I
visų Salių proletarai, vienykite i
UNKU tarybiniam žmogui prisiminti geresnius metus už 1961 uosius: tai buvo TSKP XXII suvažiavimo, Gagarino ir Titovo kosminių skridimų, mūsų liaudles kūrybinio darbo triumfo metai. Bet palydėdami juos žinome, kad ateinantieji turi būti dar kūrybingesni, šviesesni, laimingesni, Mūsų Universiteto kolektyvas šiais istori niais metais taip pat gerai padirbėjo — kilo studentų pažangumas, dėstytojų kvallflkaci-
S
Jos, gerėjo mokslinis darbas. Naujaisiais metais visa tai turi stiprėti. 1962-leji — p'.rmieJi naujosios partijos Programos vykdymo metai, o ši komunizmo sukūrimo Programa relkalauja sparčios tarybinio mokslo raidos, aukšto jaunųjų specialistų lygio. To pasieksime tik našiu darbu. VISAM UNIVERSITETO KOLEKTYVUI — LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! Prof. dr. J. KUBILIUS
VILN1AUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 31 (410) 1961 m. gruodžio 30 d.
Kaina 2 kap.
didelį darbą, draugai! H. ZABULIS 1961-ji. Kokie tai puikūs buvo metai! Prabėgusieji me LTSR Ministrų Tarybos Aukš tai — istorinių pergalių, tojo ’r specialaus vidurinio (tempto darbo ir atkaklios ko mokslo komiteto Aukštųjų mo vos už taiką metai, istorinio kyklų valdybos viršininkas TSKP XXII suvažiavimo me tai, tretieji septynmečio Įgy įgyti mėgiamą specialybę, vendinimo metai. specialybės Didingi septynmečio žings Įskaitant antros niai. Užtenka p: minėti, kad Įsigijimą. Aišku, kad aukštųjų studentų skaičius per šį sep mokyklų augimas bus Itin tynmetį respublikos aukštosio greitas. Per dvidešimt metų se mokyklose padidės 1,5 kar studentų skaičius padidės ko to. Šiuo metu respublikoje yra ne 3 kartus. Ypatingas dėme virš 30.000 studentijos. Kai sys bus skiriamas toms moky prisimeni, kad paskutiniaisiais mo formoms, kurios leidžia nenu buržuazijos valdymo metais Įgyti aukštąjį mokslą, Lietuvoje buvo vos apie 3.900 traukiant darbo gamyboje. studentų, kad per paskutinį Jeigu dieninių skyrių studen buržuazijos valdymo septyn- tu skaičius per šį laiką padi metĮ, nuo 1932 iki 1939 me dės 2 kartus, tai neakivaizdi tų, studentų skaičius sistemin niuose skyriuose — 2 su puse gai mažėjo, o valdančiuose karto, o vakariniuose — net sluoksniuose vis dar buvo rė daugiau kaip 11 kartų. Didžiulį vaidmenį statant kiama apie inteligentų per turi suvaidinti teklių. Tiesiog džiugu darosi komunizmą dabar, apžvelgiant mūsų augi mokslas, nes komunistinė vi mo perspektyvas ateičiai, o suomenė yra mokslo ir tech kartu ir labai pikta už tą di nikos suklestėjimo visuomenė. džiulę žalą, kurią Lietuvai pa Partijos programoje numaty ta, kad mokslas turi tapti be darė ponai. Ne Neseniai pasibaigė TSKP tarpiška gamybine jėga. XXII suvažiavimas, nustatęs menkas baras čia tenka ir gaires Tarybų šalies pergalin aukštosiose mokyklose dirban gam žygiui į komunizmą. tiems mokslininkams. Jų skai Aukštoji mokykla komuniz čius per porą dešimtmečių iš mo pastatymo laikotarpiu pri augs beveik 4 kartus, o moks valo išspręsti du pagrindi lo daktarų ir kandidatų turi nius uždavinius: pirma, ji tu padaugėti ne mažiau kaip 10 ri paruošti įvairioms liaudies kartų. £1 didžiulė mokslinin ūiko šakoms tokį skaičių aukš kų armija, ruošdama specia tos kvalifikacijos, plataus teo listus gamybai, savo moksli turi rinio ir politinio akiračio spe niais tyrimais taip pat komunizmo cialistų, kiek jų kiekvienu padėti spartinti metu pareikalaus nuolatinis rūmų statyba, padėti atskleis vystant techninis progresas, mokslo ti naujas galimybes, ir kultūros kilimas, o antra, gamybines jėgas. Dėl to nu Ji tu-1 gana greitu laiku už matoma steigti prie aukštųjų tikrinti kiekvienam žmogui, mokyklų daugiau probleminių ateityje kuris nori mokytis, galimybę laboratorijų, kurios
galėtų išaugti net Į savistovius mokslinio tyrimo institutus. Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo universitetas, seniausia TSRS aukštoji mo kykla, artėdama prie savo 400 metų jubiliejaus, visais kitais atžvilgiais gerokai pa jaunės. Išaugs naujas gražus Universiteto miestelis, kurio pradžia bus padaryta dar šia me septvnmetyje. Pirmieji Į moderniškus ramus persikeis šiuo metu labiausiai vargstą fizikai ir matematikai, o po to palaipsniui ir kiti, žodžiu, perspektyvos gražios, tik rei kia dirbti, savo darbu patei sinti Komunistų partijos ir Ta rybų vyriausybės rūpinimąsi i ukštuoju mokslu. Universite to profesoriai, dėstytojai ir studentija moka ir nori dirbti. Todėl sutinkant Naujuosius metus belieka palinkėti vi siems gero pasisekimo gražia me darbe ir turiningo asme niško gyvenimo. Su Naujaisiais 1962 metais, draugai!
SĖKMĖS, DRAUGAI! Daug džiaugsmo atnešė senieji metai. Ir pas kiekvieną — vis kitokios tos 365 dienos. Eet š andien norisi pa’usti tr.i, kas hmgla Jas Į milHardns sir^en'unių dienų — bendrą tiks’ą ir bendrą darbą. Apie mūsų darbą spręs pagal tai, k’ek atlikome. Per die ną nedaug padarysi, t et per mi iiardus dienų ga’ima kai nus nuverrt*. Pas:žir’rėkime atidžiau tik į savo, Universiteto jaunimo, atliktą darbą: komunistinės vasaros, sustiprėję ry šiai su gamyba, idėjinis užsigrūd.nimas, gausėjantis komjau nimo būrys... Tačiau mes nepatenkinti. Mes galėfome duoti dau giau. Buvo mūsų gyvenime ugningų dienų, bet buvo ir be verčių. Mus nugalėdavo silpnava iškurnąs, abejingumas, m i er čoniškumas. O reikia visada jaustis, stipriais, gražiausiais, turtingiausiais. Ir svarbiausia — aistringiau siais ko.otojais už savo ir kitų ateitį. Mums maža žodžio. Mums nepakanka kalbėti gražias fra zes apie komunizmo statybą. Šiandien visų mūsų darba? ''er tinamas pagal konkrečius rezultatus, pagal mūsų indėlį į komunizmo sukūrimą. Naujieji metai kviečia į darbą. Į darbą auditorijoje, o vėliau — gamyk’os ceche, kolūkyje ir mokykloje. Sėkmės, brangūs draugai! H. VALUKONIS VVU komjaunimo komiteto sekretorius
M. SUKACKO pieš.
Daugiau pastangų, valios!
--------------xex-----------------------
Gyvenimo džiaugsmas Esu prašomas pasisakyti, ką aš norėčiau palinkėti mū sų studijuojančiam Jaunimui Naujųjų metų išvakarėse. Darbas sukūrė žmogų. Dar bas pritaiko gamtą žmogaus pa-eigoms. Darbas sukuria žmonių vertybes. Darbas for muoja žmonių visuomenę. Jis amžinas žmogaus palydovas. Da b°s yra visų Komunistų partijos manifestų — prog amų ašis. Juo yra grindžiamas kelias į komunizmą. L'kimas man nepašykštėjo da’-bo, bet tuo aš nė kiek nesiguodžiu. Todėl nieko ge
rem.io negaliu palinkėti stu dijuojančiam jaunimui, kaip dirbo pamėgimo ir sėkmės jame. Žinoma, labai norisi nuoširdžiai pridurti, kad kiekvienam jaunuoliui pasisektų pasirinkti ir dirbti mėgiamą d ’rbą ir, kad Jis būtų do ai i- kūrybingai dirbamas. Tik toks darbas yra tikras gyve nimo džiaugsmas, sveikatos ir laimės šaltinis. Tad. mūsų jaunime, sėkmingos studijų kelionės 1962siais!
Dcc. J. GALVYDIS
UR būt, nėra pasaulyje žmogaus, kuris nesidžiaugtų tuom, kad gyveno šiais metais, metais, kuriais mūsų planetos dalis priėmė P ogramą ir sėkmingai kuria šviesiausią visuomenę — komunizmą, metais, kuriais pa saulis buvo kosminės eros p ėdžios liudininku, metais, ka da sparčiais tempais buvo likviduojama. gėdinga kolonia lizmo sistema ir stiprinama taika, kovojama už visų rūšių ginklų sunaikinimą. Tarybinis žmogus ne tik džiaugiasi pui kiais 1961-ųjų laimėjimais, jis labai pagrįstai tuo didžiuo jasi. Džiugu, kad nemažą indėlį į puikius tarybinės liau dies laimėlinius savo-darbu įnešė ir mūsų Universitetas. Per 1961-siūs metus žymiai išaugusiame Universiteto kolektyve buvo pasiekta gerų laimėjimų auklėjimo, mokymo ir moksliniame darbe. Universiteto visuomeninės organizaci jos jau atliko nemažą darbą, mobilizuojant dėstytojus ir studentus greitesniam Partijos Programoje iškeltų uždavi niu įgyvendinimui. Komunizmą suku-s tik visų tarybinių žmonių įtemptas darbas. Iš kiekvieno aukštosios mokvklos darbuotojo, studento, laboranto, ūkinio darbuotojo 1962-ji
T
C tjr 5
meta’, pirmieji komunistinės stntvbos metai, pareikalaus dar daugiau pastangų, valios ir pas’švęnttmo. Todėl, peržervgia i Naujų metų slenksti, reikia labai rimtai kiekvienam ir individualiai pagalvoti apie Sa<j pianus, ragai, oti reikia, ar neplanuojame to, kas buvo musų asmeniniuose užmojuo se pasitinkant praėjusius metus. Su tais pačiais, ne sykį planuotais, dalykais į 1962-slus metus eiti negalima. Ypač gerai turi įsidėmėti jaunimas, kurio rankomis bus sukurtas komunizmas, kuriam teks gyventi ir šeimininkauti naujoje visuomenėje. Universiteto komunistų vardu noriu palinkėti visiems profesoriams, dėstytojams, ūk o da: buotojams ir studentams sveikatos, valingumo ir jaunatviško entuziazmo moksliniame ir auklėjamajame darbe. ' Tebūnie visiems 1962-jl metai pirmiausia tvirtos talkos žemėje metai, kūrybingi komunizmo labui metai, tvirtos draugystės ir didelio džiaugsmo metai. C. KUDABA VVU Partinio komiteto sekretorius
OiaiSNIO ««w H so>inBJionM.
□
zx»/lTrT»rrri
□ □ g □ □
ąjjUIUĮuij-Įd G1VS jra aiivaao i •afofpu3jcpox af?unsxoui hxnqndsaj ofppųEd af.Ą a|oi?ubisxAa! apipxBj hs -nui aiaispaAĮUfi snui SBd u?ui otpds sppui spt? tiekas pneAApp snsjA sonf auiąjajA^Bd ‘aqjBp ouibįu -Ilsėtu ji asofipnjs s?uixąs auiofą^uipd ‘siuioaeAop sjBgnt.jp ns auiąjįajĮisBd a^Apasod auiBfBuijĮgpg •afop -inSis AjaditiBJi opojg sof -IA)Bq aiuofoAnųnd ‘fejpai auia^uBĮds isppipsui spp -IISJĮOIH ‘SĮUIOXP!IX sog -Ag ns nuizBdįsns sogojd auiofąjn) npiPPAspų asopjAiioui asoisoj^nB sonx nqjep
.8 O o g B □ p □ □
□ □ a □
□ D
g o □ □ □ □ □
□ □ □
o □ □ □ □ a
8
□ a g a -O □ □ a □ □ g o □ □ □ g ■-j o □ H □ B
— ----- ----- i>Q----------- ~ --------------UOSĮ SOĮSASnBjp ZtųnE) bj -XII 0Anq Bfpuajajuo^ 15 „ni??A psgjas fBUipppd oixup hnsAgsfnBJX soujbz sąi §JldB5IIlAAp JĮ OĮZpUBJlĮS“ ūqjtp ?n ęiĮBJjujarjf) g jį sųon^ao ’y oab3 sbuba -op JĮ SI45BJ ounjASBd •„apaunjadxsa buba fefBpgni SuijBdB snjĮjjcd ‘Bjpi^dB ofnjjsi guipjapi -0M‘‘ inqjBp s?nBJ[snB)iBis ’MI JI sąiAippng S Bpp -BUĮjd BfĮUiajd III ĮIUBUĮI -J3A pjag OAnq pqjnp tij -uapnis opųn^Bj hsnjv •„npoĮaui ouiijĮjjad auiajuĮ BĮjBunuBiu -b oisnd -ĮUB pUlApAg ĮBĮUĮSjnjĮųa soiipjBijouais“ hi?apnEX :„BgĮĮ ouppg PBgjOS ‘BUI -ajsis omifjjgjiĮ ofnBjjĮ“ — ojnjnsuĮ souĮaipaj^
•a;uoun>|
'
sopinbis
s?>f!paiu-s9;uaprųs nj-iei ‘ounex ‘sneiunA
‘„afojnnnx IBfpBposip hf piisa ‘sįx^)ubs oįabs -ndJBĮ 1103 xpeq jį hxoxoi -IjBis ‘hpaųAjg sapnj apip ■ubo“ ‘„a)uauiijadsxa nuos -abi JJ nuojdBx SBfpapB SOUIĮBJSĮgEUI JĮ BĮJ0B IlSaiĮ -Bd buinuiĮĮEg aidy“ iii uapnis opipsui sou.aipaui sogAa puipauBjd snuiopĮ hpapnis opnnxBj hsnui 6 «djji hf ‘ĮBuipauBjd gg pAsnBix5l asontzpąsod hfpxas ji asoniuuBuaid sofpixas souaigjų ji sofigopiqojxiui .. ..t ‘sofĮgjnj ‘sofidsjai ‘soupipaui np oqjjp af s?upuauipadsxa -ofpuajajuox afauiĮsijogi Bfpuajapox ?uiisxoui hxipaui-hpapnis softsnj -Bipg jį hxnndsaj ofiiEtpji aupgunf AI 0X^A afogĮBq -Bd oisauaui oi?pxdBq
siuioueAop auiąjįaijisej hipjnq Iiįuįįs^oui s?uiof?ui .op ‘ĮUIĮPĮpd SOĮ5JĮ9A hfjg mjp h$uns3oui hjuapnjs ouiouiiBpised ‘njJBJ, jį so£ ‘OJĮSU9ĮOUIS ‘SOAJĮSBĮAI •OUĮpjBf) ‘O5ĮSq0ĮĮA -sinj\i §į SĮBjuapnjs ns oui -ofąpEns saui Bfpuojoj
B
B a B a a g B B B a B B □ o □
Bf0)j{jS?p
aiivasavanz
r
ISJaAĮSJI JB ngJBA OĮ?P hgnsjp snujBAs ‘ioq Jni ‘hfhJjĮjj ji Bio įBuiefnBiBniaj ■au oaĮaĮu hsnf 51 jy įnĮgiĮA? P hsnf Jin įuioxpi aif jy ■ ’ ZĮBppJjUBS hpoui? PISIUBUinų • ■ BųĮBgBd OĮd -JB)ĮABS B5Į5ĮgnBJp JJ SBIUZIAAJ ■jjaiosi :son[5 ji pbjj ‘sndpuĮjd S?AOJOp SnjJJPĮBd SOlURjgoJJ dMSl SĮtjuapnjs ns sąnsupi -JĮB SĮJf dĮB4 ‘jjAsiBSBd ‘nBI? ĮAaznjBjtf agnBjp ‘uiosBJa iJsagp Ijioj hf ĮĮIIĮSpĮBd ĮĮBg pupdonu tg alioji sajQ įafXinqBjpuaq hjuapnp fepid JffeiuEuaAAg n ui[?n sAuaiuss snjBUBd ėspi įj -nj jb ‘nAĮSJBAsdB jį Įnuisp' ojajisJaAĮua uiBfB}[5ĮgnBj-( DuidnjĮSBd SĮinĮuauiSB sįbįjej -ed jį sįbijįoj hpsipj įbo įaf -XjnqBjpuaq hiuapnp nuaAAg pm PBJĮ ‘SB5gjBA SJĮOĮ SĮf hftij SI JV ‘feuiSBui fefbAguai oa -bs ji sUni nsf ‘snpĮAaznĮBpų SBĮBPIPUBJI tušuotu SOJUĮBIUBJ -Bui BuaAAg afAjBquiBJi X8S I ’jjų afXĮnqBjpuaq ‘uiįsAjįbs •ĮĮuaAAg ouiĮunBf op •UB3iouiisaq hpĮBg afopp hf sppi ‘nonpiBjĮsdB njpnsaN Į BUI p? ns n pi ‘sAubuisb gy aidB BUOAAg hf jpf įBfOAĮBg sAĮBd »Tl iIBfo|Ajs?p o ‘BM •BpCjBuinu asonuB[d ngau ‘nsignBp gnnp asonpnq ■Bjpuaq BuaAAg ji ĮBg ppox •fenap ?n isįa ‘snsĮA 7a SBUOĮAiiaijĮ rsnppo? osappoji OfOjAjBJS OUIZĮUnUIOJI BfOpBJf PIA xnr • • jI)9PBd BpiPH • • ingnsjp n?PBd spnaj nnf ‘ĮhpjĮBu SpAOj fef O?
oajCįjpiosj
oxsuift[ ‘„SBfpapB pBU iposjad feuiAxĮB) hppBid -susjpuioų hĮApĮB5Zn ĮBIIĮg •hgĮi aidy“ sbujbp hpap -njs ’jibį soupipaitf opi ISJOAĮUfl OpiųAĮSIBA n)JBX .‘„feUlApAg OIIPIUI03)SO OĮU -Įuagopuiaų snauin aidy“
•Vbjaq[O)< V A -;ojd huo,>|SU o;mi)sU! soupipaui sobAy □ npjeA hĮjaiupA 91D!? ABinuer ’N J! sensnebzeH -a g □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ -feuiBpapns pApisiSEd ipg Bp c □ □ •feSnejp sif fegnBjp fepsj) bpajĮ Jep JBp yujp puip oc □ Q J--------- c □ -uaAAgdB tbuiippi pnBg dpx Ce □ □ — ‘sexuĮujiujrd soqAjsx įsad cc o □ r -pJX — ‘ĮJJBpd uio5BJd — □ c □ □ • • gngnBjp • • ųppBd bįjį cc □ □ -pj O ’BgnBJp fx°) BupxBudB □ . □ ‘ opnqBjpuaq 51 npsi sbį SBJI □ □ ‘0XBsau sb^oįu JI s?jni xnf ... □ □ hpJBA hf pa Bupiy — □ □ BjsnBnBd OAnq — įoui .□□uuuuauuDaauoaDūDaoDaaaaDaDDDaaaoaaDDoaaūaDDDoaaDDaaDaooDanavT
-IPPI aq ipAipu aif Bupiy ;spąp Jnx pnpu apnjj ‘tųuap -nis tuipi bjA jppj o — įsofipuadijs souiBunBg oabs žsnd auosj 6a -oi ?n ėuasiJi ojįuįuįabs snBj -BAĮjd t hpUBJfOUI ‘SĮPP jnjj hpupnpu 'hjuapnjs bjA įbu ‘afXjnqBjpuaq guaAAg auphs BIUIEJ IBf0)XjS?P ĮĮBg jy £Įg -UĮĮBJĮpj bį? aif JI jy -sAuaui -SB gg — IBĮUBJ0qBĮ ‘ĮBĮUdlS -ĮSB ‘lBfOĮAĮS?p JĮ BUBA^g OfA) -nqBjpuaq ‘supuosjad sfefnBU -JBjdB JĮ asodppd aso)j[5[s suiBĮuapnjs bubaAS bį? pg •hjuBJidsB JI hpapnis — spnųnjpuag •feuipipuoA -Agdn hi?nqBjpnaq hpapnis 0UĮJ5ĮP BflSIlUOJĮ IBJUasaN •n?BJg ‘BJOp sbx ‘PI BSĮA SBUIEpųpĮS ‘hulJUBA -Ag hsnui BfojnBjų SBUinsqo8 ‘SBuin3u[ui?fesau ‘SBuizĮiafjBX ‘sBuinguĮspiau jį jbp pg .«s -onuiAuBuins hf *asonqjBp oui -ĮUnsf hsnui BĮSdJBl HBf JBUBP jį pgpp osxapox oįuįįbjoki 'ouinguiuomhs oiupsiu -nuiox ippisnd *bsxapox ofoi Apis omzpnuiox Juiįbjoui p -uįabsįsJ Buiipg hpq PBX ‘nui -2Įoga snBgoui? nĮsnxn sa!lia -BJd 51 pAibjxisib af?uauionsĮA af?upsiiBpos s?xiaJ 0XIBI xaTX tOĮShUIĮSUS SBU?Bp JBqBQ
INVISHVAS VssaaoH oroiAivis omizinumom
Inhvhomi
ėsv>i :oaoavd
SINSNNIl 0>iNiNiaavA JIAId aiAiaai x
SĮSopid ji s?jdps nBiqui sp o ‘sxmpuau sįbįi -ouunBfuiox sonAuiBg ns ?jsAgnBjp 15 pnx *119X11 Bi^pa •sįbuiipib? jį sįb;xo5 SĮBiuisjnxuox ‘Bfpapi sbj -aiJĮEApd ‘SBPIUĮUISXUIIĮSBd SBjpUaq ?XSS °f °d SBUlApOJĮS Bd hXUĮUĮĮXPAlABS OpjinXBJ hspiu SISBUUjd ojjAa) O) Od sixaaild ‘A ’ŽJp snpopjxas opnuiox ouiiunBfuiox sopiAtung ?ABpjad — ‘apnnxBj hsnui bjA hf x3IX ‘lBd Xan — ‘hĮĮonunBfuiox 099 sopuoigunf as?ip oabs ‘sofpsz -ĮUBgjo ouiĮunBfuiox sopiAureg onu snunuixpAS snpjBjj •j 3 jį bpjBA sopjgpq oqjBp t»iupsiunuiox ?n snpuBfoAOx ‘snAAxaiox aidu ‘fefpxnpojd feiueu|uiBg sof ‘sBAAjxadsjad so^AuiBg hupaui ouiįabi?ibxs aidB auiofoupns oį?ūas oisnf?qiBX 51 snjsnBpads snuiuponj of jį ‘fepjinxBj hsnui aidB ofoxBS,;dBd ĮBpBĮd sif afopnx *Bq IBX opjqAji a ouBxap JMId ofapiSBjd sgBp įfoiĮBpuo ■sbjbxba sajsAgnBjp hxuruiqjBp so^AuiBg sopsd soj jį hjuapnp opjĮnxBj hsnui oxAa) af?p?s hjxv P 91 or?p -otug o ‘JIO sujgonjns OAnq Bpsgpq oqJBp OĮunsĮunuiox sopiAuieg hupBui oui[abį?įbxs ns sBuiixmsns-SBJBXBA
SDJDIjDA S3}SA6nDJ(]
Aiann>ivj si
soiniz
gui^isas
•pnBAopBA SUIOĮf JĮ suiBpapnis Ippnd ĮBĮAojsBd BuiBfnBiBXPj hjpapx Si o asjnx AI III jbp hqjsp ĮuĮuio[d[p OĮds p -OAĮBg s?pujd apnx ‘ppapnis ag XII s?iBg |uiABp?n 15 pAp -XAaJ )UBJXPJ dpH siguBapd oqjsp 0ĮUĮIS5I01U ‘)UBXBS dĮBĮ ‘SĮUsguĮ? SĮSBuiJid oqjsp Ofoul -bpp-oiuįisxoui jį snpnnzaj asonipjnq asoniunsxoui huiĮ5 -auBjd ‘hqjBp hĮUĮSJnx ‘hpp Būgnas pnq pni sbujbp sįuįui -oidip opapnis ‘npnq nppx ‘ĮUIBUĮg snq aif afopnx ‘hfisĮuiox huĮuiBzga žujuAįsiba j pApiSĮJd tuną nXPI IBUJBP IBĮUĮUIOĮdĮP PBX ‘ė|oj}uox pupdpsns pnj neiq -ei jsp sojpopx *npDq np -IPZIBAIXB3U SĮSAXOUI JI af»X -IlXBJd snq snpui xi9A9(l IBl -uapnp psx ‘on) ns tunisAa npui sofisas huĮuiBzga op -BSBABd ‘afogpųBd osjnx AI BqjB ‘(hf 51 suiaisnBpug sjou) feXHXBJd | PBUP5I 5apd BqjB so)xiapd suiEpapnis pūq ĮJn) somai hqjBp hppioidm bxoi?a snq *iBXPXBJd sngpųiSBd ‘hqjBp fuĮuioidip aidB poApg ippBjd pbx ‘nx -5iy asonpnnx3j sofiuiaųa ji soxiiBuidiBui-soxizid snq P15BU .Bd afospųBd ojĮsauias oįuįa ap xil fef sgpq ji fexilXBJd Į sxAa5Į ‘u?ui oįjbsba -ui g96l ppapnis osjnx AI 3IaHnXBJ soxiuiouoxa auieped auiex BxnxBJd ąuigogBpad ji ?UĮqAuiBg ( u?ui gi xi hpui s?snd onu) ?xtbi -ugp BuiBpaAj asonpipxBj as -onsfA sau *asjnx AI puĮdnJisns hpxPJ ?®dA dĮOJĮUOX 0U1A5BJ h[ JI nuiixupisBd npiupABs hutai hqjsp hĮUimo[dm BII -buuou uAxpi Buiipgau sap -?pBd soppx ‘fexilXBJd žuįui -oidipsapd BxaipB p g °I?P -onjg onu nnf ppapnis s?qAi -npda S015 xnf O hpoui? gi •XII pni snAopBA jį SBUiai hppioidip opapnis ip 51 (SBU?nZ sefępaA px) a[ojpapx oppajjĮ ji hsuBup ‘soipxsdB s?uijaipųnq ‘Įnpp -zAABd ‘IJnpu huiai ji jbp ppBuioidip pq *hxiJBjg o ui -pAg ji ouiAsBJBd hqjnp hp -ĮUioĮdip XI) au BJ?n JnX ‘tu -paiBX hpoi JĮ bjA nnpBx ‘PXIJBJg ouipAg jį ouiA5BJEd hqjsp hĮUĮUiOĮdip
IUB5BJ ‘feisxom 1 -pųisau SĮBptn hpui ibį ‘bjs iupioĮdip -nBĮtujid ‘hi?SB?apd hpA^af snpsgui? snuijĮd psiguaz SĮBisĮEisonJEd ibuibxubx -qo hpnx Px l?P JĮ apnnxBJ auiBĮ5 SBuiBisėizn sBUipAg hq -Bdau ns ngau ‘sopaq nuėstu -JBp hĮUĮUIOldĮp *BSaiX 'SUIEĮE) ou spf ns o !pAxout ofnsu 51 *BXPXBJd opojBd dpx -pzaJ ‘sofpoisi dHSl IB^up BĮXPJ ‘„hxupĮxnpxuad“ -ndA ‘huiuiBzga hppAiSĮBA jį ■sonpnx hĮ-pi oigni pq ‘inĮgAĮ hqjBp hiuĮuioidip ‘„hxupnsxoui“ XII au ?damsiB *nxSĮB *sbx -ĮSBd jsp apiisJOAiufi hsnui •snuĮUiBzga sniutqAisĮBA 5apd pq ‘BĮpg jį sjom inisxoui SąĮĮBABS ĮAp IBUJBP IBĮUIUI iuepiqAjui hsnui jį pq ‘pu -OĮdĮP ĮUIBUĮg OAnq ‘pizpzAABd -auionsjA hsnui xi) 3U sbuiįį ‘SĮBpUI SJBISnpBJd •aiaųnTO -8AS nBĮqBĮ ŠIA BdUIBl SBdp 051 soxiiBuiaiBui-soxizi.il seuipAg -uįuįisxoui s?aojxp hsnui onu hqjsp hpiuioidip SBUiBĮspp oisnxtPniB ‘„oppaupBM“ ‘ĮBĮOpiBd S?U -?n pgupBdA oxiBi oiApisnu od A -Į ‘-uąui s??ngag snųjsp -Aa?i oabs ji pxujupauionsiA ?UAg ĮBĮUBUIOĮdlP g ‘ĮgOĮq ‘IBlAApp s?aojxp saupAjBi hs -au OAnq ĮBXIJBjg ouiiuAg hf -nui snAApp snq ‘snuiĮXOlSBd JI SBUIĮABAOpBA hqJBP h[UĮUI oisxoui opnnBSBd jį oįuiuAjbi soup ‘snpupgBd -OĮdip įBujad jnx ‘soqiBx hsnj snppnxsBd opopui oiupxaiB!P opppai gAjBpns nsf ‘('IX JI sojopjaĮ dĮBx ‘asojpapx asotxoi pjq SUĮABSĮSt IBJag ‘OĮgAl oiupoai oui -OĮUIISĮSXJBUI H hsnj ‘soqiBx hsnj) asojpaj -bjj asopnx IBM ’BqJip JI sbui -3? BUĮ)q , JĮ SĮUIOĮSOlpjg HU05 ‘sqjip piixbx)b ji gnep apnx -ai hqjBp hiujuioidip pm ibi -bj pqjBp apnx PX ‘nxiBĮ niAi •ppapnis s?pg ‘nx5P ‘spp -uapnp isįa hjpapx opjįsjba -BĮsnu ĮuiBUiSdnau įbujbp ibiu •ĮABpjn spi5 ns pojopisns -ĮlUOĮdĮP ĮBU?BP IBUBI ĮBĮIBJ ‘sspfeA5i Iuq afotungnep npiu onig IX JI sjuapjio V SBĮSiuBni -aqil BupjaA snqjBp sojpaĮBX sbiubxuįiip hAjbp ‘puppuaq ‘npui ouipAg bujįp „pis -idn ji ponzipuB pguĮspi ‘Bg II *SBXSUIABJĮS V SBXIJOJSI o aupxBj Jf spiUĮlpg hqjEp hĮuiuioidip apd nųjjp -nBĮAAixB“ apnx ‘hAopBA bjA •Bizpatu bj?u hjpapx afAi spopnBU n?x°ui Ji psBJ pi of?psJd asjnx auiBjJiApx jbq B?BuiajQ IIIX JI SB§nBĮM y sbjubui -agnBp 0115 nBI?BX ‘feqjep 01 -pjg pxoui5i BppJ afAips tų -Ofdip saqXĮBpads sop feųJBp -uBuioĮdip ponjioJiuox ibįaoįs -sxoui hĮupEipsuinH ‘snpĮABp JuĮtuoidip 05BJ iBguiuix?S PJ -Bd nxPi niApojnu ‘iBgujuiai snpsg puppuaqidB ji iaq ‘ponzipuB ji ponpauipadsxa -ag 05BJ jį ‘osjnx oįjįapx onu -sis pni sbaopba SPIGOKI ’ĮnAOpBA UIBĮUIISXOU1 XH au px°ui5i bixpj asoni jbp 05BJ „ason)$BJ opapsg oqjBp op -sxout asonisonųsxix feXIP°) -UV 'Z ĮBuųsnBH sofpnnoAaj „IlAsnBixpd“ pni S?UĮISIIBPOS JĮ OUIZIIBpadlUl“ -ĮUlOĮdip SĮĮBp?aJl dĮBX nBIZBUI -aui ouipAi opnsxoui s?qApp :feqjBp JuĮtuoidip oabs (sbuįui »u ppox pAspi bixpj dpx -ads oabs pxoui5i pjag ‘feųjnp -ĮBI^ aop SBAOPBA) SnpiABU ‘pApoJBd sqjB pAspiBd Ii Jujuioidip ĮUB5BJ ‘bjA sAuįabp -sao ’A SBXUiujuiJid softgnBjp -bp oqjsp b?Buiau pni ‘iįAubui ?n hpBtuoidip spipupgnd gnnpau pqsi pnq ip3 hq s?u[[sxoui hjuapnjs opgs BixiaJ ‘sif iaq ‘„I1A5BJ“ spd sbaopba ‘nx5iy ‘inA -jbp hppioidip ji hĮUBuioidip -JOAĮUfĮ ‘SBĮSĮUnuI0X ‘SBJUBUIOI pnjau ubi?bx Pixn saipnBų dĮP s?qXĮBpads sop ‘inĮ?pzAA -OpBA UIBĮUIISXOUI ĮUBfnBAOpBA hpo) hjag sonp ‘hpsA -Bd iĮBiuapnjs hjqA[Bpads s?u |BĮAOlSBd JI ĮBĮgOĮSap SBUIO5 hutApisEd -iuiouoxa s?u[iĮĮOd ifaĮsnBpag ■bj pijų pni sbujbp spiuioidia -51 ji htupppuaųidB hpiisxoui sApojud ‘ĮBĮSnBp jį IJA5BJ of?pejd asjnx AI IBfiaBpasĮp nuiĮABAopBA ns hĮųJBAS ‘asonųjsp asonpituoĮdip inqJBP uiBpiuioidip ouiiabaop -XP snqjBp snĮupioĮdĮp OABg •(X SBU -BA pOĮUpd BIXPJBN ’lBUIBĮg oabs ppapnis snqBg pisnnią ipna ’ D snpiAasiH! “f snx -pu BUIBUpJdA linų pni Bf -bį ‘ppsiy I ) JI IPI) ‘poni -NBA JBJuapnjs) apnnxBj sox -peisais oqjBp opiuiOĮdip oa .uauipadsip iSBjguais ‘huinqsg -IpuiajBui-soxizu jį bjA hpp -OPBA OPIISXOUI OĮXOX ’ĮnAOp uibi pni ‘pqjBp uibįuiisxoui pni apnx ‘PI zAABd hixox asjnx m pu j, -ba pnfnBAAiBpau xpAaq ‘px feuiixnejpd pA5BJBd SĮf gof -uapnis ap ‘pisnBpxil *sxup AI IIA5BJ sonf ji pq ‘snqjBp -5IXUBJBABS sniujuiOĮdip aidB ipApg xil ‘BĮX5PJBd 'pjĮgBd sonf ĮUIBP9J -psd bqjnp IupioĮdip psx *nx au BpapBJd iBjuapnjs px ‘hpp ou *snqjBp snppioidip Įuisp -5IV *sbįsxp oqjBp opptOĮdip seuiBi??jqidB ‘npsdpi nJXP ■UIpaAl ‘ĮBAOpBA 8ĮJnX IBH -zAABd hjag B?Buiau auipnj nuipupised oni5 nnf *BqpgBd sojpaiBX JJ uibi "SBUia) hqjsp hpiuioidip suiBpapnjs yonp ‘JJBSGABd oaopba BguĮuiatsĮS ns XII BUI 'snuĮuiBzga snppAi JBO ‘O)SXUB 51 BĮXPJ ‘OXIJBjg -Ipg pApxAAf sonf iBĮUĮABp?n -SĮBA y pAxPI bujb (sofpiou otŪĮuAg ji OU1A5BJ hqjsp hju JI ĮBISXP ‘feqJBp lUĮUIOĮdlp OI? -oxa s?upnod ‘sofpoisi dMSl) -Įuioidip ojAjEisnu hjpapx sp -UB5BJ ‘OpeUIOĮdĮp ĮBĮUIpUĮjg souųdpsĮp s?upauionsĮA -Axibj jBjzapg bixpm snuinx -Bd ‘nuiAuBin oubui ‘aiX<»X souajA 51 feupmzga IuįuAisįba OJ) hpui hĮsnf?BJd t IJgpA? »hxnB pAxPI JI afofisiuiox hUĮuiBzga -isp Bunuq siBjaui spig BfnBĮBXPJ SBISXOUI“ tspĮssod af?uiqAispA feųjsp Piuioidp ■?[ojjuox hpuBX bjA ppaABĮj [ntnizaj oqjBp pup bujb BuiBpppi s UI BĮ -ap ji hf?paA sojpapx ?usapip UIBIXOl butZĮUBgjO OABS „pup -UBUlOĮdĮP — (pUBĮd 0UlAx BgUIIBXpJ ppoj -SOfpBXUII -BJdpd“ PX5Izįj pu pni sbx -oui pas oxniSBd jnx ‘feupip -bax sauiisxoui jį ouingujupbs uįu[[sxoui siSBUiĮsnq ‘npap -aut stuAxs5i) hsp asonfnBU o oaopba* onu osnupilJd gnsp -nis SBUISpnų JBQ ’pA SI—-OI •hpAppads hpnx PX asonu bio hxuĮUipzpAixBau hpapnp dpx nB^BUi au afofpoiBJoqBĮ B[d ouiAxoui asonuas jb(į ĮUIBUĮg JI IUI05BJ IBqJBp ĮBJU jb BgAux ns pqJlp psjbaįs Pįsxoui Į spsguiz SĮSBUI -ĮUioidjp ĮBgoiq pguipdA -pd ouiif?x°ui ‘souiaisfs ji oui -JĮd IBI PBX ‘IUlBpAXBS ‘3UIĮS asojpapx I8<I asonpjĮnxBj -npnpund ‘ouinisxp ‘soupdia XPlsdBau ‘pisnBĮJXP ‘šapu asoniPi JI snqjup snĮUĮuioĮdip -sip oujbp sopapg BfnBpxpJ įSBĮSXP OqJBp OĮUĮlUOldĮp jUBUĮg jį 1UB5BJ ‘huinxBJJ b? sbujbp spnsxoiAl bundpsip spipupgBd sxox ‘hfhJXP 51 -Btuau bja iuiBfonnojjuox hj oqjsp feuiBĮjįpj ‘„hnps oq ■sojpapx pq paopba jį -papx ĮBUiBXUBXBdau ‘asęuouif jbp opnsxoui“ MII uibi jį p iaq ‘ppapnis XII au ‘pq pg 'asogĮBisf asojsouiBpn oįsxoui -uįabsįsI pni sspapnis 'feqjep 'O *snqjBp snpiuioidip uAjej asonx IU105BJ ‘pqjup ibiu jupuoidip SBurepAsBJ ‘oi ag IUIBp?pejd 53ĮJd pOAĮEgBd p -luiOĮdip hxizu ■sBuinxhJj hg 'SUIBAOpBA hf JI -ni ppapnis pi bsja ajdy Bppaui hgunBXPJ jj hpiguaj| iaq ‘suiBiireuioidiP suiapBd XII įhi?png| hpipopm ji hĮUĮXIBI0ni5 ‘hfpojBJoųBi ‘SBJ au afAuauto p?Jni BppaJ fexiBl hpp buinuiisxBui hpeg -uouioj hdppd sagep spuBĮg fesĮA snpauiout sonis 'feqisp ‘feqjBp Juiuioidip 11A5BJ sepapnis dpx JI p?pBJd -onji įpAxoui5i firf uni v _ SUIBĮB^ĮaJ 001X3(001 SnUOĮjpJOJd sif ox ‘ppapnis sBąjsp \| VMIHZVI S siupnoidip ponp pnj V
VlSMOJV 1 SINS9NIZ SISVMIHId
svanva siNiPvouia
71
M. /.U V F. D RA ANTANAS JONYNAS
NORIU RASTI SKAMBESĮ...
Ai noriu šiandieną pakelti bokalą Už veržlią jaunystę, draugai! Tai kas, kad nuo metų, nuo rūpesčių bąla Ne vieno iš mūsų plaukai. Jaunystė širdy nė menkiausios kertelės, Senatvei tegul neužleis. Ir minčiai degimo, ieškojimų kelias Tegul dar plačiau atsiskleis
.. .0 dabar aš noriu Tau paskambinti: Ne telefonų, ne iš gaidų. Noriu Tau pirma surasti skambesį Gamtoje ir tarp žmonių. ..
Tą, kuri elektros srovele atbėgus, Šviesa liejas tarp daiktų, Rugiui krintant į žemelės pėdą. Ir grumsteliui ritantis ant jo, Džiūstant plytai, dulkės kai susėda, Ant įrudusių karštų pečių.
Skaudu dienomis pragyventomis girtis Ir laukti už jas pagarbos. — Tas vyras, kas jaunas, petingas ir tvirtas Išliks visą amžių darbuos. Baisu susitaikyt: senatvė artėja.. . Išvengt jos — ■ neliko vilties... Troškimai užgeso... Širdis aptaukėjo... Patenkintas, sotus jauties.
Amžių stygos skamba išsitempusios, Skamba ir žmogus tarpe dienų, Neša skambesį žuvėdros prasilenkusios. Jūra šniokščia iš gelmių. Noriu, kad Tu pats surastum muziką, . Kuri skamba ne instrumentu, O kurią gamta gyvybe sukuria Ir jauti visa esybe Tu..,
Kaip nakties ramybė! rasos skambina, Krintant į voratinklių gijas: Saulės spindulėliui veržiantis palangėje. Tirpstančiu ledokšniu prie Tavęs.
Kaip karvytė žalią šieną ėda, Kaip duonelė krebžda tarp dantų.. . Noriu, kad Tu pats pajustum skambesį Tą, kurį Tau akyse nešu, Ir kurį Tau ilgesys padangėje Numetė lietaus lašu, ..
Tikėjimas, niekad širdy neišsekęs, Išlygina veido raukšles. Ir skleidžia į ateitį žvelgiančios akys Jaunystės kaitrios liepsneles. Svaigina planai — begaliniui, beribiai, Kasmet didesni, drąsesni — Pavasario šventėj, kovoj ir kūryboj Mes liksime visad jauni. Tai kas, kad nuo metų, nuo rūpesčių bąla Ne vieno iš mūsų plaukai, — /Ii noriu šiandieną pakelti bokalą Už veržlią jaunystę, draugai!
EUGENIJUS VALATKA
tai regėta, ir matyta — rektorius pakėlė plytą! sal nenuostabu — matis ys poros. . . fotoaparatų.
lt
APSIRIKO
Sutvėrė dievas Dai gerų dalykų: ž'emes, marias, Paukščius ir žvėris. Tik vieną kartą Apsiriko (Bedlevį, sako, Jis sutvėręs)
Noriu, kad Tu pats išgirstum skambesį, Tą, kurį visam Darbe randi, Kasant Žemę ar prie krosnies pasilenkusi, Brinkstant prakaitui delnuos jauti.
Noriu, kad Tu pats skambesĮ girdėtum Krintant iš gyvenimo akių, Kuris skamba, žiūri ir vis klausia: „Kokiu skambesiu Tu pats esi?"
I žurnalistų Sąjungos Pa' talpose suorganizuota per sonalinė meninės fotogra fijos paroda mums, Universiteto studentams, yra tikrai neeili nė. Jos autorius — Istorijos-filo logijos fakulteto žurnalitikos specialybės V kurso studentas L. Ruikas. Parodos autorių mes žinome, kaip ne kartą dalyvavusį res publikinėse, o šiais metais ir Visasąjunginėje meninės fotogra fijos parodoje „Septynmetis gy venime“. Personalinę savo darbų parodą jis surengia pirmą kartą. Tai sunkus ir atsakingas daly kas net seniems, visiems gerai žinomiems meistrams. Ar reikia įrodinėti, kad šiuo atveju, kada autorius yra dar studentas, per sonalinė paroda yra tikrai išim tinis reiškinys. Tai viena pusė. Antra, dar svarbesnė pusė yra idėjinė-meninė jos vertė, sutei kianti galimybę pakalbėti apie, mano nuomone, svarbiausias mūsų meninės nuotraukos pro blemas. Sakoma — klek žmonių, tiek nuomonių. *Aš galvoju, kad nuo trauka turi mums parodyti tai,
Š
Jumoreska mestum sąmatines kainas mainomų objektų ir taptų aišku, kad duotu atveju mainai negali Įvykti. Poetės sąmatinės kainos nejaudino. Ji vis sodžiaus rauda. Pačiutė mane ašaras braukia, man nosyje keistai niežtėti ėmė. Taip niežti, kai vartai pridulkėjusias pernykščių metų sąskaitas ar ba racionalizatorių pasiūlymus kai kuriose Įmonėse. Vėliau poetė kas vakarą atsinešdavo prlbraukinėtą popierių, kartais jau išspausdintų eilių, ir tyliu balsu skaitydavo apie pasiilg i kambarį, nugirdau Ją kažką karštai kai tus kolūkio laukus, plakančias sodžiaus lakš nt. Žinojau, k ..d kambaryje ji viena. Tai tingalas. rtojosi ištisą savaitę. Pagaliau neiškenčiau Bėgo laikas. Aš pradėjau nešioti lietpaltį stvėriau savo apvalutę kaip skaičius ,,8“ už 24 rb. — r.tėjo pavasaris. Mūsų poetė :oną ir Įėjau l vidų. Pamačiusi mus, įner sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus ta sumišo^ lyg buhalteris sušlubavus ba ir vieną gražią dieną išėjo paskirstymo ko isui, paskui susitvardė ir tarė: misijon. Pagaliau ji ištrūks į taip pasiilgtą — Retkarčiais eiles rašinėju. Jeigu, sako, sodžių. prieštarausite, perskaitysiu porą. Žmona nulipdė tortą, papuošė šventiškai Ir nesužinojusi, ar mes neprieštarausime. stalą — laukiame sugrjžtant poetės. Grižo ji lyg ne savomis kojomis. Priėjo iė belsti vieną po kito. O aš, suprantate, rėjau prieštarauti. Svaidau jsufiisius prie rašomojo stalo ir tyli. Paskui giliai gi ilgsnius, ar kokios lėkštės nepastebėsiu, liai atsiduso. Net pora stalinio kalendoriaus jų — nė kvapo. Tik ant stalo medinė iš- lapelių apsivertė. — Mieste paliko? — suriaumojau ir pa žyta lėkštė stūkso. Tokia, kaip žinoma, dūžta. Jų aš nemėtau, kad ir kaip įsiutęs kėliau lėkštę su tortu. — Į kaimą važiuoju, — sukūkčlojo ši. člau. Kaip buvo su lėkšte, patys spręskite, aš Paskui ėmiau klausyti. Kaip dabar atsinu, buvo tokia eilutė: „Mielai aš sostinę žmogus karštas. lkėtą j sodžiaus svyrūnėli Išmainyčiau“. J. ŽVAGŽDYS Nereikia būti buhalteriu, kad greitai ap-
A
0
0
O dabar aš noriu Tau paskambinti Ištisą simfoniją žodžiu. O dabar, aną supratus skambesį. Tau paskambinsiu instrumentu. ..
PIRMOJI PERSONALINĖ
Apie lėkštę ir poeziją g buhalteris ir, kaip sako, Iš prigim ties. Šiaip žmogus aš ramus, bet Įsiu tęs galiu ir lėkštę sudaužyti. Paprastai užau pigesnes. Kartą sukūliau lėkštę už rb. 47 kp. Ir ne tuščią. Bet geriau viską eilės. Pas mus gyveno penktakursė studentė. M-r. ia nedidukė, stačia po arkliu palįstų, plaul Juodi, o veidas blyškus kaip popierius iestui vynioti. Keletą kartų, eidamas pro
■
Auditorijoj, draugų būry, išgirdęs Juoką, išskirtum iš visų. Ir ieškok nei karto nesutikusių Vis naujų skambių garsų.
0
O ne! mūsų gyslose — degantis kraujas. Karšta bolševiko aistra! Jr mūsų svajonės — vis naujos ir naujos, Ir polėkiams kliūčių nėra.
ADOVAS STATYBOJE
'
0 0 0
kas egzistuoja trumpą laiką, daž nai tik akimirką. Tai iškelia fo tografui specifinius kūrybinio darbo reikalavimus — pastabu mą, orientaciją, reagavimą. Ži noma, šios savybės turi būti bū dingos kiekvienam menininkui. Skirtumas tik tas, kad fotografui jos negali egzistuoti atskirai, vienos iš kurių nors stoka gali reikšti viso jo darbo nesėkmę. Pavyzdžiui, jeigu rašytojas ar dailininkas momentinės reakcijos sąskaita gali pasinaudoti vaiz duote arba Joginiu išprotavimu, tai fotografas niekada neatkurs charakteringo nuotaikos virpte lėjimo, judesio, masinės scenos, Jeigu |is nesusiorientuos tai už fiksuoti Juostoje. Žinomu foto grafu jis gali būti, bet, mano nuomone, nestovės pirmosiose jų gretose, arba, geriausiu at veju, nukryps į forma'izma (kaip pavyzdį galiu nurodyti lenką Hartv'gą. kurį ieškolimai, erdvės ir formos rėmuose, at vedė į nepagrįstą formų Ir švie sos — tamsos žaismą). Sugebė jimas suvokti, orientuotis ir reaguoti dar nereiškia galutinės fotografo kūrybos sėkmės, čia, kaip ir kitose meno šakose, eg zistuok tie patys dėsniai — erudicija, meninė intuicija, speci finis tai meno šakai formos valdymas Ir kt. Ir bene svar biausia sąlygą — savo kūrybos, kuri išreiškiama autoriaus pa žiūros į gyvenimą, kaip visumos suvokimas. Nuo čia Ir noriu pradėti sa vo samprotavimus apie L. Ruiko kūrybą, kuriole matau bū dingus visos mūsų respublikos meninės nuotraukos bruožus. Man krito į akis jos dideli prieš taravimai. Tiesa, paroda nedi delė, ir sunku pasakvti. koki^a pusėn pakryps Jos autoriaus ieš kojimai, tačiau mane nudžiugi no kai kurių fotoqrafi|ų meninio sprendimo drąsą, kuri teikia daug vilčių ateičiai. Meninę nuotrauką reikia skir ti nuo laikraščio nuobraukos — joms keliami reikalavimai yra visai kitokie. D**r tv'^a tradicija, kad kiekvienoje laik raščio nuotrauko’e butų matyt ir žmogus ir žmogaus darbo ap'in ka (staklės, laukas, auditoriia). Tai, žinoma, los specifinis bruo žas, kurio ribose galima talo pat pasiekti neabelotinų laimėlimų. Niekas nene'gs, kad tokias nuotraukas reikalingos, tačiau niekas neneigs ir to, kad Ją rei kia skirti nuo meninės nuotrau kos. Tik blogai, kad laikraštinės nuotraukos kartais laikomos me ninėmis ir dar blogiau — gera meninė nuotrauka neretai kenčia dėl atskirų laikraštinės nuotrau kos detalių skverbimosi. Tokių nuotraukų, de*a, yra ir L. Ruiko meninės nuotraukos parodoje. Tipiškiausias la'kraštinės nuo traukos pavyzdys yra „Techni ka“. Nuotrauka, kaip ir visos L. Ruiko nuotraukos, technikos at žvilgiu atlikta nepriekaištingai — kompozicija, tonas, apšvieti mas ir kitos formaliosios nuo
traukos pusės yra organiškai su sikaupusį darbininko veidą, mes sietos, jų santykis tikslus, ta nematome industrinio peizažo, čiau nuotrauka negyva, žiūrime tik mūsų sąmonė sujungia gele į nuotrauką ir matome ne tai, žines arterijas ir nervus su ši kas ten vaizduojama, o tai, kaip tuo susikaupusiu veidu. Mūsų sunkiai fotografas ją gamino. Jis sąmonėje kuriasi bendras gy ir atsiklaupė, ir pritūpė, gal net venimo vaizdas. Kaip tik tuo h" atsigulė, kraipė aparatą šiaip turi vadovautis fotoųrafas — Jis ir taip, ieškojo, kol, pagaliau neprivalo rodyti to bendrojo su kompoziciniu atžvilgiu nuotrau vokimo rezultato vienoje nuo ka tapo be priekaišto. Aš ne traukoje, nes tai bus vulgarus, prieš ieškojimą, ne prieš atkak suprastintas fotografijos pa lų darbą, bet aš ir už tai, kad skirties suvokimas; fotografas būtų aiškiai suvokiama, kam tie privalo suvokti visos arba da ieškojimai, kam tas atkaklus lies savo kūrybos esmę ir griež darbas. Dabar nuotraukoje mes tai apibrėžti tos ar kitos nuo matome technikos detales ir dvi traukos funkciją. Toks princi žmonių figūras. Kada ši nuo pas, mano nuomone, leidžia iš trauka talpinama laikraštyje ar vengti paviršutiniškumo, skubo žurnale su konkrečiu parašu, tumo, vu’garizavimo, įgalina mūsų.dėmesys nukrypsta i konk skverbtis į pačias giliausias retizuotus reiškinius (rajono že žmogaus pergyvenimų sritis mės ūkio pirmūnai, žinomi ga (pvz., „Pasaka“), paųauti pačius myklos darbininkai), bet kada ji subtiliausius gyvenimo pasireiš pateikiama meninės fotografijos kimus (pvz., „Prie katedros pa parodoje, jos poveikis apsiriboja vasaris“). Tuo pačiu, man atro tik pačios fotografijos menine do, kūrybiškiausiai ga’ima iš kalba. O jos kalba šiuo atžvilgiu naudoti fotoarafiins, kaip meno yra kaip man, pavyzdžiui, italų šakos, specifiką. Reikia tik tvir kalba — graži' ’, bet nesupranta to kiekvienos fotografijos funk ma, dėl to ir svetima. cijos nustatymo. Tačiau yra ir tokių nuotrau Suaretinkime dvi nuotraukas kų, kurioms tokie kaltinimai yra — „Kelias Dašavos duloms“, Ir visiškai nepagrįsti. Aš kalbu apie „Ema!iuotoja Laima Daunorai nuotraukas „Kelias Dašavos du tė“. („Lietkabelis“). Jos yra joms“ ir „Iš pamainos“. Kritiko skirtingos savo vaizdavimo sfera je buvo girdimi balsai, kad tie Ir vieningos savo apibendrinan darbai — susižavėjimas forma, čia jėga. Ji slypi autoriaus po atseit, labai formalistiniai. Ma žiūryje į gyvenimą, į mūsų tik no nuomone, tai yra puikūs me rovės suvokimą. Jis mato statybų ninės nuotraukos technikine te grožį, mato ir jo kūrėjus — ta matika pavyzdžiai, nes priešingai rybinius žmones, kurie mums nuotraukai „Technika“, kurios tuo pačiu atrodo gražūs savo sprendimas yra detalus, „Kelias kūrybine galia ir energija. Dašavos duloms“, „Iš pamainos“ Aš dar ir dar kartą tvirtinu, sprendžiamos daugiau abstrakguotai, kas iškelia ’as iki meni kad mūsų meninė nuotrauka tik laipsnį, nės fotografijos lygio. Tai for rai yra pasiekusi tokį mos atžvilgiu. Žinoma, Ir kriti jog deklaratyvus konstatavimas gali būti pakeistas subtiliu gyve ka neneigia meninės fotografijos technikos tobu'umo, bet prie nimo atskleidimu. L. Ruiko personalinė meninė kaištauja dėl to, kad jose nema tyti žmogaus. Sutinku, čia žmo fotografijos paroda aiškiai ro gaus nėra (kai kas gal priešta do, kad autorius tai padaryti raus — kaipgi nėra? Matosi du sugeba, tik pats dar reikiamai nesuvokia savo galimybių. Aiš siluetai!), bet ar iš viso Jis čia reikalingas? kiausiu to teiginio įrodymu gali būti jo ciklai „Lietučiui dul Portretų stende mes matome kiant“ ir „Okanos“. kurių spren portretinę nuotrauką „Emaliuoto- dimai yra formalūs, besiriamią Ja Laima Daunoraitė („Lietkabeišorine aiškinimo puse. lis“). Portretas atliktas realisti Tuo tarpu „Kelias Dašavos du ne maniera ir sužavi savo betar pišku Jausmo ir nuotaikos per joms“, „Iš pamainos“ ir ..Ema liuotoj Laima Daunoraitė („Liet teikimu. Tačiau, kodėl toks konk retizuotas pavadinimas? Ar tik kabelis“) sugretinimas rodo, vi sai ką kitą, ir leidžia pagrįstai po juo nesislepia piktnaudžiavi mas portreto suaktualin mo pras džiaugtis, kad autoriui atsiveria me? Man atrodo, kad taip ir yra. platus kūrybinis kelias. Aš nekalbėjau apie gerąsias Juk čia ji trauktuojama kaip ir atskiras portretas. O jeigu auto parodos puses — jas žino autorius, ias mato visi. Aš pa rius, išstatydamas ją kaio port retą, nenorėjo „suaktua’inti“ io, minėjau tik vieną, mano nuomo tai pavadinimą, deja, davė tik ne, svarbesnių, dauq pokalbių ir diskusijų reikalaujančių, klau rai laikraštinį. simų. Jis, kaip ir daugelis ki Tuo tarpu sprendimas, kaip tų klausimų, aktualus visiems meninės nuotraukos parodos ne respub'ikos meninės fotografi paversti reportažinių nuotraukų jos meistrams. \ rinkinu, visai netoli. Pats gyve L. Ruiko asmenyje mes susi nimas diktuoja jį. Gėrėdamiesi mūsų industriniu peizažu mes laukėme jauno fotografijos dar buotojo, galinčio spręsti pačias nebūtinai turime matyti žmogų. Mes tik žinome, kad yra tokie svarbiausias jos problemas. žmonės, kurie jį kuria, kurie verčia jį gyventi. Stebėdami su R. OZOLAS
f
Svečiuose A. Baltrūnas ir A. Pocius į Tarybinės lietuvių litera tūros ir kritikos būrelio susi rinkimą, kuriame buvo ap tarti prozininkų B. Striubo, St. Lipskio ir kt. kūriniai, apsilankė rašytojai drg. A. Baltrūnas ir A. Pocius. Rašy tojai pasidalino savo minti-
mis su b ndančlals savo jė gas literatūroje, palinkėjo jiems sėkmės tolimesniame darbe. Be to, svečiai aptarė ir mūsų jaunųjų literatų klai das. Reikia tikėti, kad užsimez gusi šilta draugystė tęsis ir toliau.
VIENA LIŪDNA ISTORIJA aĮ Mūsų dailininkas M. SUKACKAS rado mo studento laišką tėvams. Svarbesnes piešiniais...
RENKU ĮSKAITAS. . .
1
4V.MTĄ
pamestą nežino- □ mintis pateikė g
Prie teleskopų Čiurlionio gatvė je už VVU studen tų bendrabučių sto vi pastatas, o ša'ia jo pro medžių vir šūnes !:y:o "apva lūs keisti bokštai. Prieikime prie pa stato durų. Užrašas: .Vilniaus Valsty binis V. Kapsuko vardo universitetas. Astronominė obser vatorija“. Giedrą vakarą bokštai atsiveria ir teleskopai nukryps ta | žvaigždes. Astregrafą „Te.'emar“ vaido J. Zarausko ranka. Dip'oman^ą domina pusiau tai syklingų žvaigždžių spektrai. Ne vieną naktį Jis praleido prie šio instrumen to, kad surinktų vi są seri’ą p'okštelių. O G. Kakaras da bar apsikrovęs ± aigždž'ų spektrų nuotraukomis. Jis sprendžia opią pro-
b’emą: kaip mūsų observatorijos sąly gomis ’ atskirti žyaigždes-mi.'žinus nuo nykštukų. Ti kėkimės, kad iki Pabaltijo ir Balta rusijos SMD konfe rencijos, į kurią ruošiasi vykti dip lomantas, ji bus iš spręsta. Ne tik diploman tai, ir I kurso stu dentai įsijungia į astrofizikų būrelio darbą. Jie daug prisidė’o prie Sau lės aktyvumo, Dirb tinių zem s palydo vų, okultacijų ir kt. stebėlimų. štai A. Knabikas, V. Va latka. V. Paoaurė’is pradėjo tirti netai syklingas kintamas žvaigždes W Gem srityje. Šiais metais ast rofizikų būre’is pir mą kartą Observa torijos istorijoje stebėjo Veneros
okultaciją. Būrelio nariai A. Bogdanavičius, L. Kulys, J. Babonas tiria kinta mas žvaigždes, o šių eilučių autorius — tarpž /aigždinę absorbciją Oriono žvaigždyne. Būrelio susirinki mus lanko ne tik grupį VVPI s»u. ūentų, bet ir moki niai. 15 20-cs vidu rinės mokyklos ateina net trys. Astrofizikus lau kia daug neišspręs tų problemų. Būrelis, vadovaujamas prof. P. Slavėno, pa siryžęs kuo dau giau jų išspręsti.
R. BARTKUS Astrofizikų būrelio pirmininkas
Nau’ųju metų proga sveikiname IFF šauniuosius savivei ninkus A. Guščių ir J. Burbulevičių. Alg. ZURBOS nuoti
c
------ •
KONCERTAS MOKSLEIVIAM! Sekmadienį Aktų salėje vėl koncertavo mūsų ansamblis. Publika šį kartą buvo ne įprasta — mokinukai. Iš įvai riausių Vilniaus mokyklų. Tai
buvo lyg ir repeticija p: didžiulį ir atsakingą darbą naujametinę eglutę visi, Vilniaus moksleiviams. „T. stud.“ inf
Pasirink, kur keliausi šią žiema Žiemos atostogų metu UTK organizuoja sekančius dau giadienius žygius:
KIRVIAI KAPOJO. . .
DRAUGAI
TEMPĖ. . .
I. PO LIETUVĄ (dalyvauja visi norintieji) 1) Sausio 29 — vasario 5 d. d. maršrutu: Pažeiminė — Labanoro giria—Ignalina—Tauragnai—Za rasai—Daugpilis. Vadovas K. Valškelis (GMF) 2) Sausio 28 — vasarilo 5 d. d. II-o sunkumo katego rijos po Rūdninkų ir Gudų girią maršrutu: Pirčiupis—Va rėna — Dublčial—Druskininkai. Vadovas R. Kruplckas (GMF) 3) Sausio 27 — vasario 3 d. d. po Dzūkijos aukštumas maršrutu: žąsliai — Gidanonių kalnas—Daugai—Druskinin kai. Vadovas T. Šidiškis (FMF) (Smulkiau su maršrutu galima susipažinti pagal že miau pridedama schema). II. UŽ RTSPUBLIKOS RIBŲ (dalyvauja prityrę ristai, praėję specialaus pasiruošimo konkursą)
Panevičip
*** 1. Sausio 26 — vasario 10 d. d. III-o sunkumo kategorijos žygis po Kolos pusiasalį. Vadovas A. Dcmbinskas (MMF). 2. Sausio 27 — vasario 8 d. d. 1! b sunkumo kategori jos žygis po Karpatų kalnyną. Vadovas G. Kavaliauskas (GMF). Pastaba: Norintieji vykti už respublikos ribų privalo iki 1962 m. sausio 5 d. užsirašyti pas grupių vadovus arba UTK valdyboje ir praeiti fizinio ir techninio pasiruošimo konkursą. Pageidaujantieji keliauti po Lietuvą privalo užsirašyti iki 1962 m. sausio 19 d. pas savo fakultrto turizmo sekei jos pirmininkus arba UTK valdyboje penktadieniais 18—20 vai. Visi keliaujantieji bus aprūpinti būtinu turistiniu inven toriumi, padengiant transporto išlaidas. UTK daugiadienių kelionių sektorius *★* M a r sr u ta > PI a r 5 f u t a > M a r iru ta *}
VVU XV kompleksinės spartakiados tarp fakultetlnlu turizmo pirmenybių rezultatai, (suvesti iki gruodžio 20 d.) (Pirmenybės vyksta nuo 1961 m. gegužės 5 d. iki 1962 m. gegužės " " d.) “ 6
vkta — CbMF — 36,82 balų vieta — FMF — 34,56 balų vieta — GMF — 18,11 balų vieta — MMF — 6,90 balų vieta — IFF — 5,25 balų vieta — EMF — 3,81 balų Pastaba: TMF šiose pirmenybėse terka septintoji vieta fakultetui duodama 300 baudos taškų. UTK statistikos sektorius ^□□□□□□□□□□□□□□□□□□□OODDODODūDDODŪDOOODODŪOODŪODDŪOūDOODOODDaDOOr!
IŠĖJAU I NEAKIVAIZDINĮ. . .
PAVIJO. .
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių
LV 12185
«TapM6MHHc cTy/ąeHTac* (^Cobctchmm CTyaeHT*).
Ii
žurnalų
Nr. I. Nr. 2, Nr, 3.
Naują žiemos turistinį sezoną pasitinkant Universiteto turistams bu o sėkmingi 1961 metai. Tarybinis turizmas, kaip puiki komunistinio auklėjimo, fizinio lavinimo, sveikatos ir Tėvynės pažinimo priemonė. Univers tete tapo t’krai masiniu. Daugiau kaip 1380 studentų ir dėstytojų keliavo po gražiąsias Vilniaus ir kitas apy linkes. Jų maršrutai išraižė visą respubliką nuo Nidos iki Igna linos ir nuo Joniškio iki Drus. kininkų. Mūsų turistų s'idžių vė žės nusitiesė tolimoje Koloje ir miškinguose Karpatuose, o srau nusis Jenisiejus nešė mūsų kefiauto’ų p’r.ustą per negyvenamą ją Sibiro taigą. Ir visur, kur buvo Universiteto kelionių mėgėj?.i, — Jie surado daugybe nau’ų draugų ir pažinčių. Todėl ne nuostabu. kad III UTK sąskry dyje, kuris buvo masiškesnis net už resoublikinl sąskrydi, matė me tiek daug svečių iš bro'iškų resnub’ikų. O kiek linkėlimų ir sveikinimų IJTK gavo iš to’imos;os Kirgizilos ir Sverdlo 'sko! Universiteto turistai — absoliutūs respublikos čempionai. UTK nu. ga’ė’o visose šių metų respub’ikinėse varžybose: apie tai liudi ją k'ube * ‘ ‘ esančios 2 taurės. 9 68 dip’omai. Puikiai mūsų veiklą Į ertino Respub’ikinės Profesnių Są’ungų ir Soorto Tary bos, prioažinusios UTK ,,geriau sio LTSR turizmo konkurso nu galėtoj“. 1962 metai — nau’o turizmo sąjūdžio metai Universitete. Ta-
ltidvkla. Redakcijos adresas: Universlte'o g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17
Opran Bm/ib HtoccHoro Tocyfl. yHMBepcwTeT<* km. B. Kancynaca.
čiau reikalinga žymiai didės visuomeninių organizacijų par ma, ypač Teisės. Ekonomikos Istorijos-filologijos fakultetuos tik tada turizmas ir čia bus P’ deramoje aukštumoje. Šių metų turistinė žiema tu būti įdomi. Mūsų laukia Ko < tundros, Karpatų viršūnės, tr dlclnis susi likimas su Gard no pedagoginio instituto stude tais. Taip pat mes tukime pab voti aukščiausiose respub’ikt vietose ir stambiausiose miši masyvuose. Ko nevilioja ir ! netraukia, kiekvienam mūsų re pub'ikos žmogui brangios vieto Pirčiupis, ošiančios Rubinini girios, Marytės Melnikaitės k vų vietos. žiema. .. snaigės krinta krinta, ir tegu los iliofa į k lią, į naujas to'umas, ten, k1 vyksta kova už istorinių TSK XXII suvažiavimo nutarimų įq vendinimą. Turistai, į žygį?
T. ŠIDIŠKIS UTK
pirmininkas
Redaktorius V.
DĖNAS
Ansambliečiai reiškia užuo Jautą LIUDUI JACKEVIČIUI mirus jo mylimai motinai.
Užs. Nr. 06492