u| is I n I -i- I r< I •S I Ei'. I >I !’ I 1 I LI : I ' I I !■ I k I a I □ I 1 I I ę I o- I Gl r I i I lo I is I i I i I 3 I s. I
is i i
i
l
s J s f-
s i s J
i 4 i
r
Profesorių sx l'uų šalių proletarai, vienykitės! E
26-osios studentų solidarumo metinės
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 31(541)
jI
1965 m. lapkričio mėn. 17 d. j
tljNA nuo lg50
METų
j
Kama 2 kap.
Aštuonioliktoji... Kuriant komunistinę visuomenę, nepaprastą reikšmę įgyja mokslas. Universitetas, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, ruo šia aukštos kvalifikacijos specialistus. Neatskiriama busimųjų specialistų ruošimo dalis yra mokslinis darbas, padedantis giliau Įsisavinti specialybę bei tapti savo specialybės mokslininku. Tuo tikslu 1947 m. Universitete buvo (kurta Studentų mokslinė drau gija (SMD). Ją sudaro fakultetinial skyriai, kurie jungia prie katedrų veikiančius būrelius. Nariu gali būti kiekvienas stu dentas, dirbąs mokslinį da bą. SMD nariai turi teisę rinkti Ir būti renkami Į visus draugijos organus, ruošti pranešimus Uni versiteto mokslinėms konferencijoms, dalyvauti Respublikinėse ir ĮVEIKIAMI IR DIDELI ATSTUMAI, KADA DRAUGYSTĘ ŠIRDYJE JAUTII visasą.unginėse studentų mokslo darbų apžiūrose. Jie gali nau dotis Universiteto mokslinio personalo skaitykla ir tarpbiblioteki = ĮS’EKVIENAIS metais pabaigoje Prahos įmonės ne šai Čekoslovakijos miestų ge niu abonementu lygiais pagrindais su mokslo darbuotojais, gali = A pažangi pasaulio stu- dirbo, liaudis užtvindė gat ležinkelio stotyse, įspėją hit būti komandiruojami J kitų aukštųjų mokyklų mokslines konfe = dentija pamini lapkričio ves, protestuodama prieš fa lerininkus, kad lapkričio rencijas, konsultacijoms Į atitinkamas mokslo įstaigas. g 17-ją — Tarptautinę studentų šistų užmačias. Ir štai — pir 17-osios įvykių aidas fašis Tie nariai, kurie nedirba moksliniO-tiriamojo darbo, nesilaiko g dieną. Tai jau virto tradicija. moji auka. Nuo hitlerininko tams atsiliepia kulka, grana SMD įstatų, yra šalinami. = Si tradicija turi savo rūsčią kulkos žuvo Prahos universi ta, mina. Studentai buvo pir SMD įstatai kviečia aktyviai Įsijungti j draugijos veiklą, nu g istoriją. teto studentas /anas O P LE mieji čekoslovakų partizanų mato darbštiems nariams daug paskatinimų. Tl'.'.rieji nariai turi g ... Baigėsi 1939-ieji, čeko- TA L A S. Jo laidotuvės virto eilėse. Studentai buvo pirmie pirmenybę, skirstant stipendijas, bendrabučius, pasirenkant g slovakų tautos pažeminimo ir stichine studentų demonstraci ji platinant kompartijos atsi specialybę. O kaip iš tikrųjų yra? Juk į tai ne visada atsižvel g gėdos metai. Ginkluoti hitle- ja, į kurią okupantai atsakė šaukimus, laikraščius, lapegiama. g rininkai išdidžiai vaikščiojo laukiniu, žvėrišku teroru. O liūs, vėliau — TSRS radio Mokslinis-tirlamasis darbas buvo pradėtas tuojau po SMD S Pi alios gatvėmis, batų pasa po to sekė tragiški lapkričio pranešimų santraukas su žiįkūrimo. Jau 1947—1948 m. m. Universitete veikė 37 moksliniai lį gų kaukšėjimu primindami 17-osios įvykiai. Ankstyvą tos niomis iš frontų. būreliai, kuriems priklausė 211 narių. Sis skaičius kasmet augo, g čekams ir slovakams, kad nuo dienos rytą stambūs hitleri 1941 m. Londone įvyko ir 1953 m. buvo 58 būreliai, jungiantys 400 studentų. g šiol jie — trečiojo reicho ver- ninkų būriai apsupo studen tarptautinis antihitlerinės ko Pirmieji pranešimai buvo daugiau referatinio ir individua g gai. Fašistai siekė dar dau- tų bendrabučius. Studentus alicijos šalių studentų susiti laus pobūdžio, todėl mokslinių būrelių nariai jau 1950 m. ėmė g giau — pareikalavo iš čeko- mušė, kankino, sodino į konc- kimas. Jo dalyviai tragiškąją pertvarkyti darbų tematiką. Vis didesnį užmojį Įgijo kolektyvi = slovakų, kad šie prisiektų am. lagerius. Bendrabučiai buvo lapkričio 17-ją paskelbė Tarp niai studentų darbai, nes kolektyvinis temų sprendimas leido g žiną ištikimybę reichui. Tai paversti kareivinėmis, o tą tautine studentų diena. Pasi ne tik giliau" ir greičiau atlikti tyrimus, Išanalizuoti gautus re g jau buvo per daug. Cekoslo- pačią dieną uždarytos ir nu baigus karui, 1946 m. vasarą zultatus, bet turėjo ir didesnę auklėjamąją reikšmę. g vak'jos komunistų partija, siaubtos visos čekoslovakų įvyko Pasaulinis studentų Frof. S. Jankauskas VVU Tarybos posėdyje, Įvykusiame g dar savosios buržuazijos nu- aukštojo mokslo ištaigos. De kongresas, paskelbęs Tarptau 1952 m. gegužės mėn. 20 d., pažymėjo, kad Istorijos ir filolo gijos, Ekonomikos bei Teisės fakultetuose padėtis toli gražu nėra ' = varyta į pogrindį, pašaukė šimtys studentų žuvo gestapo tinės studentų sąjungos įkū g liaudį į kovą prieš okupantus. rūsiuose. Tai buvo diena, ku rimą. Dabar ši stambiausia normali. Tuo tarpu Fizikos ir matematikos fakultete mokslinisg Protektorate (taip vadino rią faktinai prasidėjo hitleri studentijos organizacija vie tiriamasis darbas buvo katedrų dėmesio centre. Profesoriai Ir ninkų ir Čekoslovakijos jau nija 80 nacionalinių studentų dėstytojai padėjo studentams pasiekti kompleksiškumo, pasinau g hitlerininkai buvusią Ceko- nimo karas, žūtbūtinis karas. sąjungų, aktyviai kovoja už dojant broliškų respublikų aukštųjų mokyklų SMD darbo pa g Slovakijos teritoriją) prasidėjo „Dėmesio! Mieste nesau laisvę, taiką ir demokratiją tyrimu. g protesto mitingai. Spalio mėn. gu!“ — skelbė vokiški užra visame pasaulyje. Chemijos fakultete studentai tęsė stebėjimus, pradėtus anks rrfiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiimniiiiiuiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiniiiiiiiiiiiiitiiiiiiuuiiiūiiiiiiiiiinnnniiiiiniiiiiiiiiiiiiiii' tesniais metais. Fakulteto SMD Taryba, vykdydama užplanuotus darbus bendradarbiavo su Lietuvos TSR Mokslų Akademija bei kitomis TSRS mokslo įstaigomis. Faktai rodo, kad ten, kur katedros ir dėstytojai daugiau rū pinosi savarankišku studentų moksliniu darbu, padėjo jiems pa sirinkti temas, mokslinė veikla buvo sėkmingesnė. Todėl jau 1954 m. iškilo uždavinys pagerinti mokslinį darbą, pasiekti tai, kad studentai ne tik priklausytų moksliniams būreliams, bet Ir Po XVIII SMD kcąiferencijos dekanatu ir kt.), tikrieji SMD aktyviai dirbtų. 1954 m. pavasarį mokslinių būrelių darbas buvo prasidės būrelių ir sekcijų ata nariai turi turėti pirmenybę, reorganizuotas. Ir profesoriai, ir dėstytojai buvo Įpareigoti va skaitiniai — rinkiminiai susirin skirstant stipendijas, bendrabu dovauti naujai Įsteigtiems būreliams, kurių veiklos pagrindinė XVIII SMD konferencijoje, kimai, kurie turi praeiti organi čius, kelialapius į poilsio namus kryptis — mokslinis-tiriamasis darbas. Po 1954 m. Įvykdytos skirtoje TARYBŲ LIETUVOS zuotai. Ypatingą dėmesį reikia ir sanatorijas, pasirenkant spe SMD pirminių grandžių reorganizacijos mokslinių būrelių skai 25-MEClUI, numatoma per atkreipti į būrelių pirmininkų cialybę bei darbo vietą. Fakulte čius išaugo daugiau kaip du kartus. Jei 1953 m. jų buvo 58, skaityti 333 studentų moksli teisingą parinkimą. Juo turi būti tų SMD pirmininkai arba Ta tai 1955 m. — 118; jiems priklausė 861 narys. niai pranešimai. studentas, neturintis kitų visuo rybos nariai turi būti kviečia Mokslinių būrelių reorganizavimas turėjo pakelti studentų Konferencijoje 38 prane meninių pareigų, darbštus, prin mi į fakultetų Mokslinės Tary mokslinio-tiriamojo darbo lygį, bet dėl silpnos dėstytojų kont šimus skaitys- svečiai iš cipingas, sugebantis vadovauti. bos posėdžius, — ko, deja, nebū rolės ir katedrų pagalbos rezultatai buvo menki. Istorijos ir filo Kauno, Gardino, Kijevo Me Būreliai, konsultuojami vado na (o tai numatyta SMD įstatuo logijos bei Teisės fakultetų katedros netapo mokslinio darbo dicinos institutų, Latvijos vų, turi nuolat dirbti. Tuomet se!) Taip turėtų būti skatinamas centru. Studentų mokslinė veikla netgi pradėjo merdėti. Valstybinio, Tartu, Tbilisio, nebūtų „šturmavimų", skuboto studentų Vėlesniais metais, nepasiteisinus naujoms formoms, būrelių mokslinis-tiriamasis Kazanės, Novosibirsko, Mask pranešimų lipdymo. Reikia lai darbas. skaičius buvo mažinamas. Šiuo metu Universiteto SMD jungia vos universitetų, Kauno (ir kytis griežtos drausmės ir darbo 54 mokslinius būrelius. Nuo 1955 iki 1965 metų kasmet gerėjo Būtų labai gerai, jeigu Uni Vilniaus filialo), Talino, Ry planų vykdymo. Nariai, kurie versiteto studentai įsijungtų į mokslinio-tiriamojo darbo kokybė, gausėjo pranešimų, apibendri gos Politechnikos institutų. nelanko numatytų užsiėmimų, diskusijas, kurias siūlo ,,Kom nančių studentų savarankiškų tyrinėjimų rezultatus. Pastaraisiais Konferencijos metu veiks nedirba mokslinio-tiriamojo dar jaunimo tiesa" Alg. Semaškos metais vis labiau domimasi kompleksinėmis temomis, profesoriai 30 sekcijų. bo, turi būti pašalinami. ir dėstytojai individualiai vadovauja gabesniems studentams. straipsnyje „Povandeniniai ak Mokslinius pranešimus Išaugo ne tik darbų kiekybė, bet ir kokybė. Daugėja studen Svarbu ir tai, kad tikro SMD menys ir naudingo veikimo ko ruošia 420 studentų. tų, užimančių pirmąsias vietas Respublikinėse ir Visasąjunginėse nario pareigas atitiktų ir jo tei eficientas" (Nr. 221, 1965.XI.12), Jei I-oje konferencijoje studentų mokslinių darbų apžiūrose. 1964 metų Respublikinei sės. Be įvairių lengvatų, kurios kaip pakelti studentų mokslinio1948 m. buvo perskaityti tik mokslinių darbų apžiūrai buvo pateikta 114 pranešimų, iš ku yra būtinos, dirbant mokslinį tiriamojo darbo lygį, kokias 22 pranešimai, tai 1958 m. — rių 13 laimėjo pirmąją vietą, o 19 geriausių buvo išsiųsta Į Vi darbą (Universiteto mokslo per priemones parinkti. 102, 1960 m. — 155, 1964 m. sasąjunginę studentų mokslinių darbų apžiūrą. sonalo skaitykla, darbas pagal J. ALEKSANDRAVIČIUS, — 227 siudentų moksliniai Geriausi studentų moksliniai darbai buvo pateikti spaudai. individualų planą, praktikos vie VVU SMD Tarybos pranešimai. SMD nariai bendradarbiauja su kitomis mūsų respublikos, o tos pasirinkimas, suderinus su pirmininkas taip pat ir Sąjungos aukštųjų mokyklų studentų mokslinėmis draugijomis. Vien tik 1963—1964 m. m. 54 studentai skaitė savo darbus kitų aukštųjų mokyklų konferencijose. Žinoma, yra ir trūkumų, kuriuos ištaisius, paderėtų SMD veikla. Bėda ta, kad Rektoratas ir dekanatai Universiteto kated roms dar neskiria reikiamo dėmesio. Pasitaikydavo faktų, kad mokslinis darbas būdavo atliekamas be aiškaus perspektyvinio plano, dažnai trūkdavo kryptingumo ir kompleksiškumo. Tema tiniuose planuose nebūdavo išryškinami kai kurie labai svarbūs teoretiniai ir praktiniai klausimai. Reikėtų konferencijai paruoš tus mokslinius pranešimus iš anksto įteikti katedroms ar SMD pirmininkams, o šie supažindintų su jais kitus studentus. Į mokslinį-tiriamąjį darbą būtina įtraukti jaunesniųjų kursų studentus.
SMD organizacijose
KARŠTAI SVEIKINAME JAUNUOSIUS MOKSLININKUS!
Išardytas lieptas Rimantas ŠAVELIS Mes daugiau jo nebemušėme. Nekilo rankos. Baimės išplėstos akys ir šlykščiai trūkčiojantis veidas nuolankiai priėmė kiek, vieną smūgį. Ėjome neskubėdami. Slogi nak ties tyla užgulė ausis, ir atrodė lyg eitume su veltiniais. Prie pat upės, drėgnoje žolėje, sustojome ir tylėdami užsirūkėme. Tik ant liepto Evaldas netikėtai atsigrįžo ir pasakė: — Tu jam davei klasišką „sausą"! Nereikėjo jam šito sakyti. Skenduolis nemokėjo muštis. Dar blogiau — jis visai nesigy nė. Lieptas nuo mūsų neritmingų žingsnių gailiai virkavo, atsimuš damas Į stovus, nerimastingai šiūrėjo švendrės. Eiti senomis, saulės ir lietaus išklaipytomis lentomis, buvo nepatogu. Tuo la. biau, kad kažkaip kvailai smog damas susidūriau nykštį ir dabar visai nevaldžiau dešinės. Paga liau priekyje, po Evaldo batais, sužlegsėjo pieva ir tamsoje, ant paties kalno, apmaudžiai amte lėjo šuo. Julė jau laukė mūsų. Jinai stovėjo ant slenksčio ir, petimi atsirėmusi j praviras duris, žiū rėjo j kiemą. Iš kambario besi veržiantis šviesos srautos pylėsi ant nuogų jos pečių, ant palaidai supintos kasos, skverbėsi pro blauzdas. Evaldas pasveikino ją pirmas ir čia pat, tarpduryje, įteikė do. vaną, Jo paties išdrožtą medinį kipšiuką. Julė pavartė dovaną rankoje. — Kipšas... — ir linksmai pa žvelgė į mane,- — o gal ir raga ną turit? Raganos aš neturėjau. Ištrau kiau iš kišenės taip sunkiai gautą „Palangos" bonką ir tuo jau pat supratau, kad ji man neatneš šlovės. Ant apvalaus
IŠ AUzaA ZAATE.R
IšToeiaos
NOVELĖ stalo, užtiesto matinės spalvos celofanu ir apkrauto visokiau siais skanėstais, tarsi šaipydamiesi iš manęs, tvaksėjo Įvairia spalviai bonkų kakliukai. Julė paėmė mano švarką ir, atsigrę žusi pro petį, užjaučiančiai nu sišypsojo. Evaldas Įjungė radijo imtuvą. Helsinkyje grojo suomių polką. ... Dabar aš atsilikau ir nuo Evaldo. Su kiekvienu mostu taip nudiegdavo nugaroje, kad darėsi silpna. Išdžiūvo gerklė, prilipo prie kūno šlapi nuo pra kalto baitiniai. Saulė dar buvo aukštai ir, tarsi tyčiodamasi iš mano pastangų, plieskė visu karščiu. Ant kulnų lipo įkyrus kaimynas. Pagaliau pradalgė bai gėsi. Atgal grįžau tyčia neskubė damas, norėdamas klek atsipūs ti. Papievyje vyrai pustė dalgius. Ir po minutės lankoje vėl kerš tingai švilpavo plienas. Aš su pavydu žvilgčiojau į merginas, daužančias mūsų nuplautas pra dalges. Linksmai blykčiojo ge svl grėbliakočiai, klegėjo juokas. „Didvyris atsiradau", — nepalio viau keikęs save. „Se tau, p'rma atostogų diena, — nusivarysiu taip, kad visą mėnesį negalėsiu pasijudinti. Evaldas irgi geras. Varo su visais kaip lygus. Kol ūkiečiams — kas, jie įpratę. O aš, velniai žino, kada turėjau rankose dalgį". Priekyje manęs, mosuodama grėbliakočiu, ėjo geltonkasė mergina. Įdegusios blauzdos švytavo per šieno ban gas, mirgėjo tarp melsvų sijonu ko klosčių. „Ir šita... Visi jie tokie", — pykau jau pats neži nodamas dėl ko. Evaldas atsigrįžo ir garsiai tarė: — Kojos geros, tiesa? Nieko neatsakiau. Pakaušyje visą laiką jutau įbestą kaimyno žvilgsnį. O kai atslgr ždavau, ma ne pasitikdavo skvarbios, rudos
••••••••••••••••••••••••(
Kraičio skrynioje Ruošdamas „esemdietišką" in terviu, mūsų specialusis kores pondentas lankėsi fakultetuose ir laboratorijose, kalbėjosi su moksliniais vadovais, SMD būrelitĮ pirmininkais. Su kokiu kraičiu pasitinkame XVIII SMD konferenciją, kokie darbo planai — apie tai ir pasakoja jaunieji Universiteto moks lininkai.
Fizikos fakulteto diplomantas K. LIPSKIS: Puslaidininkių fizika šiuo metu tapo viena iš svarbiausių fizikos mokslo šakų. Tai paaiškinama labai plačiu puslaidininkių taikymu Įvairiose technikos srityse. Puslaidininkiniais prietaisais galima sustiprinti ir išlyginti įvairaus dažnumo ir stiprumo kin tamas sroves, visas energijos rūšis paversti elektros energija, o pastarąją — šviesos energija. Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedroje, vadovaujant dėsty tojams J. Viščikui, M. Mikalkevičiui ir A. Širvaičiui, tiriama eilė puslaidininkinių medžiagų. Į mokslinį darbą aktyviai Įsijun gė ir fakulteto studentai. Sunku išvardinti visose katedros labo ratorijose dirbamo mokslinio darbo kryptis. Pakalbėsime apie stibio chalkogeniolų laboratoriją. Čia doc M. Mikalkevičiaus, v. d. V. Kriščiūno, aspirantų V. Rinkevičiaus ir B. Grigo va dovaujami dirba ketvirtakursiai O. Daukantaltė, L. Krumbergas, antrakursis A. Kavaliauskas, penktakursė M. Dilytė, diplomantai L. Šeikys, L. Safonova ir kiti. Diplomantas L. Seikys tiria pus laidininkio SbžSj prilipimo lygius, taikydamas iki šiol nenaudotą metodiką. L. Krumbergas teoriškai nagrinėja puslaidininkio elekt rinę būseną. Labai aktuali puslaidininkinių medžiagų grynumo problema. M. Dilytė užsiima Sb2S3 monokristalo auginimu. Ne mažiau svarbų ir įdomų darbą atlieka ir kiti studentai. Šiuo metu baigiami statyti nauji fakulteto rūmai. Persikė lus Į naujas patalpas, susidarys dar geresnės sąlygos moksliniamtiriamajam darbui.
Teisės fakulteto IV k. studentė J. APANAVlClŪTĖ: Civilinės teisės ir civilinio proceso mokslinis būrelis savo ■darbą 1965/66 m. m. pradėjo temos „Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė" apsvarstymu. Tai tik viena iš dešimties temų, kurias būrelis yra numatęs aptarti šiais mokslo metais. Ruošiant būrelio darbų tematiką, buvo stengiamasi parinkti daugiau problematlnio pobūdžio klausimų, kurie paskaitų metu nėra pilnai išnagrinėjami, o tuo tarpu praktikoje jie turi labai didelę reikšmę. (NUKELTA Į 3 PUSLAPĮ)
kaip rudens riešutai, akys. „Bando mano jėgas... Kada gi baigsis šitas pragaras?" Deja, baigėsi tik dar viena pradalgė. Vėl papievis. Ir vėl švilpavo dalgiai, ir po kojomis gulė žalia pievos jūra. Išbrinko raudona saulė ir nuniro Į upės meldus. Parugė mis ėmė kilti melsvas rūkas. Aš vos parnešiau iki padirvio dalgj. — Talkininkai neblogi, — pa juokavo atsisveikindamas briga dininkas. — Tur būt, mieste pas naš.ę gyvenat? — Gyvenam, — nuslspiovė Evaldas. — O ką? — pasakiau tokiu to nu, kad net Evaldas nustebęs at sigręžė J mane. Atsigrįžo ir gels vakasė. Pasijutau baisiai k vai.ai ir timptelėjau Evaldą už ranko vės. Namuose, išgėrę šalto, dėdės atnešto pieno, išėjom į lauką ir kritom į šieno kūgį. Evaldas už sirūkė. Perplaudamas pievų rūką, virš ežero kilo geltonas kaip di delis apelsinas mėnuo. Kažkur upės krūmuose rypavo griežlė. — Šiandien kaime gegužinė. Gal nueinam? „Velniai rautų, — jie dar pa jėgs šokti". Ir staiga mane paga vo pyktis. — Einam. ... Po antro šokio aš vėl susi dūriau su rudomis kaip rudens riešutai akimis. „Prasideda", — pagalvojau. Ir iš tikro — jos se kė kiekvieną mano žingsnį ir judesį. Mane ėmė siutinti tas bukas, pilnas kažkokios neapy kantos, žvilgsnis. — Ko tas Indėnas, pasišiaušu siu kuodu, įsistebeilijo į mane? Evaldas klusniai pažvelgė nurodyton pusėn. — Gal tu jo merginą išvedei? ... Ar galiu sužinot jūsų var dą? — Julė. .. Jos plaukai buvo persisunkę vystančio šieno kvapu. „Kojos geros", — prisiminiau Evaldo žodžius. Julė vengė mano žvilgsnio, ir aš mačiau tik šviesius, lygiu lan ku išriestus antakius, kupliomis garbanėlėmis užkritusią kaktą. Grįždamas vėl jutau tą patį buką, tulžingą žvilgsnį. ... — Nereikia. Aš netoli gy venu. — Aš taip pat. — Vis tiek. .. Ji pabandė ištraukti ranką, bet aš nepaleldau. Prie durų kažkas palietė mano petį. — Paleisk ją! Priešais stovėjo tas pats ne sveikai išblyškusiu veidu indė nas. Jis nesiekė net mano smak ro. — Kodėl? — Paleisk, sakau, — jis vos nekibo man į krūtinę. Tuo metu Julė ištraukė ranką ir nubėgo. Užpakaly kažkas susijuokė. . .. Evaldas jau gulėjo. Įbrė žiau degtuką, ieškodamas cigare čių. — Tu nekreipk dėmesio, pasi rodo, jis kaip ir... trenktas. Vietiniai vaikinai pasakojo. Saugojęs ją kaip savo akį. . . sko lingas sakosi kažkuo jai. .. Va dina jį kažkodėl Skenduoliu. Degtukas spragtelėjo ir užge so. „O kas man rūpi.. ." — pa galvojau, krisdamas į lovą. Rytą vėl plovėme. Rasa žvilgėjo ant išdaužytų pradalgių, ant nuskus tos pievos kilimo. Rankos judėjo kaip medinės, delnuose iššoko vaškinės pūslės. Julės priekyje nebebuvo. Jos kasa geltonavo visai kitoje lankos pusėje. Tik Skenduolis tebešnopavo man už nugaros, ir aš vėl turėjau spaus ti. Dalgį jis valdė puikiai. Per pietus kažkas pasiūlė nu eiti prie ežero. B. d.
—1—
Academia et Universitas Vilnensls (1579—1773) Mūsų Universitetas, egzistavęs keletą šimtmečių Įvairio se visuomeninėse santvarkose, pasižymėjęs kaip stambns kultūros ir mokslo centras, kadaise pagarsėjęs pasaulyje, turi didelę savo istorijos knygą, kurioje kiekviena epocha paliko savo įrašus. Universiteto istorija prasidėjo 1579 m. Tada Steponas Batoras suteikė Vilniaus Jėzuitų kolegijai (įsteigtai 1570 m.) aukštosios mokyklos teises, Dabar akademija galėjo skirti bakalaurų, magistrų, daktarų laipsnius. Akademija turėjo2 fakultetus: filosofijos (su metafizi kos, logikos, etikos, matematikos, istorijos, senovės kalbų ir poetikos kursu) ir teologijos, kuris buvo laikomas aukš tesniu. 1641 m buvo suteikta teisė Įkurti dar 2 fakultetus: teisės ir medicinos (pastarasis buvo įsteigtas žymiai vėliau, kurį laiką egzistavo tik teisės fakultetas). Tik baigę filosofijos fakultetą (3 metų kursą), studentai turėjo teisę studijuoti teologijos fakultete (4 m. kursas). Prieš Įstodami į filosofijos fakultetą, jaunuoliai privalėjo kolegijoje 5 metus mokytis gramatikos, senovės romėnų literatūros, literatūros teorijos ir retorikos. Tuo laiku švietimas ir mokslas buvo jėzuitų rankose. Jų mokyklos XVI—XVII a. Europoje turėjo didžiausią pasise kimą, nežiūrint Į tai, kad jos buvo grynai scholastinės, at silikdavo nuo gyvenimo, netobulindavo mokslo ir dėstymo metodikos. Jėzuitų mokyklos buvo nemokamos. Jose ga lėdavo mokytis ir neturtingieji, tačiau pastarieji buvo lai komi griežtesnėje drausmėje. Auklėjimo sistemoje retai būdavo taikomos fizinės bausmės. Mokiniai buvo auklėjami,
—2—
veikiant Į jų savimeilę. Visos jėzuitų mokyklos turėjo vie nodą mokymo programą ir metodiką. Tokio tipo buvo ir Vilniaus kolegija bei akademija. Jėzuitai Į Lietuvą buvo pakviesti kovai prieš reformaciją. Įsteigta kolegija ir aka demija turėjo tarnauti katalikų bažnyčios tikslams — ko voti prieš ideologiją, priešingą katalikybei. Akademija tu rėjo paruošti gerus katalikybės skleidėjus, propaguotojus. Buvo stengiamasi pakelti mokslo lygį, kviečiant iš užsienio gerų profesorių, Akademija XVI a. gale turėjo jau 700 studentų ir 54 dėstytojus. Jėzuitai visomis priemonėmis sten gėsi nusipelnyti visuomeninės pagarbos ir dėmesio. Akade mijos studentų disputuose, kuriuose galėdavo dalyvauti ir nestudentai, buvo triuškinamos priešingos jėzuitams idė jos, rengiami dialogai, vaidinimai, baletai, iškilmingos eise nos Vilniaus gatvėmis. Jėzuitai kovojo prieš reformaciją ne tik Intelektualiai, bet ir fizine jėga. Akademijos studentai pasižymėjo nuo latiniais išpuoliais ir rtaušėmis. Jėzuitai, turėdami cenzo riaus teises, rinkdavo ir degindavo jų manymu pasenusias bei priešingas katalikybės knygas. Laužai liepsnodavo ne tik turgaus aikštėje, bet ir Universiteto kieme, priešais Jono bažnyčią. 1581 m. N. Radzivilas įsakė surinkti Vilniuje protestantų knygas ir jas sudeginti. Akademijos studentai užpuolė Kal vinų tipografiją, sulaužė spausdinimo Įrankius. O 1611 m. jie nusiaubė protestantų bažnyčią. Studentai užpuldavo at skirus reformatus, juos mušdavo arba naudodavo kitokias susidorojimo priemones, pavyzdžiui, reformatą Gartllcką net skandinę Vilnelėje. Studentai už išdaigas likdavo nenu bausti, nes juos globodavo ir užstodavo pati akademija.
—3—
Nežiūrint į tai, kad mokslas buvo scholastinis, žemo ly gio, skirtas katalikybei Įtvirtinti, o ne krašto kultūrai kelti, auditorijose vis dėlto sklido mokslo šviesos ir pažangių idė jų spinduliai. Kaip antai, prof. M. Smlglecijus savo veikale apie palūkanas, („O llchwe", 1596 m.) pasisakė prieš galu tinį valstiečių Įbaudžiavinimą, reikalavo jiems teisių ir laisvės Prof A. Olizarovijus 1651 m. išleistoje knygoje apie politinę žmonių visuomenę („De Politica hominum") protestavo prieš valstiečių prievoles, prieš jų vergišką padėtį. Akademijos auklėtinis, magistras K. Semenavlčlus savo dideliame veikale apie artilerijos mokslą, išleistame 1651 m. Amsterdame („Magna Ars Artilleriae"), rašė, kad „ra ketos skirtos tik tam, kad papuoštų meilės ir džiaugsmo deivę Venerą, o ne tam, kad taptų griaustiniu ir žaibu žiau raus karo dievo Marso rankose". O akademijos auklėtinis K. Lyščinskis, inkvizitorių sudegintas ant laužo, savo trak tate „Apie dievo nebuvimą" rašė, kad „dievas neegzistuo ja tikrovėje, o yra proto kūrinys... Iš akademijos profesorių ir auklėtinių darbų pažymėtini prof. A. Kojalavičiaus pirmoji Lietuvos istorija („Historla Litvaniae". 1650 m. — 1669 m.), M. Smotrickio narsioji ru sų kalbos gramatika, išleista 1619 m., K. Sirvydo „Dictionarum trium linguarum"., J. Nakčianavičiaus „Praelectiones mathemalicae" (1761 m.), prof. Ž. Liauksmino pirmasis Lie tuvoje muzikos teorijos veikalas „Ars et praxis muslca". .. (1668 m.), K. Sarbievijaus lyrikos knygos ir kt. 1773 m., panaikinus jėzuitų ordiną, Vilniaus akademija, atimta iš jų 200 metų trukusios globos, pradėjo naują savo istorijos etapą.
Laukia sociologijos sekcija Visuomenės narių materialiįių, kultūrinių ir dvasinių po reikių bei jų patenkinimo, o taip pat jaunimo, socialinės ligienos, nusikalstamumo ir darbo rezervų panaudojimo proįlemas sprendžia sociologija. Mūsų sekcija įsikūrė visai ne seniai, todėl konferencijai pa ruošti tik du pranešimai. Be to, Universitete (kaip ir kitose aukštosiose mokyklose) sociolo gija, kaip specialybė, dar ne įtraukta į mokymo planus (bet aiški būtinybė, be abejo, išspręs ir šią problemą). Tačiau įvairių specialybių studentai - ekono mistai, teisininkai, medikai, is torikai ir visi tie, kuriuos domi na specialybės socialinis atspal vis, gali pritaikyti savo polin kius bei interesus ir sociologi niuose tyrimuose. Jie gali sėk mingai darbuotis tokiose sri tyse) kaip darbo sociologija, miesto ir kaimo, gamybos ir var tojimo, demografijos problemos i konomistui), teisės sociologija (teisininkui). Svarus žodis priklauso ir ma li matikams: juk kiekybiniai petodai — sociologinių užda vinių programavimas, socialinių procesų modeliavimas, informa cijos apdorojimas skaičiavimo mašinomis — ateityje užims vis svarbesnę vietą sociologiniuose turimuose. A. VOSYLIŪTĖ, sociologų sekcijos pirmininkė
I
I I I
STORI PAŽADAI IR PLONOS LENTOS| Sako, sudarant pastatų remonto sutartis, kalbama konkrečiai: tokia štai darbo apimtis, toks štai terminas. Tiksliau — ištinkuo ti, išbaltinti, išdažyti, sudėti grindis, atlikti kitus remonto darbus iki nustatytos datos (metai, mėnuo, diena). Viskas. Sukaukši plaktukai, kirviai. Visur triukšmas, darbo nuotaika, dažų kvapai. .. Taigi, kažkas panašaus dar pavasarį prasidėjo ir mūsų Univer siteto Istorijos ir filologijos fakuiteto kieme, atskirose auditorijose. Beje, tada daugiau buvo ardoma, laužoma. Nenustebkite — reikėjo. Juk pagal sutartį Vilniaus mokslinėsrestauracinės gamybinės dirbtuvės žadėjo Universitetui atlikti remonto darbų už 42000 rublių. Teisingiau, sutvarkyti kai kuriuos Universiteto korpuso stogus, iš pagrindų atremontuoti 14 audito rijų, išcementuoti naujus laiptus ir kt. Žodžiu, viską padaryti stu dentų labui. Sako, gera pradžia — pusė darbo. Sj kartą liaudies išmintis apvylė. Užsimota buvo plačiai, o padaryta... Iki rugsėjo pirmosios beveik nieko nepadaryta. Tai — faktas. Tiesa, remontininkai čia lyg ir niekuo dėti. Mat, visa Stepo Liutkevičiaus brigada buvo perkelta Į kitus Vilniaus miesto remonto barus. Sako, ten sva r' biau. Tai fasadų restauravimas, tai pasiruošimas jubiliejinei šven tei. .. Prieš — negalima sakyti nė žodžio. Ką gi, pagal remonto sutartį visi Istorijos ir filologijos fakulteto remonto-restauravimo darbai turi būti atlikti tik iki 1966 metų sausio mėn. 1 dienos. — Užtat dabar iš peties triūsiame Mėnuo, kitas ir bus baigta. Viskas lyg nauja atrodys, — net neabejodamas išrėžė brigadinin kas S. Liutkevičius. Galima patikėti brigadininko žodžiais. Tačiau verta pasigilinti ir j smulkmenas. O jos dažnai ir aptemdo reikalą. Niekas nepasakys, kad Stepo brigada nemyli darbo. Žmonės lenktyniauja, stengiasi, žino savo pareigą. Štai tinkuotojos Zosė Banevičiūtė, Bronė Žemaitytė ir Janina Tubinaitė. Merginos dirba iš širdies. Spėja, susitvarko. Bet visa tai dar neištaiso padėties. Remonto darbuose yra kitų didelių trūkumų. Tai ir pačios mer ginos pripažįsta. — Žinoma, suspėjame. Mat, grindims lentų nėra. Kitaip, sta liai mus pasivytų, — sako Janina Tubinaitė. Mvima y ii, jug taip IVlL^Vdl Reikia paoua pasakyti, jog lemų lentų piUUjtUlū problema 1W ne taip lengvai |KdIlUcillld. įkandama.
Kraičio skrynioje (ATKELTA IŠ 2 PUSLAPIO) Į būrelio darbų tematiką yra įtraukti ir tokie klausimai: „Reg resinės priemonės civilinėje ir darbo teisėje", „Ieškiminės sena ties nutraukimas ir atnaujinimas". Šie aktualūs klausimai, susi ję su TSKP CK rugsėjo Plenumo nutarimais, padeda stiprinti ūkiskaltą Įmonėse, didina materialinį suinteresuotumą, moko taupiai panaudoti lėšas ir t. t. Šių reikalavimų Įgyvendinimui turi didelę reikšmę ir teisingas taikymas ūkinės senaties, kuri padės toliau stiprinti flkiskaitą, finansinę bei planinę-sutartinę drausmę. Šiais mokslo metais būrelis turės ir sunkumų, nes pagrindi nį jo branduolį sudaro antro kurso studentai, kuriems tik ką pradėtas skaityti civilinės teisės kursas. Tačiau antro kurso stu dentai jrarodė gana gerą pradžią. Būrelio nariai P. Pečiukevičius (II k.), A. Užiunas (IV k.) ir J. Griškevičiūtė (IV k.) pasirinko darbų (jie bus svarstomi būrelyje) temas, kurios siejasi su katedros dėstytojų moksliniutiriamuoju darbu. O tai reiškia, kad studentai, katedros dėsty tojų padedami, vis labiau į ŠĮ darbą įsitraukia.
■■| j I I I ) I
Dėl to pastaruoju metu remontas ir uždelstas. Savalaikis lentų nepristatymas žlugdo kitus darbus. Reikalas itin rimtas. Kokia priežastis? Mokslinių-gamybinių restauravimo dirbtuvių direktoriaus pava duotojas Romas Kaminskas teigia, kad susidarė labai kritiška pa dėtis. Atseit, nėra kur gauti lentų arba išduoda jas labai mažais kiekiais. Jį palaiko ir darbų vykdytojas Algis Gumbrevlčius. Gir di, net labai sunku gauti. O, be to, ir Universiteto tiekimo skyįius išskyrė lentoms medžius pernelyg jau plonus (i?). Dviejų žmonių viena nuomonė. Ir su ja, gal būt, reikėtų su tikti, jeigu, žinoma, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko v. universi tetas turėtų savo... mišką. Ir dar tokį, kuriame augtų tik stori medžiai. Deja, reikalas kitas. 1965 metų balandžio mėnesį Universiteto tiekimo skyrius moksllnėms-gamybinėms restauravimo dirbtuvėms paskyrė fondą — 14 kubinių metrų miško medžiagos. Atsiimkite, susivežkite, naudokite. Ir atsiėmė, ir suvežė. Tai šių dirbtuvių tiekėjas Pranas Verseckis iš Rūdiškių lentpiūvės išvežė 13,62 kubinius metrus lentų. Iš jų — 6,07 metrus 25 mm ir 7,55—60 mm storio. Tai buvo gegužės mėnesį. Deja, nenaudojo. Šios lentos, matyt, buvo pargabentos ir sunaudotos kituose Vilniaus miesto remonto baruose. Na, o dabar Universiteto remontui, be abejo, bus naudojamos lentos iš kltur. Iš storų ar plonų medžių išplautos — istorija nutyli. — Kitą savaitę lentų gausime. Tai palengvins ir užtikrins re monto užbaigimą iki Naujų Metų, — spalio mėnesio 29 dieną paguodė dirbtuvių vadovai. Gal ir taip... Vis dėlto lentomis ir kitomis statybinėmis me džiagomis reikėjo pasirūpinti žymiai anksčiau. Jūsų, atlikėjai, mo kyti nereikia — patys gerai žinote, kad dėl miško medžiagos savalaikio neprlstatymo Universiteto remonto darbai labai su šlubavo. Kiek tai atsilieps savalaikiam remonto užbaigi mui, šiandien sunku pasakyti. Lauksime. Juk mes vis dar tikime jūsų žodžiais, jūsų pažadais. O jei pažadai vėl liks pažadais — ieškosime plonų medžių miško, išsiplausime lazdas ir... eisime pasivaikščioti. U. J. GUDELIAUSKAS
Džiugių laimėjimų paslaptys Pernai įvykusi Studentų moks linės draugijos konferencija tikrai buvo produktyvi tiek kie kybės, tiek kokybės atžvilgiu. Kai kurie fakulteto studentai sėkmingai pasirodė Maskvos Lomonosovo v. universiteto Tei sės fakulteto mokslinėje konferencijbje. III kurso stud. J. Aleksandravičius uz darbą „Pro letariato diktatūros peraugimas į visaliaudinę valstybę Lietuvo je" buvo apdovanotas Garbės raštu. Sėkmingai mūsiškiams sekėsi ir kitose konferencijose, pvz., IV kurso stud. L. Namavičius už darbą, tema „Katalikų bažnyčios vaidmuo buržuazinės Lietuvos mechanizme", skaitytą
Tbilisio Valstybinio universite to Teisės fakulteto konferenci joje. taip pat buvo apdovanotas Garbės raštu. Keturi darbai pa žymėti Aukštojo ir specialaus vidurinio išsilavinimo komiteto Garbės raštais. Fakulteto SMD džiugių. lai mėjimų paslaptis ta, Kad pernai buvo pasirinkta viena komp leksinė tema „Draugiškieji teis mai", jungianti visus konferen cijoje skaitomus pranešimus. To kio metodo dėka studentai ak tyviai galėjo dalyvauti moksli nių darbų svarstyme. Šį teisin gą metodą norime taikyti ir ateityje. XVIII SMD konferencija su
tampa su didele lietuvių tautos švente — Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje dvidešimtpenkmečiu, — todėl mes ir pasirin kome kompleksinę temą „Tary bų Lietuvos 25-metis". Šiais metais bus perskaityta 13 pranešimų (pernai tik 10). SMD palaikė glaudžius ryšius su Maskvos, Leningrado, Kirovo, Rygos, Tartu ir kitų universitettĮ mokslinėmis draugijomis. Jau dabar gavome kvietimą dalyvauti Pabaltijo SMD kon ferencijoje, kuri įvyks 1966 m. pavasarį. doc. J. MOREINAS, Teisės fakulteto SMD mokslinis vadovas
Chemijos fak. SMD pirmininkė B. BULOTAITE: Nuo 1948 m. ChF studentai aktyviai dalyvauja SMD veiklo je. Plečiantis ir stiprėjant ChF Studentų mokslinei draugijai, atitinkamai augo ir pranešimų skaičius: vien tik per paskuti niuosius 10 metų (1955—1965) išaugo nuo 8 iki 45 (tiek paruoš ta Jubiliejinei SMD konferencijai). O kai kurie SMD nariai dirba Mokslų Akademijoje. Praėjusiais metais Respublikinės studentų mokslinių darbų apžiūros komisija teigiamai įvertino mūsų studentų darbus ir paskyrė jiems kelias prizines vietas. (Jų tarpe SMD narys V. Burokas buvo apdovanotas kelialapiu į Leningradą, L. Asajavičiaus, V. Jasinskaitės, B. Ingaunytės, M. Zilėnaitės darbai taip pat buvo premijuoti). Dalis darbų buvo pasiųsta į Visasąjun ginę apžiūrą, kur S. Kalesnikaitės darbas buvo apdovanotas Garbės raštu. Mūsų fakulteto studentai turi daug draugų kitų Šalies aukš tųjų mokyklų chemikų tarpe. Ši draugystė pasireiškia ir SMD veikloje: keičiamės patyrimu, dalyvaujame konferencijose ir t. t. Mūsų fakulteto studentai mokslinj darbą pradeda nuo ant rojo kurso. Tačiau mūsų SMD yra daug pirmakursių ir antra kursių. Fakulteto dėstytojai S. Puntežis, V. Skučas pradėjo dirb ti mokslinį darbą, būdami I kurse. Daugelis studentų darbų, pradėtų būrelyje, peraugo Į kursinius, o šie — Į diplominius darbus. Aktyviai dalyvaudami būrelių veikloje, SMD nariai pra deda diplominius darbus, Įsisavinę eksperimentinę techniką ir gerai susipažinę su nagrinėjamo klausimo literatūra. Todėl dip lominiai darbai būna ypač vertingi.
Ekonomikos fak. SMD pirmininkė B. MAŽYLYTE: Ekonomikos fakulteto SMD jungia 8 būrelius: politinės eko nomijos, pramonės, ekonomikos, prekybos, buhalterijos, mate rialinio-techninio aprūpinimo, finansų ir kredito. Praėjusiais mokslo metais buvo padaryta 40 pranešimų. Gerai užsirekomen davo buhalterinės apskaitos ir pramonės ekonomikos būreliai, lie paruošė po aštuonis pranešimus. Silpniausiai pasirodė ma terialinio techninio aprūpinimo ir politinės ekonomijos būreliai. XVIII SMD konferencijoje bus perskaityta 19 pranešimų, t. y. keturiais daugiau, negu pernai. Konferencijos darbas vyks 1 sekcijomis. Bus skaitomi pranešimai, susiję su gamyklų dar bu. Taip pat laukiame svečių iš Rygos Politechnikos instituto. Jie perskaitys 3 praneš'mus, susijusius su Įrengimų ekonomiš(NUKELTA Į 4 PUSLAPĮ)
MĮmg.oi.AugMĄ. Kuo gali pasidžiaugti chirur gijos būrelis XVIII studentų mokslinės konferencijos išvaka rėse? Pirmiausia, savo narių gausu mu: šiais mokslo metais būrelis jungia 52 narius. Mūsų fakultete chirurgijos disciplina pradedama dėstyti nuo trečio kurso ir todėl netenka stebėtis, kad būrelio pa grindą sudaro trečiakursiai. Būrelio nariai šiais mokslo metais ruošia 23 mokslinius darbus. Dauguma iš jų yra eksperi mentiniai, tačiau nemaža ir kli nikinių. Kaip paaiškėjo pasiskirstant temas, didelis skaičius būrelio narių domisi širdies ydų diagnostika ir jų chirurginiu gy dymu. Ir tai nenuostabu, nes vystantis medicinai, tobulėjant aparatūrai, atsiranda vis dides nių galimybių diagnozuoti šir dies susirgimus ankstyvame amžiuje ir juos laiku pašalinti, išgydyti. Gal būt, mūsų būrelio nariams ateityje bus lemta tarti svarų žodį tuo klausimu, tačiau kol kas reikia mokytis ir tobu lintis. Daug studentų dirba moksli nius darbus, kurie surišti su or ganų persodinimu, kraujagyslių protezavimu, biocheminiais tyri mais ir t. t. Artėjančiai konferencijai yra
Chirurgijos būrelyje paruošti 4 moksliniai darbai. Juose sprendžiamos įvairios problemos, pvz.: „Ar galima stambiąsias venas pakeisti sinte tiniais protezais ir koks operuotų kraujagyslių praeinamumas po operacijos"; VI k. stud. G. Dirsė nagrinėja klausimą apie arterijų sužeidimus ir jų gydymą; VI k. stud. A. Gadeckytė ir V k. stud. Z. Ulevičiūtė savo darbe atskleis dilbio kaulų lūžimo priežastis ir rezultatus, gautus po gydymo,
kuriuos suteikė Vilniaus I Tary binės ligoninės traumatologinis punktas: III k. stud. V. Jurkuvėnas, va dovaujamas gydytojų G. Martin kėno ir L. Želdino ruošia darbą, tema „N us kaus minimas, panau dojus dirbtinės kraujo apytakos aparatą“.
Z. ULEVICIŪTĖ, Chirurgijos būrelio pirmininkė
Sunki operacija. Operuoja prof. P. NORKŪNAS. J.GIRDVAINIO nuotr.
Į TRECIĄJĮ DEŠIMTMETĮ Ateinančių metų pavasarį Studentų mosklinės draugijos lietu vių kalbos būrelis atšvęs savo gyvavimo dvidešimtmetį. 1943 m. kovo mėn. 28 d. mūsų gerbiamo prof. J. Balčikonio bei dėstytojų J. Kruopo ir V. Kostelnickio iniciatyva buvo įkurtas kalbotyros (vėliau pavadintas lietuvių kalbos) būrelis, kurio tikslas — tyri nėti bendrosios kalbotyros ir ypač lietuvių kalbos mokslo klau simus, o taip pat domėtis lietuvių kalbos tarmėmis, istorija, žody nu, stilistika, vertimais. Taip byloja būrelio įstatai. Išblukę žo džiai, parašyti blogame popieriuje, vos išskaitomi pirmųjų narių parašai: Z. Zinkevičius, J. Palionis, V. Sirtautas, J. Aleksandra vičius. .. Susirinkimų protokolai buvo rašomi . .. vyniojamajame popieriuje. Stigo literatūros? rašymo priemonių, be abejo, ir duo nos. Bet entuziazmo netrūko! Būrelio nariai ruošdavo referatus, sukeldavusius karštų ginčų, aptardavo įvairius lingvistinius klau simus. Nuo pat įsikūrimo dienos lietuvių kalbos būrelis tapo busimų jų kalbininkų „laboratoiija". Čia jie gilindavo paskaitose įgytas žinias, mokėsi savarankiškai spręsti painias kalbotyros proble mas. Iš kuklių pranešimų, skaitytų studentų mokslinėse konfe rencijose, išaugdavo diplominiai darbai, o vėliau ir disertacijos. Universiteto lietuvių kalbos būrelis išugdė tokius plačiai žinomus kalbininkus, kaip Z. Zinkevičių, J. Palionį, V. Urbutį, J. Pikčilingį, j. Kazlauskų, A. Laigonaitę ir kitus. Studentai daug padėjo Lietuvių kalbos katedrai bei Lietuvių kalbos ir liteiatūros institutui, rinkdami dialektologinę medžiagą bei frazeologizmus. Savo gyvavimo laikotarpiu būrelio veiklos profilis keitėsi. Pradžioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dialektologijai, vė liau — kalbos istorijai. Dabartiniu metu veikia stilistikos ir struktūrinės-lyginamosios kalbotyros sekcijos. Išsiplėtė ir nagrinėja mų problemų ratas. Būrelio nariai rengia spaudai seniai pagei daujamą lietuvių-rusų frazeologijos žodyną, renka gimtosios kal bos sinonimus, seka gramatikos ir stiliaus klaidas, vis dar pasi lakančias spaudoje, teatre ir kt. Be to, leidžiamas didelės apim ties sienlaikraštis , Lingva", ruošiami stendai „Taisyklingai kalbė kime", Universiteto daugiatiražiniame laikraštyje dažnai spausdi nami kalbos klaidų taisymai. Kasmet skelbiamas „Kalbos kultū ros mėnuo". Pagrindinė būrelio darbo kryptis — statistinė lingvistika. Sti listai (vadovas doc. J. Pikčilingis) baigė skaičiuoti leksemų ir jų formų dažnumą V Mykolaičio-Putino mokslinės ir grožines li teratūros veikaluose, t. y. statistiniu metodu tyrė individualų stilių. O struktūrinės-lyginamosios kalbotyros sekcija (vadovas dėst. A. Girdenis) skaičiavo lietuvių kalbos fonemų dažnumą ir ju išsidėstymą. Tyrinėjimų rezultatai bus paskelbti XVIII Studen tų mokslinės draugijos konferencijoje. Joje būrelio nariai per skaitys 9 pranešimus. Studentų mokslinėje veikloje gerai pasižymėjo V k. stud. J. Abaravičius, IV k. stud. R. Venckutė, G. Jurkūnaitė, A. Kepalaitė, III k. stud. E. Šimkūnaitė, II k. stud. D. Tarvydaitė ir kt. Lietuvių kalbos katedra ir būrelis šefuoja Dusetų K. Būgos vardo vidurinę mokyklą. Jau tapo tradicija kasmet gruodžio mė nesį apsilankyti įžymaus kalbininko gimtinėje, pasisvečiuoti pas moksleivius. „Universiteto lituanistų viešnage — tai džiugi duseliečių šventė", — pasakė lietuvių kalbos ir literatūros mokyto ja S. Kizevičienė, artimai pažinojusi K. Būgą. Būrelio susirinkimuose dalyvauja ir garbės svečiai. Studentai buvo susitikę su pasaulinio garso lingvistais C. Kudzinovskiu ir V. Ivanovu. Dažnai kalbos mylėtojus aplanko prof. J. Balčikonis. Ateityje bus suruoštas susitikimas su Akademinės lietuvių kalbos gramatikos I tomo autoriais. V. GRABAUSKAS, III kurso lituanistas
Kraičio skrynioje (ATKELTA IS 3 PUSLAPIO) kurnu, radijo aparatų kokybe, elektrinių patefonų eksploataciniu patikrinimu. Studentų moksliniame-tiriamajame darbe daugiausia dalyvau ja vyresniųjų kursų studentai. Pageidautina, kad Į būrelių veik lą įsijungtų antrakursiai ir trečiakursiai. Juk bus įkurti dar du nauji būreliai: darbo ekonomikos ir Kibernetikos (prie kiberneti kos katedros). Ieškoma priemonių, kaip pagerinti būrelių veiklą. Čia daug galėtų padėti komjaunimo organizacija, pvz., stiprinda ma drausmę Ir t. t. Įvedus griežtą drausmę, pagerinus katedrų vadovavimą, sumaniai taikant SMD nariams skatinimo priemo nes, bus galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų.
Medicinos fak. SMD pirmininkė Z. GERDAITYTE: Nuo pat mokslo metų pradžios fakulteto SMD vyksta kruopš tus darbas. Visas dėmesys skiriamas surinktos medžiagos apdo rojimui. Tik dabar paaiškėja visų metų darbo rezultatai. XVIII Universiteto SMD konferencijai paruošėme 28 praneši mus, kiek mažiau, negu praėjusiais metais. Daugiausia darbų pa teikė terapijos (pirm. J. Anu.ašiūnaltė) ir akuSerųos-ginekologijos (pirm. L. Indrijaitytė) moksliniai būreliai. Busimųjų terapeutų darbo tematika — širdies-kraujagyslių patalogija ir gydymo problemos. Akušerijos-ginekologijos sekcijoje pranešimų bus daugiau, negu ankstesnėse komerencijose. Daugelis jų — kelerių metų darbo rezultatas. Du moksliniai darbai — stud. L. Dampkauskaitės ir D. Malciūtės „Lėtinių salpingitų gydymas hidrotubacijomis" bei J. Andrašiūnaitės ir H. Ramanausko „Ligonių, sergančių mitraline stenoze, fonokardiografijos ir polikardiografijos duomenys prieš ir po komisurotomijos" — atstovaus mūsų fakultetui Visasąjun ginėje studentų mokslinių darbų apžiūroje. Kiekvienais metais konferencijose dalyvauja svečiai iš kitų aukštųjų medicinos mokyklų. Pasidalinimas patirtimi mokslinia me darbe tapo tradicija. Stiprūs draugystės ryšiai jungia musų fakulteto SMD su Gardino ir Kauno studentais. Į musų konfe rencijos programą įtraukti aštuoni svečių pranešimai. Po ilga metės pertraukos dalyvaus ir Kijevo Medicinos instituto atstovai. Stengiamės, kad konferencija praeitų kiek galima geriau ir įdomiau.
Matematikos ir mechanikos fakulteto IV kurso KPI grupės stud. V. PAULAUSKAS ir R. LAPINSKAS: Matematikos ir mechanikos fakulteto SMD nėra gausi. Gal todėl, kad moksliniame darbe gali dalyvauti tik vyresnių,ų kur sų studentai. I ir II kursai į SMD darbą lieka neįtraukti. Ži noma, tą trūkumą galima būtų likviduoti, organizuojant būre lius bei seminarus, kuriuose studentai, dar negalį spręsti moks linių problemų, bent pagilintų matematikos žinias. Iš dabar veikiančių būrelių savo veikla pasižymi ilz. mat, m. k. A. Bikelio vadovaujamas tikimybių teorijos būrelis. Jo nariai dirba aktualų mokslinį darbą. Pvz., F. M.šeikis supažin dino būrelio narius su savo darbu iš fundamentalios L. Kubik o teoremos srities. Si labai sudėtinga teorema yra neteisingai įro dyta, ir F. Mišeikis kaip tik ieško kelių klaidoms ištaisyti. Aišku, problemos labai įdomios, tik gaila, kad taip maža drąsuolių, norinčių jas spręsti. Iki šiol seminarą lankė tik KPI gi upės studentai. Aišku, didžiausias matematikos ir mechanikos fakulteto rū pestis —- XVIII SMD konferencija. Numatoma perskaityti net 25 pranešimus, iš kurių 6 tenka III ir IV kursų studentams. Vien tikimybių ir skaičių teorijos sekcijos nariai paruošė 12 prane šimų. Iš jų aštuoniems vadovavo docentas V. Statulevičius.
Stasys JUČAS Šių metų lapkričio 9 diei J eidamas 65-uosius gyvenimo n. tus, staiga mirė Gamtos fakuitej to laborantas Statys Jučas. Vėl lionis, būdamas kumečio sūnuj nebaigė aukštojo mokslo, J čiau 1924 m , kuriantis prie Kad no Universiteto geologinei kati d rai ir kabinetams, jis pradėja dirbti gco.ogijos srityje. Neat i] traukdamas nuo savo pamėgtoji darbo St. Jučas Universitete I tarnavo 40 metų. Jis kartu Į to meto mokslininkais patyrė Į ekspedicijų sunkumus, ir geol I ginio darbo romantiką. Vyksi tant mūšiams dėl Vilniaus išv I davimo, St. Jučas, rizlkuodam I gyvybe, saugojo geologų tui I — kolekcijas, aparatūrą. Už i kilnų poelgį St. Jučas buvo a I dovanotas LTSR Aukščiausios: I Tarybos Prezidiumo Garb Į raštu. Už sąžiningą darbą - j ii buvo ne kartą apdovanojam I Universiteto Garbės raštais. į Velionis buvo pavyzdys ja >1 nesniems draugams: visus darb i Jis atlikdavo atidžiai, sąžining, I gerai, dirbo, nesigailėdamas la I valaikio. Stasys Jučas savo patI rimą mielai perduodavo kitiei I mokslo darbuotojams. Į Šviesus, kuklus eilinio geol I gijos darbininko Stasio Jučo : I minimas ilgai išliks bendradarl bių atmintyje. I GRUPE DRAUGŲ I Universiteto studentų prof I komitete gauti sanatoriniai I kelialapiai: j i 1. I DRUSKININKUS (sana- I 1 torija „Draugystė“) — 1965. I XII. 13 — 1966. I. 7; 2. 1 BIRŠTONĄ (sanatorijai „Tulpė“) — 1965. XII. 3-1 1965. XII. 28; ( 3. Į BIRŠTONĄ (sanatorija I „Spalis“) — 1965. XII. 19 — I 1966. I. 13; I: 4. Į DRUSKININKUS (sana | ) torija „Tėvynė) — 1965. XI I 30 — 1965. XII. 25; ( S udentus, norinčius gydy-1 ) tis, prašome pristatyti pareiš- I j kimus su atitinkamais doku- I ( mentais studentų profkomite I ) tui iki š. m. lapkričio 25 die- I l nnsI ( STUDENTŲ PROFKOMITETAS I
llgamefam darbuotojui I;1 Stasiui JUČUI mirus, Univer- I 1 siteto Rektoratas, Gamtos I fakulteto dekanatas ir visuo-l> | meninės organizacijos nuo- I ; širdžiai užjaučia velionio šei- K; mą artimuosius. B<
Chemijos fakulteto diplomantė ST. KALESNIKAITĖ:
Buvo ir... nebėra Iš tolimų Čiurlionio bendra bučių suplaukdavo studentai į „Tauto” valgyklą numalšinti al kio kirminą. Susidarydavo ei lės. Ilgos ir trumpos. Ir patieka lai ne tokie jau puikūs — ne kartą tekdavo žlėgtainį kietą it puspadis sukrimsti ar pusžalį varškėtį sugromuliuoti. Bet... prikimštas skrandis darydavo sa vo: pamiršdavai ir blogą skonį, ir netvarkingą valgyklą. Deja! Ir dar kartą — „Dejai" Jau se niai nebeskuba takeliu išalkėliai, nebematai garų debesio ties du rimis ir neužuodi masinančio kvapo (neslėpsiu — jis ne vieną priversdavo paspausti žingsnį ir pasiekti išganingą vietą). Ne dieną ir ne dvi bandžiau patekti į vidų. Veltui. Beliko tik graudžiai apraudoti savo
nesėkmę ir... laukti. Ir vieną die ną... Pa vyko I Ir dar kaip pavy ko! Baltos („tikriausiai kalkių" — pagalvojau) pėdos vedė į valgyklą. Tyliai (negalima juk trukdyti darbo!) pravėriau du ris ir sutikau... Meilų žaliaakį... katiną, vienintelį triūsiančiųjų atstovą. Žmonių — nė kvapo, tik suverstos kėdės ir apdulkėję stalai džiugino akį. O kieme, šalia surūdijusios gelžgalių krū vos, šąla naujas inventorius (at siųstus net iš Kirgizijos) ir lau kia, kol lietuviškos snaigės už migdys jį amžinai (kaš žino?). O studentai klausia, ar ilgai teks pliurpinti šaltą kefyrą bufete (dabar ne vasara!) ir ruošti žy gius į tolimas valgyklas? Kada pagaliau sulauksime atsakymo? A. KIRVAITIS
KONCERTAS — STUDENTAMS Šiandien ar rytoj Jūs mieste pamatysite skelbimus: „Sim foninis koncertas jaunimui". Sj koncertą LTSR Valstybinė Filharmonija rengia Jums, DRAUGAI STUDENTAI! Atvirai kalbant, Jūs gana reti svečiai simfoniniuose koncertuose; mums šiek tiek nesuprantama, kodėl Jūs, mylėdami rimtą knygą, grrą eilėraštį, rimtai besidomį menu, vengiate tik rosios muzikos. Lapkričio 23 d Jums nuobodžiauti tikrai neteks. Į sim foninį koncertą — programą įtraukti įdomiausi, populia riausi įvairių kompozitorių simfoniniai kūriniai bei jų fragmentai. F. LAURINAITIS, LTSR Valstybinės Filharmonijos literatūrinės dalies vędėjas.
Yra žinoma, kad labai maži katalizatoriaus kiekiai gali pa greitinti reakcijas tūkstančius ir milijonus kartų. Jei mes pasi rinksime reakciją, kurioje mums rūpimas fonas būtų katalizato riumi, tai, sekdami tos reakci.os greitį, palės.me nustatyti labai mažus katalizuojančio šią reakciją iono kiekius. Tokie metodai, kurie remiasi reakcijų greičio matavimais ir jo panaudojimu medžiagos mikrokiekiams nustatyti, yra vadinami kinetiniais analizės metodais. Kinetiniai metodai yra nauja analizės chemi jos šaka. Jais galima nustatyti 10 8—1O~10 ir dar mažiau pro cento priemaišų Įvairiuose reagentuose, puslaidininkiuose ir kt. Būdama antrame kurse, aš pradėjau domėtis šiais antriniais me todais. Skaičiau pranešimus visose konferencijose. Be to, buvau išvykusi su pranešimais Į Kazanę, Tartu, Rygą, Minską ir kt. Mano darbas moksliniame būrelyje peraugo Į diplominį. Šiuo metu ruošiu darbą „Mangano mikrokiekių nustatymas kinetiniais metodais". Drauge su vadove E. Jasinskiene paruošiau spaudai straipsnį.
I
STUDENTE,
I
1 ■■ |ė Reiškiame gilią užuojautą 11 Istorijos ir filologijos fakul-|r teto nrodekanui Jonui BAL-|t KEVICIUI, jo brangiai moti- |r nai mirus. lt IFF DEKANATAS IR |r VISUOMENINĖS |° ORGANIZACIJOS Ik .................. ...... 11' Ii. w
Istorijos ir filologijos fakulteto orodekaną doc. Joną BALKEVIČIŲ, jo motinai mirus, nuoširdžiai užjaučia Ir kartų liūdi LIETUVIU KALBOS IR LlTERATUROS KATEDROS
IP 1° I I
Į
I Į
Ketvirtakursė medikė D. MARKEVIČIŪTE: Daugelis mūsų studentų dar gyvena vasaros įspūdžiais, ku riuos veria prisiminti. Birželio-liepos mėnesiais mes atlikome mokomąją praktiką Šilutės rajono centrinėje ligoninėje. Dirbome subordinatoriais. Si praiaika buvo mums labai naudinga. Mes įgijome ne tik praktinių žinių, bet ir dalyvavome IV kurso studentų-medikų mokslinėje konferencijoje. Ji buvo paruošta praktikos metu vie tos gydytojų — praktikos vadovų — ir mūsų studentų inicia tyva. Konferencijoje dalyvavo ir kiti mūsų draugai, atliekantiejl praktiką Pagėgiuose, Rietave, Klaipėdoje, o taip pat Šilutės raj. ligoninės gydytojai ir mūsų vadovai: gyd. A. Venckauskas, gyd. J. Dauderys ir kt. Konferencijos metu buvo perskaityti 5 pranešimai: stud. A. Jonušaitės „Neobenzinolio taikymas psoriazės gydymui" (moks linis vadovas Šilutės raj. ligoninės gyd. Juozaitis), stud. D. Mar kevičiūtės „Šlaunikaulio kaklelio lūžimų gydymas ŠJutės raj. ligoninės sąlygomis" (moksl. vad. gyd. Tamoševičius), stud. S. Sakarausko „Ronovaskulinės hipertonijos gydymas, protezuojant inkstų arterijas" (moksl. vad. gyd. Vyt. Sirvydis). Po pranešimų vyko įdomios diskusi,os. Su naujais chirurgi jos mokslo pasiekimais supažindino gyd. J. Dauderys. Klaipėdos žvejų ligoninės gydytojas Daukantas papasakojo mums apie plastines pirštų operacijas ir kt. Linkime savo draugams ketvirtakursiams ir toliau pratęsti šią tradiciją — organizuoti mokslines konferencijas praktikos metu.
Istorijos Ir filologijos fa- I kulteto orodekaną docentą I Joną BALKEVIČIŲ, brang ai I motulei m-rus, qiliai užlaučia B I'.' KURSO LITUANISTAI i
,
... I !
— „Tarybinio studentoredakcija nuoširdžiai užlaučia docentą Joną BALKEVIČIŲ, jo mylimai motinai mirus.
j|i I , Į| T" Bei l'<?
OOOOOOOOOOOOOOOOOOOt: ič
Redaktorius J. GlKDVAiNIS
--------------------------------------- _ SĮ Kor°ktorės: G. BAGDONAVI CIUTE, A. KEPALAITĖ, A. ŠKIU iU DAITE, D. ZENKEVICIŪTĖ. lu:
Mūsų adresas: d< Vilnius, Universiteto 3. Tele- iš fonas: 7-79-17. v. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuve. TIRAŽAS 2500 EGZ. LV
11988
Užs. Nr. 653’