visų Salių proletarai, vienykitės:
CARVBIDIS scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1979 m. spalio 26 d.
1950 METŲ
EINA NUO
Nr. 31 (1096)
Nugalėjo „Tauras“ Įvyko bendras LTSR staty bos ministerijos kolegijos bei Statybos ir statybinių medžiagų pramonės darbinin kų profsąjungos Lietuvos res prezipublikinio komiteto diumo posėdis, Jame susumuoti studentų statybos būrių darbo 1979 metų vasarų rezultatai. Statybos ministerijos orga nizacijose šių metų vasarą dirbo 29 studentų statybos būriai. Jie buvo įsipareigoję atlikti darbų už 1644 tūkstan čius rublių, o faktiškai atliko už 2196 tūkstančius rublių Ir savo jsipareigojimus įvykdė 133,6 procento. Studentai ir technikumų moksleiviai dirbo 58 objektuose: statė gyvulinlnkystės kompleksus, bendrojo lavinimo ir profesinės technikos mokyklas, kitus statinius. Be to, studentų statybos būriai organizavo talkas kolūkiuose,
Tegyvuojii ONffino
komjaunimas ^pa likimas
Komunistų
partijos
pagalbinin
r IS
kas ir kovinis rezer vas, priešakinis jau nųjų komunizmo ku-
rėjų būrys! Iš TSKP CK šūkių Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 62-osioms metinėms.
šefavo pionierių stovyklas, rengė susitikimus su rajonų jaunimu, darbo veteranais. Statybos ministerijos kole gija bei Statybos ir statybi nių medžiagų pramonės dar bininkų profsąjungos respub likinio komiteto prezidiumas pripažino, kad geriausių re zultatų pasiekė Vilniaus V. Kapsuko universiteto stu dentų statybos būrys „Tau ras", dirbęs Alytaus statybos treste ir statęs Butrimonių paukštyną. Pagal sutarti šis 30 žmonių būrys turėjo at likti darbų už 48 tūkstančius rublių, o atliko už 133,77 tūkstančio rublių. Jam pri pažinta pirmoji vieta, Įtei kiant Statybos ministerijos bei Statybos Ir statybinių medžiagų pramonės darbinin kų profsąjungos respubliki nio komiteto pereinamąją raudonąjį vėliavą ir 300 rub lių piniginę premiją.
komunistų aktyvumas Paskutinis ketvirtojo universiteto šimtmečio ataskaitinis laikotarpis buvo itin svarbus kiek vieno universiteto padali nio partinei organizaci jai. Reikliai ir principin gai aptarė savo veiklą Matematikos fakulteto ko munistai ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime. Per ataskaitini laikotar pi fakulteto partinė orga nizacija, vadovaudamasi svarbiais Partijos ir vy riausybės nutarimais, dir bo sutelktai ir vieningai, mobilizavo fakulteto ko lektyvą universiteto jubi liejinių metų uždavinių sprendimui. Pasitikdamas ši jubiliejų, kolektyvas pasiekė didelių laimėjimų komunistiniame auklėjime ir mokymo proceso organizavime, Fakulteto kolektyvui pripažinta pir moji vieta universiteto padalinių socialistiniame lenktyniavime, daugelis fakulteto darbuotojų ga vo garbingus vyriausy binius apdovanojimus, žymiai išaugo fakulteto komunistų gretos. Fakul teto dėstytojai ir studen tai savo jėgomis, remia mi universiteto ūkio sky riaus, pereitą vasarą at tiko kapitalinius pertvar kymo darbus, įrengdami auditorijas ir kabinetus vietoij buvusių fizikos la boratorijų. Tai leido po daugelio metų pertraukos organizuoti studentų auk ojimo ir mokymo proce są vienuose rūmuose, •kurti visuomeniniu moksir matematikos dėsty-
ATASKAITOS IR RINKIMAI PARTINĖSE ORGA NIZACIJOSE. mo metodikos kabinetus. Energingai vadovaujant studentų skyriaus prodekanui komunistui F. Iva nauskui ir aktyviai talki nant komjaunimo biuro mokymo-auklėjimo komi sijai, buvo tobulinamas fakulteto akademinis dar bas, stiprinama studentų akademinės drausmės kontrolė. Fakulteto vyr. kuratoriaus, TSKP kandi date M. Maknio pastan gomis mažėja kuratorių, vien formaliai atliekančių savo pareigas, skaičius. Sustiprėjo katedrų ryšiai su akademinių grupių komjaunimo organizacijo mis. Fakulteto partinis biuras siekė nuolat didin ti fakulteto visuomeninių organizacijų vaidmenj ideologinio-politinio auk lėjimo darbe. Svarbus vaidmuo/šiame bare ten ka fakulteto komjaunimo organizacijai. Vadovau jama komunisto A. Pik turnos, matematikų kom jaunimo organizacija tapo viena geriausių universi tete, išugdė nemažai pui kių komjaunimo organi zatorių — R. Mašanauskaitę, V.Cyrą, R. Maliu kevičių, R. Dilytę, E. Ivonj ir kt. Daugelis jų pri imti kandidatais i TSKP narius. Fakulteto darbuotojų profbluras, vadovaujamas e. prof. p. komunisto Vyg. Paulausko, daugiau dėmesio skyrė akademi niams klausimams, patal-
pų priežiūrai, mokslinio darbo organizavimui. Fakultete toliau kon centruojamos jėgos fun damentalių mokslinių te mų sprendimui. Sla kryp timi sutelkė pagrindinį dėmėsi partinio biuro mokslinio darbo komisija, vadovaujama prof. A. Btkelio. Fundamentalūs moksli niai tyrimai koncentravo si tikimybių teorijoje ir skaičių teorijoje, mate matinėje statistikoje, tiki mybinių metodų taikymo
srityje. Daugeli metų produktyviausiai dirba Ti kimybių teorijos ir skai čių teorijos katedros ko lektyvas, vadovaujamas prof. J. Kubiliaus. Savo moksliniu produktyvumu katedroje pasižymi TSKP narys. Vyg. Paulauskas (apgynės daktaro diserta ciją 1978 m), kuris ne gaili pastangų itraukti studentus j moksline veiklą. Atliktas didelis darbas kuriant elektroni nių skaičiavimo mašinų panaudojimo taikomojo poibūdžio uždavinių spren-
OITocA
NUMERYJE: ATASKAITOS IR RINKIMAI PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
TURISTŲ KLUBO MARŠRUTAI
POILSIO VAKARAI IR MES
Kaina 2 kap.
LIETUVOS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTRO GAR BES RASTAIS UNIVERSITE TO 400-ŲJŲ METINIŲ ĮKŪ RIMO PROGA APDOVANO TI ŠIE DARBO RAUDONO SIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO DARBUOTO JAI:
AKROMAS Jurgis — vy riausiasis buhalteris, ALEKSANDRAVIČIUS Jonas-Vldutis — Estetinio lavi nimo katedros vyr. dėstyto jas, studentų liaudies ansamblio vadovas, BOGUŠIS Vytautas Mokslinės bibliotekos Biblio grafinio skyriaus vyriausiasis bibliografas, BIMBA Vytautas — Fizi nio lavinimo katedros vedė jas, BLUZMANAS Petras — Augalų fiziologijos Ir mikro biologijos katedros vedėjas, profesorius, ČAPLIKAS Algirdas — Mokslinių tyrimų sektoriaus Mokslo skyriaus viršininkas, CEREŠKA Bronislovas — Prekybos ekonomikos kated ros vedėjas, docentas, CESNAVlClUS Vytautas — Kauno vakarinio fakulteto dekanas, docentas, DAGYS Jonas — pensinin kas, buvęs Statistikos kated ros docentas, DAUKŠAS Vitas — Orga ninės chemijos katedros ve dėjas, profesorius, DAMIDAVlClUS Matas — Mokslinio komunizmo kated ros docentas, EIMAITIENĖ Genovaitė — Geometrijos ir aukštosios matematikos katedros labo rantė, FEIGELMANIENlĖ Vera — Vokiečių filologijos katedros vyr. laborantė, GOLOKVOSClUS Petras —
Skalčiavlmo matematikos ka tedros docentas, JOVAIŠAS Albinas — Lietuvių literatūros katedros docentas, JUREVIČIUS Romualdas — Bendrosios chemijos katedros docentas, KATILIUS Petras — Geo metrijos ir aukštosios mate matikos katedros vedėjas, profesorius, KAMARAUSKAITE Vida — Civilinės teisės katedros vyr. laborantė, KATINAITE Vida — kan celiarijos vyr. mašininkė, KIUBERIS Paulius — Pra monės ekonomikos fakulteto dekanas, docentas, KYBARTAS Viktoras — Fizikos fakulteto dekanas, do centas, LAUCKA Alfonsas — Ang lų kalbos katedros docentas, LEKEVICIUS Romualdas — Botanikos ir genetikos kated ros docentas, LUKŠA Kazimieras — pen sininkas, buvęs Prekybos eko nomikos katedros docentas, MAZELIAUSKAS Eugeni jus — Estetinio lavinimo katedros vyr. dėstytojas, MONTRIMAS Edmundas — Kieto kūno elektronikos ka tedros vedėjas, profesorius, MEIDIEN® Elena — Buhal terinės apskaitos kat. vyr. la borantė, MIDVIKIEN® Bronė-Aristida — Finansų ir apskaitos katedros vedėja, docentė, -Nukelta Į 3 psl.
Nukelta j 2 psl.
JUBILIEJINIAI Universiteto partinių organizacijų darbe šis laikotarpis labai atsakin gas. Fakultetuose įvai riuose padaliniuose vyks ta ataskaitiniai - rinkimi niai susirinkimai. Juose komunistai apžvelgia per metus atliktus darbus, juos įvertina, numato gaires tolesniam savo darbui. Didžiulę įtaką prekybos fakulteto partinės organi zacijos darbui turėjo uni versiteto 400 metų jubi liejaus iškilmės. Jubilie jus vertė visus pasitemp ti, kiekvieną* siekti dar geresnių rezultatų moky mo - auklėjimo darbe, mokslo tiriamajame dar be bei visuomeninėje veikloje. Galima sakyti, kad kiekvienas fakulte-
ŠIAME
SĖKMINGI
to darbuotojas aktyviai prisidėjo ruošiantis jubi liejui ir ii pravedant. Nors mūsų fakulteto partinė organizacija nėra labai gausi (ją sudaro 30 TSKP narių ir kandidatu), tačiau tai didelis kovinis būrys, tuo labiau, kad net 56,7% visų fakulteto komunistų turi didesnį kaip 15 metų partinio darbo stažą. Partinio biuro sekretorius doc. B. Cereška ata skaitiniame pranešime iš nagrinėjo partinio biuro ir visų komunistų veiklą. Ypatingai daug dėmesio buvo skirta svarbiausiam mūsų darbo barui — politiniam-ideologiniam dar bui. Studentų ir dėstytojų asinio pasaulio forma-
vimo klausimai visada užėmė ypatingą vietą įvairiapusėje mūsų parti nės organizacijos veiklo je. Ir pranešėjas, ir dis kusijose dalyvavę komu nistai, nurodė, kad ideo loginiame darbe yra ne tik spragų ir trūkumų, bet ir rezervų. Antai, rei kia pagerinti teorinio se minaro veiklą. Dar nepa kankami ryšiai su studen tų visuomeninėmis orga nizacijomis. Žymiai dau giau dėmesio turėtume skirti darbui ir ryšiams su komjaunimu. (Tai pa rodė ir prekybos fakulte to komjaunimo organiza cijos ataskaitinė konfe rencija). Prekybos fakulteto par tinis ataskaitinis-rinkimi nis susirinkimas parodė,
kad fakulteto partinė or ganizacija nuveikė dideli darbą, tačiau jo tobulini mui nėra* ribų. Prieš mus iškyla nemažai problemų auklėj imo-mokymo, moks lo, tiriamojo darbo ir ki tose srityse. Reikia pažymėti, kad fakulteto komunistai la bai aktyviai dalyvavo diskusijose, kritiškai žiū rėjo Lietk i savo, tiek ir kitų komunistų darbą, kė lė aktualias problemas, nurodė naujajam parti niam biurui tolesnės veik los gaires. Susirinkimas parodė, kad prekybos fa kulteto komunistai pilni jėgų ir pasiryžimo nau jiems prieš juos iškylan tiems uždaviniams spręs ti. Doc. A. PASKONIENĖ Prekybos fak. partinio biuro sekretoriaus pavaduotoja
junginio standartų komi teto, Valstybinės Plano komisijos atsakingi dar buotojai. Kaip taisyklė, visi ūkiskaitiniai darbai, atlikti katedrose ir skai čiavimo centre,* įdiegiami gamyboje. Studentų mokslinės draugijos nariai yra apie 20% studentų. Vei kia 5 būreliai. Deja, dar ne prie kiekvienos kated ros veikia mokslinis bū relis, SMD ir jos moksli niai vadovai nepakanka-
nas H. Jasiūnas, doc. A. Nagelė. Jų pastangų dėka fakulteto patalpos iš esmės pakeitė savo išvaizdą, sukaupta gausi medžiaga fakulteto istori jos metraščiui, muziejui, matematikos istorijos eks pozicijai universiteto mu ziejui. Fakulteto komjau nimo biuras daugelį gru pių komjaunimo organi zacijų ir aktyvą buvo įtraukęs į pasiruošimą ju biliejui. Ruošiant jubilie jinę eiseną, jos rengimo
kimus ir trūkumus, fakul-; teto komunistai rėmėsi (linini metodiką, taip pat aukštais jubiliejinių metų sukuriant matematinę kriterijais. Vis dar žemas Peržvelgus „mažąją" A. Malinauskas informuo įrangą ekonominio valdy fakulteto studentų moky spaudi) .sužinai apie nau ja skaitytojus apie Zoo mo sistemų įdiegimui. Dė mosi pažangumas, nepil jausius renginius, pasiū inžinerijos fakulteto tre mesio centre buvo taip nai įvykdytas mokymo- lymus, problemas, kurio čiakursių talką Šakių so pat teorinės ir taikomo metodinių priemonių ruo tarybiniame sios kibernetikos proble šimo planas, ne visi jau mis gyvena respublikos dininkystės ūkyje, Veterinarijos fa aukštųjų mokyklų studen mos. Žymiai pagausėjo nieji komunistai turi di kulteto antrakursių darbą Skaičiavimo centro dar delius visuomeninius įsi tai.Malonu, kad savaitraš Veterinarijos mokomąją buotojų publikacijų skai pareigojimus, kai kurie me bandymų ūkyje, kur čius. Katedrų ir Skaičiavi dėstytojai apsunkina eg čiai daug dėmesio skyrė jie kasė bulves, skynė mo centro darbuotojų zaminų perlaikymą nesi mūsų senojo universiteto obuolius. mokslinis bendradarbiavi laikydami budėjimo va jubiliejui. Rasime nema Daug vietos šiai temai kompleksinis mas ir landų katedrose grafiko. žai straipsnių, kuriuose ir Darbo raudono mokslinių temų sprendi Universiteto partinio aptariami bendradarbiavi skiria sios vėliavos ordino že mo klausimai, prisimena mas davė teigiamus po komiteto sekretoriaus pa slinkius — susikūrė kele vaduotojas J. Bagdonas, ma ilgaamžė Alma Mater mės ūkio akademijos sa vaitraštis „Žemės ūkio tas grupių, atliekančių teigiamai įvertinęs parti istorija. specialistas". Straipsnio O kuo gi gyvena šiuo bendrus fundamentalius nio biuro ir visų fakulte „Padirbėta iš peties" au tyrimus matematinėje sta to komunistų darbą, kar metu respublikos studen torė A. Ūbienė rašo: tistikoje, diferencialinių tu nurodė būtinumą stip tija? Didelė dalis vaikinų „Bandymų stoties direkto lygčių ir skaitinių meto rinti partinį branduol ir merginų talkina res rius V. Gudynas negailė publikos kolūkių ir tary dų srityje, tikimybių teo Skaičiavimo centre, rody jo pagyrimų jauniesiems binių ūkių žemdirbiams. propaguoja savo štabas ir gamybinė bazė ti didesnį pasitikėjimą rijoje ir valdymo bei opti niai mizavimo metodų srityje. veiklą tiek universiteto, buvo mūsų fakulteto pa jaunais komunistais, skirs Todėl laikraščiuose spaus draugams. Geriausius iš Nuolatos plečiasi fakul tiek ir fakulteto spaudo talpose. Eisenos paruoši tant visuomeninius įpa dinama nemažai straips jų apdovanojo knygomis. Stropių ir darbščiu siunių šia tema. mui vadovavo prorekto- reigojimus. teto moksliniai ryšiai. je. denių buvo visose grupėŠiaulių K. Preikšo peda Visi fakulteto komunis rius A. Bikelis, į eisenos Prof. J. Kubilius Pasauli Susirinkimo priimtame niame matematikų kon tai aktyviai dalyvavo ju apipavidalinimo darbus nutarime pabrėžtas būti goginio instituto laikraš se". Dar būtų galima sumi grese Helsinkyje užmez biliejinių komisijų darbe. aktyviai buvo įsijungę numas siekti įgyvendinti tis „Pedagogas" pateikia nėti nemažai straipsnių, įdomų reportažą apie iš gė naujus mokslinius kon Fakulteto jubiliejinei ko daugelis fakulteto dar svarbius Partijos ir Vy taktus su daugelio šalių misijai vadovavo deka buotojų. Ypač daug nu riausybės nutarimus aukš vykstančius talkininkus. kurių autoriai aptaria vie matematikais. Palaikomi nas doc. V. Merkys. Ypač veikė doc. P. Vaitkus, tųjų mokyklų, ideologi „Kolūkių, tarybinių ūkių nas ar kitas su rudens glaudūs moksliniai ryšiai didelę pagalbą, ruošiantis doc. J. Kruopis, doc. J. nio darbo klausimais, su laukuose, soduose tūks talkomis susijusias pro su vedančiomis respubli jubiliejui, suteikė fakulte Jusas, asist. A. Pikturna, telkti komunistų, visų fa tančiai studentų parodys, blemas. Tačiau respubli kos gamyklomis ir pro tui universiteto rektora IV k. stud. E. Manovas, kulteto profesorių ir dės kaip moka ir gali dirbti kos aukštųjų mokyklų sa vaitraščiai daug dėmesio jektavimo - konstravimo tas, partinis komitetas, ju daugelis kitų. tytojų pastangas, kad bū akademinis jaunimas, kaip skiria ir kitiems, aktua jie supranta pareigą Tė biurais. biliejinis štabas, kuriam Svarų indėli i jubilieji tų gerinamas mokomasisTaikomosios nių darbų taupyklę įnešė auklėjamasis, mokslinis ir vynei, atsakomybę už pa liems studentų gyveninio Taikomosios matemati vadovavo kos katedra, vadovaujama matematikos katedros do tarptautinis studentų sta mokslinis-metodinis dar tikėtą darbą", — rašo K. klausimams. Laikraščiuose dažnai su straipsnyje prof. A. Bikelio, atlieka centas A. Raudeliūnas. tybinis būrys, vadovauja bas, pasiekti, kad būtų iš Liniauskas tiksime rašinius, nagrinė didelį organizacinį darbą Fakulteto jubiliejinė ko mas vyr. dėst. komunisto laikytas jubiliejiniais uni „Talkininkai išvyko". Šauniai darbuojasi Ra jančius kolmunistinio jau siekdama išaiškinti aktua misija reguliariai atsiskai A. Apynio ir V k. stud. versiteto metais pasiektas liausias gamybos proble tė partiniuose susirinki V. Barono. Dauguma bū kolektyvo susitelkimas ir seinių rajono M. Melni- nimo auklėjimo proble Paskutiniu metu kaitės kolūkyje ir Kauno mas, mas, kurias išspręsti pa muose apie nuveiktus rio narių buvo matemati iniciatyvumas. apie deda matematiniai meto darbus. Didelį darbą, api kos fakulteto studentai. Susirinkimas išrinko medicinos instituto stu daug buvo rašoma rinkiminę dai. Į fakultetą regulia pavidalinant fakulteto pa Gerai pasirodė ir mate naują fakulteto partinį dentai. Apie tai informuo ataskaitinę ja šios aukštosios mo kampaniją partinėse ir riai kviečiami vedančiųjų talpas, atliko komisija, matikų statybinis būrys, biurą iš 6 asmenų. gamyklų inžinieriai. Sia vadovaujama komunisto vadovaujamas kandidato Fakulteto partinio biu kyklos laikraštis „Tarybi komjaunimo organizacijose. Komunistai ir kom me darbe aktyviai daly A. Apynio. Visą laisvalai j TSKP narius E. Ivonio. ro sekretoriumi vėl iš nis medikas". su Daug įdomių rašinių, jaunuoliai dalijosi vauja atsakingi LTSR Mi kį fakulteto patalpų pa Aptardami ir vertinda rinktas e. doc. p. G. Mi pasakojančių apie talki kaupta vertinga patirtimi, nistrų Tarybos, Visąsa- ruošimui skyrė prodeka- mi savo darbą, jo pasie- sevičius. ninkų šiokiadienius, pa svarstė pasitaikančius trū-> teikia Veterinarijos aka kumus. Neužmiršta „ma demijos savaitraštis „Gy žoji" spauda ir gerai besi vulininkystės specialis mokančių studentų. Pasa AUKŠTŲJŲ IR SPECIALIŲJŲ tas". „Prienų rajono koja apie jų pasiekimus, VIDURINIŲ MOKYKLŲ DARRUOTOJAl! Skriaudžių kolūkio agro- laisvalaikį. Taip pat sten nomė tik džiaugiasi giasi nuolatos supažindinVISOKERIOPAI GERINKITE darbščiais ir šauniais tal tl skaitytojus su sporto mėgo drožinėti. Tai aš pats. Keturiolikos metų tada bu SPECIALISTŲ IDĖJINĮ GRŪDINIMĄ, - kininkais. Taip pat ir re naujienomis. respublikos Pavartę zultatais pasidžiaugti gali vau. O štai tas — vis lūpine TEORINĮ IR PROFESINĮ PARENGIMĄ, aukštųjų mokyklų laik ma — vienas talkininkas armonika grodavo, o dabai nėr diena nurenka po 500 raščius, daug įdomių Vilniuje gyvena ir „Parduo VYSTYKITE MOKSLĄ, GAUSINKITE kilogramų bulvių", — ra nių rasime. Tačiau tairaši-- tas vasaras" rašo. Išeinančius mus ilgesingais žvilgsniais SAVO INDĖLĮ Į KOMUNIZMO KŪRIMĄ! šo savo straipsnyje „Po kitų mūsų spaudos ap lydi Dulsinėja iš Toboso, ilsiui — bulvė su dū žvalgų temos. Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės mais" J. Kalnikas. Don Kichotas, raitas ant Rosinanto, šokančios gervės, di revoliucijos 62-osioms metinėms Audronė NUGARAITĖ Studentai A. Stulgytė ir Atkelta iš 1 psl.
Talkininkų šiokiadieniai
Dėmesio centre komunistų aktyvumas
SAUKIA TOLIAI
deliais sparnais linksmai mo jantis vėjo malūnas. Mes traukėm toliau, kur Važiuojam! Ir vėl važfluu- laukė gamta, pilna nepakar jam! Mūsų laukia ežerai, tojamo žavesio, sodrių spal KOKIŲ NORIM plaustai, girios... Kuprinės! vų. POILSIO VAKARŲ Netikėtai užėjome toli be Žvaigždžių skaičiavimas nak tį. Šokiai kaimo gryčioje. O sitęsiančią dauba. Iš abiejų tie nauji veidai aplink mus pusių ją juosė karklai, laz Pastaruoju metu daug Panašūs klubai veikia tenkam. puodelio vyko ginčai, — nuolat besišypsantys, nuo dynai. Geologai paaiškino, lat džiugūs, pilni entuziazmo. kad kaip tik toje vietoje kalbama ir rašoma apie VISI, Valstybinėje kon Ne kiekvienas fakulte kiekvienas dėstė savo buvusi šventosios senoji va jaunimo poilsio vakarų servatorijoje ir kitur. Turistai! Turistai! Turistai! tas savo jėgomis gali su nuomonę, analizavo, ver Žygiai. Nepamirštami žy ga. Taigi teko paeiti ir upės organizavimą. Dar taip Niekam ne paslaptis, rengti diskoteką. Tam tė lietuviškai tekstus, giai. Jau vien šį rudenj ap „dugnu", senvage. neseniai mažai kam ži kokios puikios mūsų uni reikalinga ir galinga apa vertino jų idėjinį lygi. Kulniavome toliau akies lankėme Biržų girią, kraštoty nomas žodis „diskoteka" versiteto fizikų rengia ratūra, tinkama salė. O Žinoma, tokio klubo ros muziejų, paminklą 1863 platumu, nosies tiesumu. Stai m. sukilėliams, Ignalinos eže ga prieš mus atsivėrė nere audringai įsiveržė j jau mos diskotekos. Nuolati tuo negali pasigirti nei veikla nebūtinai turi aprus, Jašiūnų dvarą Šalčinin gėtas vaizdas. Mes pamalė nimo tarpą, tapo neatski nės grumtynės prie durų, Istorijos, nei Filologijos, siriboti vien įrašu klausvTai riama jo laisvalaikio da kamšatis salėje, pakvieti nei kiti fakultetai. Pra mu. Kodėl nepasikvietus i kų rajone, nuostabias me aukštus skardžius. vis Šventosios darbas. limi. Tai, kas gi tas ma mų stoka — visa tai ne vesti tokio klubo vakarą svečius gerbiamų kompoAnykščių apylinkes. Vienas nedidelis debesėlis giškas žodis „diskoteka?" reikalauja komentarų. Bet užtektų ir nedidelės jau zitorių, pripažintų muziNeišblėstamą įspūdį palie ka liaudies menininko Zeno praslinko virš mūsų galvų, o Ko mes iš jos reikalau- tai praktiškai ir viskas kios auditorijos, visiems kologų, kurie domisi šluono Voluntos sodyba Anykš saulė švietė kaip švietusi, jam, ko tikimės? ką mes turim. O turim prieinamos aparatūros. laikine muzika? nekreipdama dėmesio i to čių rajone, Būtėnų kaime. Seniai praėjo tos die- tikrai nedaug — renginiai Tokie klubai jau įsikūrė Galbūt vertėtų įkurti — Jus nebe maži ir nerei kius išsišokėlius. Už kelių daugelis ir veikia daugelyje res universiteto kultūros klu kia sakyti, kad šie mediniai žingsnių pasirodė vaivorykš nos, kai apie po p muziką nereguliarūs, Tadas buvo kalbama kaip apie apie juos nieko iš anks publikų miestų. Jaukioje be sekciją, kuri rūpintųsi sutvėrimai niekad nekalbės, tė. Didelė ir ryški. aplinkoje susirinkę vaiki ir būtų atsakinga už dis todėl aš už juos turiu pasa- neiškentęs pašoko ir nubėgo mums svetimą, trumpalai to nežino. ios ..pačiupinėti". Ir kaip kį susižavėjimą, arba tie koti, — pradeda meislras. Šiandien be diskotekų nai ir merginos klausosi kotekų, jaunimo pop mu Mus pasitinka šuo Sargis, bebūtu keista, vaivorykštė siog „decibelų žalą" jau yra ir kita poilsio vakarų populiarių užsienio an zikos vakarų organizavi baltomis akimis žiūrintis į visai nesiruošė nuo įo bėgti. no žmogaus organizmui. išraiškos forma. Tai — samblių įrašų, diskutuoja. mą. Atskiri skyriai galėti! kiekvieną, kuris išdrįs su Grįžo susižavėjęs ir pasako Šiandien šis vertinimas jaunimo pop muzikos klu Viename iš vakarų, ku būti fakultetuose, katedro Koks drumsti šios karalystės ra- ja: ..Kokios spalvos! daugeliui atrodo juokin bai. Studentams norisi ne riame teko dalyvauti, bu se. Studentams tai būtu mybę. snekfras! Jūs tik įsivaizduo — O štai beždžionė ant kit — stoviu prie medžio, gas. Matyt, toje muziko tik pašokti, bet ir arti vo aptariami disko sti- naudinga. Tegu ne vienas šiuolai šakos sėdi. Pamatė, kad aš o ils visas tik mirga, žaiža je yra kažkas patrauk miau pažinti tą muziką, liaus „dleval" — „Bee pjaustau, ir ji pasičiupo ruota ir vis keičia spalvas". laus, kas reikalinga jau padiskutuoti. Diskotekoje Gees" ir Donna Summer. kinės jaunimo pop muzi pjūklą. Bet pjauna tą šaką, Grįžti iš tokio žvp'o ir niems. Pavyzdžių toli ieš nėra galimybių visai iš Prieš tai, smulkiai klek kos gerbėjas tyliai sau ant kurios pati sėdi, — juo nesinori kunrinės nusiimti. Ir koti nereikia. Štai kad ir klausyti vieno ar kito an įmanoma, buvo surinkta prisipažįsta, kad atėjės kiasi pasakotojas. vė! lauki šeštadienio, naujos mūsų kaimynai — VPI samblio įrašytą plokštelę, medžiaga, pasakojamas šių paklausyti koncerto, nori Lyg džiaugdamasis, lyg su kelionės naujo nepakartoja studentai. Tie, kurie do suprasti atlikimo manierą. dviejų žvaigždžių kūrybi išgirsti lengvą, mąstyti netikėtai užplūdusiu liūdesiu mu vaizdu, kuriuos vis nauioTrukdo tam ir šokančių nių ieškojimų kelias, ro neverčiantį šlagerį. Kartu prieina Z. Volunta prie pie cnalvomts mums pateikia misi muzika, šiandien jau sunkiai įsivaizduoja savo keliamas triukšmas, kita domos skaidrės, klausomi pamiršta, kad muzika gali menukų: tokia maža ir graži Lietuva. ! — Šitas ganydamas labai Landa KEBKYTĖ vakarus be „Disco Vivo". vertus, ne visi ten ir pa- įrašai. Toliau, prie kavos būti puiki ne tik savo
Ant slenksčio sustoję.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- DISKUSIJĄ BAIGIAM
MAŽA KIBIRKŠTIS GALI ĮŽIEBTI DIDELĘ UGNĮ
VACYS REIMERIS
Kažkada rugsėjy Rusva rimtis, ilgų šešėlių nukryžiuota, sustingo uogienojuose pušyno. Lyg pavėlavusius Į užbaigtuvių puotą, jie tik likučiais mus, tylius, vaišina. Dar pilnas vasaros tas laimės svečias retas — kas rinko uogas kvepiančias, gaivias... Danguj — aštrus rugsėjo saulės ratas, o žemėj — žvilgsnis tolstančios tavęs.
Kaip moteris nueina vasara... Nebesugrjšianti šešėlių perkirstu tarpumiškės taku, mieloji saule, padaryk man išimt) — palik čia spindulį... Aš vasara tikiu.
Laužų liepsnoj — šermukšniai, putinai. Ir laukia bobų vasara visų mūs — balzamiškas bulviakasio vėsumas, šalna ir meilė — pasirinktinai.
Turbūt „Tarybinio- stu dento" 18 numeryje iš spausdintas Kazio Vasiulio straipsnis ,,O kaip jūs galvojate?" daugeliui su kėlė įvairių minčių. Tai matyti ir iš nemažo pluoš to laiškų, užplūdusių re dakcijos paštą. Džiugu, kad studentai nori kalbė ti, turi įką pasakyti. Atrodo, kad daugumai skaitytojų pirmiausia už kliuvo rūkymo problema šiek tiek paliesta Kazio Vasiulio straipsnyje, ka dangi bene daugiausia laiškų autorių pasisako šita tema. Tiesa, vieniems rūky mas — kvaila mada, nuo kurios, girdi, nebegali nu sigręžti. Tiesiog tapusi įpročiu: ,/patys pirštai ieš ko cigarečių" (Kazys Vasiulis). Be to straipsnio autorius priekaištauja ir rūkančioms merginoms kurių pilna kiekviename universiteto kiemelyje. Tarp gausybės laiškų, kurių autoriai atsiliepė i diskusiją, viename rašo ma: „Gėda, kad nuo ryto iki vakaro universiteto, įkopusio į penktąjį šimt metį, auklėtiniai skandina savo Alma Mater dūmuo se (Justė Eitmanavičiūtė).
Atkelia iš 1 psl.
MIKALKEVlClUS Mečislo vas — Puslaidininkių fizikos katedros docentas, NARUŠKEVICIUS Leonas — Bendrosios chemijos ka tedros vedėjas, docentas, NAUDŽIŪNAS Vytautas — Materialinio-techninio aprū pinimo skyriaus viršininkas, NEKROŠIUS Ipolitas — Teisės fakulteto dekanas, do centas, OLENKOVICIUS Stasys — Materialinio-techninio aprū pinimo skyriaus pagalbinis darbininkas, PAREIGYT(Ė Elzė-Liudmila — Anglų filologijos kated ros vyr. dėstytoja, PEREDNIS Eduardas — Ūkio skyriaus technikas, PRUNSKIENE Zosė-Danutė
mintys ir pasiūlymai forma, bet ir turiniu. Ir kultete, tai vyko1 prieš koncerto metu neišgirdęs porą metų, — pasakoja pigiai įpintų hard-roko vokiečių kalbos katedros elementų, nusivilia. O asistentas V. Vaišnoras. pasiklausęs kad ir M. Ta — Buvusios fakulteto kul mošiūno oratoriją „Ug tūros klubo pirmininkės nies užkalbėjimas", palydi B. Nenartavičiūtės dėka, replikomis. Arba vėl, nie 118 auditorijoje muziki ko gero apie muzikini su niais klausimais buvo pratimą nesakantys švilpi rengiamos paskaitos. Daž mai C. Niemeno atlieka nai svečiuodavosi kompo mų kūrinių metu. Ne, tai zitorius G. Kuprevičius. nebuvo vien beprotiškas Taigi įdomūs vakarai susižavėjimas. Nesupras vykdavo. Gaila, kad iš da ti liko pripažinto kompo lies dėl remonto, iš da zitoriaus kūriniai. lies ir dėl naujojo kultū J muziką reikia žiūrėti ros klubo pirmininko ne kitomis, ne vien vartotojo sugebėjimo organizuoti, akimis. Verta ją aptarti. graži tradicija nutrūko. Po tokių diskusijų draugų Kaip tikisi filologijos rate, be abejo, kūrinyje komjaunimo biuras, to bus atrasta daug kas ne kius vakarus būtų galima pastebėto, vertingo. vėl „restauruoti", juo la Išmokyti jaunimą pažin biau, kad entuziastų ir ti, suprasti tą pop muziką norinčių dalyvauti nė ir vra pagrindinis tokio kiek nesumažėjo. Tikriau klubo uždavinys. siai neatsisakytų studen Beje, panašaus tipo ren tams patalkininkauti ir giniai, kaip anksčiau mi vokiečių kalbos katedros nėtasis vakaras, vyko ir dėstytojas S. Lapinskas, senajame universitete. įyšius su filologais palai-> — Mūsų, Filologijos fa kantys konservatorijos
Kito laiško autorius Al gimantas Norkus nepaten kintas studentais, rūkan čiais net kiemo teatro spektaklių metu. .. Diskusijoje dalyvavusi II kurso žurnalistikos spe cialybės studentė Ilona Ikamaitė rūkymą laiko neigiama savarankiškumo išraiškos priemone. Galbūt Ilona ir teisi. Pripažinkime, jog dažnas fuksas ar fuksė, pirmą kart nutvėrusi cigaretę (jei to dar nepadarė mo kykloje), mano esanti sa varankiška, -as. O ką jau bekalbėti apie oberfukses, kurios, rodos, dar nese niai kreivai žiūrėjo i rū kančius kursiokus, raukydamosios nuo menkučio dūmelio, dabar vos ne kas pertrauką ieškančios atokesnės vietelės „parū kymui". .. Vadinasi, gali prireikti šauktis SOS! Va dinasi, paklustam „ma dai", apie kurią, deja, 23 „Tarybinio studento" nu meryje Laima Palubeckaitė praneša: „Studentės šnekančios, jog Lenkijoj neberūkoma..." Iš tiesų kalbant apie laiškus ar pasisakymus, galima pamanyti, jog ši diskusija virto nikotino
priešų sąšauka. Anaiptol. Yra nemaža laiškų, kurių autoriai gina savo pozici jas, teisindamiesi, jog rū ko dėl didelių asmeninių pergyvenimų, nesėkmių ir t. t. Suprantama, kad diskusijos tikslas nėra ap šaukti rūkančiuosius ar panašiai. Todėl manome, kad diskusija neteisingai suprato Vytis Penkauskas, Laima Burokaitė ir kai kurie kiti savo laiš kuose tiesiog metę iššūkį diskusijos dalyviams: „Neturite ką veikti, jei ir parūkyti ramiai nebeleidžiate! Nesmagu, kai koks ,/bičiulis" „Tarybinį studentą" su tom nelai mingom diskusijom apie rūkymo žalą po nosim kaišioja..Taigi nevel tui diskutuota, jei i mūsų pokalbi įsijungia įvairias nuomones turintys žmo nės. . . Nors štai Laura Ogins kaitė rašo: „Jaunystė — paikystė. Parūkysim ir mesim. Ne į ž i ū r ė k i m smulkmenose didelių tra gedijų. .." Laura ieško vadinamojo auksinio vidurio. Bet... Bet jei smulkmena laiky sim rūkymą VU teatro spektaklio metu, tai gal
— Pramonės ekonomikos ka tedros docentė, RAGUOTIEM Genovaitė — Bibliotekininkystės ir biblio grafijos katedros docentė, RAIKOVAS Viktoras — Civilinės gynybos štabo vir šininkas, RICKEVlClŪlE Kristina — Filosofijos istorijos ir ateiz mo katedros docentė, SINKEVIČIUS Klemensas — Bibliotekininkystės ir bib liografijos katedros vedėjas, docentas, SETKAUSKIS Petras — TSKP istorijos katedros dorpnfac ŠAKALYS Bronius — Ga mybinės praktikos vadovas, ŠILEIKIS Petras — Stoma tologijos katedros docentas, TARVYDAS Rimvydas — Gamtos fakulteto dekanas,
docentas, TAMOŠIŪNAS Viktoras — Ekonominės informacijos ka tedros docentas, VALIULIS Algirdas — Kri minalistikos laboratorijos ve dėjas, ZALECKAJA Janina — Ūkio skyriaus valytoja, ZALESKIS Tadas — Finan sų ir apskaitos katedros do centas, ŽEIBA Stasys — Geologijos ir mineralogijos katedros do centas, ŽIVOLTIENĖ Olga — Mokslinio tyrimo sektoriaus darbininkė, * ŽIUGŽDA Robertas — Vi suotinės istorijos katedros vedėjas, docentas, NORKŪNAS Pranas — Hospitallnės chirurgijos ka tedros vedėjas, profesorius.
tai gražiai „užgesinami" profsąjungos komitete. Turbūt nereikia aiškin ti, kad muzika ugdo žmo gaus estetinius jausmus, tenkina jo dvasinius po reikius. Tai ypač aktualu mūsų dienų jaunimui, kai laikas nesulaikomai bėga į priekį, o mūsų muziki nis supratimas lieka Sta tus Quo, Ir vėl ateis šeštadienis, sekmadienis, vėl univer siteto jaunimo muzikos gerbėjai suks galvas, kur praleisti savaitgalio vaka rus. Todėl į klausimą, ar studentai. Organizatorių reikalingi tokie klubai, tikrai atsirastų, juo la biau, kad visai neseniai reikėtų atsakyti teigiamai. LTSR Kultūros Ministeri Arvydas KUMPA jos mokslinio - metodinio Vitas LINGYS kabineto techninių prie monių skyriuje įsteigta įrašų studija, kuri padėtų apsirūpinti metodine lite ratūra, norimais įrašais. Redakcijos prierašas. Tokie norai įkurti klu Kviečiame gerbiamus bą turėtų būti sveikintini skaitytojus padiskutuoti ir remiami. šia aktualia tema. Tiki Tačiau apmaudu, kai mės, kad šis straipsnis geros idėjos sudūžta, kuo jums sukels ne vieną įdo met joms nesuteikiamas mią mintį. Su nekantrumu materialus pagrindas. Šiuo laukiame jūsų laiškų su atveju, kai reikalas liečia naujais pasiūlymais ir ak finansinę pusę, entuzias tualiomis problemomis.
neužilgo pradėsime „dū minti" Operos ir baleto teatre. . . O vargu ar kas garantuos, kad, pavyz džiui, universiteto kieme liuose susibūrę vaikinai ir merginos mes traukę dūmą, kai praeis paikys tės metas? Tuo labiau, kad patys tvirtinome, jog daug ką lemia priprati mas. .. Ir vis dėlto vartydamas redakcijoje gautus laiš kus, nudžiungi, kad stu dentai mąsto apie save, savo vienmečius ir kad jiems labai svarbu, kokia aplinka juos supa. Štai tuomet ir pajunti, ne tik kaip jis ar ji mąsto, bet ir kaip mes visi galvoja me. Juk kažką bendra galima surasti. Todėl to kie laiškai ir laukiami re dakcijoje.
Ruošiantis universiteto 400 metų sukakčiai tarp įvairiausių renginių svar bią vietą užėmė leidi niai. Knygose pasakojama apie ilgaamžę mūsų aukš tosios mokyklos istori ją, pasiekimus įvairiose mokslo srityse. Visi leidi niai — tai graži universi teto darbuotojų kolektyvo dovana mūsų senosios Al ma Mater sukakčiai. Nuotraukoje: L. Vladimirovo „Knygos istorijos" viršelis.
Keliaukime, pažinkime Gražia kraštotyros klu bo tradicija tapo ne tik vasarą vykstančios kom pleksinės ekspedicijos, bet ir sekmadieninės išvykos. Šį rudenį kraštotyrinin kai lankėsi Pirčiupiuose ir Rūdininkų girios parti zanų bazėje, Kernavėje ir Dūkšte. Neseniai nemaža klubo narių grupė, vadovauja ma klubo vadovo vyr. dėstytojo V. Mačiekaus, buvo surengus žygi link senosios Medininkų pi lies.
Populiariausias Vilniaus universiteto meno saviveik los kolektyvas — Pirmojo są junginio darbo žmonių meno saviveiklos festivalio (1977), Lietuvos komjaunimo premi jos (1976) laureatas, nusipel-
nęs dainų ir šokių ansamblis, 1976 m. kovo 13 d .perpil dytoje Didžiojoje auloje su rengęs tūkstantjji savo kon certą. Šie metai ansambliečiams ypač džiaugsmingi. Kolekty-
„Aš kraštotyros klubo narys“ Dar tada, kai universi tetas ruošėsi didžiosioms šventėms, kai pirmakur siai spėjo jžengti j audito rijas, sumirgėjo sienos skelbimais. Dauguma jų pasimetusį .pirmakursį, ne galinti niekaip apsispręs ti, kvietė ateit j smagų kolektyvą — universiteto kraštotyrininkų klubą. Ir pasikvietė! Ne dešimt ir ne dvidešimt. Oi, kiek jaunimėlio susirenka da bar mokytis šokt ir dai nuoti. Tačiau prisiminkime „senus laikus", t. y. šių metų rugsėjį, kai dar saulėlė maloniai šildė... Šėriau žirgeli per savaitėlę, Kai atėjo subatėlė, Savo bėrą žirgeli pasibalnojau.
Net Lūšių ežeras suklu so, išgirdęs suskambusią ir vakaro tylumos klo niais, miškeliais ir kele
liais nuliūliavusią krašto tyrininkų dainą. Smagu nacionaliniame parke. O ypač šiandien, kai klubo naujokai taps tikraisiais nariais. Išsigando pirmakursiai,
vas rudenį pažymės garbin gą sukaktį — trisdešimtpenkmetį. Norisi palinkėti vi siems dalyviams smagios dai nos ir trankaus šokio.
R. Savicko nuotr.
Medininkų pilis, Jos buvusia didybę mena šimtmečių nuglūdintos ak meninės sienos, gynybi nių bokštų griuvėsiai. Is torikų nuomone, pilis pra dėta statyti XIII a. pabai goje. O jau 1320 metais pirmąkart atrėmė kry žiuočių antpuoli. Užeina me j pilies viduje esantį muziejų. Gausūs ekspona tai supažindina su pilies istorija, archeologiniais radiniais. .. .Valanda kelio ir mes
jau prie simbolinės Lie tuvos TSR ir Baltarusiios TSR sienos. įdomus vietovės gamto vaizdis. Manoma, kad šios apylinkės neįėjo i pasku tiniojo apledėjimo zoną. Pamažu, kildamos į viršų, savo viršūnes slepia nuo žulnios kalvos, nematyti ežerų mėlio... .. .Dar truputį paėjėję, pasiekiame žinomo revo liucionieriaus, Aleksandro bendražygio Uljanovo Lukoševičiaus J uozapo (1863—1928) sodybos vietį. Nepavykus sąmokslui prieš carą Aleksandrą III, J. Lukoševičius iki gyvos galvos nuteisiamas kalėti. Tik po Spalio revoliucijos išeina i laisvę. J. Lukoševičiaus vardas gerai žinomas ir gamti ninkams. Kalėdamas Šliserburgo tvirtovėje, para šo kapitalinius veikalus gamtos, geologijos klausi mais. Kauno universitete vadovauja geofizikos ka tedrai, užrašydamas jai visą savo biblioteką bei gausius geologijos rinki nius. Daugelis jo darbų
turi praktinę reikšmę ir šiuo metu. Gaila, kad šio žymaus mūsų krašto žmogaus bu vusios sodybos vietoje neatradome net paminkli nės lentos. .. .Besileidžiančios sau lės lydimi, patraukėme namo. Pakeliui užkopėme j Svyruonėlių piliakalnį. Čia dar slypi neatrasti praeities lobiai. .. .Tirštą rudeninę va karo tamsą, savo švieso mis nugalėdamas, mus pasitinka Vilnius. Skirsto mės visi smagūs, pilni įspūdžiu, kupini naujų iš vykų laukimo... Vladas VERTELIS I kurso žurnalistas
uimtttti 111111....................................................... ♦*♦*♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦»♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦»
ars?'
davo. Net pilnatis dar la biau kilstelėjo virš tan kiųjų parko eglių pasižiūrėti, kaip priesaikos žodžius tarė ir rimtais kraštotyrininkais žadėjo kai velniukai iš po eglių būti istorikai V Umbrapradėjo lįsti, kai kažko sas, A. Valentas, žurnalis kios pabaisos kelią pasto- tė L. Slaboševičiūtė, li tuanistės D. Alksnytė, A. Rūkštelytė, L. Maklajauskaitė. Paskui visi šokom, dai navom, miškų šeiminlnkomiškinio sakmių apie pa slaptingąsias laumes, le gendinius Aukštaitijos ežerus ir miškus klausė mės. Per pusantro šimto nendrių pėdų būsimiems parko bityno aviliams pripjovėm. Tik gerokai va kare pardundeno trauki nys atgal j Vilnių. Ir dabar vos ne kas sekmadienį vingiuoja kraštotyrininkų žygiai po Vilniaus kraštą, miesto apylinkes. Kraštotyrinin kai neramūs žmonės. Klaudijus DRISKIUS Autoriaus nuotr: ne lengva tapti tikru krašto tyrininku.
Mokslinės bibliotekos administracija, visuome ninės orqanizacijos ir darbuotojų kolektyvas nuoširdžiai užjaučia tie kimo skyriaus viršininką V. NAUDŽIŪNĄ dėl tėvo mirties.
DAILININKAS ŠYPSOSI
Antano BUNIKIO piešiniai.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, kėtvirtadienials spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «TapH6HHHC cryAeHT ic» (rCoBeTCKnft CTyĄeirru). OpraH napTKOMa, peKropaTa, KOMirreTa AAKCM, MecrnoMa n npo<j>KOMa opĄeBOB TpyĄOBOro Kpacnoro 3HaMenn h Apvjk6m HapoĄOB BnAbntoccKoro ynuBepcnreTa mm. Busųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha ahtobckom aauKe.
Tiražas 4757 LV 09627 Užs. Nr. 2697
REDAKTORE A. NUGARAITE