Visų šalių proletarai, vienykitės!
CARVBIPIS suuoenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Nr. 31 (813)
1972 m. lapkričio mėn. 10 d.
PAMINĖTOS DIDŽIOJO
SPALIO METINES Lapkričio 5 d. Aktų salėje įvyko iškilmingas Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 55-ųjų metinių minėji mas. Jį pradėjo Universiteto ■prorektorius doc. B. Sudavičius. Visą mūsų aukštosios mo kyklos kolektyvą su Didžiuo ju Spaliu, marksizmo-leniniz mo idėjų pergalės švente, pa sveikino partijos miesto ko miteto sekretorius V. Kojala.
Drg. V. Kojala savo praneši me kalbėjo apie socialistinės revoliucijos įtaką lietuvių tautai, apie nesavanaudišką tarybinių tautų paramą, ku rios dėka mūsų respublika pasiekė didelių laimėjimų ekonomikoje, kultūroje, moksle. Baigdamas drg. V. Kojala palinkėjo Universiteto kolektyvui išeiti į šventinę demonstraciją su gera, paki lia nuotaika.
Iškilmingo susirinkimo me tu buvo perskaitytas rekto riaus šventinis įsakymas, ku riame pareikšta padėka gru pei dėstytojų ir studentų už gerą darbą, aktyvią visuome ninę veiklą. Vakare koncertavo Akade minis choras, atlikėjai.
v. arimaviciUtE
★ ★
★
Lapkričio 7 d. šventinėj e Vilniaus miesto de monstracijoje da lyvavo ir mūsų universiteto kolek tyvas.
ra
AH I Lapkričio 4 d. įvyko fakuletų komjaunimo organizacių sekretorių ir profbiurų pirmininkų pasitarimas. Jo Dalyviai aptarė geriausios pra teminės grupės konkurso figą, rezultatų suvedimo tvar ių buvo informuoti aktua liausiais gyvenimo klausi mais. I Pasitarime dalyvavo parti jos Universiteto komiteto sekĮetorius doc. P. Bematavi[ius, WU komjaunimo komi|' sekretoriaus pavaduoto ms J. Galinaitis, studentų Profkamiteto pirmininkas V. feimantas. Musų inf. M * * Ketvirtakursiai žurnalisk susitiko su Lietuvos TSR h-ščiausiosios Tarybos Prel'humo sekretoriumi S. Naupliu. Pokalbio metu draugas Į Naujalis papasakojo apie Ukščiausiosios Tarybos [ruktūrą, įvairių komisijų Ubą, deputatų veiklą. E. PALDAVlClUS [ * * * I Ruduo. Vieniši medžių la bi draikosi, vis atšiauresnio [ėjo drebinami. Tik kur ne Į darželyje žydi paskutinės [leninės gėlės. | Todėl kiekvieną, užbėgusį [Universiteto rektorato korilorių, maloniai nustebina čia lekianti „Rudens puokščių" ffoda. Sausakrūmis, smiltir druskė, gvazdikai, kašto-
LAIKRAŠTIS
nai, astros. .. Įvairios gėlės, žolės, lapai darniai sudaro įdomias, savitas miniatiūrines kompozicijas — puokštes. Jas gerai įvertino gamtos mokslų specialistai. Parodos rengėjai — Gamtos fakulteto ketvirtakursės bio logės Kristina Balnytė, Jūratė Tupčiauskaitė ir Regina Bertašiūtė. Suorganizuota paro da parodė, kaip iš kelių, atro do, visai neįdomių šakelių galima padaryti puikią, gero skonio puokštę, su kuria ga lima papuošti mūsų studentiš ką buitį. A. DAULENSKIS GF profbiuro pirmininkas ♦ * * Prekybos fakulteto materia linio-techninio aprūpinimo spec. antrakursiai surengė I kurso studentų susitikimą su prof. M. Gregorausku, buvu siu Tarybų Lietuvos prekybos komisaru. Profesorius papasa kojo apie Tarybų Lietuvos kūrimąsi, broliškųjų respubli kų pagalbą Lietuvai pokario metais. A. BALIUKEVIČIUS
KAS JUNGIA ŽMONES Lapkričio 1 dieną Maskvoje prasidėjo tarptautinė darbo jaunimo konferencija. Į Tė vynės sostinę atvyko apie 500 svečių iš užsienio. Jie atsto vaus daugiau kaip 110 pasau lio šalių nacionalinėms, tarp tautinėms, regionalinėms jau nimo organizacijoms. Susitikimą surengti ėmėsi iniciatyvos Visasąjunginis Le nino komjaunimas Pasaulinės demokratinio jaunimo fede racijos asamblėjoje 1970 m. Susitikimo dalyviai pama tys, kaip dirba, mokosi ir il sisi tarybiniai vaikinai ir mer. ginos, ką veikia komjaunimo ir Jaunimo organizacijos.
Maskvos susitikimas bus svarbus etapas, ruošiantis X pasauliniam jaunimo ir stu dentų festivaliui, kuris {vyks ateinančių metų vasarą Vo kietijos Demokratinėje Res publikoje.
Susitikimo dalyviai praėjušią savaitę lankėsi Vilniaus universitete, Apie jų viešnagę skaitykite 4-ame puslapy je.
KOMJAUNUOLIŲ ATSAKOMYBĖ Praėjusieji metai buvo reikšmingi šalies stu dentijai. Pernai vykęs pir masis Visasąjunginis stu dentų sąskrydis iškėlė naujus uždavinius aukštų jų mokyklų komjaunimo organizacijoms. Didelį komjaunimo organizaci jos vaidmenį, ruošiant šiuolaikinius specialistus, pažymėjo drg. L. Brežne vas kalboje, pasakytoje šiame sąskrydyje: „kad ir kokie organai ir įstaigos rūpintųsi aukštosios mo kyklos pasiekimais, tokių pasiekimų nebus, jeigu jūs patys, studentai, prie šio darbo neprisidėsite sa vo lemiamu įnašu". LLKJS 17-ame suvažiavime taip pat nemažas dėmesys bu vo skirtas komjaunimo or ganizacijų veiklai aukšto siose mokyklose. Universiteto komjau nuoliai teisingai suprato ir įvertino jiems iškeltus už davinius. Tai akivaizdžiai rodo ir fakultetų komjau nimo organizacijų rinki minės - ataskaitinės konfe rencijos. Trumpai panagri nėsime FAF, PEF, Fil., F komjaunimo organizacijų darbą. Visuose fakultetuose pirminės komjaunimo gru pės išnagrinėjo studentų sąskrydžio, LLKJS 17-to suvažiavimo medžiagą, drg. L. Brežnevo kalbą są skrydyje. Minėti svarbūs dokumentai tapo kasdieni nio darbo gairėmis. Fakultetų komjaunimo organizacijos ir akademi nės grupės pagrindinį dė mesį kreipė į idėjinį-politinį darbą. Jų veikloje ne mažą vietą užėmė interna cionalinis auklėjimas. Tai ypač svarbu šiais TSRS 50-mečio metais. Visų fa kultetų studentai yra už mezgę draugiškus ryšius su kitų respublikų ir užsie nio studentais. Viena iš studentijos internacionali nio auklėjimo formų yra SMD tarprespublikinės konferencijos, susitikimai. Praėjusį pavasarį studen tai kibernetikai surengė
Trečią kartą šiemet susirin ko filosofijos būrelio nariai. Paskaitą apie semantinę logi ką skaitė filosofijos m. kand. R. Pavilionis. G. CERKESAITE
NAUJI FAKULTETŲ PROFBIURŲ PIRMININKAI
SAVAITĖ
Baigėsi ataskaitinės-rlnkimlnės konferencijos fakultetų studentų profsąjunginėse organizacijose. Išrinkti nauji profbiural. Šiandien supažindiname su jų pirmininkais.
Pabaltijo kibernetikų sim poziumą, skirtą TSRS 50mečiui. Gražiu pavyzdžiu studentų internacionalinio auklėjimo darbe gali būti Filologijos fakultete ren giamos specialybių dienos. Fakultetuose vyko pokal biai TSRS 50-mečio temo mis. Komjaunuoliai susipa žino su kitų respublikų ekonomikos, kultūros lai mėjimais. Nemažą vaidme nį, auklėjant studentus in ternacionalinio patriotiz mo dvasia, atlieka mūsų vasaros darbo ir poilsio stovyklos, ypač kitose res publikose. Svarbus fakul tetų komjaunimo organi zacijų veiklos baras yra visuomeninių mokslų kon kurso propagavimas. Fa kultetų komjaunimo biurai turi siekti, kad kuo dau giau komjaunuolių daly vautų jame, nemažą para mą jiems turėtų suteikti visuomeninių mokslų ka tedros. Aišku, lemiamas vaidmuo čia priklauso pir minių komjaunimo organi zacijų aktyvui. Ir šioje sri tyje mums dar daug reikia nuveikti. Pagrindinis komjaunuo lių uždavinys aukštojoje mokykloje — geras moky masis. Dauguma komjau nuolių tai supranta teisin gai. Didelį darbą akade mine kryptimi dirba fakul tetų komjaunimo biurai. Filologijos fakultete suda ryta pirmūnų taryba, kuri nagrinėja visus akademi nio darbo klausimus. Fa kultetuose buvo svarstomi skolininkai, jiems taiko mos komjaunuoliškos bausmės. Tai teisinga, nes geras mokymasis aukšto joje mokykloje — tai po litinė užduotis.
FAF studentų, iš jų net 104 komjaunuoliai; 367 studentai savo studijų knygutėse turėjo trejetus. (Turėkim gi omeny, kad Finansų ir apskaitos fakul tetas po pavasario sesijos buvo vienas iš pirmaujan čių Universitete, pažangu mo vidurkis, palyginus su žiemos sesija, čia pakilo 16%.), Panaši padėtis ir ki tuose fakultetuose. Svarbi vieta kovoje už aukštą pažangumą pri klauso pirminėms komjau nimo organizacijoms. Gru pėse turi būti sudaryta ne pakantumo atmosfera tin giniams. Iš kitos pusės — gerai besimokantieji turi kuo daugiau padėti atsilie kantiems. Rimtas dėmesys praėju siais metais buvo skirtas lenininei įskaitai. Ją laikė visi komjaunuoliai. Tai padidino kiekvieno jų at sakomybę prieš grupes. Tenka pastebėti, kad pasi taikė ir formalizmo. Kai • kur (pvz., FAF finansų spec. keliose grupėse) ne maža bendragrupinių įsi pareigojimų taip ir liko popieriuje. Tai rodo, kad įsipareigojimai priimami neapgalvotai, nekontroliuojamas jų vykdymas. Dalis komjaunuolių ne įvykdė ir savo asmeninių įsipareigojimų gerai mo kytis. Komjaunuolių atsako mybę turėtų žymia dali mi padidinti visuomeni nės-politinės praktikos įdiegimas aukštojoje mo kykloje. Jos tikslas — kad specialistas būtų ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir geras visuomenininkas, turintis organizacinio dar bo patyrimą. Todėl būtina visose pirminėse organi zacijose išaiškinti kiekvie nam komjaunuoliui prak tikos tikslus ir uždavinius. Kiekvienas turi įsisąmo ninti jos reikšmę.
Pasiekti rezultatai ne blogi. Minimuose fakulte tuose pažangumas, palygi nus su praėjusiais metais, pakilo. Bet paradoksas — beveik visų šių fakultetų komjaunimo organizacijų veikla akademinio darbo srityje yra nepatenkina J. SIJAVICIUS ma. Pvz., pavasario egza LLKJS WU komiteto minų sesijos neišlaikė 111 sekretoriaus pavaduotojas
Filologijos fakulteto — Vytautas LAURINAVIČIUS, IV k. Finansų ir apskaitos fak. — Juozas MATIUKONIS, II k. Fizikos fakulteto — Arūnas GRUMADAS, IV k. Gamtos fakulteto — Arūnas DAULENSKIS, IV k. Chemijos fakulteto — Vidmantas PETRAUSKAS, III k. Istorijos fakulteto — Angelė ORENDERAITYTĖ, IV k. Matematikos ir mechanikos fakulteto — Marytė MICKENAITE, III k. Medicinos fakulteto — Stanislovas KERSANSKAS, TV k. Pramonės ekonomikos fakulteto — Sigita GUCIŪTE, III k. Prekybos fakulteto — Jonas PANASENKA, II k. Teisės fakulteto — Rimantas GROCKIS, II k.
STUDENTŲ ENTUZIAZMAS, DARBAI— TARYBŲ SĄJUNGOS 50 MEČIUI RYTOJ ĮVYKS UNIVERSITETO DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ VAKARAS
Studentų darbo ir poilsio stovyklos — nauja saviveiksmiškumo forma studentijos energijai, jos aktyvumui iš ryškinti ir sutelkti. Universi teto darbo ir poilsio stovyk los gyvuoja jau 16 metų. Per šitą laikotarpį jos išsikovojo visuotiną studentijos ir pri imančių organizacijų pasiti kėjimą. Dalyvavimas studen tų darbo ir poilsio stovyklose tapo kiekvieno universiteto studento garbės reikalu. Darbo ir poilsio stovyklų sėkmė ir efektyvumas pri klauso ne vien nuo studentų pasiruošimo darbo vasarai, bet ir niuo priimančių organi zacijų pasiruošimo priimti studentus, nuo jų apsirūpini mo statybinėmis medžiagomis, buitinių sąlygų. Universitete susidarė gera tradicija, kai pradėtas bendradarbiavimas su ūkiais tęsiasi eilę metų. Įvairių ministerijų žinioje dirbo daugiau kaip 2000 Uni versiteto studentų. Be to, Uni versitetas suformavo 92 žmo nių būrį į Tomsko sritį ir 75 žmonių išvažiuojamuosius bū rius į Liaudies Demokratijos šalis (CSSR, VDR, LLR). Pa mainos susirinko labai gerai. Visos stovyklos buvo sukomp lektuotos pilnai. Tai rodo, kad komjaunimo komitetas, biurai, stovyklų viršininkai gerai atliko savo darbą pa ruošiamuoju laikotarpiu. Stu dentus disciplinavo bendri stovyklos susirinkimai, susiti kimai su stovyklų veteranais, saugumo technikos instrukta žai. Apibūdinant ūkinių organi zacijų pasiruošimą priimti studentus, galima drąsiai tvir
tinti, kad dauguma ūkių bu vo gerai pasiruošę. Čia galima paminėti senąsias universiteto stovyklas: Kap suko raj. S. Nėries, Biržų raj. Suostų, Černiachovskio kol ūkius, Šakių raj. Paveliuonos, Molėtų raj. Giedraičių tarybi nius ūkius. Labai rūpestingai stovyklautojus priimti pasi ruošė ir mūsų naujieji part neriai: Ignalinos raj. Suvorovo, Kėdainių raj. K. Požėlos kolūkiai, Šeduvos KMK, Rad viliškio MSV. Tačiau buvo ir nepasiruošusių ūkių. Iš dalies dėl nepasiruošimo buvo nu traukta sutartis su Ignalinos raj. „Kelio į Komunizmą" kol ūkiu. Tai vienintelė atsisaky ta sutartis. Silpnai pasiruošė priimti stovyklautojus Kaišia dorių paukščių fabriko staty bos šeimininkai, nesvetinga buvo Palangos prekybos val dyba. Čia net nebuvo aišku, kuT stovyklautojai apsigy vens. Labai prastos gyvenimo są lygos buvo Druskininkų sta tybos valdybos žinioje dirbu sios tarptautinės stovyklos. Kaip nekeista, Universiteto tarptautinė stovykla gyveno prasčiausiose iš visų Univer siteto stovyklų buitinėse są lygose. Tai nedaro garbės nei Universitetui, nei respublikai, priimančiai studentus iš LLR, CSSR, VDR. Reikia tikėtis, kad iki 1973 metų trečiojo se mestro atskiras tarptautinės stovyklos miestelis bus įreng tas. Užmegzdami ryšius su ūkiais ir organizacijomis, kom jaunimo komitetas ir stovyk lų štabas iš karto užmezgė ryšius ir su vietinėmis parti
TEISES fakulteto stovykla ŠAKIŲ RAJ. PAVELIUONOS T. ŪKYJE
V. NAUJIKO nuotraukose: stovyklos šiokiadieniai. Apa čioje kairėje — mūsų svečias VLKJS CK darbuotojas V. Raskovas (pirmas iš dešinės).
ŠIANDIEN PASAKOJAME APIE GERIAUSIUS STOVYKLAUTOJUS
nėmis organizacijomis. At vykę stovyklautojai į ūkius užmezgė betarpiškus ryšius su rajono komjaunimo komite tais. Čia galima būtų paminė ti, kaip rūpestingus šefus, Bir žų, Kapsuko, Šakių, Ignalinos, Zarasų komjaunimo komite tus.. Didžiausias VVU studen tų būrys dirbo žemės ūkio ministerijos žinioje, kur buvo organizuota 19 stovyklų. Pa gal sutartis žemės ūkio minis terijos žinioje dirbančių stu dentų išdirbio vidurkis buvo numatytas 800 rublių. Šitas planas buvo įvykdytas ir vir šytas. Žemės ūkio ministerijos ži nioje dirbo dvi stovyklos dar žininkystės darbuose. Abi sto vyklos buvo priemiestinės. Čia studentų uždarbis buvo kuklus. Pagrindiniai darbai buvo daržų ravėjimas ir uogų rinkimas. Vidutinis studentų darbo dienos uždarbis siekė apie 2,5 rub., iš kurių už maistą buvo atskaičiuojama po 1,50—1,70 rub. Taigi, fak tiškai studentai teuždirbo tik kapeikas. Daržininkystės ūkiuose veikusiomis stovyk lomis stovyklautojai liko ne patenkinti. Praėjusiais metais Univer sitetas pirmą kartą užmezgė ryšius su melioratoriais. Šiais metais buvo sudarytos sutar tys su dviem MSV. 50 studen tų dirbo Lazdijų MSV ir 82 studentai Radviliškio MSV. Radviliškio MSV buvo labai gerai pasiruošusi sutikti stu dentus. Stovyklautojams gerai buvo paruošti darbo objektai, gerai sutvarkytos buitinės są lygos. Todėl ir stovyklos iš
dirbiai geri. Radviliškio MSV dirbusių stovyklautojų išdir bis 1064 rub. 120 mūsų studentų dirbo kultūros ministerijos žiniai priklausančiose Vilniaus restauracinėse dirbtuvėse. Stu dentai dirbo Vokėje prie Tiš kevičiaus rūmų restauravimo, Rumšiškių Etnografinio mu ziejaus statybos ir Vilniaus mieste. Organizacija studentus priėmė gerai. Darbo ir poilsio stovyklos — tai ne tik darbo jėga reika lingiausiuose baruose, bet ir kultūros židinys kolūkiniame kaime, statybos aikštelėse. Studentų stovyklos — tai stu dentiškos išmonės, pirmieji savarankiški jėgų išbandymai darbe. Universiteto stovyklų istorijoje kaip tik buvo ak centuojamas pagrindinis dė mesys į auklėjamąją stovyklų funkciją. Šiais metais Univer siteto darbo ir poilsio stovyk los jau balandžio mėn. pradė jo ruoštis masiniam kultūri niam darbui stovyklose. Dar paruošiamajame laikotarpyje Universitete buvo sudaryta lektorių grupė, vadovaujama vyr. dėst. P. Vitkausko. Joje be studentų, kurie buvo pa ruošę referatus visuomeninių mokslų konkursui, dirbo ir Universiteto dėstytojai bei aspirantai. Kai kurie Univer siteto dėstytojai pabuvojo net keliose stovyklose, kur skai tė paskaitas stovyklautojams ir vietiniams gyventojams. Iš aktyviausių būtų galima pami nėti ekonomistą dėstytoją J. Medžiūną, kuris trijose FAF stovyklose perskaitė 6 paskai tas. Dažnas svečias stovyk lose buvo TSKP istorijos
.. .O nesunku žiūrėti į pilką dangų, Kai krinta lapai, kai rytais žvarbu, Kol atmeni dar šilumą tų rankų, Šiurkščių, gyslotų rankų žemdirbių. Ir nepabėgsi, tarsi nuo gimimo, Nuo tos aiškios minties rytais žvarbiais, Kad vien tik darbas mus visus augino, Ir mes išliksim žemėj tik darbais. Jonas STRIELKŪNAS
katedros aspirantas J. Arvasevičius. Turėdamas didelį dar bo su jaunimu patyrimą (jis eilę metų buvo komjaunimo rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi), draugas J. Arvasevičius sugebėdavo pa traukti auditoriją. Nežiūrint to, kad Universi tete buvo sudaryta lektorių grupė, didžiausias paskaitų krūvis teko patiems stovyk lautojams, kurie skaitė pa skaitas gyventojams apie sa vo specialybę, Universitetą, skaitė referatus, skirtus TSRS įkūrimo 50-mečiui, nagrinėjo TSKP XXIV suvažiavimo nu tarimus. Iš viso paskaitiniame darbe dalyvavo 103 Universi teto lektoriai, kurie perskai tė 159 paskaitas. Sunku įsivaizduoti studentų stovyklą be šmaikštaus stu dentiško jumoro, be linksmos dainos. Priimantieji ūkiai jau įpratę, kad, atvažiavus stovyk lai, nebus kada nuobodžiauti. Studentiški koncertai skam bėdavo ne tik šeštadieniais ir sekmadieniais, bet būdavo ir šventinių trečiadienių. Šiais metais Universiteto darbo ir poilsio stovyklose buvo susi kūrę 58 agitmeninės brigados. Jos surengė 147 koncertus. Aktyviausi šioje srityje buvo Filologijos , fakulteto „Opti misto" stovyklautojai. Daugelį mūsų stovyklų ap lankė Konservatorijos agitme ninės brigados. Pabuvojo mū sų stovyklose agitbrigada iš Azerbaidžano. Studentai ne tik koncertuodavo gyvento jams, bet ir varžėsi tarpusa vyje. Universiteto stovyklose buvo suorganizuoti 4 rajoni niai festivaliai. Festivalyje,
KO ŠYPSOSI “TEMIDĖ,, „Trečiojo semestro" daly vių susitikimo išvakarėse kal bamės su „Temidės" viršinin ku Justinu Pečkalčiu ir komi saru Vytautu Leipumi. Korespondentas: Stovyklos viršininku Jūs dirbote pirmus metus. Sakykite, kaip sekėsi ruoštis darbo vasarai? J. Pečkaitis: Stovyklai va dovauti teko tikrai pirmą kar tą, tačiau stovyklos darbe ne su naujokas. Teko ir komisaro „duonos" paragauti, ir pačiam padirbėti respublikos ir užsie nio stovyklose. Paruošiamuoju periodu be ne svarbiausiu darbu laiky čiau ilgalaikių sutarčių su ūkiais sudarymą. Apie didelę jų reikšmę čia nekalbėsiu. Fa kultete, prieš prasidedant tre
čiajam semestrui, vyko nema ži paruošiamieji darbai. Stro piai „derino stygas" koncerti nė grupė, buvo pergalvoti įvairių renginių, išvykų pla nai. Koresp.: Kokie buvo pagrin diniai Jūsų stovyklos darbai? V. Leipus: Daugiausia dir bome statybose. Trečiojo se mestro pabaigoje atiduoti eks ploatacijai chemikalų ir 200 t talpos grūdų sandėliai, 2000 t silosinė. Kadangi šiemet bu vo nekoks oras, daug padir bėjome derliaus nuėmimo dar buose. Kartu su ūkio komjau nuoliais suorganizavome 6 šeštadienines ir sekmadieni nes talkas. Beveik visą šieną į ūkio daržines suvežė studen tai.
Per dvi talkos dienas už dirbtos lėšos buvo pasiųstos Gagarino miesto rekonstruk cijai. Stovyklos vieno žmogaus iš dirbis — 1110 rublių. Koresp.: Iš tiesų „Temidėje" padirbėta tikrai nuoširdžiai. Gal pora žodžių apie darbo organizavimą? J. Pečkaitis: Darbas orga nizuotas buvo tikrai puikiai. Tarybinio ūkio vadovybė be priekaištų mus aprūpindavo statybinėmis medžiagomis, transportu. Per visą vasarą nežinojome, kas yra „prasto vėjimas". Darbo organizavimui labai svarbu ir kitas faktorius — stovyklautojų darbinga nuo-
įvykusiame M. Melnikaitės kolūkyje, dalyvavo 3 stovyk los. Medikų festivalyje Bir žuose dalyvavo 4 stovyklos. Smagiai praėjo 5 stovyklų festivalis Kapsuko raj. prie Orijos ežero. Ekonomistai taip pat buvo suruošę savo festivalį Kėdainių raj. K. Po žėlos kolūkyje. Suruoštuose festivaliuose universiteto sto vyklos varžėsi ne tiktai sa viveikloje, bet ir sportinėse varžybose, buvo sudaryto, linksmųjų ir išradingųjų ko mandos. Ūkyje surengtas fes tivalis — tai ne tik stovyk lautojų ir to ūkio šventė, bet šventė visoje apylinkėje. Visose Universiteto stovyk lose buvo pravesta savaite, skirta TSRS įkūrimo 50-čiui, ir pažymėta Kosmonautikos die na. Ta proga visose Universi teto stovyklose įvyko šešta dieninės talkos. šiais metais į universiteto stovyklas buvo išvykę 18 sunkiai auklėjamų paauglių Jie greitai susidraugavo su studentais. Jų darbu ir elge siu tiek studentai, tiek ir pri imančios organizacijos liko patenkintos. Net 6 paaugliai buvo apdovanoti Garbės raš tais ir piniginėmis premijo mis. Neliko užmirštas stovyklose ir šefavimo darbas. Studentai padėjo atremontuoti mokyk las, bendrabučius, sporto aikštynus. Gražų pavyzdį pa rodė „Eskulapo" stovykla, ku ri šefavo nusipelniusius kol ūkiečius — pensininkus.
i
M. BLOŽE VVU darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininkas
taika. O ji visada buvo pakili. Nė vieno studento neteko bausti ar net įspėti. Visi dir bo labai noriai, rodė iniciaty vą. Po gero darbo mokėjo ir tinkamai organizuoti laisva laikį. Sunku nepaminėti tokių šaunuolių, kaip V. Geržonas, R. Golubova, L. Kupaitytė, S. Vaitkus, A. Kutra, V. Šilingas ir kiti. Už labai gerą darbą 1 Šakių rajono komjaunimo ko mitetas Pagyrimo raštais ap dovanojo 9 mūsų stovyklau tojus. Tarybinio ūkio Garbės raštais buvo apdovanota 10 žmonių, stovykla gavo 4 raš tiškas padėkas. Koresp.: Kokius ryšius sto vyklautojai palaikė su ūkio jaunimu? J. Pečkaitis: Tų ryšių ne sistengėme palaikyti formaliai. Kartu dirbome, kartu ilsėjo mės; pamažu stiprėjo ir mūsų Nukelta i 3 psl.
lyv K >rer
LAIMI ABI PUSES MEDICINOS FAKULTETO STOVYKLA BIRŽŲ RA.I. SUOSTU KOLŪKYJE
— Nors ir dabar, kaip čia sėdim. Imu ir rašausi sutartį penkeriems metams, — kalbė jo Suostų kolūkio pirminin kas J. Bieliakas, kai užklau siau, ar kitais metais neatsi sakys priimti studentų. Paty lėjęs pasisuko į Algį Blažį ir juokais pridūrė: — Bet su viena sąlyga, — kad vadovai liktų tie patys. Pirmąsyk pamačiau šį pus amžį šviesiaplaukį žmogų stovyklos štabo kambarėly je. Algis atsidėjęs aiškino, ką reiškia kiekviena iš daugybės emblemų, prikabinėtų ant sie nos virš jo lovos, ir pirma ne tikėtai toptelėjusi mintis bu vo: tėvas, atvažiavęs aplan kyti sūnaus. Tik įpratusi au sis (mat, pats beveik biržie tis) greit išskyrė nepaslepia mus biržietiškos tarmės po žymius. Pirmininkas išėjo. Algis ėmė pasakoti apie stovyklos reikalus. Jie geri. Svarbiau sia — sutaria su kolūkio pir mininku, brigadininkais. Maža, kad sutaria. Kai šau niajam šešetukui (du Povilai, Viktoras, Algis, Mindaugas ir Jurijus) vienądien reikėjo padirbėti kitoj brigadoj, tie vos nesustreikavo: niekur neisim iš Janinos brigados, dirbsim tik pirmojoj! Ir dir ba, dar kaip dirba! Beje, uždarbiu taip pat ne siskundžia. Nei šis šešetukas, nei kiti. Kiekvieną rytą brigadininkei praneša, kiek per
R. JAKIUNO nuotr.
Matematikos ir mechani kos fakulteto studentai nuo seno trečiąjį semestrą pralei džia Suvalkijos krašte. Šiais, ryšiai. Ūkio dirbantiesiems or mūsų šaliai jubiliejiniais, me ganizavome 16 paskaitų tei tais jie šeštą kartą iš eilės pa sinio auklėjimo klausimais. kėlė stovyklos vėliavą S. Nė Mano nuomone, ypač naudin ries kolūkyje. Šiais metais su gi buvo susirinkimai „Komu kolūkiu pasirašyta ilgalaikė nistinė pažiūra į darbą — ge sutartis, kuri naudinga tiek riausias gamybinių rodiklių kolūkiui, tiek ir fakultetui. laidas", „Internacionalizmo Stovykloje pabuvojo 100 stu principas — kasdieninė tary dentų. Vaikinai ir merginos binių žmonių gyvenimo nor dirbo prie eksperimentinės ma" ir kiti. Kartu su ūkio jau karvidės komplekso, gyvena nimu svarstėme LTSR Aukš mųjų namų statybos. Nemaža čiausiosios Tarybos Prezidiu darbų atlikta , ir daržuose, o mo įsaką „Dėl kovos priemo taip pat prie valymo įrengi nių prieš alkoholizmą ir gir nių statybos. Studentų pasiau tuokliavimą sustiprinimo". Su kojantis darbas, ryžtas, orga sirinkimas praėjo ypač gyvai nizuotumas ir sąžiningumas ir, aišku, davė nemaža nau davė nemažą naudą. Per šį va saros laikotarpį uždirbta dos. Atmintina ši vasara liks 10.200 rub. o atliktų darbų Imūsų studentams N. Klebavisąmatinė vertė sudaro 51.100 čiūtei, A. Radišauskui, S. Gu rub. Kolūkio vadovybė apie revičiui. Bendrame ūkio ir darbo organizavimą ir atliki mo kokybę atsiliepė gerai. Studentų komjaunimo susirin Šalia gamybinio darbo sto kime jie buvo priimti į VLKJS vykloje plačiai buvo dirbamas eiles. agitacinis, kultūrinis-masinis Kad mūsų rengiami susirinbei sportinis darbas. Kiekvie umai, pokalbiai praeitų įdoną vakarą prie laužo vykdavo įvairūs disputai, susirinkimai, niai ir naudingai, kad juose poilsio vakarai. Čia aptarda isada galėtų dalyvauti ūkio vome darbo eigą ir organiza aunimas, daug prisidėjo taryvimo klausimus, numatydavoKalbėjosi J. MAŽEIKIS me planus sekančiai dienai. ’inio ūkio direktorius S. GraŠie vakarai, kuriuose dažnai dalyvaudavo ir kolūkio jauni APIE MUS RAŠO mas, praeidavo įdomiai, links mai ir turiningai. Turėjome nuosavą radijo mazgą, telefo no ryšį tarp stovyklos ir šta PAGALBA NEPAVĖLAVO bo. Jau antrą vasarą Biržų rajono Suostų kolūkyje Vil Nuo pat pirmų dienų sto iaus Valstybinio universiteto medicinos fakultetas rengia vyklos komjaunimo organiza larbo ir poilsio stovyklą. Šiais metais čia įsikūrė I ir II kurcija palaikė glaudžius ryšius a medikai. Studentai darbymečio įkarštyje visada geri ir su kolūkio ir rajono komjau tidūs pagalbininkai. nuoliais bei partijos komite Liepos 19 d. darbo metu Povilas Šiušąs, Viktoras Martin tais. Komjaunimo komiteto ir us ir Rimas Kesminas išgirdo kolūkiečių šauksmą „Gais partijos komiteto darbuotojai as!". Užsidegė elektros laidai prie karvidės. Pavojus grėsė būdavo dažni mūsų svečiai. gyvuliams ir sukrautam šienui. Studentai puolė gesinti gais- Pravesti bendri disputai, va t- Viktoras Martinkus pribėgo prie žemos įtampos paskirs- karai su kolūkio jaunimu da ’jmo skydo ir išjungė elektrą. Tuo tarpu Povilas Šiušąs su vė naudos tiek kolūkio jauni Mintuvu užgesino ugnį, kuri jau buvo besiekianti karvi mui, tiek ir studentams. Po koncertų kolūkio kultūros na dės stogą. Studentų budrumo ir sumanumo dėka pastatas ir muose ilgai netildavo juokas lyvuliai buvo išgelbėti. Kolūkio valdyba už suteiktą pagalbą pareiškė padėką ir ir aplodismentai. Džiugu bū davo mums už studentiškos Uemijavo studentus. J. DAUGĖLAITĖ dainos, šokio, šmaikštaus žo I brigados brigadininke džio supratimą ir įvertinimą. Todėl nepabūgome pasirodyti („Komjaunimo tiesa") ir rajono centre, Kapsuke.
vakar dieną kurie išdirbę. Iš eina po 3,5—4 rublius. Studentai patenkinti. „O kolūkiui tokie darbininkai ar apsimoka?" — vėliau paklau siau pirmininko. — Jie jau iki pamainos ga lo galėtų nieko nebedirbti, kiek per vieną dieną padarė, — ir pirmininkas pamojo kar vidės linkui. — Šitokį turtą nuo ugnies išgelbėjo. .. .Bet ne vien tai. Apsi moka, be abejo, apsimoka: Uolūky darbo rankų trūksta. Žmonės jau nuo pavasario laukė (Ne taip, kaip pernai. .. „Privažiuos miesčioniukų. Tik valgydink juos...") Didelę darbo jėgos paspirtį pajuto. Ir susigyventi vieni su kitais spėjo. .. .Po užrašu ant durų, pa tvirtinančiu, kad čia tikrai stovyklos štabas („Hic sunt leones"), kabo kitas — „Po liklinika. Dirba ištisą parą". Tas užrašas ne eilinė išmonin gų studentų fikcija. Ir dabar, vyriškai sukandęs dantis, sė di kaimo vikruolis Vidas ir žiūri, kaip Algis Blažys (jis ir vyr. gydytojas: trečiakursis, vyriausias) tepa jodu jo kelį, taip nevyriškai perkirstą šo kant iš traktoriaus. Rytoj at bėgs, kad perrištų... Šitokių ir „rimtesnių" pacientų pasi taiko beveik kasdien. Mat, Suostuose medicinos punk to nėra. Prisipažinsiu, per tą keletą dienų, praleistų pas „Eskula pus" (Aesculapius — gydy mo dievas), taip ir neįspėjau, kur tokio gražaus sutarimo priežastis. Tik studentai gyrė biržiečių nuoširdumą, svetin
jauskas, vyr. agronome E. Grajauskienė. Dažnas svečias mūsų stovykloje būdavo LLKJS Šakių rajono komjau nimo komiteto sekretorė M. Žitkauskienė. Labai malonu, kad mūsų ry šius su ūkio komjaunuoliais labai aukštai įvertino stovyk loje lankęsis svečias iš VLKJS Centro Komiteto V. Raskovas. Koresp.: Kas, jūsų nuomo ne, stovykloje buvo geriau sio? J. Pečkaitis: Tai, kad sto vykla buvo būtent DARBO ir POILSIO. Mes ir ateity už to kį stovyklų organizavimo principą. Šiemet stovykloje visai nebuvo dėstytojo. Rei kia daugiau pasitikėti studen tais. V. Leipus: Malonu, kad sto vyklautojai labai patenkinti prabėgusia vasara. Grįžo jie iš talkos rugsėjo pabaigoj ir sako: „Darbo ir poilsio sto vyklos nesulyginsi su talka". O tai, tur būt, ir maloniaušia girdėti.
l
Baigta dar viena darbo savai tė. Sėdim ant pievutės, val gom vyšnias. Trumpas ato kvėpis, reta valandėlė, kada galima užmiršti kasdieninio darbo rūpesčius. Bet: — Pirmininke) merginos vėl grįžo nepatenkintos. . . .Susitarė dirbti be pie tų, bet trečią baigti. O kai reikėjo, brigadininke ir neiš leido, dar apibarė... Pirmininkas tyli: negerai, negerai padarė brigadininke. Juk ir taip studentai. .. Neat sisakė dirbti šeštadieniais, kai reikia ir iki vakaro šakių ne paleidžia. Juk sutarty buvo numatyti statybos darbai, o niekas neniurna, kad dabar tenka šieną krauti, žaiginiuoti; darbas, tur būt, ne leng vesnis, o uždirba tikrai ma žiau. Supranta: negi galvosi apie rublį, kai tokie karščiai, šienas saulėje trupa! Paga liau svarbiausia, vien už ką galima bartis, — savo žodžio neištęsėjo, ūpą numušė. — Pakalbėsiu su brigadi ninke. Jei dar kartas, galėsite dirbti tik pirmoj ar antroj brigadose. . . .Jau regiu truputį sutri kusią skaitytojo miną: „Kaip čia dabar? Sutaria, sutaria, ir prašau — ginčai su brigadi ninke!" Nėra namų be dūmų. Ne pats ginčas svarbiausia, o tai, kad visada jame laimėtų abi pusės. Pirmininkui su Al giu tas kaip tik ir pavyksta. Be jo, šito ginčo, nebūtų man, tur būt, atėjusi maloni mintis, kad tada, štabo kam barėlyje, visai nedaug apsiri kau, palaikydamas pirmininką tėvu. VI. BRAZIŪNAS
MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAK. STOVYKLA KAPSUKO RAJ. S. NERIES KOLŪKYJE
KO ŠYPSOSI „TEMIDĖ“
Atkelta iš 2 psl.
gumą, o kolūkiečiai gyrė stu dentus. .. Tame pačiame Biržų rajone teko pasisvečiuoti dar dvie jose Universiteto (Černia chovskio kol., irgi medikų; „Vienybės" kol.) ir vienoje Kauno politechnikos instituto J. Janonio kol.) stovykloje. Vienoje blogiau, kitoje ge riau, bet, pavyzdžiui, stovyk lautojų ryšiai su kolūkio komjaunuoliais nė vienoje nėra tokie glaudūs ir įvairūs, kaip Suostuose. Žinoma, čia „kalta" ir kolūkio komjauni mo organizacija — viena skaitlingiausių ir stipriausių rajone. Dar pirmąją stovyklos savaitę kolūkio ir Universite to komjaunuoliai sušaukė bendrą susirinkimą, priėmė bendrą darbo planą. Komisaras Rimas Kesminas rodo ir pasakoja. Jau porą sykių kartu vakarojo. O ki tą — TSRS 50-mečio — sa vaitę visą pažymės drauge. Jau dabar ruošia jungtinį li teratūrinį montažą, o vieni studentai — koncertą kolūkie čiams. Kitiem kartam lieka paskaitos apie alkoholio žalą, higieną, gyvybės atsiradimą. Visko, žinoma, neimsi var dinti, bet dar vieno gražaus studentų darbo negalima ne paminėti. Kaimo pradžioj, prie kelio, kiekvienas prava žiuojantis regi gražiai sutvar kytą kapą. Jame palaidotas Tarybų Sąjungos didvyris P. Osmininas. Dar vienas studen tų prižiūrimas kapas, kuria me ilsisi knygnešys J. Bieli nis, stovi netolimose kapinai tėse. . . .Šeštadienio pavakarys.
SUNKUMUS NUGALI KOLEKTYVAS Darbu buvome aprūpinti pakankamai nuo pat pirmų dienų. Jokių prastovėjimų dėl technikos ar darbo stokos nebuvo. Tai statybos inžinie riaus ir kitų atsakingų dar buotojų nuopelnas. Pamainas sudarė akademi nės grupės visumoje ir žmo nės iš kitų grupių. Toks sto vyklos organizavimo princi pas turi privalumų: veteranai iš karto tampa pavyzdžiu nau jokams, nepalyginamai sustip rėja kolektyvas, jis tampa vieninga ir darnia šeima, su gebančia nugalėti sunkumus. Čia pasireiškia ir ryškėja kiekvieno charakteris,' pažiūra į darbą, santykiai su kitais. Stovyklautojų darbu esu patėnkintas. Dirbo noriai ir su entuziazmu, nebodami sunku mų. Tai geri darbininkai ir sa viveiklininkai, mokantys ge rai dirbti ir praleisti laisvalai kį. G. KUPČIŪNAS MMF stovyklos „Jaunystė" viršininkas
V. NAUJIKO nuotraukose: stovyklos viršininkui G. Kupčiūnui (pirmas iš kairės) rūpesčių netrūksta. Matematikai kolūkio statybose...
Eugenijus KUBILINSKAS medines
Širdys
Mačiau per sapną vargšą buratiną, jis buvo nugalėtas — nebuvo, kas jį gina. Medinė jo širdis, tur būt, iš skausmo skilo, visi patenkinti supuolę rankas trynė — bus kuo pakurti krosnį, kai žiemą šalčiais snigs, juk nesvarbu — širdis vis tiek medinė... Negaila buvo niekam buratino, ir jo nelaimė lyg skardinė dar paskutinį kartą suskambėjo ir dingo ugnyje. .. Suplyšę snaigės tyliai krito Lyg ašaros sidabro tamsoje.
Violeta INDRULYTE
SUGRĮŽIMAS Sustabdyk, berneli, juodbėrėlį žirgą, vieškelis dulkėtas, dar namai toli, paklausyk, kaip rasos pievas godžiai vilgo motinos žemelės skruostai bus žali...
Pailsėk, berneli, kelias ilgas ilgas, ir dainos sesulės dar nesigirdėt, pažiūrėk, kaip vėjas pirštais draiko smilgas ir jų žilo plauko liepia negailėt... Lenk, berneli, galvą prieš vartus gimtinės, prieš šaltinį tyrą vaikiškų dienų, išėjai pasaulin, tako nepramynęs, o dabar kelelis veda link namų...
SENO MEDŽIO SKUNDAS Šimtą metų žaibų vis kapotas seną šerdį kamiene slepiu, ir, nuo vėtros sulinkęs, kuprotas, saulės šviesą per skausmą geriu. Ant gumbuotųjų pirštų iškėlęs ryto aušrą rasotą laikau, basas kojas j žemę panėręs, žvaigždžių pasaką naktį skaitau. Paukščių lizdą — kaiūną keistoką — visą amžių laikau ant galvos. .. Ir kasdien vis daugiau sielą sopa nuo beribės, liūdnos vienumos.
I
N
POKALBIS SU NUOTRAUKA Pasakyk, kodėl medžiai taip švelniai liūliuoja lizdus paukščių ant savo galingų pečių, ko gi pušys būriu prie namų stoviniuoja, langai tamsūs nelaukia vėlyvų svečių? Atsiliepk — o nejaugi per amžius tylėsi? Pasakyk, kur keliauja tavi traukiniai, kur stotelės (jose prieš kelionę ilsiesi), kurgi tavo, parodyk, tikrieji namai?) /
Danguolė BARTASlūNAITfi MALŪNAS Tarp liūnų, tarp miškų niūrių — malūnas Jau užmiršti į jį visi keliai. Rima ANDRIEKUTĖ Žiūriu į sienas aptrupėjusias ir liūdna: Matau jose nebylų skundą, tylų priekaištą. Ateikit, žmonės, jis juk . pasiilgo Einu ieškoti dar neišgertos upės, Gelsvų kaip auksas traškančių grūdų ir salsvo duonos Einu ieškoti, kas uždegtų ir neužgesintų. kvapo. Einu, paslėpus negandą po savo žingsniais, Pypkės dūmų, Bijau, kad man iš gailesčio kažko nesugrąžintų. Dainų ir pasakų, eilės belaukiant, Ateikit. Skaudžiai pasiilgo... Tikiu — surasiu. .. Baugi tyla, tiktai vanduo teškena Miestų tik neimsiu — Per akmenis pražilusius seniai. ★ ★ ★ Nenoriu būti liepele tarp grindinio... Einu be tako, be skaudžių patyčių. Iš perkūno perskelto medžio, Ir, niekam netikint, kažką susigrąžinsiu... Iš pajuodusio, mirusio medžio * * ★ Išaugo dvi šmaikščios atžalos. Jos buvo tyros ir žalios, ir švelnios. . .. Šiandien būk mano nežinomybės upe, Ir jos taip greitai stiepės į viršų, Būk mano nuogais delnais Kad žemė stebėjos... Ir palengvink mano kojoms naštą... Būk stiprybės medum, Jų išdidumas žavėjo debesis, Būk mano minčių siūlu... Jų jėga gąsdino vėjus... Man reikia įveikti akmenį. Ir išaugo du stiprūs medžiai. Pirmą kartą sutepiau savo kojom Jie buvo taip arti vienas kito, Gyvenimo taką, Kad jų šakos susipynė kaip vieno Atlyginti turiu pati savim. Ir didingi, nuoširdūs bylojo Būk mano,tik mano vienu žodžiu „tikiu", Apie tai, kad nemiršta medžiai. Kurį kaip talismaną galėčiau mūvėti ant kaklo...
KAS ŽMONES JUNGIA Lapkričio pirmojo šeštadie nio vakare prie Universiteto Centrinių rūmų pasitiko mū sų studentų būrys su gėlėmis ir nuoširdžiais sveikinimais keturiolika Tarptautinės daTbo jaunimo konferencijos daly vių iš Lotynų Amerikos ša lių — iš Gajanos, Kosta Rikos, Kolumbijos ir Venesue los. Svečius lydėjo LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis. Rektorato posėdžių salėje Lotynų Amerikos šalių demo kratinių jaunimo sąjungų at stovus pasveikino prorekto rius doc. J. Grigonis, Univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius J. Bagdonas. Sve čiai labai susidomėjo prorek toriaus pasakojimu apie Vil niaus universiteto istoriją, dabartį ir ateitį. Kolonų salėje įvyko mitingas-susitikimas su Tarptauti nės darbo jaunimo konferen cijos dalyviais. Prorektorius doc. J. Grigonis savo kalboje pabrėžė, kad nors mūsų ir Lo tynų Amerikos šalis skiria di deli nuotoliai, skirtingos so cialinės santvarkos, tačiau visus geros valios žmones, mylinčius taiką, progresą,' laisvę, jungia bendri siekiai. Filologijos fakulteto III k. stu dentė L. Ponomarenko, svei kindama svečius visų Univer siteto studentų vardu, pasakė, jog nesvarbu, kokia kalba skamba žodžiai. Jeigu jie iš reiškia progresyviausias am žiaus ir humaniškumo idėjas —- juos supras kiekvienas, kuris kovoja už tų idėjų įgy vendinimą. — Aš esu sužavėtas jūsų respublikos ir visos Tarybų šalies ekonominiu, techniniu išsivystymu, darbo žmonėmis, kurie kartu yra ir darbininkai, ir šeimininkai. Mes sveikina me jus visus kaip brolius ir svajojame, kovojame už so cializmo sukūrimą ir mūsų šalyje, — pasakė Sesaras Chilis, nacionalinės Venesuelos tarnautojų federacijos gene
ralinis sekretorius. Universiteto Interklubo pir mininkas V. Kvietkauskas perskaitė mitingo rezoliuciją, kuriai visi vieningai pritarė. Svečių garbei studentai tris kartus sušuko skambų Lietu višką „Valio". Toliau tęsti po kalbių, pasiklausyti Universi teto kaimo kapelos muzikos, pašokti svečiai ir šeimininkai perėjo į Universiteto kavinę. — Man labai patiko jūsų universiteto biblioteka. Iš tik rųjų, mes pavydime Tarybų Sąjungos jaunuoliams, nes kiekvienas iš jų turi lygias, dideles ir įvairias galimybes įsisavinti mosklo, kultūros ži nias, leisti savo laisvalaikį ten, kur labiausiai patinka. O Lotynų Amerikos šalyse jau nimo gyvenimo įdomumas ir turiningumas priklauso tik nuo to, kiek kas turi pinigų, — pasakoja Pasaulinės demo kratinio jaunimo federacijos biuro sekretorius A. Aljeda. Narbada Persaudas ir Bidiadcharas Rekchaldeo, orga nizacijos „Progresyvus Gaja nos jaunimas" CK nariai, pa sakė, jog jų šalies pažangūs jaunimo laikraščiai spausdina medžiagas apie socialistinių šalių gyvenimą kiekviename numeryje. Kaip ir visas pa saulio jaunimas, jie domisi sportu, muzika, pastaruoju metu ėmėsi rimtai studijuoti marksizmą, nes tik jame ma to išeitį iš klasinių prieštara vimų, kurie stabdo jų šalies galimybes žengti progreso ke liu. Daug pažinčių, įdomių po kalbių, šypsenų ir savitarpio supratimo matėsi įvairių šalių jaunimo atstovų bendravime Svarbiausia, visi nori taikos laisvės, šviesiausių idealų, ku riuos neša socializmas, įgy vendinimo ir Lotynų Ameri kos šalyse. Belieka palinkėt jiems tolesnės ištvermės, ryž to, neišsenkamos energijos jų nelengvame gyvenime ir ko voje. A. GOGELYTL
PAŠALINTI KAIP NEPAŽANGUS Istorijos fak. II k. stud. M. Luinytė, Filologijos fak. IV k. stud. T. Labžentls, II k. stud. C. Gaidytė, Finansų ir apskaitos fak. II k. stud. A. Rakauskas, Pramonės ekonomikos fak. IV k. stud. L. Kondrašova, Medicinos fak. III k. stud. G. Černiauskas
GRĮŽTA SAUNORIO LAIKAI
KNYGA-GERIAUS1AS DRAUGAS Istorijos fakulteto studentų viena iš susibūrimo vietų — fakulteto skaitykla. Joje kas dien nuo devintos valandos ryto ligi vėlyvo vakaro pa matysi prie knygų palinku sias studentų galvas. Apie skaityklos šiokiadie nius paprašiau papasakoti jos vedėją Viktoriją KESMINIENĘ. Kaip patinka darbas, skai tytojai? Patinka ir tai, ir tai. Aš pa ti studijavau istoriją. Darbas įdomus. Gautą literatūrą per žiūriu, galiu rekomenduoti studentams. Jūs šiemet persikėlėte į naujas patalpas. Tur būt, jos geresnės? Taip. Žymiai padidėjo fon dų patalpos. Skaitykloje irgi daugiau vietų. Tik per sesijas ir kai suvažiuoja neakivaiz dininkai jų pristingame.
LAIKRAŠTIS eina NUO <950 METŲ
Kokie Jūsų darbo sunku mai? Trūksta knygų, vadovėlių. Pavyzdžiui, šiais metais į isto rijos spec. I kursą įstojo apie 60 studentų, o senovės istori jos vadovėlių lietuvių kalba tėra tik... 18. Be to, dauge lis knygų jau senos, susidėvė jusios. Ar dažnai pasitaiko nema lonių istorijų su knygų gadin tojais. Kiek šiuo metu yra skolininkų? Aišku, visko būna. Kai kas nelaiku grąžina knygą, pame ta ir pan. Naudojame įvai rias poveikio priemones. Štai, pavyzdžiui, skolininkus nusiunčiame padirbėti į restauracines knygų dirbtuves. Ten studentai iš dalies padeda ir sau — tvarko savo specialy bės knygas, nuplyšusius va dovėlius. Be to, dabar perda vėme skaityklos taisyklių pa
KAINA 2 KP.
žeidėjų sąrašą dekanatui, ku ris gali studentus sudrausti, nubausti. Tame sąraše III kur so bibliotekininkė A. Mažeiko, neakivaizdininkai A. Ba rauskas, M. Petronis ir kt. Kaip žadate pažymėti šalies jubiliejų? Ruošiame parodėles. Jas rengiame iš turimos literatū ros. Studentai irgi labiau skaito knygas šia tematika. Kokie būtų pageidavimai? Kad studentai saugotų kny gas, nebraukytų, neplėšytų, laiku grąžintų. Knygą reikia gerbti. Be to, didesnį dėmesį į knygų komplektavimą turė tų kreipti katedros, nes mūsų skaityklai priklauso ne vien istorijos specialybės knygos ir vadovėliai, o taip pat žur nalistikos, psichologijos, bib liotekininkystės specialybių literatūra. Kalbėjosi S. BUCHAVECKAS
REDAKCIJOS ADRESAS:
Į
sportininkas V. Saunoris). Da bar mūsų komandos branduo lį sudaro pirmakursiai. Tai gerai, nes turėsime pagrindą i ateinantiems metams. TSRS Dabar pats LTSR Aukštųjų sp. m. V. Šimkus studijuoja mokyklų spartakiados įkarštis. Pramonės ekonomikos fak. I Varžybos seka varžybas. Aiš kurse, V. Kakanauskas yra kėja čempionai, stipriausi stu MMF pirmakursis. Tik ekono dentų kolektyvai. mistas kandidatas į sporto Baigėsi stalo teniso koman meistrus S. Varnas jau „vete dinės varžybos. Jose dalyvavo ranas" — baigė Universitetą, penkios komandos: Universi bet turi teisę startuoti už mū teto sportininkų varžovais bu sų komandą. Merginų dveje vo VISI, VPI, KPI, KKI stalo tuką sudalė sporto meistrės mūsų tenisininkai. Visų A. Misiukaitė (FAF I k.) ir džiaugsmui nugalėjo Universi- ^ v Domanskaltė (ChF in k). teto komandai Štai ką pasako 1 Sunkiausias išbandymas bu ja komandos trenerė, WU vo susitikimas su VISI atstoFizinio auklėjimo katedros dėstytoja M. Jadzinskaitė: — Mūsų pergalė yra labai džiuginanti. Tuo labiau, kad Universiteto stalo tenisininkai panašių pergalių pasiekdavo gal prieš 10—15 metų,( kada dar žaidė garsus respublikos
1
Skelbimai
232000 Vilnius — M'l'P-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— .29815.
Užs. Nr. 4112
vais. Laimėjome tik 9:8. Kitus varžovus įveikėme vienoda pasekme — 9:4. Dar džiugi naujiena. Kitą met respublikos stalo teniso pirmenybių „A" klasėje žais ir Universiteto moterys. Vy rai kovos „B" klasėje. Manau, kad ateityje WU stalo teniso meistrai pasieks dar ne vieną puikią pergalę. Štai kaip respublikos aukš tosios mokyklos išsirikiavo studentų teniso turnyre: 1 WU, 2. KPI, 3. VISI, 4. KKI, 5. VPI. B. STANISLOVAITIS
Lapkričio 18 d. 19 vai, uni versiteto Aktų salėje koncer tuos žiūrų etnografinis an samblis. Bilietus galima Įsi gyti studentų profkomltete " prieš koncertą vietoj (kaina 30 kap.j. Priimamos kolekty vinės paraiškos. Kraštotyrininkų ramuva
LV 07307
REDAKTORI' 5 ALGIS KUSTA