Cčwvbii)is suuoencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. spalio 18 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Didžiuojuosi savo draugais LLKJS Universiteto ko miteto nutarimu geriausia komjaunimo grupe pripa žinta MMF taikomosios matematikos spec. IV k. 1 grupė (sekretorius J. Valančius).
„Pašalintų dėl nepažangu mo nėra", — gali drąsiai raportuoti mūsų seniūnas Z. Kryžius, o bet kuris grupės studentas būtinai pridurs: „Ir būti negalil". Tai ne aklas įsitikinimas, o pagrįstas tvir tinimas. Nuoseklus darbas kiekvieną dieną, paskaitų lankymas, konspektavimas, visuomeninių mokslų semina rai ir reikiamas pasiruoši mas jiems leido pasiekti ge rų rezultatų visose šešiose sesijose. Pavyzdžiui, bendras pavasario sesijos egzaminų vidurkis — 4,75, o visuome ninių mokslų — 4,8. Ir nie ko nuostabaus šiuose skai čiuose, reikia tik visą se mestrą dirbti tolygiai, ruoštis laboratoriniams, pratyboms, ir tada sesijos metu keblumų nebus. Įdomiai ir turiningai grupėje vyksta visuomeninių mokslų seminarai. Čia ne tik iškeliami filosofijos, paties gyvenimo padiktuoti klausi.
mai, bet ir į juos atsakoma. Įpratome nesivaržyti draugų, dėstytojų. Kiekvienas sugeba išreikšti savo nuomonę, pasi ginčyti (o dažnai ir labai aštriai) su draugais, apginti savo įsitikinimus. O jeigu jie klaidingi? Nieko baisaus. Juk auditorijoje mūsų disku sijas stebi dėstytojas, kuris visada ras teisingiausią atsa kymą, paaiškins klaidas, ne leisdamas „nusifilosofuoti“. Gal kaip tik tokios nuotai kos trūksta mūsų komjauni mo susirinkimams. Bet tai dar galima pataisyti. Jau po I kurso, pralaužę sunkiausius studijų ledus, ru denį geriausios akademinės grupės konkurse buvom pri pažinti nugalėtojais. Vėl įtempti metai studijų, moky mosi pilnąją to žodžio pras me, darbo, kuris iš 25 žmo nių, įsimylėjusių matematiką, sukūrė darnų kolektyvą. Po metų, dabar jau II kursų tarpe, mūsų grupė — vėl geriausia. Dvi piniginės pre. mijos, kelionė į Maskvą — tai lyg paskatinimas ir se kantį kartą apginti iškovotą vardą, kuris neatneša jokių privilegijų, o tik kaskart nau jai ir vis daugiau įpareigoja.
Nr. 31 (890)
Universitete — tai dar vie nas aukštas mūsų darbo įver tinimas, ir mes įsitikinę, kad užteks jėgų šį vardą išsau goti. B. BALASAITYTĖ
Nuoširdūs ir draugiški ryšiai sieja mus su artimiausiais kolegomis — taikomosios matematikos II grupe. Bendros paskaitos, pasirinktiniai kursai, talkos kolūkiuose, PDG normų laikymas. Ir čia vyksta lenktyniavimas už geresnius darbo rezultatus. Kitas svarbus komjaunimo uždavinys — asmenybės formavimas. Visapusiškai išsilavinęs studentas, visų pirma, geras savo specialy. bės žinovas — tai ne svajonė, o gyvenimo padiktuotas reikalavimas. Ir nebandykime jo nesilaikyti. Įsisavinti gautas žinias, savarankiškai dirbti su nurodyta literatūra, sekti naujausius mokslo pasiekimus savo srityje būtina. Kaip tik tai ir sudaro mūsų grupės kasdienybę. Ir anaiptai ne pilką, o kupiną ieškojimų ir atradimų. Šią vasarą aštuoniems geriausiems grupės studentams buvo suteikta galimybė klausytis paskaitų Krokuvos ir Greifsvaldo uni versitetuose, susipažinti su jų darbo specifika, aplankyti ESM centrus. Studentai ir dabar su pagarba prisimena prof. Bitnerį ir kitus. Tai buvo daugiau pažintinės reikš-
mės mokomoji praktika, kuri labai praturtino musų studentišką pasaulį. Nuoseklus specialybės studijavimas, puikūs sesijų re zultatai — ne vienintelis apžiūros-konkurso vertinimo kriterijus. O kur dar visuomeninė veikla, paklausite, kur laisvalaikis (nors kiek jo telieka!)? Ir štai atsakymas: Zigmas — SMD sekcijos pirmininkas (beje, Lenino stipendininkas), Viktoras — Universiteto Kraštotyros klubo narys, Romanas — LLKJS Universiteto komiteto narys, Stasys groja Universiteto pučiamųjų orkestre, Regina — fakulteto komjaunimo biure kurso sekretorė, Grupė didžiuojasi ir savo sportininkais, ginančiais fakulteto ir Universiteto spor tinę garbę įvairiose varžybo. sė. Grupės komjaunimo organizacija pripažinta geriausia
Man teko su jais dirbti talkose, per nai buvau jų kuratorė. Savais ir brangiais tapo jie per trejus metus. . . .Vėl kažko susirūpinęs Kostia, tas grupės baromet ras. Virgos galva pramušta visais sportais. Konstrukty viai, logiškai, tikrai matema tiškai mąstąs Alius. Zigmas — autoritetingiausia valdžia. Kęstutis labiausiai mėgsta sūrį su džemu, o Janinos ho bi— užsienio kalbos. Ideolo ginis vadas — Juozas. Dana, Birutę ir Rūtą gali sutikti už kelių tūkstančių kilometrų — pavydėtina kelionių romanti ka! Fotoreporteriai Viktoras ir Rimas, abu Dagiai, bet ne broliai. O kokie seminarai būtų be Antano? Visi šie ir kiti, nepaminėti, — be galo skirtingi žmonės, bet jie — vieningas, tvirtas kolektyvas. Kolektyvas, ku riame tinginiavimas — di džiausias ir visuotinai smer kiamas nusikaltimas, o mei lė matematikai — įrodymų nereikalaująs faktas. Jie visi be galo darbštūs, todėl jiems taip viskas ir sekasi.
V. Braziūno nuotraukose: keli šios grupės studentai, kairėje — R. Jankauskaitė, ir A. Gasėnas. Apačioje —
D. Krapavickaltė, R. Simonai tytė, R. Januškevičius, L. Mi siūnaitė, B. Balašaitytė, S. Jukna.
2. Pirmą kartą pasijutau TSRS piliečiu, kai teko pa buvoti užsienyje. Tai buvo didelis, geras jausmas. Anks. čiau apie tai retai galvoda vau. Gal todėl, kad mūsų ša lis tokia didelė, gal todėl, kad dar niekada neatstova vau jai, o gal ir todėl, kad dar neteko atlikti darbų, reikšmingų visai šaliai, vi siems žmonėms. 3. Labai sunku atsakyti keliais žodžiais. Tai žmogaus gyvenimo esmė — bendrauti su žmonėmis, turėti daug brangių žmonių, mylėti... O tautų draugystė — viena gražiausių žmogiškumo pasi reiškimo formų. Tai didelio, prasmingo gyvenimo laidas. 4. Trūkumų randu daug — žmogus, tur būt, niekada ne bus tobulas. Bet kovoti su jais ne visada užtenka drą
sos, o gal ir žinių. Dažnai nusiraminu tuo, kad tai tie siogiai manęs neliečia, o tie, kurie susiduria — susidoros ir be manęs. 5. Apie pasirinktą profesiją stengiuosi galvoti kuo rea liau. Tačiau norisi matyti ir romantikos bei prasmės. Tur būt, todėl ją ir pasirinkau. 6. Mėgstamiausia knyga? Tokios, kaip ir labiausiai" pa tinkančios dainos, negalėčiau išskirti. Daug yra nuostabių knygų, dainų. Daug dar rei kia išgirsti, perskaityti. Ir požiūris kinta — matyt, au game. 7. V. Leninas — lyg di džiulis žemynas. Daug kartų
teks eiti ir eiti į jį, vis ką nors naujo atrandant. O šiandien labiausia jaudina ir, man atrodo, reikalingiausi jo žodžiai: „Pagal būtinybę kiekviena karta priversta ei ti į socializmą kitaip, ne tuo keliu, ne ta forma, ne tose aplinkybėse, kaip jos tėvai". 8. Mano manymu, revoliu cionieriaus sąvoka nepakito. Jam ir šiandien būdingos to kios savybės, kaip ištikimybė bendram reikalui, aiškus po žiūris į ateitį, nepakantumas abejingumui. Revoliucionie rius talpina savyje viso pa saulio problemas, jomis gy vena. Z. JUKNEVIČIUS
PASTABOS PARAŠTĖSE
V. ŠALTENYTĖ
Vaikinai ir merginos! Uoliai r įsisavinkite
marksistinį-lenininį mokymą, mokslo,
technikos ir kultūros
laimėjimus! Gausinkite šlovingas
tarybinės liaudies revoliucines, kovų ir darbo tradicijas!
Aktyviai kovokite už TSKP XXIV
suvažiavimo
nutarimų įvykdymą!
50 METŲ SU LENINO VARDU ŠIEMET ŠVENČIAME PENKIASDEŠIMTIES METŲ SU KAKTĮ, KAI KOMJAUNIMUI BUVO SUTEIKTAS V. LE NINO VARDAS. TA PROGA ĮVAIRIŲ FAKULTETŲ KOMJAUNUOLIAMS PATEIKĖME TOKIUS KLAUSIMUS: 1. Kaip ugdai savyje komunistinius bruožus? 2. Kada iš tikrųjų pasijautė! esąs TSRS pilietis? 3. Kokie žmonių tarpusavio santykiai (tautų draugystė, meilė, bičiulystė) tau brangūs ir kodėl? 4. Ar kovoji su trūkumais, kuriuos randi? 5. Ką žinai, ką galvoji apie savo busimąją profesiją? 6. Tavo mėgstamiausia jaunimo knyga, daina; žmogus, kuriuo norėtum sekti? 7. Kokie Lenino žodžiai, darbai tau reikšmingiausi, rei kalingiausi? 8. Koks, tavo supratimu, revoliucionierius turi būti šian dien?
1. Tai vyksta nepastebi mai, kasdien. Įsitikinimai IŠ TSKP CK ŠOKIŲ formuojasi susiduriant su vi su tuo, kas mus supa, — žmonės, knygos, gamta.
Darbas tampa poreikiu, kai supranti jo prasmę, kai jis tau patinka. Sąmoninga drausmė — teisingo požiūrio rezultatas.
Teisės fakulteto III k. studentas
Draugystės keliai veda į Erfurtą Dešimt dienų VDR Er furto apygardoje viešėjo mūsų universiteto delega cija: partijos komiteto sekretorius doc. P. Berna tavičius, Medicinos fakul teto dekanas prof. S. Pavilonis ir komjaunimo ko miteto sekretoriaus pava duotojas J. Pečkaitis. Apie šios kelionės tikslą mūsų korespondentui papasako jo delegacijos vadovas doc. P. Bernatavičius:
— Buvom nuvykę į Er furto Medicinos akademi ją apsvarstyti draugystės ir bendradarbiavimo su tarties projektą. Abi aukš tosios mokyklos numato užmegzti ryšius mokslo, mokymo ir kultūros srity se. Noriu pastebėti, kad mokslo srity šis bendra darbiavimas vyks dau giausia tarp Medicinos akademijos ir mūsų Me dicinos fakulteto. Projek
te yra numatyta siųsti dėstytojus skaityti pa skaitų, dalintis darbo pa tyrimu, stažuotis. Taip pat numatoma keistis in formacija ir publikacijo mis, studentų statybinin kų būriais, fotoparodomis ir kita. Sutartį numatoma pasirašyti ateinančių me tų pradžioje. Tada į Vil nių žada atvykti Erfurto Medicinos akademijos at stovai.
Erfurte dalyvavome VDR 25-mečio ir Medici nos akademijos 20-mečio iškilmėse. Jose sveikini mo kalbą pasakė prof. SPavilonis. Draugams vo kiečiams įteikėme sveiki nimo adresą ir tautinę juostą. Viešnagės metu susipažinome su pačia akademija, jos institutais ir klinikomis, kitais Erfur to apygardos gydymo centrais, aplankėme Vei marą, Gotą, Buchenvaldą, Eizenachą ir kitus mies lūs.
„BE SKOLŲ IR AKADEMINIŲ ATOSTOGŲ!"
KONFERENCIJA
Sitam dideliam
BŪRY... Spalio 14 d. Kolonų salėje Vėl mes kartu. Po visų įvyko respublikinė mokslinė bulviakasių ir linarūčių. Ne konferenci ja „Sočiai i s t i- vien tik senieji ramuviečiai, nis realizmas — meno kūry bet ir tie, kas šią vasarą da bos metodas". Joje buvo iš lyvavo Joniškėlio kompleksi klausyta beveik dvidešimt nėje kraštotyros ekspedicijo pranešimų, kuriuos paruošė je, ir — pirmakursiai, vyres Vilniaus universiteto, Inžine. nių draugų ar paprasčiausiai rinio statybos instituto, Šiau skelbimų sugundyti. lių ir Vilniaus Pedagoginių Vienas po kito vis dar institutų dėstytojai. kaišo nosis į 31-ąją auditori Konferencijoje dalyvavo ją pavėlavusieji, nors ir be Lietuvos KP CK mokslo ir jų čia jau pilna. Pirmakur mokymo įstaigų skyriaus ve sius „instruktuoja" mūsų va dėjas J. Bielinis. dovas vyr. dėst. V. Mačie kus. PARODA Tik visiems sugužėjus į Fizikų ir matematikų skai Studentų kavinę, senieji pra. tykloje eksponuojami III k. deda kritiškai vertinti „pa studento Jono Krivkos pie pildymą". Bene daugiausia šiniai. Siužetinė jų tema — fuksų fizikų. Aišku, čia negimtosios tėviškės peizažas. apseita be Regimanto (vado Juose subtiliai perteikti įvai vavo- jiems kolūkyje). O ši rių metų laikų vaizdai tary tos smagios dainininkės pasi tum sudaro gamtovaizdžio rodo matematikės besančios. ciklą. Nuoširdžių atsiliepimų „Šaunūs fuksai“, — džiaugiasi autorius susilaukė iš savo Živilė. O kol devintas pra bendrakursių ir dėstytojų. kaitas ratelį besukant nuga Pasirinktoji fiziko specialy ruoja, — nedideliame ekra bė reikalauja stropaus darbo, ne keičiasi pažįstami veidai, studijoms tenka skirti ne išvaikštinėtos apylinkės: Luo vieną vakarą. Be to, laiko kė, Joniškėlis, Mardasavas... atima ir visuomeninis dar. — Kviečiame ir pas mus, bas: vadovauti grupės kom — prašo vakaronės svečiai iš jaunimo organizacijai nėra Liaudies buities muziejaus paprasta. Tačiau dar viduri Rumšiškėse. — Mums labai nėje mokykloje pamėgtas reikia tokio linksmo visuo piešimas įaugo į studentišką meninio aktyvo. gyvenimą. Kodėl gi ne? Nukaksim vi I. bacytE su būriu... I k. žurnalistė G. KADŽYTE
SDAALR______________ ORGANIZACIJOSE
Taip man atsakė pirmakursis, busimasis matematikas iš Vilkaviškio Arvydas Bagdonavičius į klausimą, kaip norė tų studijuoti senojoje Alma Mater. O įsitikinti, kad fuk sai drąsiai varsto auditorijų duris, galima, pasikalbėjus su jo draugais — Mariumi Jurgaičiu, Vytu Svičiuliu ir Kęstučiu Senuta. Žinoma, greičiau susivokti Universiteto kiemelių ir koridorių labirinte jiems lengviau, nes Vii. niaus 15-tosios vidurinės mokyklos auklėtiniai bent iš iš orės geriau pažįsta Universitetą. Tačiau naujoje aplinkoje pirmieji žingsniai visuomet nelengvi, susiduriama su įvairiais barjerais: padidėjusiu savarankiško darbo krūviu, nauja dėstymo metodika ir kt. Bet vis dėlto V. Svičiulis kalba Universiteto naudai: — Mokykloje 45 minutes išsėdėti ne visuomet lengva, o čia ir nepastebi, kaip pusantros valandos paskaitoje prabėga. Vytas Svičiulis drauge su Kęstučiu Senuta studijuos teorinę fiziką. Mokslas ne iš lengvųjų, bet juk sakoma, kad našta, kurią užsikrauni pats, nesunki. O vaikinai sa vo pamėgtą dalyką pažįsta: M. Jurgutis dalyvavo respub likinėje Jaunųjų matematikų olimpiadoje Prienuose, kiti irgi ne pirmą kartą susiduria su tiksCaisiąis mokslais. Ti kėsimės, kad ryžtas neišblės, juo labiau, kad sutikome juos einant į skaityklą šeštadienį, tą dieną, kai ir „senjo rams" ne visada mokslas galvoje. Tad skolų nebus, ar ne, pirmakursiai? V. GAIŽAUSKAITE I k. žurnalistė
EINANTYS SU GYVENIMl Žmogus, netekęs regėjimo, giliau už bet ką su pranta, ką reiškia mokslo žinių šviesa, nepaliauja mas dvasinis tobulėjimas. Aklieji ir silpnaregiai mokosi vidurinėse, specialiosiose ir aukštosiose mo kyklose. Be aklųjų vidurinės mokyklos Kaune, pi.i čią švietimo vagą varo suaugusiųjų vidurinė mo kykla su filialais stambiausiuose respublikos mles tuose. Joje mokosi 555 draugijos nariai Draugija negaili lėšų, remdama savo mokslo įstaigas pado dama mokykloms, kuriose mokosi jos narių vaikui Brandos atestatas. au’<:šiosios mokyki >s dinlonu. neregių tarpe nebe naujiena Aklas studentas, mo kytojas kompozitorius, rašytojas, aukštosios m<> kyk'los dėstytojas — štai kokiu žmonių turi išsiup džiusi Lietuvos aklųjų draugija, kuri šių metų spa lio mėnesį mini savo įkūrimo 30 meti. Apie vieną jų, dirbantį mūsų universitete, neseniai pa pasakojo „Gimtojo krašto"laikraštis:
PIRMASIS RESPUBLIKOJE
KAD EISMAS BOTŲ SAUGUS
Spalis — sąjunginis sau gaus eismo mėnuo. Valstybi nės autoinspekcijos ir visuo menės rūpestis dabar — stengtis, kad gatvėse Įvyktų kuo mažiau nelaimingų atsiti kimų — tiek dėl vairuotojų, tiek ir dėl pėsčiųjų kaltės.
Atsakingas laikotarpis
Gražiai tam pasitarnaus ir Universitete pradėtas skaityti šešių valandų Kelių eismo taisyklių kursas. Spalio—lap kričio mėnesiais pirmų kursų studentams jį skaitys VAI darbuotojai V. Cereška ir A. Stankevičius.
renciją (vienas delegatas nuo dešimties žmonių) Naujai išrinkti komitetai ir organizatoriai turėtų iš pat pirmųjų dienų steng tis, kąd būtų įvykdyti riimti nutarimai ir planai. SDAALR Universiteto komitetas kviečia visus narius aktyviai dalyvauti rinkimuose ir ataskaitose Kviečiame visus studen tus, dėstytojus ir darbuo tojus būti mūsų organiza cijos nariais. Aktyviai da lyvaudami jos veikloje jūs padėsite stiprinti mū sų Tėvynės gynybinę ga ilą. B. BLAŽYS SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas
SDAALR Universiteto Organizacijose prasideda ataskaitiniai susirinkimai. Lapkričio 20 dieną numa tyta surengti SDAALR XXI konferenciją. Šie renginiai turi padėti to liau gerinti patriotinį jaunimo auklėjimą. Partijos komitetas, ap svarstęs mūsų organizaci jos ataskaitų ir rinkimų planą, savo nutarime re komendavo visoms parti nėms ir komjaunimo or ganizacijoms, fakultetų ir skyrių vadovybei suteikti rimtą pagalbą SDAALR komitetams. Kol fakultetų organiza-
cijose neprasidėjo bendri susirinkimai, akademinėse grupėse būtina išrinkti SDAALR organizatorius. Komitetų pirmininkai turi pasistengti, kad būtų iki galo įvykdyti jų darbo planai: surinkti nario mo kesčiai, išplatinti loterijos bilietai, priimti nauji na riai. Ataskaitinius praneši mus reikia iš anksto ap svarstyti- Kartu su parti nėmis ir komjaunimo or ganizacijomis, administ racija numatyti kandida tus į naujus komitetus. Rekomenduojami žmonės
turi būti geri organizato riai, sugebantys dirbti jaunimo tarpe idėjinį-politinį, karinį - patriotinį darbą, stengtis, kad kuo masiškiau būtų dalyvatį jama techninėse sporto šakose. Ataskaitiniai - rinkimi niai susirinkimai turėtų būti gerai paruošti idėjiš kai ir politiškai. Reikia ne tiktai parodyti teigia mas darbo puses, bet stengtis išsiaiškinti ir tai, kas trukdo geriau dirbti. Visi susirinkimai iš rinks delegatus į SDAALR Universiteto XXI konfe
Šeštadienį Trakuose vyko paskutinės šį sezoną akade minio irklavimo aukštųjų mokyklų pirmenybių varžy bos. Pergalę šventė dvi Kau
no aukštosios mokyklos. Pir mąją vietą bendrakomandinėje įskaitoje iškovojo KKI studentai, po jų — KPI ko manda. Universiteto sporti ninkai liko treti. Atsisveikindami su šiuo sezonu, kuris Lietuvos akademininkams buvo gana sėk mingas, laukiame naujų per. galių ir ateinančiais, TSRS
taurės" varžybas. Jų progra moje — rankinis (paraiškas dalyvauti padavė devyni fa kultetai, tyli PEF ir ChF spor to tarybos), futbolas, krosas, PDG daugiakovė (kaip pir masis PDG čempionatas Uni versitete). Daugelis varžybų Antradienį Sporto klubo vyks šį savaitgalį. SeštadienĮ, valdybos posėdyje buvo nu 16 vai., prasidės PDG daugia tarta pradėti „Komjaunimo kovė. tautų spartakiados, metais. Be abejo, respublikos rinkti nėje bus gausus studentų bū dabar laukia rys, kūno įtemptas ir sunkus žiemos triūsas. G. PILAITIS
1971 m. gruodžio 24 d. Vilniaus universiteto Ko lonų salėje vyravo iškilminga tyla. Pirmą kartą Lietuvoje mokslų kandidato disertaciją gynė aklas žmogus. Studentai, dėstytojai, draugai, artimieji, pažįstami nekantriai laukė, kaip Istorijos fakulteio mokslinė taryba įvertins Lietuvos aklųjų draugijos nario Povilo Vitkausko kruopštų daugelio metų darbą. Susirinkusiems mokslinis sekretorius priminė, kad Povilas Vitkauskas gimęs 1930 metais. 1960-aisiais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Di sertacijos tema: „Lietuvos Komunistų partijos na cionalinė politika socialistinės revoliucijos ir Tarybų valdžios metais Lietuvoje (1918—1919)". Mokslinis vadovas — istorijos mokslų daktaras, profesorius K. Navickas. Oficialūs oponentai — istorijos m. daktaras, akademikas J. Jurginis ir istorijos mkandidatas M. Tamošiūnas. Istorijos mokslas nelengvai įkandamas aklam žmogui. Išstudijuoti veikalus — dar ne viskas. Is toriniai tyrinėjimai reikalauja didelio tikslumo, griežto chronologiškumo, turi būti grindžiami doku mentais, archyvine medžiaga. Renkant medžiagą disertacijai. P. Vitkauskui reikėjo susipažinti su do kumentais, saugomais Vi'niaus, Minsko, Maskvos archyvuose, atidžiai juos išstudijuoti. — Iškilo didelių sunkumų, — pasakojo profeso rius K. Navickas. — Viena, kai archyvinius doku mentus skaitai pats, ir visai kas kita, kai juos skaito sekretorius. Tačiau Povilas Vitkauskas vyriškai įveike sunkumus. Po slapto balsavimo mokslinės tarybos pirminin kas pranešė: „Vienbalsiai". Povilui Vitkauskui bu vo suteiktas istorijos mokslų kandidato laipsnis. Vilniaus universiteto vyresnysis dėstytojas P. Vitkauskas yra sukaupęs nemažą pedagogi nio darbo patirti. Nuo 1960 m. jis vadovauja semi narams, skaito paskaitas, daug jėgų ir laiko skiria studentu moksliniam rateliui. Studentai gerbia dėstytoją už žinias, erudiciją ir asmens savybes — draugiškumą, paprastumą, optimizmą. V. PETRAUSKAS
V. Kasperavičiaus
nuotraukoje: D. Urnevičiūtės
pjesė
„Daltonikai". Vaidina Kauno Politechnikos instituto liaudies
teatro aktoriai.
Šįmet vėl į Universiteto kiemelius, j naująją salę, rū. si suėjo sugūžėjo teatro mė gėjai. Pamatėme mūsų, Kon servatorijos, Kultūros mo kyklos, LŽŪA, Kauno A. Sniečkaus Politechnikos ins tituto, VU Istorijos fakulteto teatrų spektaklius. . . .Manau, kad pastaraisiais metais, vis dėlto, neblizga mūsiškis teatras. Ypač tai akivaizdu, kai jau turime su kuo palyginti — čia ir pa sisekimai praeityje, ir kitų aukštųjų mokykių teatrai. . . .ir dar viena pastaba. Studentai, baigę paskaitas, eina per Stuokos-Gucevičiaus kiemelį, kai tuo metu ten vyksta spektaklis. Apmaudu tai matyti, nes jie, pirmiau sia, trukdo aktoriams, be to, ir tūlas žiūrovas nesmagiai pasijunta. O juk jų tarpe vi sada yra svečių. K. KAMINSKAS
K:
*
ak i
•
iMBjag
J.
□
A V A I T Apie studentų teatrų festivalį Universitete dija pastatė tą patį veikalą — Just. Marcinkevičiaus poe mą „Heroica arba Prometė jo pasmerkimas". Universiteto „Heroica" buvo vienas įtaigiausių šiųmetinės teatrinės savaitės pastatymų. Jų spektaklis labiau konden suotas, vientisas (atsisakyta neesminių Japeto ir Skulpto. riaus paveikslų), čia visas dėmesys sutelktas į Prometėjo ir Dzeuso susidūrimą. Žinoma, galima ginčytis su universitetiečių vienpusiška Prometėjo traktuote. Jame akcentuoti bemaž vien lyriniai pradai, jis tykesnis ir labiau užguitas žmogus, nei didvyriškas ug nies pagrobėjas, Dzeuso ly giavertis priešininkas. Bet šiuo atveju toks sprendimas pateisinamas visa pastatymo eiga. Juk netgi Prometėjo draugas Hefaistas (B. Valiauga) spektaklyje išsižada jo be svyravimų, sąžinės skrupu lų. Na, o didžiausias „Hero icos. . ." pastatymo privalu mas — Dzeuso paveikslas. E. Būbelis, turėdamas gerus sce ninius duomenis, pademonst ravo mažne profesionalaus aktoriaus meistriškumą. Jo Dzeusas ir nulėmė visą spek R. Vilavlčiaus nuotraukose: taklio nuotaiką. Jis tarsi nuo scenos iš VU teatro pastaty lat primindavo, kad čia tik mų — „Heroicos“ (kairėje) ir „vaidinama", žaidžiama antiki ..Paukšti, ateik čial" nė tragedija (toks sprendimas
Universitete dabar susibūru si kūrybinga ir viena stipriau sių aukštųjų mokyklų savi veiklinė teatro studija, ieškanti savo kelio ir. repertuaro. Universiteto teatras prikėlė iš užmaršties savitą Vydūno dra maturgiją, kuri savo ruožtu nemažai nulėmė kolektyvo polinkį į poetinį mąstymą, sąlygines formas (beje, prieš keletą metų pastatyti „Prabo čių šešėliai" buvo parodyti ir šių metų teatrinės savaitės metu). Čia vėl atgaivinta įdo mi tradicija — Kiemo teatras, susilaukęs pelnyto žiūrovų dė mesio, pritarimo. Universiteto teatro ir ypač jo vadovo V. Limanto dėka mūsuose for muojasi ir nauja graži tradici. ja — kasmet rengti Alma Mater rūmuose respublikos studentų teatrų savaitę. Pir madienį R. Samulevičiaus dviejų kėlinių reportažu sce nai „Paukšti, ateik čia!" Uni versiteto teatras užbaigė ant rąją tokią savaitę. Joje, be kitų, Universiteto teatras ir Lietuvos Žemės ūkio akademijos dramos stu-
mano išmanymu, tinka J. Marcinkevičiaus poemai). Tai „stambus vergvaldys", savo malonumui atliekantis Griausmavaldžio vaidmenį. . . Prie spektaklio sėkmės, sodrios at. mosferos prisidėjo ir geras ap švietimas. Režisierė A. Cepaitytė mizansceniniam sprendi mui išradingai panaudojo
kiemelio kolonas, arkas, taip gi ir chorą padarė aktyviu mizanscenų dalyviu. Tik bėda, kad choras ne itin plastiškas, stinga judesio kultūros, tiks lingumo, pažeidžiamas pagrin dinis plastikos dėsnis — kūno energijos ekonomika. Gražiai pasirodė ir Istorijos fakulteto eksperimentinis teat ras, vadovaujamas Žurnalisti kos katedros auklėtinio J. Po ciaus. Du pateikti darbai by
loja, kad kolektyvas jau su. rado savo braižą, neturintį antrininko bent jau Lietuvoje. Štai ankstyvosios V. Sarojano vienaveiksmės pjesės „Alka ni" pastatymas. Lakoniška scenografija, maksimaliai apri bota butaforija: sienos atplai ša, senamadiškas patefonas, staliukas, archaiška rašomoji mašinėlė, kėdė ir vienas ak centas — ryškios šviesos ži bintas. Tai tylus ir muzikalus spektaklis (muzika kuria po etišką ir įtemptą atmosferą, Sąlygoja sulėtintą tempą). Tai kamerinė teatrinė miniatiūra apie dvasinį žmonių alkį, apie gyvenimo akimirką, anot V. Sarojano, penkių žmonių, su sibūrusių rašytojo kombaryje ir persimetusių keliais žo džiais. Žiūrėdami šią pjesę, dar sykį įsitikinome, kad reži sierius nesiekia ugdyti įprasti nės — ir dažniausiai štam puotos! — aktoriaus techni kos. Čia pasikliaujama akto riaus dvasiniais resursais, rei kalaujama mąstymo, plačios emocijų skalės. Aktoriai vai dina ne rezultatą ir netgi ne nuosekliai, logiškai motyvuotą charakterio raidą, o tik įspū dį — stengiasi išreikšti aki mirksniu gimstančias ir vėl pranykstančias mintis, emoci jas, stipriau jų nekoncentruo dami. Be abejo, toks kolekty
vo kelias įdomus, jau davęs apčiuopiamų rezultatų. Tik gali kilti dvejonių dėl tokio rafinuoto psichologizmo per. spektyvos — jis gali atvesti į savęs pakartojimą. Žiūrėdamas respublikos stu dentų teatrus, pastebi vieną bendrą problemą — repertua ro trūkumą. Pasigendi aktua lesnio pilietiško veikalo, kuris gvildentų nūdienos problemas, svarbias šiandienos jaunimui. Veltui dairysimės studentiškos tematikos pastatymo (vargu ar studentišku spektakliu ga lėtume pavadinti Universiteto teatro pastatymą — diletantiš ką, užtatai su didelėmis pre tenzijomis A. Delendiko draną „Keturi kryžiai saulėje"). Čia galėtų pagelbėti ir aukš tųjų mokyklų literatai. Be to, gal nepagrįstai užmiršome vieną gražią studentišką tra diciją — rengti akademinius vaidinimus. Kažką panašaus mėgino daryti Universiteto te atras — pastatė „Inauguratio" (J. Bulotos scenarijus). Tačiau daugiau tokio pobūdžio vai. dinimų taip ir nesulaukėme. .. Suprantama, šie priekaištai, gal ne visada ir pamatuoti, neturėtų nustelbti tų džiugių akimirkų, kurias mes patyrė me studentų teatrų savaitės metu. V. VASILIAUSKAS
A. Sabaliausko ir J. Jaki mavičiaus nuotraukoje: Vil niaus Universiteto teatro vadovų ir šaunių aktorių vete ranų grupė. Iš kairės — S. Liktoravičius, V. Jurgelevi čiūtė, R. Venckus, V. Sruo ga, V. Limantas (teatro va dovas), S. Beržinis, I. Tumavičiūtė, L. Ciunis (režisie rius), A. Tubytė, N. Kurklietytė (režisierė). Sėdi — V. Koše vaj a, R. Gentvilas.
ilgai atsiminsime Praėjusį penktadienį skai tėme savo eilėraščius Uni. versiteto kiemelyje: vienas iš studentų teatrų festivalio renginių vadinosi Liaudies dainos ir poezijos vakaru. Visi čia dalyvavę maždaug prieš dešimtį metų studijavo Universitete. Visi jautė kaž kokį sunkiai žodžiais nusako mą prieraišumą savajai Al ma Mater. Juk čia, Universi tete, pirmuosius posmus pa rašė šiandien atidesniam skaitytojui gerai pažįstami — Onė Baliukonytė, Vladas Vaitkevičius, Rita Dambraus kaitė, Nijolė Miliauskaitė Kas seniau čia, Universitete, besilankė, buvo maloniai nu stebinti kažkada mažiau pri žiūrimų kiemelių jaukumu, intymumu. Džiaugėmės ir klausytojų nuoširdumu, susi kaupimu. Nors spalio vaka ras nebuvo pernelyg šiltas, tačiau to šalčio niekas neju to. Liaudies dainų atlikėja Veronika Janulevičiūtė, stu. dijavusi Universitete lituanis tiką, ne tik paįvairino poetų skaitomus eilėraščius, bet ir susilaukė malonaus susirin kusiųjų dėmesio. Man rodos, kad kiekvienas vakaro daly vis nuoširdžiai džiaugėsi šiuo eginiu. Dėmesys visada brangus. Juo labiau, kad tą patį vakarą buvo dar keli renginiai. Tad, reikia manyti, į jaukų kiemelį susirinko tik ri poezijos mylėtojai. Esant progai, norisi padėkoti ir mūsų vakaro organizatoriui ir tikram įkvėpėjui režisie riui Leonui Ciuniui. Neleng va rašyti apie poezijos va karą, kai pats jame dalyva vai, tačiau drįstu tikėti, kad suradome bendrą kalbą su tais, kurie atvyko pasiklausy ti mūsų nuoširdaus žodžio. J. KUNČINAS Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos narys
Skyrelio svečiai — biblio grafijos ir bibliotekininkystes spec. pirmakursiai.
J. BALAIŠIO IR
O. ALIŠAUSKAITĖS
FOTOREPORTAŽAS
Dar nematė ir negirdėjo Kretonėlės pakrantė (Sven. čionių raj., Pakretonės k.) tiek linksmybių, kaip tų spalio 12-osios vakarą. Susi rinko sugužėjo j šventę dvi šimtinės žygeivių. Pusė jų — gamtininkai. Sį vakarą organizatoriai oficialiai įšven tins jaunąją atžalą — busi muosius turistus. Kad šis var das netyčia netektų kuriam nors žiopliui, vyks atranka.
Trąša, kurią reiks įveikti fuksui per kelias minutes, — sakau sąžiningai, — norma liu atveju prireiktų pusdie nio. Ko tik čia jie neiš moks: adaptuotis prie staigių temperatūros svyravimų, su sijusių su dar staigesniais reljefo aukščio kitimais, pra šliaužti ten, kur normalus žmogus dar kojos nekėlęs, išsiugdyti užtikrintą pusiau svyrą, einant vibruojančiu
buomu ir t. t. Kas baigė ke. lionę laimingai — neminės turisto vardo be reikalo. Atrodo, gero užtektų po truputį. Kur tau! Vos atkuto po krikšto fuksai — kad puolė prie mūsų gerbiamo UTK pirmininko Jono Ši mėno ir. .. pakrikštijo! Jei dar paminėsim, kad ki tą dieną turistinės technikos varžybose „Vasaros prizui" laimėti pirmakursių komanda
(dar taip nėra buvę!) užėmė treč.ą'ą vietą, susidarys tik ras įspūdis, kokios pamainos susilaukėm. O taurę vis dėl to iškovojo Gamtos fak. IV komanda, kuriai šį kartą at stovavo turizmo „vilkai". Iš tvermingiausių ištvermingiau si pirmakursių turistų tarpe buvo geologai S. Bertosevičius, J. Antanaitis, geogra fai J. Šeškas ir I. Bartkevi čiūtė.
O Jeigu studentas Į pa skaitas ateina laiku, tai dar nereiškia, kad laiku ir išeis. O Parašas Įskaitų knygų.ėje per sesiją geriau, nei vi sa stipendija. U Studentas jau toks žmo gus, kad eina gulti tik tada, kai tvirtai žino, jog rytoj būtinai eis į paskaitas. O Neiti Į paskaitą sugeba daugelis, tačiau neiti | pa skaitą ir dalyvauti joje moka ne kiekvienas. O Per seminarą nesistenk atsakyti viską, nes dėstytojas suabejos, ar tu viską pats žinai. O Antrakursi! Neišmesk pernykščių konspektų, nes juos mielai perka prieinama kaina iuksai. O Kai studentui jau maža stipendijos, vadinasi, jis pra dėjo studentauti. O Jei paskaitas lankyti pri valoma, tai dar nereiškia, kad jas privaloma ir sekti.
O Sako, jei daiktas tuščias, tai ir lengvas. Netiesai Kok a sunki būna įskaitų knygutė, kai net po sesijos ji dar tuš čia. Nuotraukose: viršuje — varžybų momentai, apačioje — verdam pusryčius, Reginos ir Eugenijos rankose — „Va saros prizas".
LŽŪA - 50 Akademijos gimimo data — 1924 m. spalio 15-oji. Savo biografiją ji pradėjo Dotnuvo je, Žemės ūkio technikumo ir Kauno universiteto Agronomi. jos ir miškininkystės skyriaus bazėje. Buržuazinės santvarkos me tais akademija ruošė vien ag
ronomus, namų ūkio specialis tes ir labai trumpą laiką — miškininkus. Iki Tarybų val džios atkūrimo akademijos kursą išklausė apie 500 stu dentų, bet diplomus dėl įvai rių priežasčių gavo tik apie 200 specialistų. 1944 m. liepos 31 d. besi traukiantys okupantai susprog dino ir padegė centrinius aka demijos rūmus, bendrabučius ir kitus pastatus, žuvo didžiau sia Lietuvoje žemės ūkio bib lioteka. Tarybų Lietuvos vy
riausybė vietoje sugriautų rū mų Dotnuvoje išskyrė visą ei. lę stambių pastatų Kaune, ir jau 1945—1946 metais akade mija pradėjo naują savo pa kilimo etapą. Buvo įsteigti in žinierių — Žemės ūkio me chanizacijos, Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos fakultetai, o nuo 1949 m. pradėta ruošti ekonomistus-agronomus, pri jungtas Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultetas. Partijos ir vyriausybės rū pesčiu 1957—1964 metais No
Visuomeninių profesijų fakultete iškalbos pasakyti, ne visada gerai pa kauninkienę (telef. 2-10-38). Čia teikiama visa informaci siseka. Mokymo programa numa ja apie mokyklos veiklą. .. .stok į Visuomeninių pro tyta vieneriems metams. Už Pirmasis mūsų užsiėmimas fesijų fakulteto paskaitinės siėmimai vyks du kartus per įvyks spalio 24 d., 19 vai., propagandos skyrių — jau mėnesį, ketvirtadieniais, 19 Kolonų salėje. Pastaba. Visi mokyklos nųjų lektorių mokyklą. Šiais vai., Kolonų salėje. Kursas metais ji pradeda savo veik, pradedamas rudens semestre klausytojai, kurie išklausė lą pagal naują, kiek patobu ir baigsis pavasarį, prieš eg dalį kurso, bet jo nebaigė, galės tęsti kursą pavasario lintą programą: greta paskai zaminų sesiją. Dabar priimami nauji klau semestre ir, įvykdę mokymo tų numatoma daugiau prakti nių užsiėmimų. sytojai. Visus norinčius pra planą, gaus mokyklos baigi Jaunojo lektoriaus mokyk šome kreiptis į fakultetų mo pažymėjimus. C. LADUKAS loje Jūs pagilinsite savo spe komjaunimo biurus arba į VPF tarybos cialybės žinias, išgirsite daug Universiteto „Žinijos" drau sekretorius naujo iš oratorinio meno is gijos ats. sekretorę O. Pultorijos, susipažinsite su pe dagoginiais ir psichologiniais Papildydami mūsų informaciją (žr. „Tarybinis studen retorikos pagrindais, protinio darbo higiena, kalbos apara tas", 1974.X.4., Nr. 29), pažymime, kad pareiškimų pri to anatomija ir fiziologija. ėmimas pratęsiamas iki š. m. spalio 30 dienos. Jie įtei Geriausi Universiteto orato kiami: doc. P. Sližiui (Estetinio lavinimo katedra, Čiurlio riais Jums patars, kaip ruoš nio 21, stojantiems į meno profesijų skyrių), doc. A. ti ir skaityti paskaitą, pasa Bart ūse vičienei (Medicinos fakulteto Rentgenologijos ir kyti kalbą. Čia išmoksite ftiziatrijos katedra, Čiurlionio 21, stojantiems Į buities kalbos kultūros ir bendravi. kultūros skyrių), doc. P. Urbonui (Fizinio auklėjimo ka mo su auditorija meno. La tedra, Čiurlionio 21, stojantiems Į sporto ir turizmo sky bai kviečiame Studentų rių), vyr. dėst. V. Juodakiu! (Istorijos fakulteto Žurnalisti mokslinės draugijos narius kos katedros laboratorija, Centriniai rūmai, stojantiems į ir visuomeninių organizacijų meninės fotografijos skyrių). aktyvą. Jums, matyti, pir miausia reikia išmokti orato Doc. V. GERMANAS VPF dekanas riaus meno, nes ir turint ką Jeigu nori mokytis meno...
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Į KAINA 2 KAP.
O — Pirmyn j pažinimo aukštumas! — tarė studentas ir nusileido Į „Amatininkų užeigos" rūsį. K. MIKOLIŪNAS
reikiškėse iškilo nauja akade. mijos mokslo ir mokymo ba zė, erdvūs bendrabučiai. Fa kultetai ir katedros, administraciniai-ūkiniai padaliniai įgi jo naują impulsą savo veiklai, mokymo procesui tobulinti. Per pastarąjį dešimtmetį įsteig ta dar 13 katedrų, 3 moksli nio tyrimo ir viena skaičiavi mo technikos laboratorija, įkurti nauji modernūs kabine tai. Dabar tik katedrų įrengi mų ir priemonių vertė sudaro 2 milijonus 146 tūkstančius
rublių, kai dar 1963 m. ji sie kė tik 889 tūkstančius rublių. Šiandien keturiasdešimtyje katedrų dirba 330 etatinių dės tytojų, iš kurių — 17 profe sorių ir mokslo daktarų, 180 docentų ir kandidatų. Nepa prastai padidėjusi ir studentų šeima. Nūnai mokosi 6000 žmonių, iš jų 3052 — dieni niame skyriuje. Veikia 8 spe cialybių fakultetai. Jas jau įsi gijo apie 11 tūkstančių žmo nių.
O Studentus, važinėjančius motociklais ir mašinomis, pra. šome atsiminti, jog už kiek vieną partrenktą kolegą pa čiam reikės laikyti egzami nus. O Studentams, rūkantiems koridoriuose, atleidžiama kaip neraštingiems. O Studentą, apsivilkusį ma no lietpaltį, prašau grąžinti artimiausiu metu, nes Jis ne mano. O Radusį mano įskaitų kny gutę su šešiom skolom prašau jas išlaikyti. Radusiam bus at lyginta.
stud. L. Černiauskaitė, O Studentus, miegančius Prekybos fakulteto II k. paskaitose, prašome nepramie stud. R. Agintaitė, Matematikos ir mechanikos goti žiemos sesijos. fakulteto III k. stud. V. KaO Kartais laikas padaro Fizikos fakulteto I k. stu ziulls. kvailiui paslaugą — padaro J| dentai V. Macnorlus ir V. Ku rapka, Už grubų akademinės draus, patyrusiu kvailiu. B. ŠLEMPERISFinansų ir apskaitos fakul mės laužymą (nedalyvavimą teto I k. stud. R. Jurevičius. kolūkinėje talkoje) — Finan Filologijos fakulteto I k. sų ir apskaitos fakulteto IV stud. B. Ražauskaltė, III k. k. stud. G. Vaškevičius. Studentų profsąjungos ko mitete priimama „Tarybinio minio dramos teatro spektak studento" prenumerata. Kaina lius: „Kaina" — spalio 24 d. Iki mokslo metų pabaigos 19,30 vai., (lapkritis — birželis) — 64 „Fudzijama" — lapkričio kap. Kviečiame dėstytojus ir 13 d. 19,30 vai. (premjera). studentus užsiprenumeruoti Priimamos kolektyvinės pa. Universiteto laikraštį. Studentų profsąjungos ko mitete yra bilietų į Akade raiškos.
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Nuoširdžiai užjaučiame Filologijos fakulteto ang lų k. ir lit. spec. V. ■kur so studentę Laimutę CEPKAUSKAITĘ, netekusią mylimos mamytės. Kurso draugai
Universiteto Partijos reiškia komitetas užuojautą ____ ,____ , Medicinos kulteto partinės organiza cijos sekretoriui doc. M. SAKALINSKUI dėl jo mo tinos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugą Aloyzą KVEDARĄ dėl jo mylimo tėvelio mirties. MF II k. studentai
SMD centrinė taryba reiškia gilią užuojautą il gamečiam Gamtos fakul teto SMD moksliniam va dovui doc. V. RANČELIUI dėl žmonos mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, ,,Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 07585
Užs. Nr. 3410
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA