VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C8J2S/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLUVOS IR TAUTŲ DRAUOYSTtS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. lapkričio 14 d.
Su Spalio vėliavomis
HtiHeuiHHM yvebHBm roA KaįiCAp pyccKoro a3HKa ii pyccKoii AHTeparypM BHAbHJOCCKOrO yHHBepcHTera — k)6hachhbih. Asą ceMUHapa — «CeMiiHap pyccKoro stBBiKa n Atrreparypbin, BO3i-AaBAseMBiH npoį. B. Cpyoroū_ h «CeMiiHap cacibsihckmx B3BIKOB H AJtrepaTyp», BO3rAaBAHeMMŪ npocį. B. KpeBe-MnųKHBHinocoM. nosBMBniHeca b yHiiBepciireTCKOM pacnncaHHH 1940 ro\a, noaodkhah HavaAO ĄBy.M KacpeApaM pycncTHKH Bfy HMeHn B. ĖancyKaca.
Nuvilnijo, nubangavo senojo Vilniaus gatvėmis raudonosios Spalio vėliavos. Sostinės darbo žmonės gražiais laimėjimais gamyboje, visuomeninėje veikloje pasitiko Didžiosios Spalio revoliucijos 63-ąsias metines. Su jaunatvišku entuziazmu, pakilia nuotaika šventinėse demonstrantu kolonose žygiavo ir mūsų Alma Mater studentai, Šauniai padirbėję ši rudeni respublikos kolūkių ir tarybiniu ūkiu laukuose, padėję žemdirbiams doroti derliu, vaikinai ir
merginos sugrjže i auditorijas aktyviai įsijungė i socialistini lenktyniavimą, skirtą TSKP XXVI šuvažiavimui. Gražiais rezultatais mokslinėje, visuomeninėie veikloje, studijose Universiteto kolektyvas pasitiko Didjji Spali Švenčiu išvakarėse vyko iškilmingi minėjimai. Jie dar kartą parodė mūsų aukštosios mokyklos susitelkimą ir pasiryžimą didelials laimėjimais pasitikti artėjančius LKP XVIII ir TSKP XXVI su važiavimus.
Komjaunimo muziejuje
ąah
PycHCTMKa h cAaBncrHKa HMeiOT B Bhabhiocckom yHHBepcHTeTe AaBHiie -rpaAHUHH. 3T0 HeyAHBHTeAbHO, eCAH BCnOMHHTb, HTO AHTyaHncTHKa Bcerfta maraAa pyxa 06 pyxy co ca3bhcthkoh. ripenoAaBaHHe Ha pyCCKOM U3bIKe B BHAbHIOCCKOM yHHBepCHTeTe BeAOCb yace b KOHije XVI ?. — npotp. <I>. Tpo3a HHTAA Ha pyccKOM H3biKe Kypc TeoAOIMH, a HOCTOHHHOH AlICIĮHIIAHHOH B yHHBepCHTeTe PyCCKHH «3bIK CT3HOBHTCH HaHHHaa c 1797 r., vy-rb no3>Ke, c 1804 r. — n pycCKaa AHTepaTypa. He CAyHaiIHO, nO-BHĄHMOMy, H TO, HTO aBTOpOM nepBOH Ha pyccKOM H3biKe rpaMMaTHKH CTapoCAaBHHCKOTO H3blKa i 1619), tok cbmoh, no KOTOPOH yVHACH M. B. AoMOHOCOB, 6bIA BOCniITaHHHK BHAbHIOCCKOrO yHHBepCHTeTa MeAeTHH Cmotphukhh, He CAynanHo HanevaTaHa OHa SbiAa B AHTBe, b BeBHce. 3Ta KHHra cbirpaAa Ba>KHyio pOAb B pa3BHTHH pyCckoto h Apyrnx bocto’ihoCAaBHHCKHX H3bIKOB, OCHOBbi cpaBHHTeAbHoro H3yqeHHH BOCTO’!HO-CAdl.«HCKHX H3BIKOB H CpaBHHT.-AbHOrO CAaBHHOBeĄeHHJI K3K HayKH. Euje vepe3 ABecm vct 3HaHHTeAbHblH BKA3A b H3yveHHe CTapo6eAopyccKoro h AHTepaTypHoro pyccKoro n3MKa BHec npotpeccop BHAbHIOCCKOrO yHHBepCHTeTa H. AoCohko, ynpanseų no HaųHOHaAbHOCTH. Vące B coBeTCKoe BpeMs Ha KacpeApe pyccKoro S3biKa >i pycckoh AHTepaTypu paOoTaAH
Nr. 31 (1133)
DESIMTAJAM
PENKMEČIUI — SPARTUOLIŠKĄ FINIŠĄ, TSKP XXVI
SUVAŽIAVIMUI —
GARBINGĄ SUTIKIMĄ!
Katea 2 kap.
HTOTH H nEPCnEKTMBbl TaKHe H3BecTHbie y’ieHbie. Kas aKaft. B. A. AapnH, asaft. Ą. K. ACpaMOBH i, HbiHeniHHH npotpeccop Mry B. U. KyAeuiOB h Apyrne, BHeCIHHe BCCOMblH BKAaft b pa3BHTHe HayvHoii h neAarormtecKon mmcah h cnocoScTBOBaBniHe aapoJKĄehhio onpeĄeAeHHbix HayvHbix HanpaBAeHHH ;ia o6enx Ka<peApax. HayHHO - neAarorn'iecKas pa6ora Ha Katpe^pe pyccKOro »3biKa b HacToaiųee BpeMH BeAeTCH B HeCKOAbKHX OChobhbix HanpaBAeHH>tx. OaHHM H3 rAaBHbIX HanpaBAe HHH KatpeApaAbHbix tccAeAOB3HHH StBAHIOTCH BOnpOCbl HCTOpHH H AHaAeKT0A°THH CAaBHHCKHX 33bIKOB (AOU. A. CyAaBHHeHB, A°U. B. UeKMaH, AOU. B. KocTeAbhhiįkhh. npotp. A. Ahtohohhh, a°U- M. 3aKapbMH, h. o. aou. A. AyHAaŪTe, npen. T. BAacoBa), a TatOKe Bonpocbi coBpeMeHHoro pyc cKoro H3blKa (B TOM HHCAe H B IIAaHe COnOCTdBAeHHSI c ahtobckhm), ero rpaMMatiikh (aou- 3. TaAHaHTHTe, npen. T. rAa3OBa), cthahcTHKH (AOU. O. UlyAbCKaH, Aou. C. CTenoHaBHHeHe), <į>oHeTHKH (AOU. T. IlAaKyHOBa), ceMaHTHKH (npen. 3. AaccaH). EoAbinoe BHHMaHiie Ha KatpeApe H3AaBHa yAeAaeTCH H3yneHHK> H3bIKa nncaTeAH (aou. A. CyAannHene, Aoų. O. IIIyAbcKaa, acn. M. KyAPHBųeB). B TeveHHe paAa AeT Ha KacpeApe coCTaBAHeTCM KapTOTeKa a3bIKa naycTOBCKoro. KorAa 3Ta paOoTa 6yAeT 3axcHiiena, OHa CTaHeT ųeHHeūnniM cnpaBOHHbiM noco6HeM. EoAbtuyio noMoiųb b pa6oTe HaA ynoMHHyroii KapTOTeKoii oKa3biBaeT h cryAeHTbl. Aah MHOrHX H3 1IHX 3T0 CTaHOBHTCH HavaAOM co6ctBeHHoįį cepbe3HOH HaynHojį paCoTM. Pa3yMeeTC<t. TeMaTHKa HaynHbix pa6oT CTyAeHTOB He HcnepnbiBaeTCM OAHHM AHUIb HCCAeAOBaHHeM H3biKa flayc tobcko-
— Kaip gimė sumany- veikiančiu organizacijų mas ikunti muziejų? — klubu, draugijų, ansambpaiklausiau VU komiauni- liu veikla, istorija, pasie nio komiteto sekreto- kimus. Norėjome pasekti ■niaus pavaduotoja A. parodyti buvusiu Alma Morkūną. Kalbėjomės ne- Mater auklėtiniu gvvenididelėje, jaukioje audito- mą. veikla. Galima pasirijoje, esančioje Saulėte- girti, jog turime išties kio alėjos jungiamajame unikaliu eksponatu — korpuse. Čia ir įsikūrė darbo apskaitos knygute Universiteto komjaunimo kurioje buvo žymimos istorijos muziejus. Sako- studentu darbo valandos ma. naujas šeimininkas atstatant miestą. Štai pir nauja tvarka. A. Morkū- mojo VU studentu statvnas sumanęs padaryti bos būrio nario uniformikažką savo, naujo. Apie nė pilotė. IF Lietuvos TSR tai byloja nebaigti ireng- istorijos katedros doc ti naujos ekspozicijos J. Dobrovolsko medalis stendai. Pastovioje eksiPO- „Už plėšiniu įsisavinimą" ziciioje krenta i akis Mums labai brangios kruopščiai nubraižytos šios dvi gairelės — vielentelės, diagramos, spal- na, kuria dovanojo „Komvingi įrašai. somolskaia nravda". iš — Muziejų nutarta S. ašigalio, kilta lankėsi įkurti 1978 m., pažymint kosmose. Tai dovana VU VLKJS 60-metį, VU kom- komjaunimo organizacijaunimo konferencijos jos XXV konferencijai metu. Visa tai, ka čia Muziejų apžiūrėjo daug matome — komjaunuoliu svečiu — LKP CK I-asir ranku darbas. Jie įrengė sekretorius P. Griškevistendus, remontavo bal- čius, LLKJS CK I-asis dus. begale laiko pralei- sekretorius V. Baltrūnas VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO IŠRA do, ieškodami medžiagos TSRS Aukštojo ir sipeciaarchyvuose, lankė būva- lioio vidurinio mokslo DĖJŲ IR RACIONALIZATORIŲ DRAUGIJOS sius Universiteto auklėti- ministras V. Jeliutinas (VIRD) TARYBA SKELBIA GERIAUSIŲ 1979—80 nius — komjaunuolius Lietuvos TSR Aukštojo ir M M. RACIONALIZACINIŲ PASIŪLYMŲ KON Aktyviai čia padirbėję specialiojo vidurinio V. Armonas, D. Jankaus- mokslo ministras H. Za- KURSĄ kaitė, A. Jecevičius, D bulis. KONKURSO SĄLYGOS Gaipšytė, V. Neverdaus- Trumpam stabtelkime kas, R. Kazlauskas. Mu- prie pačios ekspozicijos 1. Konkursui gali būti pateikti racionalizaciniai ziejaus organizatoriai jau- Ji tartum sumontuota iš pasiūlymai, priimti ir idiegti Universitete 1979— tė nuolatinį 1978 m. parti- dvieju dalių. Pirmoji — nio komiteto sekretoriaus pastovi Ji pasakoja anie 80 m. pavaduotojo V. Gob'o, VU komjaunimo organi2. Konkurse gali dalyvauti Universiteto darbuo komjaunimo komiteto zaciios istorija, antroji tojai — VIRD nariai. sekretoriaus H. Ramono skirta komjaunimo gyve3. Norintys dalyvauti konkurse pateikia pareiški rūpesti ir dėmėsi. nimo aktualijoms. mą (VIRD Universiteto tarybos vardu), kuriame nu rodoma: Muziejaus eksponataiPirmajame stende nuotraukos, įvairi atribu- V. Kapsuko dekretas apie 1) tikslus pateikto racionalizacinio pasiūlymo pa tika, daiktinė medžiaga Universiteto atkūrimą; vadinimas, vaizdžiai pasakoja apie nuotraukos, dokumentą2) metai, kuriais pateiktas ir (diegtas pasiūly Universitete veikusiu ir Nukelta i 4 psl. mas,
ro, ho KaK npaBHAO, OHa CBH3aHa c TeMaTHKOH HayHHbIX HCCAeAOBaHHH, npoboahmbix Ha KatpeApe. OcHOBHaa 3aAana, ctohiųaa nepeA KatpeAPOH — noATOTOBKa KBaAHtjraųnpoBaHHux yvHTeAež-pycHCTOB. B CBH3H C 3THM Ha KatpeApe BeAeTca 6oAbmaa MeTOAH’tecKas paSoTa no co3AaHHio yve6Hbix cAOBapež h nocoČHH pa3AiriHoro poAa MeTOAHHecKHx pa3pa6otok (A. UeneAHTe, IO. AeBHlĮKeHe, H. CeHH-'HKO, T. AoHAapeBa, H. MKu -umeHe h AP-)- 3aB. KatpeAPoii pycCKOrO H3bIKa, 3aCAy>KeHHbIH npenoAaBaTeAb Aht. CCP Aoų. A. CyAaBH’ieHe hbaheTCH OAHHM H3 aBTOpOB HIHpoKO ’ H3BecTHoro b iiaineH CTpaHe h 3a py6e»OM, nepeBeAeHHoro Ha MHorne mbikk CAOBapa «4000 HanGoAee ynoTpe6HTeAbHbix caob pycckoto 33biKa». MeTOAH'iecKyro h npenoAaBaTeAbCKyio paSoTy HAeHaM o6enx KaįeAP pycncTHKH npHXOAHTCH BeCTH h 3a py6e?KOM. HeAaaHo H3 flnoHHH BepHyAacb npen. A- ry3aBHHeHe, H3 <Phhasihahh — E. Epa3aycKeHe, H3 Ahtahh —• npen. >K BhpHAAO, H3 TĄP —a°U.3. KohAiopHHa. B By3ax ITHP HHTaiOT cernac AeKųira, pykoboaht MarHCTepcKHMH paSoraMH no pyccKOMy H3biKy h AHTepaType aou. M. ChBHųKeHe h aou- IT. MbhhCKHH. HeAb3H He OTMeTHTB T3K»;e, hto 3a nocAeAHae roAbi KatpeApa CTaAa ųeHTpoM npoBOAHMOH b pecnySAHKe pačoTbi no KyAbType pycckoh peHH, iipnoSpeTaiomen B yCAOBHHX HaųHOHdAbHOrO ABya3biHHa ocoCyio BaiKHOCTb. B BbrnieAineM HeAaBHO «EH6AHorpa4>HHecKOM cnpa BOHHHKe KatpeAPbi pycCKOTO H3bIKa» KOAimeCTBO BbimeAnnix 3a nocAeAHne ABaAUaTb AeT iry6\HKauHH COCTaBASteT OKOAO 550 Ha3-
BaHHH. CpeAH nocAeĄinnc — MOHorpatjjHH, yveSHbie noco6hh, CAOBapH, erarbH, peųeH3HH. 3TO He T3K MdAO, tbk KaK b cnpaBOHHHK-e yKa3aHbI paCoTbl AHmb Tex npenoAaBaTeAeft, KOTopue paSoTaioT Ha KatpeApe b HaCTOHtųee BpeMa. B cnpaBOHHHKe eCTb h pyCpHKa «O6 aBTope», cocTaBAmoman B o6meH CAOHCHOCTH 164 Ha3BaHwa Tex pa6oT, b kotopbix ynoMHHaeTCH hmh aBTopa hah ųHTHpysTCH ero paSoTa. 3Ta pySpHKa AaeT iroeACTaBAeHHe 06 aKTyaAbHOCTH, HayHHOH HeHHOCTH H npaKTHHeCKOM HCnOAb3OB3HHH pe3yAbTaTOB npOBOAHMbIX HCCAeAOBaHHH. HayvHbie HHTepecbi npenoAaBaTeAeii KatpeAPBi pycckoh AHTepaTypbi CBasamu C pa3AHHHbIMH HepiIOAaMH B HCTOpHH pyCCKOH H COBeTckoh AHTeparypbi: APeB_ HepyccKyio AHTepaTypy h tpOABKAop HayvaeT a°UH. MHTponoAbCKaa, KAacCHvecKyio pyccKyio AHTe paTypy — a°U. Ė. lIepBHHCKeHe, aBTOp MOHOipatpHH o AocToeBCKOM, ’IexoBe, Toactom, coBeTCKyio ahTepa-rypy — aou- 3- KohakipHHa, a°U3- CatppoHOBa, Aoų. ii. Ubhhckhh, KaHA(pHAOA. H. E. KOCTHH. A°U. B. MacėHeHe h a°U. P. ChAepaBHHioc H3yaaioT cbh3h pyccKoit AHTepaTypbi c AHTOBCKOH, A°U. ii. YXKaAbHHc — AHTepaTypy HaPoaob CCCP. K CBoeMy io6HAeio o6e KatpeAPbi noAroTOBUAii HaysHo MeTOAH'iecKyio koh(pepeHųHio, nocBameHHyio npo6AeMaM noĄroTOBKH yHHTeAH-tpHAOAOra aau ihkoa Aht. CCP. B nporpaMMe koh<pepeHUHH — BbiCTynAeHHM 6bIBIUHX BbliryCKHHKOB, HbIH6 npenoAaBaTeAen By3OB pecirySAHKH, no aKTyaAbHbiM BonpocaM pyccKoro 5t3biKa H AHTeparypbi, a TaK/Ke MeTOAHKe hx npenoAaBaHHH b niKOAe h By3e. Aoų. C. CTEnOHABH'IEHE.
3) racionalizacinio pažymėjimo numeris. 4. Vertingiausiems pasiūlymams skiriamos pre mijos: Pirmoji premija — 50 rub., dvi antrosios — po 30 rub. dvi trečiosios — po 20 rub. 5. Paraiškos priimamos iki 1980 m. gruodžio mėn. 1 d.: Chemijos fakultete — V. Šeškąuskas (Organinės chemijos katedra) Fizikos fakultete — C. Pavasaris (Saulėtekio ai. 9, III korp. 803 k.) Fizikos fakultete — Z. Bliznikas (Partizanų — 24, pusi probl. laborat.) Medicinos fakultete — M. Sakalinskas (fakultetinės chir. katedra) Skaičiavimo centre — V. Kungys (Saulėtekio ai., 9, SC, 112 k.)
VIRD Universiteto Taryba
Ne už kalnų
kalnelių...
Greitai žiemos sesija pasibels i auditorijų, skai tyklų duris. Nepastebi mai prabėgs pusantro mė nesio ir įskaitų ir egza minu šurmulys pasklis po
MAINAI IR DOVANOS Mūsų korespondento Adolfo Lekavičiaus interviu su VU Mokslinės bibliotekos Vidaus ir užsienio mainu skyriaus vedėja Austėja KUBILIENE. Kaip matyti iš jūsų ir Austrijos ambasados skyriaus pavadinimo, lei- Maskvoje (apie 200 leididiniais keičiatės ir su sa- niu). Šventiniu dovanu jungos bibliotekomis. Bet gavome ir nuo daugelio juk čia išeinančius leidi- Amerikos lietuviu. JAV nlus galima isigvti ir už dailininkas V. O. Virkau pinigus? įsulkūrė specialu ekslibris* Ne visus. Mūsų Skyrius su užrašu „Dovana Unigauna kitose sąjungos versiteto Bibliotekai 400 aukštosiose mokyklose iš- metu sukakties proga". Su einančius leidinius, kurie šiuo ekslibrisu knygos i ipetr ‘knygynus neplatina- mūsų biblioteka vis dar mi, įvairiu mokslo konfe- plaukia. Didelis mūsų renciiu medžiagas ir pan. bibliotekos draugas KaO su kuriu šalių bib- nadoie gyvenantis lietuliotekomis palaikote glau- vis profesorius Genius tižiausius santykius? Procuta. Dideles io dovaIvairių sričių mokslo nas gavome Universiteto darfbais ir kitokiais leidi- 400-ųjų, bibliotekos 400niais keičiamės su 214 ųjų, Vilniaus 650-ųjų meibibliotekų iš 29 kapitelis- itiniu ir kitomis progotinių šalių ir 156 biblio- mis. Saugykloje greta G tekomis iš 11 socialisti- Procutos dovanotų koleknių. Daug leidiniu gau- ciju yra ir A. Mačiulio name iš Bulgarijos, Ce- V. O. Virkau, P. Martinkoslovakiios. Lenkijos, kaus (visi iš JAV), J. Vengrijos. Riaubos (Australija), Ž Iš kapitalistiniu šalių Mikšio (Prancūzija). Kny plačiausius ryšius palai gų jubiliejaus proga taip kome su JAV. Leidiniais pat gavome iš kanadiečio su mumis keičiasi 55 i u A. Jurkaus, JAV gyve V. Adamkaus, bibliotekos. Palyginti ne nančių mažai leidiniu gauname V. E. Vengrio, G Vėžio, ir iš VFR, Japonijos, Suo R. Plioplvtės. I. Nenortiemijos ir kt. Iš viso mai nės, K. A. Katiliaus, V. nais per metus gauname Sčiuko, L. Mockūno, M. daugiau kaip tūkstanti Paškevičienės, kuri su leidiniu. rinko dovanas iš daugelio Gal galėtumėt išskirti Amerikos lietuviu ir ta geriausius savo partne puiku rinkini atsiuntė rius? mums .Esame dėkingi vi Geriausi mūsų partne siems, daugiau ar ma mums padedan riai — universitetu bib žiau liotekos. Labai noriai li tiems. teratūros komplektavime Trečiajame bibliotekos mums talkina Čekoslova aukšte, prie Profesorių kijos, Rumunijos Mokslų skaityklos, dažnai galima Akademijų ir universite matyti knygų užsienio tu bibliotekos.x Labai kalbomis... Tai dovanotos ir mai daug naudingu ir brangiu leidinių atsiunčia Čika nais gautos knygos. Vien gos, Harvardo, Kento, nuo šių- metu sausio 1 d Helsinkio universitetai iki spalio 1 d. čia ekspo Norėčiau čia išskirti JAV navome 1710 knygų. Jei Kongreso biblioteka, siun gu iš pavadinimo vaizdo čiančia laibai daug ir kny apie knyga nesusidarote gų, ir periodiniu leidiniu. kreipkitės i Profesorių Ar gausiai bibliotekos skaityklos darbuotoja, ku fondai pasipildo dovano ri leis norima knyga pa skaityti. Vėliau visas šias mis? Tikrai nemažai. Dideliu knygas galima užsisakyti dovanu Universiteto jubi iper abonementą, naudotis liejaus proga gavome iš skaityklose. JAV konsulato Leningra Dėkojame už atsaky de (apie 2000 knygų) mus.
senąji Universitetą. Fizikos fakulteto pus laidininkiu specializacijos I kurso studentai atlieka laboratorinius darbus iš bendrosios fizikos kurso.
SPAUDĖ UNIVERSITETO ROTAPRINTAS
,.Spaudė Vilniaus V. Kapsuko universiteto ro taprintas". Daugelis studentu nau dojasi mokymo priemonė mis, išleistomis Universi teto. Jas spaudai įrengia Universiteto leidybinis skyrius. Leidybinis skyrius ren gia spaudai Universiteto profesorių ir dėstvtoiu su darytas mokymo priemo nes: laboratoriniu darbu instrukcijas, metodinius nurodymus, mokymo pro gramas, pratybų užduo tis, atmenąs ir informaci nius leidinius studentams. Universitetas neturi lei dybos teisiu, o tai sudaro nemaža sunkumu spausdi nant mokymo priemones Reikia pažymėti, kad lei dybos teises turi daugelis stambiu TSRS universite tu. — Maskvos Lenin grado, Tbilisio. Omsko Kęstučio TALOCKOS nuotr. Jerevano, Kijevo ir kitų aukštui u mokyklų Leidybinio skyriaus darbuotoiai kartu su auto si Aliu ir armonika virk riais rengia, redaguoia. „Kraštotyrininke! Ar danti Klaudijų... Rodos aptaria numatomas išleis žinai, kaip dirbo ir links taip neseniai visa buvo ti mokymo priemones. minosi klubo nariai Jo o jau tapo klubo atminti Daugiausia niškėlio ir Panemunėlio mokymo mi, netikėtai užklumpan priemonių gauna-Medici Kvėdarnos ir Tauragnų čia mus klausimu: gal nos ir Ekonomikos fakul Žagarės ir Upninkų eks kaip tik iš čia išsinešime tetu studentai. pedicijose? Ar matei, kaip gražiausius jaunystės pri Skyrius kasmet paren važiavome siauruku pro siminimus? Trumbatiški ir grežėme gia spausdinti 150 plani Pirmukart Kraštotyri kojines ties Medingėnais niu spaudos lankų. Tai Dar nesuvoki, jog tai. pusryčiavome Palūšėje ir ninkų klubo istorijoje bu ka matai skaidrėse, jau mokymo priemonės, kon vakarieniavome Piktaga- vo surinktos skaidrės, ap istorija, nors vyko tik ferencijų pranešimai, kny lyje, sutikome naujuo imančios net šešis (nuo prieš penkeris, treiis, gotyros. teisės darbai sius metus Slučiaiuje ir 1974 iki 1979 m. imtinai) vienerius metus. . Spaudai parengiama ir veiklos palvdėjome diplomantus kraštotyrininku 200 neplaniniu spaudos Didysis skaidriu ciklas Rumšiškėse?" — klausė metus. Pamatėme ekspedi lanku. Tai laboratoriniai (skelbimas, 1979 m. lapkri cijų darbo ir vakaronių sutilpo i šešias dalis, pa darbai, metodiniai nuro čio paskutine savaite pa vaizdus, artimesniu ir to rodytas 1979 m. lapkričio dymai, mokymo progra sirodęs M. K. Sarbievi limesniu žygių metu lan —gruodžio ir 1980 m. bir mos ir kt. literatūra. Vi kytus gamtos, istorijos želio mėn. Iš viso pama dutinis leidiniu tiražas jaus kieme. VU kraštotyrininkų klu revoliucijos bei kultūros tėme 2519 skaidriu, ku yra 400 egzempliorių, ta klubo ren čiau kai kurie peršoka ir bas, susikūręs 1969—70 paminklus, mūsų valiū rias įvairiuose nufotografavo tūkstantinius, pavyzdžiui mokslo metais, kiekviena kiškas linksmybes ir net giniuose 12 autorių: A. Petrašiū- Pranės Dundulienės „Lie irudeni priima i savo buri gi klubo nariu vestuvių nas, V. Dagvs, J Jakima tuviu kalendoriniai ir ag akimirkas. vis naujus žmones, kiek K. Augutis, D rariniai papročiai", išleis Išvydome Živile, ritan vičius, viena pavasari išlvdi Jankauskaitė ti 1979 metais. Pernai bu diplomantus. Žmonės mai čia nuo Medvėgalio Va B. Stundžia, -V,Simonienė vo išspausdinta 130 pava nosi, tačiau stebėtinai pa du vada, ir prie sugedu kas, A. BaliūnaitėZaikaus - Pet dinimu leidiniu. stovi betarpiškumo, entu sio autobuso rymančia rauskienė, V. SmclensNuolat stiprėja Univer ziazmo ir atsakomybės at lituaniste Gražina. Viadu mosfera. vyraujanti klu ko šypsena ir vantas ri kaiitė, J. Varapnickaitė siteto spaustuvės techni K. Driskius ir P. Krikš nė bazė. Pernai buvo be. Didi tai jėga, jun šanti Bonifacą, žurnalistės gianti skirtingu specialy Gražinos nuotykius Labės čiūnas. Skaidres iš i u su įsteigtas ofsetiniu leidiniu Didiii ciklą sumon skyrius. įdiegus nauja bių ir kursu, įvairiausiu ežere ir vandens pavir rinko, tavo ir komentavo V. Da technika, pagerės leidiniu polinkiu ir charakteriu šiumi einanti Kazimiera kokybė, išvaizda. Kasmet studentus Tuo dar karta palaimingai snūduriuojan gvs. .. .Kažin, ar jau galim iš čia iškeliauja pas skai įgalėjo įsitikinti dabarti čia Daina ir kompasu bei niai io nariai, minėto švilpuku ginkluota Vik patys sau atsakyti, kokie tytojus 52 tūkstančiai lei skelbimo sukviesti žiūrėti torą, ant lieptelio besvy- būtume be šio klubo, be diniu su užrašu: „Spaudė klubo dešimtmečiui skirta nuojančia Elvyra ir vežė jame išgyventu akimirkų? Vilniaus universiteto ro taprintas". Didi i i skaidriu ciklą čiose dardančia Aldute V. RACHLEVlClUS K. TUNKŪNAS fotoaparatais apsikarsčiu „Verskis per galva".
SKAIDRĖSE— KLUBO ISTORIJA
SUVIENYTI^ NACIJŲ ORGANIZACIJAI - 35 Kaip jau buvo skelbta spalio 31 diena Universi teto Mokslinės bibliote kos bendrojoje skaityklo je vyko Suvienytųjų na cijų organizacijos 35-čio minėjimas. Susirinkę svečiai, bib liotekos darbuotojai ap žiūrėjo knygų paroda. Iš klausė įdomius praneši mus apie Suvienytųjų na cijų organizacijos veiklaMinėjimo dalyviai turėjo galimybe susipažinti su šios organizacijos leidiniu fondų mūsų Alma Mater Mokslinėje bibliotekoje.
Vienąkart metuose ..Kiekviena konferencija — tai tarytum Derliaus šventė kurioje susumuojame visų metų triūsą, turime ką ap tarti, kuo pasidžiaugti. Ypač šiandien. kai jubiliejinio gausmo padariniai dar maiti na ir džiugina mus savo idėjomis bei rezultatais“. — kalbėjo Filologijos .......................... fakulteto dekanas doc. J. .. ___________ Balkevičius studentų profsąjungos 13-oje ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje. Prezidiume — konferenci jos svečiai ir delegatai: fa kulteto dekanas doc. J. Bal kevičius. vyr. kuratorius doc. B. Svecevlčius, Universiteto studentų profsąjungos komi teto pirmininkas A. Kumža, profsąjungos pirmininko pa vaduotojas R. Janulis, fakul teto partinės organizacijos sekretorė doc E. Galnaitytė ir kiti. Profsąjungos biuro pirmi ninkė N. Mozūraitytė. sveiki na konferencijos svečius ir delegatus Savo ataskaitoje ji aptaria svarbiausias veik los kryptis — darbą bendra bučiuose ir organizacinę veiklą, pasakoja, ką nuveikė 55 profsąjunginės grupės praėjusiais akademiniais me tais. Laiko veltui negaišo buities sektoriusvadovaujamas energingo ir veiklaus III kurso lituanisto A. Malkevi čiaus: bendrabučiai (nr. 4 ir 8) gavo naujų baldų, buvo iš dalies suremontuoti . . Tik nekart perrinkta bendrabu čio Nr. 15 taryba galėjo pa rodyti daugiau iniciatyvos Ir reiklumo, užuot visas darbo spragas aiškinusi mišriu gy ventojų kontingentu. Dėl šios priežasties šiemet pasistengta filologus apgyvendinti kar tu. Kiekvienam studentui lablau turėtų rūpėti, kaip at rodo ,iu Mokslo rūmai ..Do mus Filologiae“, reikėtų ge riau tvarkytis antruose namuose — bendrabutyje. ne-
laukiant reidų, patikrinimų ---- - • Profsąjunga rūpinosi stu dentų sveikata: pernai dau giau nei paprastai. skyrė jiems vietų sanatorijoje-profilaktoriume. sesijų metu ..skolindavosi“ netgi kitų fa kultetų vietas. Pranešėja pažymi. jog, sėkmingai bendradarbiaujant profbiuro akademiniam sek toriui ir fakulteto mokymo auklėjimo komisijai, didelis dėmesys buvo skiriamas stu dentų pažangumo ir lankymo kontrolei. Nors tinginių ir skolininkų kaip visuomet bu vo. tačiau nemažą poveiki turėjo atestacijos, apie kurių rezultatus pastoviai infor muodavo nepažangiųjų stu dentų tėvus — nes tėvų žo dis niekad nelieka ,.be atgar sio“ ant savo kojų dar neat sistojusiam jaunam žmogui. Tik geru žodžiu mini N. Mozūraltytė profbiuro nares R. Luobikytę, D. Lapėnaitę, Z. Mameniškytę. vyr. proforges A. Neidzenavičiūtę. Z. Stogevičiūtę. . . Revizinės ko misijos kruopštaus tikrinimo dėka visą profsąjunginę do kumentaciją galima laikyti vos ne pavyzdine, o apie kultūros klubo entuziastų darbą kalba kitų fakultetų studentų žodžiai: ..Tik filolo gai ir gali tiek visko sugal voti“. — Bet dirbome, matyt, tik rai neblogai, — skuba pa remti savo mintimis pirmi ninkė. — jei sugebėjome laimėti Universitete konkur są............ Geriausiai dirbantis profbiuras". Džiugu, kad už tai profsąjungos komiteto prezidiumas skyrė fakultetui 1500 rb.. ir mes galėjome nupirkti pernai įsteigtai fa kulteto diskotekai aparatūrą. Plačiau apie kultūrini gy venimą konferencijos delega tams pasakoja kultūros klu bo pirmininkė D. Lapėnaitė. — Klubas. įkurtas 1979 metais, išjudino visą fakulte tą. atgaivino senas, užmirštas
ŠIAURĖS GROŽIO PAVILIOTI
i
Rugpjūčio mėnesi gru pė Gamtos ir EKF fakulte tu bei VU Botanikos so do darbuotoju vadovau jami E. Meidaus atliko me II kategorijos sudėtin gumo pėsčiųjų žvgi vaizdingoie šiaurinėje Kolos pusiasalio dalvie Neįprasta vėsa sutiko mus Murmanskas, Iš čia paskubomis išvykome i Loparskaia — pradini žy gio punktą netoli Kolos ir Kicos upiu santakos Toliau beveik iki pat žvvio pabaigos, teko eiti negyvenamomis vietomis įveikiant gamtines kliu-
tis, kuriu buvo apstu mū sų kelyje. Pirmąsias die nas žygiavome miškatundre i rytus pelkėta Ki cos upės pakrante. Vė liau. iveike takoskyra ir .pasuke i šiaure, išėjome prie Teriiberkos upės, iri mus lydėjo iki pat renco jūros. Pakeliui grožėjomės pakartojamu tundros gam tovaizdžiu, stebėjome šiaurės elnius, valgėme uogas, bloguoju minėjo me įkyriai mus persekio jančius uodus ir mašalus o nuvarginti kupriniu svorio ir ištisai šviečiančios saulės, jėgas atšau davome vėsiame ežeru vandenyje. O kaip vi siems poilsio diena pati ko žuvienė ir gardus šiaurės aviečių - tekšiu kompotas, tiesiog neįma noma apsakyti. Žygi baigėme Teriberkėie. žveju gyvenvietėje prie Barenco jūros. Pra-
tradicijas (kaip antai. Mela gio diena, krikštynos, specia lybės dienos), įkūrė nauias ..Filologijos rudens" festiva lio, Tarptautinės studentų dienos. . . Skaitytojai tikriausiai dar prisimena Jaunimo dainos festivalio. skirto Lietuvos 40-mečiui, koncertus, kuriuo se dalyvavo L Vilkončius, V. Kernagis, svečiai iš Kau no. Šiaulių. Klaipėdos. . . Fi lologams pirmiesiems kilo ir idėja minėti Tarptautinę stu dento dieną. Buvo filologų darbe Ir sku botumo. organizatorių nemo kėjimo uždegti žmones, spe cialybių komjaunimo organi zacijų sekretorių ir atsakin gųjų už kultmasinl darbą nepareigingumo, (ypač vy resnių kursu) pasyvumo ir abejingumo, dėl ko iširo ne vienas renginys. Dėl šių priežasčių reikėjo atsisakyti ir propagandos sektoriaus, nes i organizuotas tikrai tu riningas paskaitas — susiti kimus su žymiais meno vei kėjais ateidavo vos per de šimti žmonių. . . Nauji metai — nauji užmo jai. Šiemet choreografijos ra telis gauna kvalifikuotą se novinių šokių specialiste, galvojama suburt šokių ko lektyvą, ..antžemini“ teat rą. ..atgaivinti“ kapelą.., Tai — didelės viltys ir planai at eičiai. V. Bieliauskaitė, atsakinga už revizinės komisijos darbą, pamini, jog lengviausia dirb ti su žemesnių kursų proforgais: jie greičiau imasi ini ciatyvos, lanko posėdžius, reaguoja i pastabas. Tokie buvo lituanistai V. Bagdonai tė. V. Vidūnas, P. Dirgėla ir G. Subačius, rusistat N. Bavirša. R. Sereikaitė ir A. Lipeikaltė, anglistė R. Bartke vičiūtė. Tribūnon lipa vis nauji ir nauji delegatai. Savo darbo problemas analizuoja bendra bučio Nr. 15 tarybos pirmi ninkė N Satkutė. Kalba stu dentai A. Lipeikaitė, A. Mal kevičius. A. Clupulls. Vienas aktualiausių konferencijos
klausimu — studentų elgesio kultūra. Juk savotiškai var žydami save išorinio elgesio etiketo taisyklėmis, kartu ug dome ir dvasinę kultūrą. Vyr. kuratorius B. Svecevičlus akcentuoja pagrindini kuratoriaus, seniūno Ir proforgo — šios trijulės — už davinį: ugdyti kolektyvą ir mokyti dirbti kitus! — Artėjanti TSKP XXVII suvažiavimą visa šalis sutln ka dar didesniu politiniu ir darbiniu aktyvumu, geres niais rezultatais. — Fakulte to partinės organizacijos sekretorė doc. E. Galnaitytė ragina visus studentus įsi jungti l organizuojamą lenk tyniavimą. kurio metu bus išaiškinta geriausia akademi nė grupė pagal darbo rezul tatus kolūkyje ir pagal mo kymąsi. Išklausiusi delegatų mintis, konferencija fakulteto stu dentų profsąjungos darbą vertina teigiamai ir numato, vadovaujantis TSRS profesi nių sąjungų XVI ir įvyksian čio TSKP XXVI suvažiavimt nutarimais. toliau stiprlnt veiklos barus. Vyksta naujo biuro rinki mai. . . Konferencijos svečias Uni versiteto profsąjungos komi teto pirmininkas A. Kumža už aktyvią veiklą padėkos raštą, piniginę premiją ir as meninę dovaną įteikia N. Mozūraitytel, taip pat devynioli kai aktyviausių profsąjungos veikėjų. - Dar nė l vieną konfe renciją nėjome su tokia gau sybe knygų, garbės raštų. Tai rodo, jog dirbote tikrai iš širdies. Naujai išrinktam biurui linkiu tokių pat sėkmingų startų! šurmulys . . .Jaunatviškas pabyra rudeniškoje kiemelių tyloje. Apgaulinga Ji, ta tyla — juk bene kiekvienas kon ferencijos delegatas nešasi širdyje gausybę iškilusių problemų ir rūpesčiu. O koi neišspręs jų — tylos Ir ra mybės nebus.
KUR PRASIDEDA AUGIMAS
Pakeitė žemė savo vasarosi įsijungia į visuomeninę veikrūbą į margaspalvį rudens; lą, o kiti laikosi nuošaly? apdarą. Gerokai šoktelėjoi — Svarbiausia, noro, patlaiko skalė pirmyn, nešinai riotizmo kad būtų, — teigė permainomis. Jau ir Vido' pašnekovasduris kiti skersvėjai varsto• Didžiausias atlyginimas jam — vis tik paskutinis kursas. už visuomeninę veiklą — Darbai ir rūpesčiai - - šian- grupės draugų pasitikėjimas, dien įprastiniai ir tuo pačiu moralinė ir dvasinė parama: labai skiriasi, nei prieš tre jei grupė supranta tave, su jetą mėnesių. O pats Vidas vokia, kad tau ne vien savi, — kaip visada — savy, tik bet jr kitų studentų interesai dar labiau subrendęs ir išau galvoje, tai nieko malones gęs, pilnas energijos ir nau nio ir būti negali. ju jėgų, šventiškų prisimini Niekad neskuba Vidas mo akimirkų iš SSB gyveni smerkti žmogaus už klaidas. mo, nenumaldomo noro veik Užtat „serga" svetimom bė ti. . . dom, lyg savo. Todėl ir kaip O jeigu nuimtų kas nors seniūnas, anot vaikinų, Vidas vieną dieną nuo žmogaus taipogi nepakeičiamas, gru pečių visą „sūrią" atsakomy- pės reikalai jam pirmoje bės naštą, kaip tuomet jis vietoje. Tikriausiai tam įta pasijustų? Atsikvėptų, tik- kos turėjo dar mokykloje iš Pamenu, užklau- puoselėtas jo, komjaunimo riausiai... siau apie tai Vidą dar per organizacijos sekretoriaus pa vaduotojo organizaciniams pavasario isesiją. — Neįsivaizduoju. ■. — klausimams, rūpestis kolek lingavo galvą kresnokas, tyvu, atsakomybė už klaidas, tamsaus gymio, protingų, ge įprotis daug ką atpirkti savu rų akių vaikinas, pasinėręs „kailiu". staiga į savo mintis... — V. Strimaitis — fakulteto narys, Nežinau, perdaug pripran- profsąjungos biuro metais praėjusiais mokslo ti... — Jisai negalėtų, — sku sėkmingai vadovavo buitibėjo santūriam draugui į pa niam sektoriui. galbą Albinas ir Jurgis, Fizikos fakultete senos ir kambario draugai ir bendra tvirtai įsigalėjusios SSB, III Šiemet semestro tradicijos, kursiai. Vėliau jau pats Vidas pra ir pats Vidas važiavo su pir sitarė, kad žmonių kaip tų makursiais, kaip komisaras. ten nesiun Janina BULKEVICIOTĖ srovių — karštų ir šaltų esa „Švelniavilnių" ma; jisai iš tokių, kurie vie čia, vadinasi, jei iš daugelio nam dalykui pasišvęsti ne parinko jį, tai vaikinas ver moka: norisi ir ten pirštus tas pasitikėjimo. prikišti, ir tą padaryti, ir i Ryškesniam Vido portretui paskaitas suspėti. Kaip gru galima nepagailėti dar kele pės seniūnui, kaip visuome to potėpių: mėgsta išvykas nininkui tai, be abejo, geras su draugais į gamtą, kolek bruožas. Ir visai nieko ne tyvą, sugeba būti jo siela, reiškia, kad jis — Lenino turi organizacinių gabumų. stipendininkas. Albinas su Jurgiu tarstelėjo, Toks paprastas Vidas Stri jog aistringas sporto (ypač maitis, Fizikos fakulteto kie krepšinio) sirgalius besąs — to kūno elektronikos specia jei stadione varžybos, visa lybės penktakursis, iš pat da suras joms laiko. pradžių pasirodė. Taktiškas, Bene labiausiai dominuo tiesus, gerbiantis žmones, su jančios V. Strimaičio cha kuriais bendrauja. Būtent rakterio savybės — šaltakrau tuo paprastumu, atvirumu ir jiškumas, mokėjimas susival pelnė vaikinas draugų pagal dyti, blaiviai vertinti situaci bą. Keletą metų iš eilės 13 ją. Artėjant sesijai, dūsavo bendrabutis buvo jo, pirmi vaikinai, jog perskaitę net ninko (buvo, nes pirmininko po kelis kartus vieną ir tą pareigas šiemet perdavė patį, bet mažoka. Vidas ne oberfuksui), „rankose". Pri- iš tų, kurie sėdėtų prie kny spirdavo prie sienos koks gų, jam pakanka vienąkart reikalas, ateis, būdavo, iš nuodugniai perversti užrašus, dėstys ramiausiai, ką galvo o jei konspektus turi, tai ja, pasitars. Sunku tuomet ką egzaminas niekis, anot jo laiko nors Vidui atsakyti, — Svarbu per egzaminus „neturėjimu" išsisukti, Prieš — būtent tą lemtingą akimir jį į aukštybes nepasikeisi — ką, kai stovi prieš dėstytoją tuščias dalykas. Tai ir vadin — nepasimesti, žinoti dau davo jį vaikinai trumpai stu giau nei visad žinojai. Ant dentiškai „savas". raip apmaudu, jog galėjai — Su Vidu bendraudamas, pasakyti, o nesumetei... — nepajunti, kaip atsiranda vi svarstė tąsyk vaikinas, neti pagyvėjęs, pridūrė: dinė trauka — noras sekti kėtai juo, lahiau pasitempti, auto „Egzaminų laikymas juk me ritetą išsaugoti, — atvirai nas, menas ir — sėkmės da prisipažino tąkart Albinas lykas". Albinas su Jurgiu pritarė, Romančiuckas ir Jurgis Raz ma. — Nes durys niekada jog Vidas nesukertamas, jo neužsiveria — pirmininkas pasitikėjimas savimi norom reikalingas, kad patartų, pa nenorom veikia aplinkinius. Pagaliau laikas paklausti, dėtų. • . — Ar jaučiasi, kad su pir o iš kurgi ta sėkmė, kodėl gyvenam? — karto ja taip tiki vaikinas? Mate lauke dvi naras, šidumlai- mininku jo draugai klausimą ir net matika, pasirodo, prasta •— viiu praplaukėme i Mur nemirktelėję drožė: — Ne, tvirti pagrindai, kaip pats manską. Visa diena pa- nuolaidų jokių. Vidas ir sau sako: geras pasiruošimas skyrėme miesto apžiūrai nereikalauja išimčių — nei mokykloje, rimtai pasimoky kursuose. Iš aplankėme srities krašto moksle, nei bendrabuty. . ta pirmuose didelę įtaką turi mo tyros muzieiu, kuriame Nors galėtų išsisukti, kad ir pradžių kyklinis pasiruošimas, o vė susipažinome su šio kraš nuo virtuvės tvarkymo, bet liau — žinios, įgytos pirmuo nemėgsta užuolankų: pats to istorija nuo seniausiu budi, plauna... se kursuose. Plius — šiek laiku. Toks ir turi būti bendrabu tiek gabumų, tokių kaip Vi Tiesios nepastebimai čio tarybos pirmininkas, nois do, nuolatinio darbo saikelis prabėgo dvi savaitės Ko kartais tikrai sunku, kuo la — štai tau ir puikiausios los žemėje, o patirti įspū biau įpranti, pastebi, jog sėkmės formulė! Busimasis fizikas — kieto džiai mus lydės visada ir daug ko nepadarai, ką būti nai reikėtų... Graužias. Bet kūno elektronikos specialis primins šiaurės groži. viską nusineša dienos, plau tas. Susimąstai kartais, kaip Vytautas OSKINIS GF IV kurso studentas kiančios su savu įspūdžių žmogus pasirenka kažką iš srautu. Praverčia, praverčia milijono kitų profesijų, ko Vidas margaspalvius kalen dėl eina savo siekių keliu, doriaus lapelius, vėl atgyja gyvena dėl traputės idėjos, seni prisiminimai, įspūdinga veržias į gyvenimo viršukal fizikų šventė... Neramios nes, kad ten atrastų save? .. tai buvo dienos V. Strimai O kur pradžia žmogaus au čiui, nemaža organizacinių gimo? klausimų teko ir jam spręsti. Bėga Vidas mintimis į pra Užtat šiandien vaikinas eitį, į Jurbarko rajono^Erdžiaugiasi: iš 550 studentų, žvilko vidurinę mokyklą, kur 150 įtraukė į darbą — visai pirmąkart blykstelėjo vos neblogai. Na, o kas lemia, apčiuopiama svajonė — stukad vieni studentai aktyviai Nukelta į 4 psl.
Kairėnų tvenkiniai
Tęsinys. Pradžia Nr. 29. PKI parkotyrininkas K. La banauskas Kairėnų parko vandenų sistemą pavadino savitu hidrotechnikos pa projektuotojai sumanė pagi- vamzdžių trasa sujungtas su minklu. Daugumoje senųjų linti šaltinio tvenkinėlį. žemutiniu tvenkiniu. Tvenki tvenkinių galima įžvelgti su Technika nugremžė ir pralau nėlio potvynio vanduo nu manų šlaitų ir dugno tvirtini žė žvyro padą, kuriuo buvo metamas uždara šachtine pra mą mediniais tąšais, akmeni sukietintas dugnas, ir vos ne- laida. mis, plytų mūro griuvenomis, paskendo atidengtame klampIš 13-to tvenkinio ir pel sulaikyti klampų, plaukiantį smėlyje. Dumblą teko semti kės duburio, regeneruoto, dirbsmėlį. Tvenkinių jungty kastuvais, o tvenkinėlio kad turėtume pelkinę augimse randama medinių latakų, „gelda" liko gerokai apga vietę, giliu, senais juodalks skaptuotų vandens nuvedimo dinta. niais, klevais apaugusiu lovių, užtvankėlių, vanden3-asis tvenkinys sujungia grioviu atitekančio upeliuko kričių liekanų. Sumaniai bu senąją ir naująją tvenkinių vanduo naujai užtvenktas. vo įrėmintos šaltinių vers sistemas. Buvo manyta, kad Sublizgo 12-tas tvenkinėlis, mės. jis įrengiamas, išnaudojant kurio vanduo per akmeninį Pažvelkime atidžiau į seno natūralią daubą. Deja, čia lataką šniokščia į 10-ąjį. sios sistemos tvenkinius. To irgi būta tvenkinio! Statant Už tokį 10-ojo tvenkinėlio limiausias 9-asis tvenkinys pylimą ir lataką, upeliuke mazgo surėdymą projektuo liko neprijungtas prie visos 2-o tvenkinio link aptikti tojus galima pagirti. sistemos, nors aiškiai matyti, mediniai tąšai, gerokai papu Bet va, už 14-ąjį tvenkikad taip kažkada būta; o da vę, užnešti dumblu. niuką... barti reikia, nes bar įsitikinta, kad tą tvenki Iš 2-o tvenkinio vanduo projektas čia nevykęs, ne nį maitinančio upelio van liejasi į šachtinę pralaidą ir išbaigtas. Tvenkinėlį projek dens debitas (ypač pavasarį) nušniokščia stačiašlaite, senais tuotojai - hidrotechnikai įsi gana didelis. Liaudies patar medžiais apaugusia akmenin vaizdavo esantį ant šaltinio, lę, „Nėra to blogo, kas ne ga vaga į žemutinį — 1-ąjį nors buvo žinoma, jog tai išeitų į gerą" prisimenant, tvenkinį. Išraiškinga, garsia- buvusio fontano baseinas. belieka guostis, kad tokiu kalbė vandens atkarpėlė, pri Dirbant paaiškėjo, jog tven būdu minėtasis upeliukas ne menanti kalnų upelį. Tėkmės kinėlis - baseinas grįstas ak atneš kolūkinės chemijos j išgraužtose vietose po me menimis, valyti dumblą eks kitus Botanikos sodo tvenki džių šaknimis matyti medi kavatoriumi negalima, teko nius. nių tąšų ir kuolų — įnarų rankomis darbuotis. 8-asis, 7-asis, 6-asis tvenki liekanos. Išvalius dumblą, atsidengė niai buvo stipriai uždumblėužneštų Žemutinis tvenkinys įreng medinių vamzdžių, ję, užpelkėję. Reikėjo iš tas išplatėjusios griovos žio smėliu, angos, nukreiptos į naujo suformuoti nuožulnius tyse: trys jo kraštai — dirb artimiausius tvenkinius. Apie šlaitus, įrengti pylimus, ak- tinai supilti pylimai — ap tai jau rašyta „Tarybiniame meninius-betoninius potvy juosę didelį vandens dubenį, studente", 1979.XI.23. Nr. 34 nio vandens numetimo lata pripildomą iš anksčiau esan (1099). kus. Tai rodo, kad tvenkinėlio čių tvenkinių. Sukietintas Reikšmingas mazgas parko molingu žvyru dugno padas baseinas buvo sujungtas su O kompozicijoje ir vandenų sis buvo pralūžęs, apiręs ir dėl visa tvenkinių sistema. temoje buvo dabartinis 4- filtracijos tvenkinys nebeuž- dabar jis liko maitinamas tik rekon atmosferinių kritulių. Dugno asis tvenkinys, kuriame yra sipdldydavo. Dabar išdžiūsta, ir stovi iš plytų griuvenų supilta sa struoto tvenkinio dugne ir balutė lelė. Aplink tą tvenkinį ir pakraščiuose įrengtas molio tvenkinėlis — net ne tvenki nėlis, o akmenimis grįsta užtikta daugiausia puikiai iš ekranas. silaikiusių medinių senosios Prie akmeninio ūkinio-ga- duobė — tuščias, nykus. Taigi, Kairėnų tvenkiniai įrangos elementų. Tvenkinio mybinio pastato, liaudiškai pakraščiuose matyti medinių vadinamo „malūnu", būta di XIX a. pabaigoje turėjo dau tąšų sienos likučiai. Jungtyje delio tvenkinio, kuris pokario giausia medinę įrangą. Dides tarp 6-o ir 4-o tvenkinių už metais pagalbiniame ligoni nių perkritimų vietose van buvo tikome puikiai išsilaikiusius nės ūkyje, įrengiant garažą, dens tėkmių vagos skaptuotus medinius lovius, buvo iš dalies užpiltas. Liko grįstos akmenimis. Šiuo metu mažytis 10-as tvenkinys. Piet po rekonstrukcijos vandenų medinių tašelių užturėles. Skaidriavandenio, gelian rytiniame tvenkinėlio krašte sistemos įgavo akmeninį po čiai šalto būta tvenkinio. matyti šaltinių duburių lie būdį. O dabar aišku viena: įrėmintos akmenų regeneruota Kairėnų dvaro Virvena ir dabar į jį iš sta- kanos, toko šlaito duburio gaivi šal sienutėmis: dugnai sutvirtinti tvenkinių sistema stokoja au tinio vandens gija, anksčiau žvyro padu. Aplinkui pui tentiškumo, nes jis dar iki mediniu loviu srovenusi- Me kuojasi didžiuliai seni juod galo neišaiškintas. Akmeni niai latakai — tai šiokia to diniu kaskaduotu lataku tarsi alksniai. Atokesnis lėkštas 11-as kia senovės butaforija. Bet iš didžiulės geldos liejasi vanduo iš taisyklingos stačia tvenkinys skaldos — žvyro jie nėra geriausias variantas kampio formos šaltinio tven filtracine prizme ir vamz hidrotechniniu (o gal net ir kinėlio, įrengto versmingame džiais sujungtas per šaltinio estetiniu) požiūriais, nes ma šlaite dirbtinai supylus už- šulinį su 10-uoju tvenkinė ža, silpna tėkmė, bevirvetvorą — užtvanką. Jo dugnas liu. Vamzdžiai pakloti van nanti per nelygų, į betoną akmenų paviršių, buvo sutankintas žvyru, ak deningame liuliančiame smė įspaustų tvenkinių menimis, kraštai įrėminti me lio sluoksnyje į sukaltus il nesugeba nunešti dinių tašų sienomis, kurių li gus lentinius lovelius. Toks vandenin patenkančių šiukš kučiai matyti pietinėje pu vandeningo sluoksnio „dre lių: sausų šakų, lapų, žievės nažas" puikiai maitina tven atplaišų. sėje. Kairėnų tvenkinių aprody Neišanalizavę padėties, kinėlį, kuris asbocementinių
Komjaunimo muziejuje Atkelta Iš 1 psl. liudija apie pažangiu oiganizaciių veiki; buržua zijos valdymo metais Vil niaus ir Kauno universi tetuose. x Kitas stendas skirtas Tarybų valdžios atkūri mui. Kurias nauji būre liai, sporto klubas, cho ras. Karo metai. 1943-aisiais studentams atsisakius sto ti i fašistu organizuojama Lietuvos kariuomenę okupacinė valdžia Univer sitetą uždaro. Štai stendas, pasako jantis apie socializmo at kūrimą. sunkiais 1944—51 pokario metais. Nuotrau kose — studentai, atstatantys sugriauta Tarybų Lietuvos sostine — darbai prie Universiteto, tvarko mas Jaunimo sodas, da bartinis Centrinis knygy nas. Čia pat — senutėlis pirmasis „Tarybinio stu dento" numeris. doku
mentai, liudijantys apie atnaujinta studentu prof sąjungos veikla. SMD įkūrimą, organizuota spotto klubą*. Socializmo įtvirtinimui (1952—61 m.) skirtame stende — I-oio Universi teto statybos būrio nariu nuotraukos, dokumentai pasakojantys apie Ka zachstano plėšiniu įsisa vinimų ir mūsų studentu indėli šiame darbe... Likusieji stendai supa žindina su komjaunimo veikla paskutiniais me tais. Laikinoji ekspozicija pateikia komjaunimo gy venimo aktualijų: čia pa rodyta orga n i z a c i j o s struktūra,, tradicijos, kari nis - patriotinis darbas internacionalinis auklėji mas, meno saviveikla. Ir pagaliau paskutinieji eks ponatai primena VU 400 metu jubiliejaus iškilmes. R. PRANCKŪNAS
mas akmenimis tuo pačiu, matyt, ir gamtiškojo — land šaftinio vandenų sistemos ir parko pobūdžio stilizacija. Reikia stambesnių, natūraliai sudėstytų akmenų akcentų. Universiteto neakivaiz ti studentus neakivaizdi Nereikia užmiršti, kad vie diniame ir vakariniame ninkus. Turime atskira name naujųjų tvenkinių guo skyriuose mokosi 7569 bendrabuti. lio — raguvos šlaite, būta Ar daugumas studentų įdomaus, savito akmenyno studentai. Anie dirbančių — čia senovinių vandens jų mokymąsi, jiems iš dirba pagal būsima spe tėkmių išplauti kyšojo stam kylančias problemas kal cialybe? bamės su šių skyrių proBene didžiausias neaki boki akmenys. ir vakarinio Vandens stichiją pažaboti rektore Anastaziįa VY- vaizdinio nelengva. Ne iškart tas pa GONTIENE. skyriaus privalumas vra vyko ir Kairėnuose. 1979 m. Kaip sekasi studijuo ■tas. kad studentai turi rudenį nusėdus užtvankų py jantiems derinti darba su puikias sąlygas pritaikyti limams, sulūžo 3-čio ir 1-o mokslu? Kokių būna sun teorini išsilavinimą akty tvenkinių latakai, užtvankos kumų? vioje praktinėje veikloje buvo pralaužtos. Šią vasarą Geras mokymasis pir Todėl beveik visi, o ypač Vilniaus KMHSR suremonta vo tuos pylimus ir latakus. miausia priklauso nuo pa vyresnių kursų studentai Bet dar ir dabar nevisiškai ties studento. Bet vis dėl stengiasi įsidarbinti pagal sureguliuotas 5-asis tvenki to studijuoti aukštojoje specialybę. Be to. skati nys — šaltinio „gelda", van- mokykloje ir dirbti nėra nant darbininkus toliau denkritis nuo jo 4-ojo tven lengva. Didelė bėda - mokytis, i kai kurias spe kinio link. O šįmet spalio literatūros trūkumas. Tai cialybes (žurnalistika, tei pradžioje lietaus poplūdžio ypač aktualu neakivaizdi sę, prekyba) dirbantieji vanduo vėl pralaužė 3-ojo gyvenantiems pagal specialybe priima tvenkinio pylimą. 1980 m. ninkams, pavasarį reikėjo likviduoti ■rajonuose. Be to. kiekvie mi 'be konkurso. O i bio sniego tirpsmo vandens ero nais metais pas mus įsto logija priimame tik dir zijos padarinius 6-ojo tven ja žmonių, kuriu amžius bančius šiai specialybei kinio šlaite, tegu ir užsėtame siekia 40 ir daugiau metų artima darba. žolių mišiniu, nes ir čia, ir Nors jie yra kruopštesni Kokios specialybės po kitur — visame tvenkinių bet mokytis jiems sekasi puliariausios, i kurias bū baseine nebuvo numatyti blogiau. Gal todėl laiku na didžiausi konkursai? vandens tekėjimo nuo aukš specialybe Daugiausia stojančių tesnių vietų į tvenkinių guo pasirinktąja sulaukiame Teisės lius latakėliai, išgrįsti skalda, igvia tik apie 70% stu jų akmenimis ar bent žvyru, ar dentu. Sunkiausia derinti fakultete. Čia- beveik vi durpinga žeme užžerti žole ■mokslą su darbu sekasi sada i viena vieta pre užsėti, nes Kairėnų dirvos dviejų pirmųjų kursu stu tenduoja 4—5 žmonės lengvos, greit pasiduodančios dentams. O įveike adap Dideli konkursai būna vandens erozijai. tacijos procesą, jie moko biologijos, prekybos spe Organinė medžiaga dauge si kur kas geriau. cialybėse. Norėtųsi, kad lyje tvenkinių liko neišsem Gerai neakivaizdiniame daugiau būtu domimasi ta, o tik pasklaidyta į šlai tus. Tvenkiniai seklūs, pra- skyriuje mokosi busimie buhalterine apskaita. Ši teisininkai, biologai taip reikalinga specialybė tekamumas mažas. Kiekvieną ji bene rudenį į tvenkinių dugną nu Kauno vakariniame sky jau kelinti metai guls daug lapų. Žaliais mau riuje geru mokymusi iš pati nepopuliariausia. rais užtraukti 9, 6, 11, 13 ir siskiria lituanistai. Ačiū už pokalbi. kiti tvenkiniai. Daug kur vėl Džiugu, kad nekyla jo Kalbėjosi gresia greitas uždumblėjimas. kių rūpesčiu a:p2vvendinFeliksas TELKSNYS Būtų šaunu, Universiteto zoologai - Ichtiologai pagel bėtų užveisti tvenkiniuose ėdrių, vandens augalija min tančių žuvų. Botanikos sodo administracijai reikia dau giau dėmesio skirti pakran čių valymui, savalaikiam šlaitų žolės šienavimui. Sudėtingas, daugiabriaunis patyrimas atkuriant ir išple čiant, Kairėnų tvenkinių sis temą gali būti neblogu pa FAKULTETŲ SMD BŪ Dingusi studento pažy vyzdžiu Gamtos fakulteto IR mėjimų Nr. 760411, iš studentams — būsimiems RELIŲ PIRMININKŲ duotų ChF studentei Dai vandens ūkio ir kitų krašto VADOVŲ DĖMESIUI! vai STRIUKA1TEI. laikyti tvarkos organizacijų specia listams, skatinančiu atidžiau Gruodžio 4 d. Medici negaliojančiu. darbuotis, įsigilinti į būsimų nos fakultete ivvks tradi Dingusi studento pažy objektų gamtines, hidrogeolo cinė SMD konferencija mėjimų Nr. 790468, iš gines ir kitokias sąlygas. „Studentų sveikata". duotų ChF studentei Al Stepas DEVEIKIS
Dirbti ir mokytis
Prašome atsiųsti darbų šia tema pavadinimus, studentų ir moksliniu va dovų pavardes iki lapkri KUR PRASIDEDA AUGIMAS čio 15 d. adresu: Vilnius. Čiurlionio 21/23 medici Atkelta Iš 3 psl. prasta! Kokią magišką galią nos fakulteto SMD ar Hi turi žmogaus noras, ir, žino gienos būrelio taryboms. dijuoti fiziką. Jų mokykloje, ma, pastangos: juk sugebėji
prisipažįsta, tokių nedaug. O jis dėkingas šiandien savo ilgametei auklėtojai Albinai Tamošaitienei, kuri visada leisdavusi berniokui... pa šeimininkauti fizikos kabine te, šį bei tą sutaisyti, pa ruošta laboratorinius darbus. Pasiūlė auklėtoja kartą daly vauti fizikų olimpiadoje — tris kartus iš eilės Vidas skynė laurus rajone, vyko į III turą — respublikinę Olimpiadą. Baigė neakivaiz dinę fizikų mokyklą „Foto nas". O po metų kitų — Vil nius, stojamieji, susitinka Vidas čia daug pažįstamų iš „anų laikų" ... Ratas neužsiveria, ratas platėja... Atrodo, kaip viskas pa
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Rinko ir iškiliuoju badu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. sTapnOHHnc cryAesTac* (cConeraaut cryĄeiro). Opraa napmoMa perropara, SraMfM ■ apyjkOm HapoĄon Bnąsniocotoro yHHBepasTera km. Bamnaca Kancyaaca
mus reikia taip pat pakreipti tam tikra linkme, vystyti, antraip jie neteks savo ver tės. Todėl kartu su visais lanko Vidas bendras paskai tas, ruošiasi laboratoriniams darbams, spec. kursiniams.. . Gal tik nuo mokslo valandė lę kitą nuvagia — konferen cijai, posėdžiui... Kalbėjomės tąkart, o durys varstėsi ir varstėsi (teisybę sakė Albinas su Jurgiu). Vi do jau bene trečias vaikinas teiravosi. Reikalingas jis kitiems, galvojau. Gera taip, kada gyveni ne vien sau, kai tave nuolat prisimena ki ti. Tik taip ir prasideda AU GIMAS, tik taip ir gimsta PRASMINGOS VIRŠUKAL NES. Janina BULKEVlClŪTE
Higienos būrelio taryba
DĖMESIO!
1980 m. lapkričio 21 d. 19 vai. jungiamojo korpu so antroje auditorijoje įvyks Lniversiteto turistų klubo ataskaitinis - rinki minis susirinkimas. Pro gramoje: naujos valdybos rinkimai; skaidrių, filmų nuotraukų konkursas; dai nos, šokiai, žaidimai.
Rusų kalbos katedros kolektyvas qiliai užjau čia dėstytoją Aleksandrą ANANJEVĄ dėl tėvo mir ties.
Nuoširdžiai užjaučiame Filologijos fakulteto kom jaunimo biuro sekretorę Aleksandrą ANANJEVĄ dėl tėvelio mirties. Filoloqljos fakulteto komjaunimo ir profsą jungos biurai
Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. KOMnrera AAKCM, npo<j>KOMa opĄeHoa TpyĄOBoro Kpacnoro Akt. CCP. Ha abtobckom s3uxe.
donai GLIAUDELYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažy mėjimų Nr. 790430, iš duotų ChF studentei Al gimantai MARKEVIČIŪ TEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažy mėjimų Nr. 781386, Iš duotų PF studentui Ed vardui PILIPAVIČIUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažy mėjimų Nr. 770847, iš duotų PF studentui Daliui ŠLAPELIUI, laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažy mėjimų Nr. 770555, iš duotų studentei Eugenijai ŠAKALYTEI, laikyti nega liojančiu.
Medicinos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Rentgenologijos ir ftiziatrljos katedros profesorę Aldoną BARTUSEVIČIENĘ dėl motinos mirties
Ūkio padalinių darbuo tojai nuoširdžiai užjau čia Matematikos fakulteto komvndantę Zitą KLEPACKAJĄ dėl tėvo mirties.
Tiražas 4500 LV 15617 Užs. Nr. 2806
redaktore
A. NUGARAITE