Visų SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! UNIVERSITETO STUDENTŲ DĖMESIUI REKTORATAS PRANE
ŠA,
KAD
LAPKRIČIO
DEVINTOSIOS TOS
LAPKRIČIO DIENĄ.
VINTOJI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
'
1978 m. spalio 27 d. jęr 31 (1056)
PASKAI
PERKELIAMOS
l
PENKTĄ
LAPKRIČIO DE
—
POILSIO
DIENA.
KAINA 2 KAP.
tų žinių, gilių marksisti nių įsitikinimų, mūsų aukštosios mokyklos stu dentai aktyviai dalyvavo VH-jame Visasąjunginia me studentų visuomenės mokslų darbų konkurse, nius, respublikos komjau VLKJS ir tarptautinio jau nuoliai nuolat jautė visos nimo judėjimo istorijos olačiosios šalies lenininio klausimais. Respubliki komjaunimo paramą. Ir niame šio konkurso ture šiandien Tarybų Lietuvos net 13 mūsų studentų lai jaunimas .pasitikdamas mėjo pirmąsias vietas. Lenino (komjaunimo jubi Ypatingą vietą .auklė liejų didžiuojasi esąs jant studentiją tarybinio VLKJS dalimi. patriotizmo ir proletarinio Puiki tradicija paminėti internacionalizmo dvasia, brangias datas, prisiminti užima sąjunginis komjau visas komjaunuolių kar nimo ir jaunimo žygis tas. Universiteto komjau .„Tarybinės liaudies revo nuolių šeima didelės šven liucijos kovų ir darbo šlo tės išvakarėse su pagarba vės vietomis“. Į šį žygį mena 1944-uosius, kai į mūsų studentai įsijungė pirmąjį komjaunimo susi įvairiomis formomis, pa rinkimą senajame Univer siekė neblogų laimėjimų, sitete susirinko 12 kom IX respublikiniame są jaunuolių. Šiandien mūsų skrydyje mūsų Universite Alma Mater komjaunuo to komanda laimėjo pir lių šeimoje per 9 tūkstan mąją vietą LTSR aukštųjų čius merginų ir vaikinų. mokyklų tarpe. Mūsų aukštosios mokyk Ne vien geru mokymusi los jaunimas savo šventę ir aktyvia visuomenine pasitinka gražiais moky veikla stengiamės patei mosi ir visuomeninio dar sinti garbingą tarybinio bo pasiekimais. Paskatinti studento vardą. Mūsų Lietuvos LKJS XIX-ojo ir Alma Mater vaikinai ir VLKJS XVIlI-ojo suvažia merginos aktyvūs studen vimų nutarimų mūsų komtų statybinių būrių daly aunuoliai aktyviai daly viai. „VLKJS 60-čio ir VU vauja sąjūdyje „Kokybės 400-mečio studentų būrys" r efektyvumo penkmečiui vasarą talkino žemdir — jaunimo entuziazmas biams, dirbo statybų aikš r kūryba". Jubiliejiniais telėse. Respublikoje dir komjaunimo metais Uni bę 28 būriai atliko darbų versiteto studentai pava už vieną milijoną 160 kario semestrą baigė tūkstančių rublių. O išva J4,4% pažangumu. Geros žiuojamieji būriai — už žinios, puikus mokymasis 0,7 milijono rublių. Puiki — geriausia dovana dovana mūsų jaunimo VLKJS 60-mečiui. šventei. Universiteto kom j a u Tai tik nedidelė dalis nuoliai aktyviai, su paki lia nuotaika įsijungė į so mūsų plataus komjaunuo cialistinį lenktyniavimą liško darbo, kurį nuveikė „Komjaunimo jubiliejui darbą ir mokymąsi, vertą Universiteto studentai, pajo ordinų ", Savo kasdie- sitikdami VLKJS 60-ąsias niniame darbe ir visuome metines. ninėje veikloje studentija remiasi TSKP XXV-ojo ir Z. BESASPARYTĖ VLKJS XVIII-ojo, LLKJS Universiteto XIX-ojo suvažiavimo nu komjaunimo komiteto tarimais. Siekdami tvir- sekretoriaus pavaduotoja
ŠLOVINGAJAM KOMJAUNIMUI - 60’ I /
LTSR [ Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
Už aktyvią visuomeninę politinę veiklą, nuopelnus komunistiškai auklėj ant jaunimą, ryšium su Visa sąjunginės Lenino Komu nistinės Jaunimo Sąjungos 60-mečiu apdovanoti Lie tuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo garbės raštu Vilniaus valstybinio Darbo raudo nosios vėliavos ordino V, Kapsuko universiteto pir minę komjaunimo organi zaciją. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1978 m. spalio 23 d.
Lenino komjaunimui — 60. Šlovingas komjaunimo įkūrimo jubiliejus — tai šventė ne tik jaunajai kartai, tai šventė visai tarybinei visuomenei, nes komjaunimo kelias — neatskiriama socialistinės Tėvynės istorijos dalis. Visas komjaunimo kelias susijęs su didžiojo proletariato vado, Tarybų Sąjungos Komunistų parti-
jos, Tarybų valstybės įkūrėjo V. Lenino vardu, Prieš 60 metų, Spalio mėnesį I visos Rusijos darbininkų ir valstiečių jaunimo sąjungų suvažia vime buvo įkurta komunistinė jaunimo sąjunga. Jos įtakoje ir Lietuvoje susibūrusios komjaunimo kuopelės 1919 m. sausio mėn. susijungė į Lietuvos komunistinę jaunimo są
jungą. Ir pilietinio karo metu, ir taikaus gyvenimo peni;mečiais visur pirmosiose gretose žengia Lenino komjaunimas. Lietuvos ikomįaunuoliai grūdinosi ir brendo sunkiais buržuazijos valdymo metais. Atikurus Tarybų valdžią mūsą respublikoje, VLKJS CK tumo nutarimu, Lietuvos komunistinė jaunimo są
junga buvo priimta . į VLKJS sudėtį. Praėjo 38 metai. Per šiuos metus nuostabią gyvenimo mokyklą turėjo dešimtys ir šimtai tūkstančių Tarybų Lietuvos vaikilnų ir merginų. Tie metai — tai politinės kovos, idėjinio brendimo mokykla. Spręsdami sudė tingus pokario meto sooializmo kūrimo uždavi-
aiiiiiųiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiituiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiHiiiiniiiiiiiniiuiiiiiiiiiiiiiiiuiiuiiiiHiiiiiiiiiuiiiuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiimiiumiuiiiiiiiiiiiiuuiiiiiiiiiiiiiiiiiiii .......
Nepastebimai greitai bė ■ ga metai, palikdami isto rijos metraštyje eilutes: svarbias ir mažiau reikš mingas. 1918 m. spalio mėn. buvo įkurta Komu nistinė Jaunimo Sąjunga O štai šiandien mes jau švenčiam 60-ąsias komjau nimo gimimo metines. Tai didžiulis, reikšmingas įvy kis ne tik mums, bet ir visai tarybinei liaudžiai. Tada, pirmaisiais Ko munistinės Jaunimo Są jungos gyvavimo metais. ios nariai buvo pirmose socializmo statytojų kovo tojų už darbininkų valsty
bės išsaugojimą gretose Šiandien mes gyvename išsivysčiusio socializmu visuomenėje, šiandien mes kuriame komunizmą. Bet „Komunizmas — pasaulio jaunystė, ir jį pastatys tik jauni". Todėl šiandieninio komjaunimo uždaviniai dideli ir atsakingi. Gyve nimas iš jaunimo reika lauja didesnio išsimoksli nimo. Apie tai byloja ir VLKJS XVIII suvažiavime iškelti uždaviniai. Kiek vienas iš mūsų turi atsa kyti į klausimą: kaip aš ruošiuosi sutikti įžymųjį jubiliejų.
TURIME KUO PASIDŽIAUGTI Prekybos fakulteto kom jaunimo organizacija sa vo veikla taip pat priside da prie daugiatūkstantinio mūsų šalies komjaunuolių būrio darbo. Tuo tikslu fakultete vyksta socialisti nis lenktyniavimas, skir tas VLKJS 60-mečiui. Kiekvieną mėnesį išrenk .1mi socialistinio lenktynia vimo nugalėtojai akade minėse grupėse. Mūsų nareiga — gerai mokytis. Todėl socialistinio lenktv-
niavimo nugalėtojais tam pa tik mokslo pirmūnai aktyviai dalyvaujantys fakulteto visuomeniniame gyvenime, SMD veikloje Liepos—rugpjūčio mėn. socialistinio lenktyniavi mo nugalėtojais išrinkti komjaunuoliai, aktyviai dalyvavę SSB veikloje. Galima paminėti studen tus, aktyviausiai įsijungu sius į asmeninį socialistinį lenktyniavimą: tai kom jaunuoliai A. Kisieliūtė,
L. Jasaitė, D. Kundreckaitė, V. Lygnugaris, D. Mackonytė, D. Kvietkauskaite, B. Aleliūnaitė, S. Pusk inigytė, V. Kužmaitė. Komjaunimo 60-mečiui buvo skirtas pirmakursių darbas studentų statybi niuose būriuose. Neseniai komjaunimo grupėse įvyko susirinki mai „Lenino priesakams ištikimi", kuriuose buvo susumuoti rezultatai, kaip vykdo uždavinius, iškel tus XVIII VLKJS suvažia vime. Į susirinkimus buvo pakviesti žymūs komjau
nimo veikėjai, aktyviai dalyvavę mūsų Universi teto komjaunuoliškame gyvenime. Artėjant tokiai žymiai datai, esi atsakingas už darbus, nepadarytus pra eity, už tai, kad ateity nesikartotų buvusios klai dos. Turime visi stengtis gerai mokytis ir aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. V. PAKALNIŠKYTE, PF komjaunimo biurą sekretorė
GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSO, SKIRTO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI, I TURO NUGALĖTOJAI 1 vieta I kursas — MF gydomoji spec. 1—2 gr. 2 vieta I kursas — GF biologijos spec. 2 gr. 1 vieta II kursas — FilF rusų k. ir lit. spec. 1 gr. 2 vieta II kursas —MaF taikomosios mat. 1 gr. 3 vieta II kursas — PEF pramonės planavimo 2 gr.
1 vieta III kursas — PEF darbo ekonomikos spec. 1 gr. 2 vieta III kursas — ChF chemijos spec. 2 gr. 3 vieta III kursas — IF psichologijos spec. 1 vieta IV kursas — PEF pramonės planavimo spec. 2 gr. 2 vieta IV kursas —• IF psichologijos spec. 3 vieta IV kursas — ChF gamtinių junginių ir stambi amolekulinių junginių gr.
s Šių metų lapkričio 3 | dieną Saulėtekio alėjoje I atidaromas Universitete | komjaunimo istorijos muIziejus. Plačiau apie jį paIprašėme papasakoti UniI versiteto komjaunimo ko Imiteto sekretorių H. RAIMONĄ ir muziejaus taryI bos pirmininką, UniversiI teto kraštotyros burei ic I vadovą V. MAČIEKŲ.
Kada ir kam kilo idėja Universiteto kom |jaunimo istorijos muzie j ių? H. Ramonas: Muziejų' STUDENTAMS — I įkurtas Universiteto komVARDINES STIPENDIJOS I jaunimo komiteto iniciaI tyva. Pats sumanymai LENINO STIPENDININKAI I puoselėtas iš seniau, be: Baronas Vytautas — MaF, matematikos spec. IV k. I įgyvendinti jį pavyko tik Lesčlauskaitė Laisvida — MaF, taikomosios matematikos I šiais metais, kada galutispec. V k. Inai buvo išspręstas pataiVerbus Gediminas — FF, fizikos spec. IV k. L. Skirpsto nuotr.: Universiteto rektorato, partijos ir komjaunimo komitetų vadovai Ipų klausimas. Makuška Ričardas — ChF, chemijos spec. V k. apžiūri ekspoziciją. V. Mačiekus: Galima Pūras Dainius — MF, gydomosios medicinos IV k. [sakyti, kad viskas gimė dicijos, organizacijos au mas ir visiems prieinamas tete. Apie jas muziejui Sudžiūtė Teresė — GF, biologijos spec. IV k. [prieš porą metų per ata- gimas ir veiklos kryptys. mokymas vietos kalbomis. papasakojo Žukaitė Elona — PEF, darbo ekonomikos spec. TV k. revoliucinio Cekanavičius Linas — EKFF, ekonominės kibernetikos | skaitmę-rinkiminę konfe- Muziejaus durys bus vi 1919 metų balandžio mė judėjimo Lietuvoje dalyvė spec. TV k. [renciją, svarstant krašto- sada atviros mūsų sve nesį, Vilnių okupavus M. Meškauskienė, tuo me Jeneliūnaitė Sigita — FilF, vokiečių k. ir lit. spec. III k. | tyros būrelio klausimą čiams bei Universiteto kontrrevoliuciniams Len tu dirbusį ideologinį daTŽvikaitė Svetlana — IF, psichologijos spec. TV k. | Jeigu ieškotume šios idė- komjaunuoliams. Jo pa kijos legionams, Universi b'y. Mickevič Henrik — TF, IV k. kūrimas nutrūko. Atkūrus Tarybų valdžią Mockus Vytautas — PF, prekybos ekonomikos spec. III k. | jos autoriaus — konkra- talpose numatyta rengti teto Itaus asmens, manau, kad iškilmingus susirinkimus 1919—1939 metais Univer Lietuvoje, Universitete K. MARKSO STIPENDIJA juo reikėtų laikyti kom seminarus, susitikimus su sitete veikė įvairios stu įvyko svarbios permainos. jaunimo komiteto sekre komjaunimo veteranais ar dentų organizacijos, savo Tačiau žinių apie komjau Jurevičius Kęstutis — EKFF, buhalterinės apskaitos torių H. Ramoną. Labai kitais įžymiais žmonėmis. gretose vienijusios skir nimo organizaciją išliko spec. IV k. „Tarybinio daug prie muziejaus įkūr. studento'* tingų tautybių studentus ne tiek jau daug. Žino V. KAPSUKO STIPENDIJA mo prisidėjo ir Universi skaitytojams būtų jdomn Tai labai svarbus interna mi pirmojo komjaunimo Tauškutė Lina — MF, pediatrijos spec. V k. teto partijos komiteto sek išgirsti apie progresyvaus komiteto nariai I. Povilamuziejaus cionalinis retoriaus pavaduotojas ekspoziciją plačiau? studentų judėjimo bruo vičiūtė, V. Kuzminskis, R F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA doc. V. Gobis, rodęs nuo V. Mačiekus: Ekspozici žas, ir jis neatsitiktinis: Margolytė, pagrindinės Velikonytė Žaneta — IF, žurnalistikos spec. III k. latinį dėmesį, sprendžiant ja apima laikotarpį nuo Universitete buvo stipri komjaunimo veiklos kryp visas iškilusias organizaci 1918 metų iki mūsų die Komunistų partijos įtaka tys. Komjaunuoliai dirbo L. TOLSTOJAUS STIPENDIJA nes problemas, buitinius nų. Tai gausus istoriniais Žinomos marksistinės ir agitacinį - ir propagandinį Grib Gelena — FilF, rusų k. ir lit. spec. IV k. klausimus ar šalinant pa-. įvykiais, reikšmingais vi- antifašistinės organizaci darbą studentų tarpe, pa sitaikiusius keblumus. sam kraštui, laikotarpis. jos: „Pliomen“, „Fronit'. dėjo suvisuomeninant par P. CVIRKOS STIPENDIJA Kokią reikšmę komjau Eksponatų ir žinių iš 1918- Aktyviai veikė pogrindinė duotuves, dalyvavo Uni Birmantaitė Aušra — FilF, lietuvių k. ir lit. spec. V k. nimo muziejaus įkūrimas ųjų metų laikotarpio turi komjaunimo organizacija, versiteto priėmimo komi turės Universiteto kom me nedaug. Paskelbus Lie kurios nariai buvo J. Ka sijose. TSRS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ STIPENDIJA jaunimo gyvenime? tuvoje tarybų valdžią, bu rosas, buvęs Universiteto Turime Universiteto Budzlnauskas Vladislovas — IF, Istorijos spec. II k. H. Ramonas: Muziejaus vo susirūpinta aukštojo žurnalistikos katedros pir rektoriaus prof. dr. J. Ku reikšmė — pažintinė auk mokslo organizavimu masis vedėjas, J. Drūtas biliaus' padovanotus prisi SSB „Tauras". 1978 m. Vilniaus universi3 vieta lėjamoji. Jis supažindins 1919 metų kovo tryliktą dabar Lenkijos Liaudies minimus apie komjaunimo teto jubiliejinio studentų bū- PEF, Alytaus ST, KMK-75, su mūsų komjaunimo or dieną Lietuvos ir Baltaru Respublikos diplomatas organizacijos veiklą pir rio socialistinio lenktynlavl- vadas V. Sinkevičius. ganizacijos istorija, pla sijos TSR Liaudies Komibei daugelis kitų. Turime maisiais pokario metais, mo nugalėtojai čiau nušvies įvairius jos sarų Taryba priėmė dek- žinių bei dokumentų apie kurią pradėjo viso labo NESTATYBINIŲ BURIŲ TARPE gyvavimo laikotarpiu-;. retą ,,Dėl Darbo universi- pažangias marksistines šeši komjaunuoliai... Uni Absoliutus nugalėtojas — Ekspozicijoje atsispindės teto atidarymo Vilniuje", studentų organizacijas versiteto prorektoriai B. SSB „Žilinai-78", IF, Varėnos 1 vieta — SSB „Integra-1 kaįp kūrėsi ir keitėsi Ūm pagal kurį Universitete „Aurora” ir „Sciencia", Sudavičius ir J. Grigonis KMK, vadas A. Jacevičius. ias", MaF, Vilkaviškio rai " | versiteto komjaunimo tra- buvo numatytas nemoka- veikusias Kauno universiNukelta į 3 psl. Keturvalakių kol., vadas A ■ NESTATYBINIŲ BURIŲ Jasiulionis. TARPE 2 vieta — SSB „Šešupė", 1 vieta — SSB „Žilinai- TF, Vilkaviškio raj. Sapalų 78“, IF, Varėnos KMK, vadas t. ū„ vadas S. Baranauskas 3 vieta — SSB „Žirnelis", A. Jacevičius 2 vieta — SSB „Sirvinta- PEF, Vilkaviškio konservų 78", FF, Širvintų KMK, vadas fabrikas, vadė J. Plevokaitė. E. Rudzinskas VU Komjaunimo komitetas 2 vieta — SSB „Algorit KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTES PUSLAPIAI VU SSB štabas BnKCAf mas", EKFF, Panevėžio TSO, kultetas, kadangi jame ryš goję aktyvistais. Paskuti doc. E. Meškauskas, doc. A. vadas S .Paukštė kiausiai atsispindėjo priešin niaisiais darbo ir mokymosi Jablonskis, doc. V. Kuzminsgų, ideologinių pozicijų Universitete metais komjau kis ir doc. M. Bordonaitė. konfliktai: komjaunimo ak nuoliškų darbo ir poilsio sto Kai kurie jų, pavyzdžiui, doc. NIVERSITETE bau komjaunimo tyvui tekdavo principingai vyklų buvo 6, iš jų 3 — Is A. Jablonskis, aktyviai daly III. Vertinimas konkurso darbą nuo antrojo kovoti su mėginimais ideali torijos ir filologijos fakulteto. vavo ir mūsų fakulteto kom Dar ir dabar atmintyje ryš jaunimo renginiuose. Komkurso t. y. 1955 m., kai tapau zuoti buržuazinės santvarkos „GERIAUSIAS VU 1. Švara ir tvarka — iki pirminės komjaunimo organi bruožus, su revizionizmo at- kiausiomis detalėmis išlikę jaunimui daug padėjo buvę BENDRABUČIŲ KAMBARYS ' 10 taškų. romantiškos, fakulteto partinio biuro sek zacijos biuro nariu, o po garsiais studentų sąmonėje, nuotaikingos, NUOSTATAI 2. Kambario interjeras metų buvau išrinktas šios žinoma, veikusiais nedidelę linksmos ir liūdnokos istori retoriai doc. A. Bendžius ir iki 7 taškų. organizacijos sekretoriumi. studentų dalį, tačiau pavojin- jos, susijusios su Žilinais, doc. I. Zaksas (dabar jau pro I. Konkurso tikslas 3. Kambario inventorius — 1957 m. buvau išrinktas Isto gaiš tuo, kad pasyviuosius Adutiškiu ir netoliese Obelių fesoriai). šitokie dalykai veikusiomis mūsų vasaros (taiki 5 taškų. rijos ir filologijos fakulteto studentus Skatinti studentus palaiky kreipė į politinį indiferentiš da dar nevadinome „trečiuoALBĖDAMAS apie gvventoi u I komjaunimo biuro sekreto4. Kambario ti kambarių švarą ir tvarką, studijų draugus, kumą, apolitiškumą. semestru") stovyklomis. ju 1958 m riaus pavaduotoju, akademinis pažangumas, vi tinkamai naudotis kambario pirmiausia norėčiau Fakulteto komjaunimo ko — sekretoriumi ir Universielgesį inventoriumi, laikytis sanita suomeninė veikla, paminėti buvusius fakulteto UMS dėstė, paly darbe ypač svarbiu bendrabutyje ir kitur — ik’[teto komjaunimo komiteto miteto rinių taisyklių. komjaunimo biuro sekretorius ginti, nedaug pro laikėme darbinį auklėjimą. biuro nariu. Be to, kaip Uni5 taškų. fesorių — daugelis J. Bielinį ir A. Daunoravičių. versiteto Komjaunimo atsto Jis siejosi su tuo metu išau II. Konkurso vyksmas. jais tapo tik vėliau. Jae Iš padėjo pro tapti aktyviu kom vas, 1959 m. buvau -išrinktas gusiu studentų darbo ir po IV. Prizai nugalėtojams jaunuoliu, TSKP nariu, išmo LLKJS Vilniaus miesto kom'- ilsio stovyklų sąjūdžiu. Įspū fesorių labai savotiškas atro kau organizuoti komjaunuo 1. Konkurse dalyvauja vi Pirmą vietą gavusiam kam-1 teto nariu. Juo buvau ren- dingiausi buvo tada Žilinų dė prof. J. Balčikonis, gero sų Universiteto bendrabučių bariui įteikiama gairelė „Ge-I karnas ir baigus Universitetą, kultūros namų, o vėliau — kai pakeitęs mūsų požiūrį į lišką darbą. Tiesa, studijų kambariai. kalbos dalykus, draugais jie buvo tik bend riausias kambarys", o jo gv-1 Vilniaus miesto kom jaunimo kitos statybos. Tai buvo kom lietuvių 2. Konkursą organizuoja ir ventojams — pereinamasi-' I komitete _ vadovavau komisi- jaunimo organizacijos pasi- orientavęs į gyvąją liaudies rąja prasme, nes mokėmės ne tame pačiame kurse ir jam vadovauja VU studentų prizas (televizorius). I jai, besirūpinančiai darbo jau- džiavimas, nes šiame darbe kalbą. Jo dėka išmokome specialybėje, tačiau tuomet kalbos grynumą, profsąjungos komiteto suda Antra vietą gavusiam kam Inimo mokymusi. LLKJS Vil- išryškėjo komjaunuolių ener- vertinti pat buvo studentai. Ža ryta komisija. bariui įteikiama gairelė, o io I niaus miesto komiteto nariu gija, organizuotumas, darbe įžvelgti daug tuo meitu vešė- taip gimstančios ir stiprėjančios jusių kalbos ir stiliaus blogy vėjo jų idėjinis tvirtumas, iki 1963 m. 3. Konkurso rezultatai ap gvventoiams — asmenines | buvau ilki Svarbiausiu* komjaunimo draugystės bruožai .nekalbant bių. Patrauklios ir įdomios principingumas, pasiaukojan skaičiuojami dviem etapais. dovanėlės. entuziazmas. Dabar J. Bie vietę gavusiam I darbo laikotarpiu Universi- jau apie savotišką darbo ro buvo „akademiškos" doc. J. tis Trečią Pirmas etapas — lenktyniauja O kaip linis — Kultūros ministras, Lebedžio paskaitos, mantikos grožį. Darbo stovyk įteikiama gairelė. Įtete laikau tą, kai teko vaatskirų bendrabučių kamba kambariui organi- A. Daunoravičius — Taura Be to, prizinių ____ , kambariu I dovauti fakulteto komjaunimo los buvo komjaunimo aktyvo komjaunimo veiklos dėstyto- gės rajono vykdomojo komi riai. Antras etapas — kiek zatoriai, žavėjomės grūdinimosi mokykla, geriau vieno bendrabučio taryba iki gyventojams suteikiama teise I biurui, nes Istorijos ir filolobuvusių aktyvių kom- teto pirmininko pavaduotojas. kambaryje kitais I gijos fakultetas tuomet bu vo si studentai — nekomjaunuo- jų vasario 15 d. komisijai pri gyventi jaunuolių Universiteto istori Be jų ,daug ko pasimokiau iš stato po tris geriausius kam mokslo metais ne eilės tvar-1 stambiausias (700 komjaunuo- liai jose suartėjo su komjau joje, pavyzdžiais. Tiesa, gal savo bendrakursio A. Trakybarius. Komisija iki 1979 m. ka iši bendrauniversitetinių I ŪU< 39 pirminės organizaci- nimu, buvo priimti į VLKJS ne tiek tiesioginiu ryšiu su mo, kuris buvo nenuginčija I jos) Universitete, be to, eiles, o kai kurie vėliau ta balandžio 20 d. nustato 3 ge fondų. VU Studentų I ideologiniu požiūriu tai bi- po fakulteto visuomeninio komjaunimu, o dėstymo me mas autoritetas daugelio ma riausius visų bendrabučių profsąjungos komitetas I vo labiausiai sudėtingas fa- darbo komjaunime, profsąjun- todika — didelį įspūdį darė no bendrakursių akyse (dakambarius.
I įkurti
Daugiau entuziazmo
M
K
MŪSŲ DARBAI
IR SUMANYMAI Komjaunimo 60 me tų jubiliejus yra tikrai reikšminga šventė kiek vienam komjaunuoliui. Kantu su daugiamilijonine Vienas svarbiausių kom šalies komjaunuolių šei jaunimo organizacijos už ma, šiai šventei ruošiasi ir Chemijos fakulteto davinių — politinis idėji nis ir moralinis jaunimo komjaunimo organizacija auklėjimas. Šiame darbe Dar praėjusiais metais bu galima išskirti tris pagrin vo numatytos darbo kryp dinius metodus. tys, sudaryti planai. Dau Visų pirma, komunisti gelį renginių buvo numa tyta suruošti kartu su nės pasaulėžiūros forma Minsko universiteto Che-. vimas: marksizmo-leniniz mijos fakulteto komjauni mo klasikų veikalų studi mo organizacija, su ku jos, partijos nutarimų įsi ria mes bendradarbiauj a- savinimas ir jų suprati mas. Tam padeda visuo me. Vyksta grupėmis socia meninių mokslų studijos listinis lenktyniavimas, įvairūs renginiai. Tačiau dar yra ir tai, ką skirtas komjaunimo įkūri mo 60-mečiui. Sis lenkty sulyginai galima būtų pa niavimas labai suaktyvino vadinti komunistinio pa darbą akademinėse grupė saulio pajautimu — žmo se. Pagerėjo susirinkimu gus turi jaustis šeiminin bei VPP valandėlių pra- ku šioje žemėje, tuo pačiu vedimas, laiku buvo būti atsakingam už save u sutvarkoma grupės doku už kitus. Šitai nesusifor mentacija, komjaunuoliai muoja vien skaitant kny aktyviai įsijungė į fakul gas, o įgyjama dirbant, teto komjaunimo biuro or gyvenant. Todėl ypatingą ganizuojamus renginius. dėmesį šiais metais GF Nė viena grupė nenorėjo komjaunimo biuras nori likti paskutinė. Tuo la skirti kultūriniam masi biau, kad lenktyniavimo niam darbui ir darbui žinoma, rezultatai buvo skelbiami bendrabučiuose, sieninėje spaudoje. O ge nepamirštant kitų barų. Ypač aktuali problema riausia akademinė grupė bus premijuota ekskursija yra laisvalaikio organiza vimas. (Tiesa, gamtinin į Minską. Norisi pabrėžti, kad pa kai jo ne tiek daug ir tu siruošimas VLKJS 60-me čiui vyksta ne tik fakul tete. Nemažą darbį nu veikė studentų statybinia: būriai, kurie trečiojo se mestro metu skaitė pa skaitas dislokacijos vieto se. Įdomūs renginiai buvo organizuoti šefuojamose mokyklose. Greitai susumuosime darbo rezultatus, išsiaiš kinsime socialistinio lenk tyniavimo nugalėtojus. Šventinio vakaro metu bus įteikti garbingi apdo vanojimai. V. KULIEŠIUS
bų studentų saviveiklos va karai. Vienas svarbiausių rū pesčių buvo suaktyvinti SMD veiklą. Sienlaikraštis buvo labai kovingas, įdomus ir įvairus, ir čia, žinoma, gau saus jo aktyvo nuopelnas. Iš populiariausių jo aktyvistų reikėtų pažymėti karikatūris tą R. Krapą (dabar Tauragės rajoninio laikraščio redakci jos darbuotojas). Apskritai to meto komjaunimo įspū džius ir veiklos bruožus daž nai atskleisdavau eilėmis. Vienas tokių eilėraščių ciklų „Ugnies linija" net buvo at spausdintas 1960 m. „Jauni mo gretose", daug eilėraščių šia tema skelbiau „Tarybinia me studente". Formavosi studentiškų dar bo stovyklų tradicijos: vėlia vos pakėlimas ir nuleidimas stovyklose, pavedant tai la biausiai pasižymėjusiems dar be studentams, stovyklų viršininkų raportai, apibendri nant darbo vasarą Universi teto sąskrydžiuose. Į komjau nimo konferencijas būdavo iškilmingai įnešamos stovyklų vėliavos. Tradicine komjau nimo aktyvo mokymo forma buvo periodiškai rengiamos pirminių komjaunimo organi zacijų „sekretorių dienos". Bandėme sukurti studentų draugystės su darbininkų, vidurinių mokyklų RISIMENU surengtą žvejų, fakultete vakarą kolektyvais, tradiciją, tačiau apie tris komjauni tie ryšiai ne visada ilgai išsi laikydavo. Istorikų pirminės mo kartas, kuriame dalyvavo organizacijos komunistai — pogrindininkai, komjaunimo Pokario metų komjaunuoliai bendravo su „Aušros" siuvi darbininkėmis *r mes. Buvo rengiami litua mo fabriko nistų ir rusistų, užsienio kal (iniciatorius — P. Vitkaus
bar — Vyriausiosios enciklo pedijų redakcijos vyr. redak toriaus pavaduotojas). Norė čiau paminėti ir P. Rutę (da bar Vidaus reikalų ministeri jos skyriaus viršininko pava duotojas), J. Stepšį (dabar — „Vagos" leidyklos skyriaus vedėją), tačiau trumpai api būdinti visus sunkoka, nes ne mažesnį, o kai kartais — ypač ryškų pėdsaką mano komjaunuoliškoje ir žmogiš koje biografijoje paliko tie, su kuriais kartu dirbau fakul teto biure. Su kai kuriais mane iki šiol sieja artimos asmeninės draugystės ryšys. Tai — P. Vitkauskas (Univer siteto docentas), R. Mališaus kas (TSRS atstovybės JAV antrasis sekretorius), V. Andrejauskas (Aklųjų draugijos mokslinis darbuotojas), J. Rozina (Vilniaus pedagogines mokyklos dėstytoja). Iš kitų fakultetų komjaunuolių, pali kusių ryškų įspūdį, norėčiau paminėti O. MinkevičiūtęRačkauskienę (Universiteto Medicinos fakulteto dėstyto ją). Visi jie — skirtingo charakterio ir temperamento asmenybės, todėl visapusiš kai apibūdinti būtų neįmano ma, o lakoniška charakteris tika pernelyg suniveliuotų juos.
P
ri). Atrodo . nėra sunku surengti poilsio vakarą, Tačiau kiekvieną kartą susiduriame su įvairiomis problemomis. Turime sale, tiesa, vos šimto su trupučiu vietų, fakultete — apie 600 studentų. Prau tiškai — vienintelė tinkama vieta šokiams (o ooilsio vakaras ar šiaip kokia
didžiausias dėmesys. Vakaro metu budi draugovininkai. Tik ar visada su geba tvarkytis? Praėję metais mus skaudžiai pa mokė. Pradžioje budėdavo pirmakursiai. Vėliau bandėm įvairius variantus. Ir geriausias pasirodė šitoks: sudaroma pastovi dešimties žmonių grupė (mūsų
Teoriją patikrinam praktika kultūrinė priemonė retai be jų apsieina) — jungia mojo korpuso fojė, kur telpa maždaug 500 žmo nių. O kiek studentų Uni versitete? Pakalbėkim apie tai, kas priklauso nuo mūsų. Ne retas atvejis, kai po vaka ro trūksta stiklų. Ką tai rodo? Studentų nekultū ringumą? Žinoma, ne vi sų. Įsigilinkim į šį reiški nį. Kiekvienas organizuo jamas vakaras sutraukia daugybę žmonių, nekal bant jau apie tokias šven tes, kaip „Fizikų diena", kur renkasi tūkstančiai, tad visai suprantama, kad tokioj masėj gali pasitai kyti visokių. Kaip tik jiems turi būti skiriamas
fakultetui tiek užtenka) Jie budi visų vakarų me tu. Ir yra atsakingi už vi są vakarą, už kiekvieną žmogų. Ištepė sienas (gal ir netyčia, nepastebėjai nesudraudei — plauk pats). Vakaras baigėsi, viskas turi būti sutvarky ta. Šitas metodas pasitei sino. Žmogus turi jausti atsakomybę už save ir už kitus. Į vakarą susirenka dau giau žmonių, nei gali tilp ti. Gerai tai, ar blogai? Turbūt gerai — vakaras įdomus. Galbūt blogai — ne visi patenka. Išvada — poilsio vakarų labai trūks ta. Mūsų fakulteto patir tis rodo, kad minimalus skaičius — tai bent trys
^.maceviėius
kas), lankėmės Klaipėdos žve jų kolektyve (žurnalistų pir minės organizacijos iniciaty va, berods, tada šiai organi zacijai vadovavo H. Kobeckaitė), I kurso istorikai dirbo su Partizanų gatvėje esančios vidurinės mokyklos pionie riais. Visuose renginiuose su minėtais kolektyvais aktyviai dalyvavo fakulteto komjauni mo biuras. Jeigu tektų kartoti studi jas, matyt, daugiau laiko rei kėtų skirti savarankiškoms studijoms. Datig liko neper skaitytų, neišanalizuotų klau simų, kurių neanalizavome paskaitų metu. Būtų labai svarbu aktyviau dalyvauti SMD veikloje. Tuometinės studijų sąlygos daugeliu bruožų, man rodos, panašios į dabartines, nors tada studentai dar nė nesva jojo apie tokį Universiteto miestelį, koks dabar auga ir gyvuoja Antakalnyje. Dabartiniams studentams linkėčiau mūsų komjaunuoliš ko entuziazmo visuomenineje veikloje .principingumo, ener gijos, nors nemanau, kad šito jiems trūktų. Ir nelaikau, kad mūsų komjaunuoliai ar stu dentai buvo „geresni", prana šesni už šiandieninį akademi nį jaunimą.
Rytis TRIMONIS, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Mokslinių kadrų ir jaunųjų specialistų skyriaus viršinin kas, VLKJS nariu buvo .nuo 1954 m., 1959 m. įstojo į TSKP. Filologijos kandidatas.
vakarai per du mėnesius O kaip yra? Antra opi problema — bendrabučiai. Daugeliui studentų bendrabutis at stoja namus. Kaip gyve nama bendrabuty? Tuo ir gi reikia susirūpinti. Na. jei ne susirūpinti, tai bent atkreipti dėmesį. O ne re tai būna atvirkščiai:' su rengiama pora reidų per metus —- ir viskas. Čia iniciatyva priklauso stu dentų profsąjungai. Žino ma, kas profsąjungos, pa likime jai. Bet bendrabu tyje juk gyvena komjau nuoliai! Stebina dar vie nas dalykas: per bendra bučių skirstymą, pamaty sime raštų, kuriuose siū loma kai kuriems studen tams neskirti bendrabučio už padarytus nusižengi mus. Tuo tarpu su fakul teto komjaunimo biuiu niekas nesitaria. Daug mums padeda operatyvinė grupė, kuri išaiškina nusižengimus užkerta jiems kelią. Būtų dar geriau, jei tai sugebė tų padaryti patys studen tai. Mano pasisakyme daug teorijos ir mažai prakti kos. O kiekviena teorine idėja reikalauja praktinio patikrinimo. Todėl šiais metais prie GF komjauni mo biuro sudaroma spe ciali bendrabučių kontro lės komisija. Jos darbo baras skiriasi nuo profsą jungos veiklos. Komisija pavaldi komjaunimo biu rui. Ji bus sudaryta iš bendrabučio gyventoj ų Reidai ne vieną kartą per mėnesį, ne du, o kar tą per savaitę. Komisijos uždavinys rūpintis tvarka ir drausme bendrabutyje. Čia išsakytos mintys diskutuotinos, gal ne visa da reikiamai motyvuotos Kiek jos teisingos, gali parodyti tik praktika. Juozas LAZUTKA, Gamtos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
TIK TADA TEORIJOS ŽINOJIMAS KO NORS VERTAS, JEIGU JIS VIRSTA ĮSITIKINIMU, SUTVIRTINAMAS DAR BAIS, KITAIP SAKANT, KIEKVIENAS JAUNAS LENINIETIS TURI BŪTI AKTYVUS POLITINIS KOVOTOJAS, SUGEBAN TIS PRAKTIŠKAI VYK DYTI PARTIJOS POLITI KĄ IR NESUTAIKINA MAI KOVOTI SU PRIE ŠIŠKA IDEOLOGIJA. Iš draugo L. Brežnevo kalbos, pasakytos VLKJS XVIII suvažiavime
M041TAM* »CO CT*<u«. COMHHMTtCbi
BCECOIO3HblR ABHHHCKHft KOMMyHMCTMMECKHR COJO3 MOAOAEMH
MMCM
LENINO KOMJAUNIMUI — 60. ĮKURTAS DI DŽIOJO LENINO, VA DOVAUJAMAS KOMU NISTŲ PARTIJOS, JIS NU ĖJO ŠLOVINGĄ KELIĄ, NUTVIEKSTĄ NEMIRTIN GŲ ŽYGDARBIŲ, DI DŽIŲ DARBŲ ŠVIESA, JAUNYSTĖS POLĖKIU IR ROMANTIKA. 60 METŲ KIEKVIENO KOMJAU NUOLIO ŠIRDYSE PLAZ DA NERAMUS TROŠKI MAS — BOTI TEN, KUR SKINAMAS KELIAS Į ATEITĮ, KUR GIMSTA RYTDIENA. TAI VISŲ KOMJAUNIMO KARTŲ TRADICIJA, KURIĄ KAIP RAUDONĄ VĖLIAVĄ PERDUODAME IŠ RAN KŲ Į RANKAS, KAIP DAINĄ AR KOVOS ŠŪ KI — IŠ LOPŲ Į LOPAS.
Universiteto komjaunimas: aukso fondai Atkelta iš 2 psl. padovanojo savo komjau nimo bilietus. Išlikusi to meto dokumentacija pasa koja apie pasiaukojantį studentų darbą, atstatant iš griuvėsių Vilnių. 1957 metais Vilniaus universi teto studentai — plėši niuose. 1958-ieji — stu dentų statybinių būrių is torijos pradžia. Iš šio lai kotarpio paminėtinas uni kalus eksponatas statybi nio būrio, dirbusio 1960 metais Sakių rajone, kol ūkyje „Lenino keliu", dienoraštis, parašytas su jumoru ir ryškiai atspin dintis to meto studentijos nuotaikas. H. Ramonas: Dabartinę komjaunimo veiklą, pasi tinkant VLKJS 60-metį ir Universiteto 400-ąsias me tines, reprezentuoja foto stendai, paruošti komjau nimo sekretoriaus pava duotojos Z. Besasparytės. Beje, stendai bus keičia mi. Si ekspozicijos dalis visada operatyviai atsi lieps į komjaunimo gyve nimo aktualijas. Savo ekspozicijas surengs interklubas, statybiniai būriai, kitos visuomeninės orga nizacijos.
Surinkti tokią gausią medžiagą tikriausiai ne buvo labai lengva. Tai daugelio žmonių triūsas, kas jie? V. Mačiekus: Pavardė mis visų tikrai neišvardinsi. Medžiagą rinko krašto tyros būrelis, TSKP istori jos būrelis, vadovaujamas doc. P. Vitkausko, Univer siteto Komjaunimo komi tetas, istorikai A. Morkū nas, V. Neverdauskas, A Jacevičius, matematikės D. Gapšytė ir D. Jankaus kaitė. Tačiau svarbiausia kad surinktą medžiagą buvo kur padėti. Visi eks poziciniai stalai pagamin ti savo pačių rankomis, pagal savus brėžinius. Sta lių brigadai vadovavo Fi zikos fakulteto studentas V. Armonas. H. Ramonas: Eksponatai bus kaupiami ir toliau. Iš likusiųjų nuo pastovios ekspozicijos bus sudaryti muziejaus fondai, kuriuos praturtinti gali kiekvie nas, žinantis ką nors ver tinga apie Universiteto komjaunimo organizacijos veiklą. Tikriausiai muziejaus di rektorei Informacijos ka tedros asistentei O. Bart
kutei darbo bus ir vė liau? V. Mačiekus: TSKP is torijos būrelio iniciatyva ir pagalba yra renkami Universiteto komjaunimo aktyvistų atsiminimai. Įdomiausius jų žada spaus dinti „Tarybinis studen tas". Tikimės iki 1980 me tų turėti apie du šimtus autorių. Visa ši ir kita sukaupta medžiaga laukia gilesnio studijavimo bei platesnių apibendrinimų. Muziejaus atliktame darbe itin vertinga tai, kad per žvelgta visa tarybinio lai kotarpio periodika ir pa daryti išrašai ibei fotokopi jos straipsnių, atsiliepimu, žinučių apie Universiteto visuomeninių organizacij ų veiklą.. Visas bibliografinis rinkinys sudaro arti 150 temų, o toks lobis vienoje vietoje gali praversti ne vienam studentui, tiek ra šant referatus, tiek ir no rint pačiam daugiau suži noti apie savo Alma Ma ter. H. Ramonas: Kviečiame visus apsilankyti Komjau nimo istorijos muziejuje! — Ačiū už pokalbi. Kalbėjosi V. SAVICKAS
O sesija nesibaigė Visiems turbūt aišku, kad rugsėjo pirmąją nerasime nė vieno pirmakursio, kuris manytų apie Jo pašalinimą iš aukštosios mokyklos. Ir gerai. Reikia pasitikėti savo Jė gomis. Bet greit baigiasi džiaugsmo kupinos dienos. Artė ja pirmoji sesija. Ir praeina. Su pirmosiomis „aukomis". Tarp jų yra Ir sportininkų. Tik jie neskuba su skolos la peliais pas dėstytojus. Jie laukia ir tikisi. Jie turi savo požiūrj j studijas. „Mane sportininką, mane, respublikos rinktinės narj, Universitete gerbs ir iš paskutiniųjų steng sis neišleisti iš rankų. Sesija veja sesiją, o skolos lipte limpa viena prie kitos. Toks sporto meistras priverstas palikti kurso draugus. Tiesa, prieš tai būna protekcijų Sporto katedroje ir kitur ieškojimas, pasižadėjimai, maldavimai. Tačiau visų diplo mams reikalavimai vienodi. Universitetas kol kas ekonomlstų-boksininkų neruošia. .. .Sėkmingai baigti studijas ir sportininkams Universite te sudarytos visos sąlygos. Štai Pramonės ekonomikos fa kulteto prodekanas ekonomikos kandidatas V. Grigoras rodo kruopščiai paruoštas programas, kuriose net vado vėlių puslapiai pagal temas sužymėti. Jos labai palengvi na mokslą. Nebuvai paskaitoj — ne itin sunku ir savaran kiškai pasiruošti. Fakultete daroma viskas, kad studentai per tuos penkerius metus kiek galima daugiau išmoktų ir sužinotų. Iš pirmūnų — nemažai sportininkų. Tai TSRS šaškių eksčempionė R. Vitkauskaitė (V k., pramonės pla navimas), fakulteto SMD tarybos pirmininkas gimnastas R. Čepas (IV k., darbo ekonomika). Ir jų kaimynai, Eko
Kai dauguma studentų džiaugėsi rugsėjo pirmąjį, EKFF studentai J. Bertąsias ir A. Žilėnas šią dieną šven tė savaip — prie svaigalų bu telio. Gerokai išgėrę, nutarė aplankyti savo pažįstamus. Savo „odisėjas" jie tęsė bendrabučio Nr. 11 I korpu se. Kuomet J. Bertašius ir A. Žilėnas pravėrė 18 kambario duris, pirmakursė Laima Lin gytė (autorius pakeitė mergi nos vardą ir pavardę) buvo ką tik grįžusi iš koncerto sporto rūmuose. Laimos min tys buvo vis dar ten — juk diena neeilinė. Šiandien ii priimta į Universiteto studen tų būrj, įteiktas studento pa žymėjimas, naujitelaitė stu dijų knygelė. Nors ir ne daug žinanti bendrabučio stu dentų būdą, nekviesti svečiai Laimos nenustebino. Juk vi sada pasitaiko — užeina stu dentas, paklausia, paprašo ką nors ir išeina. Juk bend rabutis — tai tarsi vieni di džiuliai namai. Prašai ko nors, pats skolini kitam — taip ir sukasi tas ratas. Po kelių minučių Laima nejau-
nominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentai G. Adiklis, V. Ikamaitė, A. Juozaitis, D. Petrulytė, ne lik sporto rekordais stebina respubliką, šalj, pasauli, bet ne blogesnių rekordinių laimėjimų pasiekia Ir moksle. — Čia po ranka turiu Ir sportininkų skolininkų sąrašą, — Jo EKFF prodekanul doc. A. Bartaškal ilgai ieškoti ne tenka: skolininkai dekanate dažni svečiai. — Greit šio są rašo lyderius pristatysim braukti. Galia, bet kito kelio nė ra. Mes anaiptol ne prieš sportininkus. Jie mūsų ir ger biami, ir reikalingi. Tik mes už studentą-sportininką, o ne už sportlnlnką-studentą. Nemažai šio fakulteto sportininkų Į aukštesni kursą per kelti sąlyginai. Studentai V. Iljinychas, V. Kireilis, R. Valašinas, V. Vladimlrovas, S. Serlninas, kaip ir Jų „bičiu liai" iš PEF V. Dabuiskytė, K. Dragunevičiūtė, V. Gataveckas, R. Kazlauskas mokytis ir kartu sportuoti nesugeba. Prieš olimpiadą Maskvoje kai kuriems studentams spor tininkams leista kursą baigti per dvejus metus, kai kurie mokosi pagal individualų planą. Bet šituo ne visi moka, o greičiausiai nenori tinkamai pasinaudoti. Jie egzaminą ir Įskaitų laikymą vilkina iki kitos sesijos. Pavyzdžių gau siai galėtume rasti ne tik Ekonominės kibernetikos ir fi nansų ar Pramonės ekonomikos fakultetuose. PadėtĮ ir taip dar tuščiose savo sportininkų studijų kny gelėse blogina kai kurių trenerių abejingumas auklėtinių mokslui. Užuot padėję sudaryti studijų grafikus, dalis trenerių pažangumu susidomi tik tada, kai iš fakulteto reikia pažymos Išvykti | varžybas. Jie labiau linkę ieškoti lengvatų saviesiems sportininkams, negu su dekanatais kovoti dėl pažangumo. Universiteto Sporto katedra kartu su treneriais, dėstytojais turi dar kartą aptarti čia Iškeltus klausimus, rasti būdų, kurie užtikrintų nepriekaištingą sportininkų mokymąsi.
Liūdnas „odisėjų“
finalas kiai pasijautė dviejų nepa žįstamų studentų tarpe. Kam bario draugės Regina ir Rūta dar negrįžo. Turbūt kur nors užtruko. Su jomis L. Lin gytei geriau — merginos daugiau patyrusios, jau V kurso studentės. Busimasis buhalteris J. Bettašius, pamatęs dvi laisvas lovas pradėjo įkalbinėti A Žilėną permiegoti jaukiame kambaryje. Keistai nuskam bėjo šie žodžiai L. Lingytės ausyse. „Gal vaikinai tik juokauja?" — kilo mintis Laimai. Bet iki juokų J. Bertašiui buvo toli. Apsvaigintas alkoholio, jis jautėsi svetima me kambaryje drąsiai, tatytum jame gyventų jo labai artimas pažįstamas. A. Žilė nas bandė Juozą perkalbėti, kad paliktų merginą ramybė je. Bet jam rūpėjo ne tai. Pirmakursė jį sudomino. A. Žilėnas, negalėdamas perkal
bėti savo draugo, paliko jį vieną ir pats išėjo į namus. Mergina dar kartą paprašė Juozą išeiti. Po šių žodžių vaikinas tik nusijuokė. Ką jau ką, bet prieš merginą pa sirodyti jis norėjo donžuanu. Laimai dar kartą pakartojus savo ankstesnius žodžius, Juozas „rimtai" įsižeidė. Nu kreipęs dėmesį į studentišką kepuraitę, Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto trečiakursis J. Bertašius ap simetė „diplomantu". — To dar betrūko. Kad fuksė išprašytų diplomantą iš kambario, — metė repli ką Juozas. Nuo šios minutės Juozas Bertašius pasijuto padėties šeimininku. Aišku, pasirodyti prieš merginą „kas aš", daug nereikia. Šioje srityje vaiki nas turėjo sukaupęs nemažą patirtį, savo „odisėjomis" jaj spėjęs pagarsėti visame fa
Nuotraukoje: sporto meistras Armantas Smailys.
kultete. Ne kartą svarstytas už girtavimą, nesilaiky mą studento elgesio taisyklių, išmestas iš bendrabučio. At rodo, pasimokyti tikrai yra iš ko. Bet Juozas savo vėjavai kiškus žygius tęsė ir ieškojo naujų. Pagaliau vaikinas metė vi sus flirtus ir jau kitokia for ma pradėjo kibti prie mergi nos. Netrukus jis išjungė šviesą ir Laima atsidūrė jo glėbyje. Ištrūkusi iš nepažįs tamojo rankų, mergina spėjo išbėgti į koridorių. Juozas ją pavijo prie virtuvės ir pa leido į darbą rankas, leng vai merginą sužalojo. Tik įsi kišus bendrabučio gyvento jams, J. Bertašius nuėjo į 11 kambarį, kur ramia širdim savo nuotykių naktį praleido pas diplomantą V. Augutį, kuris pašalintas iš bendrabučio. J. Bertas iaus „odisėjų" finalas liūdnas. Teiks sėsti j baudžiamųjų suolą. Rekto riaus įsakymu jis už elgesį, nesuderinamą su tarybin.o studento vardu, pašalintas iš Universiteto. A. LINKUS
Taiklus šūviai Rugsėjį Vingio parko šaudykloje vyko Lietuvos LDAALR kulkinio šaudymo čempionatas. Pirmą kartą po praeitų metų Aukštųjų mokyklų pirmenybių studen tų rinktinė išbandė jėgas. Neblogai pasirodė Universite to komandos lyderis TSRS rinktinės narys, sporto meistras Pramonės ekonomi kos fakulteto II kurso stu dentas Armantas Smailys. Grįžęs iš tarptautinių var žybų, vykusių Lenkijoje, kur dalyvavo astuonių socialisti nių šalių rinktinės. Armantui varžybos buvo sėkmingos — iškovojo du aukso ir vieną bronzos medalį, tą pačią dieną ir stojo į ugnies liniją. Pratime MP-8 greitošauda iš pistoleto į siluetinius taiki nius (25 metrų nuotolis) re zultatu 589 tšk. iš 600 gali mų jis iškovojo LTSR LDAALR čempiono vardą. Po 584 taškus surinko Aukštųjų mokyklų praėjusių metų
PASALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI
PROBLEMŲ DAR NETRŪKSTA Mityba yra aktuali ne tik pačiam studentui. Šio klau simo racionalus sprendimas rūpi ir Universiteto rektora tui, partijos komitetui, visuo meninėm organizacijom ir ūkiskaitinei įmonei „Studen tai", aptarnaujančiai valgyk las ir bufetus. Dabar turime 4 valgyklas: „Juventus", „Tauras", profilaktoriume ir Studentų miestelyje, 7 bufe tus: Chemijos fakulteto, centrinių rūmų „Žaltvykslė", Studentų miestelio mokomųjų korpusų bufetai bei bendra bučiuose Nr. 3, 5, 11. Tiesa, vienas studentų miestelio mokomųjų korpusų bufetus aptarnauja tik dėstytojus. Jau ir taip nėra kur pavalgyti ir užkąsti, o problemą dar su dėtingesnę daro kai kurių dar buotojų abejingumas ir ap laidumas. Šių mokslo metų pradžio je nedirbo „Juventus" ir Sau lėtekio alėjos valgyklos. Abi jos turėjo aptarnauti didžią dalį studentų. „Juventus" — Medicinos ir Gamtos fakulte tų, karinės ir fizinio lavinimo katedrų studentus, Saulėtekio alėjos valgykla — Tei sės, Prekybos, Fizikos, Pra monės ekonomikos, Ekonomi
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
nės kibernetikos ir finansų fakultetų studentus. Nedirbo taip pat studentų miestelio mokomųjų korpusų bufetas, ir bendrabučio Nr. 11 bufe tai. Prorektoriaus ūkio reika lams P. Eigmino nuomone, pareikšta spalio 10 d. vietos komiteto pasitarime, normalu, kad studentų miestelyje val gykla pradėjo veikti rugsėjo pabaigoje, o „Juventus" dar tiktai atsidarys. Drg. P. Eig mino teigimu kitais mokslo metais dėl didesnės remonto darbų apimties valgyklos du ris atvers dar vėliau. Mūsų nuomone, remontuoti patal pas reikia vasaros atostogų metu, kad rugsėjo pirmąją maitinimo įstaigos pasitiktų studentus pilnai pasiruošu sios. Ūkiskaitinės įmonės vado vai privalo pasistengti ir kuo greičiau atidaryti bendrabučio Nr. 11 bufetą. Patalpos pa ruoštos, ’ bet nėra darbuotojų. Kaip pareiškė įmonės direKtore, darbuotojos bijančios dirbti Saulėtekio rajone, nes reikėsią grįžti į namus vėlai vakare. .. Reikėtų rimtai susirūpinti valgyklų ir bufetų personalo
sanitariniu švietimu, aptarna vimo kultūra. Pasitaiko, kad produktai saugojami, nesilai kant sanitarinių normų, (pvz., bendrabutis Nr. 3, dirbo drg. Pacino spalio 11 d.), darbo įrankiai — peiliai, pjausty mo lentos — naudojami na pagal paskirtį („Tauro" val gykla spalio 9 d.), neretai kaltas darbuotojų apsileidi mas — spalio 9 d. apie 14 vai. „Žaltvykslėje" buvo tik keli lankytojai, o švarių sta lų nebuvo. Tuo metu perso nalas sėd: rankas sudėjęs, perspėjus viskas akimirksniu buvo sutvarkyta. Be minėtų trūkumų yra ne mažai ir laimėjimų. Dabar retas atvejis kai studentai apskaičiuojami, valgyklos ir bufetai vis geriau aprūpina mi įrengimais ir inventoriu mi. Prie valgyklos studentų miestelyje pradėjo dirbti konditerijos cechas, išplėstas bendrabučio Nr. 5 bufetas. Pavasario semestro pradžioje žada atidaryti naują valgyk lą Saulėjoje alėjoje. Bet vėl ir vėl pasitaiko smulkių nebaigtų darbų — išsiplėtė bufetas, esantis Čiurlionio 23, pasunkėjo bufetininkės darbas: nepatogiai sustatyti
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
baldai, ir įrengimai. Studentai nori valgyti ko kybiškai ir skaniai pagamin tą maistą. Greičiau pavalgy ti padės fakultetuose įvestos pietų pertraukos, centrini 4 Universiteto rūmų studentus kviečia valgykla „Tauras", kur jie bus aptarnaujami be eilėš. Tačiau vis dar tenka išgirsti daug • nusiskundimi;, kalbant apie patiekalų asorti mentą. Studentui tenka val gyti vienodą valgį, ne visa da bufetuose ir jo užtenka visai dienai. Siekiant pagerinti aptarna vimą valgyklose ir bufetuose, studentai turėtų aktyviau įsi jungti į šį darbą, pateikti savo pasiūlymus ir pageida vimus. Juos galima užrašy ti kiekvienoje maitinimo įstaigoje esančiose pageida vimų knygose. Nemažą reikšmę, gerinant aptarnavimą ,turi ir akivaiz diniai visuomeninių kontrolie rių grupės susitikimai su „Studentų" įmonės direkcija Jie rengiami kiekvienais me tais ir padeda išsiaiškinti daug nebaigtų darbų.
R. VOSYLIUS
MaF iš I k. A. Petravičius, iš II k. A. Krotavičius, FilF iš I k. D. Virbiokaitė, iš III k. G. Morozovą, E. Vidžiūnaitė, EKFF iš I k. N. Mažutavičiūtė, L. Rozova, iš II k. A. Jekeliūnas, iš III k. V. Iljinych.
čempionas Žemės ūkio aka demijos III kurso studentas Egidijus Reneckis ir Vilniaus Universiteto Pramonės ekono mikos II kurso studentas Arū nas Kaminskas. Pratime MP-6, šaudant pis toletu 60 šūvių į apvalius tai kinius iš 50 metrų nuotolio, III vietą rezultatu 544 tšk. užėmė A. Smailys. Pratime į bėgantį šerną iš 50 metrų nuotolio II vietą rezultatu 361 tšk. iškovojo Teisės fakulteto IV kurso stu dentas Liutauras Radavičius. Nesėkmingai pasirodė Uni versiteto šautuvistai, nesuge bėję užimt nė vienos prizines vietos. Šios varžybos parodė ne blogą Universiteto šaulių pa siruošimą. Tačiau dar daug reikia dirbti, kad iškovotume pergalę Aukštųjų mokyklų pirmenybėse. Palinkėsime jiems taiklių šūvių! A. SVEŠNIKOVAS FF IV kurso studentas
Dėl buvusio Higienos katedros profesor aus Vik. toro MICELMACHERIO mirties, Medicinos ir Gy dytoju tobulinimosi fakul tetu dekanatai bei visuo. meninės organizacijos nuoširdžiai užlauč a velio. nio šeimą ir artimuosius.
Medicinos fakulteto ad. ministracija, visuomeninės organizacijos bei Fiziolo gijos ir biochemijos ka tedros kolektyvas nuošir. džiai užjaučia darbuotoj ELENĄ SADAUSKIENĘ dėl tėvelio mirties.
Medicinos fakulteto ad. ministraciia ir visuomeni nės organizacijos nuoširižiai užjaučia Hospitali. lės chirurgiios katedros irofesorių JUOZĄ SERĄ. PINĄ dėl sesers mirties.
Medicinos fakulteto II kurso 12 grupės studentai užjaučia kuratore E. SA DAUSKIENĘ dėl tėvelio mirties.
PATIKSLINIMAS
Praeito numerio straipsnio ..Vilniaus universitetas ir pa žangieji Amerikos lietuviai pirmos skilties antros pa straipos dešimtoje eilutėje prasidedanti sakini skaityti. ..Teko pabuvoti prie Žuvintu rezervato. ..“ Toliau kaip tekste.
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
i >
Gamtos mokslu fakulte. to Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vyr. dėstytojai Viktorijai SUCHOCKAJAI dėl jos mylimo tėvelio mirties gi lia užuojautą reiškia fa kulteto kolektyvas.
Tiražas 2500 LV 13447 Užs. Nr. 2986
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ