visų
Salių
proletarai, vienykitesi ŠIŲ METŲ LAPKRIČIO
U2M2VBOS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŽTIS____________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Kalbant apie Vidurinės Azijos respublikas, apie visas ias galima sakvti. kad tai saulėtasis kraštas, baltojo aukso — medvil nės kraštas Visose Vidu rinės Aziios respubliko se vyrauja dykumos ir kalnai Taigi čia beveik iš karto galima pajusti ir amžinu ledvnu šalti, ir pragariška karšti, matyti tyrlaukius ir žydinčius so dus. Toks iau stebuklin gas kontrastu kraštas, vienas seniausiu žmonijos kultūros lopšiu — Vidu rinė Aziia. Tarsi galingas daugiaiuostis tiltas ii jun gė senovės Rvtu šalis: Mezopotamiia. Irana, Ki nija. Indija. Egiptą. Tai kruvinu grobimu, karu, plėšimu kraštas, kuri trem pė persu karaliaus Dari jaus I ir Aleksandro Ma kedoniečio kariai, arabu raiteliu pulkai ir Cingis chano mongolu ordos, žiaurusis Timūras su savo kariauna ir kiti. Kiekviena civilizacija paliko savo pėdsakus: vingria vidur
publika. Užsienio impe. rialistai. vietos turčiai, fa natikai musulmonai ilgai kurstė. rėmė basmačiu gaujas, Ir siautėjo žiaurios. inirtusios...
Uzbekistano gamta tur tinga, savita: Kvzvlkumu dvkuma. Alkanoji ir Kar ši steDės išvagotos drėki nimo kanalu, arvku. garsusis Ferganos slėnis,
PENKIASDEŠIMT PIRMOJI SAVAITĖ: TARYBŲ UZBEKIJAI
Baltojo aukso kraštas Uzbekijos TSR įkurta 1924 metais spalio 27 die na. Dabar Uzbekijoje — 447,4 tūks. kvadratiniu ki-
Margl Samarkando raštai.
amžiu architektūra, orna mentus. tokius neįprastus mums, žvmiu mokslininku. filosofu Avicenos (Ibn Sinos). ai Biruni (XIa.). Ulugbeko (XV a) darbus. Vidurinės Azijos res publikos teikia visai Taivbu šaliai medvilne, kara kulio kailiukus, daug arbū. žinių kultūrų. Ne vienos tarybiniu resoubliku her be pavaizduota puri snie go baltumo medvilnės ke kė. Ir vis dėlto Uzbeki ja galima ir reikia vadinti baltojo aukso kraštu, juk čia auginama beveik du trečdaliai mūsų šalvie pasaulio medvilnės. Sunkus, krauju anšlakstvtas buvo kelias nuo Bucharos. Chivos emiratu, chanatu iki šių dienu tary binės respublikos Dar 1920—1922 metais gyva vo Bucharos liaudies res
Nr. 31 (1210)
1982 m. spalio 29 diena, penktadienis
lometru plote — gyvena apie 15 mln žmonių. Res publikoje H sričių ir vie na — Karakalpakiios autonominė respublika, 134 rajonai. Respublikoje 43 aukštosios mokyklos, 230 technikumu. Sostinė — Taškentas, gražuolis mies tas. turintis beveik 2 mln gvventoiu. TSRS tau tu draugystės dėka pak lės iš griuvėsiu po 1966 metu žemės drebėjimo. Sakoma, kad istorija mies tui lėmė ir Davadinima (uzbeku kalboje tos — ..miestas", kent '— ..akmuo"), ir likima — tvir. ta. iš draugystės akmenė liu. smiltelių sulipdyta puošnu Rvtu tautu rūmą. Miestas tapo milijoni niu per Didiii Tėvynės kara. priglaudės evakuo tuosius iš vakariniu šalies rajonu ir buvęs didvyriš ko darbo miestu.
nafta, dujos. kiti žemės gelmių turtai, kalnu flo ra ir fauna, gera dešimtis rezervatu, draustiniu. Pa galiau Uzbekijos MA Bo tanikos sodas, savo ko lekcijoje sukaupęs anie 2,5 tūks. rūšių sumedėju siu ir dar daugiau žoliniu augalu. Vilioja Uzbekistanas ir paprasta ekskursantą, ir žvoio romantikos ieškan. ti aloinista. turistą. Ne vienam Universiteto stu. dentui. darbuotoiui oažistamos Pamvro Alamus atšakos — Fanu kalnai1 Turkestano, Hisaro. Zeravšano kalnagūbriai pri sėti ledvnu ir ežeriuku, pliku uolu ir pavasario žiedais ar prisirpusiais vaisiais aplipusiu giraičių slėniu šlaituose. Keliauk, dairvkis. pažink. Ir visi būtinai nori aplankyti di džiausia kultūrų ir epo chų kryžkele, Rvtu peria — Samarkanda. kuris prieš gera dešimtmeti (1970) nažvmėio 2500 metu jų-
bilieiu. Samarkandas. įsi kūręs oazėje prie Zeravšano upės, viduramžiais buvo vadinamas žemės rojumi. Samarkande gvveno ir dirbo daug garsiu vytu filosofu, rašvtoiu. moksli ninku. Kosmonautas A. Leonovas rašė, kad ..Sa markande vra vieta voač brangi kosmonautams — Ulugbeko observatorija". Yra ir daugiau žaviu se nosios architektūros pa minklu. kuriu žydriu ku polu grožyje, ant poeto, gali įžvelgti ir žemės vai siu apvaluma, ir dangaus begalybe: Registano aikš tės medresiu ir Šachi-zindos mauzolieiu ansamb liai, kitos mečetės, medresės. Tikri architektūros mu. zieiai-draustiniai vra se nosios Chivos Ičan-Kala — vidinis miestas (XVIII XIX a.) ir Buchara, am žiumi ir grožiu beveik ne nusileidžianti Samadran. dui. Senoji citadelė Ar kas statyta dar VI amžiu je. Dabar čia įsikūręs sri ties kraštotyros muziejus. O kokie nuostabūs pasau linio garso statiniai; Sa. manidu mauzoliejus (IX a.), 46 metru aukščio Kaliano minaretas arba Mir ties bokštas (XII a.l. labai savita kupoliukais deng ta turgaus aikštė (XVI a.). .. .Visko suminėti ds tiek neįstengsime. Juk ciar reikia linksmai i Nasredina ir legendų milžiną Ferchada prisiminti,. arv ku čiurlenimą žilabarz džiuose kišlakuose išvirsti, medvilnės lauke po karšta Azijos saule ir žvdriu it samarkando šilkais apsisiautusiu dangumi pastovėti. Daug reikia, kad neskubu, bet tvirta uzbeku darbo ritmą pajustum. Parengė Stepas DEVEIKIS
Buchara. Arko tvirtovė. Autoriaus nuotr.
3 DIENĄ (TREČIADIENĮ), DIDŽIOJOJE
AULOJE
(Čiurlionio 21) įvyks UNIVERSITETO NES
PARTI
ORGANIZACIJOS
SUSIRINKIMAS
„PARTI
NIO KOMITETO DARBO
ATASKAITA UŽ
1981—
82 M. M." PRADŽIA 16 VAL. RE GISTRACIJA
NUO 15.30
VAL. Partinis komitetas
Kaina 2 kap.
Šiandien - Komjaunimo diena mus. Tokia buvo Universiteto statybos būrių pradžia. Entu ziastu Iniciatyva virto masi niu patriotiniu judėjimu. Ne pirmus metus organi zuojame statybos būrius, ne pirmus metus mes vadovau jamės principu — kuo sąži ningiau, stropiau mes ruošia mės išvykimui Į dislokacijos vietas parengiamuoju laiko tarpiu, tuo našesnis, sauges nis yra mūsų „trečiasis se mestras". Dabar mes jau gal vojame apie kitų metų dar bus. Formuojame parengia mąjį štabą, kalbamės su busi maisiais būrių kovotoiais — pirmakursiais. Po pirmo sios sesijos jie jau pradeda mokytis darbininkišku pro fesijų, ruoš koncertines pro gramas, šefuos valkų darže lius, mokyklas, darbo ir karo veteranus. Gerai jei būrio pagrindu taps akademinė gru pė — čia studentai yra susi būrę j kolektyvą, turi ben dro visuomeninio darbo pa tirti- Toks būrys greičiau įsijungia j darbą, jame uaSi vasara būsų būriams — lankesnis psichologinis kli matas. 25-oJl. Taigi ne apie laurus — Pirma studentiška darbo apie darbą kalbame. Tai stovykla buvo surengta 1957 komjaunuoliškas bruožas. metais. Universiteto Istotrijos ir Filologijos fakultetu stu Kęstutis DAUKSYS dentai išvyko Į Varėnos ra Universiteto joną. Žilinuose nedidelis *nSSB parengiamojo štabo tuzlastų būrelis kolūkiui pa dėjo pastatyti kultūros na komisaras
kada mes aptariame savo nuveiktus darbus, numatome gaires ateičiai. Statybos bū rių aktyvistai Komjaunimo dieną pasitinka pakiliai — vasarą atlikta darbų daugiau kaip už pusantro milijono rublių. Iš darbo vietų plau kia vien padėkos. Ypač ge rai vertinamas fizikų, teisi ninkų, matematikų, pramo nės ekonomikos fakulteto studentų darbas. Šiandieną dėkojame didžiuliam būriui studentų, kurie pasiskirstė Į 44 būrius, triūsė statybose, padėjo kolūkiečiams nuimti derlių. EKFF studentės dir bo traukinių palydovėmis, būsimiejl medikai — sanita rais. Per 300 studentų buvo išvyką už respublikos ribų — darbavosi Jakutijos ATSR, Smolensko srityje, Stavropo. lio krašte. Atsiliepiame Į Tartu universiteto rektorato ir Į komjaunimo komiteto prašymą padėti pasiruošti 350 metų jubiliejui — j pa galbą išvyko 50 žmonių bū rys.
Šalies jubiliejui Medicinos fakulteto Uivienos katedros kolektvvas šių metu rugsėio mėn. organizavo HIGIENINIUS SKAITYMUS, skirtus TSRS ir TSRS Sanitarinės - peidemiologinės tarnybos 60čiui paminėti, kuriuose dalyvavo ir MF VI kurso higienos, sanitarijos. epidemiologiios specialvbės studentai. Užsiėmimai vyko kiekviena penktadieni. Iš viso pagal iš anksto suderinta nroblemini-tematini Diana, vadovauiantis sąjungos ir mūsų respublikos medžiaga. buvo išnagrinėtos šios temos: 1) Sanita. riios-higienos kadru r-uoŠimas ir tobulinimas TSKP XXVI suvažiavimo ir kitu nutarimu šviesoje; 2) Valstybinės sanitarinės priežiūros 60-čio raidos apžvalga; 3) Apie pasiekimus ir uždavinius kaimo gvventoiu sveikatos apsaugoje ir sanitarinės kultūros problema; 4) Bendrosios ir komunalinės higienos, kaip mokslo ir praktinės disciplinos. pasiekimai ir nauji uždaviniai; 5) Darbo higienos ir profesinės Data.
lopiios vaidmuo darbo sąlygoms gerinti ir servamumui mažinti; 6) Apie gvventoiu sanitarinio švietimo ir higieninio mokvmo efektyvumo tobuli. nimą; 7) Profesinio žurnalo „Gigiena i sanitarija" 60-čio apžvalga ir 8) Apie sanitarinės tarnybos uždavinius išvvstvto socializmo sąlygose. Tu temų skaitovai — pranešėjai buvo atskiru higienos šakų dėstvtoiai ir docentai J. Ašmenskas. A. Baubinas. G. Bekiševas. A. Bitė. Š. Kučingis, J. Maskeliūnas. G Šurkienė... Kai kurias temas apibendrino ir pasidalino savo prisiminimais apie atskiru higienos šakų būkle bei raida buržuazinėie ir tarybinėje Lietuvoie prof. V. Kviklys. Be to. Universiteto Medicinos fakulteto dėstvtoiai higienistai ir sveikatos apsaugos organizatoriai paruošė 12-kos temu paskaitų konspektus „Žmogus ir io higieninė aplinka", kuriuos išleidžia LTSR „Žinijos“ draugija, leidiniu serijoje — pagalbon lektoriui. Mūsų inf.
SVARSTOME PROBLEMĄ
AR PAJĖGSIU GERIAU DIRBTI Kas nori geriau gyventi, turi daugiau ir geriau dirbti. Šie L. Brežnevo pasakyti žo džiai TSKP XXVI suvažiavime ypač aktualūs kiekvienam aukštosios mokyklos studen tui ar technikumo moksleiviui, kuriam gali tekti dirbti res publikos įmonėse, įstaigose, organizacijose ir žinybose. Nes norint liaudies ūkyje iš vengti tiekimo sutrikimų, ku rie tiesiog dezorganizuoja įmonių darbą, reikės geriau dirbti. Tai reiškia, kad in tensyvios ekonomikos vysty mosi sąlygomis būsimiems ma terialinio aprūpinimo specia lybės absolventams teks nu statinėti kuo realiausius po reikius medžiagoms, žaliavoms ir įrengimams, geriau taupyti visų rūšių materialinius ištek lius ir energiją, kompleksiškiau perdirbti žaliavas su mažomis atliekomis ir be at liekų, visokeriopai mažinti transportuojamos ir laikomos produkcijos nuostolius ir su tvarkyti jos nuostolių norma vimą, daugiau keisti defici tinių rūšių produkciją į ma žiau deficitinę Ir ekonomiškesnę bei pan. Dabartiniu metu šių uždavinių realizavi mo kontrolė yra pavesta ne seniai susikūrusiai TSRS Mi nistrų Tarybos tarpžinybinei materialinių išteklių ekono mijos ir racionalaus naudoji mo komisijai. Į šios komisijos
sudėtį be kitų valstybinių ko mitetų ir žinybų įeina ir TSRS valstybinio materialinio tech ninio tiekimo komiteto vado vaujantys darbuotojai. Kaip rodo praktika, mate rialinių išteklių ir darbo są naudų lygį liaudies ūkyje daug lemia geri ūkininkavimo metodai. Todėl tie absolven tai, kuriems teks dirbti TSRS valstybinio materialinio tech ninio tiekimo komiteto teri toriniuose tiekimo organuose turės šeimininkiškai tvarkyti laikomas materialines verty bes, jų kokybę, krovinių iš dėstymą, komplektavimą, mar kiravimą sandėliavimo ir pri ėmimo bei išdavimo zonose, efektyviau naudoti plotus ir tūrius, kelti vartotojams tei kiamų gamybinio pobūdžio paslaugų kokybę, taikyti tik pažangiausias medžiagų su naudojimo normas gamybos apimtims, nustatyti ir poreikių apskaičiavimo metodus. Geri šeimininkavimo metodai, kaip bazių ir sandėlių vidinė ūkiskaita ir pagrindiniai jos or ganizavimo principai, būtent, operatyvinis savarankiškumas, darbuotojų materialinis su interesuotumas, materialinė atsakomybė ir kontrolė rub liu turi nulemti ir informaci jos tikroviškumą apie natū rinius numerius, mato viene tus, padėti gerinti prekių apskaitoje dalyvaujančių as-
menų materialinį atsakingumą ir juos kontroliuoti, efekty viau naudoti skaičiavimo cen truose esančią elektroninę skaičiavimo techniką, kuri skirta apdoroti pirminiams prekių apskaitos dokumen tams, pagaliau, daugiau plėtoti tiesioginius ilgalaikius ryšius pagal ūkines sutartis su gau namos produkcijos tiekėjais, vykdyti didmeninę prekybą per teritorinių tiekimo komi teto bazės sandėlius ir par duotuves. Busimiesiems absolventams teks nemažai įdėti jėgų, kad sėkmingai būtų įgyvendintas praktikoje 1979 m. vyriausy bės nutarimas „Dėl ūkio me. chanizmo tolesnio tobulinimo", kad būtų geriau subalansuo ti tiekimo planai su pateikto mis paraiškomis žaliavoms, medžiagoms ir įrengimams, ekonomiškiau ir geriau dirbti, kad būtų užtikrinti didžiausi darbo našumo kėlimo ir me džiagų ekonomijos rezervai. Kad sėkmingai tai įgyvendin tų, busimieji absolventai turės parodyti nemažai iniciatyvos, organizuotumo, nepaskęsti smulkmenose, o nuolat už čiuopti savo dienotvarkėje pačius aktualiausius mate rialinio techninio aprūpinimo ir planavimo klausimus, gerai vykdyti savo pareigas: inžinierių-ekonomistų, tiekimo agentų, tiekimo ekspeditorių,
konsultantų — tiekėjų ir pan. Ypač didelės galimybės ge riau dirbti šioje profesijoje atsiveria itin fiziškai svei kiems jaunuoliams ir jaunuo lėms, kurie gali važinėti į komandiruotes net į tolimiau sius šalies miestus, judriems, neindefirentiškiems, kuriais galima pasikliauti visuomet ir visose sudėtingose materiali nio aprūpinimo situacijose, kuriems galima patikėti įmo nės cechų, darbo barų (pada linių) aprūpinimą metalais, instrumentais, plastmase ir ki tomis medžiagomis. Šioje profesijoje, norint ge riau dirbti, reikia nuolat kelti savo materialinės atsakomybės laipsnį, pareigingumą, asme ninį suinteresuotumą, vieningą nuomonę įvairiais pasitaikan čiais tiekimo ir aprūpinimo klausimais. Nes visa tai pade da geriau vystyti tiesioginius ilgalaikius ryšius, leidžia laiku įvykdyti produkcijos atkrovimo nustatytus grafikus, tiekė jų vartotojų informacija tam pa tikslesnė centralizuotuose krovinių pervežimuose, efek tyviau naudojamas transpor tas ir pan. Norint geriau dir bti šioje profesijoje reikia kelti ir savo kultūiįngumo laipsni, mokytis dirbti kultū ringai, t. y. sugebėti daly, kiškai, ramiai ir aiškiai, trumpai vesti pokalbį su kli entu vartotoju ar tie kėju, juos kantriai ir dė mesingai išklausyti, mokėti bendrauti su žmonėmis, kad su kitais šios profesijos darhuotojais būtų išlaikyti abiPusiški, draugiški ir dalykiški kontaktai, ekon. kand. G SMALENSKAS
DĖMESIO: Konkursą VU VIRD Taryba skelbia „Geriausio 1982 m. racioną zacinlo pasiūlymo'* KONKURSĄ I. Konkurso tikslas.
Konkurso tikslas suaktyvinti racionalizacinį darbą U; versitete, išaiškinti geriausius racionalizacinius pasjūį mus, populiarinti šiuos pasiūlymus. II. Konkurso pravedimo tvarka. Konkurse gali dalyvauti VU darbuotojai ir studentaiVIRD nariai. . Konkursui pateikiami rac. pasiūlymai, kurie priimti įdiegti VU nuo 1981.11.25. iki 1982.11.25. Norintieji dalyvauti konkurse pristato pareiškimą, kj riame nurodoma: 1) tikslus pateikto rac. pasiūlymo J vadinimas, 2) metai, kuriais pateiktas ir įdiegtas rac. J siūlymas, 3) rac. pažymėjimo numeris. Pareiškimus ko kursui pateikia racionalizatoriai atitinkamu VU padalin VIRD atsakingiems darbuotojams: v. m. b. J. Daugvil (Chemijos f-tas), v. m. b. C. Pavasariui (Fizikos f-tai v. inž. P. Jasioniui (Gamtos ir Medicinos f-tai), v, įj V. Kungiui (Skaičiavimo centras) arba VU VIRD Tarybį nariui doc. T. Jankauskui (Chemijos f-tas, 14 k.) : 1982.12.01. Žiuri konkurso rezultatus suveda iki 1982.12.15. III. Nugalėtojų skatinimas. I vieta — 75 rb. II vieta — 50 rb. III vieta — 25 rb. (trys premijos). Premijos išmokamos iš VU lėšų.
Viena iš aktualiausių šiuo laikinės aukštosios mokyklos problemų yra studentijos ko munistinio auklėjimo optimiJau dešimt dienų visas karalystė. Šiuo metu sode | žavimas, Visapusišku ir har šimtas Istorijos fakulteto auga virš 3000 vienetų au moningu asmenybės vystymu bibliotekininkystės ir biblio galų, vien tik medžiu — suinteresuoti visi pedagogi veikėjai, tarp grafijos specialybės pirma virš 600 veislinių rūšių. VU nio proceso kursių talkininkauja Vilniaus botanikos sodo mokomosios | jų ir ryškiausias auklėjimo AKADEMINĖS GRUPĖS VADOVAS laboratori-1 proceso objektas — kuratorajone Sužionių tarybiniame eksperimentinės K. Balnytė papa-1 rius. Auklėjimo procesas jos vedėja ūkyje. Padedame nuimti ko šakojo, kad jų botanikos la-1 aukštojoje mokykloje šian- dauguma dėstytojų nėra pa reikia laikyti studentų pozi tų poelgius ir jų motyvu pūstų ir burokėlių derlių. Per pirmą susirinkimą pa boratorljos kolektyvas susi-1 dien tampa vis sudėtinges- tenkinti savo darbu studen ciją, t. y. atsižvelgti į jų po 3) pažinti specifines aplink sakyti skaičiai — 21 hekta rašinėja ir bendradarbiauja | nis: jaunėja studentų am tų grupėse. įdomūs šiuo po reikius, norus, problemas. O sąlygas, kurios turėjo įfak problemų yra tam tikro asmenybės bruol ras burokėlių ir 56 hektarai su 400 TSRS bei užsienio ša žius, sudėtingėja auklėjamie- žiūriu yra A. Zarukinos tyri kad tokių patirties formavimui paaštrėjusios mai, kurie rodo, kad tik daug ir kad jų niekas kol ir kopūstų — maža ką tepasa lių botanikos sodų, kolekty-iji uždaviniai aukštųjų mokyklų kas nesprendžia, rodo ir mū 4) atsižvelgti j studento pj kė. Tik išvydę ilgas vagas vai keičiasi informacijomis, I ideologinės kovos fone; di- 46,2% patenkinti sų atlikti tyrimai, 61.4% ap- chinę būseną tuo mef būsimie- darbuotojų yra burokėlių, pamatę bekraš metodine medžiaga, siunčia-1 deja reikalavimai darbo procesu klaustųjų studenfų (apklauso- 5) numatyti auklėjamojo p čius kopūstų laukus, suvokė ma ir gaunama naujų selek- I siems jauniesiems specialis- auklėjamojo me, koks bus brangus poil- cinių augalu sėklų. Vedėja I tams ne tik profesiniame ir rezultatais; 43,3% dėstyto je dalyvavo 1200 Universife- veikto uždavinius ir priemj parodė laišką, ką tik gautą | rengime, bet ir socialiniame- jų požiūris j kuratoriaus dar to įvairių kursų sfudenfų) nes. sis. Nemažiau svarbu kurafori parengime bą yra neigiamas; 10,5% — turi įvairių laisvalaikio pro Greitai bėgo darbo die- iš Italijos. Jame rašoma: I psichologiniame augalo I darbui su kolektyvu, su abejingai žiūri j savo parei blemų, 53,7% — turi akade pasirinkti ir vadovavime fc| . __ nos, o dar greičiau — kas- .. .„prašome atsiųsti dieninės poilsio valandėlės, lot. Dianthus barbasi (viena | žmonėmis. Todėl nesupranta- gas. Kaip taisyklė, tie dėsty minių sunkumų, 48,9% — mą. N. Menšikovos nuom kai po darbo pavargę paval- iš gvazdiko rūšių) sėklas." | mas tas dėmesys, kuris ski- tojai, kurie neigiamai žiūri jaudina įvairios gyvenimiškos ne, yra galimos trys vad žmo vavimo schemos: kuratorių gydavome skanią vakarienę, Tokių laiškų gaunama vos | riamas akademinės grupės į auklėjamąjį darbą akademi problemos, moralinės nėse grupėse, savo funkcijas gaus gyvenimo problemos, aktyvas, kuratorius-kolektyva kuratoriui kaip „ . .pagrindiniam _ paimdavome j rankas knygą ne kasdien. Kaip ir kiekvieną rudenį I auklėjamojo proceso organi- pakeičia arba administravi 42,9% — turi visuomeninės kuratorius - aktyvas - kolą ar mezginj. Ryte sunku kel Sąveikos kuratorid mu, arba smulkia ir įkyria veiklos problemų, 37,7% — tyvas. tis, tačiau šaltas vanduo, VU botanikos sode talkinta-1 zatoriui ir vykdytojui, srovenantis iš krano, išblai- kauja studentai. Virš 30 vai-1 Paskutiniais metais pasiro- globa, arba grupės „stebėji studenfų turi problemų ben aktyvas ir kolektyvas varia vo net didžiausius miega kinų ir merginų jau daugiau I dė nemažai literatūros aukš- mu" iš šalies. Tokio nepasi draujant su priešingos lyties to pasirinkimas priklauso nu konkrečios situacijos akadl kaip 2 savaitės atlieka jvai. | tosios mokyklos pedagogikos tenkinimo priežastys labai lius. minėje grupėje ir uždavinį _____ klausimais, kur yra aptaria- įvairios: kuratorių darbo tiks Rodos, pirmas dienas bu rius darbus: genėja medžius, kuriuos tenka spręsti. Pvl vo be galo sunku, namo va ruošia žemę pavasario auga-1 ma kuratorių darbo patirtis, lų, uždavinių, funkcijų neapi pirmame kurse racionalią žiuodavome tylūs, o dabar, lų sodinimui, grėbsto nuo I pateikiama metodinių nuro- brėžtumas; daug auklėjamųjų sies vadovavimo variant lapus, I <3ymų kaip planuoti, organi- renginių, kurių pravedimą! kai jau nuimta ir nuvalyta medžių nukritusius bus kuratorius — aktyvas 80 tonų burokėlių, nukirsta padeda prižiūrėti retus auea-1 zuoti auklėjamąjį darbą gru- dažniausiai yra formalus, ta kuratorius — kolektyvas, n] I pėįe. Yra ir specialių tyri- čiau reikalauja laiko ir jėgų} ir pakrauta 300 tonų kopūs lūs. dar nėra sutelkto grupl — Mergaitės, šiandien jūs ______ ________ __ I mtJ, .. skirtų ” . kuratorių1 veiklos būtinybė aukoti daug laiką tu, kai artėja tos dienos, kolektyvo ir kuratoriui ten] veiklai, nors kada atsisveikinsim su vai turėsite išrinkti iš žemės gė- I problemoms. Tačiau ir šian- auklėjamajai pagrindinis vaidmuo planui šingais šeimininkais, važiuo lių gumbelius ir sunešti j I dien susiduriame su para- dėstytojų apkrovimas ir taip jant ir organizuojafn auklėji fakultetų kom sim namo, po darbo grįžta šiltnamius, — duoda užduoti I doksajiu atveju: jei klasės yra didelis; mąjį darbą. Šiomis vadovai sodo darbuotoja, agronome I vadovas, kuris turi pedago- jaunimo ir visuomeninių or me dainuodami. mo schemomis naudojami naudojasi ganizacijų pasyvumas, ska Grįšime perai pailsėję, pa V. Zinkevičienė. — O vaiki- I gini išsilavinimą, esant konfliktinėms situal didesnę kuratorių žine kurso draugus, susi nai iš to paties fakulteto tu-|gausia ir gerai parengta me- tinantis asmenimis, 33,6% — iškyla joms grupėje, sprendžia] globą, o tai varžo studentų rite paruošti žeme būsimam I fodine literatūra, tai aukštodraugavę — to, turbūt, įvairūs sunkumai bendraujant sudėtingas auklėjimo probl] kuratorius, savarankiškumą ir iniciatyvą. mums, pirmakursiams ir la rožynui.___________________ įstos mokyklos mas, kurių kolektyvas sav| Ir netrukus istorijos fakul- I dažniausiai neturintis speciaKokios yra pagrindinės ku su dėstytojais. biausiai reikėjo. Nuo to, kiek auklėjamasis rankiškai išspręsti yra nep| teto I kurso studentės V. liaus pedagoginio pasirengi- ratoriaus darbo kryptys! atitinka studenfų jėgus. Galime išskirti 6 tokias procesas A=ta KAZAKEVIČIŪTE, Paliulytė, I. Mažulytė ir R. I mo ir dirbantis su daug suVisais kitais atvejais vi lūkesčius, poreikius, proble kryptis: 1) akademinės gru Vikonytė, padedant sodo I dėtingesne auklėjamąja asIF biblintekininkvstės Ir mas priklauso ir poveikis raujanfi vadovavimo fornl pės ir atskirų studenfų paži sisteminio vaistinio skyriaus I menybe, naudojasi mefodibiblioorafiios snec. turėtų būti kuratorius — a| asmenybės formavimuisi. I k. studentė vyr. laborantei J. Masiukie-1n'a's nurodymais, kurie dau- nimas ir tyrimas; 2) komunis Kuratoriaus darbo formas tyvas — kolektyvas, pal i auklėjimo uždavinių nei, kimba j darbą. Į geliu atveju yra nutolę nuo tinio 3) kolektyvo galima skirstyti j kolektyvi kant didelę sprendimo PI Neatsilieka ir vaikinai. I realta akademinės grupės realizavimas; formavimas glaudžiai bend nes, grupines ir individua ėmimo laisvę aktyvui ir k] Gamtos fakulteto geologijos I poreikių. specialybės III kurso stu-1 Nagrinėjant aukštųjų mo- radarbiaujant su komjaunimo lias. Ypač svarbus yrr indi lekfyvui. Taip pabandėme trumpi dentas J. Bitinas atlieka pai-lkvldų patirtį, pastebima tam organizacija; 4) individualus vidualaus priėjimo principas, auklėjamąjį apžvelgti kai kuriuos pe^l Šimet ruduo itin gražus. ko sanitaro funkcijas — ge- I f'krų prieštaravimų tarp išau- darbas su studentais; 5) stu optimizuojant nudžiūvusias medžių I Pusių kuratoriaus veiklos dentų savarankiško darbo or darbą aukštojoje mokykloje, goginius reikalavimus, keli Spalio vidurys, o dienos — nėia neįgyvendinus visa mus akademinės grupės kj so-I funkcijų ganizavimas; 6) ryšiai su kurio šiltos, saulėtos. Daugelis me- šakas. 7,5 ha _ botanikos _____ ,__ ___ .. ir objektyvių . . . galimy_ , priemonių, įtakų, ratoriui, manydami, k! džiu vos parudavę, pagelto- do plote yra kur pasireikšti | bių jas realizuoti, tarp būti- dėstytojais, dirbančiais aka auklėjimo jnybės moksliškai vadovauti deminėje grupėje, kurie tu poveikių sistema gali nuslys kiekvienas auklėjimo aktl navę, paraudę. Žydi šalnų talkininkams. originali Ir taip kasdien studentai I studentų auklėjamajam dar rėtų padėti realizuoti komu ti paviršiumi, nepaliesdama yra individualus, nepakąstos gėlės, džiugindasavo charakteriu, turiniu I esminių vidinių auklėjamosios nistinio auklėiimo uždavi kiusia mokomajame eksoeri-1 bui ' r nepakankamo akademos visu akis. Žaliuoja Dirbdami I minių grupių vadovų peda- nius ir tuo pačiu išgyvendin asmenybės pusių. Individua forma. Svarbų vaidmenį I įvairiausi dekoratyviniai mentiniame sode. iiė susipažista su botanikos I godinio meistriškumo. Šių ti įsitvirtinusią nuomonę, kad laus priėjimo principas rei vaidina dėstytojo kūrybiški! krūmai ir dauguma medžių. išsprendimas dėstytojai tik moko, o kura kalauja: 1) visapusiškai pa mas ir asmeninės savybės. I Visu savo grožiu spindi sodu, tuo Pačiu praturtinda- I prieštaravimų Birutė POClOTJ žinti asmenybę, jos amžiaus I 'r turėtų padėti efektyvinti toriai — auklėja. ir VU botanikos sodo moko mi savo žinias. individualias savybes; Pedagogikos katedrl Planuojant auklėjamąjį Jir j auklėjamąjį darbą akademimoji eksperimentinė labora ajšstent| ■ išsiaiškinti tipiškus sfudenA. JUOZAPAITIS nėję grupėje, o kol kas darbą grupėje išeities tašku 2) torija — visokiausių augalų
RUDENS TALKOS
Tęsiame pokalbį. Grupės kuratorius: kolega ar auklė?
FOTOPANORAMA
Š{ kartą spausdiname loto konkursui pateiktus Istoriios ir Teisės fakultetų studentų darbus. K. Taločkos nuotrau kos „Studentė", „Išvykstame",
Yra miestų, kurie patys sugeba daug ką papasakoti atvykusiajam. Toks mums buvo Tartu miestas. Tik išlipę iš trauki nio, pamatėme rūpestingai sutvarkytus gėlynus, jaukias ir tvarkingas gatves. Ir visa tai — studentų nuopelnas. Nustebome ir apsidžiaugė me, kad mūsų labai laukė. Ir sutiko kaip tikriausius darbininkiškos profesijos at stovus. Greitai sudaromi mū sų — būsimųjų statybininkų — sąrašai. Kadangi mūsų bu vo daug, net 60, suskirstė j 10 ir mažesnes žmonių gru peles. Daug kas pavydėjo 9 merginų, dažytojų, brigadai. Patikėjo joms ne šiaip sau namelj, o didžiulį, 1907 m. statytą namą dažyti. 5iandien jis yra Estijos TSR architek tūros paminklas. Iš pradžių ir darbo drabu žiai buvo nemieli, ir teptu kas slysdavo iš rankų, ir ran ka greitai pavargdavo. Buvo Įvairiausių problemų, kol tiesiog įsikalėme į galvą, kaip vieną ar kitą namo pu sę dažyti, kaip pasiekti aukš čiausiai esančią sieną. Nejutome, kaip pradėjome vikriai laipioti darb’ninkų sukaltais pastoliais iš vieno aukšto į kitą, jau žinojom, kokio kiekio dažų reikia vie nai ar kitai sienai. Po savai tės pamatėme, kad kruopš-
KONKURSUI „Trečiasis semestras"
Darbais paženklinta čiau mokame spalvinti orna mentus. Jau maloniau šypso josi mūsų darbų meistras. XXX Baigėsi pirmoji darbo sa vaitė. Savaitgalį talkininkavo me kaime. Vaikinai dirbo prie šieno darbų, merginos ravėjo daržus. Šilta ir gied ra liepos diena maloniai ženklino visus — rausvino veidus ir kūno odą, suteikda ma daugiau stiprybės vasa ros darbuose. Baigę darbus, prausdavomės kaimiškoje pirtyje... „Kokia puiki proga pasi taikė pamatyti Estijos kai mą", — grįžus pasakė me dikė Rasa. Vaka-ais linksmai klegėdavo mūsų draugai iš Leningra do, Maskvos, Novosibirsko universitetų. Sulaukėme stu dentų iš Leningrado Dailės akademijos, Novosibirsko In žinerinio mašinų statybos in stituto. „Kokio smagaus būre lio talkininkų sulaukėme," — džiaugėsi miesto gyventojai. Taigi vakarai — mūsų. Vi sų poilsiui ir smagumui — studentiškos diskotekos. Kie
kvieną sekmadienį būriai ruošdavo savo miesto die nas. Labiausiai pavykusi bu vo Vilniaus diena. Ji pelnė ne tik didžiausią pripažini mą, bet ir žiūrovų dėmesį. Visiems patiko Novosibirsko būrys. Politinės dainos konkurse Vilniaus universiteto „Fortū nai" ir Novosibirsko SSB ati teko pirmosios vietos. Šau niai pasirodėme ir spartakia doje, pelnę 1-ąją vietą. Po darbo tuoj skubėdavo me pasivaikščioti po miestą. — Juk tokios progos susi pažinti su Tartu, kokią turi me dabar, nebus niekad gy venime, — sakydavo medikė Jūratė. įdomus Tartu miestas savo architektūra. Čia galima pa matyti visus klasicizmo sti liaus etapus. Gražiausi 18 a. ir 19 a. klasicizmo pastatai, išlikę miesto centre, Rotušės aikštėje. Atjaunėjo šią vasarą cent rinė miesto dalis. Tai lenin gradiečių studentų darbo dėka. Buvo klojamas naujas šaligatvis, tvarkoma aikštė.
PIRMAKURSIUI
BIBLIOTEKA
Viršuje — V. Sendrausko „Laukuose ,
apačioje — R. Dilio „Liną sunku pavyti“.
Kaip studentai, istoie i Universitetą. susipažįsta su Universiteto Moksline biblioteka? Ar daug suži no apie aibe paslaugu, ku rias vali Biblioteka suteik ti? Juk rašome kursinius, diplominius darbus, re feratus, pranešimus. No rint apie tai sužinoti, rei kėtų paklausti pačiu stu dentu. bet. deja, kartas nuo karto dar išgirstame, kad žino labai mažai, ir kad tūlas studentas pasi tenkina tuo. kad žino tik savo i o fakulteto bibliote ka. Šiuos ir kitus klausi mus aptarsime su VU Mokslinės bibliotekos di rektoriaus pavaduotoja B. Butkevičiene: — Kaip supažindinami pirmakursiai su Mokslinės Bibliotekos darbu? — Kiekviena rudeni rengiame Atviru duru die nas. Apie ias skelbimus ir šiemet galėjote matvti fakultetu skelbimu lentose. Taip būna kiekviena rugsėii. o iei pirmakursiai iš važiavę i talkas — spalv. Parenkame pačius kvali fikuočiausius mūsų žmo nes. kad atsakvtu i kiek viena studento klausima. Tačiau ne paslaptis, kad dažnai studentai ir neansilanko tokiose dienose. Dėl to dažniausiai kalti nerūpestingi kuratoriai, nes iie savo kursus turi užregistruoti. Bet ir stu dentai galėtu būti inicia tyvesni. Be to. savo noru rengiame ekskursijas do Universitetą visiems no rintiems. Per pusantros valandos ekskursija ap lankome ir pagrindines bibliotekos sales, kurias visi norėtu pamatyti (Do nelaičio. Mažvydo). — Kaip pratinate stu dentus prie gražaus elge sio su knyga? — O darome viską, ka galime. Paaiškėius. kas istoio. skiriama 10 žmo nių grupė, skaitytojo bi lietams išrašinėti. Vėliau
skaitytojo bilietai perduo dami i fakultetu skaityk las. o ten. prieš įteikiant bilietus, garsiai perskaito mos naudojimosi biblio teka taisyklės ir aiškiai parodoma. kur kas vra. Studentai dažnai per to kius instruktažus tik palinkčioia galva. Gal todėl paskui ir turime imtis to kiu priemonių, kaip skai tytojo teisiu atėmimas vi sam laikui. Bet vargu ar tai galime vadinti pratini mu prie gražaus elgesio. Parengėme ir parodas prie Bendrosios skaityklos duru. eksponuojančias ..nuniokotas" 'knygas... — O kokia vra moksli nės bibliotekos struktūra? — Svarbiausia dalis vra fakultetu bibliotekos O antra — Mokslinės biblio tekos dalis, esanti centri niuose rūmuose. Iš viso bibliotekoje dirba 230 žmonių, vra 28 skyriai. Da lis skvriu ruošia knyga naudojimui Paskui — saugykla. Joje — 4 mili. ionai knygų, Svarbus komplektavimo skvrius, komplektavimo sistema — mūsų pačiu sukurta, Dėstytojai patys nurodo vadovėliu kieki. Kas gi kitas, iei ne iie. gali tai geriausiai padaryti. O studentams nepaprastai naudingi vra Periodikos, Laikraščiu ir žurnalu straipsniu. Bibliografinis, informaciniu leidiniu skvriai. spec. fondas. Visu tuo su specialiu leidimu galima naudotis. Bet ar dėl nežinoiimo. ar dėl kitu priežasčių naudojasi mažai. Gal kiek dažniau čia sutinkame SMD būre liu narius, istorikus. Tu rime ir garsu restauravimo skvriu. anie kuri buvo iau labai daug rašyta. Jie kone vienintelis TSRS, dar toks vra Tartu Univer sitete. bet mūsiškis di desnis. jame dirba 35 žmonės. Studentams darome laik raščiu straipsniu kopijas.
Kiek tolėliau — senasis Uni versitetas. Didingas, dar da žais tebekvepiantis klasiciz mo stiliaus pastatas. Ilgam prisiminsime Universiteto mokslinės bibliotekos skai tyklas, viduje esančią kavi nę. Sako, kad laisvalaikiu tai pati mėgiamiausia TU stu dentų vieta. Laisvomis sekmadienio po pietėmis klaidžiojome oo Universiteto Botanikos so dą. Žiemą vasarą čia žaliuo ja subtropikų augalai, žydi gėlės. XXX
Visi labai laukėme Estijos TSR SSB sąskrydžio. Lenin grado, Novosibirsko ir „For tūnos" (VU) būriai buvo pa kviesti jame dalyvauti. Tai labiausiai laukiama Estijos studentų šventė. Sąskrydis vyko 3 dienas. Turėjome progos pasiklausifi rok ansamblių koncertų, iš girsti estų liaudies dainų ir šokių. Svečiai ilgai prisimins estų diskoteką po atviru dangumi. Mes jiems dėkingi už nuotaikingą muziką, sma gų šokį.
XXX O jei jums bus proga ka da nors nuvažiuoti į Estiją — būtinai važiuokite. Tikrai nesigailėsite! Aldona SlLALYTĖ
iei iie pageidauja skaitvti namie. Dar vra informaci nės tarnybos, Lituanikos ir Lituanistikos skvrius, kurie surenka •'ūska, l.as rašoma apie Lietuva pa saulyje ir siunčia i Knvgu rūmus. Juose, remiantis šia medžiaga, rašomas Litua nistikos metraštis. L tai dėl plačiu Bibliotekos ry šiu. . . Be to. vra Rezervi nio fondo skvrius. kuria me laikomi morališkai pasenę vadovėliai — apie 70 000, įdomiausias turbūt Knygos meno skvrius... — Na. o kodėl trūksta knvgu bibliotekose? — Trūksta ne knvgu. o tvarkingumo... Kitaip knvgu turėtume pakanka mai. .. Juk vadovėliu užsakome kiek reikia, o visu kitu knvgu lietuviu kalba 4 egzempliorius, ru su kalba 2 egzempliorius, o užsienio kalba — 1 egzempliorių. Taip daro me todėl, kad mūsų pa taluos nėra beribės. Bet kiekvienais metais pa metame po 400 vadovėlių, o iu gauti iau nėra iš kur. Visaip mokome tvarkos ..išsiblaškiusius" studen tus. Jie taip pat čia pri daro daug žalos, nes ne karta užmiršta laiku gra žinti knyga Bandėme su rašyti eile — vienam gra žinus. knyga tenka kitam, bandėme vienus skolinin kus siusti ieškoti kitu. Visko galvojome... Da bar vra nusistovėjusi tokia tvarka — nusižengus tai syklėms. tam tikra valan dų skaičių tenka gilinti bibliografines žinias bib liotekoje. Padirbėję bib liotekoje. gal studentai ka nors suprastu! — O iei iie galvotu ne vien tik aoie save, viskas būtu taip paprasta.. . Bet kiekvienas stropus stu dentas galėtu gauti ir paskutini ii egzempliorių, kuris būtinai turi būti bibliotekose, bet iki pirmo pareikalavimo. — Vienintelė knvga, kurios neišduočiau rimtam studentui — Mažvvdo ..Ka tekizmas" — Ačiū už pokalbi. Kalbėtos! S. URBONĄVlClUTĖ
tarybų Šalies universitetai
KLESTĖJIMO, BRANDOS ISTORIJA Prieš metus Minsko valstybinis Lenino univer sitetas šventė savo šešias dešimtmeti. įkurtas pirmai siais tarvbu valdžios me tais Komunistu ūartiios rū pesčiu universitetas tapo svarbiausiu Baltarusijos ta rvbu socialistinės resoublikoc kultūros židiniu, inešė didžiuli indėli i kul tūrine revoliuciia. Per šešiasdešimt metu šios aukštosios mokyklos baigimo diplomus gavo 60 tūkstančiu aukštos kva lifikacijos specialistu, ver tu savo epochos. Tarp buvusiu, u universiteto auk lėtiniu — penki Tarvbu Sąjungos, devvni Socialis tinio Darbo Didvyriai, de šimt Lenino premijos lau reatu. daugiau kaip du šimtai nusipelniusiu pIobotoiu. per šimtą Valsty binės ir Lenino komjauni mo premijos laureatu. Su universitetu susite tokie garsūs baltarusiu rašvtoiai. kaip Jokūbas Kolasas, Kondratas Krapiva. Ivanas Meležas ir daug kitu. Svarbia vieta universi teto istorijoje užima moks lininkai: Lenino premijos laureatas. TSRS Mokslu
Sveikas,
akademijos akademikas L. Arcimovičius, akademikas M. Barisevičius, BTSR Mokslu akademijos aka demikas V. Platonovas, chemijos mokslu daktarė V. Brežnevą ir daug kitu, savo darbu prisidėjusiu nriė respublikos, šalies mokslo pasiekimu. Šiuo metu universitete mokosi per 18 tūkstančių studentu. Dvylikoje fa kultetu ruošiami 17 spe cialybių ir 74 specializa cijų specialistai. Veikia 105 katedros, kuriose dir ba 145 mokslų daktarai, profesoriai. 47 TSRS ir BTSR Mokslu akademijų nariainkoresnondentai. per 900 docentų. 40 Lenino ir Valstvbinės premijos lau reatu. Jaunieji turi iš ko pasisemti žinių, patyrimo, įgūdžiu. Svarbiausias universite to uždavinys — ruošti ge rus kadrus ne tik pačiam universitetui, bet ir kitoms aukštosioms mokvkloms.
kolega!
mokslo-tiriamiesiems cent rams. Ypač didelis dė mesys skiriamas visuomeniniu-oolitiniu mokslu, matematikos, fizikos, che mijos. biologijos moky mui. Labai rūpinamasi studentu moksline veikla. Net 73% besimokančiųjų užsiiminėja mokslo-tiriamuoiu darbu, tam gali naudotis turtingomis, mo derniai įrengtomis labora torijomis. Ju darbui va dovauja talentingi moks lininkai. Darbas SMD ne vienam tampa tolimesnio mokslinio darbo pradžia, kuris iau tęsiamas po bai gimo. Šiuo metu universi tete mokosi per 600 aspi rantu. vien 1981 metais disertacijas apgvnė 100. Tokio skaičiaus dar nėra buvę. Minsko universitetą bū tu galima pavadinti inter nacionaliniu. Čia mokosi per 800 studentu iš 60 už sienio šalių — Europos, Azijos. Afrikos. Lotynu
Amerikos. Per du de šimtmečius aukšta i a mo kykla baigė 4,5 tūkstančio užsieniečiu. 60-j u apgynė kandidatines disertacijas. Studentams sudarytos są lygos ne tik mokytis .bet ir turiningai ilsėtis. Uni versitetas garsėja savo sportininkais. Olimpiniu žaidynių dalyviais, šalies ir pasaulio čempionais. Visoje šalvie vra žino mas liaudies šokiu ansamb. lis „Križanka". tarp stu dentu populiarus liaudies teatras, pantomimos studi ja. liaudies dainų ansamb lis, pučiamuiu orkestras, choras. Kiekvienais metais ge rėja ir studentu buities są lygos. Architektu nlanuo. se — naujas universiteto miestelis. kuris šliesis prie Lenino prospekto. Jame isikurs Mechanikosmatematikos. Taikomosios matematikos. Geografijos fakultetu korpusai, bib lioteka. du 1200 vietų bendrabučiai. Ten pat bus pastatyta 500 vietų valgykla, stadionas, leng vosios atletikos maniežas, sporto aikštelės, plauky mo baseinas. Bus re konstruojami seni pasta tai. . . .Šešiasdešimt metu — nedidelis laiko tarnas. Bet Minsko universitetui jie tano ištisa kūrimosi, kles tėjimo. brandos istorija. Parengė Vaiva Mileikaitė
TRUMPAI
Nors ruduo ir įpusėjo, nerijoje“ džiaugėsi šau tačiau studentiška vasara niu darbu Kupiškio rajo vis dar „karaliauja" dau no Šimoniu kolūkyje: gelio prisiminimuose. Apie „.. .normas ivvkdvdavom. tai liudija ir aukštųjų mo- o kartais net dvigubai ias kvklu laikraščiuose publi viršvdavom. Iš viso nukakuojami rašiniai — be sėm 28 ha bulvių, nuraš veik kiekviename nume kėme visus kolūkio sodo ryje įspūdžiais ir prisi obuolius". minimais dalijasi SSB Tačiau studentui vis nariai, orakti'kantai... Štai dėlto svarbiausia — moks spalio 8 d. „Inžinerija" las. Apie tai ir rašo P. išspausdino J. Ragelvtės •Stumbrys rašinyje „Geras ir G. Ciučiurkos nuotrau mokymasis — mūsų pir komis iliustruota oasako- maeilė pareiga" („Gyvu iima apie Architektūros lininkystės Specialistas", N. Šerkšnaitė fakulteto studentu urba Nr 28.), nistine praktika Tbilisyje; straipsnyje „Apie pirmū spalio 1 ir 15 d d. „Gyvu nus ir... atsilikėlius" lininkystės specialiste" su („Žemės ūkio specialis rubrika ..Trečiojo semest tas", Nr. 30.). ro aidai" publikuojami Spalio mėnesio aukš iliustruoti rašiniai anie tųjų mokyklų laikraščiai LVA SSB „Granitas-82", atspindi ir kitas studentu „Ruta-82", „Optimistas- aktualijas — rašoma anie -82". visuomenine oolitine nrakRuduo taip pat palieka tika. anie studentu kultū savo pėdsaką studentu ra. ataskaitas ir rinkimus gyvenime. VISI pirmakur komjaunimo grunėse. siai J. Muntrimaitė ir G. B. SUTRIKAITE Šernius spalio 8 d. „Inži-
Trisdešimt trys Teisės fakulteto studentai talki no Širvintų rajono Bartkušklo tarybinio ūkio žemdirbiams. Dirbome kopūstu lauke, padėjome nuimti burokė lius. Palankus oras, jaunat viškas ryžtas leido užpla nuotus darbus atlikti
anksčiau laiko. Po darbo buvo rengia mos diskotekos, organi zuojami susitikimai su vietos jaunimu. I auditorijas grįžome pailsėję, sutvirtėję, pasi ryžę naujomis jėgomis kibti i mokslus. R. DILYS
LINKS**©>• O: ftUPlTOlUJĄ FENOMENAS; 38—2 Pamačiau aš ii netikėtai. Šlrdi nudiegė malonus ne rimas: nejaugi tai Jis? Ap šepusiu provincijos resto ranėlio - užkandinės sie nų fone ils išsiskyrė santūria, net klek oria laikysena. Abejingai jis žiūrėjo kažkur pro langa tarsi negirdėdamas ir nematydamas šalia sėdin čiųjų. Tačiau staiga viskas pasikeitė: jo veidą užliejo
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI MF
sveikas raudonis, akyse suspindo gyvenimo džlaug. smas ir viltis, o pastalėn nulėkė drebančių rankų nenulaikomas šaukštas. Taip ir buvo: su gausiai valgiais apkrautu padėklu prie io stalelio artėjo pa davėja. Mano abejonės pamažu sklaidėsi: tai galė jo būti Jis... Vėlesni ivykiai pranoko mano lū kesčius: aš dar spėjau pa-
Įfalbunai
J. Petrusevičiūtė I k., KVIEČIA MOKSLININKŲ RŪMAI —
G. Starkus II k.
Fil F
Variacija tema „Ruduo talkose". V. Gudo, i piešinys.
D. Sarūnaitė II k.,
29 d. (penktadieni) 19 vai. rūmų klube V. Mokslininku „Po Zodiaku" susitikimas su Kniūkšta II k., R. Šniurevi- LTSR architektų sąjungos valdybos pirmininko pav. G. čiūtė IV k. BARAVYKU. Pokalbio tema: EKFF A. Kučiauskas I k., „Ateities Vilnius" (Jaunųjų G. Kurkuzinskas II k., V. mokslininkų klubo „Po Zo diaku" renginys). Dauglalo II k. 30 d. (šeštadieni) 18 vai. TF R. Vitkevičiūtė II k. Leningrado miesto moksli
D.
Baronaitė
II
k.,
Vincas Žilėnas
Šių metų spalio 24 dieną mirė LTSR nusipelnęs kultu, ros veikėjas, Mokslo muzie jaus direktorius, respubliki nės reikšmės personalinis pensininkas, istorikas Vin cas Žilėnas. Vincas Žilėnas gimė 1907 m. gruodžio 31 d. Vaišniūnų kaime (dabartinis Ignalinos rajonas). Visas velionio ayvenimas susijęs su Vilniumi. 1930 m. baigęs Vilniaus Vy. tauto Didžiojo gimnaziją,
1930 — 36 m. studijavo is ją Vilniaus universi 1935-1939 m. „Vilniaus džio“ vyriausiasis reda rius. 1938-1939 m. _ dalus „Lietuvos žinių“ respondentas Lenkijoje, ■ —40 m. — „Lietuvos ti atstovas Vilniuje. 1940 m. dirbo „Lietūkio“ Vj|n skyriuje, 1944 — 46 m. g tybinėje plano komisijoia Nuo 1947 metų V. žiu savo gyvenimą susiejo Lietuvos muziejininkyste. buvo vienas iš LTSR |s jos ir etnoqrafijos m; jaus steigėjų ir ilgameti direktorius (1947 — 1973) Nuo 1972 metų Vincas lėnas dirbo Vilniaus uni siteto Mokslo muziejaus rektoriumi. Už aktyvią muziejinę mokslinę veiklą 1965 m. buvo suteiktas LTSR r pelniusio kultūros ve, vardas, lis buvo apdov tas medaliais, garbės tais. Netekome įžymaus mu; ninko, nepakeičiamo d; vadovo, žmogaus — qy„ mą pašventusio Lieti kultūros vertybių rink ir išsaugojimui.
Mokslo muzie darbuo
Replika —'—'— ----- - ---- -------------- - '—'
TAI BENT SKAITO! Kiek laiko prireikia perskaityti knygai? Sakykim, nuotykių ar kriminalini romanų kartais sukramtom per nakti. kitokio turinio knygas skaitom kelias dienas, pasitaiko — ilgiau. Tačiau kokio storumo turi būt knyga, jeigu ii skaitoma metus, dvejus? Labai storu knygų, kaip žinom, mūsų Universiteto Mokslinės bibliotekos fonduose vra ne tiek daug. tačiau pasitaiko skaitytojų. kurie ir plonyte knyga visus metus, negrąžino knygos nustatytu terminu t biblioteka. Tarp tokių skaitytojų yra IF žurnalistikos spec. studentai ŽVI-
LAITYTĖ Odeta ir. L CIUS Arminas, visas rvs Teisės fakulteto dentų: BITYTE Audri BUCYS Rimvydas, N ŠYS Saulius. KVEDAl Virgilijus, FilF stude KREIZAITE Rimantė, RIPTAS Gintautas. I. — MALINAUSKAI 11 llUr ZINKEVIČIUS A ras, PEF — ŽIBA1T Jolanta ir RAMAMS KAS Romas, MF — MINSKAS Arvydas ir — VITKEVIČIUS raundas, Reikia tikėti, kad kultetuose atsiras kam raginti šiuos „lėtus" s tvtoius.
stebėti, kaip aistringai ir su įkvėpimu jis panardi no šaukštą i barštelius su kiaulės ausytėmis, o at sitokėjau tik tada, kai, bai gęs antraia porciia. iis su meile ir kruopščiai baigė aplaižyti šaukštą. Visas įsi tempiau, tačiau raminau si: „Kantrybės, Kristenciiau, ir dar karta — kant rybės". Vėliau vaizdai keitėsi lyg nebylaus kino ekrane — neprireikė ir keletos minučių, o šalia io išaugo piramidė tuščiu lėkščių ir lėkšteliu: dvi porcijos plokštainio su gražiai paskrudintais spir gučiais ir žemaitišku pada žu, varškės apkepas „Su
die. jaunyste!“ bei mis ros porcijos neaiškios mės iš tikrųjų netikro kio pradingo lyg nekr tų dūšelės pragare, nekalbant apie trejetą galo vandeningos ir sfc rios lyg rvto rasa ai tos... Abejonių negal būti: tai buvo Jis. m ieškomas 38-ojo stalo osios vietos gundam kvepiančio fazano dre čiuose valgytojas. Nei i o Jis pradėti: aš ui džiau „Kovos su persi gvmu" inspektoriaus žymėjimą, ir du žalti sanitarai lyg skiedfi nunešė i sanitarinę maš Krlstenciius Prapuoli
ninkų namuose vakaras „Ta LIAUSKAITEI, rybų Lietuvos muzikinė kul Įjojančiu. tūra" (TSRS 60-mečiui). Kal bės muzikologas, akad. J. Universiteto GAUDRIMAS Koncertuos visuomeninės MA etnografinis ansamblis. Jos liūdi dėl Dingusi studento pažymė jimą Nr. 770474, išduotą ChF studentei Rūtai Kriaučiūnaitei, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 800942, išduotą FilF studentei Vidai GINTAUTAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymė jimų Nr. 810939, išduotą FilF studentei Jolantai BIE.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 616411 LV 16306. Iškilioji spauda, Tiražas 4500, Užs. Nr. 2780. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoF.eTCKmi cryAeHT* — opraH napncoMa, peKTopaTa, KOMHTera AKCM Ahtbm, npotfKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro siiaMemt it ApyjKŪM napoAOB BitAtmoccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom a3biKe. PeAaKTop K. BapanHHųKaitTe.
laikyti m
rėkto; at< organizai LTSR nuĮ pelniusio kultūros vėl* jo. Mokslo muziejaus < rektoriaus
Vinco ŽILĖNO mirties ir nuoširdžiai 11 jaučia velionio artimu sius.
TSKP istorijos katedn kolektyvas nuoširdų užjaučia doc. P. SE KAUSKĮ dėl brolio m' ties.
Redaktorė J. VARAPNICKAI'l I