Visu šalių proletarai, vienykitės!
rTMTVBIIJIS suciDenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V.
Eina nuo 1950 metų
Neseniai rusų kalbos ir literatūros I k. studentai susitiko su pogrindinės ko vos veteranais, senais ko munistais M. Kaukaite ir J. Geniu. Svečiai papasa kojo studentams apie savo gyvenimų ir kovą buržua zinės Lietuvos metais. Musų inf.
KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
♦
1969 m. spalio mėn. 31
d.
+
Nr. 31 (691)
+
Kaina 2 kap.
DELEGATAI Septynioliktoje Universite- Ikairėje apačioje) šią vasarą to komjaunimo ataskaitinėje- <dalyvavo darbo ir poilsio sto rinkiminėje konferencijoje 'vykloje Graifsvalde VDR. spalio 25 dieną jų buvo 466. O Vandai Starkūnaitei, bib Jie atstovavo daugiau kaip šešių tūkstančių komjaunuolių liotekininkei diplomantei, ši šeimai. jkonferencija — paskutinė Universitete. Klausiam: „Liūd — Aš pirmą kartą tokioje ;noka?" Ji šypsosi: „Nesitiki, šventėje, — kalba pirmakursė kad j beliko keletas mėne istorikė Genė Zibort (nuotrau- sių. , .." ka viršuje kairėje). — Labai Čia liks tavo draugai kom Įdomu. Visa tai, apie ką kal bėjo sekretorius ir delegatai, jaunuoliai, o tu būsi toli ir tik eisi kartu su jais, kar — man nauja ir reikalinga, mintyse i Džiugu ir kartu keista, kad tu l klysi, bus tau sunku, kartu sekančiais metais ir aš jau džlaugsiesi , pergalėmis. Tik il būsiu savas žmogus jūsų bū gam širdyje liks tos šventės ry... — konferencijos, tavo kom Kam kam, o jiems pakalbė jaunuoliškos jaunystės bran ti tikrai yra apie ką: gamti dos etapai. ninkas V. Dermeikis ir anglistė K. Jurkšaitė (nuotrauka Alf. BUCKAUS nuotr.
Mūsų gyvenimas—gražiausia dovana I mūsų namus vėl ateina šventė — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 02-osios metinės. Spalis ir Le ninas — du neatskiriami var dai. Švenčių išvakarėse, ra portuodami apie savo perga les, mes kartu išdidžiai kalba me ir apie lenininių idėjų triumfą: Tegyvuoja per amžius Vla dimiro Lenino — genialiojo Markso ir Engelso revoliuci nio mokymo tęsėjo, Komunistll partijos įkūrėjo, pirmosios Pasaulyje pergalingos proleta rinės revoliucijos vadovo, so cialistinės valstybės įkūrėjo, tarptautinės darbininkų klasės vado — vardas!" Mes lygiuojamės į Leniną, einame į Leniną. Kaip gražiau sia dovana jubiliejui yra pats mūsų gyvenimas ir darbai. Sektiną iniciatyvą neseniai Parodė Teisės fakulteto kom jaunuoliai, pakvietę visas Uni-
SVEČIUOSE REVOLIUCIJOS VETERANAI
versiteto komjaunimo pirmi nes organizacijas dar labiau suaktyvinti savo darbą ska tinant studentus gerai moky tis, stropiai studijuoti visuo meninius mokslus, visuomeninį darbą derinti su savo specialybės praktika, aplankyti leninines vietas, rengti susitikimus su revoliucinio judėji mo veteranais, būti dažnesniais svečiais kaime. Visuose fakultetuose šiemet teorinių seminarų, kursinių darbų ir diplominių darbų te matika siejama su V. Lenino veikalų teoriniu palikimu. Fi zikos fak. grupėse ruošiami pokalbiai apie V. Lenino gy venimą, jo mokymą, kaip vykdomi jo priesakai, mate matikai ypatingą dėmesį ski ria darbui akademinėse gru pėse, politinformacijų turinio pagerinimui, įtraukiant me džiagą, liečiančią Lenino gy-
Vėnimą ir veiklą, politiniam studentų auklėjimui. Filologi jos fak. užsienio kalbų ir lite ratūros skaitykloje lapkričio mėn. bus surengta paroda „Užsienio rašytojai apie Leni ną", Istorijos fak. TSKP isto rijos katedros dėstytojai ir studentų propagandistų grupė skaitys visuomenei paskaitas leninine tematika, Chemijos fak. bus pravestas konkursas geriausiam studento moksli niam darbui ir moksliniam vadovui išaiškinti. Medikai savo bendrabutyje organizuos pokalbių ciklą iš atsiminimų apie V. Leniną per bendrabu čio radijo mazgą. Mokslinėje bibliotekoje bus suruošti parodų ciklai apie V. Leniną „V. Lenino priesakai jaunimui", „V. Lenino veikalų pirmosios publikacijos lietu vių kalba ir Lietuvoje" ir kt„ numatoma papildomai išskirti
V. Lenino 100-sioms gimimo metinėms
BIBLIOTEKININKŲ DRAUGYSTĖ
Vilniaus 7-ajai vid. vakarinei mokyklai 12 tomų V. Lenino raštų, naujai steigiamam Penzos V. Lenino muziejui bus nusiųsta 40 egz. V. Lenino veikalų lietuvių ir kitomis kalbomis. Universitete įvyks šios jubiliejinės konferencijos: visuomeninių mokslų, respubli kinė filosofinė mokslinė kon ferencija, studentų mokslinė, tarprespublikinė mokslinė konferencija politinės eko nomijos klausimais. Jos skir tos V. Lenino šimtosioms gi mimo metinėms. Taip mes pagerbsime revo liucijos vadą. Toks mūsų pa žadas — gyventi ir dirbti leniniškai.
Šeštadieni į Universitetą atvyko Talino pedagoginio instituto 29 bibliotekinin kystės specialybės III k. studentai. Svečiai susipa žino su Vilniaus ir Kauno meno ir kultūros židiniais bei su stambiausiomis miesto bibliotekomis. O antradieni vakare Univer siteto kavinėje vyko įdo mus pokalbis tarp estų ir lietuvių studentų bibliote kininkų. Trečiadienį sve čiai išvyko j namus. Mūsų Universiteto IV kurso bibliotekininkai irgi ruošiasi aplankyti savo ko legas Taline. Tai jie numa tę padaryti lapkričio mė nesio viduryje.
A. JUODUPIS
J. SlKSNELIS
„SOCIOLOGŲ ŠVENTĖ" — šitaip pavadino eilinį Universiteto SMD sociologijos sekcijos ir Vilniaus miesto so ciologų klubo susirinkimą, įvykusį praeitą ketvirtadienį, dėstytojas J. Mačiulis. Mat, šis eilinis ketvirtadienis virto neeiliniu: klube svečiavosi įžymūs mokslininkai — tary binės sociologų asociacijos vi ceprezidentas, teisės m. dr. prof. V. Kudriavcevas, Visa sąjunginės profsąjungų tary bos aukštosios mokyklos do centas B. Selomovas, sociali nės psichologijos specialistas prof. O. Jakovlevas. Viceprezidentas V. Kudriav cevas papasakojo apie asocia cijos veiklą, jos planus, užda vinius, tarptautinius ryšius. Jis paminėjo, kad grynai so ciologinis išsilavinimas mūsų šalyje plėsis vis labiau. Neto limoje ateityje Pabaltijyje bus įsteigtas visasąjunginės socio logų asociacijos skyrius. Profesorius O. Jakovlevas savo kalboje pabrėžė, kad šiuo metu visiems, kas domisi sociologija, iškyla rimtas už davinys — „išmokti būti so ciologu". A. GUSČIUS
Pasakojo prof.
B. LAUNAS Medicinos fakultete vie šėjo svečias iš JAV, Har vardo universiteto prof. Bernardas Launas (Bernard Lavn). Svečias susipažino su Vilniaus m. Klinikinės li goninės Kardiologiniu sky riumi, vadovaujamu prof. Alg. Marcinkevičiaus, ap lankė terapinę kliniką, va dovaujamą prof. L. Lauce vičiaus. Vakare gausiam gydyto jų ir studentų būriui prof. B. Launas skaitė paskaitą tema „Miokardo infarkto •problemos". Pasidalijo mintimis apie savo darbus šioje srityje, žinomus moksliniame medicinos pa saulyje. Įdomu pažymėti, kad prof. B. Launo vaikystė prabėgo Lietuvoje, netoli Utenos. Br. MIKNEVICIUS MF VI k. stud.
AKADEMINIO CHORO MARŠRUTAI Praėjusį antradienį II LTSR kolūkiečių suvažia vimo delegatams kartu su kitais Vilniaus meno ko lektyvais koncertavo ir mūsų akademinis choras. O šiandien šis nusipel nęs LTSR kolektyvas iš vyksta koncertuoti į Kali ningrado universitetą. K. TURONIS
TARYBINIS STUDENTAS
2 psi
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS — IŠTIKIMAS KOMUNISTŲ PARTIJOS PADĖJĖJAS IR REZERVAS, PRIEŠAKINIS JAUNŲJŲ KOMUNIZMO STATYTOJŲ BŪRYS! IS TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos 52-osioms mėtinėms.
A. SKRUPSKELIO ATA SKAITINIO PRA NEŠIMO VVU KOMJAUNIMO XVII KONVENCIJOJE 1969. X. 25 SANIRAUKA NIVERSITETO komjau nimo organizacija yra pilnai susiformavusi, tu ri nusistovėjusią organizacinę ir valdymo struktūrą, vidinio organizacijos darbo metodus. Todėl bendros darbo krypties požiūriu vieni ataskaitiniai metai nuo kitų ypatingai ne siskiria. Vis dėlto praėjusių metų Universiteto komjauni mo komiteto darbo būdingas bruožas — ruošimasis V. I. Lenino 100-osioms gimimo me tinėms, lenininė įskaita. Uni versiteto komjaunimo komite tas ir fakultetų komjaunimo biurai sudarė specialius dar bo planus jubiliejui pažymėti. Šie planai buvo įvykdyti. Ta čiau suprantama, kad mes ne sistengėme ir nebuvo reikalo pakeisti organizacijos darbo kryptis. Pagrindinis uždavinys buvo siekti, kad Lenino ju biliejus skatintų kiekvieną komjaunuolį geriau mokytis, pagerinti savo dalyvavimą visuomeniniame darbe. Žymus įvykis visos respub likos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų komjauni mo organizacijoms, jų tarpe ir mūsų universiteto komjaunimo organizacijai buvo šių metų LLKJS CK IV plenumas, kuris syarstė klausimą .Apie toles nius aukštųjų ir spec. viduri nių mokyklų komjaunimo or ganizacijų uždavinius, komu nistiškai auklėjant studentus". Plenumo nutarimas nužymėjo pagrindines studentų komjau nimo organizacijų darbo kryp tis, kuriomis šios organizaci jos vadovaujasi ir turės vado vautis.
0
Toliau pranešėjas kalba apie komjaunimo komiteto mokslinio sektoriaus darbą. Daug vietos pranešime bu vo skirta darbo ir poilsio sto vykloms, jų organizavimo problemoms.
E minėtų visuomeninės veiklos sričių turime eilę kitų, kurių tarpe ne pas kutinę vietą turi užimti karinis patriotinis studentų auklėji mas. Karinio-patriotinio darbo sektorius, kuriam vadovavo GF IV k. studentas V. Dermeikis, stengėsi pagyvinti savo darbą. Buvo suorganizuota 12 žygių kovinės šlovės keliais, 36 ekskursijos į karinius dali nius, 20 ekskursijų į kovinės šlovės muziejų, padaryta 12 fotovitrinų, išleista 9 sienlaik raščiai, suorganizuotos 5 šau dymo varžybos, kurių metu 35 žmonės įvykdė atskyrio nor mas. Universiteto LDAALR or-
B
loginio darbo, moralės klausi mais. Vis tik politiniame studentų auklėjime yra trūkumų ir spragų, kurios aiškiai pasirodė ir šiais metais. Reikia paruošti priemonių sistemą, kuri leis tų pakelti bendrą auklėjamo jo darbo lygį ir efektyvumą. Reikalinga sustiprinti inter nacionalinį ir politinį darbą studentų tarpe, daugiau dėme sio skirti nacionaliniam klau simui, santykių tarp įvairių TSRS tautų aiškinimui ir nag rinėjimui. Auklėjimo efekty vumo padidinimui turi geriau
čia turi svariau pasireikšti. Akademinis darbas, kova už studento akademinę draus mę ir pažangumą — pirmaei lis aukštosios mokyklos kom jaunimo organizacijos užda vinys. Komjaunimo komitete šį darbą organizavo akademi nis sektorius, kuriam jau treti metus iš eilės vadovavo GF stažuotoja R. Valiukaitė. Sek torius savo darbe taikė dau giausia tradicines kontrolės ir skatinimo priemones. Esant tokiai padėčiai, kai komjaunimo grupės nepajėgia labai rimtai ir dalykiškai
GERIAU AUKLĖTI STUDENTUS DVASIA RŪPESTIS
Kalba A. Skrupskelis. ES seniai esame suformu lavę savo pagrindinį už davinį. Juo laikome tarnauti visos mūsų priemonės studentijos auklėjimą Komu ir renginiai. Daugiau dėmesio nistų partijos ir tarybinės ir laiko studentai turi skirti liaudies kovinių-revbliucinių studijoms. Svarbiausiais auklė tradicijų dvasia, tarybinio jimo svertais turi būti interpatriotizmo ir proletarinio in klubo veikla, dalyvavimas ternacionalizmo jausmo skie-___ _ ir poilsio __ _ darbo stovyklose, pijimą jai, gerai žinančių sa- saviveikla ir visos kitosi Vi vo specialybę, sąmoningų, SUOmeninės veiklos sferos, principingų, turinčių tvirtą Praėjusios konferencijos materialistinę pasaulėžiūrą, metu, vertinant mūsų interspecialistų ugdymą. Šiam kjubo darbą, mes pabrėžėme, tikslui tarnavo visos musų or- fcacĮ dabar yra svarbiau paganizuojamos priemonės ir grindinį dėmesį skirti ne tiek renginiai, susitikimai, vaka- santykiams ir bendradarbiavirai, žygiai, darbo ir poilsio muj su jvajrjų šalių studenstovyklos, agitacinės priemo- (ajSi jejį įnternacionaliniamnės, spauda, talkos. auklėjamajam darbui, turinDabar galima pasakyti, kad čiam daugiau vidinį pobūdį, daugeliu atvejų komiteto pa- perkelti klubo veiklą į fakulstangos sprendžiant šį uždavi- tetus. Tačiau ir šiais metais nį buvo sėkmingos. interklubas rimčiau šio darbo Vykdydamas LKP CK nuta- organizuoti nesugebėjo. Ne rimą „Dėl politinio studentų paisant to, šis baras neliko auklėjimo Vilniaus universite- apleistas, juo rūpinosi komte", ataskaitiniais metais kom- jaunimo komitetas ir fakultetų jaunimo komitetas svarstyda- biurai. vo auklėjamąjį darbą studen tų tarpe. AVAIME suprantama, kad svarbiausia studen Su plačiu komjaunimo akty tijos auklėjimo priemonė vu fakultetuose ir Universite te buvo organizuoti įvairūs -— pats mokymo procesas, pasitarimai ir pokalbiai ideo- Komjaunimo organizacija ir
M
S
Universiteto komjaunimo XVII ataskaitinės-rinkiminės konferencijos prezidiumas.
ai
i
tais pasekė Ekonomikos, Filo logijos, Gamtos, Istorijos fa kultetai, kurie jau dabar yra sutaupę nemaža lėšų muzikos instrumentų įsigijimui. Reikia manyti, kad ir šiuose fakulte tuose bus gera ir palanki sa viveikla, kuri netrukus turėtų pagyvinti dalyvavimą Visasą junginiame studentų agitžygy. je, kuris dabar vyksta. Universiteto mastu komjau nimo darbas sporto srityje buvo nepakankamas. Nepai sant blogos materialinės ba zės, sporto salių ir aikštelių trūkumo, šį darbą yra galimy bės pagerinti. Fakultetų kom jaunimo komitetai ateityje tu rėtų daugiau rūpintis, kad vi sos komandos būtų laiku su komplektuojamos, turėtų nors bent minimalias sąlygas ruoš tis varžyboms. Fakultetų komjaunimo or ganizacijų veikloje iš geros pusės užsirekomendavo Mate matikos ir Mechanikos fakul tetas (buvęs sekretorius Anti nas Apynis). Gerai fakultetų komitetams vadovavo TF sek retorius R. Valentukevičius, EF sekretorius K. Černiaus kas, Fil. F sekretorius S. Renčys. /Studentų tarpe nereti gir tuokliavimo, amoralaus elge sio faktai. Priekaištus tenka pareikšti operatyvinei grupei ir studentų profkomitetui, ku rie rinkiminės kampanijos metu susilpnino kontrolę bendrabučiuose. Artimiausiu metu būtina sušaukti bendra bučių tarybas, nes šios naujai išrinktos tarybos nebekreipia dėmesio į išgėrimus ir triukš mą bendrabučiuose. Praėjusios konferencijos metu mes išreiškėme savo pozicijas atžvilgiu tų, kurie reiškė nepasitenkinimą opera tyvinės grupės veiksmai!, esą operatyvininkai trukdą žmonių ramybę. Tas pozicijas mes turime pakartoti ir dabar — pirmiau baikime išgėrinėti, gadinti visuomeninį turtą, chuliganiškai elgtis, o jau pas kui galėsite rūpintis, kad šie vyrai netrikdytų jautrių sielų ramybės. Toliau komjaunimo komite to pavedimu A. Skrupskelis informuoja konferencijos de legatus apie studentų profkomiteto darbo trūkumus, apie profkomiteto pirmininko, TF IV studento A. Bendiko neprincipingumą, karjeriškumą, piktnaudžiavimą tarnybi ne padėtimi. Profkomitetui reikia kitaip galvojančio žmogaus, kuris visą darbą skirtų rūpinimuisi studentais, būtų principingas.
svarstyti akademinės draus ganizacija Vilniaus mieste yra žmonių, ir sociologinių tyrimės ir pažangumo klausimų, viena iš geresnių: šauliai, ra mų medžiagą pradėtų taikyti labiau, akademinio sektoriaus ir iš vi distai, akvalangistai neblogai SMD veikloje, juo so aukštesnių organizacijos pasirodo miesto ir rajono kad dabar daugiau darbų ragrandžių priemonės negali varžybose, užima prizines vie šoma komjaunimo darbo tetas. Universiteto LDAALR or matika. būti labai efektyvios. Mokymosi rezultatai neko- ganizacija taip pat masinė — kie. Ir negalima laukti kom- apima tris su puse tūkstančio EIKĖTŲ paliesti dar dvi jaunimo organizacijos darbo narių. Ir vargu ar tai teisinga, masinio jaunų žmonių Mūsų santykiai su komjau šioje srityje efektyvumo padi nes organizacijos priemonės dalyvavimo visuomeni nimo rajkomu, MK ir LLKJS dėjimo, kol nebus pakeltas gali kol kas paliesti kur kas niame darbe sferas — savi CK buvo normalūs ir mes dė komjaunimo grupės darbo ir, mažesnį narių skaičių. Pati or veiklą ir sportą. kojame už suteiktą pagalbą. visų pirma, susirinkimų lygis. ganizacija turi augti, plečian Nedaugelis mokyklų šalyje Pastoviai rūpinosi mūsų or Todėl svarbiausia mūsų darbo tis jos veiklai. Ji turi auklėti turi tokius centrinius saviveik kryptis ateityje — komjauni mūsų tėvynės patriotus, iš los kolektyvus kaip mūsų. Už ganizacija ir rodė jai didelį tvermingus ir sumanius spe sienyje tai iš viso retas daly dėmesį mūsų universiteto rek mo grupės stiprinimas. torius prof. dr. J. Kubilius, Didesnį vaidmenį, nukrei cialistus. Surinkdami tik nario kas. Todėl dalyvavimą centri partijos WU komitetas. turime piant studentijos jėgas teisin mokestį, to, aišku, nepasieksi nėje saviveikloje Vertindami mūsų organiza ga kryptimi, turi suvaidinti me. Visų pirma reikia akty- traktuoti kaip labai rimtą vi cijos veiklą praėjusiais metais SMD. Šiemet didžiausias dė vinti šios organizacijos būre- suomeninį darbą. Fakultetų saviveiklos lygis mes matome, kad visumoje mesys buvo skiriamas visasą lių veiklą. žemokas. Tačiau ir čia žymūs organizacija išlaikė aukštą junginiam visuomeninių moks Chemijos, Fizikos bei Mate- pakitimai. Saviveiklos apžiū darbo lygį ir eilėje sferų pa lų konkursui. Reikia pasaky matikos ir mechanikos fakulti, kad SMD čia padirbėjo ga tetų pirmininkams, kurie ne roje pirmą kartą I vietą užėmė gerino savo veiklą. Eilė mūsų na neblogai. Studentų moksli sistengė savarankiškai orga TF fakulteto saviveiklininkai. priemonių gerai pasitarnavo nių darbų leninine tematika nizuoti darbo, skiriamas šis Jų galimybės, aišku, nepaly V. I. Lenino gimimo 100turime gana nemažą skaičių. priekaištas. Per mažą paramą ginamai mažesnės, negu kitų osioms metinėms tinkamai at Jeigu anksčiau mokslinius LDAALR organizacijai teikia fakultetų. Tačiau kolektyvas žymėti. Lenininė įskaita yra darbus visuomenine tematika ir fakultetų komjaunimo sek tam ruošėsi visus metus, ir pusiaukelėje, ir kiekvienam komjaunuoliui dar prieš akis pateikdavo beveik be išimties retoriai, profsąjungos pirmi jų pergalė yra pelnyta. Svarbūs ne tiek patys kon pagrindiniai darbai. Nuo tų humanitarinių fakultetų stu ninkai. kurso rezultatai, kiek naujas darbų priklausys sekančių me dentai, tai šiais metais tokius pakilimas, kuris dabar jaučia tų mūsų komjaunimo orgam darbus pateikė ir tiksliųjų augelis klausimų ir mas. Teisės fakulteto studen- zacijos veiklos įvertinimas. mokslų fakultetų studentai. problemų, su kuriomis Pastaruoju metu daug studen susiduriame komjaunimo tų pateikė darbų iš komjauni darbe, yra sudėtingos. Rasti mo istorijos ir darbų leninine tikslingiausius jų sprendimo tematika tezes. Ypač gerai variantus atskirais atvejais šioje srityje padirbėjo Istori gali padėti sociologiniai tyri jos fakulteto studentai. mai. Komjaunimo komitete Tai svarus komjaunuolių yra sociologinių tyrimų sekto indėlis vykdant lenininės rius (vadovauja jam Filosofi įskaitos programą. jos katedros aspirantas St. Ruošiantis Vis dėlto tenka pažymėti, Venskevičius). kad galimybės šioje srityje komjaunimo komiteto posė yra kur kas didesnės. Iki ga džiui, skirtam komjaunimo lutinio konkurso rezultatų su organizacijos bei jaunųjų vi vedimo yra dar daug laiko, suomeninių katedrų dėstytojų SMD Taryba ir komiteto ryšiams aptarti, buvo organi Iš kairės į dešinę: LLKJS Vilniaus m. komiteto sekretorė mokslinis sektorius turi jį op zuota nedidelė visuomeninių A. Mockutė, LLKJS CK sekretorė V. Klikūnienė, vyr. dėsitimaliausiai išnaudoti tų dar mokslų dėstytojų anketinė ap J. Lakis, Aukštojo ir spec. mokslo ministerijos atstovas <■ Lazauskas. V. MIKLAŠEVIČIAUS nuotr. klausą. Tačiau pagrindiniu bų skaičiaus padidinimui.
R
D
.Konferencijos
sektoriaus darbu tektų laiky ti sociologinio tyrimo „Vi suomeninių mokslų vaidmuo studentijos visuomeninių-politinių pažiūrų formavimesi" programos bei anketos paruo šimą. Tiriama buvo partinio komiteto, visuomeninių moks lų katedrų ir komjaunimo ko miteto sociologinių tyrimų sektoriaus jėgomis. Artimiau siu metu numatoma paruošti galutinį anketos variantą ir pradėti apklausą. Sektoriaus veikla buvo naudinga dar ir tuo, kad jo veikla per atas kaitinį laikotarpį domėjosi tiek miesto komjaunimo ko mitetas (kurio suruoštame Aukštųjų mokyklų aktyvo se minare S. Venskevičius darė pranešimą), tiek LLKJS CK, kuris susipažino su ankstes niųjų tyrimų medžiaga, tiek įvairios kitos organizacijos. Pageidautina, kad šiam dar bui būtų daugiau paruošta
tarybinis studentas
3 psl.
Kalba dalyviai Komjaunimo organizacijai praėjo dar vieneri metai. Sa vo pranešime konferencijoje komjaunimo komiteto sekre torius A. Skrupskelis ir dele gatai visapusiškai išnagrinėjo organizacijos veiklą. Daug buvo kalbėta apie pasiekimus, paminėti įtikinantys skaičiai ir faktai, charakterizavę kom jaunimo komiteto gerą darbą. Tačiau šalia to iškilo eilė komjaunimo darbo trūkumų fakultetuose, grupėse. Be abe jonės, konferencijoje minėtos problemos yra aktualios ir rei kalauja tolesnio visapusiško nagrinėjimo, norint pagerinti komjaunimo darbą grupėse, akademinę drausmę, kovojant už sveiką studento moralę. Konferencijoje daug buvo kalbėta ir apie tai, kad stu dentų geresniam mokymuisi daug padeda glaudžių ryšių su studentų tėvais palaikymas. Šia kryptimi komjaunimo ko mitetams ir biurams reikėtų, matyt, dirbti ir toliau. Tai pa tvirtina ir V. Lakio (EF stu dentas) žodžiai: „Didelį dėme sį fakulteto komjaunimo ko mitetas skyrė studentų moky muisi. Informuodavome blogai besimokančių studentų tėvus. Jie .atvykę į fakultetą, dau giau sužinodavo apie savo vaikų gyvenimą. Ir tai duo davo neblogų rezultatų: tam tikra fakulteto akademinio jaunimo dalis į savo studijas pradėjo žiūrėti rimčiau." Gana svarbu yra suaktyvin ti komjaunuoliškų grupių dar bą. Ne paslaptis, kad daugely je grupių komjaunimo susi rinkimai neįdomūs, formaliai paruošti. O juk, kaip kalbėjo diskusijose antrakursis žurna listas R. Zakševskis, „iš gru pių veiklos sprendžiama apie komjaunimo organizacijos darbus. Grupė — tai tie patys studentai su savo gyvenimu, savo mintimis. Todėl reikia didinti kiekvieno studento at sakomybę. Visų pirma gruporgas turi išsiaiškinti, ko nori, ko siekia jo kolegos. Jis turi būti pavyzdys visam kursui, turi skatinti savo draugus." Neperseniausiai buvusiame Istorijos ir filologijos fakulte te veikė aktyvo mokykla. De ja. .. vos pusę metų. „Tai įro do, kad panašias mokyklas or ganizuoti nėra lengva. Reikia ieškoti išeities, — kalba Mokslinio komunizmo kated ros vyr. dėstytojas J. Lakls. Reikia rūpintis aktyvo pa ruošimu. Reikia jį pratinti piaktiškam darbui." Apie lenininę įskaitą konfe rencijoje kalbėjo K. Černiaus kas (EF). „Lenininė įskaita — savotiška kontrolės, kaip ruo šiasi studentai sutikti V. Le nino gimimo metines, forma firmas etapas — darbo ir po ilsio stovyklos — praėjo ne blogai. Šiais metais ir ekono mistų daugiau dirbo stovyklo se, o viena jų Universitete užėmė trečią vietą. Prasidėjo 4-tas lenininės Įskaitos etapas. Reikia atkreip ti dėmesį į tai, kad jaunimas dar geriau studijuotų visuo meninius mokslus." Kiekvieno fakulteto kom jaunimo komitetas ar biuras turėtų būti savotiškas studen tų štabas, kur gimsta idėjos, nauji darbai. (Deja, ne visur taip yra.) Negalima nepasi didžiuoti matematikų komjau nimo komitetu, dirbusiu taip, kaip reikalauja komjaunuolių sąžinė, nepasidžiaugti filologų Pastangomis organizuojant tradicines studentų šventes. Bet kaip pabrėžė Filologijos •ak. komjaunimo komiteto sekretorius S. Renčys, kai ku riuose fakultetuose tos šven tės sušablonėjo. „Tradicijos — tai viena iš naujų studentų auklėjimo formų. Bet kuri tra dicinė šventė visų pirma turi •urėti idėjinį kryptingumą. Čia labai svarbus ir kūrybiš kumo faktorius. Būtų gerai, kad Universiteto komjaunimo komitete būtų žmogus, atsa kingas už tradicijų puoselėji mą,“
/KONFERENCIJOS DELEGA TUS SVEIKINO:
Prof. dr. J. KUBILIUS — Universiteto rektorius. M. JEŽOVAS — Lenin grado elektrotechnikos institutas. G. OBUCHOVA — Iva no Frankovsko pedagoginis Institutas. V. BARANOVAS — Ce-
liabinsko politechnikos institutas. G. KULIKAUSKAS — Lietuvos Žemės ūkio aka demija. I. ŠIMKŪNAITĖ — Vil niaus Valstybinis Pedago ginis Institutas. P. SIMONAVICIUS — Kauno Medicinos institu tas. A. MOCKUTE — LLKJS Vilniaus miesto komiteto sekretorė. Doc. R. MIRONAS — Universiteto partijos komi teto sekretoriaus pavaduo tojas.
Mūsų būrelis palyginti yra nedidelis — tik 26 nariai: Iš jų — 13 SMD narių. Jis jun gia daugiausia II—III kursų studentus. O kaip reikalai su pirmakursiais? Specialybės būreliuose pir makursius įtraukti į SMD veiklą yra labai sunku, nes jie dar nieko konkretaus ne žino apie savo specialybę. Tuo tarpu politinės ekonomijos bū relyje studentai turi visas ga limybes moksliniam darbui dar pirmame kurse, tik pradė ję studijuoti politinės ekono mijos kursą. Čia gauna jie temas, kurios yra aptartos atitinkamose specialybių ka 17. Mindaugas BLOŽĖ — tedrose. Studentas pradžioje IF dėstytojas 18. Vytautas BARŠYS •administracijos darbuotojas 19. Viktoras DAUGALAS — TF IV k. 20. Aleksandras DRANENKO — MF V k. 21. Algis KUPČINSKAS — MMF V k. Kiekviena Universiteto te 22. Albina ULClNSKAITĖ atro premjera — džiugi šven — Įskaitos skyriaus vedėja tė studentams, mėgstantiems 23. Alvydas VALKSNYS — teatrinį meną. Prisiminkime, FF II k. (kandidatas į komi su kokiu pasisekimu mūsų studijos scenoje ėjo S. Šalte teto narius) nio pjesė „Giljotina“. Būtent 24. Pranas VIDUOLIS tik su šiuo pastatymu gimė studentiškos interpretacijos TF II k.
Naujas komjaunimo komitetas j
1. Justinas KAROSAS sekretorius 2. Romas VALENTUKEVIClUS — sekretoriaus pava duotojas 3. Petras VYSNIAUSKAS — sekretoriaus pavaduotojas AGITACINISPROPAGANDINIS SEKTORIUS 4. Aušra AMBRAZEVlClUTE — TF II k. 5. Michailas BELKINDAS — EF IV k. 6. Juozas ClUMACENKA — MF III k. 7. Vytautas DERMEIKIS — GF IV k. 8. Gema JURKŪNAITĖ IF aspirantė (kandidatė i komiteto narius) 9. Vaidas ŽILIUKAS — GF III k. (kandidatas į komiteto narius) 10. Nadežda SOKOLOVA — MMF IV k.
i
MOKSLINIS-AKADEMINIS SEKTORIUS
Kelias į specialybės paslaptis
FAKULTETŲ SEKRETORIAI
25. Antanas ABLINGIS TF III k. 26. Jonas BAGDONAS MMF IV k. 27. Sigitas BIRŽYS — FF IV k. 28. Kęstutis ČERNIAUSKAS — EF III k. 29. Ignas KIUDALAS — GF IV k. 30. Jonas MARDOSA — IF IV k. 31. Violeta MATU KAITĖ — ChF II k. 32. Eduardas PARAŽINSKAS — MF IV k. 33. Sigitas RENCYS — Fil. F IV k.
11. Antanas ADOMAITIS — MF asistentas KOMJAUNIMO KOMITETO 12. Antanas SKŪPAS — BIURAS MMF dėstytojas 13. Zita KAZLAUSKAITE 1. M. BLOŽĖ — EF III k. (kandidatė į 2. K. ČERNIAUSKAS komiteto narius) 3. J. KAROSAS 14. Arūnas JURGULIS — 4. S. RENCYS ChF UI k. (kandidatas į komi 5. R. VALENTUKEVlOlUS teto narius) 6. P. VYSNIAUSKAS 7. A. ULClNSKAITĖ ORGANIZACINIS SEKTORIUS REVIZINĖ KOMISIJA 15. Vincas BALČIŪNAS — 1. J. GALINAITIS — pirmi TF III k. ninkas 16. Svetlana BARANOVS2. M. GRAŽYTE — narė KAJA — IF IV k. 3. I. MAROZAITĖ — narė
ją rašo kaip politinės ekono mijos temą. Jei sekasi gerai, ji užskaitoma kaip kursinis politinės ekonomijos darbas. Vėliau, kai įgyjama daugiau patyrimo ir žinių, studento darbas pagal pasirinktą temą gali išaugti ne tik iki specia lybės kursinio, bet ir iki dip lominio. Tuo metu, kai studentas tę sia savo darbą vėliau, jam su teikiama pilna galimybė perei ti į specialybės būrelį, jei tai reikalinga jo darbe nagrinėja mam klausimai. Tuo pačiu specialybės būreliai gautų jau paruoštą studentą SMD dar bui, tuo pačiu sustiprintų būre lio veiklą. Ir I—II kursų stu-
KIEMO TEATRAS MUMS REIKALINGAS
spektaklis. Teatrinės studijos kolekty vas ieško naujų išraiškos priemonių, eksperimentuoja. Vienas iš tų eksperimentų — studentų vaidinimai po atviru dangum Sarbievijaus kieme. Kaip iš tikrųjų su tuo „kie mo teatru“. Ar tai „kiemo te atras ar tiktai sušalęs teatras kieme“, kaip teigia A. Čapli kas savo straipsnyje „Kiemo teatras ar teatras kieme“ (praėjusiame „T. S.“ numery je). Skulptorius savo meninį už manymą įgyvendina molyje. Vienas, kitas maketas. Vėliau jo komponavimas natūroje. Jei sumanymas „įaugo“ natū roje, tai tik tada autorius pa statys savo kūrinį. Toks, tur būt, ir režisieriaus darbas. Jis, kaip ir skulptorius, lipdo iš molio — kolektyvo savo užmanymą, pasitelkdamas scenografiją bei muzikinį apiforminimą. Čia į pagalbą režisieriui atei na dailininkas, kompozitorius. Sarbievijaus kiemo archi tektūra dėkinga savo natūra liu dekoracijų fonu kiemo vaidinimams. Dailininkui be lieka kelios nesudėtingos konstrukcijos. Ir „Kiemo teatro-69“ dailininkams A. Dakinevičiui („Pasaulio gaisras“) ir V. Mazurui („Kuršo bėg lys“) pavyko prisitaikyti prie viduramžiškų Sarbievijaus kiemo arkų. Kaip režisieriams V. Liman tui, J. Pociui pavyko įgyven dinti režisūrinius vaidinimų po atviru dangum užmany mus? Profesionalus, akade miškas režisieriaus V. Liman-
to braižas su Stanislavskio teatrine sistema ryškus kiek vienoj sukurtoj sceninėj kompozicijoje. Bet juk tokiam sumanymui reikalingas ir profesionalus aktorinio kolek tyvo meistriškumas, indivi duali vaidintojo erudicija dramos veikalo psichologinei analizei. Artistai vaidina (pil na to žodžio prasme) vaidi nančius, o nesugeba sukurti spektaklio psichologinių per sonažų. Ir nieko nuostabaus, kad ne visada pavyksta. Be priekaištų nuskambėjo Vydūno „Pasaulio gaisro“, „(eigos“ ir „Išeigos* sceninė kompozicija, A. Liobytės „Kuršo bėglyje“ neregių, __ , minios paradas, virėjų pantomi ma. Tai rodo, kad reikėtų V. Limantui studentų kiemo te atro vaidinimuose atsisakyti psichologinės analizės vaidy bos manieros. Kiemo teatro žiūrovui labiau reikalingas reginys, veiksmo dinamika, o ne buitinis, saviveiklinis dra mos veikalų išvaidinimas. Spektaklis „Inauguratio“ (rež. J. Pocius) alsavo pa prasta, betarpiška studentiška nuotaika, kūrybine, laisva atlikėjų improvizacija. Galima drąsiai teigti, kad studentų teatrą gali sukurti patys stu dentai. Studija turėtų ugdyti daugiau tokių pocių. Universiteto teatras savo kiemo vaidinimams galėtų pa sinaudoti senosios Vilniaus akademijos studentų kiemo vaidinimų siužetais, netgi prie monėmis. Žinoma, reikėtų istorikų, filologų pagalbos. Kiemo teatro ateitim turi rū pintis ne vien Teatrinės studi jos aktoriai, studentai, bet ir visi tie, kuriems rūpi gera Universiteto studentų kultū ros tradicija, kad Ji neišblės tų, o vis labiau ir labiau bu jotų, kad tai negalėtume pa vadinti „sušalusiu teatru kie-
dentams nereikėtų sėdėti bū relių susirinkimuose nieko ne suprantant, nes ten praneši mus skaito vyresnių (III—IV) kursų studentai. Mūsų būrelio nariai ir lais valaikį praleidžia įdomiai, tu riningai. Neseniai buvome iš vykę į Anykščius. Aplankėme J. Biliūno kapą, pabuvojome prie Puntuko, apžiūrėjome A. Baranausko klėtelę. Taip pat susipažinome su Anykščių vy no gamykla, jos technologija bei gaminių eksportu. Už šią ekskursiją būrelio nariai yra dėkingi prodekanui doc. J. Laškovui ir būrelio vadovui doc. A. Šileikai. Z. JANUŠONIS
TRUMPAI • Praeito šeštadienio vaka re Tauro bendrabučio ketvir tajame aukšte nušvito prožek toriai: respublikinė televizija transliavo laidą apie mūsų jaunuosius poetus. Prieš ka merą eiles skaitė O. Baliukonytė, M. Kontrimaitė, J. Kali nauskas, I. Mackevičiūtė, R. Tremnerytė, R. Vaitulionis, R. Dambrauskaitė ir kiti jau nieji. Dalyvavo poetas V. Ru dokas. Laidą gražiai paįvairino V. Janulevičiūtės dainos ir Kon servatorijos studentai. P. SKIRMANTAS © Paprastai pirmakursių krikštynos Istorijos Ir Filolo gijos fakultetuose apriboja mos tradiciniais fuksų suklupdymais ir Įšventinimais su priesaika. Kur kas gyviau pra ėjo rusistų imatrikuliacija. Be įprastinių atributų studen tai parodė savo meninius su gebėjimus — dainavo, suvai dino kelias intermedijas, dek lamavo eiles. M. KURAITIS © Pirmadienį Universiteto kavinėje susirinko ekonomi nės kibernetikos specialybės visų kursų studentai. Čia jie susitiko su 20-jų metų kom jaunuole Raiša Abramova, kuri įdomiai papasakojo apie savo kovingą jaunystę, Vėliau studentai diskutavo apie dabartinį komjaunimą, jo veiklą. R. KVIETKAUSKAS
® Antradienį Universiteto agitmeninė brigada „Faktas" buvo Išvykusi į Kauną. Žemės ūkio akademijos studentams faktiečiai parodė „Romantikos K. VALIUS institutą"
Norvegas ir velsietis Universitete Fr. Bopui 1816 m. išleidus pirmąjį lyginamosios kalboty ros darbą, pasaulio kalbininkų tarpe kilo susidomėjimas lie tuvių kalba. Šiuo metu, pras linkus pusantro šimto metų, ji dėstoma daugely pasaulio aukštųjų mokyklų. Ypač do misi ja indoeuropiečių lygina mosios kalbotyros specialis tai. Prof. V. Mažiulis, Lietuvių kalbos katedros vedėjas, pasa koja, kad Universitetas palai ko ryšius su baltų kalbų tyri nėtojais Lenkijoje, VDR, Če koslovakijoje, JAV, Italijoje, VFR, Švedijoje ir kt. Būna atvejų, kai užsienie čiai mūsų Universitetą aplan ko ne tik kaip turistai. Prof. Šmalstygas iš Filadelfijos, Kudzinovskis ir Otrembskis iš Lenkijos skaitė dėstytojams ir SMD nariams paskaitas. Prieš ketverius metus Vilniuje lie tuvių kalbą studijavo aspiran tas iš Lenkijos, pernai suomis Karė Liukonenas čia rašė di sertaciją. Šiemet Universiteto studentų būry sutinkame nor vegą Helgę Rinholmą iš Oslo, žymiojo profesoriaus Stango
mokinį, ir Rufų Praisą iš Londono. 82 auditorijoje, mūsų svečiams iš užsienio turėjo būti lietuviu kalbos pamoka, Dėstytojos z-.. Eidukaitienės paprašiau supažindinti su savo studentais. Plačiai nusišypso jęs, prisistatė tipiškas šiaurie tis norvegas Helgė Rinhol mas. Pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai, kartais pasitelkda mi į pagalbą vokiečių kalbos žodžius, šnekėjomės su Rinholmu apie senąjį Vilnių, kuria me jis tik mėnuo laiko, apie mūsų studentus. „Man čia pa tinka — pasakė Helgė. — Tie sa, prieš jūsų studentus jau čiuos „senuku" — man 27 m. Norvegijoj fuksai paprastai jau peržengę dvi dešimtis. Pir mus metus jiems labai sunku — tenka be galo daug moky tis. H. Rinholmas turi candidatus magisterii laipsnį, pagal mūsų mokymo sistemą — jis šeštakursis. Studijavo prancū zų ir rusų kalbas, istoriją. Šiuo metu domisi baltistika ir sla vistika. Be Oslo teko mokytis metus JAV, pusę metų Lun do universitete Švedijoj, me tus Prancūzijoje. H. Rinholmas
ir R. Praisas gyvena bendra buty. Kambary keturiese — dar du lituanistai. „Iš pradžių maniau, kad tai sudarys nepa togumų — mūsų studentai bendrabuty gyvena po vieną —- tačiau vaikinai labai drau giški, kasdien girdim lietuviš ką šneką", — pastebėjo Hel gė. Į mano žodžius: „Papasako kit, prašom, apie garsųjį nor vegų baltistą prof. Stangą" Helgė atsakė garsiu juoku. Šypsojosi ir Rufus. Norvegas oriai atsistojo, nutaisė rimtą miną ir atsakė: „Štai toks"... Prof. Stangas šiuo metu yra Norvegijos Mokslų akademi jos prezidentas. Jam apie 70 metų, jau ruošiasi išeiti į pen siją. Be galo įdomus, studentų mėgstamas profesorius. Net nepastebėjau, kad su Helge šnekamės jau beveik valandą. Jis atsiprašė manęs, nes abu su Rufumi turi pa kvietimą į filharmoniją. R. Praisas užsieny mokosi pirmą kartą. Jis ne anglas, kaip galvojau iš pradžių, o
velsietis. Gyveno ir mokėsi Kardife. Po Londono Vilnius Rufui „tylus, žalias miestas". Labai patinka senamiestis, Vil niaus bažnyčios. Universitetas kažkuo primena Oksfordo ir Kembridžo universitetus. R. Praisas Londone studijavo prancūzų, vokiečių, lenkų, lie tuvių kalbas. Šiuo metu Ru fus ir Helgė užsiėmimus turi tik su dėstytoja -L. Eidukaitiene. R. Praisas po N. Metų dirbs kartu su fil. m. kand. A. Pupkiu eksperimentinės fo netikos laboratorijoj. Pastaruoju metu Universite to ryšiai su pasaulio aukšto siomis mokyklomis išsiplėtė.
Keičiamasi moksliniais leidi niais, mūsų kalbininkų straips niai pasirodo užsienio spaudoj. 1970 m. prof. J. Kazlauskas, Filologijos fakulteto dekanas, Filadelfijoje skaitys savo pas kaitų ciklą. Prof. V. Mažiulis neužilgo išvyksta dėstyti į Pa ryžių. Garsėja mokslininkais ir darbais neperdidžiausia Lietu vių kalbos katedra. Ateina ir pelnytas pripažinimas. N. STEPONKUTĖ A. DARG0NO nuotrauko je: (iš kairės) Rufus Praisas ir Helgė Rinholmas.
f
dančioji ugnis pavirsta į apei ginę ugnį prie mirusiojo. Palaidojus ryšiai tarp gyvų jų ir mirusiųjų nenutrūkdavo. Mirusysis po palaidojimo dar Universiteto turistų šeima toriaus užduotis — agitacinis visą savaitę lanko savo namus išaugo net iki tūkstančio. Ta darbas keliaujančiųjų tarpe. ir bendrauja su šeima, todėl, čiau tai tik trečdalis „aukų", Praeitais metais buvo suorga sėdant prie stalo valgyti, jam figūruojančių sąrašuose. Di nizuoti gamtos apsaugos pro būdavo padedamas šaukštas ir desnė dalis mėgstančių keliau pagandistų kursai, kurių metu Dauguma pagrindinių iš jo vieta paliekama laisva. O ti boikotuoja popierizmą. Nuo buvo skaitomos paskaitos ir priešistorinių laikų apeigų per Vėlines, Žiemos Saulėgrį to skaudžiai kenčia turistų rodomi kino filmai. bruožų, susijusių su protėvių žos, Pavasario šventės įniru klubas. Mat, Universiteto prof— Respublikinė kraštotyros kultu, išsilaikė per ilgus isto siems į kapines buvo nešami komitetas turistus iš tolo ap draugija restauracijos dar rinius laikotarpius. Viena iš įvairūs valgiai ir gėrimai arba lenkia ir laikosi neutralumo bams skiria daug lėšų, kurios jų, atliekamų rudens metu, mirusiųjų vėlės valgydinamos taktikos. Tiesa, nepamiršta ne visada sunaudojamos, nes kada visa gamta ruošiasi il namie. kasmet mažinti jau ir tah> trūksta darbininkų. Tuo tarpu gam žiemos miegui, yra vėli Tą mirusiųjų bendravimo su skurdų klubo biudžetą. Jeigu tą darbą galėtų atlikti studen nės. gyvaisiais tradiciją liaudis iš pernai buvo gauta apie 2000 tiškos darbo stovyklos, suor Vėlių kultas yra bendras laikė ir krikščioniškuoju lai rublių, tai šiais metais — tik ganizuotos restauravimo vie visiems indoeuropiečiams. kotarpiu, nors tada papročiai, 1200. Visa laimė — komjau tose, — sako R. Krupickas. Kaip rodo archeologiniai duo susiję su mirusiųjų minėji nimo komitetas ir rektoratas. — Turistų klubui žūt būt menys, laikotarpyje tarp ak mais, buvo draudžiami ir Tai jų dėka šiemet tiek daug reikia etatinio žmogaus, -mens ir žalvario amžiaus, mi griežtai baudžiami. matyta. Pasiektas Kaukazas, skundžiasi V. Baltrūnas, nes rusieji buvo pradėti laidoti už begalės popierizmo, antra, Bažnyčia, turėdama savus Uralas... gyvenamosios vietos ribų ir nėra kam patikėti inventorių. Apie turistų klubo planus, interesus, pasinaudojo ta tra ypač tada, kai atsirado pa dicine liaudies švente ir su problemas ir žygius penkta Svarbiausia problema, — ku protys deginti kūnus. dienį įvykusiame ataskaitinia rios klubas nesugebės sava teikė jai religinį atspalvį. Apžvelgdami visą istorinį me susirinkime kalbėjo klubo rankiškai išspręsti — patal Dabartiniu metu ši šventė procesą, mes matome, kad mi pos. Turistai teturi vos keletą pirmininkas V. Baltrūnas. rusiuosius visuomet lydėdavo vis labiau virsta visų mirusių Vasarą buvo suorganizuoti palapinių ir tų pačių nėra kur jų pagerbimo diena. Tęsiant ugnies šviesa. Pirmieji žmonių kraštotyriniai žygiai j Merki dėti. Buvo užplanuota įsigyti kapai paleolito laikotarpyje šią liaudies tradiciją, būtų la nės apylinkes. Septyni Uni baidares ir kultivuoti daugia bai gražu vėlinių dieną nueiti yra randami prie židinio, nes versiteto studentai dalyvavo dienius žygius upėmis, tačiau „gyvajam mirusiam" norėta prie kapinių bei išlikusių liau kraštotyros ekspedicijoje Ker Sporto katedra atsisakė jas dies kultūros paminklų, juos suteikti šilumos. navėje. Nežiūrint viso to, Tautosaka aiškina, kad sutvarkyti ir tuo pačiu pa kraštotyriniai darbai, lyginant laikyti.. . gerbti mirusiųjų atminimą. šviesa, ugnis prie palaikų rei — Šiais metais padėtis tru su 1966 metais, sumažėjo. kalinga tam, kad „šildytų vė Padėtis taisoma: šiais metais putį pagerėjo, — prieštarauja A. GIRININKAS lę", apšviestų kelią į pomir bus bandyta suorganizuoti jam daugiadienių žygių sek III k. istorikas, Lietuvos kraštotyrininkų būrelį. tinį pasaulį, apsaugotų nuo piktų dvasių. Vėliau toji šil istorijos sekcijos narys Universiteto turistų klubą cijos vadovas dėstytojas S. sudaro šeši sektoriai, kiekvie Timonovas, — tik gaila, kad IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIN RANKOS IIIIIMIIIIMlilIlIlIlIlIlIMIIIIIIIIIIIIIII nas jų turi savo specifiką, pa mūsų turistai mieliau renkasi pročius, įpročius, ir visus juos tolimus maršrutus, užmiršdami jungia vienas bendras tikslas savo apylinkes. Naujai klubo — gamtos apsauga. Gal būt, valdybai dar daug teks padir todėl reikšmingiausią vietą ir bėti sprendžiant aibę einamų užima gamtos apsaugos sek jų problemų. torius, kuriam vadovauja R. Krupickas. Svarbiausia sek J. BALČIŪNAITE Tą eilinį savaitgalio penk kiu: ogi biologijos paskaitoj tadienį busimųjų medikų šir besėdįs... Jie ir jos nenuėjo miegoti, visur: ant didžiulės runkelių Pagaliau Šalčininkai. Mūsų dys plakė trigubu ritmu. O tai reiškė kryžių mokslo kan vadovas visų mylimas dėstyto svajojo, į krūvą rinko išbars krūvos, bulvių vagoje ir už čioms, reiškė malonią trijų jas A. Adomaitis duoda pasku tytas žvaigždes, mokėsi stu plataus pietų stalo. Tik mergi tinius nurodymus, linki turi dentiškai draugauti, gal ir... nos juokėsi: aparatas, sakė, dienų laisvę. tuščias beesąs... Na, jei į kelionę — tai j ningo, sėkmingo ir įdomaus mylėti. .. kelionę, jei palydos — lai ge darbo. Pagaliau sekmadienis, pas Rytas prasidėjo pusryčiais, Ir štai........fuksai" apgink paskiau pirmosiomis surinktų kutinė talkos diena. Laikas bė ros palydos... Štai su visais atsisveikina luojami aštriais, ką tik paga bulvių kupetomis, ilgomis run ga lyg užsuktas: čia saulė te fakulteto dekanas doc. S. Pa- ląstais peiliais ir iškilmingai kelių vagomis.. . kėjo, už pietų stalo visi pešė vilonis, ranka moja profsą atiduodami bekraščio, beribio si, o čia ir vakaras... — Šaunuoliai, — aplankyda ropių lauko globai... jungos lyderis D. Liepus... Dainuojantys sunkvežimiai mas betriūsiančius studentus, . .. Dėmesio! Busimieji me Mašinos skrieja Vilniaus priemiesčio gatvelėmis, suka dikai soclenktynių tiesiojoje! kalbėjo kolūkio pirmininkas. lekia Vilniaus linkui. V. Bartašiūno, A. Puzino brigados tik Neperseniausiai pasakojo Iš karto į priekį išsiveržia Rū Šalčininkų pusėn. Plušėjo visi: kiekvienas dir Ratai ryja asfalto kilomet tos vadovaujama brigada! Dar bo už tris. Ant rudens vėjo rai nusipelnė stipraus rankos me apie savigynos imtynių rus. Pirmas žvilgsnis, pirmoji metras, kitas ir!.. Tačiau fini nugairintų skruostų tai vie paspaudimo. Surinktų bulvių sekcijos šiokiadienius. Šian šą pasiekia visi kartu. Nesise nam, tai kitam jau blizgėjo kupetos, tušti jų nuvalyti run dien užsukime pas lengvaatle pažintis, daina. — Vyrai, aš mažas lydį to kė Vlado brigadai, o Rūtos smulkučiai prakaito lašeliai. kelių plotai ilgai primins kol čius. ūkio pirmininkui, kolūkie Vidutiniųjų ir ilgųjų nuoto kį, — p.er tris metrus išskėtęs trejukė buvo nuostabiai pa . .. Vidas to ir telaukė. Čiu čiams apie šaunias jaunųjų lių bėgikai Universitete turi rankas, įtikinėja draugus slaugi ir draugiška... Baigus darbą — daina, šal pęs fotoaparatą, nusprendė už draugų rankas, apie darbščius gana tvirtas pozicijas. Pati gi Aleksandras. — Aš anąkart pabundu, tas vanduo, šokiai ir vaka fiksuoti pačius įdomiausius Medicinos fakulteto pirmakur- grupė susibūrė, palyginti, ne S. KERŠANSKAS talkos momentus. Fotografavosius. seniai. — įsiterpia Jonas, — net neti rienė. — Pernai dėstytojas K. Orentas (mes jį žinome ir ne vien kaip dėstytoją), atsisvei kinęs su aktyviuoju sportu, subūrė grupę entuziastų. Pra džia, aišku, visada būna sun ki. Dažnai tekdavo dirbti sun kiomis sąlygomis. Kitiems ir — E. .. — nutęsė Česlovas. Pilypas moklino palengvalios pritrūkdavo. Žiūrėk — • vėle, nesidairydamas į šalis, — Nemoki tu, Felka, bobos po kurio laiko užsiėmimuose ir galvojo, kad dabar būtų vi apie pirštą vynioti. Juk aš irgi mi į plaučius aitrų „Auroros" prašė Pilypas pro šalį praei ir nebepasirodo. K. Orentas sai nieko išgerti vieną kitą bo neperseniausiai baigiau vien dūmelį, daužė kairėmis kojo nančios padavėjos. stengėsi kiek galėdamas pa — Kol atneš, — tarė Čes dėti, paskatinti, — pasakoja kalą alaus, ir tik atminęs nuo gungiškas dieneles, tačiau mis būgnui į taktą ir godžiu lovas, — pavaikštom susiglau VVU sporto klubo valdybos žvilgsniu dairėsi aplinkui. latinius žmonos bambėjimus, šliaužioju, kur noriu. — Hmm... — nepatikliai — Ceska! — prisidegęs nau dę su kadriukais, o tai kas pirmininkas, V kurso mate nustūmė liežuviu kaip seiles krenkštelėjo Kurklys. — Visi ją cigaretę, prabilo Pilypas: nors kitas užverbuos. Matai matikas A. Kupčinskas. Beje, tą norą. Staiga kažkas jam stukte- taip kalba, o pareina namo —• — Būk bičas, klok tą savo ten tas dvi paneles. Tavo tai pats Algis yra bėgikas, turi I Įėjo per petį ir šaižiu, džiaugs tupi sparnelius suglaudę. Arba receptą — gal ką sureguliuo kinys baltas kuodas, mano — atskyrį, aktyviai dalyvauja cibuliavas! gal tu radai idealią žmoną? siu. mingu unisonu uždudeno: sportinėje ir visuomeninėje Pokalbis tęsėsi jau prie įpil veikloje. — Kur tau! — mostelėjo r— Šeik! — subliuvo džia— Ot, netikėtumas! Felka, Reikia paminėti ir kitus at rupūže! Kiek laiko nesima ranka Balabauskas. — Tu ją zistai, ir Česlovas, vos neap tų taurelių. r— Aha, kur aš sustojau? — kaklius bėgikus: tai LTSR jau pažįsti. Atsimeni mūsų bendra versdamas kėdės, pašoko iš tėm, a? Taip. .. Taigi, grįžti sumenkęs nimo čempionas E. Pacevičius vietos. Pilypas pasuko galvą balso klasę Audrą Smarkuolytę? — Eik tu! — užriko Pilypas. — Einam pastrapalioti! Pas- ir vis. .. chi-chi... nuo moks (II kurso medikas), S. Valaitis kryptimi ir net suplojo ran lo. O kur dar įvairios tarpsesi- (II kurso teisininkas), Z. Ma komis iš nuostabos: tai buvo — Juk ji buvo gerokai aikš kui pasakysiu. jo senas draugužis Česlovas tinga mergiotė. Kai draugeliai grįžo prie jinės būtinybės: įskaitėlės ir žeika, J. Jusas (abu II kurso — Ir dabar ne ką pasikei stalo ir, patrynę rankas, pra- visokie ten kursiniai, kontroli ekonomistai). Balabauskas. Neblogų rezultatų VVU bė — Ceska, kad tave griaus tusi. Tačiau nieko nepadarysi skalavo gomurį, Pilypas vėl niai darbeliai, a? O ir vėl!.. jei kartais parkėblinsi į savo gikai pasiekė pavasarį dauge mas! Ak tu, vėpūte, kaip ma — prisitaiko prie aplinkybių. prabilo: gūžtą su kvapeliu: gali drąsiai lyje varžybų. Gerai buvo pa — Na, na... Įdomu, kaip tu ne išgąsdinai! Kur buvai din — Pilk savo receptą. sakyti, jog padarei vieną ki sirodyta ir per LTSR aukštųjų gęs, kad šimtą metų tavęs ne ją perauklėjai? Sakyk, gal ir < — Na, jis labai paprastas. regėjau? — Pilypas Kurklys man yra galimybė atvesti sa Stok kur nors studijuoti nea tą burnelę su kokiu nors pro mokyklų spartakiadą. Tuoj po fesorium ar net su pačiu de- jos A. Kupčinskas ir S. Valai viškę į protą? karštai paspaudė jo ranką. būdu, ir būsi išga kanu. Atseit, diplomo ga- tis rungtyniavo VDR, kur už — Sakau, eime restoranan. kivaizdiniu — Aš tai aš, — linksmai nytas. Kche... mostelnam, ta vimo terminui paspartinti, Su- ėmė ketvirtąsias vietas (ati vyptelėjo Česlovas. — Bet tu Duosiu tau tokį receptą, kad da pabaigsiu. pranti? tinkamai 1500 m ir 800 m dis tai tikrai prapuolei tarsi tele apsilaižysi. Ir ne tik kad ne — Taigi, — čiaumodamas — Genialu! — sušnibždėjo tancijose). vizorius mūsų senam bendra persekios tavęs už burnelę, šnicelio kampą, grįžo prie se Anksčiau paminėti sporti Pilypas. — Duok, ūsą, seni — buty. Na, bet ką mes čia gat bet net gi bus patenkinta... Ir vėje, stumdomi praeivių, kal darbovietėje labiau ims gerb nos temos Česlovas. — Pagal liuksusinis patarimas! Sekan ninkai sudaro grupės branduo vok logiškai... ik... įstoji ir čiais metais reikės pabandyti lį, sutartiną ir draugišką. ti. bėsim. Krentam į restoraną. Reikia pabrėžti, jog K. Orento Džiazas plėšė niekada ne dvi sesijos metuose — tavo kur nors įsiplakti. — Negaliu, — kaltai šypte Po kurio laiko dvejetas ne grupėje niekas neturi akade „Kriminal-tango", paslaugoms. Šėlk, daužykis, lėjęs, atsakė Pilypas. — Žinai, senstantį neseniai apsivedžiau, tai nesi poros sulipusios — nė karšto niekas nepadyvis. Velnias, kas labai tvirtai ant kojų besilai minių įsiskolinimų. Tai dar nori aštrinti šeimyninių san pieno vonios jų neatplėštų — čia pasidarė? Trinktelkim, ko- kančių vyrukų išsivertė iš res vienas pavyzdys, jog galima suderinti ir mokslą, ir sportą. torano. .. tykių — žmona baisiai čium kvaitulingai šliaužiojo par serė išdžiūvo. Hm... nėra. Dabar grupėje yra beveik A. TAMALIŪNAS — Dar porą šimtų, — paketu, o abu bičiuliai, traukdapa.
Protėvių gerba
MYLĖKIM DIDĮ TURTĄ-SAVO KRAŠTĄ
DAINUOJANTYS SUNKVEŽIMIAI
Kovo /epĮji
už sekundes
Siautulingas receptas
30 žmonių. Šiemet rudeni at ėjo nemažai gabių bėgikų. Ta pirmakursiai ekonomistai B Garbuzas, V. Aleksandravi čius, istorikė M. Latakaitė Naujokų paramos ir laukiamo ateities „mūšiuose". .. .Ir vėl po kojomis bėgio ju odas asfaltas, Sapieginės žo lė, parkų takeliai. Bėgiko kas dienybė — treniruotėse nu bėgti kilometrai. Tik „juodas darbas gali atnešti pergale džiaugsmą. Dabar atkakliai ruošiamasi ateinančiųjų metų sezonui, nes: „Ratus ruošk žiemą..." K. Orentas su savo auklėtiniais daug vilčių deda į ateitį. S. BUCHAVECKAS
r * DĖMESIO! J Sekantis „Tarybinio stu-r * dento" numeris Išeis lap-. J kričio 14 d.
r
<
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA lililllliuilliuillllllllliuuiuilllllliuiuiu-
S CAUVBIIJIi:
scciDeocat REDAKCIJOS
ADRESAS:
Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-8-I. Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko ir spaudė LKP CK lei dyklos spaustuvė Vilniuje.
LV 14375
Užs. Nr. 4380