VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES1
TO,
VILNIAUS VALSTYBIN 10 V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 1964 m. spalio mėn. 15 d. KETVIRTADIENIS
1950 metų vasario mėnė universitelo partinis biuragtjiutarė leisti daugiatiražinį stt tų ir dėstytojų laikrašti — rybinis studentas". Dripigei Boreikaitei ir man tada įprasta užduotis — asiru nint universiteto rektora komjaunimo ir prcifsąjungi mitetų organo kolegi/a, korės bei visais kitai klausimais vo ekonomjįši Iki šiol m neži kaip leisti te supr problema sidūrę mes vyrės
straiįsnidftffkaip štį. TaTruNfflUK. korespo ario
ėję,
ščio num tauškus. u eftluziaz»pirmieji įu nekantmtradienio įiavo jų lau-
studentas Prisim u l skaity raud
e laikraščio paminėti draulaikraštis tapo ’oju už komunistiffauklėjimą ir viso •ty-kolektyvo draugu, nką. tčas, S. Lazutka, E. fiielkdftė, R. Krutulytė, A. Va las, V. Rudokas, A. S orin pa dar retai susikristalizuoja II- iWSkPastai>6^M&įuntė is, vfl. Laigonaitė, M. Bernataju se notipo išlietose eilutėse. Vis ' ls, /. Grigonis, B. Sudaviatavičių. aktyviau „Tarybinio studento" idakcinę Vįtys, S. Jankauskas, P. Kasiulis, puslapiuose ėmė pasireikšti £ Kirkilą ir kiti. Tuo pačiu ju kalbininkai. Bet daugelis biliejaus proga linkiu dabartinei tori#), 1 relių, net tų, kurie anksčiau s (rerfaktoriaus f laikraščio redakcinei kolegijai nuolat skelbė apie savo veik Sprindis, V. Rpa geros sėkmės kūrybiniame dar lą, lieka nuošaly. Todėl daudvičius ir be. imtose b ui D. SKLIAR/NSK/S, Vilniaus gelžbetoninių dentai. Tlu ebuvo konstrukcijų gamyklos Nr. 1 — komunistinio darbo įmonės — sirody didelis^ įv lavome, laboratorijos ir ATK viršininkas
m.
Nr. 31 (500)
A
Pirmo numerio istorija
Kaina 2 k.
VISUOMET JAUNAS Dar nespėjo nuo laiko pa gelsti pirmasis „Tarybinio studento“ numeris Ir štai Jūsų rankose — jau penkišimtasis, jubiliejinis, studentiško laikraščio puslapis. 500 numerių! Jau 500 sa vaičių „Tarybinis studentas“ lanko savo skaitytoją. Jis bu vo ir liko geras studento drau gas auditorijoje, šaunus padė jėjas vasaros darbo ir poilsio stovykloje. Ne vienas absol ventas saugo keletą laikraščio numerių, kurie jam gyvai pri mena už senojo universiteto sienų praleistas studentiškas dienas. Nemažą darbo barą „Tarybinis studentas“ išvarė padėdamas visuomeninėms organi zacijoms, pedagogų kolekty vui siekiant svarbiausio tikslo — auklėti studentiją komunis tiškai, paversti moralinį ko-
Jaunųjų rašytojų
sekcijoje Praėjusio penktadienio va karą dauguma mfisų mūsų univer univer- siteto studentų, besidominčių literatūra, patraukė i Rašy tojų sąjungos klubą. Čia jau nųjų rašytojų sekcija surengė' pradedančiojo prozaiko, II kurso liuanlsto ** ' Sauliaus «•— aptarimą, kūrybos Saltenio sekcijos tarė Įžanginį žodį Marpirmininkas poetas RašyMartinaitis. celijus smulJuozas Aputis toĮas Šalpaanalizavo S. kiau „SugrĮapsakymus tenio - -------- .------____ . žimas“. „Karas seniai pasibai pysaką ,,..Atostogos". Atostogos". gė". apysaką „,.ač pabrėžė Jaunojo Jis ypač jaunojo prozaiko betarpiškumą, mei lę žmonėms, kūriniu patosą, kalbos glaustumą. IV kurso lituanistas Alfredas Gusčius ir penktakursis Antanas Gu delis pasidalino mintimis s aptarimo dalyviais apie k nių herojus, panagrinėjo lių. menines detales. S. žlautenio studijų draugai gėsi, kad jis rašo ši ne tematika, kad gvil blausiai pribrendusi mui rūpimus klausi Žinoma, aptarime bu reikšta ir kitokių uomo Kai kuriuos S. ša bos trūkumus išk kas E. Ignatavičius A. Bučys. Literatūros kė A. S asisaki kaltė apiben šiųjų minti rlui sėk kūrybinia Sauliui š. dieną s metų, Irml
dvi pri-
saka
tvirtus I s kūryboj Visiems l pritarta... Į Jaunųjų rašyte
V. VITKONAS
munizmo statytojo kodeksą el gesio normą, skiepyt meilę sa vajai specialybei. Šiam tiks lui pasiekti „Tarybinis stu dentas“ iš esmės ir skyrė visą savo medžiagą. Per savo gyvavimą laikraš tis parodė daug iniciatyvos, iš kėlė gerų, įdomių sumanymų, kuriuos vertėtų toliau tęsti. Redakcija turi ryžtingai kovo ti prieš štampus, nuobodulį, mokėti nuolat pateikti skaity tojui dominančių klausimų. laikraščio gyvenime. timais laikotarpis Reikia dar drąsiau plėsti gvil gas pa denamų temų ratą, nes iki skiria m nuo pirmojo šiol dar daug kas lieka už re is. dakcijos akiračio. Vis dar silpci_ l._l Lir './..nkiai nokai blanįįlai nušviečiamas s pasiryžęs au vienas centrinių klausimų-mo- jos k centrų____ ištį, paversti j kymasis, peifimažas perSmažas spaūsdi- gerinti narnos medžiagos ovingumas. ----- tikrai ---- ' kov ;u, nenuils medžil ;oi kovingi Redakcija visūar jneužmezga rėk rato, visuomenin tampresnių ryšių su baigusiais nizac paga ninku, ; muni entu universitetą. jant „Tarybinis studentas“ kiefc->(,dvasia' vieną savaitę turėtų5)ūti lau- „ kiamas svečias, tačiau Viešiu redakcijos kolektyvo pastSn- sakęs gomis negalima leisti gyvo voji šalis“, isuomet ja laikraščio. Jis turi mūsų laikr riopai skaityto ų meilė jau Laikraščio i srityje Tači turi būti abi etruku ti glaudes- kad irgi galima niai ir seni gaus nių ryšių. T lailrfaščio h. ■univer- • to“ n savo siteto literatai, ir tie, kuplunksną smail štį, panuolat rių vardai niversitetojų linksrespublikos niuojami,
•••••••••••••••••••«
orius iš Prahos
įenų respublikos įstaigose skaitė omas Cekoslovalininkas, profesoijos ■ mokslų daktaavas Malekas, atvy’mfisų šalį „Žinijos“ dratu..-Kvietimu. Svečias Llee lankėsi pirmą kartą, iį (spūdį profesoriui paliFmūsų žiloji sostinė. Neseniai svečias pabuvojo mūsų chemijos fakultete. Į suitlkimą su Čekoslovakijos profesoriumi, Prahos Mokslų akademijos chemijos mokslų daktaru Jaroslavu Maleku su trinko beveik visi Chemijos akulteto dėstytojai ir studen tai. Po trumpos įžanginės kal bos chemijos mokslų daktaras Jaroslavas Malekas rusų kalba perskaitė paskaitą apie chemios ir cheminės pramonės iš vystymą Čekoslovakijoje bei jos tolimesnes perspektyvas. Svečias pabrėžė, kad ne kainuojamą pagalbą pokario ytautas šermukš- metais jiems sutelkė mūsų alies broliškos tautos. Toli mesniam Čekoslovakijos che„T, stud.“ Inf.
Y®SKa
uni salėje į omjauų -oj i ata erenc apie anlzacijos usials
da
encija
minės pramonės išvystymui di džiulės reikšmės turi Tarybų Sąjungos „Draugystės“ nafto tiekis ir gamtinių dujų ma gistralė. Šiuo metu Čekoslo vakijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas žemės ūkiui. Chemi jos kombinatai gamina Įvai raus asortimento trąšas bei preparatus laukų derlingumui didinti. Čekoslovakijos chemi nė pramonė pilnai patenkina mašinų statybos, lengvosios bei maisto pramones produkci ja: plastmasėmis, cheminiju pluoštu, sintetiniu kaučiuku, įvairiais chemikalais ir kt. Po to profesorius Jarosla vas Malekas apžiūrėjo mūsų chemijos fakulteto moksllnesproblemines laboratorijas. Studentai įteikė brangiam svečiui gražią gėlių puokštę. S. PUNTEŽIS (Mūsų koresp.) ■
Šlovė tarybiniam mokslui!
komit
Jie 16 kartų apskriejo Žemės rutulį
Knfere bilius, . Da
retorė
naują darbo dalyvius svelRygos univerPolitechnlkos ėmės ūkio akadelaulių pedagoglnlo
erencljai užbalgus darkoncertavo unlversiteto demlnls choras.
Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriumi išrink tas Teisės fakulteto II kurso
V. KOMAROVAS
K. FEOKTISTOVAS
B. JEGOROVAS
Musų kelias vienas—kova ir pergalė! Neseniai respublikoje viešėjo Pasaulinio jau nimo ir studentų forumo Maskvoje dalyviai iš Monqolijos LR, Somalio, Togo, Dagomėjos, Sene galo, CAR ir Italijos. Kaip žinoma, jie aplankė eilę respublikos gamyklų, kultūros įstaigų, su sitiko ir su musų universiteto studentais, pabu vojo Druskininkuose, Trakuose, Pirčiupyje, Rū dininkų girioje buv. partizanų bazėje. Visur Jie buvo nuoširdžiai sutikti, visur juos lydėjo gė lės ir draugystė. Drauge su kitais respublikos
Jaunimo atstovais svečius Jų viešnagės Lietu 2. „MOŠŲ KOVA voje dienomis, lydėjo ir mūsų universiteto filo NELENGVA“ sofijos katedros dėstytojas, komjaunimo komite Su senegaliečlais artimiau su to sekretorius JUSTINAS KAROSAS, kuris su sve sipažinti teko jau pirmą susiti čiais nuoširdžiai susidraugavo. Jis paprašė kai kimo vakarą. Jų buvo devyni. kurių forumo dalyvių pasidalinti įspūdžiais Vakarienės metu atsisėdau ša apie viešėjimą mūsų universitete. lia Maso. Jis pasidomėjo, kur Žemiau spausdiname svečių atsiliepimus apie aš dirbu. Pasakiau, kad filoso viešnagę pas mus ir drg. J. KAROSO pasakoji fijos katedroje. mą apie naujuosius savo draugus. — Tokiu atveju aš tave supa žindinsiu su savo draugu. Jis kyklą Ir, Įsigijęs fizinio lavini irgi filosofas. mo dėstytojo specialybę, sugrį Maso tuojau pat pakvietė prie žo dirbti į Dagomėjos sostinę. gretimo staliuko sėdėjusį Sene Kol kas Jis dar nepradėjo dar galo delegacijos vadovą Bababo. JĮ, vieną iš Dagomėjos Jau bar Babau. Susipažinome. nimo ir sporto ministerijos va — Aš taip pat domiuosi filo dovų, šalis pasiuntė į Pasaulinį sofija — studijuoju musulmonų jaunimo ir studentų forumą. religiją, — sako Babau. Vėliau nemaža kalbėjomės su — Pagrindinė mūsų šalies idealistu. Reikia pasakyti, problema. — pasakojo Jis, — šiuo kad Jis domisi filosofija gana galutinai Įveikti kolonializmą, sukurti savo ekonomiką ir na vienapusiškai — skaito tik tai, kas priimtina jo pažiūroms. cionalinę kultūrą. Iki šiol mes Apie savo šalies jaunimo ko net savo rašto neturime. Nau dojamės prancūzišku. Raštingus vą už progresą jis nedaug tekalbėjo. . . žmones galima ant pirštų su Tik paskutinį vakarą man pa skaičiuoti. Mes. inteligentai, vyko ___ „____________ ___ ko daugiau sužinoti _ apie tikšventadieniais vykstame Į kai mus, kur padedame žemdir rus Senegalo jaunimo siekimus ir kovą. Apie tai man nuošir biams dirbti. bendraujame su Babau Daffe, jais. Tokios išvykos turi dvejo džiai papasakojo aprūpinimo Įstaigos pą tikslą — jos zsuartina mus socialinio Prie kavutės universiteto rektorius dr. J. Kubilius tarė priminė, kad su liaudimi ir sudaro galimybę tarnautojas. Jis sveikinimo žodį forumo daly viams. V. LESCINSKO nuotr. Senegalo jaunimui dar daug rei skleisti tiesos žodĮ. kia kovoti, kol bus pasiekta 1. JOS LAIMĖSITE, Su patriotiniu nuoširdumu La galutinė pergalė. Valdžia Sene šypsena, matyt, svečiui sukėlė LATIFAI! tifas pasakojo apie savo šalies gale šiuo metu yra neokoloniakažkokius prisiminimus, iki sie jaunimo pasiryžimą kovoti ir llzmo politikos šalininkų ranko . . .Pakeliui Į Druskininkus los gelmių sujaudino jį. mūsų mašinos dažnai sustodavo. se. Pažangios organizacijos ir Man kilo noras nuoširdžiai su laimėti. Paplentėje stovėjo šimtai pio juo išsikalbėti. politinės partijos veikia pogrin — Tiek forumas, tiek ir ši dyje. Jis, demokratinės jaunimo nierių ir kolūkiečių su gėlėmis — Kai ta mergaitė, Įteikusi nuostabi viešnagė Lietuvoje, organizacijos atstovas, savo tė bei lozungais. Jie mojavo ran man gėles, apkabino mane, aš neįkainojama parama. vynėje negali atvirai reikšti sa komis, skandavo „Taika“, „Drau prisiminiau savo tėvynę — Do- mums Mes pamatėme, kad visoje pla vo minčių, Įsitikinimų. gystė". Sustojome netoli Perlo gomėją. Prisiminiau tą skurdą netoje turime nuoširdžių drau jos. Pionieriai su gėlėmis apsu ir vargą, nuolat slegiančius ma — Tačiau tai nereiškia, kad gų. GrĮžęs Į savo šalĮ, aš vi mes po išlipusius iš autobuso foru no mažos tautos pečius. Žiūrint nekovojame. Dirbantysis šiltas jaunimas, kaip ir visa mo dalyvius. Jaunas, atletiškas į linksmus, laimingomis šypse siems papasakosiu apie liaudis, fizinio lavinimo dėstytojas iš nomis nudažytus jūsų valkų vei lietuvių šypsenas, apie savo nau aktyviai pasisako prieš sandė apie Jūsų nuosta rius su Dogomėjos Latifas Pasasi pakė dus, man pasidarė dar prancūzais. Diena iš labiau jus draugus, lė savo tvirtomis rankomis gel- gaila kolonizatorių dienos apie save mes suburtame nuniokotos bią respubliką. -tcnplaukę spaliukę. padovanoju mano Tėvynės. . . Taip, tolimasis drauge iš Af vis daugiau kovotojų. Nebijome sią jam puokštę gėlių, ir pabu Nuo tada mes ir susidrauga rikos. — mes visa širdimi su nei persekiojimų, nei grasinimų. čiavo. Kai autobusas vėl paju vome. Jis, Afrikos sūnus, ku Tavimi, ir tikime, kad Tavo Mes trokštame nuoširdžiai drau dėjo pirmyn, aš pamačiau, kaip riam vienam iš nedaugelio nu tauta laimės, kad ji turės savo gauti su Tarybų Sąjunga, nes nuoširdus mūsų šalies Juodaodžio Latifo akyse sužvil sišypsojo laimė — pasitaikė ga raštą ir niekada jos nebeperse- ji — go ašaros.' Lietuviškų gėlių limybė išvykti mokytis Į Pary kios skurdo, ligų ir bado šmėk draugas. Forumas ir viešnagė Lietuvoje mums parodė, kad puokštė ir nuoširdi spallukės žių. Čia jis baigė aukštąją mo- la. tuo neapsirinkame. Grįžęs į Se negalą. aš dar ryžtingiau įsi jungsiu į kovą. Ir mes laifnėsite! Pamatysitel.. Daug tą vakarą pasakojo Daf fe apie bebaimių kovotojų veik-
Mongolijos LR Studentų sąjungos pirmininkas Gojus Chundžavas Bene didžiausią įspūdį iš viešnagės Lietuvoje man, kaip Mongolijos LR Studentų sąjun gos pirmininkui, paliko susitiki mas su Jūsų universiteto vado vybe, visuomeninių organizacijų atstovais ir studentais. Aš susi dariau nuomonę, kad seniausias Tarybų Lietuvos ir visos Tary bų Sąjungos universitetas yra tikra aukštos kvalifikacijos kad rų ruošimo kalvė. Jis tvirtai puoselėja kovinės savo tradici jas, yra tikras pažangos sklei dėjas. Šiltas ir iki sielos gelmių jau dinantis buvo susitikimas su studentais. Jis parodė, kad Lie tuvos studentai eina su tais mūsų planetos jaunuoliais, ku rie kovoja už pasaulį be karų, be kolonialinės priespaudos. Man labai patiko ir neišdildo mą įspūdį paliko jūsų ansamb lio koncertas. Tai tikrai studen tiškas, aukšto meninio lygio ko lektyvas! Noriu palinkėti, kad ateityje dar labiau stiprėtų mūsų drau gyste.
Somalio delegacijos atstovas Achmedas Aldis Iiusenis
J ūsų respublikoje lankiausi pirmą kartą. Ypač džiaugiausi aplankęs universitetą. Pirmiau sia ir norisi padėkoti universi teto rektoratui, studentams už nuoširdų ir šiltą priėmimą. Tiek jūsų universitete, tiek ir visoje respublikoje mus sutiko kaip draugus ir brolius. Mes, Afrikos jaunimas, žino me, kad Tarybų Sąjunga — mū sų tikras ir nuoširdus draugas.
Tarybų Lietuvos ir viso pa saulio jaunimui priklauso atei tis. Mes, jaunimas, kovojame, kad ateitis būtų taikos ir pa žangos klestėjimo metai. Linkiu universiteto studen tams sėkmės studij ose, komu nizmo statyboje ir asmeniniame gyvenime.
'
L**
Senegalo delegacijos atstovas Babau Daffė
Po Pasaulinio jaunimo ir stu dentų forumo, vykusio Maskvo je, man teko laimė ^aplankyti Vilniaus universitetą. Ypatingą įspūdį padarė Rektoriaus pasa kojimas apie šios mokslo įstai gos istoriją, darbą. /Iš džiau giuosi matydamas, kokį dėmesį šios šalies atsakingi darbuoto jai skiria jaunimo auklėjimui ir kultūrai. Tai, paagliau, parodo universiteto biblioteka: tiek jos apimtis, tiek ir jos organizavi mas. Aš norėčiau studijuoti jū sų universitete. Išsivežu neišdildomus įspū džius, svetingo priėmimo, kurį mums suruošė universiteto va dovybė, mokomasis personalas ir studentai, šilumą. Aš galvo ju ir apie tas žavingas mergi nas, su kuriomis mes praleido me mclonų vakarą universitete. Prisimenu mieląją Žaną Trusovą ir visas jos drauges, su ku riomis mes iš tiesų susidrauga vome. Aš jų niekad neužmiršiu. Visoms studentėms ir studen tams linkiu sėkmės studijose. /Iš tikiu, kad draugystės ąžuo lėlis, kurį mes pasodinome uni versiteto kieme, dar labiau su stiprins mūsų draugystę. Palie ku jūsų kraštą su viltim dar kartą jus pamatyti. Iki pasimatymo, mieli draugai!
^/)
/& o
C
P"
rP 7- B
Praėjusio šeštadienio vakarą universiteto studentų kavinėje įspūdžiais iš Pasaulinio jauni mo ir studentų forumo pasidali no Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius A. CESNAVICIUS. J. GIRDVAINIS
lą. Klausydamas tvirto, Įsitikini mu ir valia skambančio Sene galo sūnaus balso, aš supratau, kad tokių žmonių negali pa laužti nei kalėjimai, nei smur tas. nei mirtis. Apie tokius žmo nes. tikriausiai, E. Hemingvėjus ir sakė: „žmogų galima sunai kinti. bet jo negalima nugalėti“. Daffe lūpomis, rodos, kalbėjo visa kovojanti Afrika. Ir norė josi, kad tą balsą Išgirstų tie skeptikai, kurie linkę bet kuo abejoti. . . Tvirtai spausdamas Daffe ran ką. aš pasakiau jam lietuviškai: — Jūs tikrai laimėsit, broliail Tiesa visada laimi. 3. LIEPSNOK, JAUNYSTĖS ŠIRDIE! . . .Ankstyvą rytą su paskuti niais svečiais mes atvykome Į aerouostą. Nuostabi draugystės savaitė baigėsi. Į lėktuvo starto aikštelę ėjome susikabinę — rusas, afrikietis, lietuvis, len kas. . . Ankstyvi keleiviai tą ketvirtadienio rytą labai nuste bo išgirdę, kaip afrikiečiai su užsidegimu traukia lietuvišką „Tum-ba“. Ne mažiau jie stebė josi. kai mes. lietuviai, darniai pritarėme somaliečių dainai. . . O dar labiau jie nustebo, kai somalietis Kasemas Chasanas pa sveikino juos gryniausia lietu vių kalba: „Labas rytas!" Kasenas labai daug kur pabuvojo. Dabar Jis mokosi Maskvoje. — Labiausiai man patiko vieš nagės Alžyre ir Lietuvoje. Per žiemos atostogas būtinai vėl Jus aplankysiu. Su Juo kartu atvykti pažadėjo ir jo draugas Achmedas Aldis. — Iki pasimatymo, — ilgai spaudėme rankas ir broliškai apsikabinome su Mongolijos LR studentų draugijos pirmininku Coju Chundžava. Tik senegaliečio Daffe Babau veide buvo galima išskaityti išsiskyrimo liūdesį, Jo šalį nuo mūsų —, tėvynės ------- skiri ------’ia tūkstančiai kilometrų. Ten vis dar viešpa tauja praeitis. . . Atsisveikinda mas Daffe pasakė: — Po pergalės aš atvyksiu pas jus iš Senegalo, kad kartu pasidžiaugtume laimėjimu. O sunkiomis kovos valandomis aš jums rašysiu. Rašyk. Daffe, mes tikime, kad sunkiomis valandomis Tu. kaip Ir Tavo liaudis, nepalūši. Mes tikime, kad kartu su Tavim ne trukus džiaugsimės galutine pergalei Sidabru žvilgantis TU-124 pa suka link starto tako. Prie lėk tuvo langų prigludę juodi vei dai. mojuoja juodos rankos. Lai neris atsiplėšia nuo žemės. . . Neužilgo jis išnyksta. O mes vis dar stovime prie starto aikšte lės. Regiu besišypsančius vei dus. . . Po dienos — kitos paskutiniai forumo dalyviai Jau vaikščios savo tėvų žeme. Ir vėl darbas, kova. Ir nuostabūs prisiminimai apie Tarybų šalĮ, kurie padės ir dirbti, ir kovoti. — Mums jūsų šalis lyg eleksy ras, kuris teikia jėgų pačiomis sunkiausiomis kovos minutėmis, — pasakė kartą man Togo jau nimo kultūrinės asociacijos pre zidentas, žurnalistas Antonijus Fajosenas. — Mes žavimės jū sų Jaunimo entuziazmu, jo opti mizmu. Mus tai uždega. Liepsnok, Afrikos ir viso pa saulio jaunystės širdie, liepsnok ryžtu kovai, liepsnok draugyste! Mes su Tavim!
Viena valandėlė Nijolė vartė knygas, lan džiojo paloviuose, kaišiojo no sį į spinteles. Dingo sąsiuvi nis! Ir tik paprasčiausias są siuvinis. — Ne adata — nedings, — įtikinėjo kambario draugės, — Būk rami, atsiras, — ramino įsikarščiavusią Nijolę Vida. — Ir kam gadini nuotaiką tuo savo gobšiu bambėjimu? — Sąsiuvinis dingo — tai faktas. Mūsų kambaryje — antras toks atvejis, — teisi nosi Nijolė. Viena po kitos į kambarį rinkosi merginos, jaunos stu dentės, kupinos naujų įspū džių, pasakojimų. Kiekviena stengėsi papasakoti ką nors įdomaus. — Mergaičiukės! Laišką ga vau! — šaute įšovė į kamba rį Vija. — Ar nepaėmei mano są siuvinio? — Viją pasitiko irzlus, nekantrus, o kartu ir tykojantis Nijolės balsas. — Tiesa, Nilka, ir užmir šau vakar pasakyti, kad pa ėmiau sąsiuvinį nieko nepasa
kiusi, bet tavęs gi nebuvo na muose, o šiandien ryte pa prasčiausiai užmiršau... — Aš neįsivaziduoju, kaip galima tokį dalyką užmiršti, — piktdžiugauja Nijolė. — Na, kokį, sakyk? — pyktelėjo Vija. — O jūs įsivaizduojate prie ko tai gali privesti? — Prie ko? — pašoka vi sos merginos. — Nuo adatos ir prie ark lio — taip, rodos, kalba liau dies išmintis. Tai pasakiusi Nijolė iš sprunka. — Matot kaip toli nuėjo? Aš — vagilė? — užsikirto iš nuostabos Vija. Per jos veidą pačios, sa vaime, ritosi didelės ašaros. Pirmos studentiškų dienų ašaros nuplaus nesusipratimo pėdsakus, ir jos liks kaip bu vusios geromis draugėmis. Ašaros daug ką gali nuplau ti, palengvinti. O juk Nijo lė kalbėsis su draugėmis, da linsis su ta pačia atlaidžia Vija studentiška duona. O. KAZIUKONYTE, I k. llt.
Tada, kai aš gavau savo pir mąsias uždirbtas atostogas, man buvo aštuoniolika, ir aš nežinojau, kad jokių širdžiai nėra atostogų. mano Aš papasakosiu apie draugą šoferį, kuriam atostogos pasibaigė, kai manosios dar ne buvo prasidėję.
senelių namus. Ir visi žiūrėjo Sodininko džiaugsmą, čepsėjo ūpomis, kraipė galvomis ir iš siskirstė širdy pavydėdami jam tos laimės. Bet Sodininkas ir ta da nenurimo, mėtė į orą obuolį, šokinėjo, daužėsi. Ir obuolys staiga ištruko jam iš rankų ir ėmė greitai pasišokinėdamas rie dėti į pakalnę pro vartus. Sodidininkas sustingo pusiau pakel tomis rankomis, jo veidą iškrei pė baisus verksmas, ir, sudrebė jęs visu kunu, pasileido paskui obuolį. Raudonas, nedidelis vie nintelis obuolys išriedėjo į ke lią, ir tai buvo Sodininko mirtis.
I
Mes susidraugavom prie klu bo. Tada mes buvome jau ne vaikai, bet dar ir nesuaugę, ir labai mėgdavom eiti į šokius, nes musų nenorėdavo įsileisti. Aš stovėjau kartą priešais klu bą ir žiurėjau, kaip jis, mano Jis atėjo pas mane, aš paklau būsimasis draugas, jau visą pus valandį ginčijasi su kontrolie. siau, kaip jam dabar. Jis skėste riais. Jis tada dar smulkesnis lėjo rankomis ir liūdnai pasakė: — Olialia... A buvo — vaikas beveik atrodė, ir jį pagaliau, netekę kantrybės, paėmė už pakarpos ir išspyrė lauk. Jis ne savo noru nulėkė laipteliais žemyn, pabėgėjo ir išsitiesė ant pilvo. Mergaitės prunkštelėjo, kontrolierius išėjo į lauką ir kvatojosi, įsisprendęs į šonus. Mano draugas tamsiai' nuraudo, pašoko nuo dulkėtos žemės, , pervirto per galvą, ir šypsodamasis pliaukštelėjo liežuviu: — Olialia! Man buvo baisiai gėda, lyg mane patį būtų išspyrę lauk, Aš nuėjau už kampo, jis čiupi. pasanėjo kelį ir ašarodamas kė: — Aš tą diedą vis tiek papjau siu. Padaviau nosinę. Jis atsiraito jo kelnes, nušluostė nubrauktą kelį, paskui akis ir apsižvalgęs beveik pašnibždomis, paklausė: — Tau reikia užsimiršt, — pa — O tos mergičkos. .. labai sakiau ir pasiūliau, kaip senais juokėsi? gerais laikais, nueiti j šokius. Mes pasiryžom gerokai pritalJis beviltiškai papurtė galvą: svarstyžyti tą kontrolierių, — Man, supranti. . . po visų ir Ne darni, kaip tai padaryti, visai tų velnių. . . ir nepatogu... Ar darni iš švino kastetus, pats gi, sakai, jau galima? . . susidraugavome. Bet tas — Galėsi nešokt. kontrolierius kitą šeštadienį Aš irgi nešokau, ir mes praleido mus, ir mano draugas, rodydamas į merginų pusę, gar sėdom dviese ant vienos kėdės. Merginos ateina, kviečia j| siai pasakė: šokt, jis žvilgteli į mane, aš sė — Olialia! džiu susimąstęs, tada jis apgai Dabar jis dirbo šoferiu, pūtė ir dūdą, grojo visur, kur tik rei lestaudamas išskečia rankas liūdnai šypsosi. kėdavo, ir niekas nežinojo, kur — Tau sunku čia? — klausiu, jam dar teks groti. — tau liūdna čia? Jis nusišypso merginai, pažiū Jis nežinojo, kad kažkur se nelių namuose gyvena kvailys, ri į mane, patampo pečiais, pas kaip žmonės vadindavo, norėda kui linkteli galva: mi atskirt nuo kito kvailio, So — Liūdna.. . o jie šoka lai. dininkas kvailys. Sodininku jį mingi. praminė todėl, kad jis smėlėtoj, — Tu kalbi todėl. .. akmeningoj pakriaušėje už — Aš ir taip nebuvau laiminšiukšlių krūvų augino savo sodą qas... visai laimingas. Tu irgi... — kelias obelis ir serbentų krū niekas nebuvo. . . mus. Žmonės juokėsi iš Sodinin Aš pakylu, jis seka mane, ir ko, ožkos graužė obelaičių žie Jis šypsosi kaž vę, žemė neaugino net piktžolių. einu iš salės. Jis, alsuodamas kaip mirtinai kam ir skėsčioja kažkam ranko nuvarytas gyvulys, vilko aukš mis. Mes braunamės durų link, kažkas tyn į pakriaušį juodžemį, dur mus stumdo alkūnėmis, pes ir vandenį perkepusiai že priešaky juokiasi, kažkas paten kintas spragsi pirštais. Aš sten mei. Pavasarį, kai pražydo obe kada buvau lis, visi sakė, kad ir Sodininkas giuosi prisiminti, O pražydo. Jis valandų valandas laimingas, bet neprisimenu. išstovėdavo savo mažyčiame so gal išleistuvės mokykloj? Ne, aš de, aukštesnis už obelis, kažką tada jaučiau liūdesį, nors daina šokau. Tada sargas, burbuliuodamas panosėj ir su vau ir *kažko ” didžiausiu liūdesiu matydamas, niaurus bekojis žmogus, kirviu akivaizdoj kaip krenta tik užsimezgę obuo įsiutęs visų sukapojo skambutį ir išėjo iš liukai. Ir liko tik vienas obuolys. Jis noko, ir Sodininkas neskynė mokyklos. Jo, kol jis pats, jam bestovint, Aplink svetimi, savimi paten. nukrito ant žemės. Jis sugriebė kinti veidai, kurie, tikriausiai, jį, ilaai vartaliojo rankose, uos. niekada nejaučia skausmo, kurie t' ...ui šokinėdamas kaip ma nežinia ką galvoja, ir man la žas vaikas, daužydamas šonus biau dabar patinka toks liūdnas rankomis ir šūkčiodamas iš ne ir sukrėstas mano draugas, ne paprasto susižavėjimo, pasileido gu tas kasdieninis.
rie t (<- '/< >
Taip, aš niekada nebuvau lai mingas. Gal būt, mes buvom lai mingi vaikystėje. Bet mes au gom, ir liūdesys įsiskverbė į mus, nes mes ėmėm galvoti, ar dabar sunku atgaut pranykusį džiaugsmą. Mano draugas liūdnas ir kar tais atrodo, kad jis niekada ne sijuoks po to, kai jis suvažinėjo Sodininką. Sodininkas gulėjo kruvinas, iš trauktas iš po mano draugo ma šinos, nepavijęs savo vienintejio obuolio. Ir žmonės, tylus ir rūs tūs, stovėjo ratu aplink Sodinin ką ir žiurėjo į mano draugą. Jis buvo baltas, be lašelio krau jo ir svyrinėjo kaip girtas^ pas kui suklupo prie Sodininko ir vos girdimai sumurmėjo: — Aprišt. . . man. . . aprišt. . . Jis pakėlė galvą į žmones (jie stovėjo siena nebylus) ir staiga drykstelėjo savo marškinius ir ėmė jais vynioti kruviną Sodi ninką. Alsavimas jam veržėsi trukčiodamas, ir žmonės supra to, kad jis rauda viduje. Jie, lyg kažko susigėdę, pasakė: — Nereikia. . . nevyniokit. .. nereikia. . . Atvažiavo milicija, greitoji, ir žmonės, iki šiol stovėję nebylus ir tarytum visai be jausmų, ėmė^ šaukti: \ — Paleiskit šoferį. . . Jis ne-C kaltas.. . nekaltas! f Sodininkas, senas ir nepilna-/ protis, buvo jau nebegyvas, o/ jaunas, beveik dar vaikas šofe-> ris turėjo gyventi, Ir jie gynė jį,s ir Jie gailėjosi jo jauno, užmušu.l šio savo kely senį. /
Kai Sodininką nešė paprastu-? čiame karste, atėjo jis ir joS draugai su varinėmis dūdomis,\ nors jų nieks nekvietė. Ir lydė-f jo dūdos Sodininką, kol užkasė/ jį po žemėm. Ir grojo manoj draugas be perstojo, ir aš ma.\ čiau mėlynas gyslas, išsišovu-C sias jo smilkiniuose. Grojo tada,/ kai kiti nuvargę nutildavo, ir jo) viena triuba skardeno virš aukš-\ tų kapinių medžių, —- ir niekasC nebuvo girdėjęs jį taip grojant./ Ir žmonės jautė tada, kad lydi/ ne pusprotį senį, o žmogų. Sa-\ dininką lydi. Virš medžių buvo) pilkas dangus, ten laukė mūsų/ nauji pasauliai, o dūdos lydėjo/ žmogų, nespėjusį pasiekt tų) pasaulių. Ir kai mes mirsim tolimose, šviesmečių atskirtose nuo gim-C tosios Žemės planetose, jausda-/ mi nepasotinamą žemės alkį,/ žemės, vienos vienintelės beribėj) žvaigždynų sietuvoj, tegu muši palydi į paskutinę kelionę se-/ nos varinės dūdos. Ir jose bus) viso musų gyvenimo apibendri.S nimas, ir tada visai kvailai atro-\ dys tas nuolatinis „Būti ar ne-i būti*4. — Tu gražiai grojai, pasa. kiau aš. Mes vaikščiojom gatvėmis, ir žmonės sakė jam: i — Gražiai grojai. , Aš noriu, kad visiems grotų varinės dūdos. . . 0 tu išėjai, tė-' ve, pilka miline, ir nieks tau ne grojo, kai nušovė tave. Aš neži-i nau ir niekas nežino, kur tu,, bet tavo kvapas visur, ir žemė visur šventa, ir žmonės, kurie1 vaikšto žeme — šventi, ir aš, ta-i vo sūnus. — šventas. .
„SAULIAUS ŠALTENIO kūryboje meninis mąstymas — poeti nis, savotiškas — kalbėti per save apie kitus. Koks nuoširdus, viskuo besidomintis jo herojus „Atostogo se“! Apysakoje yra blaškymosi, nerimo, jo herojus vis klausia. Stilius laisvas. Mintis išdėstyta glaustai. Su laiku banguojanti jausmų jūra nepraeis paviršutiniškai pro žmones, turės dar didesnį tikslą ir paskirtį“. A. SLUCKAITĖ
Trys eilėraščiai VIDAS MARCINKEVIČIUS
,
Voratinkliai tvorom nubėga ir laukais, Drungna — jau paskutinė — bobų vasara. Ir kai prabėgo, vėl ilgai šaukei Oranžini ir keistą vakarą. Ir lyg visai nebuvo tų dienų — Sapnavęs Jas esi, o ne gyvenęs. Jos visos rudenio rudų dėmių Laimikis, kaip ir žalios žemės.
O nieko jau negalima pakeist. Atgal tiktai prisiminimais pereini. Tai kas, Jei neatleis ir neateis. Ir jei labiau už viską klaidos veria, — Tarp savo darbo ir draugų laiškų lieki Ir tarp laimėjimų, tarp skausmo. Ir žvelgs pro langus medžių tie ilgi šešėliai — lyg norės kažko paklausti. ***
Tegul atsikartoja balsuose ir žvilgsniuos Svetimuose — tos dienos buvę, — Kaip toly žaibo brėžis — žmonėse pradingsiu. Tau kaip sudegęs laiškas būsiu žuvęs.
Nebepratęsti man savęs ugny. Kuri atstumų vėjyje Išblėso. Graži kitiems būk ir švelni. Kokia tu mano posmuose skambėsi. Kitų nereikia kaltinti — už viską Sumokam savo liūdesiu arba džiaugsmu. .Atėjęs, kad prisiminimais mistų. Tas ilgesys nelemtas vaikščioja po mus
Ateis rytai rugsėjo Ir ant obuolių Rasa miegos, neatsibudus vėjui.
Pirma ilga vaga pakvipę Po lauką traktoriai ir kovarnlai žingsniuos Ir ežerai banguos, išmaudyti rūkų, Ir lūždami sušuks kimiai Rudieji bulvienojų medžiai. Į sielą spiečius nusileis jausmų, Nesutryptų išbandymų keliuos. Balandžių ir birželių išaugintų Minčių pintis ateis.
Ir skaudžiai, neramiai Širdis plaks tarsi paukščių, I šiltą žiemą skrendančių, sparnai.
O prisiminkit žalią spalvą Ir saulės ilgą žygį Nuo ryto iki vakaro žaros, Pavargę lapai ir sapnai, Kada ateis rytai rugęėjp. ’
.£■
»’
Ij'
■
■X*X*k*X*X«X*X«X*X*XB
ŽINOVAS (JUMORESKA) Vienas orus studentas — architektas atvažiavusiems estų ekskursantams rodė Vilniaus statybų pasiekimus. Jam knietėjo būtinai parodyti mūsų estradą Vingio parke. — Štai moderniškos statybos pavyzdys. Kokia skliauto konstrukcija! Svečiai įdėmiai klausėsi aiškinimų. — O koks skliauto ilgis? — paklausė vienas iš jų. — Hm... hm... aštuoniasdešimt metrų, — nutęsė jis ne visai užtikrintai. Tada pasikėlė vienas iš svečių ir patikslino: — Septyniasdešimt šeši. Išdidžiai nužvelgęs nepažįstamąjį, su blogai slepiama ironija architektas pasiūlė: — Tai gal jūs geriau žinot apie skliautą ir smulkiau paaiškinsit susirinkusiems?! — Prašau, — nusišypsojo svečias. — Aš, matote, šio projekto autorius. J. CIAPAS
T Šukuosenos išryškina mo ters grožį ir pabrėžia jos cha-
Chemikė S. Kalesnikaitė
OLIMPIADA PRASIDĖJO
Tikra šeimininke tarp kolbų, mėgintuvėlių ir aparatū ros jaučiasi V kurso studentė Stasė Kalesnikaitė. Padedant doc. E. Jasinskienei ir asp. J. Birmantui, ji rašo diplominį darbą. Paminėsime, kad nese niai S. Kalesnikaitė už moks linį darbą „Geležies nustatym s kinetiniu metodu“ buvo apdovanota TSRS Aukštojo ir vidurinio specialaus mokslo o. DICIŪNAITE ministerijos Garbės raštu. (Musų koresp.) S. Puntežio nuotraukoje: S. Kalesnikaitė, doc. E. Jasinskienei konsultuojant, atlle ka eilinį laboratorinį darbą.
šių metų spalio 10 dieną Ja ponijos sostinėje Tokijyje labai iškilmingai buvo atidarytos XVIII olimpinės žaidynės, kurios pirmą kartą surengtos Azijos že myne. Olimpiadoje dalyvauja net 94 šalių sportininkai. Prieš žaidynių atidarymą Tarptautinį olimpinį komitetą ir olimpiečius laišku šiltai pasvei kino draugas N. Chruščiovas. ..Olimpinės varžybos svarbios todėl, kad leidžia susitikti po sportinės draugystės vėliavomis įvairių rasių, įvairiausių politi nių ir religinių įsitikinimų žmo nėms", — sakoma laiške. Gausiausia žaidynėse yra TSRS komanda. Joje — net 17 Tarybų Lietuvos atstovų. Tai — lengvaatlečiai B. Kalėdienė, A. Varanauskas, A. Vaupšas, A. Alekslejunas. K. Orentas, boksi-
ninkas R. Tamulis, irkluotojai R. Vaitkevičius, A. Bagdonavi čius, Z. Jukna, V. Briedis, P. Karia, J. Jagelavičius, V. Sterllkas, P. Liutkaitis, J. Motiejūnas, C. Jucys, E. Levickas. Džiugu, kad šių sportininkų tarpe net 4 mūsų universiteto auklėtiniai. A. Vaupšas, A. Bagdonavičius, P. Karia universitetą jau yra bai gę, o P. Liutkaitis studijuoja chemijos fakulteto V kurse. Tarybiniai olimpiečiai savo atsakyme draugui N. Chruščio vui pasižadėįo padaryti viską, kad Tokijyje būtų pasiekta per galė. Pergalingų startų Tarybų Lie tuvos pasiutiniams bei visiems Tarybų šalies ollmpiečiams tele gramoje palinkėjo ir mūsų uni versiteto studentai — komjauni mo XII ataskaitinės-rinkiminės konferencijos dalyviai. „T. stud.“ inf.
Platformos klausimu (Groteska)
Vakaras, kurio metu sentimen talių studenčių liaupsinamas poe tas Seilius teikėsi pasivaikščioti, pasitaikė tiesiog nuostabus. Poe to nosį kuteno artėjančio pava sario nujautimas, ir jo krūtinė lyg miesto klubas šokių vakarais persipildė džazo muzikos trenks mais, o liežuvis krutėdamas Jau eiliavo posmą ant skvero šuoliu, kų prasidedančiam meilės sezo nui. Seilius buvo vienas iš tų, ku rių kelias literatūron nesudėtin. gas: vidurinė-aukštoji mokykla — redakcija. Čia prasideda, taip sakant, gyvenimo studijavimas, pinigingos kūrybinės komandi ruotės, na, ir kopimas i parnaso aukštybes su visomis šiam alpi nistui priklausančiomis privile gijomis. Beje, Seilius kol kas dar neįsitaisė redakcijon. Jis dar tik bai gia diplomini darbą didžiai svar bia bei reikšminga tema: „Šauk tukai ir daugtaškiai XV amžiaus poezijoje“. Tačiau jau dabar Jis medžioja protekcijas, per kurias gaus kad ir kurjerio vietą re dakcijoj. Iš redakcijos Į redakci ją švytruoja išblizginti užkul niai: poetas nešioja vis tuos pa čius eilėraščius, atkakliai įsiti kinęs jų nemirtingumu, o senus, spausdintus renka i krūvą — rinkiniui. Diplomantų skirstymo komisi ja pasiūlė jam mokytojauti Van. džiogaloj. Ech, ta komisija!.. Negi žmonėms neaišku, kad ta lentas į gyvenimą turi žvelgti iš sostinės, centro, kad tik čia nesusmulkėsi, tik čia sugebėsi da ryti plačiai griebiančius api bendrinimus ir kad tik nuolati nis, asmeniškas ryšys su redak cijų vyrukais pradės prastumti... tpfu, išspausdinti jo originalią kūrybą. . . Ne, Seilius sėdės žurnalo — būtinai žurnalo! — redakcijoj, nes čia mažiau darbo ir daugiau laiko kūrybai, ir nemokančius mokys eiliavimo meno. Jis turės savo skoni, ir tas skonis bus kitų kūrybos vertinimo kriteri jus. Sakote, atitrūks nuo gyve nimo? Ką jūs!.. Argi poetui bū tinas kontaktas su tikrove? Poe tas gali plasnoti palei mėnuli ir sufantazuoti eilėrašti, pavyz džiui apie ožių fermą kolūky, je... O vaizduotę Seilius turėjo pri-
trenkiančią! Pragyvenęs katino amžių, jis kaip savo pakaušį ma tė buržuazinę tikrovę, tačiau tai jam netrukdo dejuoti eilėmis apie sunkius smetoninio režimo laikus, apie vaikystę prie sveti mos bandos ir t. t. Penkerius metus jis nebraidė kaimo purvo, o eilėrašti surimuos. Bus ten ir balti dobiliukai, ir upelio čiurle nimas, ir žemdirbio darbo egzo tika, ir bukoliška meilė upeliuko pakrantėje. . . Visko čia bus, ne bus tik iliuzijos į tai, kad duo na uždirbama ne liežuviu, o pra kaitėliu. Gyvenimo konfliktų Sei liaus lyrikoje taip pat neieško kite. Jis juk sentimentali egzistencionalybė. — Suolelis štai. Ant jo sėdėti mėgau. Para pa-pam, param. Nesiseka, kad jį šimtas! Kaž koks kipšas {lindo Seiliui į gal vą, ir visi rimuojami žodžiai, kuriuos pagal galūnių sąskambį (pavyzdžiui, kaimynai — kmy nai, kelnės — velnias, karvė — smarvė) buvo susirašęs į storą sąsiuvinį, pabiro kaip žirniai. Po kojomis, sausai čežėda
mas, nukrito pernykštis lapas. Poetas pakėlė jį, susikaupęs pa uostė ir giliai giliai susimąstė: „Ir aš, kaip šis lapelis, nuvysiu, aptuksiu, prapliksiu ir tapsiu nereikalingu subjektu, tinkamu nebent kokią dainą radijui iš versti. ..“ Poetas susigraudino, žiūri — priešais beateinąs pažįstamas Dailės instituto studentas, kuris siužetų bei temų taip pat ieško kosmose ir kuriam labai sunku nusileisti į žemę. Jiedu ilgai vaikščiojo Basanavičiaus gatve aukštyn ir žemyn, filosofuodami: 1) kam gyventi, jei vistiek rei kės mirti ir 2) ar mes turime pilną kūrybinę laisvę.... Jauni pasenę filosofai išsisky rė, kai priemiestinio kolūkio fer moje treti gaidžiai nugiedojo. Tačiau gyvenimo prasmės ir kū rybinės laisvės problema taip ir liko neišlukštenta. Miegojo Seilius sunkiai. Visą naktį Po jo poetiško kūno svoriu dejavo bendrabučio lova, o į smegenis lindo košmarai. A. LUKŠA
RIMTA. . . Ant. VILKELIO pieš.
V. ZUTELIS — vienas iš pajėgiausių kroso bėgikų uni versitete. -------- *--------
•••••••••••••••
SOSTINES ČEMPIONAI
Vakarais ilgai kambaryje negęsta šviesa. O pirmo kur so lituanistams paskaitos nelengvos. J. GIRDVAINIO nuotraukoje (iš kairės į dešinę) G. Gri nevičiūtė, V. Drungilaltė ir A. Kurpaitytė ruošiasi rytdienos paskaitoms.
MUSŲ ANKETA Brangus drauge, „Tarybinio studen to" laikraščio skaitytojau! Šiandien jūs gavote jubiliejinį 500ąjį laikraščio numerį. Ta proga prašo me jus paaukoti mums keletą minučių, pagalvoti ir atsakyti į žemiau išspaus dintus klausimus. Jūsų pastabos padės redakcijai pasiekti, kad laikraštis taptų dar įdomesnis ir kovingesnis. Užpildę anketą, pristatykite mums per spaudos platintojus, koresponden tus arba įmeskite į redakcijos pašto dė žutę. Laukiame jūsų pastabų! Jūsų pavardė, vardas, fakultetas, specialybė, kursas ................................
1. Kokia tema straipsnių jūs labiau siai pasigendate laikraštyje?...............
2. Ką įdomaus jūs galite parašyti arba pasiūlyti? ....................................
3. Jūsų nuomonė apie spausdinamus literatūrinius kūrinėlius, fotonuotrau kas, karikatūras, piešinius? ...............
4. Kokiais klausimais jūs norėtumė te diskutuoti mūsų laikraščio pusla piuose? .................................................
„TARYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJA
StuMimolJ
Pasibaigusiose Vilniaus miesto savigynos imtynių pirmenybėse universiteto kolektyvas iškovojo miesto taurę. Čempionais tapo „Mokslo“ sporto klubo nariai P. EIGMINAS, L. ALEKSIEJUNAS, A. DVILEVICIUS ir J. JAN KAUSKAS.
LITERATŲ IR KORESPONDENTŲ ŽINIAI!
„TARYBINIO STUDENTO“ laikraščio konkursas, paskelb tas geriausiam reportažui, fotoreportažui, vaizdeliui ir apybraižai parašyti pratęsia mas iki šių metų spalio V 30 d. Primename, kad geriausi kūrinėliai iš universiteto gy venimo bus premijuojami. REDAKCIJA
TAURĖS
VARŽYBOS
nniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinii Poilsio vakaro metu aktų salėje sukeistas vyriškas liet paltis. Kreiptis į kultūros klubą. Telef. 2-10-38.
Pažymint šlovingojo Komjau nimo įkūrimo dieną, universi teto komjaunimo komitetas ir „Mokslo“ sporto klubas surengė „Komjaunimo taurės“ varžybas. Varžybų programoje: lengvoji atletika, krosas, plaukimas, stalo tenisas, šiose varžybose daly, vauja visų fakultetų stacionari nio ir vakarinio skyriaus stu dentai. Vieno sportininko daly vavimas keliose sporto šakose neapribojamas. Varžybos prasidėjo spalio 10 d. (lengvoji atletika) ir baigsis spalio 29 d. — Komjaunimo įkū rimo dieną. „Komjaunimo taurės“ nugalė tojas bus apdovanotas universi teto komjaunimo komiteto perei namąja taure ir Garbės raštu. O fakulteto-nuqalėtojo sporto tary. bos nariai ir aktyvistai bus ap dovanoti Garbės raštais bei as. meninėmis dovanomis.
S. KOŽENIAUSKAS
REDAKCINE KOLEGIJA Šio numerio korektoriai: L. Juškaitė ir A. Kepalaitė.
••••••••••••••e
Mūsų adresas: Vilnius. Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17.
'
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. L V 10722 Užs. Nr. 5897