LLKJS
UNIVERSITETO
KOMITETE
cam/eos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Iki vėlumos užsitęsė pra ėjusį ketvirtadienį komjauni mo komiteto posėdis. Jo na riai jau įprato: kaskart rei kia apsvarstyti daug svarbių klausimų. Štai ir šį kartą darbotvarkėje — net penki punktai. Į organizaciją priimti nau ji nariai. Mūsų komjaunimo šeimą papildė trys Fizikos fa kulteto studentai: diploman tas A. Leonas ir antrakursiai K. Masiulis bei S. Misevičius, Komjaunimo komitetas re komendavo aktyviausius Nr. 31 (973) VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO komjaunuolius kandidatais į REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1976 m>. spalio 15 d. TSKP narius: sociologinių ty rimų jaun. laboratorijos moks). bendr. R. Kairelį ir TF V k. studentą V. Vodopalą. vietą gauna tik tie studentai, Kelias dienas komjaunimo kurie patenka į „pažangių ir komiteto komisija tikrino aktyvių sąrašo" pradžią. Vis VPP atestaciją ir dokumen ką nulemia balai, tad jau tus Fizikos fakulteto V k. 4 nuo žemesnių kiursų reikia grupėje. Jos ataskaita aptar-1 Prekybos faikultete tą die labai skiriasi nuo „sauso”, direktorius Petras Šimanskas: duotuvės vedėjo pavaduo sistemingai studijuoti, akty-. tojo įpareigos. Čia reikia „Liaudies ūkiui reikalingi ta posėdyje. Priimtame nuta-Įną gyvenimas bėgo įprasta teorinio aukštosios mokyklos visapusiškai išprusę žmonės. daug rūpestingumo, gilių teo viai dalyvauti visuomeninėje’ rime sakoma, kad grupėje I va‘2a: Saulėtekio alėjos dau- kurso. Bg žinių — ne specialistas, rinių žinių. Tik spėk suktis veikloje, kuri kaip tik ir atestacija vyko gerai, tik do-1 giaaukštyje dūzgė liftai, kleKaip juos suderinti? moko dirbti su žmonėmis, su Pasitarime šį klausimą mė be praktinių įgūdžių — ne — netenka nuobodžiauti. kumentacijoje yra nesklandu-1 gėjo koridoriais studentai, Įdomu, ką galvoja ketvir- teikia organizacinių įgūdžių. mų. Grupės komjaunimo sek-1 Pala, antai palei vieną au- ginta spręsti įvairiai. Daug darbuotojas“. Doc. B. Cereška pabrėžė, Drg. P. Šimansko nuomo takursiai, kuriems po metų retorė įpareigota juos paša-1 ditoriją stovi keletas mergi nuomonių išsakyta, bet vie kad būtina iš anksto tvirtai nei pritarė absolventas Ri teks palikti mūsų Alma Ma linti. Tuo pačiu visų fakulte-111 ll h vaikinų. Puošnūs, ne na visi puikiai suprato: mū apsispręsti, ar dirbsime ana tų komjaunimo biurai priva-1 kasdieniškais parodais. Jau sų laikmetis .reikalauja ne tik mantas Grigonis, daugelis tėt! Kaip jie vertina tokią litinį, ar organizacinį darbą. absolventų nuomonę apie to įdiegti naujas VPP valan-1 nuolių veiduose lengva iš sistemingo žinių gilinimo. dėstytojų, studentų. Atmintin įstrigo detalė: au profesiją? Užkalbinam dvi Vėliau būna labai sunku pa skaityti jaudulį, nustebimą, Žinojimo spragas būtina už dėlių programas. „Perėjūnai" ditorijos pasieny tyliai sėdė dailias merginas — Ireną keisti profilį. pildyti darbo patyrimu. Svarbus nutarimas priimtas Būrelis stovi ir laukia. sunkiai pritampa naujoje jęs jaunas vaikinas pritaria Skobaitę ir Danutę Stulgytę. Ko? .. .Pernykščiai absolventai dėl VII sąjunginio visuome „Teisingai kalba, kad būti vietoje, žemina darbo našu NetoLiese, ant Prekybos įdėmiai klauso, ką kalba Pre mai linktelėjo galva, kai iš nės mokslų darbų konkurso girdo apie studento žingeidu na daug žinoti. Štai, mano mą, o tai — neleistina. Tik ekonomikos katedros skelbi kybos fakulteto dekanas do vyksmo universitete. Posėdy mo, sąžiningo darbo svarbą. mėgstamiausia disciplina — teisingai pasirinkę specialybę, mų lentos, kybo Skelbimas. centas L. Butkevičius. je buvo svarstomas organi Prisėdau šalia. Susipažino prekybos ekonomika — pa gerai pažinę kolektyvą, ga Lakoniškas užrašas: „KviečiaJaunų specialistų veiduose zacinis darbas Pramonės ekolėsim sėkmingai dirbti. Stu nomikos fakultete. Priimtame | J susitikimą su prekybos — dėmesys, susirūpinimas. me. Jis — Prekybos fakulte grindinis specialybės daly dentams reikia duoti dau to pirmakursis Vytautas Moc kas", — sako Danutė. Tur būt, dar prieš pusantrų nutarime pažymėta, kad nors ekonomikos specialybės 1975Nustebau, kai Irena pra giau praktinių įgūdžių. „Uni metų jie, ištempę kaklus, kus, gruporgas. Laibai nuošir darbų skaičius ir viršijo nu ųjų metų absolventais". džiai nuskambėjo Vytauto kalbo, kad, jos nuomone, versitete, — kalba absolven Nustatytą valandą prie au taip pat kruopščiai „gaudė" matytą plane, tačiau komjau žodžiai, kai jis, išėjęs prieš prekybos ekonomikos specia tas Janas Panasenka, — teo ditorijos atėjo katedros dėskiekvieną dėstytojo žodį, ra nimo biuras dar mažokai ko-. rija kiek atsijusl nuo prakti eilinės paskaitos susirinkusius, prabilo: „Gyve lybės teorinis pagrindas — kos, vojo dėl masiškumo. Konkur-1 atstovai is dekanato, šydami bent jau Prekybos ekose dalyvavo tik 35% fakuite-1 svečiai^ Nuoširdūs rankų pa konspektą. Gera buvo tik už nime keletą kartų būni fuk- visuomeniniai, humanitariniai nomilkos katedroje". sas: daržely, mokykloj, uni moksliai. Irena apgynė savo spaudimai, šypsenos. Julk su rašinėti, apibendrinti. Kas ki to studentų (universiteto vi Gal būt, tai pernelyg subpagaliau — dar teiginį: prekybos organizavi durkis — 71%). tik du dar sitiko studijų draugai, nesi- ta dabar. Profesijos savigar versitete, |'"antr“ąji‘" turą. I maht ištisus metus' Pagaliau ba neleidžia atsainiai žiūrėti be". Tai išgirdusių pernykš me (įdirbant su žmonėmis, j aktyvi nuomonė, tačiau verbai pateko* | čių absolventų lūpomis nu vadovaujant kolektyvui) svar ta dėmesio: Janas — sumaNepergeriausia darbų koky 1 vėl išvydo buvusius savo dės į darbą. vilnijo šypsena: ką darysi, biausia — mokėti giliai mąs nūs darbuotojas, Prekybos tytojus. Įsidėmėjau absolventės Vi bė. Komjaunimo biurai įpa jie irgi dar fulksai... tyti, ir ne tik „sausai", ma ministerijos Tevizorius. Jis iš Į Mielas pasimatymo džiuge dos Sniaukštaitės žodžius: reigoti pasinaudoti šiuo kon Pirmakursis V. Mockus pa tematiškai. Kiekvienas vado kėtė dar vieną trūkumą: per kursu savo fakulteto kom sys pamažu peraugo į daly „Darbe vadovas man pasakė, klausė svečių — buvusių vas turi būti psichologu, su silpnas ryšys tarp jauno dar jaunimo istorijai rašyti. Isto kišką, darbo nuotaiką, nes kad reikia dirbti, o ne sta studentų: kokia prekybos prasti kitų žmonių poelgius. buotojo ir jo fakulteto kated pasitarimo programoje — la žuotis. .." rijos fakulteto komjaunimo ekonomikos darbo specifika, Tik taįp įmanoma sąžiningai ros. bai rimtas klausimas: kaip Man kilo asociacija. Norisi biuras turės didesnį rūpestį: kokie pirmi įspūdžiai, kuo atlikti sudėtingą prekybos .. .Džiugu, kad absolven patobulinti stažuotę? visiems studentams pasakyti: jiems teks rašyti universiteto tai 'tvirtai gynė savo požiūrį Kodėl būtent tai? Atsakas „Reikia studijuoti, o ne stu gyvenimiška patirtis pakore organizatoriaus vaidmenį. komjaunimo istoriją. Posėdy gavo „studentiškąjį suprati .. .Irena ir' Danutė dar pa- dėl įvairių stažuotės organi je taip pat numatyta šalinti — Prekybos ekonomikos ka dentauti! “ Beviltiška grauden mą"? siiskundė, kad jų grupėje ma- zavimo klausimų, Tai gana bendradarbiavimo su visuo tedros docento B. Cereškos ti ar įgąsdinti aptingėlį. Ne Pasipylė atsakymai. Vieni pamokoma mums, dabartimenės mokslų katedromis pasisakyme: „N>uo 1973 m. padės. Juk studento mokyma jaunuoliai kalbėjo ilgiau, kiti ža vaikinų — tik 4, o štai merginų — net 25-ios! Iš tik- niams studentams, Turime sis pagrįstas savarankišku, visiems jauniesiems specialis trūkumus. tams, baigusiems aukštąsias sistemingu darbu, ir jeigu tū vos porą sakinių surezgė, 'bet rųjų: vienas kalbėtojų oficia aktyviau įrodinėti, giliau arPosėdyje patvirtinta uni mokyklas, privaloma vienerių las grupės draugas to nesu visi buvo atviri — juk fakul- liai pabrėžė, kad „jaučiamas gumentuoti savo nuomonę versiteto komjaunimo komi- i metų stažuotė. Neseniai an- pranta, griežtai jį įspėkim. teto dekanas prašė neslėpti vyrų trūkumas vadovaujan seminare, kituose mokymo teto komisija Lenininei įskai- rk“^oje ^ateolvenYųį pateikti Doras — supras, pasitaisys, nei džiaugsmo, nei nuoskau- čiame darbe". Matyt, popu bei visuomeninės veiklos tat „TSKP XXV suvažiavimo atsakymai liarioje literatūroje apie mū renginiuose. „Tiesa gimsta sukėlė (nerimą: o apsimetėlis, bevalis — ne dos, nusiįvyiimo. nutarimus — įgyvendinsime!" stažuotėje, deja, dar daug truks atsidurti anapus univer Štai keletas įdomesnių min sų universitetą, Skirtoje sto 'besiginčijant." organizuoti. čių apie profesiją ir darbo jantiesiems, reiktų tai akcen .. .Dėstytojai ir jauni spe formaliai atliekamų darbų, siteto vartų. tuoti. cialistai, Lietkoopsąjungos ir abejingumo". Studento pareigą tapti ge specifiką. Knygų prekyba. Knygynų Labai įdėmiai pasitarime Prekybos ministerijos atsto Į šį rimtą, sakyčiau, pavo- ru specialistu aiškiai nusakė JAUNŲJŲ LEKTORIŲ MO-1 iaus signalą, būtina įsiklau- garbingas pasitarimo svečias inspektoriaus darbas įdomus: buvę studentai išklausė do vai — visi buvo patenkinti 1 syti. Juk stažuotė — tai liep — Lietkoopsąjungos Valdy išvykos į respublikos rajo cento B. Cereškos pranešimą pasitarimu. Įgytas patyrimas KYKLOJE tas, kuriuo teorinėmis žinio bos narys, Centro Sąjungos nus, finansinė, ozganizaciinė apie absolventų paskirstymą pasitarnaus gerinant stažuotės mis apkaišytas absolventas darbo mokslinio organizavi veikla, nuolatinis kontaktas į darbo vietas. Sena tiesa: — „specialistų kalvės" — daugelį vilioja Vilnius, Kau- organizavimą. . , . ................ ■ pereina į praktinę veiklą, mo, valdymo ir racionalizaci su žmonėmis. r^o Pirmams užsiėmimas. G nimo mQk klos kursas jos instituto Lietuvos filialo Vilniaus Maistprekyba. ParTeisę pasirinkti darbo R. PLEIKYS LKP CK atsakingi darbuoto-1 jai C. Panavas ir C. Juršė-1 nas skaitė pranešimus apie | komunistinės propagandos principus ir uždavinius, apie „AUŠRA-76“ miesto liaudies teatrų festi svarbiausius šalies užsienio Gražus pirmojo sąjunginio valis ,,Aušra-76". Vilniaus politikos uždavinius, vykdant I darbo žmonių meno saviveik- universiteto teatras pateikė TSKP XXV suvažiavimo nu-1 los festivalio renginys vyks- R. Granausko apysakos „Jau tarimus. | ta šią savaitę Vilniuje — čio aukojimas" inscenizaciją
Stažuotė
Studentas ir studijos Ar žinote, jog kai kurie sociologų tyri mai rodo, kad su malo numu mokosi 36% ge rai ir labai gerai besi mokančių studentų ir tik 7% iš jų mokosi to dėl, kad reikia? Ar ži note, kad užsirašant paskaitą, vidutiniškai įsisavinama 65% jos informacijos; o neužsi rašant — tik 27,5%?
Kaip produktyviai pa naudoti tas 2—3 valan das, kurios kiekvienam studentui lieka? Tai ir daug kitų įdomių daly kų sužinosite, perskai tę naują Pedagogikos katedros vedėjo doc. K. Simaškos knygutęmokymo priemonę „Universitetas, studen tas, studijos". Joje ra site patarimų, kaip
specialistų kalvė
dirbti su knyga, apie savarankišką darbą, jo organizavimą, sužinosi te protinio darbo psi chologinius ir higienos pagrindus. Knygutė taip pat su pažindina su svarbiau siais universiteto isto rijos momentais, kyrno formomis, dentų teisėmis ir parei gomis. Šią mokymo priemonę jau gavo pir mų kursų studentai. POKALBIS PER PERTRAUKĄ.
E. STUMBRIO nuotr.
KAM ATITEKO „GEOLOGAS“ Liaudies išmintis sako, kad darbymetyje ir akmuo kruta. Studentai irgi nesėdi rankas susidėję: padeda nuimti žem dirbiams žemės rudens dova nas. Su pakilia nuotaika didelis FAF studentų būrys pasklido po kolūkius ir tarybinius ūkius. Ne kažkur toli — 514 talkininkų j Ukmergės Taj., 96 studentai į Širvintų raj. Sešuolėlių tarybini ūkį ir 62 — visai čia pat, Vilniaus raj. Gulbinų tarybiniame ūkyje. Nemaria nuveikė darbščios studentų rankos šį rudenį. Są žiningai plušėjo išvykę talki ninkai, parodė, ką sugeba. Finansų ir kredito, statistikos, ekonominės kibernetikos, eko
II K. ŽURNALISTŲ G. STALNIONIO IR
L. SKIRPSTO FOTOREPORTAZAS
nominės informacijos ir bu halterinės apskaitos busimie ji specialistai įrodė, kad mo ka ne vien pieštuku ir gtūva dirbti, '.bet ir inteligentiškų delnų negaili. Rinko obuo lius, kasė bulves, valė grū dus, kėlė ir rūšiavo linus, krovė šiaudų kūgius.. . Vis ko ir neišvardinsi. { Ukmergės raj. išvykę stu dentai, vadovaujami talkos metu sudaryto štabo komisa ro, Statistikos katedros doc. B. Gurklio, buvo paskirstyti ir dirbo astuoniuose tarybi niuose ūkiuose bei septyniuo se kolūkiuose. Jie atliko dar bų už 100.000 rub. Gana soli di suma! Studentams buvo nustatytos
normos, bet „Pergalės" kol. dirbantys II k. statistikos spec. studentai pakvietė visus likusius talkininkų būrius j soc. lenktynes. Lenktyniauda mi su šūkiu „Ne tik įvykdy ti išdirbio normas, bet ir vir šyti!", studentai jas viršyda vo 10—15%. Soc. lenktynia vime Ukmergės rajone la biausiai pasitempė ir pirmąją vietą užėmė K. Požėlos kol ūkyje dirbę II k. ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo spec. studentai, vadovaujami dėst. C. Ratke vičiaus. Kaip visuomet, taip ir šį -kartą, nugalėtojai neliko be apdovanojimo. Prizas tik rai viliojantis — tranzistorius (Nukelta į 3 psl.)
vių kibirus lyg šapelius kil noja (nuotr. apačioje), tame kolūkyje ir fiziškai užsigrū dinti galėjai. Kad sužvarbom, tai sužvar- J Nijolė gerai prisimena tą dieną. Lijo be perstobom! Stovim vietoj, trepsim, I jo. Per išmirkusią dirvą vinguriavo vienas — jų — mankštą darom, o baltas ga I traktoriukas. Kolūkiečiai kraipė pečius: „Ko tie sturas taip ir kyla.. . Sprendžia mas hamletiškas klausimas: I dentai plėšosi? . dabar darbą pradėti ar po j Šią vasarą prekių mokslo spec. dabartiniai antrapusvalandžio (nuotr. vidury- I kuršiai dirbo Zarasų raj. Lenino kolūkyje. Jų „AušI rinės" būrio komisare buvo N. Jovaišytė, ta pati, je). Tiesa, vos nepamiršau: tu- I kuri dabar šnekasi su mumis apie rudens talką Parėjom -puikią vadovę — dės- I nevėžio -raj. Paežerio kolūky. tytoją V. Labžentytę, kuri su I — Būrio planą vasarą vdrši-jom 9%. Dirbom, kemumis lyg lygi su lygiais I liavom partizanų kovų keliais, dalyvavom M. Meldarbo metą ir poilsio valandą I nikaitės pagerbimo mitinge. Geriau vienas kitą pabuvo (nuotr. antra iš apačios). Gaila buvo skirtis, -bet I žinom: septynias savaites praleidom. Vis dėlto šios iiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin pasiilgom ir kito dėstytojo — I dvi — visai kas kita. Tarsi jų būtų trukę, kad ge mūsų kuratoriaus S. Valii lio riau suprastume vienas kitą, parodytume, ką gali Štai ir mūsų labiausiai lau mūsų rankos. kiamas svečias atvyko — Jie rinko obuolius, paskui — „bulves iš akmenų Žurnalistikos katedros vedė ir akmenis iš bulvių", anot Nijolės. jas doc. V. Žeimantas (-nuotr. — Stengėmės kuo daugiau ir greičiau padaryti, antra iš viršaus). Tuoj dar — sako Nijolė. — Dirbom ir dainavom. „Nematėm bus vieningai nutraukėm ir svečių sutikti strimgalviais tokių linksmų studentų", — kalbėjo vietiniai. Me puolėm. Savo bėdas išsakyti chanizatoriai prisiprašė, kad ir juos išmokytume sa skubėjom ir šiltą užuojautos vo dainų. Išmokėme. žodį iš jo išgirsti norėjom. Kai ruošėmės namo, kolūkiečiai taip mums kalbėVisus jis kaip tėvas nurami-jjo: „Bus kitąmet talka, ant kelių pulkit prieš dėsno, dvasios stiprybės įkvėpė I tytojus, prašykit, kad j mūsų kolūkį vėl vežtų", ir kitų šiame rajone besidar- A j mes kitaip manom? Savo aplankyti! Mes _ taį jr M 2utautaitė( naujoji ės kom. 13Kai jau savo universitetą Uaunimo sekretorė (pernai vadovavo pati Nijolė), prisiminti pradėjom, -kai apie I ansamblietė; tai ir jos pavaduotoja Z. KažemikaityV-ilnių galvoti ėmėm, darbus I tė („Jai teks daugiausia dirbti, -tie ansambliečiai vis sutartinai baigėm ir namo I važinėja"); V. Venckutė, bendrabučio tarybos pirruoštis užsimanėm. Kadangi |mininkė, tai ir I. Frolova, kuri „visur spėja, viską bulvių rinkimo normos įvylk-1 Sugeba.“ Mes _ tai ir V. Vaitiekauskas, tas pats dytos buvo, tai kolūkio pir-|yitas, kurio niekaip neprikalbina menkiausiam vimininkas jokio preteksto mus suomeniniafm darbui („O mokosi jis gerai. Išsi-rinužlaikyti ilgiau sugalvoti ne-I, galėjo ir, išleistuves iškėlęs, šiemet seniūno pavaduotoju, gal... išjudinį namus grįžti leido. Isim ’’ Mes tai jų grupė, trisdešimt trys studenDabar, kai vėl paskaitas I tai. lankyti ėmėm, pasakyti ga-Į Ar sunku būti komjaunimo vadovu, klausiame lim: rudeninės talkos ir nau-[Nijolę. dingos (kolūkiui), ir maloniosl — Argi lengva pažinti žmones, kiekvienam pa(studentams). Tai ir -kurso ar I ri-nkti įpareigojimą? — klausimu į klausimą atsagrupės kolektyvą sustiprinti |ko padeda, ir naujų jėgų studi-1 Šiemet jų kursą suskirstė į 2 specializacijas: pra joms suteikia. monės prekių ir maisto prekių. — Grupes ataskaitiniam -susirinkime aptarė-m, kaip gyvensim ir mokysimės per 60 spartaus dar bo savaičių, skirtų Didžiojo Spalio šešiasdešimtme čiui. Turim 8 penketukininkus. Ar gali būti jų dau giau? Nutarėm lenktyniauti abi grupės — tikim, pirmūnų atsiras daugiau. Vėl jie nerimsta vietoj. „Plėšosi", anot kolūkie’ čių. Ko? „Ė, mielas skaitytojau. Gera būti jaunam", — pa sakytų J. Baltušis. . . a. JUODUPIS
„BULVIŲ
FRONTAS" Sumanėm lyg tai į -talką kolūlkin važiuoti, lyg tai atos togas prailginti... Važiuoda mi dainavom, kol gerklės už kimo. Kai pro langus dairytis pradėjom, supratom, kad į Varėnos rajoną mus veža, į pačią Dainavos šalį bogina. „Dzūkų krašto"' kolūky, Gū džių kaime atsikvošėti ėmėm. Apgyvendino mus mokyk los bendrabutyje, kuriame vos dvi menės tebuvo. Jose net modemiškus židinius (ki taip dar krosnimis vadina mus) įrengtus išvydom. Mie gojom minkštai, taip minkš ta jogui ant vinių prikalinė tos lentos. ■ Pirmą dieną baisiai visiems patiko. Kurgi ne — valgyti valgėm, o dirbti neteko... Kitą dieną į bulvių frontą iš gabenti buvom. Bulves skai čiuoti reikėjo. . . Kasdien po vienuolika tonų (nuotr. vir šuje). Kolūkis, žinia, paten kintas buvo darbu ir kasdien vis į -blogesnius laukus ve žė, kur vis mažia-u bulvių surinkdavom. Po darbo vairuotojas su rankiodavo po visą lauką iš sibarsčiusias, nuo galvos iki kojų apdulkėjusias būtybes. Kai prausdavomės Obystos upelyje, tai kelias valandas ne vanduo — grynas tušas bėgdavo. Po vakarienės paprastai ei davome. ,. valgyti. Lauže keptų bulvių net ir sočiau sias žmogus atsisakyti -nega lėtų, o ką jau kalbėti apie mus, kolūkio valgykloj besi maitinančius. .. Sprendžiant iš Edvino, -kuris pilnus bul-
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
REPLIKA
IŠSISUKINĖTOJŲ SĄRAŠAS? Ne visi studentai gali padėti žemdirbiams. Vieni — penktakursiai — ruošia diplominius darbus, kiti — ser ga, treti... Apie pastaruosius — tuos, kurie buvo atleisti nuo dalyvavimo kolūkinėje talkoje, bet privalėjo patalki ninkauti ūkio skyriaus darbuotojams — ir norime tarti kelis žodžius. — Rektorato posėdyje dekanai buvo informuoti, kad to kių studentų sąrašai turi būti pristatyti J ūkio skyrių, — sako jo viršininkas A. Bačiulis. — Sąrašus šiaip taip gaunam (sakykim, vėlai pristatė fizikai, -iki šiol — spalio 13 d. — neturim medikų), bet naudos maža. Dalis sąra šuose nurodytų studentų išvis negali dirbti — tai serga, tai mažus vaikus turi. Dar viena dalis, irgii žymi, visai nesirodo. Iš to ilgo sąrašo išeina mums reikalingo tik pusė. Štai mūsų skyriuje privalėjo dirbti, bet dėl nežino mų priežasčių nesirodė ansambliečiai E. Bičkauskas (TF IV k.), K. Radzevičius (ChF III k.), filologės trečiakursės E. Kazlauskaitė ir M. Kanavaitė, FAF II k. stud. A. Ži linskaitė ir Z. Pusčiauskaitė, nematome matematikių ketvirtakursių N. Krištaponytės, A. Kulikauskaitės, L. Iva nauskaitės. Tiesa, turime ir šaunių darbininkų, kaip antai: mate matikai K. Urba ir G. Jakimauskas ir kt. Negi negėda bus pažiūrėti J Jų akis kolegoms, kurie vengia darbo ir yra nedrausmingi? Ką dar galėtume pridurti prie drg, A. Bačlulio žodžių? Imkim ir palaukim, ką pasakys fakultetų vadovai, studen tų visuomeninių organizacijų atstovai.
Centrinių rūmų antro aukš to koridorių papuošė nauja universiteto fotoklubo „Momentum" paroda. Jos tema — trečiasis semestras. Fotografljos pasakoja apie studentų statybinių būrių kasdienybę. Nuotaikingos A. Kalvaičio nuotraukos „Darbo krikštas", „Buvo gera gaspadlnė..." E. Stumbrys savo fotoaparato užraktu spragsėjo vasarą Ja kutijoje. Eksponuojami penki jo darbai gal ir nenušvlečia viso studentų gyvenimo bū ryje, tačiau jo ieškojimai fo tografijoje — jaučiami. Tas penkias nuotraukas galima būtų pavadinti „Nuotaikų" ciklu. Įdomūs E. Butėno dar bai: „Darbo skruzdės" pa traukia gerai panaudota fototechnika, „Studentas kolūky je" — momentas, kokį pa gauti ne kiekvienam pavyks ta. (Tai jau ne pirmoji klubo paroda. Jo narių objektyve — studentų gyvenimas.
SĄJUNGINE
Rytinė mankšta darbingumo šaltinis
E. STUMBRYS. Medikas-statyblninkas
... .^= giant Vilniuje sąjunginę konferenciją šiuolaikiniais ultragarso spektroskopijos klausimais. Joje dalyvavo taip pat svečių iš užsienio — Čekoslovakijos, Danijos, Indijos, Lenkijos, Prancūzijos, Venigmus mokslinėse konferencijo- rijos ir Vokietijos Demokratise. nės Respublikos. Kauno Politechnikos instiLeningradietis p.rof. I. Mltuto K. Baršausko probleminė chaitovas, Strasburgo L. Pasultragarso laboratorija — tero universiteto prof. R. Servienas didžiausių ultragarso fas, VII pasaulinio akustikos spektroskopijos metodų tyri- kongreso prezidentas vengnėjimų ir aparatų kūrimo ras T. Tamočis, Lenkijos MA centrų šalyje. narys korespondentas L. FiMinėtos abi laboratorijos lipčihskis ir kiti referavo daugiausia ir prisidėjo ren apie naujausius nagrinėjamų
KONFERENCIJA
ULTRAGARSO ATEITIS Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Probleminė molekulinės akustikos lalboratoirija tyrinėja aukšto dažnio akustinių bangų sklidimą ir sąveiką kietuose kūnuose, Laboratorijos darbai žinomi šalyje ir užsienyje: jie spausdinami įvairiuose mokslo žurnaluose, jos darbuotojai dalyvauja ir skaito praneši-
„Geologas". Kiti irgi neliko it musę kandę — 13 Garbės raštų, 4 ūkio padėkas talki ninkams ir jų vadovams ro do, kad ir likusieji nesnaudė. Soc. lenktynių iniciatorius rodė netgi per televiziją. Gaila, kad tik panoramos lai doje, o nesusulko kilometrinio filmo. Visų talkininkų veik la 'buvo plačiai aprašyta Uk mergės raj. laikraštyje „Gim
problemų darbus. Konferencijoje 8 pranešimus skaitė universiteto mokslininkai: Raidiofizikos katedros doc. E. Garšlka, Molekulinės akustikos probleminės laboratorijos vedėjas fiz.-mat. m. kand. D. Ciplys, laboratorijos vyr. moksliniai bendradarbiai V. Kunigėlis, A. Sereika ir kt. Konferencijoje buvo pabrėžta mintis, kad per artimiausius metus ultragarsas bus labai plačiai taikomas mokslo ir technikos įvairiausiose srityse. „T.S" ini.
KAM ATITEKO „GEOLOGAS“ toji žemė". Širvintų raj. Sešuolėlių ta rybinio ūkio talkininkų įna šas į rudens aruodus kukles nis, nes šiame ūkyje talkoje dirbo tik 96 studentai, vado vaujami vyr, dėst. A. Bikulčiaus. Nukasę 47 ha bulvių, nuskynę 71 t obuolių, krovę į pastoges šiaudus ir atlikę
Gera nuotaika... A. MACKEVIČIAUS nuotraukoje: eko nominės inf. spec. II ir III k. studentų grupė Utenos raj. Nuotek ų kolūky.
gausybę kitų darbų, talkinin kai uždirbo 4464 rub. Maiti nimo išlaidos — 2177 rub.— rodo, kad gerai padirbėjus ir apetito nestokojama. Šiame būryje krykusiame socialisti niame lenktyniavime geriau sius rezultatus parodė IV k. kibernetikos spec. 1 grupės ir III k. finansų spec. 2 gru pės studentai. Geriausieji tal kininkai — III k. finansų spec. studentai R. Paškauskas ir J. Lanauskaitė — pažymėti ūkio direktoriaus įsakyme ir apdovanoti Garbės raštais. Sešuolėlių tarybinio ūkio va dovybė ir partinė organizaci ja taria nuoširdų „ačiū" vi siems talkoje stropiai dirbu siems studentams, suteiku siems svarią pagalbą. Į Vilniaus raj. Gulbinų ta rybinį ūkį išvažiavo 62 stu dentų būrys, vadovaujamas vyr. dėst. Z. Gaidienės. Šia me ūkyje talkininkai turėjo pastovų darbą — kasė bul ves. Prikasė tikrai nemažai — net 515 t. Už gerą darbą ir užmokestis nemažas — 3142 rub. Tarp atskirų būrių vyku
sias lenktynes laimėjo III k. buhalterinės apskaitos spec. 2 grupės studentai. Studentai ne tik gerai dirb ti, bet ir linksmintis moka. Jie ruošdavo susitikimus su kaimo jaunimu, rengdavo po ilsio vakarus, savo jėgas iš bandydavo sporto varžybose. Neliiūdėdavo ir linkę pake liauti. Studentai aplankė Anykščius, Molėtus, Ukmer gę. Vakarais buvo demonst ruojami kino filmai. Tik tru putį nuskriausti buvo Gulbi nų t. ūkyje talkininkaujantys studentai. Gyveno pionierių stovyklos teritorijoje, name liuose, kuriuose nebuvo ap švietimo, todėl sutemus ne tekdavo ilgai vakaroti, reikė davo eiti miegoti. Šios tirys darbo savaitės at nešė daug naujų įspūdžių, nuotykių, yra ką prisiminti ir apie ką pakalbėti. Tai vie nur, tai kitur dar vis sklin da studentiškos talkos atgar siai. Sigitas GUDŽIŪNAS ,/TS" visuomeninis korespondentas
JIS NORĖJO PAJUOKAUTI... Gyveno kartą trys drau gai. Negalėjo vienas be kito nė minutės išturėti. Kartu mokslus graužė, kartu alubarių slenksčius zulino. Atsitiko kartą bė da. Ėmė ir išsiuntė du iš jų į priešdiplominę prak tiką. Trečiasis, dar ketvirtakursis, Vilniuje pasili ko. Neapsakomai sunkus buvo išsiskyrimas. Aša rom skiestą alų gėrė ir vis dievažijosi, kad nega lėsią vienas be kito pra gyventi. Prabėgo ta ne lemtoji praktika. Penkto kurso geologai P. Siaučiulis ir R. Pranaitis parva žiavo į Vilnių ir iškart puolė ieškoti savo bran giojo draugo biologo G.
Normanto. Likimas lėmė, kad jų keliai susikryžiavo prie trečiojo bendrabučio. Tai džiaugsmo buvo, glė besčiavo vienas kitą, kad net sušilo (diena graži iš puolė). O laime, apvaiz dos siųstoji! Dabar atro dė, ir kalnus jie nuversiu trise! Draugai, žinoma, kalnų nevertė, nors į vie ną jų įkopė — į „Sigu tės" antrąjį aukštą. Apsi rūpinę gera našta alaus butelių, vėl atsidūrė po Čiurlionio gatvės liepo mis. Čia gimė R. Pranai čio galvoj geniali mintis: — Varom į 139 kamba rį. Dar nuo pernai metų raktą turiu. Maniau, kad ir šiemet gyvensiu ten.
Nepaskyrė — na ir pašvilpkit. Negrąžinsiu rak to. Pasakyta — padaryta. Sumaniai aplenkę visus budinčiojo kordonus, įsi kūrė savo draugų kamba ryje. Maloniai leido va landas. Trukteli iš kakliu ko, pašneka, trukteli ir pa... Apie kaimo orą ir miesto dulkes, apie atos togas ir jų malonumus, apie savo neišardomą ir amžiną draugystę. Atėjo vakaras. Galvose jau ūžė, o alaus dar daug. Prisimi nė tada vieną, jų drau gystei prijaučiantį. Skam butis Gintauto kolegai R. Gimžauskui — ir vėl šne kasi. Apie mokslą ir dės
tytojus, apie meilę ir merginas. Paskutinė tema pasirodė besanti pati opiausia. „R. Pranaitis pa sakė įžeidžiantį žodį ma no merginos adresu. Jis norėjo pajuokauti, o aš jam šėriau su alaus bonka", — rašė vėliau savo pasiaiškinime P. Siaučiulis. Randas R. Pranaičio gal voje ir raštų krūvelė me na tą neseną įvykį. Pavar tykime tą krūvelę. Štai operatyvinės grupės na rio V. Malakausko rapor tas: „Kambaryje mėtėsi tušti alaus ir vyno bute liai. Primėtyta nuorūkų. Grindys aptaškytos krau ju”.
Judėjimas žmogaus organizmui yra gyvybinė reikmė. Jauni žmonės, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra netekę galimybės patenkinti savo judėjimo reikmių, lėčiau vystosi ir pasižymi silpnesne sveikata. Neatsitiktinai mūsų šalyje taip rūpinamasi fizine kultūra, sportu ir turiz mu. Didelė tvirto dienos režimo fiziologinė reikš mė žmogaus organizmui. Nustatytu laiku kelda mas ir guldamas, valgydamas ir dirbdamas, žmo gus savo veikloje pasiekia aukštesnius rezulta tus, negu nesilaikydamas režimo. Tur būt, visi pastebėjome, kad dažnai per pir mą paskaitą esame apsnūdę, suglebę, negreitos orientacijos. Tik kiek vėliau pakyla darbingu mas, kuris antroje dienos pusėje pavargus vėl sumažėja. Darbo diena turi būti pradedama rytine mankš ta. Jos uždavinys — organizmą iš pasyvios pa dėties greitai įjungti į aktyvią veiklą. Rytinė mankšta padeda ugdyti svarbias savybes — drausmingumą, organizuotumą, atkaklumą ir kt. Pratimai padeda žmogui visapusiškai vystytis, stiprėja jo sveikata, išryškėja charakterio bruo.žai Rytinės mankštos metu pagyvėjusi kraujo apytaka, pagilėjęs kvėpavimas padeda greičiau pašalinti iš organizmo per miegą susikaupusias nereikalingas medžiagas, padidėja organizmo to nusas. Siekiant, kad rytinė mankšta būtų efektyvi, reikia mankštinti kuo daugiau raumenų grupių. Fiziniai pratimai turi būti nesunkiai išmokstami ir lengvai atliekami, dinamiški, jungiantys ne vieną kūno dalį. Jie turi veikti stambiausias rau menų grupes ir svarbiausius vidaus organus. Tokių pratimų reikia atlikti 8—10, kartoti juos po keletą kartų. Pratimų kompleksas Skiriamas 1—2 savaitėms, pratimų sunkumas laipsniškai di dinamas. Rytinėje mankštoje būtina panaudoti natūra lius sveikatos šaltinius — orą, saulę, vandenį. Tai padeda grūdintis. Kai protingai naudojame šiuos šaltinius, organizmas tampa atsparesnis įvairioms ligoms, lengviau pakelia sudėtingus aplinkos pasikeitimus, ilgiau išlieka darbingas. Norint geriau organizuoti studentų dienos re žimą, kelti darbingumą, Rektoriaus įsakymu nuo š. m. spalio mėn. 15 d. universiteto bendrabu čiuose pradedama (kasdien 7.30—8.00 valandą) rytinė mankšta. Mes tikime, kad studentai sąmoningai supras šio reikalo reikšmę ir organizuotai dalyvaus ry tinėje mankštoje. Yra daug studentų, kurie mankštinasi savistoviai, tačiau ne paslaptis, kad tam tikra studentų dalis į rytinę mankštą žiūri skeptiškai. Manome, kad bendrabučių Tarybų paskirti or ganizatoriai aktyviai dalyvaus šiame sumanyme. Nuošaly neturi likti komjaunimas — daugelio gerų užmojų pradininkas. Fizinio auklėjamo katedra teiks visokeriopą pa ramą, stengsis, kad mankšta vyktų reikiamame metodiniame lygyje. Bendrabutiečiams talkinin kaus katedros dėstytojai A. Mikėnas, R. Budrys, V. Vygantas, A. Paliukaitis. Būkite sveiki ir stiprūs! V. BIMBA LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas, Fizinio auklėjimo katedros vedėjas
Pasakoja bendrabučio komendante: — Triukšmą net lauke girdėjai. Kai pasibeldėm į duris — net įsileisti ne norėjo. Teko savu raktu atrakinti. Labai gražiai iširo ši neišardoma draugystė. Vi si pažadai ištiško kaip tos butelio šukės. Kai R. Pra naitis buvo svarstomas komjaunimo komitete, jis atsainiai nusišypsojo: — .. .Ir sudavė man bonka per galvą... Atseit, anokia čia skriauda, geram draugui atleistina. Sako, jau ne pirmą kartą gamtininkai trečio jo gyventojams ramybę drumsčia. Tai ar atsitikti nė šita istorija? Man ro dos — ne. Kur išdygsta viena piktžolė, ten subu-
joja ir kitos. Matyt, per mažai tvarka bendrabuty je rūpinosi Gamtos fakul teto profbiuras, dekana tas. Žinoma, pelnyta baus mė mušeikoms (P. Šiaučiulis ir G. Normantas pa šalinti iš universiteto, R. Pranaičiui ir R. Gimžaus kui pareikšti griežti rek toriaus papeikimai) gal kuriam laikui ir apramins mėgėjus patriukšmauti. Ar ilgam? Susigriebiame dėl tvarkos bendrabutyje tik tada, kai reikia ką nors iš jo šalinti arba dar griežčiau bausti. Iki tol — jei galvos sveikos — ga lima ramiai sau sėdėti rankas susidėjus (turime galvoje GF visuomenines organizacijas) ir galvoti, kad viskas tvarkoj.
L. KLISAUSKAS
VYRAI: Niekad nesiūlysi me rankos ir širdies mergi nai, kuri rūko!
DĖMESIO!
PRASIDEDA „TELEVIZORIAUS MEDŽIOKLĖ“
JAUNOJI FOTOGRAFE: Rūkykite, nesuteikdami ne malonumo kitiems, ir būsite gražūs!
MERGINOS: Seniai praėjo tie laikai, kai rūkanti moteris sukeldavo aplinkinių žmonių pasipiktinimą. Tegyvuoja ci garetė tarp liaunų moteriškų pirštų!
AR MADINGA RŪKYTI?
Ką manote Jūs, mieli skai tytojai? KokĮ tekstą parašytu mėte šioms keturioms VI k. mediko POVILO SlUSO nuo traukoms? Laukiame jūsų laiškų. Tegu jūsų žodžiuose būna ryški mintis — kaip turi elgtis žmogus — nesvar bu, vaikinas ar mergina, kad būtų gražus.
Aš — pirmakursis. Ką tai reiškia? Kad esu fuksas, o fuksas reiškia, kad esu dar žalias ir kvailas, kad kiekvie nas gali mane mulkinti. Žalias, vadinasi, nesubrendęs tik ram studento gyvenimui, o kvailas, kad nemoku pa sirodyti protingu, kai to reikalauja dėstytojas. Deja, kvai lių būna ir ketvirtam kurse — ir dar kokių! Bet jie pro tingi tuo, kad mes dar tik Lukšai. Taip pat ir aš. Aš nepaprastas fuksas, aš — dvilypė asmenybė, vadi nasi, pusiau fuksas, pusiau studentas. Aš daug ką moku. Sakote, pavyzdžių, pavyzdžių... Aš jau moku taip ne mokėti, kad dėstytojas galvotų, jog moku... Aš moku taip nesimokyti, kad dėstytojas būtų įsitikinęs, jog aš mokausi.. . Aš moku... Aš daug ką moku. .. tik kam jums reikia tai žinoti — vis viena nesuprasite, nes aš — dvilypė asmenybė. Vadinasi, pusiau kvailelis pirmakursis, pusiau apsukrus studentas. Tegu galvoja, kas nori, jog aš tik fuksas ir nemoku seminare pasakyti tai, ko nesimo kiau. .. Kęstutis MIKOLIŪNAS
Pirmoji pažintis
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS
STUDENTAI Pasibaigė pirmoji studentų neakivaizdininkų „viešnagė" universitete. Dešimt čia praleistų dienų jiems buvo ne tik užsiėmimų darbymetis, bet ir pirmasis krikštas. Didelis būrys filologų — lituanistų suplaukė j senuo sius universiteto rūmus. Daugumas — dirbantis jaunimas, „ragavęs" pedagogo duonos. Šiame gausiame fufksų būry je yra nemaža ir tokių studentų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko užsidėti dieninio Skyriaus stu dento kepuraitę. Pasikalbėkime su pora iš jų. — Su nekantrumu laukiau iškvietimo į pirmuosius užsi ėmimus. Kažkodėl baiminaus truputėlį. Tačiau, atvykusi į universitetą ir iškart patekusi į gana dairnų bei draugišką kolektyvą, įsitikinau, kad mano .baimei nebuvo jokio pa grindo, — pasakoja Ramutė Dzvainkauskaitė. Pirmosios paskaitos man patiko. Tiesa, jos visai nepa našios į pamokas, prie kurių taip buvome pripratę, .bet tai mainęs nenustebino. Sužinojau daug naujo, iki šiol man visiškai nežinomo. Bandau rašyti eilėraščius... Nežinau, gal būt, tai ir yra mano .pašaukimas. Suprantu, man dar toli iki tikro poeto: tačiau juk tiek daug pasiekiama kruopščiu, titanišku dar bu. .. Baigdama mokyklą, buvau susižavėjusi žemdirbio specialybe ir jau būčiau palikusi literatūrą nuošalyje, jei ne mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja E. Vaitie kūnaitė. Pati baigusi universitetą, ji ir mane paskatino žengti kaip tik šiuo keliu. Tikrai, jau nuo pirmųjų pa skaitų įsitikinau, kad man universitetas duos laibai daug. Čia dirbančių dėstytojų dėka galima daug ko pasiekti. Ką apie universitetą mano kita neaikivaizdininkė — Ma rytė Milušauskaitė? — Dirbu anglų kalbos mokytoja. Bandau savo busimo sios duonos skonį. Jis, pasirodo, ne toks jau saldus, kaip iš pradžių galvojau! Tačiau juk didelis noras ir troški mas nugali visas negandas... Jas įveikti -man padės, ma tyt, ir universitete dėstomi dalykai, duos daug naudos at eičiai. Studijos skatina kuo daugiau Skaityti, domėtis vis kuo.
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. S. Stirblys, II k. stud. N. Skiteiklna, Fizikos fakulteto I k. stud.
Aldona DELTUVAITĖ
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
A. Ruikis, II k. stud. S. Mo tiejūnas, Chemijos fakulteto III k. stud. P. Milkevičius, Istorijos fakulteto I k. stud. V. Šlechtaltė, II k. stud. A. Marozas, III k. stud. R. Vasi liauskaitė, Filologijos fakulteto II k. stud. A. Petrokas, L. Clstlakova.
MUZIKOS TREČIADIENIAI Praėjusiais mokslo metais Filologijos fakulteto kultūrinį gyvenimą maloniai paįvairi no „Poezijos ir muzikos penktadieniai". Vakarai grei tai išsikovojo ne tik Alma Mater, bet ir miesto akademi
REDAKCIJOS ADRESAS:
KONKURSAS
nio jaunimo populiarumą. Šiltai ir betarpiškai vyko poe to M. Martinaičio autorinis vakaras, didžiulį būrį klausy tojų patraukė Jaunųjų poetų kūryba, netrūko ir gitaros muzikos entuziastų. Dviejų paskutinių penktadienių sve
Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. A. Paršonls, IV k. stud. J. Zaicevas,
UŽ GRUBŲ DRAUSMES LAUŽYMĄ — savavališką nedalyvavimą kolūkinėje tal koje — pašalinti FAF II k. stud. R. Levickas fr V. Vaičiulėnas.
čias ir vedantysis kompozito rius G. Kuprevičius teigiamai įvertino klausytojų auditori ją, pripažino tokių vakarų svarbą. Poezijos ir muzikos penk tadieniai atsinaujins po Nau jųjų metų. Netrukus klausy tojus pakvies „Muzikiniai trečiadieniai". Jų metu kom pozitorius G. Kuprevičius
*♦*
DĖMESIO: Visų fakultetų II, III ir IV kursų studentai kviečiami lankyti užsiėmimus Visuome ninių profesijų fakulteto Gamtos apsaugos skyriuje. Jie vyksta antradieniais 19 vai. Gamtos fakultete. Pirmo ji paskaita — spalio mėn. 26 d. I-oje geologijos audito rijoje,. Pirmų metų klausyto jai įregistruojami ir paaiškini mus gauna Gamtos fakulteto raštinėje.
Universiteto vyrų choras kviečia visus dainos mylėto jus. Priėmimas vyksta kas dien (išskyrus šeštadienį ir sekmadienį) Didžiojoje che mijos auditorijoje (Chemijos fakultetas, Partizanų 24) nuo 20 iki 22 vai. • Nusipelnęs dainų Ir šoklų liaudies ansamblis priima šo kėjas į šoklų grupę. Norin čias merginas prašom atvykti į Aktų salę šiandien 18 va landą. Ansamblio valdyba
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
Studentų profsąjungos komitetas, siekdamas efektyvesnio bendrabučių tarybų darbo, kovojant už tvarką, švarą, aukštes nę buities kultūrą, organi zuojant auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą, skelbia „Geniausios bend rabučio tarybos" konkur są. Konkursas vyks dviem etapais: I — nuo 1976.X.15 iki 1976.XII.5 d. II — nuo 1977.11.15 iki 1977.IV.15 d. Bendrabučio tarybos veikla vertinama pagal jos organizacinį, auklėji mo, kultūrinį ir sporto darbą, atsižvelgiama į tai, kaip aktyviai ji kovoja su bendrabučio vidaus tai syklių pažeidėjais, kaip rūpinasi inventoriaus tau sojimu, švara ir tvanka kambariuose, bendro nau dojimo patalpose. Bendrabučio taryba, už ėmusi pirmąją vietą, da lyvauja respublikiniame konkurse bei apdovanoja ma 300 rub. premija. Ta ryba, užėmusi II vietą, ap dovanojama 200 rub., III vietą — 100 rub. premija. Premijas tarybos panau dos įsigyti bendrabučio kultūriniam inventoriui. Aktyviausi bendrabučių tarybų nariai apdovanoja mi asmeninėmis dovanėlė mis, studentų profkomiteto pagyrimo raštais. Šio konkurso metu bus išaiš kintas geriausias bendra bučių kambarys. Jo gy ventojams bus suteikta ne eilės tvarka) teisė gauti kitais mokslo metais vietą bendrabutyje. Ge riausio kambario gyvento jams bus įteikta gairelė ir pereinamasis prizas — televizorius. Sėkmės konkurse!
Studentų profkomitetas
skaitys muzikos filosofijos kursą. Pirmasis vakaras — „Įvadas į muzikos filosofiją". Antrojo vakaro tema „Garsas yra kūnas". Trečiadieniai vyks kas antrą savaitę 118 a. 19 vai. Kiekvienos paskaitos pabaigoje — fonotekos nau jienos. FIL. F KULTŪROS KLUBAS
KRAŠTOTYRININKŲ KLU BE šįvakar — susitikimais su Baltų filologijos katedros do centu J. Kabelka. Kviečiame visus 20 vai. į Filologijos fa kulteto 92-ąją auditoriją.
Klubo valdyba
Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugę Nijolę VAIČVILAITĘ dėl tėvelio mirties.
IF
bibliotekininkystės spec. IV k. M qr.
LKP CK leidyklos spaustuvė 1
LV 12541
Užs. Nr. 2990 |
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA