Tegyvuoja Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šlovingosios 60-osios metinės! Tegul per amžius nepamirštamas bus liaudyje neprilygstamas lenininės Spalio gvardijos, šlovingų bolševikųleniniečių, visų kovotojų už socializmo pergalę žygdarbis! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-osioms metinėms.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cara/Bos scuoencas EINA NUO 1950 METŲ V KAINA
KOMUNIZMO KORIMO EPOCHOS MANIFESTAS
Mūsų šalies ir viso pasau lio gyvenime įvyko nepapras tai svarbus įvykis. TSRS de vintojo šaukimo Aukščiausio ji Taryba neeilinėje sesijoje, veikdama tarybinės liaudies vardu ir reikšdama jos suve renią valią, priėmė naują Ta rybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstituciją. Patvir tintas pirmosios pasaulyje so cialistinės bendraliaudinės valstybės Pagrindinis įstaty mas, konstituciškai įtvirtinta nauja tarybinės liaudies žen gimo į komunizmą istorinė gairė — išsivysčiusios socia listinės visuomenės sukūri mas. Šiame svarbiame teisi niame ir politiniame doku mente įtvirtinti mūsų šalies didžiuliai politiniai bei socia-
liniai ekonominiai pasiekimai, numatyta tolesnė komunizmo kūlimo perspektyva. Naujoji TSRS Konstitucija yra didelio ir ilgo darbo iš dava. Jos pagrindą sudaro tikslūs ir konkretūs mūsų partijos nurodymai, joje išsaugoti bei išvystyti dar V. Lenino numatyti socialistinio tipo Konstitucijos bruožai. Konstitucija sudaryta moksli niu pagrindu, joje įtvirtintas marksistinės lenininės filoso fijos, mokslinio komunizmo, teisės, ekonomikos mokslų svarbios teorinės išvados apie išvystytą socializmą. Naujosios TSRS Konstituci jos kūrėja yra visa tarybinė liaudis. Jos projekto svarsty me dalyvavo daugiau kaip
SPALIS MANO GYVENIME Retas kuris iš pirmakursių medikų ar prekių mokslo specialybės studentų žino, kad jiems skaitanti paskaitas docentė Nina Rag įotienė bu vo viena pirmųjų Universite to komjaunuolių. Maža Uni versitete ir belikusių tos ple jados žmonių. Jau nuo poka rio metų gerai pažįstantis šią moterj Chemijos fakulteto de kanas doc. A. Levinskas užsi minė apie komunistės princi pingumą, didžiulį jos autori tetą tarp dėstytojų ir studen tų.. Nina Raguotienė — seniau sia komunistė Chemijos fa kultete, skaičiuojanti jau 25 partinio stažo metus. Nema žai kam davusi rekomendaci jas į partiją, gerai pažįstanti fakulteto žmones, puiki orga-
Komunistų partijos, sėkmin gai įvykdė svarbiausią ir su dėtingiausią socialistinės re voliucijos uždavinį — kuria mąjį. Tai akivaizdžiai rodo ir aukštojo mokslo vystymas respublikoje. Dvylikoje Lie tuvos aukštųjų mokyklų šiuo metu mokosi daugiau kaip 65 tūkstančiai studentų, 11 su viršum karto daugiau, negu 1940 metais. Didžiausią respublikoje aukštąją mokyklą — Vilniaus universitetą pokario metais baigė apie 32 000 žmonių. Vien per IX penkmetį paruoš ta 10 000 aukštai kvalifikuo tų specialistų. Dabar Univer sitete mokosi 16 00J studentų, iš jų apie 8 600 dieniniame skyriuje. Revoliucinių socialistinių pertvarkymų, Komunistų par tijos kryptingos veiklos dėka Lietuvos darbo žmonių dvasi niame pasaulyje ir elgesyje vyraujančiais bruožais tapo
monolitinis idėjinio įsitikini mo ir socialinio aktyvumo bendrumas, nuolatinis kultū ros vertybių siekimas ir so cialistinis kolektyvizmas. Ne atpažįstamai išsiplėtė darbo žmonių akiratis, įsitvirtino atsakomybės už visos ša'ies likimą jausmas. Atsiliepdamas į TSKP CK nutarimą „Dėl Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 60-ųjų metinių", mūsų Universiteto kolektyvas atliko nemažą darbą. Partijos komi teto posėdyje buvo patvirtin tas renginių, skirtų jubiliejui planas, jo vykdymas aptartas spalio mėn. komiteto posėdy je. Komjaunimo komiteto ini ciatyva organizuotas studentų lenktyniavimas „Didžionos Spalio socialistinės revoliuci jos 60-mečiui — 60 šaunaus darbo savaičių" ir socialisti nis lenktyniavimas už garbin gą teisę pasirašyti Lenino
LYG GRAŽIAUSIA DAINA nizatorė (dabar ji — Univer siteto liaudies kontrolės gru pės narė). Daugumą puikių savybių suformavo jaunystės dienos, nulėmusius ir toli mesnį gyvenimo kelią. Apie jas ir kalbėjomės jaukioje Bendrosios chemijos katedro je. Dėstytoja dar kartą per vertė jaunystės metų atmin ties knygą ir, nužėrusi laiko dulkes, stengėsi prisiminti, kas buvo reikšmingiausia, kas išliko iki šių dienų kaip brangiausia likimo dovana. — Vaikystėje didžiausią įspūdį ir įtaką darė tėvas, il gą laiką bendravęs su kari katūristu Stepu Žuku, Kalp šiandien prisimenu: tik artėja Gegužės pirmosios šventė — tuoj tėvą policija suima, ji pasibaigia — tėvą paleidžia.
Mat, bijojosi, kad nepadėtų jis S. Žukui politinius plaka tus gaminti, — mena N. Raguotienė. Lyg gražiausia daina ataidi šviesios Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje dienos. Ni nos tėvas, iki šiol prijautęs komunistams, tapo partijos nariu. Kilo naujam gyvenimui kraštas, augo jo žmogus. — Prieš tą gražią dieną at sivėrė bedugnė: karas. Įsi maišę į pabėgėlių būrį, pa traukėme šalies gilamon, tė vas išėjo į frontą. Antruosius gimtinės namus suradome Celiabinsko srities Varnos miestelyje, — prisimena dėstyto ja. Besimokydama Varnos mo kykloje, Nina 1943 m. tapo komjaunuole, mokyklos kom-
140 milijonų žmonių, t. y. daugiau kaip 4/5 suaugusių mūsų šalies gyventojų. Tokio liaudies aktyvumo užmojo mūsų šalyje dar nebuvo: įvyko apie pusantro milijono darbo žmonių susirinkimų, daugiau kaip 450 tūkstančių atvirų partinių susirinkimų, kuriuose kalbėjo daugiau kaip trys milijonai žmonių. Projektą svarstė visos Tary bos, gauta labai daug tarybi nių žmonių laiškų. Juose, kaip ir svarstymų susirinki muose, kruopščiai buvo ana lizuojami Konstitucijos pro jekto straipsniai, pateikta apie 400 tūkstančių pasiūly mų tekstui pagerinti. Šiame bendraliaudiniame Konstituci jos kūrime aktyviai dalyvavo
GARBINGĄ JUBILIEJŲ PASITINKANT komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui. Paskelbti konkursai „Už pavyzdingą tvarką fakultetuose", „Už pa vyzdingą buitį bendrabutyje", „Už pavyzdingą tvarką ka tedroje", kurių rezultatai bus susumuoti jubiliejaus išvaka rėse. Universiteto centriniai me no saviveiklos kolektyvai ak tyviai dalyvavo Sąjunginio liaudies meninės kūrybos fes tivalio renginiuose, skirtuose Didžiojo Spalio 60-meč.iui. Nusipelnęs dainų ir šukių liaudies ansamblis buvo pri pažintas absoliučiai geriausiu kolektyvu respublikoje, pasi rodė Sąjunginio festivalio laureatų koncerte, kuris įvy ko Kremliaus Suvažiavimų rūmuose, pasibaigus TSRS de vintojo šaukimo Aukščiausio sios Tarybos neeilinei septin tąją! sesijai. Surengta respublikinė kon ferencija „Universitetų vaid-
jaunimo organizacijos sekre tore. Įgyti komjaunuoliško darbo įgūdžiai ypač pravertė grįžus į Universitetą. — Stovėjom tarsi plynam lauke — nieko nebuvo. Pa tys kūrėme tradicijas, stengė mės kuo daugiau sužinoti. Susibūrėme į šokių būrelį. Prisimenu, pokario metais Chemijos fakulteto studentus saviveikloje retas aplenkda vo. Įsiminė iniciumai — vakarai-susitikimai. Juose akty viai dalyvavo tiek studentai, tiek dėstytojai. Visur visi ėjo išvien. Jei reikia, tai rei kia, niekas nesakė: negaliu, nemoku. Tokių aktyvistų gretose bu vo nūnai profesorius akade mikas Pranas Buckus, Che mijos fakulteto dekanas Al gimantas Levinskas, LTSR Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas Vytautas Burkauskas.
2 KAP.
ir Tarybų Lietuvos gyvento jai. Konstitucijas projektą respublikoje svarstė apie 2,5 milijono žmonių, t. y. praktiš kai visi suaugę Tarybų Lietu vos gyventojai ir jaunimas, savo nuomonę pareiškė dau giau kaip 100 tūkstančių žmonių. Naujoji TSRS Konstitucija bus plačiai ir giliai studijuo jama mokymo procese, jos teiginiai bus aiškinami spau doje ir kitais masinės infor macijos kanalais. Todėl šia me straipsnyje aptarsim tik kai kuriuos Konstitucijas bruožus. Pats svarbiausias naujosios Konstitucijos bruožas — tai socialistinės demokratijos 'to lesnis plėtimas ir gilinimas.
Tai atsispindi visuose Konsti tucijos skyriuose bei straips niuose. Mūsų tarybinė socialistinė demokratija ryškiausiai Įkū nyta, akivaizdžiausiai pasi reiškia Tarybose. Labai svarbus momentas Konstitucijoje yra tas, kad joje įstatymiškai įtvirtinta mūsų partijos teorinė išvada apie tai, kad sukūrus brandų socializmą, visiems gyventojų sluoksniams perėjas į darbi ninkų klasės idėjines politi nes pozicijas, Tarybų valsty bė .susikūrusi kaip proletaria to diktatūros valstybė, išsi vystė į bendraliaudinę valsty bę. Ji vienodai reiškia darbi ninkų klasės, valstietijos ir inteligentijos, visų šalies na cijų ir tautybių valią bei in teresus. Todėl Konstitucijoje mūsų Tarybos vadinamos (Nukelta J 2 nsl.)
muo šiuolaikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis sutinkamai su TSKP XXV su važiavimo nutarimais". Joje dalyvavo Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, kiti žinomi mokslininkai, bro liškų respublikų universitetų rektoriai bei prorektoriai. Be to, įvyko konferencijas „Rusų kalbos mokymo meto dai ir formos", „Lietuvos ir Vokietijos santykiai nuo Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos dienų", „Metodo loginiai pažinimo teorijos klausimai" ir kitos. Revoliucinių tradicijų ap gaubtose Švenčionių apylin kėse įvyko sąjunginio kom jaunimo ir jaunimo žygo re voliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis Universiteto są skrydis, kuriame dalyvavo vi sų fakultetų komandos. Jubiliejaus garoei septy niuose respublikos rajonuose buvo suorganizuotos mokslo dienos, kuriose dalyvavo 47 profesoriai ir dėstytojai, jie perskaitė apie 190 paskaitų. TSKP istorijos katedros ini ciatyva suorganizuotos trys
išvykos į rajonus, kur sureng tos konferencijos, skirtos Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-mečiui. Universiteto fakultetuose, katedrose ir kituose padali niuose yra ruošiamos Didžio jo Spalo 60-mečiui parodos, įrengiami stendai, vitrinos, . nušviečiančios tarybinės liau dies kovinės šlovės ir kuria mojo darbo laimėjimus socia lizmo ir komunizmo statybo je. TSKP XXV suvažiavimo nutarimų vykdymas, nuveik tas darbas, ruošiantis sutikti garbingą jubiliejų, parodė, kad Universiteto kolektyvas yra pajėgus išspTęsti Partijos ir Vyriausybės keliamus aukštajai mokyklai uždavi nius, Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 60-ąsias metines sutiks geru mokymu si, pavyzdinga tvarka, naujais pasiekimais mokslinėje veik loje. V. GOBIS LKP Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Dabarties ir ateities kartoms
Revoliucija mūsų širdy ir darbuos Tarybų šalis užtikrintai, tvirtai žengia pasitikti Di džiojo Spalio jubiliejų. Garbingai sutikti Įžymią datą, naujais laimėjimais pažymėti mūsų Tėvynės šventę ruošiasi visi tarybiniai žmo nės, tarp jų ir Universiteto profesoriai, dėstytojai, stu dentai ir darbuotojai. Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos išvakatėse priimta naujoji TSRS Konsti tucija. Šių dviejų svarbių įvykių mūsų šalies gyvenime sutapimas nėra atsitiktinis. Naujoji Konstitucija — tai koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešias dešimt metų rezultatas. So cializmas užtikrino neregėtus istorijoje tarybinės visuome nės gyvenimo pažangos tem pus. TSKP CK nutarime , Dėl Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių" pažymima, kad mūsų šalies darbo žmonės, vadovaujami
Nr. 31 (1015) 1977 m. spalio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
— Daug prisidėjome prie miesto atstatymo darbų. Va lėme Gorkio ir Muziejaus gat ves .statėme Jaunimo stadio ną. Ne kartą vykome į Kai mus skaityti paskaitų, rody ti kolūkiečiams chemijos ste buklus. Fakultetas šefavo tuo metinį Žiežmarių rajoną. Kar tą Dauguose akis j akį teko susidurti su buržuaziniais na cionalistais. Dažnai mes pavydim tai kartai, nebojusiai pavojų, stačiusiai miestus, tiesusiai gatves, kuriomis einame ir mes. Tas pavydas — tai tik gerų darbų ir žygių trošku lys, tarsi patvirtinimas to, kad einame vienu keliu — revo liucijos keliu. — Jei ne Tarybų valdžia, vargu, ar būčiau ką pasieku si, — sako docentė.
A. LINKUS
Tegyvuoja Tarybų Sąjungos Konstitucija — pirmosios pasaulyje visaliaudinės socialistinės valstybės Pagrindinis (statymas! Iš TSKP CK šūkiių Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-osioms metinėms.
Dabarties ir ateities kartoms
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo {sakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO K. NAVICKUI Už ilgameti vaisingą mokslini pedagogini darbą Ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto TSKP istorijos katedros vedė jui, istorijos daktarui, profesoriui Konstantinui NA VICKUl Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius. 1977 m. spalio 17 d.
Su pagarba ir meile Respublikoje vargiai sura sime mokyklą, kultūros-švie timo įstaigą, laikraščio redak ciją, kur nedirbtų Universite to auklėtiniai, išsinešę iš savo Alma Mater ne tik žinias, subrandintus troškimus negai lėti jėgų socialistinės Tėvy nės labui, bet ir pagarbą, meilę savo dėstytojams. Isto rijos fakulteto auklėtiniai ir studentai su tokia pagarba ir meile mini istorijos mokslų daktarą, profesorių Konstan tiną Navicką. Gimęs 1917 m. spalio 13 d, darbininko šeimoje, K. Na vickas jau jaunystėje pajunta karčią darbo žmogaus dalią buržuazinėje Lietuvoje. Pen kiolikos metų pradeda dirbti įvairiose Kauno miesto dirb tuvėse. Apie dieninę gimna ziją nėr ko pagalvoti: moko si Kauno Pavasario suaugusių mokykloje ir dirba. Vėliau baigia Ukmergės mokytojų seminariją ir 1940 rn„ kai Ta rybų valdžia atvėrė aukštųjų mokyklų duris darbininkų ir valstiečių vaikams, įstoja į Kauno Valstybinį universite tą. Didžiojo Tėvynės karo pra džioje K. Navickas karu su kitais Kauno komjaunuoliais pasitraukia į šalies gilumą. Tampa 16-osios Lietuviškosios divizijos kariu. Rūsčiais Di džiojo Tėvynės karo metais K. Navickas savo gyvenimą susiejo su Tarybų Sąjungos Komunistų partija. Baigiasi karas, išsipildo troškimas mokytis. K. Navic-1 kas sėda prie knygų ir toliau siekia aukštojo mokslo TSRS
Užsienio reikalų ministerijos aukštojoje diplomatinėje mo kykloje. Baigęs pradeda dirb ti atsakingą darbą Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministe rijoje. Nuo 1947 m. K. Navickas atsideda moksliniam pedago giniam darbui. Pradžioje dir ba Vilniaus universiteto Marksizmo-leninizmo kated ros vyr. dėstytoju, o nuo 1953 m., baigęs Visuomeninių mokslų akademijos prie TSKP CK aspirantūrą ir sėkmingai vienas iš pirmųjų icspublikoje apgynęs istorijos mokslų kandidato disertaciją, pradeda vadovauti visam katedros dės tytojų kolektyvui. K. Navickas visas savo ži nias ir energiją skiria jaunų jų specialistų rengimui, stu dentų komunistiniam auklėji mui, marksizmo-leninizmo propagandai. Jo turiningas, įdomias, aukšto mokslinioteorinio, metodinio lygio pa skaitas klauso ne vien stu dentai. Dėstytojai, aspirantai mokosi iš profesoriaus prob lemiškai, argumentuotai, vaiz dingai, remiantis dabarties faktais .dėstyti TSKP istoriją, rodyti buržuazijos apologetų kritikos partijos teorijos ir praktikos klausimais nepa grįstumą, jos antimoksliškumą ir reakcingumą. Katedros ve dėjas K. Navickas nuolatos skatina dėstytojus tobulinti paskaitų ir seminarų metodi ką, turtinti savo žinias, o taip pat dirbti aktyvų mokslo ti riamąjį darbą, siekti aukščiau sios kvalifikacijos. Nė vienas respublikos istorikas negalėtų
pasidžiaugti tdkiu gausiu sa vo mokinių-aspirantų būriu, kaip prof. K. Navickas. Jo vadovaujami katedros dėsty tojai apgynė 61 kandidato ir 1 daktaro disertaciją, tarp jų yra 18 buvusių profesoriaus aspirantų. Jo buvę aspirantai — docentai B. Sudavičiv.s, I. Lempertas, A. Beržinskaitė, V. Gobis, Z. Rulis, O. Klimkevičiūtė, N. Žukauskienė, P. Vitkauskas, S. Čepulienė ir kiti sėkmingai dirba pedago ginį, mokslo tiriamąjį darbą universitete bei kitose res publikos aukštosiose mokyk lose, mokslo įstaigose. Kai kalbame apie aukščiausios kvalifikacijos kadrų rengimą katedroje, imam ir pavadinam tai prof. K. Navicko mokyk la, nes jo išugdyti mokslų kandidatai, jo buvę aspirantai turtina katedros mokslinio darbo tradicijas, vadovauja aspirantams, varo mokslo ti riamojo darbo vagas toliau. Profesorius yra darbštumo, reiklumo sau ir kitiems pa vyzdys. Jis „Žinijos" draugi jos ir Lietuvos KP CK lekto rius. Dažnai jo paskaitų klau sosi darbininkų, kolūkiečių, mokytojų ir studentų audito rijos. Prof. K. Navickas dau gelio mokslinių tarybų, įvai rių komisijų narys. Jis 10 metų vadovavo Universiteto Istorijos fakulteto mokslinių laipsnių teikimo tarybai. Ke letą metų buvo partijos Uni versiteto komiteto sekretoriu mi, partijos Vilniaus miesto komiteto nariu, Lietuvos KP XVI suvažiavime (1971 m.) buvo išrinktas kandidatu į
Nauji partinių organizacijų sekretoriai Matematikos ir mechanikos fakulteto — Gintautas MISEVIČIUS (Tikimybių teori jos ir skaičių teorijos katedros vyr. dėst.), Fizikos fakulteto — Andrius MEŠKAUSKAS (Puslaidininkių fizikos laboratorijos vedėjas), Chemijos fakulteto — Vytautas SKUČAS (Fizikinės chemijos katedros vyr. dėst.J, Gamtos fakulteto — Rimantas GAILIUS (Geologijos ir mineralogijos katedros e. doc. p.J, Medicinos fakulteto — Vincas JONAI TIS (Fakultetinės terapijos katedros doc.), Istorijos fakulteto — Stasys MAKAUS KAS (Žurnalistikos katedros doc.), Filologijos fakulteto — Laimutis VA LEIKA (Anglų kalbos katedros doc.), Pramonės ekonomikos fakulteto — Teo doras CHOMENTAUSKAS (Pramonės eko nomikos katedros doc.), Prekybos fakulteto — Bronislavas CEREŠKA (Prekybos ekonomikos katedros doc.),
Ekonominės kibernetikos ir finansų fa kulteto — Jonas ČIČINSKAS (Politinės ekonomijos katedros e. doc. p.), Teisės fakulteto — Alfonsas VDLEITA (Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros doc.), TSKP istorijos katedros — Vygintas PŠIBILSKIS (e. doc. p.), Filosofijos katedros — Arvydas. ŠLIO GERIS (vyr. dėst.J, Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros — Nikodemas JURŠĖNAS (e. Joc. p.J, Fizinio auklėjimo katedros — Juozas SAPLINSKAS (vyr. dėst.), Mokslinio komunizmo katedros — Kazi mieras GUDONIS (vyr. dėst.J, Karinės katedros — Jonas RASTENIS (vyr. dėst.), Mokslinės bibliotekos — Sofija BALTUŠIENE (vyr. biblioteklninkė),Administracijos — Anicetas VYŠNIAUS KAS (Kadrų skyraus viršininkas).
LKP CK narius. Vadovauti di deliam katedros Kolektyvui, kelti pedagoginio ir visuome ninio darbo naštą, — argi tai maža žmogui? Bet profesorius geba daug bei produktyviai dirbti ir mokslinio darbo sri tyje. Apie tai byloja išleistos 6 knygos, dešimtys paskelbtų mokslinių straipsnių rinki niuose ir žurnaluose, moksli nio žurnalo „LKP istorijos klausimai" bei kolektyvinių monografijų redagavimas, kandidato ir daktaro disettacijų oponavimas. Už mono grafijas „TSRS vaidmuo gi nant Lietuvą nuo imperialis tinės agresijos 1920—1940 m.", „Lietuva ir Antantė (1918—1920 m.)" profesoriui K. Navickiui 1972 m. buvo suteikta Lietuvos TSR Res publikinė premija. Savo paprastumu, draugiš kumu, įsijautimu į jį supan čių žmonių reikalus, taktu, moksline erudicija, nuolatinių ieškojimų aistra jis pelnė di džiulį dėstytojų ir studentų autoritetą. Sveikindami jubiliatą isų dėstytojų, studentų, o taip pat jo buvusių auklėtinių vardu, linkime LTSR nusipel niusiam kultūros ir mokslo veikėjui prof. K. Navickui sveikatos, neišsenkamos ener gijos ir jaunatvės, ilgų ir prasmingų gyvenimo metų, sėkmės pedagoginiame, moks liniame darbe. v. kašauskienE TSKP istorijos katedros docentė A. ULOZE VIČI AUS nuotr.
TSRS KONSTITUCIJA GYVENIME
Nuolat gerėja Universiteto materialinė bazė. Per devlntąjį ir dešimtąjį penkmečius pastatyti nauji mokomieji 3500 vietų korpusai, 1550 vietų aštuonl studentų bend rabučiai.
V. NAUJIKO nuotraukoje: vienoje iš naujo studentų miestelio auditorijų.
(Atkelta iš 1 nsl.) Liaudies deputatų tarybos. Tai ne formalus pavadinimo pa keitimas, jis atspindi tą teiktą, kad visi Tarybų šalies gyven tojai turi vienodas galimybes dalyvauti valstybės ir visuo menės valdyme. Konstitucijoje Taryboms skirti šeši skirsniai, apie 60 straipsnių. Juose numatyta toliau plėsti Tarybų vaidme nį, sprendžiant svarbiausius visuamęnės gyvenimo klausi mus, pakelti jų veiklos efek tyvumą, dar labiau stiprinti ryšius su masėmis. Konstitu cijos 2 straipsnis skelbia, kad visa valdžia TSR Sąjungo je priklauso liaudžiai, kuri ją įgyvendina per Liaudies de putatų tarybas, sudarančias TSRS politinį pagrindą. Apie visišką demokratiją sprendžiama ir iš to, kokias teises bei laisves 'uri visuo menės nariai, kaip ios realiai garantuotos. Naujoje TSRS Konstitucijoje žymiai patobu linti ir išvystyti teiginiai apie Tarybų Sąjungos piliečių tei ses ir laisves. Garsūs „Komu nistų partijos Manifesto" žo džiai apie tai, kad „laisvas kiekvieno vystymasis yra vi sų vystymosi sąlyga" tapo mūsų valstybės pagrindiniu principu ir tai įtvirtinta Kons titucijoje. Specialiame skirs nyje skelbiamas bendras Ta rybų Sąjungos piliečių lygia teisiškumo principas. Tarybiniai piliečiai ir pagal buvusią Konstituciją turėjo plačias socialines-ekonomi nes, politines ir asmenines teises bei laisves. Tačiau nau joje Konstitucijoje šių teisių bei laisvių turinys tapo giles nis, o jų materialinės ir kitos garantijos turiningesnės (7 skirsnis). Naujoje TSRS Konstitucijo je išdėstyta žymiai daugiau straipsnių, kuriuose įtvirtintos pagrindinės piliečių teisės ir laisvės. 1936 metų Konstituci joje tokių straipsnių yra tik dešimt, o dabar jų — dvigu bai daugiau. TSRS Konstituci joje numatytos ir tokios pilie čių teisės bei laisvės, kurių buvusioje Konstitucijoje iš viso nebuvo. Tai teisė į svei katos apsaugą (42 stir.), teisė į butą (44 str.J, teisė naudotis kultūros pasiekimais (46 str.J, mokslinės, techninės ir meni nės kūrybos laisvė (47 str.) ir kitos. Yra naujų straipsnių, saugojančių piliečių asmeninį gyvenimą (56, 57 str. str.J. Mums, aukštosios mokyklos studentams ir darbuotojams, reikšmingi Konstitucijas straipsniai, kuriuose įtvirtinta teisė į mokslą (45 str.) vals tybės vaidmuo tobulinant liaudies švietimo sistemą (25 str.J, planingą mokslo vysty mą ir mokslinių kadrų rengi mą (26 str.J. TSRS Konstitucija skelbia ne tik naujas piliečių teises bei laisves, joje išplėstas ir patobulintas jau galiojusių teisių įgyvendinimo mecha nizmas. Pavyzdžiui, buvusi konstitu cinė teisė į garantuotą darbą
J
Pirmoji įskaita ~ sunkiausia Gauti įskaitą visad neleng va. O čia dar pirmoji ir to kia specifiška. .. Pirmakursiai, tikriausiai, šios įskaitos nepamirš visą gyvenimą. Ištvermė ir valia buvo išbandoma ne auditori joje prieš dėstytoją, o savo draugų ir pašalinių žmonių akivaizdoje — talkoje.
Daugiau kaip dvi savaites busimieji buhalteriai plušo Kupiškio rajono Adomynės kolūkio laukuose. Pradžia bu vo sunki ir ūkiui, ir studen tams. Mat, lietaus persunkti debesys neaplenkdavo svetin go kupiškėnų krašto ir daž niausiai išprausdavo talkinin kus. Bet nuotaikos ir šlapi
neprarasdavom. Jeigu kuris ir pasimesdavo, tai ugnelę užžiebdavo grupės aktyvo nariai: Vytautas Ado maitis — komjaunimo organi zacijos sekretorius, Irena Griškevičiūtė — proforgė ir stropusis Vytautas Baltuonis — seniūnas. (Nukelta į 3 psl.) X
naujoje Konstitucijoje yra papildyta teise pasirinkti pro fesiją, užsiėmimo rūšį ir dar bą pagal pašaukimą, sugebė jimą, profesinį pasirengimą ir atsižvelgiant į visuomenės po reikius (40 str.J. Naujoje Konstitucijoje taip pat plačiau garantuojamas žo džio, spaudos, susirinkimų, mitingų ir demonstracijų lais vės (50 ir 51 str.) žymiai iš plėstos sąžinės laisvės kons titucinės ribos (52 str.J. Demokratijos vystymo lai das yra Komunistų partijos vadovaujantis ir vairuojantis vaidmuo. Konstitucijos 6 straipsnis įtvirtina jos vado vavimą mūsų šalies politinės organizacijos sistemai. Ten sakoma, kad Komunistų par tija, remdamasi marksizmoleninizmo mokymu, numato generalinę visuomenės vysty mosi perspektyvą, vadovauja tarybinės liaudies veiklai ku riant komunizmą. Tarybinė valstybė, suteik dama ir garantuodama savo piliečiams plačias teises bei laisves, turi pati teisę reika lauti, kad šios teisės bei lais vės nebūtų naudojamos prieš tarybinę santvarką, darant ža lą tarybinės liaudies, valsty bės interesams. Todėl Kons titucijoje apie tai tiesiai pa sakyta (39 sta.J. Piliečių teisių ir laisvių įgy vendinimas neatskiriamas nuo jų pareigų vykdymo. Konsti tucijoje pabrėžta piliečio pa reiga dorai ir sąžiningai dirb ti (60 str.J, saugoti Tarybų valstybės interesus, ginti Tė vynę (62 str.J, visokeriopai padėti saugoti viešąją tvar ką, kovoti su valstybinio tur to grobimais bei švaistymu (61 str.J, saugoti gamtą ir tau soti jos turtus (67 sr.J, rūpin tis kultūros vertybių išsaugo jimo (68 str.J, rūpintis vaikų auklėjimu, auginti juos gar bingais socialistinės visuome nės nariais (66 str.J. TSRS Konstitucijoje numatytos tarybinių piliečių teisės, laisvės bei pareigos bus tas valstybinis ir teisinis pagrindas, kuris padės formuoti naują žmogų, tobulinti socia listinį gyvenimo būdą .suda ryti reikalingas palankias są lygas visapusiškai vystytis asmenybei, sukurti socialinio teisingumo visuomenę. Apibendrindami naujos TSRS Konstitucijos reikšmę, galime pasakyti, kad joje įtvirtinti tarybinės liaudies laimėjimai, tarybinės ber.draliaudinės valstybės ir teisės didžiulės kūrybinės galimy bės. Naujos Konstitucijos tei ginių realizavimas turės svar bios įtakos mūsų šaiies visuo meninio gyvenimo, liaudies masių darbo ir politiniam ak tyvumui kelti. TSRS Konstitu cijos būdingi bruožai — tai atitikimas laikmečio reikalavi mams, tvirtas rėmimasis mokslu, priešakinės kultūros ir moralės vertybėmis, nuo seklus demokratizmas ir hu manizmas, tikėjimas ateitimi. A. CIRTAUTAS Teisės fak docentas
PAGERBĖ B. PRANSKAUS ATMINIMĄ
Lietuvių literatūros kated roje įvyko rašytojo ir litera tūros tyrinėtojo, revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvio profesoriaus Broniaus Pranskaus-Žallonlo 75-ųjų gimimo metinių minėjimas. Minėjimą pradėjo katedros vedėjas doc. V. Areška. Pra nešimą apie B. Pranskaus-Žalionlo gyvenimų ir kūrybinį palikimą padarė Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto docentas B. Prėsklenls. Apie rašytojo revoliucinę, leidybi nę ir mokslinę veiklą papa sakojo Partijos istorijos insti tuto direktorius R. Šarmaitis, Lietuvių kalbos Ir literatūros instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis V. Galinis, Uni versiteto docentas A. Sprindis.
PANEVĖŽIO MIESTE Įvairiuose respublikos mies tuose ir miesteliuose rengia mos Universiteto mokslo die nos, skirtos Didžiojo Spalio 60-mečiui ir artėjančiam Uni versiteto 400 metų jubilie juiPraėjusią savaitę didelė grupė mūsų mokslininkų, va dovaujama prorektoriaus mokslo reikalams J. Grigonio ir kuruojama „Žinijos" drau gijos Universiteto organizaci jos atsakingos sekretorės O. Pulkauninkienės, viešėjo Pa nevėžyje. Mokslininkai susitiko su pra monės įmonių ir organizacijų kolektyvais, miesto partiniais ir tarybiniais darbuotojais, moksleiviais. Lankėsi „Ekra no" gamykloje, cukraus fab rike, suvenyrų kombinate „Tulpė", miesto II-oje ir J.
Antakalnyje vienas po kito kyla bendrabučiai. Vis dau giau studentų apsigyvena juose. Atsiranda ir naujų rū pesčių, deja, lieka ir senų problemų. Jos — visada stu dentų profsąjungos komiteto darbų akiratyje. To įrodymas — praėjusią savaitę įvykęs posėdis. Jame dalyvavo Stu dentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, pa vaduotojas A. Trumpulis, pro rektoriaus administracijos ir ūkio reikalams pavaduotojas J. Gražys, kiti atsakingi ūkio padalinių darbuotojai, bend rabučių tarybų pirmininkai ir komendantai. Studentų profkorniteto bui tinės komisijos pirmininkas J. Paliulis, kalbėdamas apie pa siektus rezultatus, priminė, kad praėjusių metų respubli kinio konkurso prizininkas III bendrabutis susilaukė rim tų konkurentų: VII bendra butis, vienuoliktojo 2 korpu sas irgi ne ką prasčiau tvar kosi. Malonios žinios. Ir iš kart kartus lašas: minėtus bendrabučius — Universiteto konkurso laureatus — ūkio skyrius turėjo radiofikuoti; iki šiol tūpčiojama vietoje. Kaip sužinojome iš tiekimo skyriaus viršininko A. Nau džiūno, radijo mazgai bus
Balčikonio vidurinėse mokyk lose, politechnikume, J. šve do muzikos mokykloje ir kt. Dramos teatre įvyko moks lininkų susitikimas su miesto visuomene. Susirinkusiems koncertavo Universiteto dai nų ir šokių liaudies ansamb lis. Panevėžiečiai išklausė pa skaitas apie įvairias šiuolaiki nio mokslo problemas. Jas skaitė Medicinos, Gamtos, Prekybos fakultetų dekanai prof. S. Pavilonis, doc. R. Tarvydas, doc. L. Butkevičius, Lietuvių kalbos katedros ve dėjas prof. Z. Zinkevičius, Mokslinio komunizmo kated ros vedėjas doc. P. Bernata vičius, Gamtos fakulteto prof. C. Kudaba, Chemijos fakulte to prof. V. Daukšas, Psicholo gijos katedros vedėjas doc.
J. Lapė, Fizikos fakulteto prof. E. Montrimas, Baudžia mosios teisės katedros vedė jas doc. M. Apanavičius.
KONCERTAVO Nuotraukose matome mūsų mokslininkų (viršuje dešinė je) viešnagės mieste prie Ne vėžio akimirkas:
Iš Čekoslovakijos Socialis tinės Respublikos sugrįžo Vil niaus V. Kapsuko universite to akademinis choras, vado vaujamas dirigento P. Gylio. Respublikos nusipelnęs ko lektyvas dalyvavo broliškoje šalyje vykusių TSRS kultūros dienų renginiuose. Studentai per dvi viešnagės savaites koncertavo Uste prie Labos, Liberece, Tepllcėje ir kituose Čekoslovakijos miestuose, pa buvojo Prahoje.
viršuje kairėje — susitiki mas su miesto visuomene. Kalba LKP Panevėžio miesto komiteto sekretorė R. Bltlnaltė; dešinėje — „Ekrano“ ga mykloje; ansambliečių pa sveikinimas.
L. SKIRPSTAS
AR GALI ŪKININKAI PADĖTI STUDENTAMS, O ŠIE —
TAUSOTI BENDRABUČIO TURTĄ? gauti iki Naujų metų. Visi sako — geriau vėliau, negu niekad. Kartais dėl terminų nebesitariam, kad tik būtų. Naujai pastatyti bendrabučiai irgi bus aprūpinti radijo taš kais. Vis dėlto maloniau, kai kalbam esamuoju laiku. Atrodytų, elektros lemputė — maža smulkmena. Bet kai vietoj dvidešimt penkių tūks tančių gaunama tik šeši — jos tampa irgi posėdžio disku sijos tema. Tamsu ne tik ko ridoriuose, bet ir skaityklose. Bendrabučių tarybos kol kas per menkai kovoja su va dinamaisiais „zuikiais“. Netu rintys teisės gyventi bendra butyje nejaučia jokios atsa komybės ir čia daro daugiau sia prasižengimų. Labiausiai pasižymi diplomantai. Jie or ganizuoja išgėrimus, veda iš kelio ir jaunesnių kursų stu dentus. Studentų profsąjungos ko-
ČEKOSLOVAKIJOJE
miteto prašymu už alkoholinių gėrimų vartojimą bend rabutyje ir nesiskaitymą su visuomeninių organizacijų at stovais bei melavimą pareikš tas Rektoriaus papeikimas XII bendrabučio 2 korpuso gy ventojui V k. bibliotekinin kui V. Zaikauskui bei jo ko legėms D. Pučinskaitei, A. Mieželytei. Iš bendrabučio pašalintos jų kprso draugės N. Mikelkevičiutė, N. Kudulytė. Profkomitetas stengiasi, kad bendrabučiuose gyventų tik to verti — tvarkingi, draus mingi — studentai. Pernai svarstyta 140 studentų, iš ku rių 15 vietos gyventi ieškosis kitur. Daugiausia bausta gam tininkai (30) ir istorikai (25). Daug buitinių rūpesčių bendrabučių aktyvams. Visur trūksta dušų galvučių, lempu čių, gaubtų joms, stiklų. Ūkio skyrius neaprūpina stendais
vaizdinei akitacijai: vis teisi nasi, nežiną kokius daryti. Komisija .kurią sudarė Este tinio lavinimo’ katedros vedė jas prof. V. Germanas, Uni versiteto bendrabučių tarybos pirmininkas doc. A. Marcijonas, studentų profkorniteto pirmininko pavaduotojas A. Trumpulis, seniai paruošė re komendacijas. Deja, stendų taip ir nėra. Naujojo XII bendrabučio tarybos pirmininkė R. Stankū naitė pasakoja: — Mes jau kartą rinkom iš gyventojų po dvidešimt ka peikų lemputėms. Bet jos pa lyginti greitai perdega, ir aš daugiau tokio pirkimo neor ganizuosiu. Turime labai gra žų televizorių. Tik jis be an tenos .tenka skolintis iš XI . bendrabučio tarybos. Kėdžių irgi nėra: žiūrim stati. Skai tyklai reikėtų užuolaidų ir karnyzų. Viryklių jungikliai išlūžinėję. Šešto bendrabučio aktyvas, vadovaujamas S. Valicko, ne sulaukia, kada bus atvežta stiklų langams, vasarą SSB dalyvių išdaužtiems. Trečio bendrabučio komendantės S. Leonavičienės nuo monė apie dabartinę padėtį: — Nors lempučių trūksta ir mums, bet patamsy kol kas
PIRMOJI ĮSKAITA — SUNKIAUSIA (Atkelta iš 2 psl.) „Kol nelijo, —■ pasakoja tjruporgė, — buvom labai pa tenkinti. Įsikūrėm puikiai. Kada visi krūvoje, sveiki, ge rai pamaitinti, argi gali būti nuobodu? Gaudavom spaudą, turėjom radiją, net televizo rių. Kolūkio mechanikas kas vakarą rodė kino filmą". „Vėliau prakiuro dangus, — įsiterpė seniūnas, — ir reikalai kiek pašlijo. Rūpes čių padaugėjo atsakingiems už drausmę ir normos įvykdy mą. Keletą kartų ūkis buvo priverstas įrašyti mums pra stovą. Ji pavojinga ne vien finansihiu, bet ir drausmės atžvilgiu. Ypač vaikinams, ku rių grupėje yra astuoni. Kai kurie, beslampinėdami be
darbo ,net „vaisiuką" pradėjo ragauti. Šiems „smaližiams" teko, raudonuoti komjaunimo susirinkime. — Mūsų ūkis specializuo tas, — informuoja kolūkio pirmininkas J. Valukas. — Šiemet išauginom bemaž 230 hektarų „Lietuvos šilko". Ži nia, linai — daug rankų dar bo reikalaujanti kultūra. To dėl talkininkų parama, ypač šį lietingą rudenį, mums la bai brangi. — Brigados, kuriose plušo studentai, — toliau pasakoja pirmininkas, — nesiskundžia, nors dirbti tikrai nelengva net įpratusiems pfie žemės ūkio darbų. Linus pirmiausia reikėjo sugrėbstyti, pankui sustatyti į gubas. Po to —
nesėdim. Dauguma studentų saugo baldus .todėl jų ir tu rime. Dušų galvutės santech nikas padarė naujas. Jos to kios tvirtos, kad jų studentai nusukti nepajėgia. Yra dar ir tokių niekadėjų, kurie lygin tuvu išdegina stalus, — gal netyčia sakysit. Bet kaip ne tyčia galima peiliuku išpjaus tyti kėdes? Pernai gavom 50 kėdžių, dabar iš kai kurių tik šipuliai liko. Gal ir nekoky biškos ,bet metus, šiaip ar taip, tikrai laikytų. Keista, kad studentai nemoka ar, greičiau, nenori Kultūringai naudotis tualetais. Turime priekaištų ir ūkio skyriui. Vieną sieną baigia paplauti vanduo: nors bendrabutis ir buvo remontuojamas, bet lie taus vamzdžiai liko neišvaly ti. Penktame medikų bendra butyje prie jau minėtų prob lemų prisideda daug nemalo nesnių faktų: studentai kolioja budinčiąsias, sugalvoja naktį maudytis ir karaliauja duše. O kąl Pabandyk juos sudrausti, tuoj atšaus: ,Mes ne darželinukai". Parėję nak tį, įlipa'per langą (ne tik pir mo, bet ir antro aukšto!), kad tik nesusitikus su oudinčiąja. O ir susitikimas juos nelabai gąsdina. Budinčiajai pareika
lavus pasakyti pavardę, jie pasiūlo vietinę narkozę. Anot ūkio skyriaus atsto vų, komendantų, studentai labiau negu sesijos bijo dušų galvučių ir jas kuo skubiausiai nusukinėja ir iš mėto į pašalius. Išeina — du šo galvutė tapo klasiniu stu dento priešu? Gal ne visai teisingą poziciją užima ir ūki ninkai, jau kelintas penkmetis neremontuojantys dušų įren gimų. Visi kalba, kad stu dentai — chuliganai, bet nie kas nėra sučiupęs už rankos tų dušų galvučių gadintojų. Ir šiaip už socialistinio torto gadinimą bausmių retai tesi girdi, nors kėdės lūžta, tinkas dreba... Ir tu, mielas bendrabutieti, vienas pats pasvarstyk, kokia dalimi prisidėjai prie savo antrųjų namų gerovės. Tik ruosiuose namuose tu dujinės viryklės jungiklį spaudi lyg trapiausias daiktas būtų, tu turbūt nedrimbi su rūbais į švariai paklotą lovą, nes bi jai, kad mamaitė kočėlu per sprandą nesuvanotų. Butų skyriaus viršininkė J. Ragai šienė kaltino tave — nenau dėlį ir kenkėją. Ar tikrai tu toks?
sunkiausias darbas: stiebelių rūšiavimas ir pėdelių rišimas. Teisybę tarus, iš pradžių nelabai pasitikėjau grupe, nes su pirmakursiais išvykti į ūkį neteko, bet po poros įtempto darbo dienų abejonės išsisklaidė. Dirbta neblogai. — Man, — pastebi proforgė, — lauko darbai ne nau jiena, pati augau Dzūkijos kaime. Tokių, kaip aš, dau guma, bet vargu kas galėtų pralenkti mūsų darbštuoles Virginiją Ivaškevičiūtę, Mary tę Jaroševičiūtę, Birutę Bau žytę. — Vaikinai irgi ne pėsti, — sako V. Baltuonis. — Va Arūnas Degutis — tikras dar bo spartuolis. Jis ne tik sivo normą viršydavo, Dėt ir atsi liekantį patempda zo. Įsitiki nom, kad Arūnas vertas kom
jaunuolio vardo. Grįžę žadam svarstyti jo kandidatūrą į VLKJS narius. Ūkio padėkos susilaukė ir mūsų tylenis Česlovas Iridrichavičius. Aišku, kur kas maloniau vardinti darbo spartuolius, negu tinginius ar drausmės laužytojus. Ką darysi, jei gu grupėje pasitaiko toks vienas kitas. Štai Ritą Binkytę svarstė komjaunuoliai ne sykį, jai nė per nago juody mą nenusileido ir Nijolė Di lytė. Tiesa, į talkos pabaigą merginos pasitempė, suprato, kad nuo kolektyvo nepabėgs. Manau, buhalterines apskaitos specialybės pirmajai grupei už nuoširdų talkininkavimą ūkiui galima pasirašyti įskaitęL. KRIVKA Grupės vadovas
N. ELEKAVlClUS
RESPUBLIKINt STUDENTŲ VIKTOR.NA „466 UNIVERSITETO PRAEITI ™ DABARTĮ"
ATSAKYMŲ
APIE
VILNIAUS
Kaip ji vyks Universitete Artėjant Vilniaus Univer rine žiuri suderintą grafiką. siteto 400 metų jubiliejui ir Kontrolinius klausimus (jų 20) siekiant suaktyvinti akademi burtų tvarka parenka Uni nio jaunimo domėjimąsi mū versiteto žiuri. Fakultetų ko sų Alma Mater istorija bei mandos sudaromos kaip rink dabartimi, jo vaidmeniu kitų tinės iš dešimties I ture ge aukštųjų mokyklų gyvenime riausiai pasirodžiusių studen bei įtaka liaudies akiui ir kul tų. tūrai, LLKJS CK sekretoria Universiteto komanda (10 tas ir LTSR Aukštojo ir spe studentų) dalyvauja III turo cialiojo vidurinio mokslo mi konkurse, kurio rezultatai iš nisterijos kolegija nutarė su aiškinami iki 1978 m. balan rengti 1977—1978 metais res džio 15 d. III sprendžiamojo publikinę aukštųjų mokyklų turo konkursas vyks Vilniuje, studentų viktoriną ,400 atsa Universiteto Aktų salėje kymų apie Vilniaus Universi (Čiurlionio g. 21). teto praeitį ir dabartį". Nugalėtojams skiriamos I, Universiteto rektoriaus i. II, III vietos, atsižvelgiant į m. spalio 18 d. įsakymu pa atsakymų išsamumą, glaustu tvirtinti šios viktorinos orga mą, studentišką sąmojį. Ga nizavimo Universitete nuo vusi kontrolinj klausimą, ko statai, vertinimo komisija. Fa manda turi teisę dvi minutes kultetų dekanai, katedrų ve tartis, ieškodama galimybių dėjai Ir studentų visuomeni atsakyti j jį bent 8 faktais, nės organizacijos 'pareigotos pavyzdžiais arba argumentais. propaguoti Ir rengti fakulte Vertinama 5 balų sistema. tuose viktorinos pirmą ir ant Uždelsta minutė — minus 1 rą turus. balas, sutaupyta — plius 1 Universitete viktorina vyks balas. dviem turais. Pirmame lure Komandų, užėmusių I, II, fakultetuose išaiškinama ge III vietas I ture nariai ajxioriausia akademinės grupės vanojami jubiliejiniais suve komanda. Antrame ture Išla nyrais. kinama geriausia fakultetų Komanda, užėmusi I vietą komanda, kuri dalyvaus res II ture, apdovanojama nemo publikiniame, trečiame, ture. kama kelione į užsienį, komanda, užėmusi II vietą Universitete viktorina vyks dviem turais. Pirmame ture II ture, apdovanojama ne fakultetuose išaiškinama ge mokama 5 dienų išvyka į riausia akademinės grupės ko Leningradą, komandai, užėmusiai III manda. Antrame ture išaiški nama geriausia fakultetų ko vietą II ture, skiriama 150 manda, kuri dalyvaus res rub. premija. publikiniame, trečiame, ture. VIKTORINOS I turo žiuri sudaroma de UNIVERSITETE VERTINIMO kano Įsakymu iš fakulteto KOMISIJA Žiuri pirminLnkas — R. dėstytojų, visuomeninių orga nizacijų atstovų bei Univer Žiugžda (IF doc.), pirmininko siteto žiuri atstovo. Kontroli pavaduotojas — A. Baįarūnius klausimus (jų 30) burtų nas (Komjaunimo komiteto tvarka parenka žiuri. Grupių sekretoriaus pavaduotojas), nariai: J. Bulota (IF doc.), komandų sudėtis — 10 stu L. Butkevičius (PF dekanas), dentų. I turo konkurso rezultatai V. Galvelė (EKFF dėst.), V. išaiškinami iki 1977 m. gruo Gobls (partijos komiteto sek džio 1 d. pagal fakulteto de retoriaus pavaduotojas), P. kano patvirtintą ir su Univer Golokvosčlus (MMF doc.), siteto žiuri suderintą grafiką. H. Horodnlčius (FF doc.), A. U turo konkurso rezultatai Jovaišas (Fil. F prodekanas), išaiškinami iki 1973 m. ko«o A. Kusta („Tarybinio studen 15 d. pagal universiteto rek to" redaktorius), J. Lells R. Marčėnas toriaus patvirtintą :r su cent- (MF prof.),
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fak. I k. stud. A. Ramanaus kas, I. Baigozlna, Medicinos fak. I k. stud. N. Kalačiova, II k. stud. A. Zakarauskas, Filologijos fak. II k. stud. R. Balžekas, J; Kutkaitis, IV k. stud. N. Rachmatulytė, Pramonės ekonomikos fak. I k. stud. A. Juzevlčiūtė, II k. stud. B. Rubavičius, Ekonominės kibernetikos ir finansų fak. I. k. stud. S. Panfllova, II k. stud. R. Zasčižinskaltė.
Spalio 24 d. įvyks fakultetų studentų profbiurų pirmi ninkų posėdis. Pradžia 18 vai.
Studentų profkomitetas Spalio 27 d. 30 auditorijoje vyks išplėstinis kultūros klubo posėdis. Kviečiame dalyvauti fakultetų Komjaunimo biurų sekretorius, profsąjungos biurų pirmininkus, kultū ros klubo aktyvą, meno saviveiklos kuratorius 'akultetuose. Atsakingi fakultetuose už meno saviveiklą pasisakys, kaip pasiruošę studentų dainos konkursui, fakulteto meno saviveiklos apžiūrai. Posėdžio pradžia 19 vai. Kultūros klubas
Vilniaus „Minties" ir Kauno „Kibirkšties“ knygynai su perka iš gyventojų šiuos naudotus aukštųjų .mokyklų va dovėlius: 1. Marksistinės-lenininės filosofijos pagrindai, 1973 m. 2. Mokslinis komunizmas, 1973. 3. Politinė ekonomija. Kapitalistinis gamybos būdas, 1974 m. 4. TSKP istorija, 1974 m. 5. Mokslinis ateizmas, 1975 m. Knygų propagandos ir reklamos biuras REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3
(Kauno vakarinio fak. doc.), J. Paškevičius (GF prof.j, J. Pečkaltls (TF aspirantas), A. Rukšėnas (ChF j. ;n. bendr.), L. Truska (PEF doc ), A. Vo sylius (Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas,. STUDENTŲ VIKTORINOS „400 ATSAKYMŲ APIE VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITI IR DABARTĮ“ KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Kur ir hadą Įsikūrė pirmieji universitetai? 2. Kur, kada Įsikūrė pirmieji universitetai dabartinėlc TSRS teritorijoje? 3. Kokiuose universitetuose sėmėsi mokslo pirmieji stu dentai, kilę Iš Lietuvos? 4. Kada, kas ir kodėl (kūrė Universitetą Vilniuje? 5. Ką žinai apie Vilniaus universiteto bibliotekos Įkūri mą? 6. Ką žinai apie Academią et unlversitas Vilnensls? 7. Ką žinai apie Lietuvos Dldžioelos kunigaikštystės vy riausiąją mokyklą? 8. Ką žinai apie Vilniaus Imperatoriškąjį universitetą? 9. Kokią reikšmę senasis Vilniaus universitetas turėjo lietuvių Ir kitų tautų kultūrai? 10. Kada Ir kieno buvo Išleista Ir kur saugoma šiuo me tu pirmoji lietuviška knyga (metai, autorius, pavadinimas, spaustuvė)? 11. Kokius žinai Vilniaus universiteto (1579 — 1803) mokslininkus? 12. Ką žinai apie Vilniaus universiteto observatoriją? 13. Ką žinai apie Vilniaus universiteto botanikos sodą? 14. Ką žinai apie senojo Vilniaus universiteto archltentūrini ansambli? 15. Kokie žymus mokslininkai dėstė Vilniaus universitete XIX a. pradžioje? p . rašytoja1 16. Kokiet būsimiejl lietuvių mokslininkai Ir mokėsi Vilniaus Universitete XIX a. pradžioje? 17. Kokios legalios ir nelegalios studentu draugijos vei kė Vilniaus Universitete dekabristu sukilimo išvakarės*? 18. Ką žinai apie Vilniaus Imperatoriškojo universiteto studentų dalyvavimą 1830 — 1831 m. sukilime? 19. Kokios aukštosios mokyklos velkė Lietuvoje, carui uždarius Universitetą? 20. Kokiuose universitetuose Lietuvos jaunimas sėmės mokslo XIX a. antroje pusėje — XX a. pradžioje? 21. Kada, kas ir kur paskelbė dekretą apie Vilniaus Darbo universiteto atkūrimą ir koks jo turinys? Bato: o 22. Ką žinai apie revoliucini judėjimą Stepono universitete? 23. Kada ir kieno pastangomis buvo Įkurtas Kauno tiniversitetas? 24. Ką žinai apie revoliucini judėjimą Kauno unlversitete? Išleido Kauno universite25. Kiek ir kokiųabsolventų ____ . tas Lietuvoje buržuazijos valdymo metais? 26. Kada pradėjo veikti tarybinis Vilniaus universite tas? 27. Kada ir kodėl hitleriniai okupantai uždarė ir nusiau bė Vilniaus universitetą? 28. Kokiomis sąlygomis pradėjo veikti Universitetas Ta rybinei Armijai išvadavus Vilnių? VII29. Kokią paramą respublikos telkė atkuriamam niaus universltetui? 30. Kas buvo Vilniaus universiteto rektoriai pokario m* tais? 31. Kokius ___________ _ universitete pokario žinai Vilniaus metais dirbusius žymius lietuvių mokslininkus? 32. Kokios aukštosios mokyklos šiuo metu veikla res publikoje? 33. Kokius žinai Vilniaus universiteto fakultetus? 34. Kokias specialybes galima Įsigyti Vilniaus universi tete? 35. Klek studentų šiuo metu yra Vilniaus universitete: dieniniame, neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuje? 36. Kiek absolventų Išleido tarybinis Vilniaus universi tetas Iki šių dienų?
Nauja kino epopėja „Lais vės kariai“, šis reikšmingas kinematografinis kūrinys, jun giantis keturias spalvotas plačiaformates stereofonines juostas, buvo kuriamas trejus metus. Filmavime dalyvavo šešių socialistinių šalių kino studijos, vadovaujamos „Mosfilmo" kino meistrų. Dalyva vo 250 žinomų aktorių, o ma sinėse scenose — dešimtys tūkstančių žmonių. Šiam grandioziniam pasta tymui vadovavo Lenino pre mijos laureatas kino režisie rius Jurijus Ozerovas, kurio ankstesnė penkių filmų ’popėja „Išvadavimas" su pasi sekimu buvo demonstruota ne tik mūsų šalyje bet ir už sienyje (TSRS penkias epo pėjos serijas iš viso žiūrėjo 240 milijonų, o mūsų respub likoje — 1,5 milijono žmo nių!). Scenarijus, pagalkurį su kurtas filmas, tai pati trijų dešimtmečių senum o, bet vis dar neužmirštama istorija. Fil me „Laisvės kariai" nėra nė vieno išgalvoto personažo ar epizodo. Tiksliai, nenusižen giant istorijos tiesai, atkuria mi 1943—1945 metų įvykiai Varšuvoje ir Prahoje, Buka
rešte ir Sofijoje, slovakų na cionalinis sukilimas, Varšuvos tragedija, legendarinių Ju goslavijos fiartizanų žygiai. Šių įvykių herojais buvo įžy mūs komunistinio judėjimo vadovai ,kovų su „ruduoju maru“ — fašizmu įkvėpėjai ir organizatoriai. Juostos auto
JAUNIESIEMS FOTOGRAFAMS Spalio 24 d., pirmadienį, 20 vai. prie „Tarybinio studen to“ redakcijos renkasi fotoklubo „Mementum” nariai ir kandidatai. Kandidatai atsineša savo darbus. Kviečiame į Klubą jaunuosius fotomėgėjusl
Universiteto g. 3, „Tarybini stndentas" Telefonai — 25884, ketvlrtedteaMs apautuvėje 25343
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
17. Kokie žymūs respublikos mokslininkai, rašytojai, ta rybiniai, partiniai bei visuomenės veikėjai mokėsi tsrybi nlame Vilniaus universitete? 38. Ką žinai apie dabartinę Vilniaus universiteto kom jaunimo organizacją? 39. Kiek tomų yra šiuo motu Vilniaus universiteto bib liotekoje? 40. Su kokiais pasauliniais mokslo centrais palaiko ryšius Vilniaus un i versli tetas ir jo biblioteka? 41. Kokius ž.nai nusipelniusius Vilniaus unlversiteto meno saviveiklos kolektyvus? 42. Kur dirbo pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Studentu statybiniai būriai ir kokią vietą Jie užima tarp respublikos aukštųjų mokyklų SSB? 43. Kada Vilniaus universitetui buvo suteiktas V Kap suko vardas? 44. Kada Ir kokius vyriausybinius apdovanojimus yra ąavęs Vilniaus universitetas? 45. Ką žinai apie Vilniaus universiteto SMD7 46. Ką gali pasakyti apie Vilniaus universiteto sporti linkus? 47. Ką žinai _________ ________ ________ _,______ ,__ apie Universiteto studentu tradicijas? 48. Kokius žinai šiuo metu Vilniaus universitete dirban čius žymius Įvairių sričių mokslininkus? 49. Kokiose mokslo srityse Vilniaus universitetas yra pa siekęs didžiausių laimėjimų? 50. Ką žinai apie Vilniaus universiteto augimo perspėktyvas?
) KONKURSO „U2 PAVYZDINGĄ TVARKĄ FAKULTETUOSE"
NUOSTATAI Konkursas skiriamas Universiteto 400 metų jubi liejui. Juo siekiama gerinti fakultetų studentų prof sąjungos biurų darbą, —kad būtų daugiau rūpina masi švara ir tvarka, visuomeninio turto saugoj 1 nu, fakultetų ir viso Unive rsiteto, kovojančio už pa vyzdinės aukštosios mokyklo vardą respublikoje, bendra išvaizda. 1. Konkurse, kuris vyksta nuo 1977. X. 20 iki 1978. IV. 1, dalyvauja visi fakultetai. 2. Konkursą tvarko VU Studentų profsąjungos komiteto sudaryta komisija. Vertinimas 1. Švara ir tvarka vestibiuliuose — iki 20 taškų, auditorijose — iki 20 taškų. 2. Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija, jos turi nio idėjiškumas, formos meniškumas — iki 10 taš kų. 3. Budėjimo organizavimas fakultete (auditonjose ir vestibiuliuose) — iki 20 taškų. 4. Studentų budėjimas fakultetuose — nuostatų laikymasis, jo kontrolė — iki 10 taškų. 5. Profbiuro kova su vidaus tvarkos taisyklių pa žeidėjais fakultete, bendrabutyje — iki 10 taškų 6. Kaip profsąjunginė organizacija, siekdama šva ros ir tvarkos fakultetuose, organizuoja kursų ir grupių lenktyniavimą — iki 15 taškų. 7. Prizinės vietos iškovojimas bet kuriame bendrauniversitetiniame konkurse ar apžiūroje — iki 15 taškų. Nugalėtojų apdovanojimas Pirmų trijų vietų laimėtojai apdovanojami VU Studentų profsąjungos komiteto pagyrimo raštais; taip pat: I vietą laimėjusieji gauna 100 rublių piniginę premiją, II vietą laimėjusieji gauna 70 rublių piniginę premiją, III vietą laimėjusieji gauna 50 rublių piniginę premiją. VU Studentų profsąjungos komitetas
riai pristato mums daugelį šių laisvės karių: Geo gijų Dimitrovą ir Todorą Zivkovą, Janošą Kadarą ir Edvardą Cereką. INikolajų Caušesku ir Liudviką Svobodą, Leonidą Brežnevą ir Georgijų Žukovą. Išradinga ir Įspūdinga kino kalba mėginama perteikti
Nuoširdžiai užiaučiame Pramonės ekonomikos fa kulteto darbo ekonomikos specialybės IV kurso stu dentę Laimutę UODAITI? dėl mylimo tėvelio mir ties.
Grupės drauąai
aukštąjį karo strategijos mokslą, atverti duris i s/ur biu pasitarimų štabas ir kibi nėtus, duoti žiūrovui, ypač jaunajam, tikslią 'nformaciją apie tai, kas vyko Europoje daugiau kaip prieš 30 metų.
J. VISOCKAITE
-— V kurso hidrogeologlĮos Ir inžinerinės geologijos spec. studentai nuoširdžiai užjaučia kuratorių Petrą VAITIEKŪNĄ dėl motinos mirties.
Tiražas 3500 egz. Užs. Nr. 3014 LV 13390
I ■
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA