Tarybinis Studentas, 1968 m. lapkričio 15 d. Nr. 31 (654)

Page 1

visu saliu proletarai. vienykitEsi

Įgįrū"

O,

TUBENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. 31 (654)

1968 M. LAPKRIČIO 15 D. PENKTADIENIS

EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.

BŪTI STUDENTIJOS PRIEŠAKYJE

tų, jeigu studentų požiūris į mokslą būtų rimtas. — Dabar labai auga Kauno Politechnikos institutas, ne­ atsilieka ir mūsų Universite­ tas. Ir čia atsiranda savotiš­ ka problema: trūksta dėsty­ tojų, o gabūs diplomantai ne­ labai noriai pasilieka aukšto­ joje mokykloje. Dirbti ga­ myboje juos skatina dau­ giau materialiniai tikslai. Aukštoji mokykla gi negali taip aprūpinti jaunųjų dės­ tytojų, kaip kokia nors ga­ mykla.

— Ši problema, žinoma, verta dėmesio. Man rodos, blogai daroma, kad studentą nuo pat pirmo kurso pradeda visi vilioti gamyklomis. Tai lyg ir savotiška liga. Didelį darbą turėtų dirbti katedros. Reikia pripratinti studentą prie mokslinio dar­ bo, skiepyti meilę savo daly­ kui. Deja, dabar kai kuriuose Universiteto fakultetuose spe­ cialistai paruošiami be tikro universitetinio gilumo. O juk Universitetas — visų pirma mokslinių kadru kalvė. Tai liečia ne vien tiksliųjų moks­ lu fakultetus, bet ir humani­ tarus. Jeigu visuose fakulte­ tuose bus iš busimojo specia­ listo formuojamas tyrinėtojas, manau, kad noras pasilikti dirbti Universitete būtų di­ desnis. Kaip matote, minėtos prob­ lemos šaknys yra labai gi­ liai Tačiau negalima paneig­ ti ir buitinių sąlygų, kurių Universitetas kol kas, žinoma, gerų neturi.

korespondento Daug ką studento sąmonėje ir gyvenime apspręsdavo stoji­ mas į VLKJS eiles. Jeigu jau jaunuolis tapdavo komjau­ nuoliu, tai pasiiyždavo visada galvą padėti už savo įsitikini­ mus. Šiandien jaučiama savotiš­ — Drauge Ministre, poryt ka mada būti apolitišku. Kar­ didelė mūsų šventė — Tarp­ tautinė studentų diena. Ką tais galvojama, jog nėra to norėtumėte palinkėti Univer­ objekto, prieš ką reikėtų ko­ siteto akademiniam jaunimui, voti. Atseit, pokario metais dėstytojams? buvo klasinis priešas, o da­ — Man atrodo, kad Uni­ bar. . . Bet ir dabar yra objek­ versitetas pagrindinė aukštoji tas, prieš kurį būtina kovoti mokykla respublikoje ne vien — tai tas pats apolitiškumas tuo, kad jis seniausias Sąjun­ jaunimo tarpe, kurio šaknys goje, bet ir savo tradicijomis, neretai siejasi su svetimomis moksliniu lygiu. Štai todėl įtakomis. Mes turime griežir norisi, kad Universiteto čiau pasirinkti savo kelią, studentai visais atvejais būtų matyti perspektyvą ir mobili­ Ačiū už pokalbį, drau­ mūsų studentijos priešakyje. zuoti moralines jėgas gali­ ge —Ministre. Kartu su Jumis — Jūs studijavote Univer­ miems idėjiniams išmėgini­ tikime, kad Universiteto stu­ sitete, dabar skaitote paskai­ mams. O mūsų studentija į vi- dentai pateisins garbingą ta­ tas mūsų auditorijose ir ge­ suomeninius-politinius moks­ rybinio studento vardą, bus rai pažįstate šiandieninę Uni­ lus žiūri, rodos, nepakankamai gyvenimo kovos priešakyje. versiteto studentiją. Jeigu pa­ lygintume jūsų kartos jauni­ rimtai, daugeliu atvejų nesie­ mą su mumis. . . kia suprasti šių mokslų esmę. r j —• Kiekvienam laikotarpiui Nėra ko kalbėti apie tai, kad / savi sunkumai. Tada Univer­ mes turėtumėm giliau anali­ jj sitetas neturėjo tokių sąlygij zuoti, suprasti pasaulio politi­ / kaip dabar. Tais metais bū­ nius įvykius, tiksliau orien­ j davo nelengva suderinti mo­ tuotis juose. Be to, gyvenime Iš Demokratinės Vo­ kymą su eilutėmis prie duo­ dažnai ir inžinieriams, o ne jj nos, miesto valymo nuo griu­ tik humanitarams, tenka j kietijos grįžo mūsų Rekto­ vėsių darbais... Tačiau mums spręsti visuomenines proble­ jj rius, akademikas prof. J. netrūkdavo entuziazmo! Pu­ j Kubilius. Ši jo kelionė bu­ sėtinai gyvavo sportas, akty­ mas. dirbti politinį darbą. Štai jj vo lyg atsakomasis vizitas: vi buvo universitetinė ir fa- tada ir reikia griebtis politi­ j mat, anksčiau Vilniuje kultetinė meno saviveikla.. . nės literatūros. Todėl niekada j/ lankėsi vokiečių moksli­ ninkai. Rektorius skaitė Dabar, rodos, paprastesnis nespręskim kategoriškai, kad J paskaitas Graifsvaldo (šia­ laikmetis, bet atsiranda nau­ tokio ar tokio dalyko neverta j me mieste ils prabūvi) 9 j jos problemos. Jaunimas vi­ j dienas), Drezdeno ir Ber­ sada neramus ir, gal būt, rei­ mokytis. j lyno Humboltų universi­ — Dabar studentų tarpe j kia kažkur išlieti trykštančią j tetuose. labai aktualios mokymosi energiją. Ir tai įvairiai vyks­ problemos. Daug ginčų su­ j Rektorius VDR viešėjo ta. Tačiau dabartinis savi­ kelia klausimas — būtina ar jj nuo spalio 23 d. iki lapkri­ veiklinis sąjūdis aukštosiose nebūtina lankyti visas pa­ j čio 5 d. / mokyklose man atrodo vien­ skaitas. — Aš manau, kad tikrai pusiškas, perdaug linkęs į IT Teisės fakultete Bau­ estradą. galima būtų nelankyti kai ku­ j džiamosios teisės katedros Be to, neretai jaunimui rių teorinių paskaitų. Bet tik \ iniciatyva įsikūrė foto-kitrūksta lyg ir noro mokytis, teorinių. Praktinius užsiėmino būrelis. Studentai čia J įgys praktinius fotografa­ Dabar kai kuriose specialyf bėse įstoti į aukštąją mokyk­ mus būtina lankyti, nes jie t vimo ir filmavimo įgū­ lą — ne problema. Gal todėl formuoja praktinius Įgūdžius. i džius. Tai, be abejo, daug ir atsiranda lengvabūdiška Tačiau iš kitos pusės, studen­ \ padės busimųjų teisininkų pažiūra į studijas. praktiniame darbe. tai, reikalaudami teisės nelan­ — O idėjinio kovingumo kyti paskaitų, tuo dažnai požiūriu kaip skiriasi šių Y Mūsų Universiteto dviejų kartų akademinis jau­ piktnaudžiauja: teisė nelanky­ JJ mokslininkų šeima pasinimas? ti paskaitų neturi virsti teise \ pildė dar trim mokslo — Pokario metais politinės iš viso blogai mokytis. f kandidatais. Praėjusį antf problemos aštrumas buvo Taigi galima būtų nelankyJ mobilizuojantis veiksnys. Tai lietė ir tuometinę studentiją. ti kai kurių teorinių paskai- <•« Mūsų

pokalbis su LTSR Aukš­ tojo ir specialiojo moks­ lo ministru H. ZABULIU.

KARŠTAI SVEIKINAME XVI JUBILIEJINĖS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DALYVIUS! Musų komjaunuoliška šeima Į bendrą komjaunimo darbų pynę savo kuklų in­ dėlį įdėjo ir Vilniaus Uni­ versiteto komjaunuoliai. Mūsų organizacijos istori­ ja šiandien neatskiriama nuo visos tarybinių metų Universiteto istorijos. Štai kaip ji augo, mūsų komjaunuoliška šeima: 1940 m. Universitete bu­ vo 40 komjaunuolių. 1945 m. — 45, 1950 m. —

skaičiumi. Plačiai žinomi mūsų darbai. Mes suprantame, kad visi komjaunimo istorijos etapai yra mūsų šiandieni­ nių darbų etapo pagrin­ das. Todėl ir komjaunimo 50-mečio jubiliejų pažy­ mime dalykiškai — XVIąja konferencija. Galvosi­ me apie naujus darbus — šešių ordinų šlovė įparei­ goja.

1033, 1955 m. — 2385, 1960 m. — 2455, 1965 m. — 4214. Pradėjusi savo kelią ryžtinga pirmųjų komjau­ nuolių veikla sunkiais mū­ sų liaudžiai pokario me­ tais, šiandien ji išaugo i vieną stambiausių respub­ likos komjaunimo organi­ zacijų. Šiandien mūsų — 5963. Mes didžiuojamės ne tik

»OO0OC«X>OOOOO<XXXXXXX?COOOOOO<XX>OO<XXXXX

GARSŲ PASAULYJE

Eksperimentinės fonetikos laboratorija. Mokslininkams čia gimsta garsų „rentgeno­ gramos" Ir „kardiogramos", čia studentai dar tik pradeda mokslinį kelią — rašo kursi­ nius darbus. Kiekviena labo­ ratorijos diena turi savo tikslą ir prasmę. Čia filologijos mokslų kandidatai A. Pupkis ir A. Girdenis tiria lietuvių k. prie-

gaides, vyr. dėst. A. Teko­ rius — vokiečių k. kirtį, filo­ logijos m. kand. T. Plakūnova — lietuvių k. sonantus. Laboratorijoje kuriama bū­ tiniausia aparatūra tirti garsiĮ artikuliacijai. Vyr. Inžinierius S. Daukša sukonstravo segmentatorių, prietaisą, kuris gali išskirti iš kalbos srauto, užrašyto j magnetofono juos­ tą, atskirus garsus, fotopalo-

X>0<X><>X>00<>0 ’00<X>0^^

FOTOLAIŠKAI IŠ LABORATORIJŲ

NUO PENKTADIENIO • •• radienį Filosofijos kated­ ros dėstytojas E. Krakauskas, Ekonomikos fakul­ teto aspirantas C. Ladukas, istorikas R. Žiugžda apgynė kandidatines diser­ tacijas. Filosofinės disertacijos gynimas — ne toks jau dažnas reiškinys respub­ likos moksliniame gy­ venime. Todėl supranta­ mas tas susidomėjimas, kuris lydėjo Universiteto Filosofijos katedros dėsty­ tojo Edmundo Krakausko kandidatinės disertacijos įvertinimą Istorijos fakul­ teto filosofijos, istorijos ir pedagogikos mokslų tary­ boje š. m. lapkričio 12 d. Vadovaujamas doc. E. Meškausko. E. Krakauskas, kruopščiai ir atkak­ liai dirbdamas, parašė įdo­ mų ir vertingą darbą: „žmonių santykių susveti­ mėjimas ir jo atspindėji­ mas ideologijoje klasinėsantagonlstinės visuomenės sąlygomis“. Jame autorius metodologiniu aspektu

gvildena vieną aktualiau­ sių mūsų amžiaus filoso­ finių problemų. Oficialus oponentas prof. I. Zaksas, teigiamai vertindamas darbą, iškė­ lė aukštą disertanto filo­ sofinę kultūrą ir erudici­ ją. Kitas oponentas — Lie­ tuvos TSR MA narys ko­ respondentas J. Macevi­ čius pažymėjo, kad auto­ rius, spręsdamas sudėtin­ gą, buržuazinių filosofų supainiotą problemą, nu­ ėjo ne įprastu, konjunk­ tūriniu, o nepalyginamai sunkesniu keliu, pasiek­ damas gerų rezultatu. Oponentai vieningai siūlė išleisti E. Krakausko di­ sertaciją atskiru leidiniu. C. K.

J J J *

XVI KOMJAUNIMO Z KONFERENCIJOS g DELEGATŲ ŽINIAI! g J Konferencija įvyks lap-g J J gkričio 16 d. Politinio švie-g J g timo namuose (Angariečlo g J J gg-vė Nr. 7). g J g Pradžia 10.00 vai. Re- g i J g gistracija nuo 9.00 vai. g J g KOMJAUNIMO g J t g KOMITETAS g J Z z i Ž g i g

J / J / J J J J

i

Y Universiteto žurna­ fJ listų klubo kvietimu sve­ t čiavosi Leningrado Ždano- JJ vo universiteto vyresniųjų kursų studentų — žurna­ J listų grupė. Svečiai aplan­ { kė Vilnių, Kauną. J Susitikime su Istorijos J iakulteto III kurso žur- f leningradiečial j nalistais pasidalijo įspūdžiais apie J Vilnių, kalbėjosi apie nelengvą žurnalisto dar- J bą. J

...IKI PENKTADIENIO

tografą — juo fotografuojamas gomurys. Yra ir bėdų: trūksta etatų, nesuspėja Penki žmonės dirbti trijose laboratorijose, todėl lieka kas nors nepadaryta. Nuotraukoje: filologijos m. kand. A. Pupkis ir vyr. inži­ nierius S. Daukša. M. KURAITIS

J J .j

= SMD KONFERENCIJA S S Lapkričio 14—16 d. d. H = mūsų Universitete vyksta = = dvidešimt pirmoji studen- = = tų mokslinė konferencija. = = Šįmet ji skiriama didžiai ir = = šlovingai sukakčiai — = = komjaunimo penkiasde-= E: šimtmečiui — pažymėti. = S Oficialus SMD konfe- = šrencijos uždarymas įvyks = = 16 d. 19 vai. Politinio = = švietimo namuose (Anga- = Eriečio 7). Po konferencijos = = bus demonstruojamas lietu- = = viškas meninis filmas = = „Jausmai". ;S S Tuoj po konferencijos, = = lapkričio 25 d., prasidėsi = respublikinė apžiūra, į kuf = = rią bus siunčiami geriausi = = pranešimai. nilllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIR


TARYBINIS STUDENTAS v-»^w.-w.-w.-w.-w. ■»-•».

2 psl.

REVOLIUCIJOS ŽMONĖS

Apie praėjusius metus Laurynas KAPOČIUS 1924 m. pirmąkart susiti­ kau su V. Montvila. Tuo metu aš mokiausi Kėdainių moky­ tojų seminarijoje. Pragyveni­ mui turėjau užsidirbti pamo­ komis ir fiziniu darbu ce­ mento išdirbinių dirbtuvėje. Tais metais atvykau į Mari­ jampolę pas čia gyvenančią savo seserį Šalaviejienę, no­ rėdamas sužinoti, ar nėra ko­ kios galimybės persikelti mo­ kytis į Marijampolės mokyto­ jų seminariją. Sesuo sutiko priimti mane gyventi ir padė­ ti maistu. Taigi aš būčiau ga­ lėjęs daugiau skirti laiko mo­ kymuisi ir pogrindiniam dar­ bui. Kad aš persikelčiau mo­ kytis į Suvalkiją, sutiko ir Lietuvos Komunistinio Jauni­ mo Centro Komitetas.

Nuvykęs į Marijampolę, ap­ sistojau pas Šalaviejus. Tame pačiame namelyje tuo metu gyveno ir Izabelė Laukaitytė, kuri mokėsi Marijampolės

mokytojų seminarijoje. Suži­ nojęs, kad iš pažangiųjų ma­ rijampoliečių moksleivių, kurie jiems buvo žinomi, laisvas yra Vytautas Montvi­ la, nutariau, prieš eidamas pas seminarijos direktorių kunigą P. Dambrauską, pasi­ kalbėti su juo. Vytauto namie neradome. Jis buvo seminari­ joje Nuėjome ten. V. Montvi­ la kieme su kitais mokslei­ viais sodino dekoratyvinius krūmokšnius. „Jūs, rodos, kaip ir aš, mindote seminari­ jos slenksčius, — prabilo sto­ ru balsu V. Montvila, kreip­ damasis į I. Laukaitytę, — bet š't3 jaunuolio aš dar niekada nemačiau“. Aš pasisakiau, kas esu ir ko atvykau į Marijampo’ę. „Kaip keista! Jus norite atvykt mokytis į Marijampo­ lės mokytojų seminariją, o aš noi iu nešdintis iš čia“. Iš Dambrausko kabineto tiesiog pasukau prie protes­ tantų kirchės, kur buvome susitarę susitikti su V. Mont­ vila. „Aš taip ir maniau, kad tavęs neįsileis į seminariją. Jie nori qreičiau ir manim su K. Boruta atsikratyti“. V. Montvila teiravosi apie Kė­ dainių mokytojų seminariją. Su juo sutarėme, kad jis pats atvyks į Kėdainius ir pasikal­ bės su direktorium J. Stan­ kevičium. 1925 m., mokslui prasidė­ jus, į Kėdainius atvyko ir V. Montvila. Į seminariją jis buvo priimtas. Pradėjąs mokytis, V. Mont­ vila iš karto pasuko su kai­ resniais moksleiviais, įsirašė į aušrininkus. Tuo metu jie veikė legaliai ir buvo laiko­ mi viena iŠ kairiųjų mokslei­ vių organizacijų. Seminari­ joje dar veikė ateitininkų-katalikų jaunimo — organizaci­ ja. į jos narius daugelis moksleivių žiūrėjo su panie­ ka, nes jie per kapelioną ir kitais būdais pranešinėdavo kridemų valdžios atstovams apie mažiausius seminarijos įvykius. Seminarijos direktorius ir

visi dėstytojai buvo labai at­ sargūs su kapelionu ir atei­ tininkais, bijodavo jo skundų ir provokacijų, apie kurias rašydavo net opozicinė spau­ da. Tačiau seminarijos vadovy­ bė neišleisdavo iš akių ir kai­ riųjų moksleivių. Man labai istrigo direktoriaus J. Stan­ kevičiaus priekaištai, kuriuos išgirdau sykį aušrininkų su­ sirinkime paskaitęs antireligi­ nį referatą. Kai aš baigiau, atsistojo direktorius (jis ir keli mokytojai dalyvavo susi­ rinkime) ir pareiškė, kad daugiau tokių referatų nega­ lima skaityti, nes dėl jų gali

dis. Visas miestas kalbėjo apie vėliavas, kurios buvo iš­ kabintos Spalio šventės pro­ ga, apie išplatintus komunis­ tinius lapelius, žvalgyba siu­ to. Vis dažniau į seminariją pradėjo lankytis jos agen­ tai. . . Sujudo seminarijos va­ dovybė. Ji jautė, kad į šį dar­ bą įsitraukę ir seminaristai. Kartą po pamokų aš išėjau iš seminarijos ir buvau be­ sukąs namų link, tik staiga priešais mane pasirodė lie­ tuvių kalbos mokytojas J. Lazauskas. Jis susistabdė mane, pradėjo klausinėti, kaip gyvenu, ar ne sunku man dirbti ir mokytis. Pas­

musų seminarijai tai bus smū­ gis, musų seminarija turės už jus atsakyti, žinokite, kad po Realinės gimnazijos užda­ rymo mus dar labiau puola, ruošiasi ir mus uždaryti, dabar tik renka priekabes. J. Lazauskas tiesiog prašyte prašė nieko neveikti, kad ne­ nukentėtų seminarija. Aš, be abejo, neigiau ką nors bend­ ro turįs su pogrindiniu judė­ jimu, tačiau J. Lazausko ne­ įtikinau. 1926 metų pavasarį pradė­ jome ruoštis į aušrininkų są­ skrydį Marijampolėje, kuris turėjo įvykti vasaros atosto­ gų metu. Tuo reikalu buvo

2. VIENO SUOLO DRAUGAI būti uždaryta mūsų semina­ rija. Aš esąs išmestas iš Uk­ mergės mokytojų dvejų metų kursų, ten aš nebuvau tole­ ruojamas, tai kodėl gi šioje seminarijoje aš tiek daug sau leidžiąs. ,,O gal jūs čia atvy­ kote su kokia nors misija, norite musų seminariją su­ provokuoti, panašiai, kaip tai atsitiko su Marijampolės realine gimnazija?“ Rūsčiai ir ilgai priekaištavo man direk­ torius. Iki tam tikro laipsnio jis buvo teisus. Katalikai, remdamiesi mano referatu, galėjo kaltinti visus mokslei­ vius ;r mokytojus religijos užpuldinėjimu. Ukmergėje to­ kius referatus skaitydavo siauruose slaptuose ateistų moksleivių rateliuose, o Kė­ dainiuose aš tas pačias mintis Išdėsčiau beveik viešai.

kui jis atsargiai pradėjo tei­ rautis, ką aš manau daryti, baigęs seminariją. Aš trum­ pai atsakiau, kad dirbsiu ten, kur gausiu darbo. Čia jis už­ siminė, jog vargu ar bus ga­ lima baigti seminariją, mat, uždarius Marijampolės reali­ nę gimnaziją, dabar kėsina­ masi ir prieš Kėdainių semi­ nariją. Girdi, mieste platina­ ma komunistinė literatūra, raudonų vėliavų net žvalgy­ ba ištisas valandas negali nuimti. Už viską kaltė krin­ tanti mūsų seminarijos vado­ vybei. Jai prikišama, kad tai auklėtinių darbas, kad, girdi ji auklėjanti mokytojus ne Lietuvai stiprinti, o jai griau­ ti. Paskui J. Lazauskas pri­ ėjo tiesiog prie reikalo. Mes, girdi, žinome, kad jums sunku gyventi, kad jūs ener­ gingas ir darbštus. Jūs išsijus Mano padėtis Kėdainių mo­ mušite į gyvenimą. Bet kytojų seminarijoje susvyra­ galite ir sužluqdyti savo atei­ tį, jei ir toliau pasireikšite vo. kaip komunistas. Jus gali Kėdainiuose vis aktyviau bet kuriuo momentu areštuo­ išprovokuoti, o reiškėsi revoliucinis pogrin­ ti, Jus gali

keli pasitarimai. Paruošėme platformą, kurios turėjome laikytis sąskrydžio metu. Apie tai painformavome ir LKP CK ir Lietuvos komjau­ nimo Centro Komitetą. Aušrininkų sąskrydžio me­ tu mudu su Vytautu galuti­ nai nusprendėme persikelti mokytis į Marijampolę. Už­ ėjome pas seminarijos vado­ vybę. Pastaroji sutiko mus abu priimti. Šio jos nuolai­ dumo šaknys, be abejo, glū­ dėjo krikdemų pralaimėjijme rinkimų metu. Iš esmės visa seminarijos vadovybė buvo sena, bet valdžios pasikeiti­ mas įnešė šiokį tokį paleng­ vėjimą. Persikėlus mokytis ir gy­ venti į Marijampolę (Vytautas atsikėlė truputį vėliau, nes jam dar reikėjo „atsiskaityti“ su matematika, kurios smar­ kiai nemėgo), čia atsivėrė labai plačios revoliucinio darbo perspektyvos. Pogrin­ dinį darbą buvo galima dau­ geliu atvejų derinti su lega­ liu ir pusiau legaliu darbu.

1968 m. lapkričio mėn. 15 d.

Visai pasikeitė padėtis po fašistinio perversmo. Jau pirmomis dienomis po jo ke­ li Marijampolės moksleiviai buvome areštuoti ir po kelias dienas pralaikyti daboklėje. Kai po savaitės kalinimo aš grįžau į seminariją, direk­ torius pasikvietė mane, pa­ prašė pasiaiškinti, kodėl aš savaitę buvau dingęs, per­ metė nuo galvos iki kojų aki­ mis ir stipriu balsu užakcen­ tavo: „Vis tik neatsisakai kiš­ tis į politiką. Politika nieko bendro su pedagogika neturi. Tai ne busimų mokytojų, o partijų reikalas. Savo elgesiu tamsta juodą dėmę užtrauki ant seminarijos ir jos auklė­ tinių. Ar yra prasmės tams­ tai toliau pas mus mokytis? Jūsų klausimas bus svarsto­ mas pedagogų taryboje“. Po to aš dar ne kartą buvau kviečiamas į mokytojų kam­ barį ir pas direktorių. Semi­ narijoje aš buvau paliktas, tačiau mano ir mano suolo draugo Vytauto padėtis pasi­ darė nepavydėtina. Ypatin­ gai sunkino mūsų pa­ dėtį Vakarų Europos katalikų universitetuose išauklėtas pe­ dagogikos ir jos istorijos mo­ kytojas Barkauskas. Jis tie­ siog visai neteko pedagoginio takto. Kiekvienas mūsų jude­ sys, paklausimas ir net atsa­ kymas jam atrodė „raudonai dažytas“. Kiekvienas katali­ kiškos pedagogikos palygini­ mas su bent kiek liberalesnių pedagogų mintimis, pasaulie­ čių pedagogų teiginiais jam atrodė Maskvoje formuluotas. 1927 metais Suvalkijoje fa­ šistinė žvalgyba areštavo la­ bai daug darbininkų, valstie­ čių ir moksleivių. Ir mane iš­ rovė iš ketvirto seminarijos kurso. Taip mes, vieno suolo ir vienos :dėjos draugai, buvo­ me išskirti. Mane fašistinis karo lauko teismas nuteisė aštuonerius metus kalėti, o Vytautas buvo priverstas skirtis su Marijampole, kur visi sekliai jį pažino. Jis atsi­ dūrė Kaune.

•»•••••<••••••••••»»©€©••••••••••••••••••••••••••••••••••••• KAS DIDŽIAUSIAS GAISRININKAS? (TĘSINYS. Pradžia Nr. 30.)

Neseniai įvyko išplėstinis partijos komiteto, Mokslinės tarybos posėdis. Jame dalyvavo ir katedrų, laboratorijų va­ dovai. Buvo svarstoma priešgaisrinės apsaugos padėtis Uni­ versitete. Ši kalba neatsitiktina — mūsų namuose įvyko ke­ li gaisrai. Posėdyje kalbėjo ir konkrečių pasiūlymų pateikė prorektorius P Eigminas, liaudies kontrolės pirmininkas S. Uosis, doc. S. Pavilonis, doc. M. Ragevičius ir kt. Atkreip­ tas dėmesys į tai, kad kai kurių katedrų ir laboratorijų (Fi­ zikos, EF ir kt.) darbuotojai nesilaiko priešgaisrinės ap­ saugos taisyklių, nepakankamai rūpinamasi jų propagan­ da.

jaunyste Universitetas išdi­ Atėjo 51-aslas Spalis. Atpū­ džiai žengia pro tribūną. tė šaltu lapkričio vėju, šna­ A. DARGŪNAS rėdamas šventinėse vėliavose. I. DAGIO ir Ir prabėgo. Liko tik prisi­ G. MEDZEVICIAUS nuotr. minimai, dainos, atgyjančios atmintyje, ir fotografijos. turtas — tūkstančiai Alma šiandien prisimenam, kad Mater auklėtinių, kurie žygia­ ir šioje demonstracijoje mū­ vo šventinėse demonstracijo­ sų Universitetas praėjo pro įvairiuose respublikos vyriausybine tribūną Išdidus se ir džiaugsmingas savo jau­ miestuose ir miesteliuose. Il­ nyste. įvairiausių gamyklų ir ga buvo mūsų Universiteto fabrikų kolektyvai nešė savo kolona ir kiekvienais metais gaminių nuotraukas, simbo­ vis ilgesnė tampa ji. Mes tai prisimenam ir to­ lius. Didžiausias mūsų turtas — ne mūsų fakultetų emble­ dėl kiekvienoje demonstraci­ mos ir ne mes patys. Mūsų joje neramus ir trykštantis

SPALIS

Pasibaigė paskaitos, ištuštė­ jo auditorijos, koridoriai. Stu­ dentai išsiskirstė. Tylu, ramu. Tik ne visiems: Universiteto apsaugos skyriaus darbuoto­ jams ši ramybė — pats ne­ ramiausias laikas. Reikia pa­ tikrinti visas mokomąsias pa­ talpas, kad kitą rytą vėl jas rastume tvarkingas, jau­ kias. Tokias mes ir randame. Bet nepagalvojame, kiek daug darbo ir rūpesčių užduodame žmonėms, kurie paskui dėl mūsų turi triūsti ilgas valan-

das. Ko tik jie neranda: suo­ luose ir staluose — krūvos popierių, radiatoriai ir palan­ gės nulipdyti nuorūkomis, mėtosi degtukai. O juk yra nurodytos vietos rūkymui, yra šiukšlių dėžės. Bet jomis toli gražu ne visi naudojasi. Ar bereikia aiškinti, jog toks ne­ atidus elgesys kiekvienu mo­ mentu gali sukelti gaisrą. Kiek kartų vien tik budinčių­ jų budrumo dėka buvo išvengta nelaimės. Kaip ne keista, bet ir dėstytojai ne

visuomet palieka savo darbo vietą saugią. Kodėl gi taip neapdairiai, nekultūringai elgiamasi? Ko­ dėl nesaugome senojo Uni­ versiteto turto, nesijaučiame tikrais jo šeimininkais? Ko­ dėl mes mokame tik reikalau­ ti, o nenorime patys pasirū­ pinti? Neseniai padidėjo apsau­ gos skyriaus darbuotojų skai­ čius. Įsteigti papildomi ap­ saugos postai Istorijos, Filo­ logijos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos, Medicinos fa­ kultetuose. Tačiau net toks didelis kolektyvas vien prie­ monėmis iš viršaus neužtik­ rins absoliutaus saugumo, jei­ gu patys studentai ir dėstyto­ jai nesilaikys elementariausių priešgaisrinės apsaugos tai­ syklių. V. KAIRYS Apsaugos skyriaus viršininkas

Susirūpino mūsų kalba Susirinko Paminklų apsau­ gos ir kraštotyros draugijos Lietuvių kalbos sekcija, SMD Lietuvių kalbos būrelis. Pri­ ėmė naujus įsipareigojimus, sudarė šių metų kalbos kul­ tūrinimo planą. Kad būtų galima toliau sėkmingai kel­ ti kalbos kultūrą, kad mū­ sų pačių klaidingi raštai nebadytų akių, nuspręs^ ta lapkričio mėnesį pa tikrinti visuomeninių organi­ zacijų, dekanatų, katedrų lei­ džiamus skelbimus, studentų pareiškimus, pasiaiškinimus ir t. t. Iš daugiau kaip dvi­ dešimt studentų sudarytas štabas, kuris lankysis visur, kur tik galima rasti viešų raštų. į šį darbą kviečiame Įsijungti visus kalbos mylė­ tojus (aktyviausi bus apdovanotil). Charakteringiausias klaidas spausdinsime „Tary­ biniame studente“. Visus, ra­ šančius viešuosius raštus, kviečiame pasistengti, nes vargu bus malonu pamatyti laikraštyje savo klaidas.


3 psl.

1968 m. lapkričio mėn. 15 d. k^*^*^**^*^*^*^*^^**^* TARYBINIS STUDENTAS-***<*'

KUR PRADŽIA? Vakar mūsų senajame Uni­ versitete prasidėjo XXI SMD konferencija. Su kokiais pasiekimais su­ tinka SMD konferenciją EF moksliniai būreliai? Universi­ teto SMD taryba pavasarį or­ ganizavo pranešimų, kurie bus skaitomi konferencijoje, tezių spausdinimą. Šiame darbe dalyvavo, t. y. ruošė pranešimų tezes, ir mūsų fa­ kulteto moksliniai būreliai. Šią problemą operatyviai iš­ sprendė buhalterinės apskai­ tos, pramonės ekonomikos .r sociologijos būrelių nariai bei vadovai. Deja, ne visi fakulteto moksliniai būreliai sutinka šią konferenciją gerai pasiruošę. Tai patvirtina ir tas faktas, jog kai kurių būrelių vadovai (pirmininkai ir moksliniai vadovai) nepasistengė, kad jų būrelių nariai ruoštų pra­ nešimų tezes. Todėl tų būre­ lių nariai (materialinio-techni­ nio aprūpinimo ir prekyoos ekonomikos) konferencijos iš­ vakarėse negalės susipažinti su pranešimais. Ilgai ir kant­ riai teko „agituoti" ir kitų būrelių vadovus. Dėl to ne­ galima kaltinti vien tik atski­ rų būrelių pirmininkų bei jų mokslinių vadovų. Ne vi s iii jiems suteikia labai reikalin­ gą pagalbą šiame darbe kiti atitinkamų katedrų dėstytojai. Tezės buvo rašomos rusų kal­ ba, todėl studentams betar­ piškai turėjo padėti dėstyto­ jai, jų pranešimų moksliniai vadovai. Tose katedrose <!-uhalterinės apskaitos ir kt.). kur ši problema geriau spi au­ džiama, žymiai geresni ir mokslinių būrelių veiklos re­ zultatai. Pastoviai fakulteto SMD ta­ ryba susiduria su sunkumais, įtraukdama j mokslinių būre­ lių veiklą žemesniųjų kursų, o taip pat vakarinio bei ne­ akivaizdinio skyrių studentus. Atskirų būrelių susirinkimuo­ se, ypač konferencijose, pra­ nešimus skaito tik vyresniųjų kursų studentai, ir tik atski­ rais atvejais — II kurso bei neakivaizdinio ir vakarinio skyrių studentai. I kurso studentai, kurie dar nestudi­ juoja specialybės dalykų, lieka už SMD veiklos ribų. Tačiau gabesnius ir darbščius pirmakursius nuo antro se­ mestro galima būtų įtraukti į atskirų būrelių veiklą. Šiais metais į mūsų fakulte­ to studentų būrį įsiliejo daug pirmakursių. Kolegos, pirma­ kursiai, kurie turite noro dirbti mokslinį darbą, daly­ vaukite atskirų mokslinių bū­ relių veikloje. Čia išmoksite moksliškai analizuoti ekono­ mines problemas, ugdysite jums būtinus savarankiško darbo įgūdžius, gilinsite pa­ sirinktos specialybės žinias. Pasirinktoji būrelyje tema ilgainiui taps kursinio, dip­ lominio ar net jūsų mokslinio darbo tema. Studentų dalyvavimas SMD veikloje — tai ne vien SMD tarybos, o atskirų būralių veikla, tai ne vien pirminin­ ko ir mokslinio vadovo rei­ kalas. Mokslinių būrelių veikla turėtų daugiau do­ mėtis ir kiti atitinkamų ka­ tedrų dėstytojai (ypač turin­ tieji mokslinius laipsnius). Atskiri būreliai turėtų pa laikyti glaudesnius ryšius su įmonėmis bei organizacijomis. Toks bendradarbiavimas duo­ tų abipusę naudą tiek įmonei, tiek studentams. SMD bei atskirų būrelių veiklos vaisiai tuo bus bran­ desni, kuo racionaliau bus su­ vienyta mokslinio vadovo, būrelio ir katedros veikla.

S. TAMOŠIŪNAS EF III kursas

lapkričio 17-oji—Tarptautinė studentų diena STUDENTAS — TAI INTELIGENTAS PROJEKTE, KURIS ARTI ĮGYVENDI NIMO. TODĖL JO PSICHOLOGIJA IR INTELEKTAS FORMUOJASI TIEK MO­ KYMOSI, TIEK IR BUSIMOS VEIKLOS PERSPEKTYVŲ VEIKIAMAS. BE TO, TAI JAUNAS ŽMOGUS. OPTIMISTAS, ROMANTIKAS, JAUSMINGAS IR JAUT­ RUS. STUDENTAS GREIT SUSIŽAVI IR PUOLA Į KRAŠTUTINUMUS, BET ČIA KARTU IŠRYŠKĖJA IR JO GAIVI JĖGA BEI NEPAPERKAMAS PROTAS.

N. MOLCIANOVAS, profesorius

ŠALYJE

Tėvynę mes mokomės my­ lėti darbais ir žygiais. Dabar, kai paaštrėjo tarptautinė pa­ dėtis, agresyvėja imperializ­ mas, pasiryžimo saugoti ir ginti socializmą skiepijimas kiekvienam jaunuoliui įgauna ypatingą reikšmę.

Karinis-patriotinis jaunimo auklėjimas. Didelė šio darbo dalis gula ant Karinės kated­ ros kolektyvo pečių. Daug rūpesčių atneša busimųjų ka­ rininkų ruošimas, žygių tėvų kovų keliais organizavimas ir kt. Bet nė vienas dėstytojas

150 METŲ greit sukaks Leningrado Ždanovo Universitetui. Dabar studentų-žurnalistų grupė baigia filmuoti šiam jubiliejui skirtą filmą „Viva, Akademi­ ja!“ KAZACHIJOS universitetas turi keturis mokomuosius korpusus, spor­ to salę, agrobiostotį ir tris bendrabučius. 1966 m. Filo­ logijos fakultetas buvo iš­ skaidytas į du — filologijos ir žurnalistikos. Dabar Kaza­ chijos universitetas turi de­ vynis fakultetus. JAU KELETAS metų Dagestano Universi­ tete veikia istorijos-etnografijos muziejus. Visus ekspona­ tus jam surinko patys stu­ dentai. TAUTŲ DRAUGYSTĖS Lumumbos Universitetas šiais mokslo metais išleis penktą diplomantų laidą. Pie­ tų Amerikos, Afrikos ir Azi­ jos jaunuoliai į savo šalis su­ grįš kvalifikuotais specialis­ tais. RAKTAS NUO MIESTO Neseniai Kijevo Politechni­ kos instituto studentai gavo dovanų. . . raktą nuo miesto. Apie raktą institute kalba: negaili jėgų: jaunieji prirei­ miesto dar nėra žemė­ kus turi mokėti apginti šalį. „Šio lapyje“. Bet miestas yra. Jis vadinasi Pravdinskas. Jo pir­ Nuotraukoje: taktiniai už­ moji gatvė —- Kijevo, o pir­ siėmimai ekonomistams. mas skersgatvis — Politech­ nikos. Taip Sibiro naftininkai įamžino Kijevo Politechnikos R. KVIETKAUSKO nuotr.

Mano pavydas Praėjo vienuolika metų mokykloje. 1964-ieji... Iš įvairių Lietuvos kampelių su­ sirinko į Universitetą buvę abiturientai, busimieji vokie­ čių kalbos specialistai. Šiame judriame būryje buvo ir Ire­ na Tumavičiūtė, guvi, links­ ma, gabi žemaitukė. Prasidėjo studijos...

EISIM JAU, GIRDI, KLASES UŽDARO... Rugsėjo mėnuo man visuo­ met primena klasę, per vasa­ rą ištįsusius draugus ir mo­ kytoją. Gerą, nuoširdžią, besi­ šypsančią. Mes jai nešdavome gėles rugsėjo pirmosios rytą, pačias gražiausias gėles iš mamos darželio. Su gėlėmis rankose vienuo­ lika metų į Telšių J. Žemaitės mokyklą skubėjo mergaitė — Elenos ir Albino Tumavičių duktė Irena. Gal būt ne visi mokytojai pastebėdavo, kaip įdėmiai dvi mažos akutės se­ ka kiekvieną jų žingsnį, žodį. Nežinau, kada Irena nuspren­ dė būti mokytoja — pirmą kartą atvėrusi mokyklos duris, ar tada, kai j klasę atėjo vo­ kiečių kalbos mokytoja Kochanauskaitė. Gal ir ne tai svarbu.

VAKAR, ŠIANDIEN... Ji jau diplomantė. Tokia pat judri, nuoširdi kaip per stojamuosius egzaminus. „Tur būt, už sugebėjimą suprasti žmones ir linksmą būdą mes ją taip mylime", pasakoja Ire­ nos kurso draugė Onutė Nar­ butaitė. Aš niekada nemačiau jos nusiminusios. Visuomet sku­ banti, judanti, bet niekada nepavėluojanti Irena — tokia jos charakteristika. Kur ji — ten ginčai, problemos. Nė vienas grupės komjaunimo susirinkimas, kuriame daly­ vavo Irena, nepraėjo nuobo­ džiai. Baigėsi susirinkimas. Irena bėga į Čiurlionio gat­ vę. Ten, Teatrinės studijos scenoje, ji tampa Gulbiniene (J. Baltušio „Novelės apie meilę"), Motina (Vydūno „Pasaulio gaisras"). Tai dar ne visi spektakliai J kuriuos Irena įdėjo visą savo širdį ir sugebėjimus. O po spektaklių žmonės dovanoja gėles. Daug gėlių. Sveikina kurso draugai. !nterklubo nariai. Juk Irena — buvusi Interklubo pirminiu-

kė. Daug įdomių susitikimų, vakarų suruošė jos vadovau­ jami interklubiečiai. Prisime­ nu, pernai Tarptautinės stu­ dentų dienos minėjime užkal­ binau P. Lumumbos Univer­ siteto delegacijos vadovą. Paklausiau jo įspūdžių apie Vilnių. Jis atsakė. — Man labai labai patiko Vilnius. Perduokite dar kartą nuoširdžiausią ačiū Interklu­ bo pirmininkei Irenai visų mūsų studentų vardu. Nuosta­ bus žmogus toji Irena. Nuostabus žmogus... Pa­ prasti, bet daug savyje talpi­ nantys žodžiai. { Interklubo susirinkimus ateidavo studentai, įvairių meno sričių specialistai. Vėl ginčai, sprendimai. O vasarą buvo suorganizuota stovykla Odesos srities „Tautų drau­ gystės" tarybiniame ūkyje. Mokyklos kieme iškilo lietu­ viška vėliava. Mes stebėjo­ mės: patekome į nuostabų kaimą su tokia turtinga isto­ rija, įdomiais žmonėmis. O juk Irena pasirinko šią vieto­ vę prie Turunčiuko ne atsitik­ tinai. Ji rašė laiškus tarybinio ūkio direktoriui, susitarė su juo dėl darbo sąlygų. Įvyko vakaras-koncertas. Irena pa­ sakojo Ukrainos žemdirbiams apie Lietuvą. Pasakojo taip, kad mes — lietuviai suprato­ me, jog toli gražu ne viską apie savo respubliką žinom. „Ji tiesiog serga Vilniaus liga luokauja merginos. Jai brangus čia kiekvienas na­

mas, kiekvienas akmuo. Todėl nenuostabu, kad turistai, ap­ žiūrėję Vilnir; su Irena, pa­ milsta šį seną miestą. Pas­ kui rašo laiškus. Dėkoja už nuoširdumą, už šilumą. „Tauro" bendrabučio gyven­ tojai pastebi, kad kiekvieną dieną ant stalo guli įvairia­ spalviai vokai, adresuoti V kurso germanistei Irenai Tu­ ma vičiūtei. Daug jų gauna ji — dar daugiau parašo. Su Maironio, J. Degutytės, VI. Mozūriūno, B. Sruogos eilė­ mis apie Vilnių keliauja į Jungtines Amerikos Valstijas lietuviški albumai, knygos. Kinas, teatras, vakarai Ak­ torių namuose, nauja litera­ tūra. .. Ją domina viskas. Kada ji skaito, mokosi? Atrodo, kad mokytis laiko nebelieka. Bet kurso draugai tvirtina: Irena mokosi labai gerai, gabi. Gal būt, todėl jai nereikia labai ilgai sėdėti prie vokiečių kalbos vadovė­ lių. Šį vakarą ji skaito knygą, žodyne ieško naujų žodžių. — Pavargai? — klausiu. — Ne, — trumpai atsako, — Žinai, rytoj rinksis „Nove­ lių apie meilę" dalyviai. Apie gastroles kalbėsim. Ji vėl pasakoja apie tai, kas domina, kas jai svarbu. Ir man nejučiom kyla noras vėl išsikalbėti, išsiaiškinti tas priežastis, suprasti, kur pra­ sideda tos arterijos, kuriomis pulsuoja jos gyvenimas. Aš

instituto studentų triūsą, sta­ tant naują miestą taigoje. VASAROS ATOSTOGŲ METU Rygos Politechnikos insti­ tuto studentų statybininkų būriai liepos-rugpiučio mėne­ siais uždirbo 219.800 rublių.

UŽSIENYJE

Mes—studentai VAŠINGTONO valstijos universiteto 800 tarnautojų iš savo uždarbio surinko 50.000 dolerių finansuoti be­ turčiams studentams. Tokių studentų, norinčių lankyti Universitetą ir dėl finansinių sunkumų negalinčių, yra apie 300. SIDNĖJUS. Po visą Austra­ liją pasklido naujas slaptai leidžiamas laikraštis. Jį išlei­ do Aukštesniųjų mokyklų studentų organizacija, kovo­ janti prieš karą Vietname. Laikraštis platinamas tarp studentų ir darbininkų. Jis kviečia visus kovoti prieš ka­ rą Vietname, ruošti protesto demonstracijas ir t. t.

MYLIMAS ŽMOGUS suprantu, kad tai neįmanoma, o ji man atsako į šį klausi­ mą vienu sakiniu: — Tu supranti, man viskas labai įdomu. Aš dar taip ma­ žai žinau.. . Viskas įdomu. . . Noras kuo daugiau suprasti, sužinoti. Ji domisi daile, mokosi groti fortepijonu, skaito apie di­ džiųjų pasaulio teatrų ieškoji­ mus. .. Taip vakar, taip šiandien. ..

IR RYTOJ Žiūriu aš į Tavo šypseną, Irena, ir pavydžiu to nesibai­ giančio energijos šaltinio, tos neišsenkančios versmės, ku­ rios šilumą tu dalini žmo­ nėms. Nežinau, kokios mokyklos duris Tu atversi rugsėjo pir­ mosios rytą. Tai nesvarbu. Visur Tavęs lauks vaikai su gėlių puokštėmis rankose. Jie žiūrės į Tave išplėstomis aku­ tėmis, kaip Tu pati kadaise. O Tu nusišypsosi paprastai ir nuoširdžiai. Gal būt, akyse pasirodys ašaros, kaip atsi­ sveikinant su mokiniais po paskutinės praktikos. Tave vaikai pamils, juk jie Tave pamilsta nepaprastai greitai. Už meilę atlyginama meile. Tu puikiai supranti, kokia sunki yra mokytojo profesija. Tu atiduosi jai save, aš tikiu. Ir vis dėlto aš pavydžiu Ta­ vo mokiniams, Irena.

I. VOVERYTE


Svarus

indČllS Komjaunuolišką leidinį—

JURGIS VIŠČAKAS — FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKSLŲ DAKTARAS

Universitete puslaidininkiai pirmą kartą tapo mokslinių tyrimų objektu dar 1949 me­ tais. Tuomet prof. P. Braz­ džiūno vadovaujami diplo­ mantai, dabar fizikos-matema­ tikos mokslu kandidatai, M. Mikalkevičius ir V. Tolutis pradėjo diplominius darbus. Pirmieji darbai buvo sėk­ mingai baigti, ir jauni spe­ cialistai, prie kurių prisijun­ gė ir asistentas J. Viščakas, įsitraukė į šią plačių perspek­ tyvų mokslo šaką. Tuo metu baigė universitetą ir dabarti­ nis docentas V. širvaitis. Jau­ nų fizikų trijulė — J. Višča­ kas (g. 1927 m.), M. Mikalkevičius ir A. Širvaitis, vado­ vaujami prof. P. Brazdžiūno, pradėjo intensyviai komplek­ siškai tirti kadmio ir stibio kalkogenidus. 1951 m J. Viš­ čakas jau Eksperimentinės katedros vyr. dėstytojas. 1956 m. apginama pirmoji diserta­ cija katedroje. Jos autorius

M. Mikalkevičius. O po trejų metų apgina fizikos-matema­ tikos mokslų kandidato laips­ nio disertaciją J. Viščakas. Jo disertacijos tema — „Kai ku­ rios kadmio selenido polikristalinių sluoksnių optinės, elektrinės ir fotoelektrinės savybės“. Apie Viščaką susi­ buria jo mokiniai, kurie pla­ čiai išvystė darbus didelės varžos puslaidininkių tyrimo srityje. Studentų mokslinės draugijos dėka į šią grupę ateina pagalbininkais, o vė­ liau savarankiškais moksli­ niais darbuotojais A. Matu­ lionis, J. Vaitkus, T. Budinąs, A. Meškauskas ir G. Juška. 1960 m. Eksperimentinės fizikos katedra skilo į Puslai­ dininkiu fizikos ir Radiofizikos katedras. Pirmajai prade­ da vadovauti J. Viščakas. Jo nagrinėjamų klausimų ratas žymiai praplatėja — greta tiriamo kadmio selenido pra­ dedami plačiai tirti ir kiti di­ delės varžos puslaidininkiai — cinko oksidas, selenas. 1962 m. prie Puslaidinin­ kių fizikos katedros Įsteigia­ ma probleminė puslaidininkių fizikos laboratorija, jungianti dalį J. Viščako mokinių. Ti­ riami didelės varžos puslai­ dininkiu fotoelektriniai reiš­ kiniai. Apie pasiekimus gali­ ma spręsti iš to, kad vien 1960 — 65 metais katedroje pa­ skelbta bei atiduota spaudai 36 straipsniai. J. Viščakas yra 26 straipsnių bendraautorius.

Žodžio Linksmoji kišenėj auditorija i neieškom

Ką atsakė Sokratas ir kt. KADA JOS GALVOJATE? Garsus anglų mokslininkas Rezerfordas vakare užsuko į savo laboratoriją. Nepaisant vėlyvo meto, vienas iš dau­ gelio jo mokinių dar buvo palinkęs ties prietaisais. — Ką jūs čia veikiate taip vėlai? — paklausė Rezerfor­ das jauną mokslininką. — Dirbu, — atsakė šis. — O ką jūs darote dieną? — Suprantama, dirbu. — Ir anksti rytą taip pat dirbat? — Taip, profesoriau, ir rytą dirbu, — patvirtino šis, tikė­ damasis mokytojo pagyrimo. Rezerfordas pašnekesį už­ baigė klausimu: — Klausykite, o kada jūs galvojate?

BIBLIOTEKOJE — VAGYS Į garsaus rusų mokslininko Beketovo kabinetą įbėgo su­ sijaudinęs tarnas: — Seimininke! Jūsų biblio­ tekoje vagys! Mokslininkas, neatsitrauk­ damas nuo darbo, paklausė tarno: — O ką gi jie ten skaito?

DVI SĄLYGOS Mokiniai paklausė Sokrato: — Kiek sąlygų reikia, kad santuoka būtų ideali? — Dviejų, — atsakė Sokra­ tas, — vyras turi būti kur­ čias, o žmona akla. PAŽVELKITE ANTRĄ KARTĄ Mokiniai paklausė Sokrato, ar žino jis gerą vaistą nuo meilės iš pirmo žvilgsnio. — Žinau, — atsakė išmin­ čius, — reikia įdėmiai pa­ žvelgti antrą kartą.

NIEKAS NESISKUNDŽIA Prancūzų filosofas Montenis kartą pastebėjo: — Tur būt, teisingiausiai pasaulyje paskirstytas protas. — Kodėl jūs taip manote? ■— kažkas paklausė. — Juk niekas nesiskun­ džia, kad jam trūksta proto, — atsakė Montenis.

Drg. Elektrikui, Labai prašome sutaisyti 109 kambario elektrą. Drg. elektrikai, Jeigu nepavojinga, užeikite į merginų (00) paskutiniame aukšte, ten šiais mokslo me­ tais šviesos nematėme. Drg. Meistrui Labai prašome įstiklinti 407 kambario langą, nes remontas langų nepanoro remontuoti. Su pagarba Gyventojos Elektrikui Prašome pataisyti 307 kambaryje.

Tuo laikotarpiu perskaityta tarptautinėse ir visasąjungi­ nėse konferencijose 15 pra­ nešimų, 9 iš jų bendraauto­ rius J. Viščakas. Tiriant aptikta visa eilė naujų dėsningumų rekombi­ nacijos procesuose, erdvinio krovinio ribojamose srovėse, kontaktiniuose ir paviršiniuo­ se reiškiniuose. Išaiškintas slapto vaizdo fizikinis me­ chanizmas, sukonstruota eilė puslaidininkinių prietaisų, kaip fotoliniuotės, fotomatricos, mikrogeneratoriai, nauji elektrografiniai sluoksniai. 1963 metais Jurgiui Viščakui suteikiamas mokslinis do­ cento vardas. Mokslinio dar­ bo tikslais jis siunčiamas į Lenkiją, Čekoslovakiją, nese­ niai grįžo iš JAV. Šių metų spalio 1 d. Mins­ ko universitete J. Viščakas sėkmingai apgynė fizikos-ma­ tematikos mokslų daktaro laipsnio disertaciją „Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas ir elektrografinis pro­ cesas“. Disertacijoje gvildena­ mos teorinės Ir eksperimenti­ nės didelės varžos puslaidi­ ninkių CdSe, Se, ZnO, kurie plačiai pritaikomi šiuolaiki­ nėje technikoje kaip elektrofotografmiai sluoksniai, fotorezistoriai, problemos. Teoriš­ kai išspręsta stacionarinės ir nestacionarinės išilginės fotosrovės priklausomybė nuo apšvietimo, paviršinio krūvio tankumo, rekombinacijos lai-

Pasaulis šiandien priklauso elektrinėms gitaroms, pasau­ lis pilnas jų triukšmo. Triukš­ mo? Kodėl anksčiau, o kai kas ir dabar ignoruoja bigbitą? Pagrindinė sąlyga yra ta, ar žmogus iš vis sugeba jaus­ ti muziką. Juk ir simfonija kai kam yra tik beformis gar­ sų kratinys, tokie žmonės tegirdi tik mechanišką skam­ bėjimą, jie negirdi muzikinio. Nesėkminga buvo kova prieš tvistą, šeiką, pagaliau bigbitą. Ir, gal būt, beprasmė. Dabar mes apie bitlus — ke­ turis Liverpulio vaikinus — „apžėlusius rėksnius" kalba­ me kaip apie įdomų meninį

kiekvienam studentui

ko. Teorinių ir eksperfrnentinių tyrimų dėka pasiūlyti konkretūs elektrofotografinių sluoksnių iškrovos mechaniz­ mai, apšvietus sluoksnį ir tamsoje. Disertacijoje išspręs­ ta eilė principinių nemetalinių kietų kūnų elektroninių pro­ cesų, nehomogeniško apšvie­ timo, stipraus elektrinio lau­ ko ir rekombinacijos, kai yra ištisas lokalinių lygių spekt­ ras, sąlygomis, problemų. Nu­ šviečiami ir tokie klausimai, kaip išilginis ir skersinis fotolaidumas, erdvinio krūvio ribojamos srovės. Holo ir foto-Holo efektai, kontaktiniai reiškiniai, rekombinacijos ki­ netika, liuminescensija, elektrofotografiniai procesai.

Atėjo paskutinės spaudos platinimo dienos. Jeigu dau­ gumos fakultetų dėstytojai ir darbuotojai jau seniai užsi­ prenumeravo dalį reikalingų leidinių, tai studentai prenu­ meratą pradeda tik dabar. Tokia padėtis yra labai bloga. Todėl nors šios paskutinės dienos turi tapti tikromis spau­ dos platinimo dienomis. Atsakingų už spaudos platinimą fakultetuose pareiga ne tik organizuoti šj svarbų darbą, bet ir kiekvieną dieną kont­ roliuoti, kaip spauda prenumeruojama grupėse, kursuose. Kartu primename, kad visi fakultetų profbiurų spaudos sektoriai š. m. LAPKRIČIO 19 d. 19 vai. renkasi j Univer­ siteto Partijos komitetą pasitarimui — ataskaitai.

A. GARDŽIULIS Universiteto spaudos platinimo tarybos pirmininkas

S. PULKAUNINKAS >X>0<X>0<>0<X>0<><xX>0<>X><X>CK>000<>0<>>>C><X><>>00<>0^^

Mes, pirmo kurso lituanis­ tai, atėjom j Universitetą la­ bai {žymiais metais — kartu su Komjaunimo 50-mečiu. Šios šventės garbei mes nuta­ rėme pasodinti berželį. Vieną penktadienį po pa­ skaitų mes susirinkome Sar­ bievijaus kieme prie senojo berželio. Kitoje fontano pusė­ je iškasėme duobę, prinešėme juodžemio...

ŽALIUOK, PENKIASDEŠIMTMEČIO BERŽELI!

Kad greitai prigytų ir gra­ žiai žaliuotu — į viršų iššau­ na šampano butelis. Studentus sveikina ir linki sėkmės moksle fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius, doc. J. Pikčilingis. Kad kartu su

POPULIARESNI UŽ KRISTŲ? XX a. reiškinį. Akademinio stiliaus kompozitorius Rėdąs Noremas rašo: „Bitlai — mano kolegos, jie kalba ta pačia kalba, kaip ir aš, tik kitu ak­ centu". Gitaros griaudėja. Prieš ką? Už ką? Gitaros užsienyje suskam­ bo kaip maištas. Maištas prieš įkyrėjusį pasaulį ir nuolati­

nes kalbas apie pinigus. Vaikinai su odinėmis striu­ kėmis pradėjo rašyti muzi­ ką, kad „ir šlamštą, bet tai mūsų pačių šlamštas". Bet tai daugiausia individualus maiš­ tas. Jų muzika ir dainos — tai ne išeitis. Bet tai, žinoma, sprendimas. 6000 tūkstančių paauglių demonstracija ėjo Romos gat­

šviesą

Santechnikui 303 kambaryje prakiurusi kriauklė. Prašom skubiai su­ tvarkyti, nes galim paskan­ dinti administratorę (ji gy­ vena apačioje mūsų kamba­ rio). 303 kambario Gyventojos Gerb. Meistrui Prašome įstatyti 318 bariui spyną.

kam­

Redakcijos P. S. Taip linksmai „rašo" „Tauro" bendrabučio žmonės. Priimkite mūsų pasiūlymą, tauriečiai, — dalyvaukite kiekvienoje „Linksmojoje au­ ditorijoje" — tai geriausius honorarus mokanti tribūna!

medeliu augtų ir mūsų žinios, tarsi draugystės pypkę, dali­ namės šampaną. Vėl skamba daina, ir ber­ želis paslepia pirmąją mūsų — pirmo kurso lituanistų ko­ lektyvinę paslaptį. O kokią — težinos tik jis, mes ir mūsų svečiai.

G. DAUGĖLAITE Filolog. fak. I k.

vėmis dainuodama populia­ rią Italijoje protesto dainą „Bandera rosa" („Raudonoji vėliava"). Policija nelietė jų. Kodėl? Pasirodo jiems neuž­ teko vietų teatre jų dievaičių koncerte. Vaikai pavaikšti­ nėjo gatvėmis, pavargo ir nu­ ėjo miegoti. Jeigu paaugliams norisi „maištauti", tegu išlie­ ja savo energiją tokiuose „protestuose". Tai patenkina ir policiją, ir vyriausybę. Mūsų nuotraukoje geriau­ sia užsienyje bigbito grupė — anglų ansamblis „Bee gees". Eiliniai publikos dievaičiai. Gal būt, ir juos dabar lydi tokia pat isterija, gal ir jie, kaip bitlai anksčiau, į koncer­ tų salę atvažiuoja liūtų nar­ vuose, kad pabėgtų nuo ger­ bėjų. Tačiau net greičiausias eks­ presas nepadės pabėgti žmo­ gui nuo savęs. Paaugliai ne­ patenkinti pasauliu. Ir jie ieš­ ko savo, skirtingo negu šis beprotiškas suaugusiųjų pa­ saulis. Jie kuria savus dievu­ kus, kartais netgi populiares­ nius už Jėzų Kristų. Bet pasi­ rodo, kad jų dievukai atėjo iš to pasaulio, kur visus val­ do pinigai. Ir kad dievukus pasiūlė vėlgi tie ponai su sto­ ra pinigine. Mūsuose irgi stengiamasi sukurti originalių bigbito kū­ rinių. Bandoma liaudies dai­ nas gro‘ ti bigbito stiliumi. Dažniausiai šie bandymai ne­ vykę. Būtų gražu, kad su­ skambėtų originalūs lietuviški kūriniai, bet eiti liaudies dai­ nų darkymo keliu nevertėtų. Tegu gitarų muzika būna gra­ ži, prasminga, kovojanti. I. ŠILAITE

••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••• TURISTE!

Nugalėtojų laukia originalus prizai! TEISE DALYVAUTI VIENOJE IS UNIVERSITEiO DARBO IR POILSIO STO­ VYKLŲ LIAUDIES DEMOKRATINĖSE ŠALYSE, EKSKUR­ SIJOS PO TARYBŲ SĄJUNGOS MIESTUS, „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJOS DOVANOS. Sis džiaugsmas — fotokonkurso, skirto komjaunimo 50mečiui, geriausiems. Fotokonkursą skelbia Universiteto komjaunimo komitetas kartu su „Tarybinio studento" redakcija. Konkurso tematika įvairi — Universiteto studentai ir dėstytojai užsiėmimų, mokomųjų ar gamybinių praktikų, vasaros darbo ir poilsio stovyklų, turistinių žygių ar sporti­ nių varžybų metu, žymieji Universiteto mokslininkai dar­ bo ir poilsio metu. Dvi nuotraukas ne mažesnio kaip 18X24 cm formato (viena iš jų turi būti atspausdinta ant blizgančio popieriaus), nurodant savo pavardę, vardą, specialybę ir kursą bei namų adresą atsiųsti Į „Tarybinio studento“ redakciją iki lapkričio 31 d. LAUKIAME JOSŲ NUOTRAUKŲ.

Jei nepagydomai sergi kelionėmis, ateik į Universiteto turistų susirinkimą, kuris įvyks š. m. lapkričio 22 d. (penk­ tadienį) 18.30 vai. Gamtos fakultete, 1 geologijos auditori­ joje. Darbotvarkėje: 1. Ataskaita. 2. Pokalbis apie praėjusius turistinius metus. 3. Rinkimai. 4. Kinofilmai apie mūsų tu­ ristų klajones. UTK valdyba

STUDENTŲ DĖMESIUI Estetikos katedrai rei­ kalingas elektrikas apšvie­ tėjas. Atlyginimas pilno etato. Pageidautinus II arba III kurso studentas. Kreiptis Į Estetikos kated­ rą kasdien nuo 18 iki 20 vai. Telef. 33011.

Nuoširdžiai užjaučiame TSRS istorijos katedros vyr. dėstytoją KęstutĮ STRUMSKI, mirus jo tė­ vui. TSRS istorijos, Lietuvos TSR istorijos ir Visuotinės istorijos katedrų kolektyvas

TSRS istorijos katedros vyr. dėstytoją K. STRUMSKĮ, mirus tėveliui, nuošir­ džiai užjaučia IV k. Istori­ kai.

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Nuoširdžiai užjaučiame MF III k. studentę Birutę KNYSTAUTAITf, mirus jos mylimam tėveliui. Kurso draugai ir vadovas

Nuoširdžiai užjaučiame Istorijos fak. žurnalistikos spec. III k. studentę An­ gelę VALIONYTĘ jos myli­ mam tėveliui mirus. III k. žurnalistai ir vadovas

Redakcijos adresas: Vilnius universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 6165

I.V 13139,


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.