C<XRVBI()IS — scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
9'5 m. spalio 10 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Sis penkmetis man buvo studijų metai. Jo pradžioje įstojau į universitetą, į bu halterinės apskaitos specialy. bę, šiemet baigiau ir buvau paskirtas į Statistikos kated. rą stažuotoju. Tai, galima sa kyti, etapiniai mano gyveni mo įvykiai. Ne mažiau džiu. gi žinia aplankė mane šį .pa vasarį: buvau apdovanotas medaliu „Už pasižymėjimą darbe". Teko darbuotis stu dentų statybiniuose būriuose, būti komisaru, kartu su ko
legomis talkininkauti žemdir. biams. Matyt, tai irgi „kalė“ medalį. TSKP nariu tapau besimo kydamas Parengiamajame skyriuje. Kai studijavau ant rame kurse, mane išrinko jau į fakulteto partinį biurą. Teko rūpintis studentų visuo meninių organizacijų veikla. Taigi, visais studijų metais mano visuomeninė veikla bu. vo susijusi su fakulteto ko munistų darbais. Jie man bu vo pareigingumo, atkaklumo, pavyzdys, jie mane mokė dirbti su žmonėmis. Mačiau, kad jie buvo svarbiausių ir atsakingiausių fakulteto dar bų sūkury, ir. stengiausi sekti jais. Man studijose ir visuo. meninėje veikloje daugiausia padėjo komunistai dekanas prof. J. Žilėnas, doc. B. Ki lius, e. doc. p. A. Kvederavičius, vyr. dėst. V. Skominas, J. Čičinskas. Mane visada labiausiai jau. dina kitų pasyvumas gyveni me. Štai mano kurse buvo keletas tokių, kurie prastai mokėsi, nesidomėjo ir nemė go būsimos specialybės. Ten ka dabar susitikti kai ku. riuos: patenkinti savo darbu. Matyt, pajuto jo skonį ir grožį. O aukštojoje nesisten gė. Ir ne tik tai, — turėjo menką supratimą apie busi mąją specialybę. Dėl to ne visada studentai kalti. Galiu pasakyti, kad mūsų praktikos buvo nekokybiškos. Apie vi suomeninę veiklą jų metu net nėra ko kalbėti. Reikia pedagogams stengtis sūdo, minti jaunimą, sužavėti jį pasirinkta specialybe. Naujas partijos suvažiavi mas skatina permąstyti atei. ties planus, kaip sakoma, per kainoti vertybes. Teks dirbti, dirbti. Stengsiuos gilintis sta tistikoje, laikyti kandidatinio minimumo egzaminus, gerai ruoštis pedagoginiam darbui. Partiniam biurui noriu palin kėti aktyvesnio darbo stu. den tuose.
Norom nenorom, jam tektų apsispręsti — ar likti izo liuotam nuo visų draugų, ar įsijungti į bendrą kolektyvo gyvenimą ir žengti koja ko jon su visais. Mūsų nuomo ne, tik esant tokiam susibū. rūsiam, draugiškam kolekty vui, tokiai atmosferai, įmano mas tikras ir principingas studento, kaip asmenybės, įvertinimas VPP atestacijos metu. Vis svarbesnė vieta aka deminio jaunimo estetiniame auklėjime tenka visuomeni. nių profesijų fakultetams (VPF). Dalyvaudami VPF skyrių bei sekcijų užsiėmi muose, studentai įgyja orga nizatoriaus ir vadovo įgū džius, kelia savo bendrojo išsilavinimo lygį, ugdo meni, nj skonį. Tokiu būdu sėk mingai baigęs vieną ar kitą VPF skyrių, jaunuolis šalia savo pagrindinės (gydytojo, mokytojo, ekonomisto) spe cialybės įgyja antrąją — me no kolektyvo vadovo, lekto. riaus propagandisto ir t. it. Tai labai gražu ir sveikinti na. Tačiau tenka pastebėti, kad iki šiol VPF reikiamo populiarumo studentų tarpe dar neturi, klausytojų skai čius juose menkas. Kaltinti
dėl to vien studentus būtų neteisinga. Esu tvirtai įsitiki nęs, jog visuomeninių profe. sijų fakultetų gerbėjų skai čius būtų keleriopai didesnis, jeigu mes iš esmės puikias idėjas, darbo formas labiau paremtume dalykiškai, mate rialiai — daugiau dėmesio skirtume jaunimo auklėjimo materialinės bazės vystymui bei stiprinimui. Sutikite, jog šis klausimas šiandien — tai viena iš svarbesnių proble mų, reikalaujančių neatidė liotino ir operatyvaus spren dimo. Tad apie tai norėtųsi pakalbėti šiek tiek plačiau. Prisimenu, dar būdamas studentu, pastebėjau, kaip greitai blėsdavo pirmakursių, antrakursių entuziazmas, kai nebūdavo instrumentų, patal pų repeticijoms, vadovų. Ne retai, taip ir nesulaukę rim. tesnės pagalbos iš dekanato, rektorato ar visuomeninių or. ganizacijų, meno entuziastai nuleisdavo rankas ir iškrikda vo kas sau. Šiandien patalpų problema universitete taipogi aštri. Net daugelis centrinių meno saviveiklos kolektyvų neturi normalių, specialiai re peticijoms skirtų patalpų. Na, o apie fakultetų kolekty(Nukelta j 4 psl.)
/isų darbų avangarde— komunistai 1975 M. SPALIO 15 D. AKTŲ SALĖJE ĮVYKS OVERSITETO II PARTINĖ KONFERENCIJA. AD2IA 15 VAL. io svarbaus mūsų aukštomokyklos įvykio išva. ėse kreipėmės į kelis uniįteto komunistus ir pa. jėme atsakyti į šiuos klauus: , Kas naujo Jūsų ir koyvo gyvenime įvyko per enkmetį? Komunistų vaidmuo faete ir jų indėlis į pasieus. Kas Jus, kaip komunislabiausiai jaudina: trūku, neišspręsti reikalai, buiar elgesio negerovės, i darbai? Su kokiomis mintimis tinkate partijos XXV suivimą? ausdiname jų atsakymus,
rcentas Jonas BASIULIS, ijos fakulteto partinio o sekretorius: arijos fakultetas, vykdyis TSKP XXIV suvažia. o nutarimus, TSKP CK ir S Ministrų Tarybos nutaią . Dėl priemonių, padelėių toliau tobulinti aukšI mokslą šalyje" bei kitus tijos dokumentus (dėl ologinio darbo pagerini, aukštosiose mokyklose, žurnalistų rengimo ir kt.) iekė nemažų laimėjimų ksle ir mokyme. Fakulteaugo ir plėtėsi. Studentų n dieniniame skyriuje .pa sėjo nuo 588 iki 938, t. y. 'eik padvigubėjo. Atsirado įjos specializacijos: filoso6, archeologijos, ekskursi. vadovų, mokslinių biblioH darbuotojų (visuomeni
Steponas IMBRASAS liaus V. Kapsuko univerlo komjaunimo komiteto Kkretorius, ekonomikos mokslų kandidatas
Šiandien, tur būt, nerasime aštosios mokyklos, kuri ne dėtų savo akademiniais Wais, dainų ir šokių an. nbliais, kaimo kapelomis, kestrais, teatrais, klubais ’■ t. Žodžiu, studentams yra 1 išlieti energiją ir tuo pa1 tenkinti savo dvasinius taikius. Tačiau šiandien dar kalbae kad yra studentų, nesu kančių muzikos, dailės •tinių arba dar blogiau — įskiltai nemėgstančių muzi. meno, nelankančių teati muziejų ir panašiai. Tad pagrįstas klausimas — 15 ?i dėl to kaltas? Kur čia, jP sakoma, šuo pakastas? teškant atsakymo į šiuos Rusimus, pirmiausia tektų utėli, kiek studentų daly toja saviveikloje, klubuose, Romaninių profesijų fakul■uose? Universiteto centri. “°se meno saviveiklos ko•tyvuose dalyvauja beveik studentų. Maždaug tiek surinktume iš fakultetų Ur saviveiklininkai susibu-
nių mokslų ir žemės ūkio profilio). Gerėjo studentų pa žangumas, dėstytojų kvahfi. kacija. Į pedagogų kolekty vą atėjo nauji gabūs savo dalyko ąpecialistai. Per penk metį fakulteto dėstytojai (be visuomeninių mokslų katedrų, kurios nuo fakulteto atsisky rė 1974/75 m. m.) apgynė tris daktaro ir 10 kandidato disertacijų (tiesa, tai mažo, ka). Dėstytojai paskelbė daug mokslinių straipsnių ir mono grafijų, dalyvavo mokslinėse konferencijose. Doc. J. Gal vydžio darbas „Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida" apdovanotas res publikine premija. Fakultete įsisteigė naujos katedros: Mokslinės informacijos, Psi. chologijos, įkurtos naujos la boratorijos. Plačiai fakultete buvo .paminėtos 30-osios per galės prieš fašistinę Vokieti, ją metinės. Ta proga nema ža mūsų dėstytojų dalyvavo tarptautinėse konferencijose, skaitė ten savo pranešimus. Mane tie laimėjimai džiugi na, nes aš juos akivaizdžiai mačiau. Jau ketvirti metai iš eilės esu renkamas fakulteto partinio biuro sekretoriumi. Komunistai fakultete, kaip ir jiems dera, užima avan gardinį vaidmenį. Mokslinėje veikloje pasižymėjo A. Ben. džius, S. Lazutka, L. Vladimirovas. Plačiai visuomeninėje veikloje reiškiasi G. Raguotienė, J. Dobrovolškas, V. Urbonas, R. Žiugžda, S. Jegelevičius. Fakulteto komu nistų .gretas papildė pažangūs studijose ir aktyvūs visuome
ninėje veikloje studentai, vė liau tapę jaunaisiais dėsty tojais. Partinė organizacija nuolat rūpinosi dėstytojų pe. dagoginio meistriškumo didi nimu, — siekėme pakelti po litinį ir dalykinį busimųjų specialistų lygį, parengti pla čios erudicijos tarybinei liau. džiai atsidavusius specialis tus. Yra dalykų, kurie išties jaudina. Iš geros pusės — tai mūsų pasiekimai, nauji dar bai, kuriais mes džiaugiamės ir kurių dalį čia suminėjau. Piktina dar pasitaikančios negerovės: studentų „nuby rėjimas", kai kurių abejin. gumas studijoms, nepakanka mai geras visuomeninių dis ciplinų ir specialybės žinių įsisavinimas, formalizmo ap raiškos visuomeniniame dar. be ir kiti neigiami reiški niai. Noriu pridurti, kad fa kultetas dirba labai ankštose ir ne visada higieniškai pri taikytose patalpose. Vienam studentui ploto tenka gero, kai mažiau, negu kituose fa kultetuose. Priversti dirbti dviem pamainom, todėl sun kiau organizuoti studijas ir visuomeninę veiklą. Partijos XXV suvažiavimo laukiu su dideliu nekantru mu, nes kiekvienas naujas suvažiavimas — tai naujas etapas mūsų visuomenės vys. tymesi, komunizmo kūrime. Manau, kad kitame penkme tyje žymiai pagerės materia linė mokymo bazė ir apie tuos trūkumus, kuriuos čia minėjau, jau nebeteks kalbė ti. Taip pat esu įsitikinęs, kad bus žengti svarbūs žings. niai, vystant mokslinį ir me todinį darbą, tobulinant ideo loginį auklėjimą ir dalykinį jaunųjų specialistų rengimą.
Fakulteto partinė organizaci ja pasirengusi mobilizuoti dėstytojus ir studentus įvyk, dyti naujus uždavinius. Stasys PULKAUNINKAS, administracijos .partinės orga nizacijos sekretoriaus pava duotojas:
Administracijos kolektyvas gausus ir savo funkcijomis labai daugiašakis. Praktiškai jo veikla apima visas uni versiteto gyvenimo sritis. Tad apibūdinti naujienas — daly, kas nelengvas. Mano nuomo ne, šiam penkmety įvairialy pį savo veikla kolektyvą vie nijo žymiai didesnis darnu, mas, savo pareigų ir atsako mybės jausmo už atlikto dar bo kokybę supratimas. Taį įgalino kai kuriuos padali nius žymiai pagerinti rezulta. tus. Galima pasidžiaugti, kad nuolat aukšti buvo aspiran tų laidos rezultatai. Ūgtelėjo dėstytojų kvalifikacijos kėli mo planų vykdymas, nema žai buvo ginama kandidato ir daktaro laipsnio disertaci. jų, žymiai pagerėjo priėmimo į universitetą darbų organi zavimas, politinio švietimo darbas, kai kurių ūkinių .pa dalinių veikla, buhalterijos darbas ir pan. Mano gyveni me šis penkmetis irgi labai reikšmingas — buvau priim. tas į TSKP narius, o šiais me tais išrinktas sekretoriaus pa vaduotoju. Mūsų organizacijos komu nistų vaidmuo, vykdant iškel. tus uždavinius, gana atsakin gas. Nuo jų požiūrio ir pa stangų dažnai priklauso at skirų padalinių darbo sklan. dūmas bei rezultatai. Padirbė ta nemažai. Apie tai liudija ir mūsų pasiekimai, pagerė
KAIP SUKURTI SISTEMA ria tik prieš apžiūras) ir iš visuomeninių profesijų fakul teto meno skyrių bei klu. bų. Taigi apie 10 procentų dieninio skyriaus studentų vienokiu ar kitokiu būdu įsi jungę į aktyvią saviveiklinių meno kolektyvų veiklą. Maž daug dar pusė tiek dirba li teratų, kraštotyrininkų, kino mėgėjų bei kituose kūrybi. niuose būreliuose. Na, o kaip kiti? Ar galime šiandien pa sakyti, jog likusi (beje, di džioji) dalis studentų nusista čiusi prieš meną, literatūrą, iš prigimties nemėgsta muzi. kos? Aišku, ne. Bėda ta, jog mes dar nesugebame paža dinti jiems vidinio poreikio. Mes nepajėgiame pasiekti, kad visa tai studentams tap tų būtinybe, tiesiog kasdie nine duona. O pasiekti rei. kia. Reikia, nes be šito kal bėti apie kokį nors persilau žimą estetiniame jaunimo auklėjime, apie kokius nors apčiuopiamus rezultatus — bergždžias dalykas. Sutinku, jog uždavinys ne lengvas, tačiau, tur būt, iš.
sprendžiamas. Reikia pripa žinti, jog čia mūsų komjau nimo aktyvas išnaudoja toli gražu ne visas galimybes. Štai kad ir visuomeninė po litinė praktika (VPP), kuri mūsuose (beje, kaip ir kito, se aukštosiose mokyklose) prasidėjo prieš keletą metų. Vargu ar kas išdrįs pasaky ti, jog tai nereikalingas ir svetimas studentijai dalykas. Visuomeninė politinė prakti ka šiandien iš tikrųjų tapo labai svarbia ir, sakyčiau, efektyvia mokymo auklėjimo proceso dalimi, įgalinančia visus studentus siekti kuo gi lesnių žinių, įgyti organizaci. nio bei politinio visuomeni nio darbo įgūdžių, taip rei kalingų, baigus universitetą ir pradėjus dirbti gamybinia me kolektyve. Ir labai gai. la, kad ši iš esmės puiki komjaunimo darbo studentų tarpe forma ne visose grupė se buvo teisingai suprasta ir įvertinta. Tenka konstatuoti, jog net dalis dėstytojų bei akademinių grupių kuratorių (nekalbant jau apie studen
tus) į visuomeninę politinę praktiką pažiūrėjo kaip į ei linę aukštesniųjų instancijų „išmonę", reikalaujančią pa. pildomos krūvos jjopierių, planų ir t. t. Tad ar betenka stebėtis, kad kai kurios kom jaunimo organizacijos nu ėjo lengviausiu — formaliz mo keliu. Dalyvavai komjau. nimo susirinkime — vadi nasi, tvarka, galima atestuo ti. O tai, kad atestuojama sis per tuos metus nė karto nebuvo parodoje, spektaklyje ar koncerte, grupės visai ne. jaudina. Čia juk kiekvieno asmeninis reikalas. Bet ar tikrai tik „asmeninis reika las"? O juk galėtų būti ir kitaip. Bendrų grupės kuratorių, ak tyvo ir mokslo pirmūnų pa stangų dėka komjaunimo or. ganizacijoje sukuriama tokia atmosfera, kur jaunam žmo gui, nesistengiančiam visa pusiškai tobulintis, vystytis (kitaip tariant, nesiruošian čiam tapti geru tarybiniu specialistu), nėra vietos ko. lektyve.
Nr. 31 (931)
jusi drausmė, pakilęs nepa kantumas pasitaikančioms ne. gerovėms, operatyvesnis pa starųjų svarstymas. Ką nors išskirti iš suminė tų dalykų, matyt, nereikėtų. Pasitaiko nemažai nesklandu mų, kaip antai: silpna atski. rų padalinių darbo sąveika, menkai propaguojami sektini pavyzdžiai, laiku neatliekami darbai, menkai judančios į priekį darbuotojų buities ge rinimo problemos. Naujų dar bų, kaip, sakykim, speciali zuotų universiteto mokslo ta. rybų projektų sudarymas, ir gi esama. Visi aspektai svar būs, o jų optimaliam spren dimui neturėtų likti abejingas nė vienas komunistas. XXV suvažiavimas yra di. delis įvykis visai mūsų visuo menei, o komunistams — pir miausia. Tai įvykis, kuris skatina mobilizuoti ir įtempti visas jėgas, kad galėtume kuo sėkmingiau įvykdyti mums keliamus uždavinius ir gar bingai sutikti šį partijos fo<. rūmą.
Romualdas VALKAUSKAS, Finansų ir apskaitos fakulte to Statistikos katedros dar buotojas:
Svari pagaib
MŪSŲ
Prie baigiamųjų devintojo penkmečio metų mės daug prisidėjo ir respublikos trečiojo seme dalyviai, universiteto studentai. Respublikos statybos organizacijose dirbo studentai, kurie sudarė 16 linijinių būrių. Iš yįso atliko darbų už 818.894 rub., arba 1530 rub. h vienam žmogui. Respublikos statybos organizac i darbo užmokestis sudarė 97.136 rub., taigi vidutį j. kai vienas stovyklautojas per dieną uždirbo 5,2 i
VASARA DEVINTOJO PENKMEČIO
7 universiteto būriai (238 studentai) dirbo ž dirbystėje. Darbų atlikta už 34.105 rub., kas sud 143 rub. kiekvienam stovyklautojui. Tai išties g, mūsų pagalba žemės ūkiui. Jonas AŠN1O5 Universiteto SSB štabo inžiniei
DARBŲ SŪKURY
Įsipareigojimus
Siame numeryje prisi mename praėjusią vasarą — „trečiąjį semestrą". Daug gerų darbų ji mus išmokė, daug naujų drau gų padovanojo. Sutvirtė-
ję, užsigrūdinę, naujo pa tyrę grįžome į auditorijas ir iki šiol mūsų atminty tebeskamba praėjusios dienos. Liko žemėje mūsų pėdos, kur mūsų eita ir
dirbta. Apie tas geras die nas — žiupsnelis įspū džių šios dienos numery, apie jas kalbės studentų statybinių būrių dalyviai susirinkę j Aktų salę.
ŠEŠTADIENĮ, SPA 11 D., RENGIAMAS B GIAMASIS SSB „J UV TUS-75" VAKARAS. P| DŽIA 18 VAL.
viršijome Mindaugas BLOŽE universiteto studentų statybinių būrių vadas
1975-ieji visam respublikos studentų statybinių būrių judėjimui yra ne eiliniai metai. Prieš dvide šimt penkerius Kauno Politechnikos instituto auklė tiniai iškėlė pirmąją studentų darbo vėliavą Dovi nės elektrinės statyboje. Minėdami šio judėjimo 25ąsias metines, visų respublikos aukštųjų mokyklų ir technikumų linijiniai būriai prisiėmė didesnius socialistinius įsipareigojimus. Respublikos studentų statybinių būrių 25-čiui skirtame mitinge daug įsi pareigojo ir mūsų universiteto būrys „Juventus75". Kaipgi šie įsipareigojimai įvykdyti? Šiandien, užbaigus visus darbus ir nurimus sveiko lenktyniavimo kovos aistroms, galima susumuoti pasiektus rezultatus. Universitetas suformavo 28 res publikos ir 12 išvažiuojamųjų būrių. Labai gerai li nijinius būrius formavo Medicinos, Finansų ir ap skaitos, Fizikos fakultetai. Antai, vien Finansų ir apskaitos fakultetas, nors priklauso prie moteriškų jų, sugebėjo suformuoti net 5 linijinius būrius. To kius rezultatus pasiekti padėjo apgalvotas darbo objektų parinkimas. Finansistai neapsiribojo tradi ciniais statybos ir žemdirbystės būriais. Jų emble mas galima buvo matyti Palangos visuomeninio maitinimo įstaigose, jas sutikdavai ir sąjunginiuose geležinkelio maršrutuose, aptarnaujamuose Vilniaus vagonų depo. Kitiems fakultetams ateityje reikėtų pasekti finansistų pavyzdžiu, apdairiai rinktis dar bo objektus, tada fakultetų būriams ir linijinių bū rių viršininkams mažiau tektų laužyti galvas dėl vyrų trūkumo. Linijinių būrių sukomplektavimas dar neapspren džia galutinio rezultato. Reikia, kad tie būriai tin kamai būtų pasiruošę gamybiniam darbui ir politi nei kultmasinei veiklai. Šiuo atžvilgiu dėl „Juvetntus-75" tenka tik pasidžiaugti. Statybos darbuose buvo įsipareigota įsisavinti kiekvienam nariui po 1.300 rublių sąmatinės vertės, įsisavinome po 1.530. 'Čia ypač puikių rezultatų pasiekė medikai. Jų bū riai „Eskulapas" ir „Šešupė", vadovaujami R. Brogos ir P. Žiūko, gamybinę programą įvykdė dau giau, negu 240 procentų ir buvo geriausiais ne tik universitete, bet ir zonose. Neatsiliko nuo statybininkų žemdirbystės būriai. Jų gamybinės veiklos vertinimo kriterijus buvo uždarbis. Socialistiniuose įsipareigojimuose prisiim ta uždirbti po 135 rublius, uždirbta po 143. Iš žem dirbystės būrių geriausių rezultatų pasiekė filologų „Serbentą" (viršininkė G. Kudirkaitė), prekybininkų „Jovaras" (viršininkė R. Petraitytė). Šie būriai ga mybinę programą įvykdė atitinkamai 133 ir 130 procentų. Universiteto būriai nuo seno išsiskirdavo iš kitų mokyklų platesne politine kultmasine veikla. „Juventus-75" šių tradicijų nesulaužė. Antai, įsiparei gojimuose numatyta perskaityti 150 paskaitų, per skaityta 264, vietoj 90 koncertų suruošta net 264. Gerokai viršyti įsipareigojimai remontuoti mokyk las, įrengti mokyklų kabinetus, sporto aikštynus. Trumpai peržvelgta „Juventus-75“ veikla rodo, kad jubiliejiniais metais būrys pasiekė tikrai gražių laimėjimų. Ar visos jubiliejinės vasaros galimybės buvo panaudotos, tenka pagalvoti. Rezultatų galėjo me tikėtis dar geresnių, jeigu linijinių būrių virši ninkai būtų palaikę glaudesnius ryšius su universi teto SSB štabu, zoniniais štabais.
15 universiteto studi būrys, vadovaujamas vi ninko A. Dranenkos ir ko saro A. Griškevičiaus, -ią sąrą dalyvavo tarptautla darbo ir poilsio stovykl Čekoslovakijoje. Jie tris savaites dirbo P hos naujai statomame ajo kasė komunikacijos griovį Po sėkmingo darbo jų lai turistinė kelionė po šalį, k sų studentai aplankė Br Bratislavą ir kitus miestus. Būrio dalyvio A. UL01 VlClAUS nuotraukose n>a me Bmo senamiesčio fn mentą (viršuje kairėje), »> zikantus Karlšteino pily (dešinėje) ir poilsio valand lės metu besišnekučiuoja člus mūsų studentus Ir šein niūkūs.
Šepkų spalvos Galvoju, kaip čia įtikina miau parašius, kad būtų aišku, jog čia taip ir yra. Dar vienas rūpestis — kad iki rytdienos suspėtų išdžiūti gu. miniai. Man pasisekė; nepa miršau namuose savų. Regi na Drublytė, penktakursė tei sininkė, tampo 41 numerį. Kalba, brisdama per purvy. ną: „Gal taip vienintelį kar tą. .. Gal daugiau ir neteks gyvenime nešioti septyniais numeriais didesnius batus". Nosis aukštyn užriesta. Aiš ku. Žinojo, kur važiuoja. Aplinkui — gražumėlis.
Sopkos. O kokios jos spalvos, ir nepasakysi. Kaitinant vi. durdienio saulei, kai nespėji braukti prakaito, — švelniai melsvos; debesims užkliudant saulės kraštą — dėmėtos: šviesiai tamsiai žalios; saulė. lydžiui palietus dangų — nušvinta ryškiai mėlynos ir raudonos spalvų deriniu. Šiandien, jau kelinta diena, debesims užtraukus dangų, sopkos beveik ištirpo debesy se. Balkšvos dėmės tik. Tur būt, mūsų universite to „Žilvinas" giliausiai nusi. dangino. Iki artimiausio
VASAROS dalbas padarytas, — meistras. Aišku, jam geni matyti. Laisvalaikiu gyvenimas Pr deda pilniau virti. Laiškai 0 miestelio — Batagajaus — timistiškesni irgi. Žuvai apie 300 kilometrų. O čia, vaikinai patraukia. I ‘ , ; Voschodo gyvenvietėje, du lach upę, kuri su Sartarąstų namai, devynios pala toliau sudaro srauniąją J pinės ir per 200 gyventojų. ną' Neperseniausiai buvo tin Vėliau, sako, gyvens apie linio varžybos su vietini 2 000. Bet tai vėliau. O da bar mūsiškiai stato čia dar vaikinais. Laimėjo mūsis® vieną dviaukštį rąstų namą. rezultatu 3:0. Tik, sako. ® Pirmas dienas vaikinai, vos čionykščiai šauniausi -r-c grįžę iš darbo, iš karto pul jai kaip tik tą pamainą J1 davo į lovas. Dabar kur kas bę rūdyne. Žodžiu, jėgų 54 geriau. Vakar vaikinai suėjo tykis dar neaiškus. į valgyklą perlyti ir keista — Lyja ir lyja. Orelis. • h tokie smagūs. Srebia vermi. karšta — nežinai, kur o1B šelius, juokauja. Baigė, mat, ti. Kai lietus — šalta lyg ' (Nukelta | 3 psl.) pirmąjį aukštą. Sunkiausias IS PRAĖJUSIOS PUSLAPIŲ
les ~ traukinių palydovės [Kaip greitai prabėgo L Net nesuspėjom apf Puškino, Pavlovsko, Ljs ir Antarktikos mu. tį Kad dar vieną I reisą, — šnekėjosi L merginos, ruošdamos Li0 Vilnius—Leningrafįganus žiemojimui. Iki Ls jie stovės deipo atLiame kelyje. La; prasidėjo pavasario Loję. Vilniaus vagonų L pasirašė su universite-
I sutartį, kurioje numato. | kad trisdešimties studen[būrys dirbs tolimųjų reiItraukinių palydovais. Bū(ormuoja Finansų ir ap. Įitos fakultetas. Jo SSB kas nutaria leisti dalyvauIbūryje būsimoms statistiks bei finansistėms. Išgir tos šią žinią, traukinių pa. pvėmis panūdo būti ir kispecialybių studentės. Teį būrį priimti trijų spehbių, šešių akademinių Įpių studentes. Daugiausia ro pirmakursių buhalterių, pasidėjo paruošiamasis lai.
kotarpis: formuojame būrio aktyvą, apsilankome vagonų depe, išklausome kursą apie traukinių palydovų darbą. Viename iš susirinkimų nuta riame būrį pavadinti „Orbi ta". Būrys pateisino šį var dą: jei sudėtume kiekvienos studentės nuvažiuotus kilo, metrus, tai gautume tikrai astronominį skaičių, šiek tiek didesnį už 800.000. Šių kilo metrų pakaktų nuskristi į Mėnulį ir grįžti atgal.
Po dviejų mokomųjų reisų orbitietės pradėjo dirbti sa varankiškai. Sudarėme stu dentišką brigadą, aptarnau. jančią reisą Vilnius—Lenin gradas. Kitos studentės dirbo traukiniuose, važinėjusiuose į Klaipėdą, Rygą, Maskvą. Savarankiško darbo pra džia — sunkoka. Merginos labai jaudindavosi, tikrinda mos bilietus. Prie įėjimo į vagoną susidarydavo eilutė. Keleivius erzindavo tokia gaišatis. Šiose ir panašiose konfliktinėse situacijose pa. dėdavo studenčių brigadinin-
opkų spalvos (Atkelta iš 2 psl.)
R rudenį, o palapinėje kinams, tur būt, .. .br-r-r. kai, kad po antrą antkloĮjavo. Skubėti reikia. Greitai šalt spustels. Rugpiūty, sako, Įsniegas kartais iškrinta. F daug reikia padaryti. Ne pastatyti namą, bet ir -pa. f įrengti vieną iš pastatyI Jakutijos žiema juokų ne reta. pa. u pamatyti, kaip taakyse gimsta nauja gy. rietė. Gimsta. Juk mūsų kholui dar tik antri me| ..Ja ottuda, gde Neman •daet v Baltijskoje more",
GAUSIUOSE
BŪRIUOSE
treti metai formuojami ‘“■i Fizikos ir Filologijos ‘‘‘tetų studentų statybiniai - Šitoks bendradarbiavi1 Yra naudingas, nes būlabai pagyvėja kultūs darbas. Pasitelkus fizikų
— deklamuoja Benius Valiauga, mūsų komisaras. Sa lėje — gerai pažįstami vei. dai. Tie patys žmonės, su ku riais dirbame, su kuriais su sitinkame kiekvieną dieną. Tokių vertinimas ypač tiesus būna, be užuolankų. Ypač, jei koncerto taip laukė. Vis klausinėjo — „kada? ... ka da?" Net nepatogu. Juk mes — ne įžymybės. Kažin ko neparodysim. „Intermedija, kurioje svar. blausias veikiantis asmuo — kombinezonai". Salėje juo kas. Gerai. Šaunuoliai, vaiki nai. Justinas net įsiręždamas rengiasi striukutėlį kombine zoną. O ką -padarysi, jei jie čia visi tokie. Scenoje de.
vosi patirtais įspūdžiais, bū tum nepagalvojęs, kad prieš kelias savaites jos buvo be veik nepažįstamos. Priprato prie traukinių darbo specifi. kos, pasijuto tikromis šeimi ninkėmis savo vagonuose. Buvo nelengva, tačiau išli pančių keleivių žodžiai „ačiū", „spasibo" sakė, kad studentės dirbo gerai. Štai Leningrado inžinerinio gele žinkelių transporto instituto bendradarbis V. Mikutel ir BAM-o Tyndos stoties kelių susisiekimo inžinierius E. Mi kutel traukinio žurnale para
šė: „Dėkojame palydovėms Lidijai Vasiljevai ir Anai Novickajai už gerą keleivių ap. tarnavimą ir rūpestį viso rei so metu. Ne visada tokias rūpestingas ir sąžiningas pa lydoves sutiksi tarp profe sionalių. .." Ši padėka nebu. vo vienintelė traukinio žur nale. Orbitietės gana dažnai pri simindavo spec. reisą į Klai pėdą, kai iš ten atvežė į Respublikinę dainų šventę saviveiklininkus, kurie visą kelionę dainavo. Taip ir ne. supratom, kaip jie dar galė jo dainuoti Dainų šventėje. Mūsų studenčių keleiviais buvo ir Rusijos Federacijos sunkiaatlečių rinktinė, va žiuojanti iš finalinių Tautų spartakiados varžybų Vilniu je. Didžiausio mūsų merginų dėmesio nusipelnė sunkiasvo. ris Aslambekas Jenaldyjevas. Tarp keleivių ypač išsi skirdavo turistai, grįžtantys iš Karelijos ar kitos šiauri nės europinės TSRS dalies. Juos išskirdavo krūvos ryšu lių, apžėlę veidai ir būtinai — gitara, arbatos jie niekad neimdavo mažiau. . . kaip ki birą. Studenčių dalyvavimas šia me būryje tapo tikra sava rankiškumo ugdymo mokyk la. Nei man — būrio vadui, nei būrio narėms iki tol ne. pasitaikė spręsti tiek daug klausimų. Kartais padėdavo vagonų depo administracija, o dažnai tekdavo pasikliauti savo menka patirtimi ir są žine. Gerai dirbti ir įvykdy ti visas numatytas normas studentes skatino noras pa dėti vagonų depo administ. racijai aptarnauti padidėjusį keleivių srautą. Darbas Vil niaus vagonų depe labai pra plėtė būrio narių akiratį. Per tuos du mėnesius turėjome sąlygas aplankyti Maskvą, Leningradą, Rygą, Klaipėdą, Daugpilį, susipažinti su šių miestų istorinėmis ir revoliu cinėmis vietomis, geriau pa. žinti mūsų Tėvynę. L. UNTULIS „Orbitos" vadas
monstruoti linksma, o kai iš eini į darbą.. . Savotiška garbė mums šiandien teko. Juk mūsų kon certas — pirmasis Voschodo klube. Atvažiuos čia ne vie. ną vasarą įvairūs studentų statybiniai būriai, aišku, at. važiuos. Koncertuos ne kartą. Mūsiškis „Žilvinas" vis dėl to čia pirmasis studentiškai šauniai užtraukė skambią lietuvišką dainą. Jakutijoje lietuviška daina skamba septyniolikoje vieto vių — tiek linijinių būrių sudaro Jakutijos būrį. Dvyli koje — vien studentai, ketu, ri — technikumų būriai ir vienas — aukštosios partinės mokyklos būrys. 500 Lietuvos pasiuntinių šią vasadą atlie kamų darbų sąmatinė vertė 2,9 mln. rublių. Valentinas Gucala, mūsų zoninio būrio vadas, tarp
pagrindinių objektų paminė jo ir mūsiškį namą. O kiti svarbesni objektai — paukš čių fabrikas Jakutske, kur dirba VISI būrys, Statybos technikumo vaikinų statomos dirbtuvės Batagajuje ir vie. no iš universiteto būrių be tonuojama kontora Lažo kai melyje. . . .Jau ir paskutinis nume ris. Atrodo, žiūrovams pati, ko ir šaunus Ginto Cioglio pagrotas valsas, ir Kęstučio Liubinsko dainas.. . Nors bu vo galima daug geriau. Aiš ku, buvo galima. Metalo plovimo įrengimų viršininko pavaduotojas K. Batlukas dėkoja už koncer tą — tą mūsų kuklią dovaną šventei. Juk šiandien šventė visų tų, kurie šaliai duoda metalą. Šventė ir čia — Ty. sy-Kyyle. A. GUIGAITĖ
kė Ana Petriva. Ji mergino mis rūpinosi ne tik reiso me tu, bet ir Leningrade: pade, davo organizuoti ekskursijas po miestą ir jo apylinkes, pa sakodavo neblogiau už mies to ekskursijų biuro gidus. Dažnai plaukiodavome gar laiviu, žavėdavomės Nevos krantinėmis. Merginos gana greitai susidraugavo. Kai po reiso, grįžusios į stovyklą, susėsdavo kurioje nors minkš. to vagono kupė ir dalinda-
VĖL FIZIKŲ IR LYRIKŲ GINČAS? valią ir filologių lyriškumą, galima surengti begales įdo. mių koncertų, disputų ir pan. Kai žmogus patenkintas lais valaikiu, tai ir dirbti malo niau. Viskas būtų gerai, tik... Neduoda ramybės vie na mintis — ar ateity neiširs mūsų draugystė? Studentų statybinių būrių uždavinys — kuo geriau dirbti, bet kaipgi tu žmogus pasieksi geresnių rezultatų, jei po ketvertų savaičių, kai būryje pati darbingiausia nuotaika, tenka... ruošti fi. lologių išleistuves. Penkta sa vaitė būna liūdnoka — tenka iš naujo formuoti kolektyvą, gaišti laiką ir eikvoti energi ją. Nukenčia gamybiniai ro
dikliai: užuot padarę, kaip visada, per savaitę darbų už 8—9 tūkst. rub., bepadarome už tris. Grynas nuostolis. Ar gi Filologijos fakulteto stu dentės, baigusios pirmą kur są ir neturinčios praktikos, negali turiningai praleisti vi. sos vasaros statybiniame bū ryje? Kokia jūsų, kolegos iš Filologijos fakulteto komjau nimo biuro, nuomonė? Kaip ten bebūtų, šiandien maloniau prisiminti tai, ką gero padarėme. Universiteto būrių socialistiniame lenkty niavime buvome vieni iš pir. mųjų. Atlikome darbų už 51 tūkst. rub. Neužmiršome ir politinio, kultūrinio darbo. Būrio laimėjimai •— tai nuo
pelnas mūsų darbštuolių: J. Bučinsko, G. Zubausko, J. Volkanovskio, V. Noreikos, aktyvistų: A. Sutkaus, V. Navackaitės, L. Gylytės ir dau gelio kitų. Nuoširdžiai padir. bėjo būrio meistras R. Pilypaitis — jis įbuvo ne tik ga bus gamybininkas, bet ir iš radingas visuomenininkas. Greitai pralėkė septynios vasaros savaitės. Mes — 30 busimųjų filologių ir fizikų — palikome Širvintas, bet tikime, kad kitą vasarą ten vėl aidės studentų juokas ir ant mūsų pradėtų statyti na. mų plazdens pabaigtuvių vai nikai. V. GLAZIKAS „Širvintos“ būrio vadas
Šauniai talkos dienomis darbavosi IV kurso bibliotekl. ninkės Kupiškio rajono „Naujo gyvenimo" kolūkyje. Jos prikasė 215 t bulvių. Visai grupei Įteiktas rajono žemės ūkio valdybos Garbės raštas ir penketas padėkų geriau sioms talkininkėms. Dėstytojas D. Kaunas, vadovavęs stu dentėms, geru žodžiu mini D. Kairelytę, A. Kavaliauskai tę, L. Drotvinaitę.
D, KAUNO nuotraukose matome kelis smagios talkos momentus.
* * * „Šešupė" ne tik gerai dir bo, bet mokėjo linksmai ir turiningai leisti laisvalaikį. Jau pirmomis dienomis už mezgėme glaudžius ryšius su rajono kultūros skyriumi. Bū. rys gavo muzikos instrumen tų ir padėjo kultūros namams rengti poilsio vakarus. Taip artimiau galėjome susipažinti su vietos jaunimu, susidrau gauti su juo. Surengėme „Vasaros" ir mūsų būrio susitikimą su partijos rajono komiteto pir muoju sekretoriumi A. Dovy, doniu, kuris pasidalijo kelio nių po Indiją, Egiptą, Italiją įspūdžiais, papasakojo apie kapitalistinių šalių jaunimo sunkų kelią į mokslą, gyve nimo sąlygas, kovą už ge resnę ateitį. Tai ne vienintelis mūsų
susitikimas su kaimyniniais būriais. Buvom užmezgę ar timus ryšius ir su „Dainiais", VPI „Kernave". Būrio brigados rengdavo LIK'o varžybas, kurios padė jo cementuoti kolektyvą. La bai įdomus buvo kaukių va karas. Jame dalyvavo ne tik šeimininkai, bet ir svečių: j būrį buvo atvykęs zoninio štabo inžinierius J. Ašmonas. Pasiteisino dar vienas suma, nymas — brigadų fotostendų konkursas. Tai tik keletas komisaro darbo akimirkų. Daug kas mums buvo nežinoma šiame darbe. Būtų įgerai, kad apie jį plačiau pakalbėtume, pasi dalintume ^patyrimu ir mūsų spaudoje.
J. ALEKNA „Širvintos" komisaras
Akademinis irklavimas taip vadinamas ne veltui: prieš keletą šimtmečių šią įdomią sporto šaką Anglijoje pradė jo kultivuoti studentai. Ma lonu, kad senos akademinio jaunimo tradicijos klesti ir mūsų universitete. Treneriams E. Bodindorfui ir R. Budriui pavyko sutelkti draugišką, kovingai nusiteikusį irkluotojų kolektyvą, išmoky ti studentus nelengvos aka deminio irklavimo abėcėlės, užgrūdinti fiziškai. Gerą VU „akademikų" pasiruošimą dar kartą įrodė Trakuose vyku, sios aukštųjų mokyklų pir menybės. Stiprus vėjas, pasišiaušęs ežero paviršius, lietus neat baidė į varžybas suvažiavu-
UNIVERSITETO
VANDENŲ AKADEMIKAI“
šių studentų. Itin grėsmingai atrodė KKI komanda, kurio, j e buvo nemažas tituluotų sportininkų būrys. Nepabūgusios autoritetų, drąsiai ko vojo VU merginos: keturiais taškais bendroje įskaitoje jos aplenkė KKI atstoves. Ypač nudžiugino užtikrinta aštuonvietės pergalė. Si įgula, yri. ninkaujama Prekybos ekono mikos fakulteto antrakursės Romos Monkevičiūtės, ne kartą skynė laurus miesto, respublikos čempionatuose, aukštųjų mokyklų pirmeny bėse. Kuo daugiau taškų įdėti j komandos taupyklę stengėsi Matematikos ir mechanikos fakulteto pirmakursė Loreta Pavilionytė. Toli pralenkusi
priešininkes is VISI ir VPI, Loreta atkaklioje kavoje tu rėjo nusileisti patyrusiai KKI vienvietininkei. Panašus liki mas ištiko porinės dvivietės įgulą, kurioje irklavo pirma kursės Gintarė Adomaitytė (Istorijos fakultetas) ir Aud ronė Usaitytė (Gamtos fakul tetas). Antrąją vietą iškovojo ir keturvietės su vairininku ekipažas, yrininkaujamas Tei. sės fakulteto studentės Lai mos Rudaminaitės. Truputį silpniau startavusių vyrų komandoje irgi turime čempioną. Tai Finansų ir ap skaitos fakulteto studentas sp. m. Algis Markevičius, pa. siekęs gražią pergalę vien viečių valčių klasėje. Beje, A. Markevičius (jį matome
nuotraukoje) ne k$ laimėjęs aukštųjų 8 pirmenybes, tačiau a jis nebuvo studentas tuodavo be konku; Šiemet pirmakursiui sykį buvo įteiktas LT dentų sporto tarybos nio diplomas. Gaila, kad vaikinų vietės ekipažas, n, energingų .sirgalių“ bos, nepavijo nuolatini šininkų — VISI atsto. Akademinio irklavj zonas baigiasi. Tačiau kia galvoti, kad VU demikai" per žiemą ant laurų. Pavasarį — sezonas, nauji startai. G. ADOM
apimtis, kiekviena diena gim KAIP SUKURTI SISTEMĄ do naujus atradimus. Tai iš. šūkis, kurį pasaulio vystyma (Atkelta iš 1 psl.) tikriausiai sutiktų p sis meta mokymui. Norint at studentai architektą < sakyti į šitą iššūkį, reikia ieš vus ar mažesnius klubus ir gi būtų paskelbti kos Jau rašėme apie Maskvoje įvykusią Tarptautinės uni kius duoda universitetas vi koti veiksmingų „kovos" bū. kalbėti nėra ko — jie dirba, Beje, studentų rūm. < dų. Išeitį aš matau mokyme, kur pakliūva (auditorijose, nebe nauja mintis. Ji n versitetų asociacijos (IAU) VI generalinę konferenciją. suomenei. Tiriamojo darbo kuris turėtų tarptautinį cha koridoriuose ir pan.). Pasi tą buvo keliama kra Jiai organizacijai priklauso 109 šalių 602 aukštosios mo dvasia iškelia tokius (bruožus, rakterį. Čia į pagalbą ateis linksminimams teturime vieną mo konferencijose, re kurie iš esmės sudaro profe. kosmovizija. Aš įsivaizduoju aktų salę Čiurlionio gatvėje, kyklos, jos nariais yra ir 26 Tarybų Sąjungos aukštosios studentų a: sionalaus mokslininko cha amerikietį studentą sėdintį kurioje telpa apie 500 žmo kiniuose mokyklos (taip pat mūsų universitetas). būrių sąskrydžiuose I rakterį. Todėl mes manome, savo auditorijoje ir dalyvau nių. O universiteto dieninia O tuo tarpu, kol pas n Visose diskusijose, kurios vyko konferencijoje, galima kad tiriamasis darbas yra ge jantį, sakysim, Nobelio pre. me skyriuje mokosi apie 8 miai apie tai šneka si pastebėti vieną bendrą mintį — koks gi studentas ir uni. riausia sistema surasti talen mijos laureato Nikolajaus Ba- tūkst. studentų. Tad galite se broliškose resuul versltetas bus XXI amžiuje. Apie tai ir šis interviu su tus. sovo paskaitose, perduodamo įsivaizduoti, kas dedasi šešta, panašiu būdu šis k lai pasaulio universitetų vadovais. Korespondentas: Vadinasi, se ryšių palydovo pagalba. gana si XXI amžiaus studento skiria, Aš regiu tarybinį studentą dieniais prie aktų salės du sprendžiamas gai. Antai Kišinio.-e rų! Maskvos M. Lomonosovo pradžios universiteto studen- masis bruožas — dalyvavi Išspręsti patalpų problemą MLKJS CK pastatytc, valstybinio universiteto rek tas bus tik plataus profilio mas kūrybiniame procese, ti Kijeve, matantį ir (girdintį torius, akademikas R. Choch- specialistas, inerandantis dir- riamajame darbe lygiagrečiai paskaitą apie superpralaidu- universitetas, matyt, nepa lis jaunimo centras. 1 lovas: vos gyvenime! savo žinioms su giliu fundamentaliųjų ži mą, kurią kosmovizijai skai. jėgs. Todėl ar nebūtų laikas j e — universiteto sti — Šių dienų mokslo ir pritaikyti? nių įsisavinimu? Vis dėlto, to Nobelio premijos laurea rimtai pagalvoti dėl centrali kultūros rūmai (sąma ;n technikos revoliucija kelia Sofijos universiteto rėkto, kokį gi profilį turės šis spe. tas profesorius Robertas Šri- zuoto šios problemos spren. tė 15 mln. rb) ir kt. dimo. Turiu galvoje akademi Materialinės techr: ni feris. aukštajai mokyklai daug nau rius profesorius V. Sendovas: cialistas? Profesorius V. Sendovas: nio jaunimo centro (studentų zės sprendimas — ta jų akademinių ir socialinių Fundamentaliųjų žinių pertei Akademikas S. Beliajevas: problemų. Nepaliaujamai dau. kimo ir įsisavinimo metodai Aš manau, kad vis mažiau Čia didelį vaidmenį turi su namų) statybą. Tai turėtų bū viena problemos pu ;e gėja žinių, atsiranda nauji turi būti taip ištobulinti, kad reikės siaurų specialistų ir vaidinti auklėjamasis darbas. ti nemažas statinys (jei no statę rūmus, be abejone gretutiniai mokslai — visa šioje pakopoje mokymo lai- vis daugiau — plataus profi Aš manau, kad lygia greta rite, rūmai), turintis specia. didinsime aktyviai užsi tai reikalauja naujo požiūrio kas gerokai sutrumpėtų, Tai lio. Sudėtingos, kompleksinės su gilinimusi į mokslą ir lias patalpas, tinkamas me j ančių meno savive kli • • - ■■ j turi no saviveiklos kolektyvų re kitur studentų skai ių. galimybėmis į aukštąjį mokslą, į aukštos duos galimybę baigusius ba- problemos gyvenime keičiasi technikos darbui čiau dar bus dide is kvalifikacijos specialistų ruo zinį mokymą studentus įjung. kas 5—10 metų. Todėl kom eiti jaunų žmonių auklėjimas peticijoms, klubų šimą. Universitetai visada ti į mokymą, glaudžiai susi pleksinės problemos tarp dis aukštųjų humanizmo idealų koncertų (konferencijų) bei jaunuolių, nenorinčiu Ii duodavo daug -platesnio pro jusį su konkrečiu moksliniu ciplinų turi būti sprendžia, dvasia, žmogiškųjų bruožų kino sales ir t. t. Manau, jog muziejų, nemylinčių mi filio išsilavinimą, negu kitos tiriamuoju daubų. Tokio mo mos kooperuojant įvairių ugdymas. Praktiškai neriboja, tokį centrą galėtų pasistatyti ir t. t. Todėl ar nea ej< aukštosios mokyklos. Dabar kymo patyrimą turi Novosi krypčių specialistus. Funda mi energijos kiekiai, gauna patys studentai savo jėgomis. tas sukurti vieningą -st mes privalome dar daugiau birsko universitetas. mentaliosios, t. y. pagrindi mi remiantis šiuolaikine fizi Pasižiūrėkime, kiek aukštųjų lavinimo sistemą, kuri i plėsti ir gilinti dėstymą fun Novosibirsko universiteto nės žinios ir liks tokios pat ka, gali -padaryti žmogaus mokyklų studentų dirba tre tytų ištisą kompleksą damentinių mokslų, nes jie rektorius akademikas S. Be- plačios. Jau šiandien mes tu gyvenimą labai geru, bet gali čiojo semestro metu. Maž. monių, pradedant vit morališkai sensta daug lė. liajevas: Stengėmės intensy rime mokyti specialistus taip, būti panaudoti ir jį sunaikin daug apie 15—20 proc. Ir mokykla ir baigiant o čiau už konkrečius mokslus. viau išnaudoti savo geografi kad konkrečias specialias ži. ti. Teisingas jaunimo auklėji, tai daugiausia I, II kurso stu tetų ar institutu? Si si — Universitetas duoda ibū- nę ipadėtį. Universitetas įsi nias jie rastų patys. Toks mas vaidina būsimajai žmo dentai. O likusieji? .. Tad ar turėtų būti giliai apga netikslinga būtų organizuoti pradedant mokymo pr simojo gyvenimo pagrindus, kūręs mokslinio miestelio specialistas pats nuolat lavin nijai didžiulį vaidmenį. — pasakė Mančesterio (Ang centre — aplinkui veikia sis, plės savo žinias ir tuo R. Chochlovas: Maskvos bendrą, sakysim, visų Vil ir baigiant akademinių § lija) universiteto rektorius apie dvidešimt plataus profi. pačiu spręs svarbias proble valstybiniame universitete niaus aukštųjų mokyklų stu komjaunimo organiza lordas B. Cesterflldas. — Is lio mokslo tiriamųjų institu mas, kurios iškyla visuome mes stengiamės išplėsti stu dentų statybininkų būrį? Be bo planais, kuratorių toriškai taip susiklostė, kad tų. Mes sujungėme universi nei, valstybei. dentų ruošimą, pavyzdžiui, to, esu įsitikinęs, kad ir nų parama bei dėmenų daugelį amžių universitetai teto ir šių institutų pastan R. Chochlovas: Konferenci. įvesdami daugiau humanita mokslo metais nė vienas stu. tada bus galima kalbeli buvo kultūros centrai. Jie gas mokslinių tyrimų bei joje mes priėjome vieningą rinių disciplinų gamtos moks, dentas neatsisakytų sekma apčiuopiamus rezultu turi išsaugoti šią kilnią misi, mokymo, dėstymo srityse. Vi. nuomonę, kad per likusius lų studentams. Manome, kad dieniais išeiti j talką. Na, o tinio studentijos a iki ją. Universiteto uždavinys — są mokymo procesą suskirs- iki XX amžiaus pabaigos profesionalus akiračio siau projektą naujiems rūmams srityje. pratinti žmogų prie kultūros, tėme į dvi dalis: treji metai metus turi būti išvystytos rumas kenkia ne tik bend duoti jam fundamentalias ži fundamentiniam išsilavinimui sistemingo diplomuotų spe ram kultūriniam vystymuisi „Aukštasis mokslas", ki nias, išmokyti jį kurti moks ir dveji — aktyvaus prakti cialistų, jau dirbančių liau ir humanistinių savybių ug medžiagą pateikia : eą le. Taip mokė mane ir mano nio darbo tiriamosiose labo, dies ūkyje, žinių papildymo dymui. Humanitarinių mokslų kos aukštųjų mokyklų b bendrakursius Kembridže ratorijose. Tyrimų procesas formos. Mokymas turi būti ugdomas turtingas emociona. tekos. „būti fizikais" didysis Rezer- baigiasi rimtu diplominiu dar nuolatinis, tęstis visą gyveni, lūs pasaulis, meninė vaizduo Biuletenio tikslas — : fordas. Taip moko savo stu bu, kurį galima ir publikuo mą. tė verčia visai kitaip žiūrėti žindinti aukštųjų mol dentus „būti fizikais" mano ti. Oksfordo (Anglija) univer Į savo specialybę, į visą ap .dėstytojus, mokslinius geras pažįstamas akademikas Adelaidės (Australija) uni siteto vicekancleris Ch. Cha- linkinį pasaulį. Baigdamas buotojus ir studentus ■; Kapica. versiteto vicekancleris profe. bakukas: Galvojama duoti ga. mūsų pokalbį, noriu pasakyti, jausia tėvynine lite! Spalio 2 d. Profsąjungų rūR. Chochlovas: Universite šorius Dž. Badžeris: Sakoma, limybę suaugusiems tęsti kad mes susirinkome į kon bendraisiais aukštoje- ~ tas turi duoti studentui ne kad mokslo tiriamoji veikla mokslus kada jie nori ir ko. ferenciją tokiu metu, kai pa. muose įvyko respublikos sos- klausimais. Čia pateik tiek konkrečias žinias, kiek plečia žinių akiratį. Bet ne kiu nori būdu. Norėtųsi tap saulis pradėjo naują tarptau tinės profsąjungų aktyvo su. medžiaga mokslotyro. : naujų reiškinių pažinimo ir reikia galvoti, kad tas aki ti trijų dalykų — darbo, tinių santykių etapą — tau sirinkimas, skirtas Pasaulinės lo tiriamojo ir moko pasaulio pertvarkymo pagrin ratis turi būti platesnis, negu mokslo ir poilsio — susilie tų suartėjimą, bendradarbia profsąjungų federacijos 30- darbo mechanizavimo dus bei metodus. Didelis dė universiteto kursas, kad ne jimo liudininku. Štai prie ko vimo ekonomikoje, moksle ir mečiui. tomatizavimo. moku Siame susirinkime universi terialinės techninės i mesys turi būti skiriamas kū. verta plėsti universitete gau. turi vesti studijų tęsinys. To kultūroje vystymą. Mes ma. atstovavo studentų programuoto mokynn : rybinio darbo įgūdžių ugdy tas žinias. Visų pirma būti kio mokymo pavyzdys — Di. nome, kad šitas procesas ne tetui mui. na jas gerai įsisavinti, ir tik džiosios Britanijos atviro te grįžtamas, kad jis išreiškia profkomiteto pirmininkas A.- minio projektavimo Korespondentas: Bet sieki tada kibti į mokslinę veiklą. levizijos universiteto progra istorinio pasaulio vystymosi Kairys, komiteto nariai K. buities, sveikatingu, o mą kurti galima Įskiepyti tik Helsinkio universiteto rek ma. Aišku, kad XXI a. tele dėsningumus. Turėjome gali Vaičekauskaitė, A. Trumpu- sporto, ideologinio ir e giliai studijuojant siaurą sri torius profesorius E. Paltne- vizija taps pagrindiniu moks, mybę pasikeisti nuomonėmis, lis, PEF profbiuro pirmininkė nio auklėjimo bei tį? nas: Kas liečia tiriamąjį dar lo naujovių šaltiniu, ypač su aptarti aukštosios mokyklos A. Sarpalvtė. klausimais. R. Cochlovas: Vis dėlto ar. bą, aš nelabai tikiu visų stu augusiems. Biuleteniu galės pasini vystymosi artimiausiais 25ūmiausioje ateityje pagrindi dentų, ypač pirmakursių ir ti aukštųjų mokyklų & Korespondentas: Tokio dės iais metais kelius. Nežiūrint NAUJAS BIULETENIS Lietuvos TSR Aukštojo ir tekų ir informacinių tai nių mokslų, kurie apspren antrakursių galimybėmis. Ir tymo patirtis žinoma dauge skirtingų politinių santvarkų, džia platų absolventų profilį, vyresnių kursų ne visi stu lyje šalių. Tarybų Sąjungoje skirtingo šalių išsivystymo specialiojo vidurinio mokslo darbuotojai, o taip pat santykis su siauros speciali- dentai yra pakankamai kva. jau kelintus metus speciali lygio, aukštojo mokslo pro ministerijos Kolegijos nutari, tedrų referentai, ruošdai zacijos disciplinomis keisis lifikuoti, kad spręstų svarbias televizijos programa trans. blemos turi daug ką bendro. mu „Dėl mokslo ir mokymo teratūros apžvalgas, pai pirmųjų naudai. Geras spe. mokslo problemas. Todėl bet koks aukštosios procesų informacinio aprūpi ir kt. Jau išleisti du bit liuoja atitinkamas laidas. cialistas, mano įsitikinimu, Nacionalinio autonominio Pensilvanijos (JAV) uni mokyklos pasiekimas, nežiū nimo tobulinimo" Vilniaus V. nio numeriai, spalio ® gali išaugti tik turėdamas Mechiko universiteto rekto versiteto prezidentas M. Mei- rint to, kokioje šalyje jis pa Kapsuko universiteto Infor pasirodys trečias. Biul geras fundamentalias žinias. rius daktaras G. Soberonas: ersonas: Televizija daug reikš siektas, turi tapti visų pasau macijos problemų mokslinio galima gauti aukštųjų Korespondentas: Ar neat Vis dėlto kaip tik tyrimai — ne tik suaugusiųjų mokyme. lio aukštųjų mokyklų pasie. tyrimo laboratorija pradėjo kyklų bibliotekų skaityt leisti informacinį biuleteni katedrose. sitiks taip, kad XXI amžiaus patys maloniausi vaisiai, ko- Nuolat didėja informacijos kimu.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. I. Alek sėj evas, Finansų ir apskaitos fakul Fizikos fakulteto IV k. teto I k. stud. L. Žvaigždytė, Filologijos fakulteto III k. stud. G. Kankalis ir V. Ryba stud. V. Misiūnaitė. kovas,
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
TURISTE, RUOŠKIS! Š. m. spalio 11—12 d. netoli Dūkštų (Vilniaus raj.) įvyks Universiteto turistų VARDYNOS. Kviečiame visus ’ oberfuksus ir diplomantus, senjorus ir studentus, o ypač fuksus, atvykti į šį aukso rūbu pasirėdžiusį, unikalų gami tos kampelį ir dalyvauti tradicinėje turistų šventėje.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Iškilmingas vardynų atidarymas spalio II d. 19 vai Važiuoti traukiniu Vilnius—Kaišiadorys (iki susti Baltamiškis) 17.50 vai., Vilnius—Kaunas 20.40 vai : busu iki Dūkštų 12.40, 16.30, 14.20, 18.15 vai. Dal apsirūpina maistu ir nakvynės lauko sąlygomis prieš mis. Bus išduodama 100 miegmaišių.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15589 Užs. Nr. 3049
REDAKTO ALGIS Kt