visą §ALiąpRot€raizai,vi€nyKic<5!
caRj/Bims scu nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1050 METŲ BALANDŽIO 15 D.
•
Nr. 31(1370) SPALIO 21 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
ĮVIRTUS idėjinius ĮSITIKINIMUS-STUDENTAMS Sąjunginis aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų ve dėjų pasitarimas, įvykęs Mask voje š. m. spalio 1—3 d., išties buvo neeilinis. Jis įsikomponuo ja į TSKP XXVII suvažiavimo numatytų svarbiausių priemonių šalies socialiniam-ekonominiam vystymui spartinti kontekstą. Iš visų tarybinės visuomenės grandžių partija šiandien reika lauja darbo persitvarkymo, kuris atitiktų dabarties uždavinius. Tai, kad pasitarimą pradėjo TSKP Centro Komiteto Generali nis sekretorius draugas M. Gor bačiovas, ypač patvirtina, koks svarbus vaidmuo šiame persi tvarkyme skiriamas visuomenės mokslams, jų specialistams. Draugo M. Gorbačiovo kalboje buvo pažymėta, kad spartinimo, persitvarkymo, tarybinės visuo menės kokybiškai naujos būklės pasiekimo kurso realizavimas neįmanomas, nesuaktyvinus idėjinės-teorinės veiklos, patikimai moksliškai nepagrindžius naujų gyvenimo reiškinių ir procesų. TSKP CK Generalinio sekre toriaus kalba — tai programi nė kalba. Kaip pažymėta pasita
Ne tiek daug laiko liko iki lapkričio ketvirtosios — Univer siteto komjaunimo organizacijos XXIX ataskaitinės rinkiminės konferencijos dienos. Ruošiantis konferencijai steigiama TIESIO GINE TELEFONINIO RYŠIO LI NIJA su Universiteto komjauni mo komitetu. Į Tavo klausimus apie VU komjaunimo organiza cijos veiklą telefonu atsakys. Tavo pasiūlymus ir pageidavi mus išklausys Universiteto kom jaunimo komiteto nariai. Atsa kymus Į klausimus publikuosi-
rime, šioje kalboje iškeltos idė jos yra pagrindas pertvarkant aukštąsias mokyklas, keliant vi suomenės mokslų dėstymo idėjinį-teorinį ir metodinį lygį. Vi suomenės mokslų katedroms persitvarkyti dabartiniu metu — reiškia rūpestingai panaudoti tai, ką turime, kiekvienam dėstyto jui padaryti tai, ką galima, ne laukiant, kol bus priimti rengia mo aukštųjų mokyklų pertvar kymo dokumentai. Šiomis dienomis VVU visuo menės mokslų katedros apsvars tė sąjunginio aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų ve dėjų pasitarimo išdavas ir reko mendacijas. Buvo pažymėta, kad ir mūsų Universitete būtina pa naudoti visas turimas galimybes visuomenės mokslų dėstymui pakelti į aukštesnį teorinį ir me todinį lygį, kuris atitiktų laik mečio reikalavimus. Mūsų užda vinys — apginkluoti būsimus au kštos kvalifikacijos specialistus tvirtomis marksistinio-lenininio mokslo žinomis, pasiekti, kad jie sugebėtų gyvenimo reiškinius
me ir „Tarybiniame studente", remiantis pateiktais pasiūlymais bus tobulinama VU komjaunimo organizacijos veikla. Nepamiršk, kad veikia ir ne akivaizdinė spaudos konferenci ja: visa tai, kas Tave jaudina, kas neaišku, gali išdėstyti laiš ke, adresuotame Universiteto komjaunimo komitetui arba „Ta rybinio studento" redakcijai (prašytume ant voko pažymėti „Spaudos konferencijai"). Taigi TIESIOGINE RYŠIO LI NIJA veiks spalio 24 ir 27 die nomis nuo 13 iki 18 valandos. Skambinti telefonais: 61-79-20 arba 61-44-14
(nukelta Į 2 psl.)
VU komjaunimo komitetas „Tarybinio studento" redakcija
MŪSŲ GERIAUSIEJI
BIRBTI SU ŽMONĖMIS“
KOMJAUNUOLI!
Atrodytų, mūsų mažoje Lietu voje žmonės gyvena tokie pat, tvyro tas pats dangus, šakas tie sia tie patys medžiai ir pilkuoja vienodi stogai. O užklysk j kurį nors Lietuvos kampelį, ir atmin tyje išliks kas nors savita, ne pakartojama. Ypač ilgai įspū džiai, prisiminimai išlieka, su grįžus iš Mosėdžio. Išlieka, nes negali užmiršti akmenuoto že mės lopinėlio, žmonių darbu ir meile paverstu nuostabia savo grožiu vieta. Net mano senelis, jau gerokai perkopęs aštuntą dešimtį ir nepatingėjęs belstis į kitą Lietuvos pakraštį, krenkšte lėjo: „Puikių ir darbščių žmonių ši nedėkinga žemė išaugino". Ir tada negalėjau nesutikti su juo: tik žemaitiško atkaklumo, begalinio darbštumo, optimizmo ir fantazijos dėka kuriami ste buklai...
. .. Tokios mintys sukosi mano galvoje, prieš pradedant pokal bį su Rimantu Jurkšu, matemati kos fakulteto V kurso studentu, kilusiu iš Mosėdžio. Susitikom ne atsitiktinai, ne kokiame nors senojo Universiteto kiemelyje, kur paslaptingą tylą drumsčia studentų balsai, bet komjauni mo komitete. Mat Rimantas — matematikos fakulteto komjauni mo komiteto sekretorius. Ir kal bėjomės mes ne apie Mosėdį. Mano pirmasis klausimas sekreto riui labai jau tradicinis: „Kaip sekasi derinti visuomeninę veik lą ir mokymąsi?" (R. Jurkšas — dar ir Lenino stipendininkas). Ri mantas šypteli: „Derinti nela bai pavyksta — kai rimtai užsi imu mokslais, sekretorius iš ma
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Spalio 9 d. įvykusiame VU komjaunimo komiteto posėdyje svarstytas chemijos ir filologi jos fakultetų komjaunimo komi tetų darbas ruošiantis ataskaiti
niam rinkiminiam susirinkimui ir konferencijai. Šių komitetų darbas įvertintas teigiamai, ta čiau atkreiptas dėmesys J tai, jog nelaiku tvarkoma kai kurių grupių dokumentacija. Posėdyje išklausyta VU komjaunimo ko miteto nario atsakingo už karinį patriotinį auklėjimą V. Skinderskio ataskaita. Jo darbas įvertin tas teigiamai. „T. S." inf.
PASKUTINIS RUDUO 5IAIS METAIS FF ir EKFF komjaunimo komitetai, dakcija kviečia į konkursą
„Tarybinio studento" re
RUDENS PUOKŠTĖ skiriamą VVU komjaunimo kon ferencijai Galite nesibaimindami siūlyti: 1) nuotraukas ir piešinius iš rudens talkų, rudens švenčių, ru dens dienų;
2] įdomias šakas, kankorėžius, kitus įdomius daiktus iš miškų ir laukų (trumpesnius nei 1 m), sa vo kūrybos puokštes Visa tai iki š. m. lapkričio 1 d. priims FF ir EKFF komjauni mo komitetai, o nuotraukas ir piešinius — ir VVU komjaunimo komitetas. Nuotraukos ir piešiniai
nęs nekoks, kai tik pradedu vadovauti, matematiką tenka ap leisti. O matematika labai aikš tinga — reikalauja daug dėme sio". Mano žodžius, kad matemati kos fakultete sunku dirbti su žmonėmis, (labai jau skirtingos jų žinios, interesai, tikslai) Ri mantas skuba paneigti. Esą, su sidūręs su kitų fakultetų studen tais, bet tokių gerų žmonių, kaip pas juos, daugiau niekur nėra. Paskui paaiškina: „Tie, kurie atvažiuoja studijuoti su silpnesnėmis žiniomis, kuklesni, paprastesni, ne tokie išdidūs. Lengviau ir bendrą kalbą rasti". Problemų, sunkumų, trūkumų, kaip ir visur, netrūksta. Tad ir bendrą kalbą rasti būtina, štai šiemet reikia suformuoti naują kultūros klubą — išradingi, kū rybingi vaikinai, spėję įsigyti daug gerbėjų, naujais studijų metais atsiskyrė nuo klubo ir įkūrė miniatiūrų teatrą. Tad sek retorius, aktyvas turi rūpintis naujų žmonių telkimu. Kaip ir visame fakultete, komjaunimo komitete jaučiamas vaikinų trū kumas — pavasarį čia bebuvo likę du. Dabar aktyvas kiek su vyriškėjo, pasipildė naujais na riais. Rimantas neslepia, kad iš pradžių bus nelengva naujie siems — norint suspėti aktyviai dalyvauti komjaunimo darbe, reiks sutrumpinti savo laisvalai kį, gal net retkarčiais atidėti as meninius reikalus. Vakaronės, susitikimai, ekskursijos atostogų metu — žymiai vėliau... Apie komjaunimo veiklą Ri mantas pasakoja noriai, nelauk
bus grąžinami. Dalyvių laukia ekskursija po LKP CK leidyklą. Laureatai bus apdovanoti VVU komjaunimo komiteto garbės raštais, o taip pat gaus teisę patekti į visus EKFF ir FF renginius šiais mokslo metais. Lapkričio ir gruodžio mėn. ge riausia, kas patelkta, bus ekspo nuojama Saulėtekio ai. 9 jun giamajame korpuse. Geriausios nuotraukos ir pieši niai bus spausdinami „Tarybinia me studente".
damas mano klausimų. Taip yra tikriausiai todėl, kad už savo darbą ne kartą atsiskaitinėta fa kultete, Universiteto komjauni mo komitete. O štai dėl mano ketinimų sužinoti apie Rimantą, kaip apie žmogų, kiek kebliau — paklaustas, tik trūkteli pe čiais: „Nieko įdomaus, stulbi nančio apie save negaliu papa sakoti". 5į kartą sutikti nega lėjau: kiekvienas žmogus savaip įdomus. Tik kitų (kaip Rimanto) originalumą užmaskuoja kuklu mas. Pokalbis apie studijas vyksta sklandžiau. Sužinau, kad R. Jurkšo specializacija — tikimy bių teorija. Mielai Rimantas aiš kina, kodėl nepasirinko taikomo sios matematikos — norisi dirbti ne su mašinomis, bet tarp žmo nių. Siek tiek nustembu, išgir dusi optimistišką kalbą apie dar bą mokykloje, kurio jis nesibai do. Ir dabar kurso draugai at lieka pedagoginę praktiką. Jis, kaip sekretorius, liko Universite te, kur skaitys spec. kursą trečia kursiams, ves paskaitas neaki vaizdininkams.
Apie bet kurį paskyrimo va riantą Rimantas kalba su užside gimu. Pasak jo, „dabar — apsi sprendimo metas, ir nesvarbu, kur aš dirbsiu. Svarbu, kad ap link mane būtų žmonės ir, kad aš galėsiu su jais bendrauti. Ga lėsiu užsiiminėti visuomenine veikla ir tikėti, kad mano pasi rinkimas — pats teisingiausias". Jūratė MARCI5AUSKAITĖ
Valdo VILŪNO nuotr.
2 Tarybini! studentas
TVIRTUS IDĖJINIUS ĮSITIKINIMUS - STUDENTAMS (atkelta iš 1 psl.)
vertinti iš marksistinių klasinių pozicijų, susiformuotų nepalau žiamus įsitikinimus, sugebėtų apginti šiuos įsitikinimus gin čuose ir politinėse diskusijose, optimistiškai žiūrėtų į ateitį, bū tų patikimais Komunistų parti jos talkininkais spartinant šalies socialinę ekonominę pažangų. Tuo pačiu visų visuomenės mok slų dėstytojų, kaip Ir kitų dės tytojų kolektyvų uždavinys — iš auklėti studentus ištikimais ta rybinės Tėvynės patriotais ir internacionalistais, dorais, darbš čiais ir pareigingais, aukštos kul tūros tarybiniais darbuotojais, specialistais. Sprendžiant šiuos uždavinius visuomenės mokslų dėstyme ne leistinas bet kokio atotrūkio nuo gyvenimo poreikių pasireiški mas, būtinas kuo glaudžiausias ryšys su praktika. Paskaitose ir seminaruose privalu kalbėti ir apie socializmo pranašumus bei jo laimėjimus, ir apie negaty vius reiškinius, su kuriais deja, susiduriame, aiškinti jų priežas tis ir tai, kaip partija siekia tuos reiškinius įveikti. Būtent, teorijos ir praktikos ryšio stip rinimas yra visuomenės mokslų pertvarkymo pagrindas. Pagaliau tai apima ir būtinumas dėstyme — paskaitose ir seminaruose — užtikrinti dialogo (ne monologo) metodo panaudojimą. Būtent, dialogas geriau padeda proble miniam dėstymui, palengvina studentui įsisavinti nagrinėjamą temą ir pasitarnauja jo mąsty mo ugdymui. Bet, suprantama, dialoginis dėstymas reikalauja iš dėstyto jo gero pasirengimo užsiėmi mams, gerai žinoti globalines problemas, taip pat sąjungines ir vietines, savo regiono prob lemas. Šia kryptimi ir reikia to bulinti metodinių sekcijų darbą, svarstyti paskaitų tekstus, semi narų turinį. Pagerins visuomenės discipli nų dėstymą ir jų būsimi nauji vadovėliai. 1988 metais numato
čiam mokytis. Visuomenės moks ma išleisti politinės ekonomijos, filosofijos ir mokslinio komuniz lų dėstytojai, kaip ir visi kiti mo vadovėlius. TSRS Aukštojo dėstytojų kolektyvai, tai laiko ir specialiojo vidurinio mokslo kasdienine savo pareiga. ministerijos teigimu netrukus Vienas svarbiausių uždavinių bus paskelbtas konkursas TSKP yra ir toliau ypač rūpintis vi istorijos vadovėliui parašyti. suomenės mokslų aukščiausios Be abejo turės teigiamą reikškvalifikacijos dėstytojų rengimu, . mę mokymui ir naujos visuome mokslo daktarų paruošimu, pa nės mokslų dėstymo programos, naudojant tam visus turimus re kurių projektus apsvarstė ir zervus, visus kvalifikacijos kėli jiems pritarė sąjunginis pasita mo galimumus ir formas. Mums rimas. būtina turėti daugiau jaunų, ener Geriau, vientisiau įsišavinti gingų, aukščiausios kvalifikaci revoliucinį mokslą studentams jos specialistų. Tai būtina ir padės ir marksizmo-leninizmo sprendžiant teisingo prityrusių pagrindų valstybinis egzaminas, ir jaunų kadrų derinimo, ir peri kuris bus įvestas aukštosiose mamumo visuomenės mokslų mokyklose 1987/88 metais. katedrose problemą. TSKP istorijos katedra numato Visa tai reiškia, kad jauni pagausinti marksizmo-leninizmo dėstytojai, apgynę kandidatines kabinete dėstytojų paskaitų ran disertacijas, nedelsdami, tuoj kraščio teisėmis fondą, kad to pat turi pradėti rengti moksli mis paskaitomis studentai galėtų nius darbus daktaro laipsniui daugiau pasinaudoti ruošdamiesi gauti, nelaukti, kol prabėgs pen egzaminams. Tokių paskaitų kmečiai ar net dešimtmečiai. Iš tekstai marksizmo-leninizmo ka aukštųjų mokyklų dėstytojų vi binete bus gera parama studen sada buvo reikalaujama nuolat tų savarankiškam darbui, kuriam dalyvauti moksliniuose tyri studijose skiriamas prioritetinis nėjimuose. Ir visuomenės moks vaidmuo. lų katedrų vedėjų sąjunginiame Dar glaudesni ryšiai turi nu pasitarime buvo akcentuota, kad sistovėti tarp visuomenės moks mokslinis dėstytojo darbas — lų dėstytojų ir fakultetų bei jo profesinio augimo laidas, la kursų komjaunimo organizacijų. bai geros pedagoginio proceso Šiuo atžvilgiu būtina ir pačioms kokybės sąlyga, kad aukštųjų komjaunimo organizacijoms pa mokyklų pertvarkymas reiškia rodyti kuo daugiau iniciatyvos. visokeriopą katedrų mokslinio Žinoma, dėstytojai neprivalo pa tyrimo darbo aktyvinimą. Tai keisti komjaunimo organizacijų, visuomenės mokslų katedroms, bet joms padėti — tai tiesioginė kiekvienam jų dėstytojui — ak dėstytojų pareiga. sioma. Tai taip pat ir svarbus kriterijus gerinant dėstytojų ko Lemiamą reikšmę studentų mokyme turi mokslinė kokybi lektyvų sudėtį. Visoms mūsų katedroms, vi nė sudėtis. VVU visuomenės siems jų darbuotojams būtina mokslų katedros, tarp jų ir TSKP istorijos katedra, numato pasitarimo išvadomis ir reko ir toliau dėti pastangas, kad mendacijomis vadovautis prakti dėstytojų sudėtis gerėtų, būtų nėje veikloje, gerinant marksiskeliama jų mokslinė ir metodi tinį-lenininį akademinio jaunimo nė kvalifikacija. Tam tikslui parengimą. bus ir toliau maksimaliai panau dojama aspirantūra, tobulinimosi Prof. d r. K. NAVICKAS institutai, stažuotės, atitinkamas darbas pačiose katedrose. Dar Universiteto visuomenės mok Levas Tolstojus buvo pažymėjęs slų katedrų mokslinės-metodljog tam, kad galima būtų mo nės tarybos pirmininko pava kyti kitus, būtina nuolat pa duotojas
KLAUSIMAI KOMJAUNIMO AKTYVSTUI
Didžiausias priešas - abejingumas 1. Kokios aktualiausios Jūsų dar bo problemos! Kaip bandote jas spręsti! Pats didžiausias priešas — studentų abejingumas. Svarbiau sia šiuo metu — įveikti mąsty mo inerciją, išaiškinti persitvar kymo, kuris vyksta mūsų šalyje, būtinumą, jo esmę, TSKP XXVII suvažiavimo keliamus uždavinius. Studentai nelabai pasitiki kom jaunimo komitetu, nerodo inicia tyvos. Nerimą kelia studentų pažiūra ne tik j visuomeninę veiklą, bet ir j mokslą. Ar nekeis ta, kad aukštojoje mokykloje vis dar aktualios paskaitų lankymo, nepažangių studentų problemos. Šias ir kitas problemas keliame komjaunimo grupėse, stengiamės visi kartu ieškoti jų sprendimo būdų. Stengiamės kuo daugiau komjaunuolių įtraukti į visuome ninę veiklą, surasti jiems mėgs tamas darbo sritis. 2. Ar daug paramos sulaukiate iš komiteto narių, fakulteto kom jaunuolių! Daug. Be komjaunimo komiteto narių ir fakulteto komjaunuolių pagalbos sekretorius būtų bejė gis. 3. Kaip Jūsų nuomone būtų gall-
| klausimus atsako filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorė Zita PRANCKEVIČIOTĖ.
Valdo VILŪNO nuotr.
ma suaktyvinti komjaunuolišką veiklą fakultete! Kokį vaidmenį čia turėtų vaidint! grupės kom jaunimo organizacija! Reikia rimtai apgalvoti komjau nimo darbo organizavimo gru pėje kryptis. Mažiau grupėje
sektorių ir išgalvotų pareigų, jokio formalizmo — turi būti konkretus darbas, aiškūs jo re zultatai. Apie grupę kalbame, į grupę kreipiame dėmesį jau nuo 1984 m. liepos mėn., kai buvo priimtas TSKP CK nutari mas „Gerinti partinį vadovavi mą komjaunimui". Praėjo jau dveji metai, teigiamų poslinkių yra, bet jie mūsų nepatenkina. Nuo grupių komjaunimo oiganizacijų darbo sėkmės priklauso fakulteto, Universiteto komjau nimo komiteto darbo sėkmė. 4. Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti komjaunimo organizacijos (grupės, specialybės, fakulteto) vadovo vaidmuo! Komjaunimo organizacijos vado vo žodžiai ir darbai turi nesi skirti. Man, deja, tai nevisada pavyksta. Vadovas turi būti po litiškai apsišvietęs, sumanus or ganizatorius, geras psichologas, principingas, reiklus sau ir ki tiems, darbštus, turi mokėti ben drauti su žmonėmis. Kiekvienais metais fakultete pasikeičia apie 20 proc. grupių sekretorių to dėl, kad jie nesugebėjo dirbti arba nusivylė komjaunimo dar bu. Būtų lengviau visiems, jei-
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS" Psichologai nustatė, kad aukš tosiose mokyklose, kur studijuo jama penketą, šešetą metų šis laikinumas labiausiai apspren džia studentų tarpusavio santy kius. Galbūt kolektyvo laikinu mo supratimas ir sudaro prielai das lengvapėdiškumui renkant savo kolegas studentus į visuo menines pareigas, tarp jų ir į
sutikit, jie turi išskirtinę reikšmę. Juk visada „KP" narių akiratyje — kitų interesai. Buvo ir toks atsakymas: „Reikalingas vienai specifinis bruožas — nebijoti užlipti kam nors ant uodegos galo". Atsakydami į klausimą „Kokius pasikeitimus pastebėjote bend rabutyje, fakultete, studentų tar
ŽVILGSNIS Į SAVE „Komjaunimo prožektoriaus" šta bus. Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabas išplatinęs tarp „prožektorininkų" apklau sos anketą surinko nemažai me džiagos įvairiais jų veiklos klau simais. Fakultetų „KP" štabų vir šininkų atsakymai turėtų padėti jauniesiems „prožektorininkams" susimąstyti apie savo darbo at sakomybę ir reikšmę.
Visi apklaustieji tvirtino, kad „KP" štabų nariams reikalingi specifiniai bruožai: pirmiausia jie turi būti sąžiningi, nenuolaidūs ir principingi. Noras dirbti, ini ciatyva visur reikalingi, bet čia.
GARBINGAI ATLIKTI PAREIGĄ Sutinkamai su TSRS Konstitu cija, socialistinės Tėvynės gyni mas priskiriamas prie svarbiau sių valstybės funkcijų, ir yra visos liaudies reikalas. Tarybų valstybė, įgyvendinda ma taikingą lenininį užsienio politikos kursą, vis naujomis iniciatyvomis siekia sustabdyti ginklavimosi varžybas. Tačiau reakcingos imperialistinės jėgos, ir pirmiausia Jungtinių Ameri kos Valstijų valdančiosios vir šūnės, stumia pasaulį į branduo linę katastrofą. Jos be paliovos spartina ginklavimosi varžybas, perkeldamos jas ir į kosmosą, siekia iš jėgos pozicijų diktuoti
gu grupių sekretoriais dirbfų tik grupės lyderiai. Daugelis pirma kursių nusivylė komjaunimo dar bu jau mokykloje. 5. Koks jūsų komjaunimo komi teto indėlis į studentų laisvalai kio organizavimą! Esame sudarę sutartį su filhar monijos agitacijos ir propagan dos skyriumi: platiname bilietus į koncertus, paskaitas. Stengia mės padėti kultūros klubui, gru pių kulfmasinio darbo organiza kultūros klubo toriams. Dabar noru baigti nariai užsidegę (po kavine įrengti „Menę" „Žaltvykslė"),’1 nusipirkti naują aparatūrą. Komjaunimo komitetas mažai tegali padėti, palaikome juos morališkai. 6. Kaip fakultete organizuotas aktyvo mokymas! Kokią naudą jis duoda! Ką būtų galima pa tobulinti! Gerai vyksta grupių sekretorių mokymai, o komjaunimo komite to sektoriai turi daug vargo, kol sukviečia savo aktyvą. Komi teto sektorių vadovams trūksta metodinės medžiagos ir patyri mo. Sunku organizuoti moky mus tema „Ateistinio darbo or ganizavimas grupėje", „Sefavimo darbo pagrindai" ir 1.1. Ak tyvo mokymai yra reikalingi. 7. Kaip turėtų vykti bendradar biavimas su dekanatu, partiniu biuru, studentų profsąjungos biuru!
pe jūsų veiklos metais!”, „pr0. žektorininkai" buvo atviri, „studentai jau įprato prie dažnų įvairių organizacijų reidų" (visų atsakymų kalba netaisyta — ų A.j, „Bendrabutyje rytais miegą užsirakinę, bet gesina šviesai! gyvena tvarkingai. Fakultete ge riau lanko paskaitas", „5ialJ mokslo metais sustiprėjo draus mė bendrabutyje, pvz.: per kel lis „KP" reidus nerasta gerianl čių, gerai tvarkomos virtuvės" „Labai sumažėjo rūkančių, varto] jančių alkoholinius gėrimus"] „Neišėjusių rytais į paskaitas ne] randame". Taigi, didelis „prožektorininl
savo valią viso pasaulio tau toms. Tai skatina stiprini ti tarybinių žmonių politini budrumą, mūsų Tėvynės gynyj binį pajėgumą, Tarybų Sąjungoj Ginkluotųjų Pajėgu gynybini galią. Šiandieninis karys privalo bu] ti užsigrūdinęs idėjiškai, tvirtai fiziškai. Dauguma naujokų į ari miją ateina pasiruošę, atlikti garbingą, tačiau nelengvą kari! pareigą. Dabartinė vaikinų karta neri išėjusi tos rūsčios gyvenimą mokyklos, kuri teko vyresniųjų daliai. Todėl keliami didesni reil kalavimai formuojant tarybiniu jaunimo savimonę. Karinio patriotinio auklėjimu baro neišleidžia iš akiračio ii VU fakultetų partinės, komjaul nimo ir profsąjungos organizaal jos. Fakultetuose iškilmingai iii lydimi studentai į karinę tarnyj bą, su kariais palaikomi glauj dūs ryšiai. Visi komjaunuoliai iš karinės tarnybos grįžta į sava
Ir dekanatas, ir partinis biurai turėtų daugiau pasifikėfi studenr tais, skatinti jų iniciatyvą, savij valdą. Reikia mažiau dekaną įsakymų, o daugiau studentų sef vivaldos. Komjaunimo komitetas dekanatas ir profsąjungos komi! tetas (studentų) galėtų aktyviai bendradarbiauti. 8. Kokios paramos pageideu*“] mėtė iš Universiteto komjaunlm komiteto! Paramą teikia didelę, norime Iii I' __ pasitikėjimo ir mare-' didesnio į nės kadrų kaitos. Fakulteto sek retorius vos spėja apšilti ko|> vienoje vietoje, o jam jau siūof ma eiti dirbti į aukštesnius ko1” jaunimo organus. Pamirštamai kad grupių sekretoriai ir komi teto nariai nėra bandomieji ,rilJ šiai, jiems sunku prisitaikyti P'l naujo sekretoriaus asmenybe’]
darbo stiliaus. 9. Kokių permainų lauktumėte j XXIX Universiteto komjaumĄl organizacijos ataskaitinės rin 1 minės konferencijos! Į Permainų laukiame iš komįau 1 mo suvažiavimo. Tikiu, I versiteto konferencijoje bus J riami studentų savivaldos, grUPj darbo klausimai. Labai n° ,1 čiau, kad būtų nutarta atsis 1 pasenusių VPP asmeninių 'C..J leksinių planų formų. Laukia'"1 konkrečių nurodymų, kurie i dėtų mums visiems geriau ] ir gyventi.
3 Tarybinis studentas kų" dėmesys drausmei ir tvarkai javė rezultatų. Tačiau proble mos nesibaigia. Kas trukdo veik smingai jas spręsti (kad ir leisti gerą ..KP" stendą)! Atsakymai: Sugebančių šį darbą atlikti įmonių trūkumas. Kartais tenka viską daryti pačiai... Fotogra fas dažnai su nuotraukomis vė luoja", „Didelis užimtumas pas kaitose", „Laiko stoka", „Vie nintelis „KP" štabe galintis šiek tiek piešti žmogus yra kartu ir Stabo viršininkas, vadovauja ko mitete dar vienam sektoriui. Kur tįsti laiko!" Sakoma, kad kas nori, tas ieško ir randa. Tik su gebėjimai Ieškoti nevienodi. Darbui „KP" štabe renkami ne vienas, o penki žmonės. Tad jei kiekvienas nors minutėmis skai čiuojamą laiko dalį skirtų dar bui, tuomet tokių minčių gal ne būtų. „Kaip manote, ar jūsų „KP" štabas turi autoritetą fakultete!" „KP" štabų viršininkų atsakymai j šį anketos klausimą įvairiausi: „Nedidelį", „Žiūrint su kuo ly ginsi", „Turi", „Nežinau", „Ne, neturi, bet supuvusiais vaisiais į mus nemėto". Liūdna, kad į klausimą: „Ką naujo norėtumėte pasiūlyti tobu linant ir plečiant „KP" veiklą!" štabų viršininkai, išskyrus TF, ne atsakė. Nesinori tikėti, kad „KP"
veikla pasiekė visas galimas ri bas. Vienintelis atsakymas buvo toks: „Supaprastinti „KP" štabo netinkamų narių pakeitimą tin kamais žmonėmis. Pusę štabo narių aš su mielu noru pasiųs čiau toli toli". Manau, komenta rų nereiks ir atsakymams į šiuos klausimus. „Kaip įsivaizdavote „KP" darbą, kai tik išrinko į štabą ir kaip dabar!" — „Žino jau, kad visiems geras nebūsiu, taip ir yra", „Kai Išrinko — mig lotai, dabar — aiškiai", „Kai rinko, maniau, kad reiks tik fo tografuoti, sakė trūksta fotogra fų. Dabar darau reidus, priside du prie dokumentacijos tvarky mo, atsakingas už ryšius su MAK-u", „Dabar jis atrodo sun kesnis ir sudėtingesnis, trukdo dirbti žmonių abejingumas, neprincipingumas", „Įsivaizdavau! Ogi, kaip ir visi kiti darbai. C.abar sunku — reikia išklausyti priekaištus ir skundus. Daugelis žiū; i labai kreivai". Analizuojant anketos rezulta tus, peršasi išvada, kad daugu moje fakultetų į „KP" štabus renkami atsitiktiniai žmonės. Sa vo darbą jie labai miglotai įsi vaizduoja arba apie jį neturi jo kio supratimo. Reikėtų reikšmin gą ir atsakingą „prožektorininkų" veiklą išskirti, visų pirma „Komjaunimo prožektoriaus"
(akultetus suvyriškėję, sutvirtėję, užsigrūdinę fiziškai ir poli tiškai. Jiems sudaromos palan kios sąlygos toliau tęsti mokslą. Naujame TSRS Gynybos ir Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministrų įsakyme numa tytos papildomos priemonės, lie čiančios šaukiamojo amžiaus studentus ir paleistus į atsargą karius. Studentams, grįžusiems iš kari nės tarnybos, paskiriamos stipen dijos, gyvenantiems kituose rajo nuose arba miestuose, skiriamas bendrabutis, turintiems akademi nių įsiskolinimų leidžiama likvi duoti juos mokslo metų laikotar pyje. Paleistiems į atsargą kariams suteikiama pirmumo teisė sto jant į parengiamuosius kursus. Jiems paliekama vieta iki sau sio-vasario mėnesio. Atsargos kariams, turintiems karinių dalių rekomendacijas, suteikiamos sąlygos stoti be
konkurso į visų specialybių pir muosius kursus. Įsakyme iškeltas reikalavimas iš esmės pagerinti šaukiamojo amžiaus studentų patriotinio ir internacionalinio auklėjimo dar bą, jų paruošimą karinei tarny bai. Reikia įvairinti šio darbo formas, patriotiškai auklėjant jaunimą plačiau pasitelkti karo veteranus, kryptingai panaudoti jų turtingą patyrimą, kovoti su apolitiškumo, miesčioniškumo, vartotojiškos psichologijos ap raiškomis. Sistemingos fizinės pratybos turi tapti kasdieniniu busimųjų karių poreikiu. Kaip tikri patriotai, pirmakur siai turi atsakyti į partijos ir vyriausybės rūpinimąsi, gerais rezultatais užbaigti mokslo me tus ir tinkamai pasiruošti atlikti garbingą karinę-patriotinę pa reigą. B. BURKAUSKAS, karinės įskaitos skyriaus viršininkas
ATASKAITOS IR RINKIMAI UNIVERSITETE už darbą buvo atsiskaitoma Praėjusią savaitę Universitete SDAALR gamtos fakulteto orga toliau vyko visuomeninių orga nizacijoje, spalio 16 d. į atas nizacijų ataskaitinė-rinkiminė konferenciją kampanija. Spalio 14 dieną bu kaitinę-rinkiminę rinkosi filologijos, o spalio 17 vo surengtas administracijos profsąjungos ataskaitinis-rinkimi d. — istorijos fakulteto kom jaunuoliai. „T. S." inf. nis susirinkimas, spalio 15 d.
ataskaitoje, o renkant — kiek vieną kandidatūrą personaliai apsvarstyti. Būtinus specifinius bruožus, reikalingus „prožektorininkams" pastebėjo visi. Į tai atsižvelgti, manyčiau, būtinai reikėtų. Teisinantis, kad „KP" štabų veiksmingam darbui truk do laiko stoka — absurdiška. Vėl susiduriam su „KP" narių rinkimu. Jeigu komjaunuoliai jais pasitikėjo, vadinasi jie mo ka suderinti paskaitų lankymą ir visuomeninę veiklą. Juo labiau, kad paskaitų metu fakultetų „prožektorininkai" dirba ma žiausiai. Pagrindinė veikla vyks ta po jų. Iš tikrųjų, sunku „prožektorlninkams", tai ir patys pripažįs ta, kai Universiteto „KP" juos ne tik moko, bet ir reikalauja dirbti. O jeigu „prožektorlnin-
kas" neatlieka jam patikėto dar bo, vėluoja, pažada ir nepada ro — tai ar verta juo būti! Tokie
nariai tik mažina „KP"
autori
tetą. Ar nevertėtų nedirbantiems „KP" nariams kelti personalines
bylas! Būdami
reiklūs kitiems,
mokėkime reiklūs būti pirmiausia sau.
Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ Universiteto „KP" štabo viršininkė
pabaiga. Pradžia Nr. 30
bet tobulą miško parką, išlai kant visus kompozicijos elemen tus. Palei miško parko kompozi cinę ašį — taką tarsi karoliai suvertos įvairaus dydžio atviros erdvės ir tankūs medžių masy vai. Didesnė atvira erdvė — pieva su upeliu gali sudaryti parko kompozicijos centrą, sai kingo lankymo zoną. Iš jos lan kytojas gali vaikščioti ir ilsėtis, kur jam patinka. Esamas takų tinklas pakankamas. Takas nuo Dvarčionių ir Baniškių pusės užtveriamas, kad nevažinėtų transportas. Šlaite yra du spin džiai, kurie gali būti naudoja mi kaip nusileidimo slidėmis trasos. Kairėnų miško parke labai ak tualūs landšaftiniai ugdomieji kirtimai, t.y. miško parką archi tektūriniu požiūriu formojantieji kirtimai, kuriuos apsprendžia
Daugelis mums labai pavydi. Įsivaizduokit, sako, kaip šiems „fuksams" gerai: jie per stoja muosius pirmieji laikė tik tris egzaminus, rugsėjo mėnesį ga lėjo sau tinginiauti Universite te ir, tik pamanykit, grįžo iš rudens talkos.. . po penkių die nų. O kai kas mus dar ne vi sai „iškeptais" studentais pava dina: koks čia akademinis jau nimas, neparagavęs tikros stu dentiško darbo druskos talkų metu! Bet mes visom keturiom puo lam šaukti: lai netiesa! Ar mes mylime darbų, ar jo kratomės, gali įrodyti ir viena diena. Pa imkime kaip pavyzdį mus, pir makursius žurnalistus. Su ne slepiamai atšiauria nuotaika pu siau žaliu, pusiau žalsvu auto busiuku (derinamės prie rudens margaspalvės gamtos) traukėme Anykščių link, giliai susimąstydami, kas ten laukia mūsų, taip garsioje gamykloje „Anykš čių vynas". Na, ir ką gi! Vis kas klojosi kuo puikiausiai. Pri
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
FILOLOGŲ ATASKAITA šių metų rugsėjo 29 dieną įvyko filologijos fakulteto stu dentų profsąjungos konferenci ja, kurioje buvo atsiskaityta už 1985/86 m. m. darbą, numatytos darbo kryptys naujiems mokslo metams, išrinktas naujas profbluras ir revizijos komisija. Apie iškylančius profsąjungai uždavi nius kalbėjo fakulteto dekanas A. Girdenis, Universiteto studen tų profsąjungos atstovas V. Skinderskis, fakulteto darbuotojų profsąjungos pirmininkė G. Karpuvienė. Už profbiuro darbą atsiskaitė fakulteto studentų profsąjungos pirmininkas G. Dringelis. Jis pa žymėjo, kad suaktyvėjo akade minio sektoriaus darbas, didelis dėmesys skiriamas bendradarbia vimui su MAK-u, dekanatu. Ta čiau, dar nepakankamai efekty vios priemonės nepažangiems studentams paveikti, per mažai rūpinamasi pedagoginės prakti kos eiga. Nemažai rūpesčių kelia filolo gų bendrabučio reikalai. Jam rei kalingas remontas, vasarą ten gyvenę turistai, paliko krūvas šiukšlių, apgadino inventorių. O ir bendrabučio taryba ne visada
Pamąstymai apie Kairėnų miško parką Organizuojant miško parką sausame sveiko mikroklimato mišriame miške, pušyne ar berfyne miško landšaftas iš esmės nekeičiamas. Svarbiausia čia iš saugoti gamtos elementus (gali nta ir papildyti, praturtinti, bet reikia nesuardyti natūralių bendr'i'l — fitocenozių) ir sukurti Patogią, vaizdingą atvirų ir pu siau atvirų bei uždarų erdvių sistemą. Pagal architektą A. Taurą, mūsų respublikos sąlygo mis miško parkui reikalinga aPie 1/3 (35 proc.) uždarų erdV1U. t. y. tankių medynų, masyVU. mažiau nei 25 proc. pusiau atvirų erdvių, t. y. retų masyVll ir daugiau kaip l/3(40proc.) atvirų erdvių, t. y. pievų. Kairėnų miško sklypas tikrai al,ai parankus sukurti čia mažą,
Prakaito druskos ragavom
medyno ar jo dalies rekreacinių funkcijų pagerinimas. Šiais kir timais paprastai siekiama suda ryti properšas, laukymes, medžių grupes, reguliuoti dekoratyviąją medelyno priemaišą, ardiškumą. Šie kirtimai, kaip kūrybinis pro cesas, nepavaldus tiksliai išanks tinei apskaitai. Plačiąja prasme landšaftinių kirtimų funkcijas at lieka ir sanitariniai kirtimai, ir kiti kirtimai. Svarbu ir landšaftiniai želdi niai. Upelyčio pakrantėmis, pa lei takus netinka vien tik spyg liuočiai (griežta, neįdomu). Šiuos masyvus būtina paįvairinti pla čialapiais lapuočiais, beržais, dekoratyviniais krūmais. Gražių žydinčių krūmų reikia ir atviro se erdvėse. Rekreaciniuose miškuose me dynai ugdomi, kuriami, land šaftiniai želdiniai įveisiami atsi
susitvarkydavo su jai patikėtais uždaviniais. Būtina išspręsti rūky mo bendrabutyje klausimą, griež čiau bausti tvarkos nesilaikančius studentus. Reikia pažymėti, kad mažai sektoriui padėjo Universi teto studentų profsąjungos ko miteto buitininkai, vykdę dau giausia operatyvininkų funkcijas. Buvo kalbama ir apie centri nių rūmų valgyklą. Pernai buvo bandyta sutvarkyti budėjimą val gykloje, įleisti į ją tik studentus, kad jie spėtų pavalgyti, nesto vėtų eilėje, laukdami, kol pa pietaus įvairių įstaigų ir organi zacijų tarnautojai. įvertintas įskaitos ir sporto sektorių darbas. Pastarajam rei kėtų didžiausią dėmesį skirti darbui bendrabutyje. Pažymėta, jog aktyviai dirbo kultūros klubas. Buvo organizuo ti visi tradiciniai renginiai, at naujintas skaitovų konkursas, Fi lologų diena ir kt. Tačiau nie kaip negalima išspręsti renginių finansavimo klausimų. Po revizinės komisijos atas kaitos vyko diskusijos. Fakulteto dekanas A. Girdenis pasisakė už proforgų prestižo kėlimą. Profgruporgai, kartu su
žvelgiant į S. Karazijos, E. Riepšo, L. Čibiro, F. Jončio sudary tas tikslines medynų sudėties lenteles. Reikia vengti svetimžemių medžių ir krūmų. Kalbant apie Kairėnų miško parko augaliją, reikia atkreipti dėmesį į unikalias augimvietės sąlygas. Čia didžiulė įvairovė. Yra kultūrinės kilmės 25—30 metų pušynų, pasodintų derlin goje augimvietėje. Juose reikia toleruoti ir reguliuoti pomiškį. Visiškai išnaikinus pomiškį, susi darytų sąlygos formuotis ne miško žolinei dangai. Jau ir da bar čia gausu ruderalinių rūšių, tokių kaip ugniažolė, paprastoji trukažolė, dieninė aklė, kiaulpie nė, dilgėlė ir kt. Čia gal tiks linga riboti uosio ir klevo, guo bos atsiželdinimą, kartu skati nant lazdynų, ožekšnių, ąžuolų augimą ir formuojant Pinetum herbosa tipą. Kairėnuose reikia operuoti ne tiksline, bet optima lia medynų sudėtimi, t. y. ta, kurią galima suformuoti iš jau esamo medyno,
siminimų pabaigoje visi, be abe jo, (dėtume žodžius: „Ir aš ten buvau, obuolių sultis ir dar kar tą obuolių sultis gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturė jau. . ." O kur, paklausite, alus ir midus, t. y. pagrindinė ga myklos produkcija — vynas? Mūsų laimei, išlikęs tik gamyk los pavadinimas, o konvejeriais darda ir didžiulėse statinėse gy vuoja niekuo nekaltos obuolių sultys. O jau kad gyrė, tai gyrė mus gamyklos administracija už šaunų darbą! Kur gi ne, kai mes taip šauniai atlikome heroiškus „žygdarbius": viena pa maina kėlėsi penktą valandą ry to, o antroji — ėjo gulti pir mą valandą nakties. Bet neįpras tas nakties režimas nesutrukdė įveikti darbo sunkumus: su šyp sena valandas (darbo) skaičiavom spaudimo, pilstymo, taros išdavimo cechuose. Darbas buvo ne tiek sunkus, kiek monotoniškas. Kas dirbo prie sulčių spaudimo, tas ilgai užsimerkęs matė nesibaigiančią obuolių vorą, kas plušo prie ta ros, naktį sapnavo lygia eile praskriejančius butelius, ausį „maloniai" kutenančius melo dingu džeržgesiu. Aštuoni jau(nukelta į 4 psl.
grupių komjaunimo sekretoriais turėtų dalyvauti rašant charakte ristikas studentams, aktyviau aiškinti studentams jų teises ir pa eigas. Svarbi veiklos sritis — sportinis darbas. Dekanas tei giamai įvertino kultūros klubo veiklą, siūlė ieškoti įvairesnių formų organizuojant renginius. Fakulteto darbuotojų profsą jungos pirmininkė G. Karpuvlenė pasisakė už glaudesnius ry šius tarp darbuotojų ir studentų profbiurų. Tai padėtų išspręsti daugelį klausimų. VU studentų profsąjungos pir mininko pavaduotojas V. Skinderskis savo kalboje atkreipė delegatų dėmesį į aktualius stu dentų profsąjungos uždavinius, problemas, kurias reikėtų spręsti geriau, nurodė fakulteto prof biuro darbo trūkumus. Ypatingą dėmesį siūlė atkreipti į darbą su profgruporgais, skatinti jų ak tyvumą. Aktualūs pasisakiusiųjų pasiū lymai įtraukti į nutarimo projek tą, įpareigojantį fakulteto stu dentų profsąjungos komitetą iš spręsti naujai iškilusius uždavi nius, lygiuotis į geriausiai dir bančius kitų fakultetų studentų profbiurus. Buvo išrinktas naujas profbiuras ir revizinė komisija.
G. DRINGELIS
Pritaikant miškus poilsiui, la bai svarbu mažosios architektū ros elementai, vizualinės infor macijos skydai, suolai, iškylaviečių įranga, vandens įranga (tilteliai, lieptai, vandens lata kai, laipteliai link šaltinių) už tvaros transportui ir pan. Paprastai miškų lankytojai labiausiai vertina galimybę ste bėti gamtą, grožėtis ja. O į klausimą, ko labiausiai reikia stengiantis pagerinti rekreacines sąlygas, atsakymas vieningas — išvalyti šlamštą, šiukšles, įrengti miško baldus. Todėl, palaipsniui tobulinant Kairėnų miško parką, dera tai prisiminti, laikytis darbų kultū ros, šalinti kirtimo šiukšles, ker tant vengti tolygumo (netgi kir timus vykdyti ne visame plote iš karto, neužšlemšti pagrindinio tako, valyti ir išlaikyti vingiuo tą upelyčio vagelę per pievą. Miško parke reikia nuolatinio dėmesio ir miškui, ir lankytojui. Saulius SODEIKIS
4 Tarybinis studentas
Prakaito druskos ragavom (atkelta Iš 3 psl.)
nuoliai iš mūsų būrio buvo at skirti: dirbo gamyklos filiale Molėtuose, tad jų likimas mums buvo nežinomas. .. Tvirtai įsitikinome, kad bet koks darbas nėra atstumiantis ar žeminantis dirbantįjį. Nors sakyti, kad dirbome linksmai su daina taip pat negalime. Dar bas lieka darbui Tad nepratarus nė žodžio apie laisvalaikį būtų tikra nuodėmė. Jis — šiek tiek
nuobodesnis nei įsivaizdavome. Ir jeigu ne mūsų kuratoriaus S. Valiulio pastangos, būtume ga lutinai apkerpėję ir viskuo nusi vylę. Apie gyvenimo sąlygas geriau patylėti.. . Vieni rytais, kiti vakarais surengdavome bendras „rytones" (juk dirbome pamainomis) ar vakarones, bu vome įkūrę darbščiųjų mezgėjų ir skaitovų klubą. Turėjome di džiulį turtą — spalvotą televi zorių, vienintelį informacijos šaltinį (nes Troškūnuose, ku riuose gyvenome, nusipirkti laik raščių — bergždžias darbas). Kas netingėjo, galėjo aplankyti įžymiąsias Anykščių vietas. Daug liko ir nepadaryta: neap lankėme Troškūnų „kino teat ro“, nesurengėme ekskursijos po Anykščių apylinkes. Žinia, kad
reikia grįžti į mokslus, apstulbi no. Kai kas aimanavo, kad gai la išvykti, kiti šokinėjo iš džiaugsmo. Kaip bebūtų, krep šius teko susiveržti ir pamojuo ti tolstantiems Troškūnams. Taip ir baigėsi mūsų pirmuti nė ir galbūt paskutinė rudens talka. Laukia mokslai, sunkūs ir kai kada nuobodūs. Trumpa buvo mūsų pažintis su studen tišku gyvenimu talkų metu. Bet kai kas jau pasidarė aišku: ko lektyvas tikrąją ta žodžio pras me susiformuoja būtent bendro darbo metu. Su talka mums „neišdegė“. Bet priešaky — SSB! Violeta KLIMAITĖ
NERIES SLĖNIO PAKRAŠTYJE UNIVERSITETO ARCHEOLOGAI SENOJOJE LIETUVOS SOSTINĖJE — KERNAVĖJE Vaizdingo Neries slėnio pa kraštyje tarp žaliuojančių pievų ir miškais apaugusių kalvų įsi kūręs Kernavės miestelis. Mies telio pakraštyje šalia muziejaus, keturių piliakalnių: Pilies ir Liz deikos kalnų, Aukuro Kalno ir Mindaugo Sosto, šimtamečių lie pų ir klevų paunksmėje vagonė liuose įsikūrė istorijos fakulteto Lietuvos TSR istorijos katedros archeologinės ekspedicijos bazė. Jau aštuonias vasaras Universi teto archeologai kasinėja vieną įspūdingiausių Lietuvoje keturių piliakalnių kompleksą, senovi nes gyvenvietes bei pilkapyną miške. Kiekvienas sezonas atne ša naujų atradimų, palaipsniui atskleidžia po šimtmečių dulkė mis paslėptus tolimos mūsų kraš to praeities puslapius. Ekspedi cijoje atlieka archeologinę prak tiką pirmakursiai istorikai, vy resnių kursų muziejininkystėsarcheologijos specializantai. Kai kam tai pirmas ir vienintelis su sidūrimas su archeologija, kiti praėję ekspedicijos mokyklą kasmet vėl grįžta į Kernavę. Jau nemažas būrys jaunųjų res publikos archeologų, ekspedici jos auklėtinių, baigę studijas, savarankiškai vadovauja tyrinė jimams. Ekspedicijoje kiekvienas isto rikas gali tiesiogiai susidurti su tolima krašto praeitimi, ne va dovėlių puslapiuose perskaityti apie viduramžių miestus, apie nagingus amatininkus, apie kru vinas lietuvių kovas su kry žiuočiais, pajusti tolimos praeities dvasią, pavaikščioti ką tik atkasta medine XIII—XIV šimtmečio gatve, įeiti pro medi nius vartelius į amatininko na mo kiemą, surasti ir paliesti me samtį, šukas ir dinį šaukštą, daugelį kitų buitinių daiktų, ku riais naudojosi kernaviškiai prieš 600—700 metų. Kai kam sekasi iš karto. Štai prieš metus dabartinis trečia kursis istorikas A. Grickevičius jau pirmomis ekspedicijos die nomis rado Pilies kalne paslėp tą šalia sudegusio 1365 metais kryžiuočių užpuolimo metu na mo sidabrinių lietuviškų lydinių lobį. Tai kol kas vienintelis lie tuviškų „ilgųjų" lobis surastas ne atsitiktinai, bet sistemingų archeologinių tyrinėjimų metu. Šiemet pirmakursis G. Pūras ra do puikiai išsilaikiusį XIV a. geležinį pentiną su odiniu dir želiu. Šių metų pavasarį buvo pri imtas neapgalvotas nutarimas vykdyti melioracijos darbus Kernavės istorinio-landšaftinio
Kasinėjimai
Pajautos slėnyje.
draustinio teritorijoje — Pajau tos slėnyje. Atvykę gegužės mė nesį į Kernavę šalia piliakalnių iškastoje tranšėjoje pastebėjo me apardytų medinių pastatų sienas, akmenimis grįstą plotelį, medinį kelią per pelkę iš gra žiai sudėtų vienas šalia kito pušinių rąstelių, lygiai tokį pat kaip Novgorode. Neliko abejo nių, kad aptiktas naujas unika lus archeologijos paminklas. Me lioracijos darbus didelių pastan gų dėka pavyko pristabdyti, pra sidėjo tyrinėjimai. Jau liepos— rugsėjo mėn. ištirtas 200 m2 plotas parodė, kad naujas pa minklas teikia daug vertingos medžiagos, kuri kitomis sąlygo mis neišlieka. Pelkėtoje slėnio žemėje, esant labai aukštam gruntinio vandens lygiui, puikiai išliko mediniai pastatai. Buvo aptiktas XIV a. amatininkoauksakalio namas, pirtis, beveik trijų metrų pločio gatvė su mediniu šaligatviu ir aukštomis skeltų pušinių lentų tvoromis iš abiejų pusių. Puikiai išliko smulkūs mediniai namų apyvo kos reikmenys — šaukštas, sam tis, ližė, verpstukų koteliai, kū jis iš ąžuolo kamieno, šukos, metaliniai dirbiniai, gausūs odi nio apavo fragmentai ir net gy vulių mėšlas, lazdynų riešutų kevalai, obuolio graužtukas bei įvairiausios sėklos. Ekspedicijos metu atliko vi sus fiksacijos darbus architektas J. Sazonovas, lauko konservavi mo darbus — chemikė J. Pet rauskienė, vyresniųjų kursų studentės-archeologės V. Pipiraitė, B. Lisauskaitė ir R. Banytė re gistravo keramiką, ruošė tyrimams gyvulių kaulus. Šių metų žemės kasimo darbai baig ti, bet gausios medžiagos moks linis apdorojimas tik prasideda. Dar bus patikslintas datavimas,
PIRMĄKART TARYBŲ SĄJUNGOJE Rugsėjo mėnesį Universitete įvyko tarptautinė mokslinė kon ferencija „Ežerinių nuosėdų ty rimo metodai paleoekologiniais ir paleoklimatiniais aspektais", šį simpoziumą surengė Universi teto gamtos fakultetas ir LTSR Mokslų Akademijos geografijos skyrius. Konferencijos darbe da lyvavo penkiasdešimt mokslinin kų iš kitų respublikų, žymiausi specialistai Iš aštuoniolikos už sienio šalių. Ežerų ir jų nuosėdų tyrimas turi daug reikšmės ir mokslui, ir praktikai. Nuosėdų susidarymo procesai ir jį nulemiančių veiks nių tyrimai padeda nustatyti dau gelio vertingų iškasenų telkinių susidarymo dėsningumus. Ežerų nuosėdos svarbios ir geologi niams, ir paleografiniams tyri mams. Paleobotaniniu, cheminiu ir kt. metodais pasluoksniui ti riant ežerų nuosėdas, nustatomas jų amžius, ežero ir jo apylinkių raida, sprendžiama apie žmo gaus ūkinės veiklos poveikį. To dėl ežerų nuosėdoms tirti yra sudarytas Tarptautinės geologi nės koreliacijos programos spe cialus projektas, šio projekto tikslas — nustatyti paleohidrologinius pakitimus, vykusius per pastaruosius penkiolika tūkstan čių metų vidutinėje klimatinėje zonoje. — Tokia konferencija Tarybų Sąjungoje vyko pirmą kartą. Panašūs mokslininkų susitikimai
suteikia galimybę pasidalinti pa. tirtimi, suvienodinti ežerinių nuo sėdų tyrimo metodus. Daugelyje šalių šie metodai skiriasi. Tada neįmanoma palyginti įvairiose valstybėse gautų tyrimų rezultatų. Vienas iš šios konfereigijos tikslų — ir buvo tyrimų metodų suvienodinimas, — pasakoja vlena iš šios konferencijos organi zatorių, profesorė M. Kabailie nė. — Tyrinėjome ežerinėse nuosėdose užsikonservavusių gyvūnų, augalų liekanas. Bandėme išsiaiškinti, kaip žmogus vei kia tas sistemas, kaip vystėsi klimatas praeityje, o gauti re zultatai padeda rengti progno zes ateičiai. Konferenciją orga nizuoti Vilniuje nutarta neatsitik, tinai. Juk Lietuvos ežerai yra palyginti gerai ištirti. Mokslinin kai, dalyvavę šiame simpoziume lankėsi prie Glūko ir Glebo eže rų Varėnos rajone, prie Trakų ežerų, kur šiuo metu atliekami kompleksiniai tyrinėjimai. Į konferenciją buvo pakviesti žymiausi pasaulio mokslininkai. Pranešimą skaitė jau minėto tarptautinio projekto pirmininkas profesorius B. Berglundas, pro fesorius S. Vasaris iš Suomijos, amerikiečių mokslininkas D. Frejus nagrinėjo problemas, kaip pagal užsikonservavusias nuosė dose žiedadulkes nustatyti žmo gaus poveikį aplinkai. Iš viso buvo perskaityta ISO praneši mų. Audrius KUTREVICIUS
K. TALOCKOS nuotr.
tyrimų rezultatai pilnai atskleis miestiečių buitį, tačiau jau da bar galime tvirtinti, kad Kerna vė — tai ne paprastas feodalinis centras, o stambus viduramžių miestas, kunigaikščio Traidenio, valdžiusio Lietuvą 1270—1282 m. sostinė. XIV a. šis miestas dar labiau išaugo, tapo svarbiu gamybiniu centru pakeliui j Vil nių, 1365 ir 1390 m. kryžiuočių užpuolimų metu miestas degė. Po paskutiniojo gaisro jis jau V. MARKEVIČIAUS nuotraukoje — konferencijos akimirka. nebeatsigavo, o 1522 m. Žygi manto Senojo privilegijoje mi nimas tik ariamas laukas ten, Dingusį studento pažymėjimą kur senovėje buvo didelis mies Nr. 821153, išduotą IF studentei tas. Didžiulio amatininkų ir pir Laimai SASIMAITEI, laikyti nega klių papilio tyrinėjimai Pajautos liojančiu. slėnyje atveria puikias galimy bes geriau pažinti feodalinius KVIEČIA „FILOLOGIJOS RU Korektoriai A. Jockus ir L. Kar miestus, jų statybą ir architek DUO 86" velis tūrą, spręsti miestų atsiradimo ir raidos Lietuvoje klausimus. Iki lapkričio 1 d. Jus kviečia Tačiau atsiranda ir nemažai festivalis „FILOLOGIJOS RU problemų. Atėjo laikas galvoti Filologijos fakulteto deka DUO 86". Laukiame poetų ir pro apie naujo šiuolaikinio muzie natas, visuomeninės organi zininkų, dainų autorių ir atlikė jaus statybą Kernavėje, apie at zacijos, vokiečių filologijos jų — rimtų ir linksmų. Mūsų kasamų medinių pastatų ekspo katedra nuoširdžiai užjaučia adresas: Universiteto 3, FilF, navimą vietoje, kas jau daroma vyresniąją dėstytoją Mariją kultūros klubas. Skambinkite į pas mūsų kaimynus latvius ir CIURLIENĘ tėvui mirus. Centrinį kultūros klubą te!.: baltarusius. Ypač skaudu, kad 74-74-96 nuo 10 iki 17 vai. Filologijos fakulteto dėka vykdant melioraciją istorinionatas, visuomeninės organi landšaftinio draustinio teritori FilF KULT0ROS KLUBAS zacijos, klasikinės filologijos joje, sąjunginės reikšmės archeo katedra nuoširdžiai užjaučia logijos paminklo pašonėje gam dėstytoją Aleksandrą VE tinei aplinkai buvo padaryta LIČKIENĘ tėvui mirus. sunkiai bepataisoma žala, o Dingusį studento pažymėjimą gruntinio vandens lygio pažemė Nr. 831217 išduotą PF studentei Ekonominės kibernetikos ir jimas neišvengiamai paspartins Jūratei DAILYDAITEI, laikyti ne finansų fakulteto finansų ir esančių žemėje senovinių medi galiojančiu. kredito katedros kolektyvas nių pastatų nykimą. Žymiai dau nuoširdžiai užjaučia docentę giau dėmesio senosios Lietuvos Dingusį studento pažymėjimą Elvyrą MAKSIMAITIENE sostinės — Kernavės — didvy Nr. 821732, išduotą TF studentui broliui mirus. riško lietuvių kovos su kryžiuo Vidmantui RUDAIČIUI, laikyti čiais paminklo apsaugai turėtų negaliojančiu. Medicinos fakulteto III kur skirti Lietuvos TSR kultūros mi so 1 grupės studentai nuo nisterija bei Valstybinis gamtos Dingusį studento pažymėjimą širdžiai užjaučia Janiną BVapsaugos komitetas. Nr. 8611514, išduotą PEF studen TERLEVlClUTĘ dėl tėvelio,
Skelbimai
Aleksiejus LUCHTANAS Ekspedicijos viršininkas
tui Taurui PAJAUJUI, laikyti ne galiojančiu.
mirties.
LV 16719. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2497. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. aCoBeTCKMM cTyfleHm — oprau nepTKOMa, penropaTa, KOMMTeTa noMcoMona, npocpnoMa oppeHoa Tpyfloaoro Kpacnoro 3naMeHH n flpy>«6bi HapoflOB BnnbHKiccKoro yHMBepcMTera mm. B. Kancynaca. Bunbinoc. PeflaKrop A. Jluniurac. Ha hhtobckom sabine.
Redaktorius A. LIPSTAS