nuo smulkmenų ■venlmo kely. ■kini dideli! B abejonėmis, ir siekiais, ■ neapykanta, ir meile — Kim dideli.
ANTRŲJŲ
KURSŲ
TARPE
ėėH
I vieta — MMF taikomosios matematikos spec. 1 qr. (seniūnas Z. Kryžius, sekretorius R. Januškevičius, pro forgė R. Simonaitytė) II vieta — PEF pramonės planavimo spec. 2 qr. (se niūnė D. Naraitė, sekretorė R. Tolvaišaitė, proforqė A. Sizova) III vieta — Fil. F vokiečių k. ir lit, spec. (seniūnė S. Kuldašytė, sekretorė A. Lukauskaitė, proforgė Z. Ridikevičiūtė)
TRECIŲJŲ KURSŲ TARPE I vieta — Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. I qr. (seniūnė R. Bagvilaitė, sekretorius A. Gužauskas, proforgas S. Eitminavičius) II vieta — ChF chemijos spec. 1 qr. (seniūnas A. Mali nauskas, sekretorė E. Ilgevičiutė, proforgė — R. Dževeckaitė) III vieta — GF geografijos spec. (seniūnas V. Šileikis, sekretorė R. Gaižiūnaitė, proforgas A. Zulonas)
likim dideli,
lad mums sparnų kristų niekas liidžiulį tikslą pakely. likim dideli! ■lojimais ir atradimais, ■ilty ir nevilty, lėni ir tarp visų. pkim dideli 1 aavo paklydimais, pi suklystame lardan didžių tiesų. kim dideli! KP mūsų mintys ir svajonės, KP mūsų vėliavos ir žygiai — km dideli. kim dideli “ip komunistai Haip žmonės. “nigždžių mirgėjime 'saulės spinduly — •"kim švarūs, •"kim dideli. Juozas MACEVIČIUS
KETVIRTŲJŲ
KURSŲ
TARPE
I vieta — FAF ekonominės kibernetikos spec. (seniū nė R. Gumbelevičiūtė, sekretorė E. Kacenbergaitė, profor gas R. Gižys) II vieta — IF psichologijos spec. (seniūnė Z. Mažonaitė, sekretorius K. Munius, proforgė I. Baziliauskaitė) III vieta — TF teisės spec. 3 gr. (seniūnas J. Vasiliaus kas, sekretorė J. Vilimaitė, proforgė L. Soboleva).
Geriausios grupės apdovanojamos piniginėmis premijo mis: už pirmąją vietą — 250 rublių, už antrąją — 125 rb., už trečiąją — 75 rb.
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS PRIEŠAKINIS JAUNŲJŲ KOMUNIZMO STATYTOJŲ BŪRYS! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 56-osioms metinėms
VVU KOMJAUNIMO ISTORIJOS EILUTES»|BB1|M^
SVEIKINAME XIX-OSIOS
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ATASKAITINIS-RINKIMINĖS
KONFERENCIJOS
DELEGATUS IR SVEČIUS!
konferencijos pradžia spalio 27 d. 10 vai. Delegatai poruojami nuo 9 vai. KONFERENCIJOS DARBOTVARKĖJE:
'■ Ataskaitinis VVU komjaunimo komiteto pranešimas. ■ Revizinės komisijos ataskaitinis pranešimas. ■ ^aujo komiteto Ir delegatų Į LLKJS Vilniaus m. Len° rajono XIX konferenciją rinkimai. konferencijos koncertas. Į poilsio vakarą delegatai darni su mandatais.
LLKJS VVU KOMITETAS
1956-ųjų vasarą. Tada beveik tris mėnesius 60 komjaunuo lių — Universiteto auklėti nių Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo jaunimo brigados sudėtyje dirbo Ka •h' Šiuo metu Universiteto zachstano plėšiniuose. komjaunimo šeimoje — 7637 1967 m. komjaunimo nariai. komitetas pasirašė sutartį dėl •F' 1944 m. susikūrė Uni pasikeitimo studentų būriais versiteto akademinis choras. trečio semestro metu su VDR Graifsvaldo universitetu. •K 1946 m. spalio mėnesį įvyko pirmųjų mokslinių bū ■j* 1969 m. pr e Matemati relių steigiamieji susirinki kos ir mechanikos fakulteto mai, o 1947 im. jie buvo su įsteigta neakivaizdinė mate jungti į Studentų mokslinę matikų mokykla, kurios dar draugiją. Šiandien SMD vie be aktyviai dalyvauja fakul nija 2000 su vitršum studen teto komjaunuoliai. tų. •I-1969 m. paskelbtas kon 1957 m. Universiteto kursas geriausiai akademinei studentai pirmą kartą išvyko grupei išaiškinti. į darbo ir poilsio stovyklas. Šio sąjūdžio pirmieji daigai •J* 1970 m. pavasarį Uni pasirodė metais anksčiau — versiteto ir Švenčionių rajo
Pirmasis VVU komjau nimo organizacijos susirinki mas įvyko 1944 im. lapkričio mėnesį. Tada joje buvo 12 komjaunuolių.
no komjaunuoliai supylė ta darbo šaunumą". rybinių partizanų šlovės kal 1973 m. respublikos vą. studentų sąskrydyje už gerą 1970 m. įvyko pirmasis mokymąsi ir aktyvią visuo mūsų universiteto mokslo meninę veiklą LTSR Aukš piirmūnų sąskrydis. čiausiosios tarybos Prezidiu mo Garbės raštais apdovano •!•' 1971 m. įvyko I Visasą ti šie Universiteto studentai: junginis sąskrydis. Jame da K. Kadziauskienė (ChF), R. lyvavo IF aspirantas M. Blo Stuokaitė (MF), A. Piktur žė, Filologijos ir Teisės fa na (MMF), J. Pečkaitis (TF), kultetų studentai G. Marcin L. Andrikytė (Fil. F), N. Kikevičiūtė ir J. Pečkaitis. Jie dalova (FF) ir B. Vengalis apdovanoti Lenino jubiliejaus (FF). medaliais. X 1973 m. respublikoje •J( 1971 m. už aktyvią veikė 27 WU darbo ir poil veiklą vasaros darbo ir poil sio stovyklos (viena jų — sio stovyklose MF studentas tarptautinė Druskininkuose), A. Dranenka buvo apdova 2 studentų būriai dirbo Toms notas Garbės ženklo ordinu. ko ir Kostromos srityse, 75 studentai pabuvojo LLR, •K 1972 m. už gerą darbą VDR, CSR darbo ir poilsio derliaus nuėmimo talkoje stovyklose. Atlikta darbų be MMF studentas J. Backūnas veik už 900 tūkstančių rub apdovanotas medaliu „Už lių sąmatinės vertės.
Nešėm sunkų gyvenimo krūvį Sunkus buvo tas metas. jeigu jas taip galima pa? Ką tik karo vilnis nusiri- vadinti ,nes joms pri to į vakarus, vyko klasių klausė tik po kelis žmo kova... Nelengva tada nes. Savo organizacijas buvo ir Universiteto kom turėjo tik Teisės — eko jaunuoliams. Organizaci nomikos, Medicinos ir jai 1946 m. priklausė tik Istorijos — filologijos fa 14 narių — patys sąmo kultetai. Aštrios klasių ningiausi studentai. Tuo kovos sąlygomis pagrin metu į Universitetą sugrį dinis organizacijos užda žo tie, kurie mokėsi dar vinys buvo aiškinti parti buržuazinės Lietuvos lai jos politiką. Partinė orga kais. Jie sudarė daugu nizacija tuo metu irgi bu mą, todėl studentų tarpe vo maža, todėl beveik vi neretai reikšdavosi reak są darbą organizuodavo cinės pažiūros. Prijau komjaunuoliai. Jie reng čiantieji tarybinei val davo susitikimus su žy džiai buvo terorizuojami. miais politiniais, veikė Šiomis sudėtingomis sąly jais: J. Paleckiu, M. Ged gomis kūrėsi komjaunimo vilu ir kitais. Tų susitiki organizacija Universitete. mų metu studentams bu Vienas pirmųjų komjau vo aiškinami tarybinės nimo organizacijos sekre politikos ir ideologijos torių buvo J. Barzdaitis, klausimai. — dabar Filosofijos istori Komjaunuolių eilės au jos ir ateizmo katedros go lėtai. Daugiausia jas vedėjas. Prisimindamas papildydavo parengiamo tuos laikus, jis oapasako- jo skyriaus moksleiviai — jo apie pokario metų darbininkų ir valstiečių komjaunuolių darbą. vaikai. Didelis stabdys Universiteto komjau komjaunimo eilių augi nimo organizaciją sudarė mui buvo religija. Stu fakultetų organizacijos, dentų dauguma regulia-
riai eidavo į bažnyčią, o ne į komjaunimo susirin kimus, kurie tuo metu vaidino didelį ideologinį vaidmenį. Norėdami į su sirinkimus sutraukti kuo daugiau žmonių, komjau nuoliai rengdavo meno saviveiklos koncertus. Tai domino studentus, bet vis dėlto religinių šven čių metu vakarai būdavo nemasiški. J. Barzdaitis prisimena tokį atsitikimą. Akademi niame dramos teatre buvo minimos komjaunimo me tinės. Turėjo įvykti dide lis saviveiklininkų kon certas. Susirinko pilna sa-
Dirbti išmokė komjaunimas Rugsėjo pirmąją kiekvie nam pirmakursiui iškilmingai uždedama studentiška kepu raitė, gausus būrys komjau nuolių kasmet triūsia mūsų ir kitų respublikų kolūkių laukuose ir statybose. . . Šios Universiteto tradicijos mums, dabartiniams studentams, gerai žinomos ir įprastos. Tačiau ar visi girdėjome, kada studentai užsidėjo pirmąsias studentiškas kepuraites, kada išvyko į pirmąją talką? Daug naujo ir įdomaus Universiteto komjaunimo or ganizacijos gyvenime buvo 1955—56 m. Tuomet jos sek retoriumi buvo dabartinis Gamtos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas. Paprašėme jo pasidalinti mintimis apie komjaunimo darbą, tradici-
jas, papasakoti apie save. Kaip ir kada Jūs atėjote į komjaunimą? Į komjaunimą įstojau 1949 m. Tada buvau II kurso stu dentas. Tam, kad savo gyve nimą susiejau su šia puikia organizacija, įtakos turėjo ir tėvai. Tėvas 1940 m. buvo apylinkės pirmininkas (trau kiantis vokiškiems okupan tams, jis buvo užmuštas). Ta čiau labiausiai stoti į komjaun'mą paskatino fakulteto komjaunimo gyvenimas, jo siekiai, organizuojami rengi niai. Kur Jūs dirbote, kai buvo te Universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriumi? — Neseniai buvau baigęs Universitetą (1952 m.) ir me tus ėjęs dėstytojų ir aspiram-
tų komjaunimo organizacijos sekretoriaus pareigas. Dirbau vyr. dėstytoju Gamtos fakultete. Su kokiais sunkumais tuomet susidūrėte? Darbo buvo labai daug. Pirmiausia — pats buvau dar jaunas dėstytojas ir daug dė mesio reikėjo skirti paskaitų ruošimuisi. Komjaunimo dar bas taip pat reikalavo savo. Kartu su kitais komjaunimo aktyvistais vedėme didelį ir svarbų aiškinamąjį darbą stu dentų tarpe, nemaža rūpesčių sudarė naujovės. O kas naujo ir įdomaus 1955—56 m. buvo Universi teto komjaunimo organizaci joje? — Tai buvo labai įdomūs metai. Visuose fakultetuose
DĖMESIUI!
Partijos VVU komitetas
Rektoratas praneša, kad lapkričio 9 d. užsi ėmimai dieninio skyriaus studentams perkeliami j lapkričio 4 d. Užsiėmimų nebus lapkričio 7, 8, 9, 10 ir 11 dienomis.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO
ISTORIJOS EILUTES
vaikinai ir merginos aktyviai stojo į komjaunimą. Universi teto komjaunimo organizaci ja išaugo iki 2 tūkstančių narių, ir LLKJS CK nutari mu jai buvo suteiktos rajo ninės komjaunimo teisės su leidimu išduoti komjaunimo bilietus. Tai turėjo didelę įtaką visų fakultetų komjaunmo darbui. Buvo pertvar kytas komjaunimo 'komitetas, įkurtas įskaitos skyrius. Visi ruošėmės iškilmingam kom jaunimo bilietų įteikimui Universitete. Komjaunimo bi lietus įteikdavo fakultetų de kanai, profesoriai, įžymūs re voliucionieriai. Kitas įdomus įvykis buvo pirmoji Universiteto studen tų talka, atsiliepiant į LLKJS CK .kvietimą dalyvauti der liaus nuėmime Kazachstane. Iš Universiteto .tais metais iš vyko nemaža studentų ir dėstytojų. Talkininkų būryje buvo dabartinis Universiteto partinės organizacijos sekre-
*
KOMUNISTŲ
Š. m. spalio 31 d. Ak tų salėje (Čiurlionio 21) įvyks Universiteto I ataskaiti nė-rinkiminė PARTINE KONFERENCIJA. Pradžia 15 val. registracija Delegatų nuo 14.30 vai. iki 15 vai.
lė žmonių, tik staiga užgęso šviesa. Visi jau no rėjo skirstytis, bet kažku ris iš komjaunuolių atne šė keletą žvakių. Koncer tas įvyko. Nors ir žvakių šviesoje, bet jis turėjo di delį pasisekimą. Meno saviveikla tuo metu buvo geriausiai iš vystyta komjaunimo dar bo kryptis. Joje noriai da lyvavo visi studentai. Mu zika ir dainos lydėdavo juos netgi darbe. Studen tai aktyviai dalyvavo Vil niaus atstatymo darbuo se. Valant gyvenamųjų namų griuvėsius, tvar kant Jaunimo sodą, rė
Pagal studentų mokslo tiriamojo darbo rodiklius mūsų aukštoj i mokykla užėmė trečią vietą šalies universitetų tarpe. VVU Studentų mokslinė draugi ja apdovanota TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministe rijos diplomu ir 1000 rb. pinigine premija. Visasąjunginiame 1972/ 73 m. m. studentų moks darbų konkurse linių TSRS Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijos diplomais ap dovanoti ir trys Universi teto studentai: A. Krūtinis (MF, VI k.) už darbą „Termometrijos taikymas miokardo in farkto diagnostikoje ir gydyme" (mokslinis va dovas prof. I. Stupelis), V. Naktinis (ChF V k.) „Bakterinių kina-
žių panaudojimas specifi niam nukleotidų ir oligonukleotidų fosforinimui" (moksliniai vadovai e. doc. p. B. Juodka ir stažuotoja L. Liorančaitė) ir V. Smilgius (GF, V k.) — „Panevėžio m. vandenvie tės eksploatacijos analizė" (mokslinis vadovas geol. — min. m. kand. M. Dob kevičius). A. DARGUŽIS
Filologijos fakulteto stu dentai aktyviai dalyvauja Visasąjunginiame studen tų darbų visuomenės mokslų, VLKJS ir tarp tautinio jaunimo judėji mo istorijos klausimais konkurse. Daugelis ketvirtakursių jau paruošė referatus ir perskaitė sa vo akademinėse grupėse. Lituanistas J. Šlekys pa ruošė referatą „Valdymo ir planavimo tobulinimo uždaviniai devintajame penkmetyje", romaniste R. Aleksandravičiūtė — „Prekinė gamyba ir vertės dėsnis socializmo sąlygomis", lituanistas S. Vitkus — „Socializmo statybos bendri dėsningumai ir ypatybės besivystančio se šalyse". Ruošia politi nės ekonomijos referatus ir kiti studentai. R. BUDRAITIS
Įvyko Universiteto interklubo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Jame taip pat dalyvavo LLKJS CK darbuotojas V. Zinkevičius, VVU komjaunimo komiteto pavaduotosekretoriaus jas J. Galinaitis. Interklubo prezidentu išrinktas MF IV k. stu Praeitą penktadienį įvy dentas A. Rimantas. ko Kraštotyrininkų ramu-
montuojant Universiteto pastatą — visur juos ly dėdavo muzika ir dainos. Talkų metu studentų prie šakyje buvo komjaunuo liai. Jie visur stengdavo si rodyti pavyzdį kitiems. Daugelis iš jų ir dabar dirba Universitete. Tai Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, prorek torius mokymo reikalams B. Sudavičius ir daugelis kitų. Visi jie buvo akty vūs pokarinės Universite to komjaunimo organiza cijos nariai ir sudarė branduolį, kuris vadova vo visai didelei ir vaisin gai jos veiklai. — Dabar komjaunimo organizacijos uždaviniai pasikeitė, — sako dr. J. Barzdaitis. — Ji turi nė
mažą poveikį moks| visuomeniniame gyl me. Šiuo metu bevej si studentai yra koiJ nuoliai, todėl ideolol darbas įgavo kitokį J dį. Jis daugiausia d| mas visuomeninių mJ katedrose, o ne koni nimo organizacijoje] tai silpnina komjaunii aktyvumą. Reikėtų 1 giau dėmesio skirti J jaunuolių sąmonės ui mui, tam, kad studJ semtųsi žinių ne tik] sesijas, bet per visą kymosi laiką. Jie tapti gerais speciali! ir aktyviais visuom] veikėjais. Komjaund —- didelė jėga, ir gali bai daug padaryt: L. KLIŠAL’SH
Ką Jums davė komja torius P. Bernatavičius, Isto rijas fakulteto docentas J. mas? Bulota, Rusų kalbos katedros — Komjaunimas mane docentė E. Safronova ir kiti. .mokė dirbti ir mokytis. Gal galėtumėt palya Ruošėme iškilmingas studen komjaunj I tų oalydas ir sutikimą. Mūsų Universiteto Universiteto komjaunuoliai darbą dabar su savo I Kazachstane talkino daugiau mečio? kaip mėnesį. Savo pirmojoje — Komjaunimo darbas talkoje studentai užsireko miai pasikeitė, Jis dą mendavo gerai. Delegacija daug turiningesnis, kryj ir kai kurie studentai buvo gesnls, efektingesnis, J apdovanoti Kazachstano LKJS giau formų, apima plati CK garbės raštais ir ženk studentijos ratą. Štai pi liukais. kelias dienas dalyvavau I Tuos metus gerai įsiminiau vo fakulteto komjaunl dar ir todėl, kad tada „gi konferencijoje. Įspūdžiai I mė” studentiškos .kepuraitės. bai geri. Į konferenc ją kl Universiteto komjaunuoliai jaunuoliai susirinko ’] pasiūlė studentams jas įsigy pasiruošę. Savo įpranešuJ ti. Visi šiam pasiūlymui pri se delegatai kėlė daug rl tarė. Buvo paruošti 9 kepu tų problemų, pasakė puil apie komjauni raičių variantai, kurie skyrė minčių si spalvomis, formomis, pa darbo gerinimą fakulti puošimu. Kepuraitės fasoną Taigi, manau, kad komjaJ rinko patys studentai. Iš kar mo darbo formos geros, j to kepuraičių Universitetas dar kartais pasitaiko v:e| gavo labai nedaug. Pirmiausia durno, kartoiimosi, ko lai jos buvo uždėtos mokslo pir .nemėgsta jaunimas. To reil mūnams, komjaunimo akty tų vengti. Štai mes savo pradėjome reij vistams. Visi labai noriai ne kultete gamtininko šventę. Stena šiojo kepuraites. Su kokiais žmonėmis Jums mės kasmet ją ruošti kita sumanyti ką nors naujo, d teko dirbti? — Mūsų komjaunimo or- ■maus. Jūsų linkėjimai Universi ganizacijoje buvo daug aktyvių komjaunuolių. Iš da- to komjaunuoliams. — Noriu palinkėti kov bar dirbančių Universitete galiu paminėti Teisės fakul gumo, entuziazmo ir toli teto doc. P. Rasimavičių, vadovautis senomis revol Moksl inio komunizmo kated elnėmis komjaunimo orgd ros vedėją doc. P. Daimidavi- zacijos tradicijomis. d. Česnausku čių.
vos ataskaitinis - rinkimi nis susirinkimas. Krašto tyrininkai aptarė praėju sių metų darbus, priėmė darbo planą šiems, išsi rinko naują valdybą (pir mininku liko vyr. dėst. V. Mačiekus).
kitų proforgų pasirūpiu kad jų grupės student kolektyviai aplankyt dramos teatrą.
E. DARASKEVlClv
Centriniuose rūmuo veikia Valstybinio daili instituto studentų prakl kos darbų parodėlė. J šį rudenį Studentų prof surengė studentų profk) sąjungos komitetas vėl mitetas. suorganizavo išvyką į Kauno dramos teatrą. Be veik 600 Universiteto stu Praėjusį savaitgali dentų praeitą sekmadienį žiūrėjo J. Grušo dramą Universitetą atvyko s'( „Barbora Radvilaitė". PEF čių iš Talino pedagogini IV k. pramonės planavi instituto — IV kurso bi mo spec. II gr. (proforgė liotekininkai. Jie susipaz A. Užlytė), MF II k. (pro no su kolegų mokslu 1 forgė J. Mataitytė), MMF darbu Vilniuje, su miest IV k. (proforgas J. Nak- įžymybėmis. čeris), ChF (profbiuro na S. BUCHAVECKA rys P. Navickas) ir daug V. BRAZIŪNAS
AR GYVA JAUNATVĖS DVASIA? ' Fakultetų komjaunimo or ganizacijų ataskaitinėse - rin kiminėse konlerencijose, ku rios baigėsi šią savaitę, bu vo aptarti aktualūs idėjinioauklėjamojo darbo, marksisti nės-lenininės pasaulėžiūros formavimo, akademinio darįo reikalai. Jos parodė, kad komjaunuoliai gali Ir sugeba aktyviai, savikritiškai svars tyti tuos klausimus, numaty ti gaires tolimesniam koky biniam organizacijos augimui. Komiaunuoiiai gerai prisime na I Visasąjungini studentų sąskrydį, jo medžiaga tapo jų veiklos programa. Pagal ja dabar sutikrinamas atliktas darbas. * * * Nijolė Mantvydaitė, I kur so lituanistė, buvo nustebusi. Ji dalyvavo daugelyje komjaun.mo susirinkimų, Lietu vos komjaunimo XVII suva žiavime. O dabar, fakulteto komjaun'mo konferencijoje, ji negali susigaudyti, kodėl kai kurie naujieji draugai tokie panašūs į pagyvenusius žmones, atėjusius čia pasi žiūrėti nelabai juos dominan čio spektaklio. Ji taip ir pa sakė: — Čia susirinko pirminių organizacijų delegatai, susi rinko sąmoningiausi. O dar bingos nuotaikos nelabai ma tyti. Kodėl jie tokie abejingi? Tas klausimas — lyg rakš tis. Ar jautė ją per praėju sius metus fakulteto komjau nimo biuras, grupių aktyvas, visi nariai? ,,Kova už tvir tas ir gilias žinias — svar biausias komjaunimo organi zacijos darbo baras, nes kaip tik šioje kovoje patikrinamas
ir politinis — moralinis bei pilietinis studento brandu mas", — pabrėžė ataskaitinia me pranešime Filologijos fa kulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas Kęstutis Petkus. Fakulteto pažangumas toks, kad aimanuoti būtų lyg ir nuodėmė. Štai pavasario se siją studentai išlaikė 88,8%, komjaunuoliai — 90,4%, pen ketais ir ketvertais — 201 studentas, iš jų — 194 kom jaunuoliai. Fakultete save pateisino pažangi savarankiš ko darbo kontrolės sistema 0, 1, 2. Buvo sudaryta pir mūnų taryba, kuri turėjo skleisti pirmūnų patyrimą, padėti atsiliekantiems. Mes jau įpratome, kad filologai ką nors naujo .pasiūlytų. Bet ar kartas gražūs biuro suma nymai nelieka tik dekoraci ja, už kurios slepiasi nema žos dalies komjaunuolių pa syvumas? — Mūsų komjaunimo biu ras turėjo daug gerų planų, kurie tikriausiai būtų prisidė ję prie pažangumo gerinimo fakultete. Tačiau tie įdomūs sumanymai taip ir liko pla nais, niekam nežinomais (mū sų pabraukta — A. J.), gra žiai susegtais segtuvuose, — neslepia ataskaita. „Kartais perimam vyres niųjų ydas, mėgstam posė džiauti dėl posėdžio. Pamirš tamas betarpiškas kontaktas: neišnaudojamos organizaci niam darbui pertraukos; sten giamasi vadovauti iš viršaus — o tam neikia įsivaizduo jamo orumo, kurio netenkam, jeigu nesėdim už posėdžių stalo". Tokia mintis kilo, klausantis II k. lituanistų de
legatės N. Gedvilaitės pasa kojimo apie pirmuosius ne lengvus metus Universitete, apie pastangas suburti ko lektyvą, apie jo laimėjimus. Komjaunuolių pasisaky muose biuro adresu .girdėjosi nemaža priekaištų. Taip, kar tais biuras viską organizuo davo vienas, atsidurdavo kaž kur šalia organizacijos, o ne joje. „Dauguma antrakursių (o ką jau bekalbėti apie pir makursius) nežino, ką veikia organizacija, kas jai vado vauja, — kalbėjo konferen cijoje. N. Mantvydaitė. — Matyt, darbą reikia pradėti nuo kiekvieno komjaunuolio, antraip jokios naudos nebus. Tegu biuras dirbtų ir labai gerai — to per mažai. Reikia stengtis, kad gerai dirbtų ir visa organizacija." * * * Konferencijoje kalbėjęs IV k. lituanistų komjaunuo lių delegatas S. Vitkus prisi minė dienas, praleistas darbo ir poilsio stovykloje. — Lijo lietus, atsikeldavo me, o kojos tarsi švininės nuo vakar dienos darbų, — buvo sunku. Bet niekas ne pasakė, kad nenoriu, nega liu. nedirbsiu. Vilkaviškio iraj. Šapalų ta rybiniame ūkyje merginos turėjo konkretų darbą. Jos žinojo, ką daryti. O kartais atvirkščiai būna mūsų kom jaunuoliškoje veikloje. Kalta organizacija? Ne, mes patys. Štai Alos Dolgych, V k. rusistės, žodžiai: — Daugelis nenori eiti į susirinkimus. Palikim sąmo ningumą nuošaly. Pažiūrėkim, o kas gi kalbama tame susi rinkime. Jis — tuščiažiedis,
KELIOS KOMJAUNUOLIŲ GYVENIMO AKIMIRKOS
Netrukus prasidės Fizikos fakulteto komjaunimo kon ferencija. Paskutinis biuro narių (nuotraukoje apačioje) L. Segalovičiaus, V. Gružinskio Ir S. Arlausko pasitari mas.
Gamtos fakulteto komjau nuolių delegatai Į konferenclią rinkosi po paskaitų. Daugelis atėjo gerokai Pfieš numatytą valandą. Jų larPe buvo aktyvi komjau nuolė R. Pernoravlčiūtė, biologijos spec. trečiakursė, at sakinga už fakulteto sieninę
spaudą; R. Guobytė — II kurso geologų gruporgė (nuotraukos viršuje V. Liubinavlčius, Ii kurso biologas, aptaria su draugais fakulteto sporų reikalus (nuotrauka viršuje i A. STANEVIČIAUS nuotr.
sušauktas ne iš reikalo, o kad „reikia." Todėl ir įsigali nuo monė, kad susirinkimas — tik laiko gaišimas. Sumanė Pirmūnų tarybą. O iki galo neištvėrė. Išiiro... Daugelyje kursų komjau nuoliai turėjo nekonkrečius, nedalykiškus įpareigojimus: „atsakingas už kino filmų lankymą, atsakingas už šva rą. . ." Nejaugi nebėra gerų darbų, nejaugi mes stokoja me kūrybiškumo? Grupės darbo sėkmė priklauso ir nuo komjaunimo sekreto riaus. Būna, žmogus nesuge ba vadovauti, jis netinkamas, o perrinkti.. . nesiryžtame. Doc. A. Piročkinas, fakul teto partinio biuro sekreto riaus pavaduotojas: — Didelė komjaunuolių dalis nebrangina organizaci jos darbo. Tai nuostolis ne tik fakultetui, bet ir jiems patiems. Jeigu jūs neišnaudojate savo politinės organi zacijos, prarandate sugebėji mą dirbti organizacinį darbą. Busimajam inteligentui bus sunku be šių įgūdžių. Nuken tės ir asmenybės pilnumas. Mes neminėjom daugelio gerų filologų darbų. Tai ne dėl autoriaus kaltės. Patys studentai savo konferencijoje stengėsi savikritiškai vertinti organizacijos darbą, ir tai malonu girdėti. Kaip dirbsi me toliau? — šis klausimas rūpėjo ir biuro nariams, ir diskusijose kalbėjusiems de legatams V. Višomirskytei, I. Bielskytei, dekanui doc. J. Pikčilingiui, Vokiečių filolo gijos katedros vedėjui doc. A. Tekoriui, ir dėstytojams, atėjusiems į šią konferenciją. Matyt, komjaunuoliai visada
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE susilaukia vyresniųjų pagal bos ar patarimų, tik reikia nepraleisti tokios neįkainoja mos progos. Tai gerai — su telkti dėmesį neatliktiems darbams, naujiems uždavi niams, ieškoti konkrečių ke lių jiems įgyvendinti. Dar gerokai prieš konferenciją specialybių komjaunimo su sirinkimuose buvo daug kal bėta ir ginčytasi dėl naujos fakulteto komjaunimo organi zacijos struktūros. Senoji bu vo tikrai nelanksti. Didelės kursų pirminės komjaunimo organizacijos neįstengdavo į organizacijos veiklą įjung ti visų komjaunuolių. Dabai fakultete pirminės organiza cijos steigiamos pagal gru pes. Sudaryti specialybių komjaunimo biurai galės koordinuoti, padėti kontro liuoti grupių darbą. Tai, aiš ku, tik prielaida geram dar bui. Sąlygas jos įgyvendini mui turi sudaryti patys kom jaunuoliai: fakulteto biuro, aktyvo, eilinių narių darbas turi būti visų jų bendras darbas. * * * „Tegu jūsų užmojuose, darbuose Ir svajonėse visa da bus gyva jūsų studentiš kos jaunatvės dvasia, tegu neišblės jūsų širdžių (karštis, tegu tyros ir taurios bus jū sų mintys,“ — tai drg. L. Brežnevo linkėjimai Visasą junginio studentų sąskrydžio dalyviams. To paties norim palinkėti visoms fakultetų komjaunimo organizacijoms. Tegu šios ką tik pasibaigę konferencijos tampa posūkiu | naują darbo stilių, visuome ninio aktyvumo pakilimą. A. JUODUPIS
LLKJS UNIVERSITETO
KOMITETE Pirmadienį, spalio 22 d. Įvykusiame VVU komjau nimo komiteto posėdyje buvo apsvarstyta, kaip fakultetų komjaunimo biurai ruošėsi ataskaiti nėms - rinkiminėms kon ferencijoms ir kaip jos vyko. Posėdyje atkreiptas dė mesys į netinkamą Pra monės ekonomikos fakul teto komjaunimo biuro darbą pravedant ataskai tinę - rinkiminę konfe renciją ir nesilaikymą VLKJS CK instrukcijos dėl rinkimų Į vadovaujančius komjaunimo organus. Svarstytu klausimu priim tas atitinkamas nutari mas. Spalio 24 d. Įvykusiame komiteto posėdyje aptarti pasiruošimo VVU XIX komjaunimo konferencijai reikalai. Komitetas reko mendavo Į TSKP narius Fizikos fakulteto IV k. studentą S. Arlauską. Pa tvirtinti Gamtos fakulteto komjaunimo biuro nutari mai priimti į VLKJS eiles GF II k. studentus A. Mažoną ir R. Budrį. „TS" inf.
priemonių apžiūra V" »
LTSR Aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerija organizuoja lapkričio mėnesį aukštųjų Ir specialiųjų vidu rinių mokyklų ekrano prie monių, naudotinų mokymo procese, apžiūrą — konkur są. Kaipgi Universitetas ruo šiasi jai? Štai ką mūsų ko respondentui papasakojo ana logiškos apžiūros mūsų aukš tojoje mokykloje organizavi mo komisijos pirmininkas vyr. dėst. V. Juodakis: — Rektoriaus įsakymu šiandien, spalio 26 d., 16 vai. Žurnalistikos katedros mokomojoje fotolaboratori joje pravedama kino filmų,
ŽYGEIVIŲ „KRIKŠTAS" Būtų neobjektyvu, jeigu apie jaunųjų žygeivių „krikš tynas" spręstų tik vyresnieji. Norėdami susidaryti tikrąją nuomonę ir sužinoti, ką gir ti, ką peikti, užuomina pa klauskime bendrabučio Nr. 3 pirmakursių: — Jūsų, berods, kažkuri važiavo į „krikštynas"? — O, žinoma, žinoma, — ■sugriaudė visas 35 kamba rys. — Ar linksma buvo?
diapozityvų, fotografijų ir Ki tokių ekrano priemonių ap žiūra — konkursas. Tai pir mas toks renginys Universi tete, bet manyčiau, ne pa skutinis: tokios priemonės labai reikalingos mokymo procesui, ir reikia skatinti Universiteto laboratorijas ir mėgėjus jas gaminti. — Koks gi šios apžiūros tikslas? — Pirmiausia — atrinksi me darbus respublikinei ap žiūrai — konkursui. Antra — tai gera proga išsiaiškin ti, kiek gi kino ir fotolabo ratorijų yra Universitete, kaip jos dirba, kokia jų pro-
— Dar kaip! — sušuko Zosė. — Man dar šiandien linksma! — Tik prisiminkit, kaip mus štampavo! — suklega jos draugė. — Čia tai bent originalumas! — Ogi ta duobė — tarsi vakuumas! — prapliumpa juoku pirmoji, jai pritaria kitos, pasipila galybė atsaky mų į nepateiktus klausimus. Užkalbinu 10 kambario gy ventojas. — ... man labiausiai pati ko jų kruopštumas, organi zuotumas. Negali nesižavėti kūrybingu aplinkos paruoši mu. Ir.. . jauti, kad vyres nieji neišskiria mūsų. Tai ypač malonu, — pasakoja Irena. — Aš jokiu būdu nesitikė jau, kad mūsų krikštytojai paliks tokį gerą įspūdį, — tęsia Danutė. Ne be pagrindo ši nuomo nė. Krikštytojai taip įgudo, kad be vargo perkratė visus ir atrinko ne tik fuksus, bet
dukcija. Taigi, kiekviena la boratorija, atitinkamai pagal savo profilį, privalo pristatyti darbus, atitinkančius jos ar ba gamybinę, arba mėgėjiš ką veiklos sferą, arba abi iš karto. Į apžiūrą kviečiame taip pat visus mėgėjus ir laukiame jų diapozityvų, kino filmų, nuotraukų. Labiausiai laukiame vizua linių priemonių komplekto, įvairiapusiškai iliustruojančio bet kurios temos paskaitą. — Autorius gali dominti jų darbų likimas po šios ap žiūros. — Geriausi darbai, kaip minėjau, bus atrinkti į res publikinę apžiūrą — konkur są. Jie bus rūpestingai sau gomi ir po jos vėl grąžinti autoriams. Respublikinei ap žiūrai nerekomenduoti darbai bus grąžinti šį pat vakarą. Geriausias suneštas fotonuo traukas žadame eksponuoti Rektorato koridoriuje.
ir nekrikštus diplomantus bei veteranus. Ilgai tą vakarą skambėjo Dzūkijoj darnos. Atrodė, senoji jUla jas nešasi vis tolyn ir tolyn. Gal ~ ' būt, ji dalindavo po dainą savo kaimynams — žilagalviajns ežerams, o gal atiduodavo jas visais miškui, pakrantei ar vakaro tylai. Rytą dažnai keitėsi oras ir žygeivių nuotaikos. Jeigu jie atidžiai sekė tinklininkų „Barzdos" ir .Lietuvos blon dino" komandų varžybas, šypsena neišnyko iki kėlinio pabaigos. Jeigu dalyvavo ju moristiniame kliūčių ruože, nė vienas neprarado vilties Ja'mėti. Pirmakursi, jeigu Tu ne stovėjai prieš aukurą ir fake lų šviesoj negirdėjai UTK pirmininko kvietimo į šį bū rį, jei neklūpojai prieš „bu delius" ir neprisiekei vykdyti jų nurodymų, vistiek ateik į klubą. Niekad nebus vėlu.
'/
?
f
t-,
'
S
s
1
e
?
-
iJ t
v® ' ( į
< gggĮBĮg
(ffŽfeį-Ž
‘•'z- z ■ vįįį,
■■ V
\zZ-55-- ■-
f įįįįį
......
'
»
\
'
yi-i-
ĮįSagagMKgv .
1
■
j
■' jjĮjgį
••Įįį, _.
.
..
|| ■
"k
t
»
-
-
J. BUCO LAIDOTUVES giliu liūdesiu spalio 18 d. vilniečiai į amžino poilgio vietą palydėjo buvusį 1948—->1956 >1956 m. Universiteto rektorių, Lietuvos TSR nusi pelniusį ekonomistą, respubli kos Mokslų akademijos -narį korespondentą, profesorių, ekonomikos mokslų daktarą Joną Bučą. Universiteto Aktų salė, kur buvo .pašarvoti J. Bučo palai kai, dvi dienas skendėjo gi liame gedule. Atsisveikinti su kolega ėjo ir ėjo respub likos mokslo ir visuomenės veikėjai, su mokytoju — jo buvę mokiniai, šiandieniniai studentai. Paskutinę pagarbą velioniui atidavė vadovaujan tys respublikos partiniai ir tarybiniai darbuotojai. Gedulo mitingą, kuris įvy ko Antakalnio kapinėse, pra-
dėjo laidojimo komisijos pir mininkas, Lietuvos TSR aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. — Jonas Bučas, — sako jis, — pagrįstai laikomas ta rybinio konkrečiosios ekono mikos mokslo pradininku Vil niaus universitete. Jis buvo pirmasis Liaudies ūkio ekono mikos katedros vedėjas, ne nuilstamai vadovavęs jai iki tol, kol liga galutinai pakirto jėgas. Jonas Bučas telkė mokslininkų jėgas naujiems ir sudėtingiems uždaviniams spręsti, pats ryžtingai ėjo ten, kur kvietė Komunistų partija. Universiteto kolektyvo var du atsisveikinimo žodį tarė rektorius akademikas J. Ku bilius, ekonomistų, visų res publikos mokslininkų vardu
— Mokslų akademijos prezi diumo vyriausiasis mokslinis sekretorius akademikas K. Meškauskas .akademinio jau nimo vardu — Universiteto Pramonės ekonomikos fakul teto studentė Z. Jokūbauskaitė. Jie tarė daug šiltų žodžių apie J. Bučą, žymų moksli ninką, aktyvų visuomeninin ką, puikų pedagogą, pareiš kė gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Gedulo mitingas baigtas. Skamba TSRS ir Lietuvos TSR valstybiniai himnai. Šviežiai supiltas kapas pa skęsta gėlėse ir vainikuose. Nuotraukoje: gedulo mitingas Antakalnio kapinėse. Kalba respublikos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis.
tuto rektoriaus prof. dr. A. Cyro, partinio komite to sekretoriaus A. Naujo kaičio, komjaunimo komi teto sekretoriaus A. Kun čino straipsniai, apie sa Studentų profkomitevo grupių gyvenimą pasa tas kviečia profsąjungos koja studentai. iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiijiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiaktyvą pažiūrėti lapkri čio 14 d. 19.30 vai. at naujintą Jaunimo teatro Pagaliau šeštadienis: diena, dies damoms, kad jų jausmai kurios studentai laukia tarsi patikimose rankose. FELJETONAS spektaklį „Drakonas". ■pasimatymo. Galima bent va Ir užvirė kova: literatas Lapkričio 15 d. 19 vai. landėlei užmiršti knygas, prieš fiziką, dailininkas prieš Universiteto kavinėje įkyrius dėstytojus ir viską, ekonomistą! Kariai — in kas atrodo gyvenime nereika toliau taip gerai klosis, bilie Plačiausios galimybės at kų. Tie gi bėgioja, ieško su teligentai įnirtingai laužo įvyks susitikimas su akto linga. Bet svarbiausia: Aktų tai greit taps deficitiniais. skleisti individualius sugebė šilę, Radę, prisiekinėja visais vienas kitam kaulus, plėšo salėje — poilsio vakaras! Ak, Reikalingas dar ir studento jimus. O kas nespėjo įtūpti šventais, jog tikrai stipriai rūbus, apimti neregėtos eks riais. fakultetų tie šokiai! Kaip mes jų lau pažymėjimas. Ir prasideda šokių aikštelėje, tegul žino, laikė: švarkas taigi išeiginis. tazės. O laimės žiburys, ma Kvietimai kiame! rūšiavimas: vienas iš prof- jog kova dėl būvio vyksta Skaudžiausia, niekas ne žas rūbinės langelis, dar aiš profbiuruose. Aštunta valanda vakaro. techninės, kitas iš vidur.inės, visur. įvertina budėtojų darbo. Ne
„INŽINERIJA" Gimė dar vienas stu dentų — Vilniaus inžine rinio statybos instituto — laikraštis. Spalio 17 d. iš ėjo pirmasis „Inžinerijos" numeris. O. ALIŠAUSKAITE Jame spausdinami insti-
POILSIAUJAM
Plieskia žiburiai, kaip bičių trečias visai nesimoko. Ket Pats įkarštis ir budėtojams. avilys ūžia pilnutėlis vesti virtas, pasirodo, girtas... O Vieni įeina, kiti išeina, tre biulis: akademinis jaunimas šokti tai visi nori. Ir visi ti vis dar nepraranda vilties renkasi į poilsio vakarą. dabar išsilavinę, galvojantys. įsprukti. Keletas didvyrių nu Visokių čia suplaukia. Aiš Štai Chemijos fak. III kurso tekamuoju vamzdžiu, kaip ku, į dūšią neįlįsi, tad ten studentas V. Antanavičius cirko artistai, užsiropštė iki ka spręsti iš išorės. Jauni perskaitė pasaką apie vilką trečio aukšto ir per langą mas dabar moka puoštis — avino kailyje ir sumanė ap įžengė į salę. Vakairo daly ■tartum tiesiai iš madų salo gauti budinčius. Užsirišo viai, apstulbinti tokia drąsa, no. Pigiai ir skoningai, kuk draugovininko raištį (slaptu paskelbė juos įgarbės sveliai ir išraiškingai. Tačiau keliu gautą) ir drąsiai (pa čiais. lazda turi du galus. Kai ku traukė j šokių salę. Deja, ir Taip, sunku draugovininrie (ypač vyrai) mėgsta atei šį įkartą visų skriaudžiamam kaims... Budėjimo viršininti su džinsais, pagal tradici pilkiui nepavyko: vizgino, kai skundžiasi, kad fakulte ją smarkiai panešiotais, vie vizgino uodegą, o draugovi tai atsiunčia daugiausia pir toj baltas apykaklės ir švar ninkai tik capt už sprando. makursius. Šie, pamatę ilga ko apsitempę kažką neaiškiai Dar bandė meluoti, dar ban plaukį trečiakursį ar ketvirsupermadingą. Tokių budėto dė šypsotis. Deja. .Jeigu at takursį, net sumirksėti bijo, jai prie durų neleidžia. Ta eityje bus suteikta proga iš nekalbant apie kažkokį įsaki čiau įstatymų nebūtina laužy taisyti savo klaidą, pasižadu nėjimą. O kiek ilgavilnių iš ti — juos galima apeiti (be sąžiningai atlikti savo parei Dailės instituto! Negi ir triukšmo, be skandalo. Apsi- gą", — prisiekia pasiaiškini jiems priekaištausi. Gal jų ta velki porą švarkų šokių įša me Antanavičius. lentas plaukuose paslėptas! lėję ir .išneši vieną draugui. Šokių salėje pats įšėlis. Nukinpsi garbanas, ir geni Kas čia tokio? Jokios elgesio Prakaito lašai kutena skruos jaus kaip nebūta. Šitokia ža normos nedraudžia dėvėti ke tus, kaklą ir, išsilieję plačiu la visuomenei. letą vienodų rūbų. Originalu upeliu, srūva per visą kūną. 'Pačioje įšilimo kulminaci ir naudinga. Malonu, tiesa? Kai kas sva joje, jau dėsninga, pradeda Jau laikas į šokių salę. Čia joja apie valsą. Na ką jūs, skrajoti švarkai. Jie tupia ir iškyla didysis gyvenimo visų akyse? Valsą?.. Kaž ant grindų, palangių ir šiaip klausimas: „Būti ar nebūti". kaip nepatogu ir nepriimta. nusileidimui draudžiamose Arba apgauti draugovininkus, Ko gero, dar pradės juoktis. vietose. Budėtojai surenka arba ieškoti bilieto, kurį ne Ot, šeikas — kitas dalykas. visus į vieną vietą, išrikiuo taip (paprasta gauti. Jeigu ir Gyvas kūrybinis procesas. ja eilėmis ir laukia savininI.AIKRASTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
tikit? Pasiklauskite Fizikos fak. II kurso studento E. Ži linsko. Atėjo vaikinas budė ti, o čia atraportavo, kad jis girtas, ir dar paprašė išeiti. Girtas? Kokia nesąmonė! Tai gi jis ką tik .iš sportinių varžybų grįžęs, Universiteto garbę gynęs, na, o po to alaus gurkšnelį siurbtelėjęs. Juk .girti keturiomis vaikšto ir dainas traukia. O jis dar gana neblogai pastovi.. . Nepakęsdamas tokios neteisy bės, „sporto karalienės" ri teris jėga bandė įsiveržti į šokių salę. .Labai gailiuosi dėl savo elgesio ir pasižadu, jog daugiau tas tikrai nepasi kartos. Jeigu galima, prašom paskirti man tokią bausmę, kad galėčiau tai įrodyti". Kam tos ašaros, drauge? Uni versitetas, įvertindamas jūsų pastangas, kaip ir Antanavi čiui, paskyrė premiją: nu traukė stipendijos mokėjimą. Šokiai artėja į pabaigą. Čia laukia pats rimčiausias ir atsakingiausias .išbandymas vyrams. Prie rūbinės renkasi tik patys drąsiausi, patys iš tvermingiausi. Pagaliau atsi rado proga įrodyti savo šir-
kiau šviečia, dar labiau trau kia savo kerinčia šviesa. Šturmuotojai, iškėlę virš gal vų kovos simbolius — gele žinius numerius, vis grumiasi ir grumiasi, nesiskaitydami su elementariausiomis karo taisyklėmis. Studentės (oi, atsiprašau, damos!) drąsinančiais žvilgsn'ais ragina savo riterius, Joms, •kaip ir Atėnų moterms, nevalia kovoti. Ir ne duok likime kuriai neturėti garbintojo. Neatsiimsi .rūbų: būsi sutrypta viską laužan čios lavinos. Iš kovos lauko grįžta he rojai. Veidais žliaugia pra kaitas, linksta kojos, bet akyse liepsnoja pergalės lau žai. Damos puola apžiūrėti rūbų. Valio! Išrautos beveik visos sagos. Čia pat galės įrodyti, kokios jos puikios šeimininkės. Pamažu gęsta šviesos, tyla muzika: akademinis jaunimas skirstosi į namus. Gerai pa ilsėję ir kultūringai praleidę laiką, jie vėl šturmuos moks lo viršūnes. A. ŪSAS I k. žurnalistas
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlveralteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
«
Spalio 26 d. Medicinos fakulteto studentų profsą jungos ataskaitinė - rin kiminė konferencija. Pradžia 18 vai. MF di džiojoje auditorijoje. De legatai registruojami nuo 17.30 vai. MF studentų profbluras Vilniaus V. Kapsuko universiteto rektoratas visuomeninės organizaci jos reiškia gilią užuojau tą Medicinos fakulteto dekanui profesoriui Seiezijui PAVILONIUI dėl mo tinos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugę Zitą LUKO ŠIŪTĘ dėl tėvelio mirties.
Tiražas 4000 egz. Užs. Nr. 4185 LV 14416
V
k.
lituanistai
redaktorius
ALGIS KUSTA