VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
KOMJAUNUOLIAMS? J - 2 psl. n
11
KAIP DIRBTI SU KNYGA
- 2 psl. POKALBIS APIE KLASIKINĘ MUZIKĄ - 2 psl.
II
KOMJAUNIMO VĖLIAVOJE — PENKI ORDINAI
XIX-OSIOS SMD KONFERENCIJOS IŠVAKARĖSE
— 2 psl. KOKIOS PRIVILEGIJOS
- 3 psl. TURISTŲ RUDUO - 4 psl.
H $ g
__ J APTARĖ FILMĄ „Už visą šį prakeiktąjį re žimą geriau viena tarybiška sekundė“, — rašė 1940 m. Vytautas Montvila. Pačiame kūrybinių jėqų klestėjime pa kirto jo gyvybės siūlą priešo kulka. Tačiau ta piktadarybė neištrins šio aštraus klerika lų kritiko, tvirto kovotojo ir tikro žmogaus šviesaus pa veikslo. Toks ir buvo pagrin dinis filmo „NAKTYS BE NAK VYNĖS“ statytojų uždavinys. Universiteto kavinėje apta rimą prądėjo bendrabučio ta rybos narė Stefa Kamarauskaitė. Ka'bėlo ir filologai, ir eko nomistai. Aštriai ginčijosi dėl scenaristo, režisieriaus ir ak torių darbo I k. žurnalistas K. Valius ir I k. rusistas M. Kudriavcevas. Daug kas kal bėjo apie filmo paviršutiniš kumą. „Neparodyti savo mo ralinių pergyvenimų aplinki niams, o slėpti Juos giliai širdyie, — buvo pagrindinis Vyt. Montvilos bruožas“, — kalbėjo Kudriavcevas. I kurso ekonomistas Br. Gedvi'as analizavo art. S. Petronaičio sukurtą Montvi los paveikslą. Diskusilos prie karštos ka vos tęsėsi ilgai. Na, o paskui pasigirdo ir daina. I. VOVERYTĖ
V. RIMŠA — ketvirtas Jurbarke įvyko Lietuvos 50 kilometrų sportinio ėjimo varžybos, kuriose dalyvavo ir mūsų Universiteto I kurso lituanistas, antraatskyrininkis Vytautas Rimša. Penkias dešimties kilometrų ilgio ruo žą maršrutu Jurbarkas — Sma lininkai Vytautas nuėjo per 4 vai. 51:59 min. ir užėmė ket virtą vietą. Pirmąlą vietą iškovojo tarptautinės klasės sporto meistras V. žurnia. J. RIMAS
Šie metai buvo turtingi svarbiais įvykiais mūsų šalies ir respublikos gyvenime, — įvyko TSKP XXIII ir LKP XV suvažiavimai. S. m. rugsėjo mėn. TSKP CK ir TSRS MT priėmė nutarimą „Dėl prie monių, siekiant gedinti spe cialistų rengimą ir tobulinti vadovavimą aukštajam ir spe cialiajam viduriniam mokslui šalyje". Tai apsprendė ir mū sų darbo kryptį. Musu senasis Universitetas per šiuos metus dar labiau iš augo — šiemet jau jame mo kosi 12.589 studentai, tame tarpe vien stacionare 5344. Šiuo metu Universitete yra 10 fakultetų, kuriuose dirba 659 pedagogai, moksliniai dar buotojai, iš kurių 42% turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universitete susidaro vis didesnė puikių dėstytojų ir auklėtojų armija Greta vi siems žinomų seniausiosios ir vidurinės kartos pedagoginio darbo meistrų auga ir pers pektyviai, pasireiškia jauni dėstytojai, kaip A. Cirtautas (TF), J. Mackevičius (EF), A. Skūpas (IFF), V. Lašas (Ch F), R. Lučinskas (MF) ir kt. Džiugu, kad beveik neatsi randa specialistų, kurie atsi sakytų išvykti į paskyrimo vietas. Beveik visi mūsų jau ni specialistai, padirbėję vie nus metus ir atvykę diplo mų, turėjo labai geras darbo viečių charakteristikas. Pavasario egzaminų sesijos
77^
rč37 J/0O
O Z7 TUlmM
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
BENDROMIS JĖGOMIS duomenys liudija, kad vis tik nemaža studentų ateina į eg zaminus, palyginti, su gana ribotomis žiniomis. Antai, iš visų kursinius egzaminus lai kiusių studentų apie 58% gavo gerus ir patenkinamus pažy mius ir apie 10% arba 342 studentai — nepatenkinamus pažymius. Kokios priežastys sąlygoja minėtą studentų žinių ribotu mą? Dalį priežasčių, atrodo, bendrų visam Universitetui, atskleidė Matematikos ir me chanikos fakulteto partinės organizacijos ataskaitinis susi rinkimas, konstatavęs, kad katedros vis dar nepakanka mai rūpinasi savo šefuojamų jų akademinių grupių moky musi, silpnai kontroliuoja grupių vadovų darbą su jau nais dėstytojais, labai retai lankomos ir aptariamos jų paskaitos bei pratybos. Studentų žinių ribotumą są lygoja ir tai, kad ne visada reikiamai atsižvelgiama į au ditorijos poreikius ir studentų sugebėjimus įsisavinti jiems pateikiamas žinias; matyt, ne visada fakultetuose parodo mas reikiamas dėmesys ir rū pestingumas pirmiesiems kur sams ir ypač silpnesniems stu dentams bei studentų savaran kiškam* darbui; mokymo pro cese, palyginti, dar per ma-
Pr. KURIS Universiteto Partijos komiteto sekretorius
ža panaudojamos techninės ir vaizdinės priemonės, trūksta gerų vadovėlių ir metodinių nurodymų (ypač neakivaizdi ninkams), atsiliekama Univer sitete su programuoto moky mo įdiegimu, nepakankamai kovojama už akademinę drausmę. Komjaunimo organi zacijos darbe mokymosi rei kalai, matyt, irgi dar netapo pagrindiniu rūpesčiu. Reikia ir toliau skatinti studijavimą pagal individua lius planus. Taip pat reikia gerai pasižiūrėti, kaip moky mo procese tikslingai išdėsty tos dėstytojų jėgos, kaip pa
skirstomi pedagoginiai krū viai. Aiškus dalykas, kad nei giamai atsiliepia į mokymą ir nesavalaikis auditorijų re montas ir patalpų, tiek moky mo, tiek ir skaityklų, stoka. Mokymo-auklėjimo proceso organizavime ypač svarbus katedrų vaidmuo. Apie tai jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta. Bet ir dabar pasitai ko, kad katedros neišnaudoja visų galimybių, kurias joms teikia specialių disciplinų dėstymas, idėjiniam-politiniam studentijos auklėjimui. Mes niekada negalime pamiršti, kad svarbiausia auklėjimo forma pas mus yra auklėjimas mokymo procese. Atskirai reikia pakalbėti apie visuomeninių mokslų studijavimą Universitete. Be abejo, šių mokslų katedros pastaraisiais metais nemaža dėjo pastangų pagerinti mark sistinį jaunimo paruošimą, įdomiau ir teoriškai giliau dėstyti TSKP istoriją, politinę ekonomiją, filosofiją, mokslinį komunizmą. Tačiau ir šių mokslų dėstyme dar nemaža yra šalintinų spragų. Reikia ieškoti būdų organi zuoti seminarų darbą taip, kad studentai būtų ‘ visokerio pai skatinami studijuoti pir minius šaltinius, reikia pra vesti apibendrinančio pobū-
Drąsiau, principingiau, aktyviau Studentas ir buitis, meno saviveikla, spauda — štai pa grindiniai punktyrai, arba, meteorologų kalba šnekant, izotermos, išryškėjančios Uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto prot biurų, viso aktyvo darbe. 2091 studentas gyvena še šiuose bendrabučiuose. Ne vienodi tie bendrabučiai buitinėmis-kultūrinėmis sąlygo mis, ir nevienodi studentai juose gyvena. Vieni, kaip pa vyzdžiui bendrabučio Nr. 536 kambario medikai, žavi pa vyzdinga tvarka. Kitiems (to kių irgi nemaža!) — šiuose namuose norisi ir patriukš mauti, ir išgerti, ir šviesą per naktį deginti. Kažkoks piktybinis egocentrizmas! Ar gali rasti pasiteisinimą Eko nomikos fak. buvusio I k studentas C. Valiulis, kuris pernai bendrabučio Nr. 1 331 kambaryje suruošė tokį ,,nusilinksminimą", kad netgi jo svečius nuo grindų teko pa kelti milicijai. Ir štai sava laikė ir teisinga pasekmė — š. m. balandžio 18 d. Univer siteto administracija įvedė la bai griežtus reikalavimus bendrabučių gyventojams. Gaila, kad tokios iniciatyvos neparodė Universiteto studen tų profsąjunga. O juk tai bu vo būtinybė — veikti princi pingai, griežtai, operatyviai. Dažnai dar buvo apsiribojama nesibaigiančiais svarstymais, dar vis gyvas liberalizmas, nors apie jį kalbame kiekvie noje ataskaitinėje konferenci joje. Studentų buitis — aktua
liausias klausimas profkomiteto darbe. Tam didžiausią ataskaitos dalį XVIII Univer siteto studentų profsąjungos ataskaitinėje konferencijoje, šį sekmadienį įvykusioje Ak tų salėje, ir paskyrė profko miteto pirmininkas R. Navic kas. Studentų profsąjunga ne mažai padarė, gerindama stu dentų buitines-kultūrines są lygas bendrabučiuose. Atro do, gera tradicija taps kon kursai geriausiam bendrabu čiui ir kambariui. Nemažai naudos davė ir įvykęs stu dentų profkomiteto. komjau nimo aktyvo, bendrabučių ta rybų ir kambarių seniūnų se minaras, supažindinęs su bendrabučio vidaus taisyklių reikalavimais. Įvyko iškil minga profsąjungos nario bi lietų įteikimo pirmakursiams ceremonija. V įsuose proikomiteto darbuose jauti ir
RYTOJ
didelį jos pirmininko, kandi dato į respublikinio profsą jungos komiteto narius R. Navicko įnašą, jo rūpestį, nu6širdumą. Žavi jo mokėji mas visuomeninį darbą de rinti su mokslu. Ir kaip atly ginimas už šį nerimą jam bu vo įteiktas respublikinio prof sąjungos komiteto Garbės raštas. Neblogai dirbo bendrabučių Nr. 5 ir 4 tarybos, daug dė mesio skirdamos švaros, tvar kos palaikymui. Aišku, nega lima apsiriboti vien šiuo dar bu. Kodėl gi tiek laiko su gaištama, svarstant blogą budėjimą, netvarkingus kam barius? Matyt, čia taryboms reikia parodyti daugiau prin cipingumo. Ar ne laikas iš girsti profkomiteto reikalavi mą bendrabučių taryboms, profbiurams ir buitinėms ko misijoms — jokio taikstymo si su bendrabučio vidaus tai
syklių laužytojais. Mūsų laik raštis gali tapti puikia aktyvisto tribūna, deja... tik gali, nes per praėjusius mokslo metus ne Vienas profbiurų narys, ne vienas bend rabučių tarybos narys, ne re tas profkomiteto narys pamir šo tai. Pasitaiko atvejų, kai prof sąjungos, komjaunimo akty vas, matydamas neūkiškumą, betvarkę, girtuokliavimą, lai kosi pasyviai arba laukia tik konferencijos, kad čia galėtų maldingai išlieti visas „nelai mes". Žinoma, ne viską gali ma padaryti savo jėgomis, yra reikalų, kuriuos išspręsti gali tik ūkio dalis. O ji dar ne viską padarė, kad studentai galėtų kultūringai gyventi. Daug dar yra spręstinų uždavinių — ne visų fakulte tų profbiurai kontroliuoja proforgų darbo planus, kavi nės tarybai reikėtų geriau or
ganizuoti darbą, dar vis blogai platinama spauda. Ne visada pakankamas organizacijos auklėjamasis poveikis. Apie pasitaikiusius trūku mus kalbėjo diskusijose TF profbiuro pirmininkas Z. Namavičius, Tauro bendrabučio tarybos pirmininkas G. Medzevičius. MMF profbiuro na rys R. Girdauskas ir kt. Stu dentų rūpesčiais pasidalino prorektoriai J. Grigonis ir P Eigminas. 250 konferencijos delegatų taip pat išklausė Kultūros klubo vedėjo J. Srėbaliaus ir revizijos komisijos pirminin ko R, Akrono ataskaitas Konferencijos darbe daly vavo respublikinio profsąjun gos komiteto atstovė drg. A. Karosaitė, WU komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait kevičius, svečiai iš kitų res publikos aukštųjų mokyklų. A. KUSTA
DEVYNIOLIKTOJI SMD KONFERENCIJA PRADEDA DARBĄ
Rytoj jauniesiems mūsų se nojo Universiteto mokslinin kams prasideda šventė — XIX s.udentu mokslinė konferen cija. Musų šventę Jaunieji moks lininkai pasitinka gerai pasi ruošę. nes dirbi ištisus me tus. 60 mokslinių būrelių konferenci'ai atrinko apie 300 pranešimų. Beje, prane šimų šiais metais yra gau siausia. Sekcijose, kuriose didesnis skaičius darbų, konferencijos darbas prasideda Jau šian dien. o rytoj bus skaitomi pranešimai, užvirs aštrios diskusll-s visose trisdešimty je mokslinių sekcijų.
Apie 420 studentų paruošė 317 mokslinių pranešimų. į mūsų konferenciją atvyksta daugiau kaip šimtas svečių iš kitų šalies aukštųjų mokyklų — Azerbaidžano, Novosibirs ko, Tartu, Latvijos, Krymo, Maskvos, Leningrado, Odesos, Kijevo, Tbilisio, Kauno. Mūsų konferencijoje dalyvaus ir Politechnikos, Pedag-ginio institutų, Va'stybinės Konservatorilos studentai. Svečių pranešimai taip pat žada būti labai įdomūs ir naudingi, nlečiant mokslinį bendradar biavimą giminingose specialy bėse. Būtu gera, kad nes kar totų tie trūkumai ir nesklan dumai, kurie mums yra pa
žįstarnr-iš įvykusių mokslinių konferencijų. Fakultetų SMD tarybos, katedros, mokslinių būrelių seniūnai turi užtikrin ti visų SMD narių ir stu dentų dalyvavimą konferen cijos darbe, pasiekti, kad tikrai išryškėtu jaunųių mokslininkų te ginių pagrįs tumas, prblemų išsamumas. Pageidautina, kad konfe rencijos darbe aktyviai da lyvautų mūsų dėstytojai, vyresniu'ų kursų studentai. Konferenci'ai yra išspaus dintos studentų mokslnių darbų tezės. Tai labai vertin ga Rektrrato dovana Studen tų mokslinei draugijai los šventės proga. Tezės, kurių
turėtų pilnai pakakti, padės susipažinti klausytojams su draugų pranešimų pagrindi niais moksliniais teiginiais, Būtina pasiekti, kad ir Jaunesniųlų kursų studentai gau siai dalyvautų konferencijos darbe, kad ir jie paiustų mokslinio darbo romantiką, o vyresniųjų kursų studentai turėtų paaiškinti liems sudė tingesnius sprendimus prane šimuose. Fakultetuose ir sek cijose prie geresnio k-nferenritos rrganizavimo turėtų prisidėti fakultetų komjauni mo aktyvas J. ALEKSANDRAVIČIUS VVU SMD Tarybos pirmininkas
Kaina 2 kap.
džio seminarus ir paskaitas, kurie susistemintų studentų žinias. Visuomeninių mokslų geras studijavimas yra ne vien šių dalykų katedrų, bet ir visų fakultetų atitinkamų grandžių bendras reikalas. Visuomeni nių mokslų katedros privalo nuolat kelti dėstymo teorini lygį ir meistriškumą, kom plektuoti dėstytojų sąstatą aukštai kvalifikuotais kadrais ir numatyti priemones paspar tinti turimų dėstytojų kvali fikacijų kėlimą. Pagrindiniai komjaunimo ir tuo pačiu partinio ideologinio darbo trūkumai, auklėjant studentiją, atsiskleidžia aka deminių grupių veikloje, kur dažnai ideologinis darbas ve damas nenuosekliai. Veiksminga priemonė, stip rinant studentų auklėjimą ir gerinant laisvalaikio praleidi mą, yra studentų masinės kul tūrinės organizacijos — Kul tūros klubas, meno saviveiklos kolektyvai, teatrinė studija. Universiteto studentų choras, liaudies ansamblis, meninė agitbrigada „Faktas" yra aukštai vertinami ir už Uni versiteto sienų. Tačiau Universiteto vidinis kultūrinis gyvenimas iki šiol nėra patenkinamas, jis neapi ma didžiosios studentų dalies, nepasižymi dideliu turiningu mu ir kryptingumu. Mūsų nuomone, kultūriniam Uni versiteto gyvenimui iš esmės turi vadovauti Estetinio lavi nimo katedra, kuri iki šiol pilnai neatliko savo funkcijų. Šiuo metu, pasikeitus katedros vadovybei, jaučiamos pastan gos numatyti kultūrinio darbo gaires visam Universitetui. Per mažai dėstytojų mato me įvairiuose minėjimuo se, vakaruose, susitikimuose. Tikėkime, kad jubiliejiniais 1967 metais — Didžiojo Spa lio 50-čio metais Universite to kolektyvas pasieks dar žy mesnių laimėjimų jaunųjų specialistų — komunizmo sta tytojų — ruošime.
Svečiuose — K. SAJA Neseniai pirmakursių lituanistų svečiu buvo dra maturgas K- Saja. Ka'tu su svečiu studentai dar kartų nuoširdžiai pasidalino minti mis apie mokytojo-literato profesiją. K. Saja pabrėžė, kad rašy toju negalima tapti, atsklei džiant vien nepaprastus įvy kius. Pats dramaturgas savo siužetams stengiasi parinkti kasdieniškiausius gyvenimo momentus, kuriuos teisingai meniškai nušvietus, gimsta naujas problematinis kūrinys. O žmogaus pašaukimas? Reikia būti pačiu savimi, vi suose savo poelgiuose būti vertu savo įsitikinimu. To reikalauja mūsų epochos su dėtingumas. Vakaro pabaigoje K. Saja skaitė savo naujų draminį kūrinį ,.Oratorius“. Si viena-? veiksme tragedija su proto*gu naujai meniškai sprendžia žmogaus-rašytojo pareigos bei pašaukimo problemą. E. BRIEDYTĖ
TARYBINIS STUDENTAS r**********************'
2 psl.
Ar turi privilegijų komjaunuoliai prieš jaunimą? Aišku, turi! Būti pirmose gretose, būti pradininkais, būti iniciatoriais pačių at sakingiausių darbų. Trum piau, būti jaunimo vadais. Šitos privilegijos išplaukia iš pareigų, įrašytų VLKJS įsta tuose. Stodamas į komjaunimą, kiekvienas jaunuolis tuo pa-
čiu įsipareigoja atlikti svar biausią sąjungos užduotį, nurodytą dar Vladimiro IIjičiaus Lenino: „Komunistinė jaunimo sąjunga turi būti smogiamąja grupe, kuri kiekviename darbe teikia savo pagalbą, rodo savo ini ciatyvą ir atlieka savo parei-
Skaityti moka visi, bet ne visi moka skaityti taip, kad iš knygos gautų visa, ką ji gali duoti. Žinoma, darbo su knyga Įgūdžiai įgyjami ir to bulėja tiktai mokymosi pro cese. „Kaip reikiant perskai tyti veikalą... visiškai ne menkniekis — tam reikia il gai jį studijuoti" — rašė N. Cogolis.
Sitie reikalavimai atspin di natūralius jaunystės sie kius — užsidėti ant savo pečių svarbiausią krovinį, būti įvykių sraute. Ir jeigu vaikinas ar mergina sąžinin gai atlieka 'šį uždavinį, tai gyvenime pasiekia didelių laimėjimų. Tokia tarybinės tikrovės prigimtis: aktyvistas visada naudojasi didelėmis pirmenybėmis, labiausiai ger biamas visuomenės. Mūsų šalies gyvenime buvo nemaža sunkių, didvy riškų momentų, pilietinis ir Didysis Tėvynės karas, nu niokoto ūkio atstatymo me tai, milžiniškų plėšininių ma syvų įsisavinimas, turtingos, bet laukinės Sibiro, Viduri nės Azijos ir Užpoliarės gam tos užkariavimas. Ir visada Marksizmo-leninizmo klasi Partija kreipėsi į geriausius savo sūnus ir dukras, prašy kų vardai amžiams įėjo į dama padėti Tėvynei nuga žmonijos istoriją. Jų veikla, lėti sunkumus. Milijonų sava jų darbo patirtimi vadovauja ' norių tarpe, atsiliepusių į šį si tūkstančiai protų. K. Marksas visą gyvenimą kreipimąsi, komjaunuoliai bu vo pirmieji. Juk komjauni daug ir intensyviai skaitė. Jis mas — jaunimo avangardas. nepaprastai mylėjo knygas. Kurgi jam būti, jei ne prie Knygos jam buvo ne praban šakinėse ugnies linijose. Gy gos dalykas, bet dvasinis po venimu, kova išbandyta jo reikis. „Jos mano vergai, — ištikimybė mūšiuose, ištver sakė jis, — ir jos privalo tar mingumas sunkumuose, did nauti man taip, kaip aš no riu". Nuolat dirbdamas su vyriškumas pavojuose. Veltėdis arba bailys į kom knyga, jis išmoko kritiškai ją jaunimą neis. Jam ten nėra vertinti, pasisavinti tai, kas ką veikti, papildomų pinigų joje yra gera. Jis mokėjo iš naudingą veikalą. komjaunuoliui nemoka, at sirinkti Knygas K. Marksas skaitė su virkščiai, dar iš jo pareika pieštuku rankoje, pabraukda lauja nario mokesčio. Ir gy mas atskirus sakinius. „Aš įga venti ramiai neduoda — mo vau įprotį daryti ištraukas iš kykis, auk, eik į priekį, kovok visų mano perskaitytų kny už bendrą laimę. O jam, vel gų, pridėdamas prie jų savo tėdžiui, už bendrą laimę plė pastabas", — rašė jis. K. šytis nėra noro, jam kad tik Marksas skaitė sistemingai, savąją, nors mažą, nukalti. vadovaudamasis savo sudary Sunkoka bus komjaunime tais planais. Turėjo jis ir ir tam, kuris įstos į jį, slėp specialų sąsiuvinį, kuriame damas savanaudiškas svajo žymėdavo savo mintis apie nes ir siekdamas karjeros. perskaitytas knygas. Daug Juk kad tave išskirtų, paste vietos šiame sąsiuvinyje jis bėtų, pakeltų, reikia užsitar skyrė citatoms, konspektams. nauti labai geru darbu, gerais Marksas viename iš savo laiš poelgiais, pasiaukojimu ir ne kų užsimena, kad jis pakarto savanaudiškumu. O tai reiš tinai skaitąs savo sąsiuvinius kia — atsisakyti tarybinei „jei ir neturėdamas tikslo, moralei svetimų minčių ir tai bent norėdamas įsisavinti nuotaikų. medžiagą". Dažnai Marksas
APIE KLASIKINĘ MUZIKĄ
Rimtos muzikos daugelis nemėgsta. Ne tik darbinin kai. net ir studentai. Kodėl taip yra? Samprotavimai pri veda prie lengvosios, estradi nės ir klasikinės muzikos sugretinimo. Kodėl lengvoji muzika vadinama „lengvąja“ muzika? Todėl, kad ji „leng va“ pilna to žodžio prasme, Jei taip galima išsireikšti. Žmogus, vos išgirdęs pirmuo sius hali gali taktus, pasiduo da jos ritmui, persiima jos nuotaika, lyg Jame būtų už degta kažkas neužgesinamo. Lengvoji muzika tartum ir skirta išblaškyti žmogų, ati traukti jį nuo rūpesčių. Rim tų žmonių žodžiais, lengvoji muzika — vienkartinis pasi gėrėjimas. Štai klasikinė muzika — ji viską gali. Praturtinti žmo gaus vidinį pasaulį, išblašky ti blogą nuolaiką, skaidrinti žmogaus gyvenimą, supažin dinti su prabėgusių epochų ■dvasia, suteikti estetinį pasi „a....n. gėrėjimą. Atsiranda tokių, kurie ne• ■ — siteikia net — radijolos paklau■ syti. jei tuo metu aidi rimtos • tnuzikos garsai. Žinoma. į ją reikia įsigilinti. Jai reikia ----- ------ge. ąkirti laiko, taip kaip Ir ra i knygai, štai studentai tuo !r teisinasi: „M.okslui vos užtenka triko, o muzikai... Ją reikia atidėti t šalį..." Be šių ..argumentų“, išgirsime visai skeptiškų žodžių apie rlnitą-
ją muziką. Taigi matome, kažkas panašaus į hali— gerai, o rimtoji mu-- šiukštul Bet kas gi tie „žinovai?" Visiškai nesun kti atspėti. Tai žmonės, kurie iš viso nėra girdėję simfoni jos. Tai ką gi „žinovas" gali nutuokti apie simfoninę mu ziką ar operą, jei jis negir dėjo jos. Jei klausydamiesi estradi nės muzikos, jaučiame malo numą, tai rimta muzika šu lei ks mums daug didesnį este tinį pasigėrėjimą, nes Ji — bendravimas su kompozito rium. kuris muzikiniais gar sais paaeda įsigilinti į žmo gaus vidinį pasaulį, padeda suvokti epochos vertinimą autoriaus akimis, tampa pa tarėju, peru draugu. Mocar tas, Čaikovskis. Bethovenas ir kiti muziką kūrė ne sau. Sa ro kūrinius jie skyrė viso pasaulio žmonėms. Muziki niais paveikslais Jie kalbė jo apie laimę, skausmą, aukš tino žmogų, liaudį, gamtą ir svajojo apie tai, kada muzi kos klausysis visi žmonės. Mūsų salyje jų svajonė įgyronditra. Klausytis rimtos muzikos — būtina. Žinoma, klausan tis simfonijos pirmą kartą, gali atsitikti ir taip, kad Ji mums nepatiks. Skubėsime vertinti: „Visiškai blogas kū rinys“. Bet turėkime valios, klausykime nuolatos ir nuo latos klasikinės muzikos kū kuriam rinių. Praslinkus nesalaikui. mes jau kyšime, kad tai „blogas kūrinys". Mes stebėsimės: „Kurgi buvo mano protas tokį kūrini laikyti blogu?“ Nuolatos klausydami rimtos muzikos, mes prie jos priprantame. įsi giliname į ją. Ji mums tampa reikalinga ir miela. Išugdome savo skonį: pradedame joje sugauti muzikinius niu ansus. suformuojame savo požiūri į rimtąją muziką. Mano mintys sutampa su filharmonijos vyr. dirigento
J. Domarko mintimi: „žmogus iš prigimties linkęs į gėrį, grožį. Tačiau pats požiūris į .Juos vis tik turi būti for muojamas. Turi būti teikia mos žinios, drauge ugdomas ir skonis. Ir tik tada susi klosto gražios tradicijos, atsi randa, kaip sakoma, sveikas požiūris į reiškinius. Tą svei ką požiūrį į muziką turi kas nors formuoti, nors kiekvie nas formuojasi pats ir kiek vienas savaip. Iš to ir išplau kia kai kurie nesklandumai, skepticizmas, neleistinas po žiūris į rimtą muziką. Jei, sakyčiau, muzikos mokyto jams ir dėstytojams šį požiū rį formuoja iš dalies konser vatorija, tai studento rimtą požiūrį Į muziką tegu padeda formuoti daugiabalsis pokal bis apie muziką „Tarybiniame studente“. Žinoma, jokie po kalbiai, jokie vadovėliai ne galės išmokyti muzikos, tie siog neprivers jos pamėgti. Tą gali duoti tik pati muzika, gyvoji muzika. Daugumas studentų teigia: „Estradinė muzika nuotaikin ga. o rimtoj muzikoj to ne rasi". Tačiau ši nuomonė ne teisinga. Rimtoje muzikoje ga lima rasti daug jumoro ir pramogos, patyrimo, draugiš kų patarimų. Paklausykime, kad ir Haidno simfonijų. Vie na jo simfonija vadinama „Siurprizas“ dėl to. kad vidu ryje lėtos, tylios ir ramios muzikos staiga pasigirsta la bai smarkus smūgis, o to liau vėl lyg niekur nieko lė tai aidi tokia pat rami, net kažkokia „išdidi“ muzika. Ki ta jo simfonija pavadinta „Višta" todėl, kad Joje iš da lies pavaizduojamas vištos kudakavimas. Kompozitorius buvo linksmas žmogus, ir Jo muzika taip pat linksma, pil na gyvenimo džiaugsmo. Ta čiau visi šie „siurprizai" at sirado ne tik dėl linksmo bū do. Haidnas Jaikomas „simfo nijos tėvu" — Jis bandė, ieš kojo. Jumoru dvelkia Ir kom-
pozltoriaus Hindemito kūri niai, davę pradžią XX a. va dinamajam muzikos „neoklaslcizmui“. Savo muzika jis tiesiog laužo nusistovėjusią operinę tradiciją, prieštarau ja tuometiniam skoniui. Tuo ypač pasižymi opera ,,Dienos naujienos". Čia vietoje Įprasto mc-ilės dueto dainuojama apie neapykantą, vestuvinis mar šas pakeistas skyrybų muzika, o svarbiausią ariją operos he rojė dainuoja besimaudydama vonioje. Didžiųjų kompozitorių pali kimas tartum patvirtina tai, kad muzikai galima atiduoti visą gyvenimą, nė trupučio nejaučiant, kad Jis monoto niškas. neįdomus, nenuotalkingas. Rusų meno Istori kas, įžymus kritikas Stasovas rašo apie nacionalinės rusų muzikos kūrėją Gllnką- „Vi su savo gyvenimu jis patei sino žodžius, kuriuos pasakė dar vaikystėje: „Muzika — mano siela!"... Jis visą gyve nimą sudėjo į kūrinių pusla pius. į savo muzikos garsus jis įliejo visą širdies kraują“. O štai genialaus baleto „Gul bių ežeras“ autorius Čaikovs kis rašo: ..... Jeigu aš galiu padėti plisti rusų muzikos šlovei, tad ar nėra mano tiesioginė pareiga mesti viską... ir skubėti ten, kur aš galiu būti naudingas savo menui, savo kraštui?“ Argi mes galime skeptiškai žiūrėti Į rimtą muziką, kai autoriai įliedavo į ją „visą širdies kraują?" Taigi, muzika ne tik pade da surasti draugų, bet ir pati tampa geru, ištikimu, nuo širdžiu draugu. Visa širdimi pritariu abonementu platini mui studentų tarpe. Tikiu, kad klasikinė muzika turės drau gų ir taps draugu net abejin giems Jai. Juk tokios muzikos reikalauja aukšta žmogaus erudicija ir estetika. V. CEPULYTĖ I k. studentė
1966 m. spalio mėn. 26 d.
Darbas su knyga tuo pačiu metu skaitydavo ke lias skirtingas knygas, jaus damas tame savotišką poilsį. P. Lafargas rašė: „Marksas mokėjo skaityti visomis Eu ropos kalbomis, o trimis — vokiečių, prancūzų ir anglų — rašė taip, jog tų kalbų žinovai stebėdavosi; jis mėgo kartoti posakį „Svetima kalba yra ginklas gyvenimo kovo je". Svetimų kalbų žinojimas jam padėjo plačiai naudotis didžiuliais knygų turtais. Vladimirui Leninui knyga buvo tų dienų gyvenimas, jis niekad nesiskirdavo su ja. „Skaityti aplamai" — maža naudos. Visų pirma mums bū tina išmokti skaityti, rašyti ir perskaitytą suprasti", — pa brėždavo Leninas. Jis labai vertino savarankiško darbo įgūdžius. Leninas nurodė, kad domėjimasis studijuojamu da lyku padeda įveikti mokslinio pažinimo sunkumus, įgalina suprasti net tai, kas iš pradžių atrodo labai painu, sunkiai suvokiama. „Mums nereikia kalimo, — sakė Leninas, — bet mums reikia išlavinti ir patobulinti kiekvieno besimo kančio atmintį pagrindinių faktų žinojimu". Leninas buvo tobulai įval dęs įsisavinimo metodiką. Iš rašai, konspektai, pagrindinių autoriaus minčių pabraukimai, jų sugretinimas, net trumpini mo būdas — visa tai pamo komas pavyzdys, kaip reikia dirbti su knyga. Leninas puikiai žinojo ir mėgo grožinę literatūrą. Jo knygose ir straipsniuose pa naudota apie 200 rusų ir Va '
karų Europos rašytojų kūri nių. Leninas beveik pusę savo gyvenimo praleido bibliote kose. Peterburge jis kasdien lankė viešąją biblioteką, Lon done — Britų muziejų, Pran cūzijoj — nacionalinę biblio teką ir kt. Rašydamas savo knygą „Kapitalizmo išsivys tymas Rusijoje“, jis naudojosi 583 knygomis, o veikalui „Im perializmas kaip aukščiausio ji kapitalizmo stadija" jis pa
naudojo 603 knygas ir 97 pa vadinimų žurnalus rusų ir už sienio kalbomis. Be bibliote kų katalogų jis net nebūtų žinojęs apie daugelio šių kny gų buvimą. Knyga dosniai atsilygina sa vo draugams, ji padeda įsi savinti tuos mokslo ir kultū ros lobius, kuriuos sukūrė žmonija. Mokėjimas dirbti su knyga, mokėjimas produkty viai skaityti, domėtis studi juojamu dalyku, aistringas noras jį suprasti yra būtina ir svarbi sėkmingo žinių įsi savinimo sąlyga. G. KUBIKYTE IOOOOOOOOOOOOOOOOOOC
Didžiųjų žmonių mintys j •i' Be knygos nėra mokslo, be mokslo nėra komunizmo. V. LENINAS Ą- Mylėkite knygą — mokslo šaltinį, tiktai moks las yra išganingas, tiktai jis gali padaryti mus dvasiškai stipriais, sąži ningais, protingais žmonė mis, kurie sugeba nuošir džiai mylėti žmcgų, gerb ti Jo darbą ir nuoširdžiai gėrėtis puikiais jo nuola tinio darbo vaisiais. M. GORKIS žmogus veikia aki mirką ir tik vieną dieną, knygos veikia visapusiškai ir visur. A. PUŠKINAS •J* Nieko nėra vertin giau, kaip kasdien bend rauti su geriausiais pro tais. L. TOSTOJUS •į* Visa, kas manyje yra gera, aš gavau iš knygų, M. GORKIS 4* Mūsų šalių platybes išmatuokite, perskaitykite knygas apie šaunius dar bus. M. LOMONOSOVAS Knygos man yra ge resnės už karališkąjį sos tą. v. Šekspyras
4* Pasakyk man, kokias knygas tu skaitai, ir aš pasakysiu, kas esi. N. PIROGOVAS 4* Pasaulyje yra daug gerų knygų, tačiau šios knygos geros tik tiems žmonėms, kurie moka jas skaityti. D. PISAREVAS
4* Gerų knygų skaity mas yra tas pat, kas pašnekesys su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pašnekesys, kuriame jie atskleidžia mums savo ge riausias mintis. DEKARTAS •J. Knyga — tai dvasinis vienos kartos palikimas ki tai, mirštančiojo senelio patarimas pradedančiam gyventi jaunuoliui, įsaky mas, perduodamas sargy binio, vykstančio ilsėtis, sargybiniui, užimančiam jo vietą. Visos1* žmonijos gyveni mas nuosekliai susiklostė knygoje: giminės, žmo nės, valstybės išnykdavo, o knyga pasilikdavo. Ji augo kartu... A. GERCENAS
*J* Aš myliu knygas ir negaliu kalbėti apie kny gas kitaip, kaip tik su gi liausiu susijaudinimu, su džiaugsmingu entuziazmu. Už visa, kas manyje yra gera, turiu būti dėkingas knygoms. M. GORKIS Knyga augančiai kar tai reikalinga nemažiau kaip mokykla. N. KRUPSKAJA 4* Gabenk knygas į sa vo namus, nes jų jėga laimina vaikus ir vaikų vaikus. J. GĖTE •S» Knyga yra mūsų lai kų gyvenimas. V. BIELINSKIS •J* Geriau mažiau per skaityti knygų, bet dau giau pagalvoti apie jų tu rinį, apie žmonių, pavaiz duotų šiose knygose, cha rakterius, pasistengti sa varankiškai įvertinti kny gą — ar ji gera, kuo ge ra, užsirašyti apie ją savo užrašų knygelėje. M. KALININAS 4* Visų pirma mums būtina išmokti skaityti, rašyti ir perskaitytą su prasti. V. LENINAS 4* Aš įgavau įprotį da ryti ištraukas iš visų ma no perskaitytų knygų, pridėdamas prie Jų savo pastabas. K. MARKSAS 4* Nieko savaime be pastangų ir valios, be au kų ir darbo nepasidaro. A. GERCENAS 4* Reikia siekti, kad kiekvienas matytų ir žino tų daugiau, negu matė ir žinojo jo senelis ir tėvas. a. Čechovas •I* Kaip reikiant per skaityti veikalą... visiškai ne menkniekis — tam rei kia ilgai Jį studijuoti. N. GOGOLIS 4* Skaitymas — tai ge riausias mokymasis. Sekti didžio žmogaus mintis — yra pats įdo miausias mokslas. A. PUŠKINAS 4* Skaitymas ir rašymas atveria žmogui naują pa saulį — ypatingai mūsų laikais, esant šiandieni niams proto pasiekimams. Bendravimas su knygo mis paruošia bendravimui su žmonėmis. Ir viena, ir antra lygiai yra reikalin ga. N. KARAMZINAS
>6 m. spalio mėn. 26 d.
Konferencijos išvakarėse [vairiais aspektais, t. y. gyni mas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, baudžiamosios ir darbo teisės priemonėmis. Kartu su dieninio sky riaus studentais pranešimus skaitys ir VI k. studentai-neakivaizdininkai A. Katkus ir S. Valaitis. Iš 8 pranešimų, pateiktų konferencijai, keturi yra III k. studentų, tuo tarpu, kai IV kursas pateikė tik vieną. Vi siškai nedalyvauja V ir II kursų studentai, nors pasta rasis studentų skaičiumi yra fakultete gausiausias, be to, studijuoja disciplinas, susiju sias su konferencijos tema. Jau treti metai, kai mūsų Fakulteto komjaunimo organi mltetas pasirenka konfe- zacijoje, grupėse nepropaguo icijai kompleksinę temą. jamas mokslinis darbas, ma nagrinėja- žai dėmesio studentų moksli lis metais bus i socialistinės nuosavybės nei veiklai skiria Valstybės priemonės teisės, Valstybės ir teisės teo sinės gynimo
rijos Ir istorijos katedros. Fa kulteto dėstytojai, dirbdami mokslini darbą, beveik visiš kai nesudomina tuo studen tų. Moksliniai būreliai dau giau padarytų, Jeigu laikytųsi darbo planų, primtų mokslo metų pradžioje. Butų gerai, kad dėstytojai savo darbo pla nuose numatytų studentų Įtraukimą į mokslinę veiklą, padėtų žengti pirmuosius žingsnius moksliniame darbe.
rokieklų nustatymo 2,4 — dioksibenzoine rūgštimi meto dą. Ištirtos optimalios reakci jos sąlygos. Reakcijos Jautru mas 0,25 gama/mol. Tiriant reakcijos specifiškumą, paste bėta, kad nikeliavimo elektro lito komponentai geležies nu statymui minėtu metodu ne trukdo. Pasiūlytas metodas įdiegtas Į gamybą. Jis yra pranašes nis už naudojamus gamyklų laboratorijose metodus tuo, kad nereikalauja geležies at skyrimo ir tuo pačiu analizės laikas sutrumpėja 8—10 kar tų. Radlochemijos laboratorijo je S. Poškutė tyrė radioakty vių izotopų poveikį Organi nės chemijos katedroje susin tetintų vaistų biologiniam aktyvumui. Pastebėti tam tik ri dėsningumai. Naudojant ra dioaktyvius izotopus, Ištirta įvairių faktorių įtaka. Norėdama užmegzti glau desnius ryšius su kitomis TSRS aukštosiomis mokyklo mis. Chemijos fakulteto SMD išsiuntė 22 aukštosioms mo kykloms laiškus, kuriuose pasakoja apie savo darbą ir sprendžiamas mokslines prob lemas. Išsiųsto laiško tekstas gatalpintas fakulteto SMD iuletenyje, kuris leidžiamas V. Paleckytė su G. Strecky- konferencijos proga. Laukia sukūrė naują geležies mlk- me įdomių atsakymų. ---------------------------------------- ,-------------
Principingiau fakulteto parti nė organizacija turėtų kontro liuoti, kaip dirba dėstytojai su studentais. Nežiūrint šių trūkumų, fa kultete vis tik atsiranda mėgstančių mokslinio darbo romantiką, besidominčių tei sinėmis problemomis stu dentų. Tai P. Pačiukevičius, P, Grebliauskas, A. Vaišvila ir kiti. A. VAŠKELIS
Ch F studentai - institute Šiemet dalis mūsų studen tų, SMD narių, atlieka prakti ką MA Chemijos Ir cheminės technologijos institute. Daugiasluoksnių metalų ke-
HEMIKAI JAU PASIRUOŠĖ kių metų konferencijoje bus [iškaityti 35 pranešimai. Be [ plenarinių pranešimų, ki| pranešimai bus perskaityt Icijose. Analizinėje sekcljoI — 10, organinėje — 8. fi zinėje — 13. ■Plenariniame posėdyje pra simus skaito studentai, IiIi dirbę SMD eilėse ir gerai Isirodę praėjusioje konfelicijoje. Tai Steponavičius, Irasimavičius, Paleckytė, reckytė ir Poškutė. Į Steponavičius tęsė pra lįstoje SMD konferencijoje laitytą darbą. Buvo toliau fiaml vinilketonų sintezės Lodai ir vinilketonų prlslIngimo reakcijos su įvairiauI klasių junginiais. Darbas Iri didelę teorinę reikšmę. Ii Gerasimavičius savo dar| nevandeninių tirpalų elektlihemijos srityje pradėjo Itvirto kurso pradžioje. Si litis yra nauja ir darbas pafvml specifiniais sunkumais, [ivo tiriama sistemos allumi” [o bromido-dietilo eterlo lektrolitinės savybės. Ištirtos Lygos ir faktoriai, nuleliantys aliuminio nusodinlą. Darbas turi didelę ne tik orinę, bet ir praktinę reikšę, nes elektrolitinis aliumi ni nusodinimas mažai ištir
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Č. GERASIMAVIČIUS ir A. KARPAVIČIUS tiria aliuminio elektrolitini nusodinimą. SMD nariai Įsipareigojo Še fuoti mokyklų chemijos būre lius ir padėti, ruošiant che mikų olimpiadą vidurinių mokyklų moksleiviams. J. PETRAITIS
raminių dangų sektoriuje, ku riam vadovauja chemijos m. kandidatas A. Bodnevas, su tikome dvi elektrochemikes: V. Janušauskaitę Ir A. Niunkaitę. Vanda papasakojo: — Dabartiniu metu pradė tos naudoti dvisluoksnės ni kelio dangos. Mano darbo tikslas — ištirti, kiek sieros įeina į dangą, naudojant įvai rias medžiagas su skirtingu sieros kiekiu. — Kad danga būtų bliz ganti, reikia dėti tam tikrų priedų, vadinamų blizgoda riais. Blizgančio nikeliavimo elektrolitai su organiniais blizgodariais taikomi Šiaulių „Vairo", Zaporožės automobi lių, Rygos VEE ir kituose fab rikuose. Šių blizgodarių tyri mas padės pramonei gauti patvaresnes ir gražesnes dan gas. Todėl ir aš su savo .va dove, chemijos m. kand. D. Mockute ieškau įvairių orga ninių medžiagų analizės meto dų, — įsiterpė i mūsų pokal bį V k. studentė G, Eimontaitė. Elektrolitinių lydinių sekto riuje dirba VI k. studentė E. Ivaškevič. Ten pat dirba ir penktakursė D. Norkūnaitė. Ji tiria vario dangų gavimą cheminės redukcijos keliu. Laboratorijoje, kur ieško ma naujų, efektyvių blizgoda rių nikelio dangoms. dirba diplomantė A. Vainauskaitė ir trys penktakursės V. Skominaitė, V. Jesinskaltė ir R. Krištaponytė. Merginos ma tuoja benzolsulfamido Ir 1,4 — butindiolo katodinį poten cialą, dangų blizgesį ir kietu mą. Iš tų duomenų bandoma paaiškinti blizgodarių veikimo mechanizmą. J. AUTAITE, B. BULOTAITE
Tmnmiisicectf . Feodalinės Lietuvos istorijoje XVI amžius pasižymėjo ūkiniu ir kultūriniu pakilimu, kas sudarė sąlygas Rene sanso pažiūroms plisti. Privilegijuotam bajorų luomui ir miestiečiams jų ūkinėje ir ideologinėje kovoje pasidarė reikaljngas mosklas. Jo reikalingumą skatino ir feodali nės Lietuvos valstybės politinis vidaus gyvenimas. Todėl bajorai negalėjo tenkintis parapinėmis mokyk lomis, kuriose buvo mokoma tik skaityti ir rašyti — jiems reikėjo gimnazijų tipo mokyklų, kuriose būtų ei nami humanitariniai dalykai ir gamtos mokslai. Didikai savo sūnums samdydavo namų mokytojus arba leisdavo į užsienio universitetus. Pirmieji aukštesnio tipo mokyk las Lietuvoje, visų pirma Vilniuje, ėmė steigti reforma tai, tarp kurių pasižymėjo Abraomas Kulvietis. Jo mo kykla, veikusi 1539—1542 m., turėjo 60 mokinių. Vil niaus vyskupas kreipėsi į didįjį kunigaikštį, prašydamas persekioti reformacijos vadovus ir jų mokyklą uždaryti. Reformatų mokykla buvo uždaryta, o jos mokytojai buvo priversti emigruoti į Karaliaučių. Nepaisant reformacijos persekiojimo, ji nesulaikomai plito. Ją rėmė daugumas didikų, aukštųjų valstybės pa reigūnų, suinteresuotų skleisti religiją liaudies tarpe. Reformatų ketinimai įsteigti universitetą susidurdavo su bažnytinės ir valstybinės valdžios pasipriešinimu. Pa galiau 1570 m. didžiojo kunigaikščio leidimu Vilniuje įsteigiama kolegija ir atiduodama į jėzuitų rankas. 1579 m. kolegija perkeliama į universitetą ir pavadina ma: „Academia et universitas Vilnensis". Svarbiausias šios aukštosios mokyklos tikslas buvo kova prieš refor maciją. Vilniaus universitetas, paprastai vadintas akademija, savo veiklos pradžioje turėjo du fakultetus: Filosofijos ir Teologijos. Teisių fakultetas buvo įsteigtas tik 1641 m., o Medicinos — po jėzuitų ordino panaikinimo (1773). Į Filosofijos fakultetą studentai buvo priimami baigę kolegiją. Jame buvo išeinami visi to meto huma nitariniai ir gamtos mokslai. Į Teologijos fakultetą buvo priimami baigusieji Filosofijos fakultetą, laikantis iš vi duramžių paveldėtos tradicijos, kad filosofija turi būti teologijos tarnaitė. Į Teologijos fakultetą stodavo tie absolventai, kurie rengėsi būti katalikų dvasininkais. Ta čiau tokių procentas buvo visai nedidelis. Tai paaiškina ma tuo, kad bajorai tenkinosi pasaulietišku mokslu ir, antra, kad Filosofijos fakultete galėjo studijuoti kitų krikščionių religijų (pravoslavų ir protestantų) vyrai, o stojant į Teologijos fakultetą, reikėtų jiems keisti religi ją—2—
UR GIMSTA MOKSLININKAS [Studentų mokslinė draugija [ilniaus Valstybiniame V. [apsuko v. universitete 1967 [etų pabaigoje minės savo 20 [etų veiklos jubiliejų., Nelaig buvo tų pirmųjų „kūnu Į dvasia" mokslui atsidavusių [nnuolių, o ir jų moksliniai arbai buvo nedrąsūs, prane-
•s* Kas keturioliktas že mės žmogus dabar gyvena Tarybų Sąjungoje. j Iš kiekvienų keturių [tarybinių žmonių trys gi lmė po Didžiosios Spalio [socialistinės revoliucijos. I G0 mln. tarybinių [žmonių gimė po 1945 me tų. į Dabar Tarybų SąjunĮqa kur kas jaunesnė gy[ventojų sudėtimi,-* negu, [pavyzdžiui, Anglija ir ki[tos šalys. •J* Paskutiniųjų surašyjmų duomenimis, tūkstanDčiui gyventojų tenka šej šiolikmečių: f *!• Anglijoje — 251 žmo gus; |) TSRS — 304 žmonės. ■$-> Kiek vidutiniškai gy|{ vendavo žmogus ikirevoliucinėje Rusijoje? 32 me tus. ' Koks amžiaus vidur kis Tarybų Sąjungoje? 70 J metų! L.* Iš kiekvieno tūkstan čio dabar Tarybų Sąiunjąoje gimusių XXI amžiuje įgyvens 900 žmonių, o į Spalio revoliucijos šimtą sias metines iš tūkstančio švęs 800 žmcnių. Dešimtąlą Jaunystės j ša'ies gyventojų dali — 23 milijonus žmonių — 1 veržlu būrĮ. politinę orgajnizaciją sujungė k-vingas ;narti|os pagalbininkas — Lenino komjaunimas.
Šimai būdavo daugiau referatų daktarinę disertaciją ekonopobūdžio. mistė S. Ginaitė ir daugelis, Bėgo laikas. Daugėjo mūsų daugelis kitų. Universiteto laboratorijose A Beveik kiekvienas Gamtos įvairių įrengimų ir aparatų, (fakulteto studentas pažįsta bibliotekose augo knygų skai-' biologą V. Rančelį. Studijuočius, kilo dėstytojų, mūsų damas jis beveik neišsiskyrė mokslinių vadovų, kvalifikaci iš kitų, tiktai, gal būt, šiek ja... Studentų moksliniai dar tiek stropesnis už eilinį stu bai tapo daug rimtesniais, kai dentą, truputėlį ilgiau išsėdė kurie iš jų buvo spausdinami davo prie knygų, šiek tiek visasąjunginiuose ir respub didesnį potraukį jautė labo pat likos moksliniuose leidiniuose. ratorijai, kurioje nuo Studentų mokslinei draugijai pirmųjų dienų Universitete dabartiniu metu priklauso be ėmė lankytis ne kaip svečias, veik kiekvienas ketvirtas Uni o kaip tikrai mokslo žinių iš versiteto studentas. Kas ket- troškęs jaunuoįjs. Į Universitetą V. Rančelis viitas jaunuolis stengiasi ką nors duoti mokslui. SMD tei įstojo 1955 metais. Neišdildo pirmosios sėtai vadinama „mokslininkų mą įspūdį paliko kalve". Pagrindinis šios drau paskaitos, kurias skaitė profe gijos tikslas — mokyti ir pra soriai P. Snarskis, J. Dagys, tinti žmones savarankiškai docentas P. Bluzmanas ir kiti. dirbti ir mąstyti, ieškoti kelių Fakultete kabojo įvairiausi į naujus otiginalius atradi skelbimai, kviečiantys spor tuoti, dainuoti, šokti... Gi V. mus. Kiek toks savarankiškas Rančelį patraukė gana kuk darbas duoda konkrečios nau lus skelbimukas, kviečiantis į dos visuomenei, mokslui, ga augalų fiziologų būrelio susi li paliudyti akivaizdūs faktai: rinkimą. Vilniaus universiteto rekto Beveik visuomet būna taip, rius, piof. dr. J. Kubilius savo kad tiems studentams, kurie mokslinę veiklą irgi pradėjęs su ypatingu užsidegimu grie savarankišku darbu dar audi biasi kokio nors darbo, visuo torijos suole, dabar savo met būna užkraunamos dar ir moksliniais darbais yra žino įvairios visuomeninės parei mas visame matematikos gos. To išvengti nepavyko ir mokslų pasaulyje. O var Rančeliui. Jau pirmame kurse tydami ankstesnių metų SMD jis buvo išrinktas augalų fi mokslinių konferencijų prog ziologijos būrelio pirmininku, ramas, sutinkame pavardes o neužilgo — fakulteto SMD mūsų mokslinių vadovų, kurie tarybos pirmininku. Visuomeninės pareigos ne anksčiau būdami studentais, aktyviai ir atsidėję dirbo sutrukdė V. Rančeliui toliau mokslinį darbą. Tai fizikas tęsti pamėgtą mokslinį darbą, vyr. dėst. E. Garška, ekono kuriam vadovavo biologijos mistas vyr dėst. J. Mackevi mokslų daktaras P. Bluzmanas. čius, filologijos m. kand. A. Neužilgo pasirodė ir darbo Girdenis, gamtininkai V. Ran- rezultatai. V. Rančelis kasmet čelis, R. Žiliukas, teisės m. dalyvavo Universiteto SMD konferencijose. kand. P. Kūris, beruošianti mokslinėse
„Tiamino įtaka grikių augi mui, derliui ir jo kokybei", „Augalų priešsėjinio vitaminizavimo būdai“ — tai jo moks linių pranešimų temos pasku tiniais studijų metais. Nepastebimai prabėgo penkeri studijų metai. Atėjo lai kas rašyti diplominį darbą. Tas darbas, galima sakyti, buvo rašomas ištisus penke rius metus: medžiaga buvo kaupiama jau nuo pirmojo kurso, o studijų metais susu muota į išsamius pranešimus. V. Rančelio diplominio dar bo „Vitaminų įtaka grikiams, lubinams ir linams" teiginiai konstatavo neabejotiną tia mino reikšmę žiedlapių skai čiaus ir derliaus didėjimui. 1960 metais V. Rančelis baigė Universitetą ir buvo pasiųstas toliau mokytis į Maskvą. Būdamas aspirantū roje, jis gilinasi į genetikos problemas, gerai apvaldė genetinių tyrimų metodiką./Siuh metu jis dirba Genetikos ka-j tedroje, atlieka įvairius moks linius bandymus, vadovauja; studentų moksliniams dar- Į bams, yra fakulteto SMD mokslinis vadovas. Spalio 11 diena. Tą dieną V. Rančelis gynė disertaciją tema „Kai kurių cheminių junginių genetinės ir fiziolo ginės įtakos augalams tyri mai." Šios originalios diserta cijos duomenys sudomino ne tiktai mūsų respublikos ge netikus. Su V. Rančelio su kaupta medžiaga šiuo metu galima susipažinti Visasąjun giniuose genetiniuose leidi niuose. Ir, tikriausiai, dauge lis nė nesuvokia, kad šis di delis mokslinis darbas prasi dėjo paprasčiausiame audito rijos suole. SMD taryba
Jėzuitai, kovodami su kitatikiais, turėjo remtis inte lektualiniu pranašumu ir rūpintis akademijos mokslo ly giu, todėl jie profesorius į Vilnių kvietė iš įvairių Eu ropos kraštų, tarp jų buvo čekų, italų, anglų, vokiečių, portugalų. Vilniaus akademija mokslo lygiu nebuvo žemesnė už kitų šalių universitetus. Ji pradėjo smukti nuo XVII amžiaus vidurio, kada, reformacijai išėjus nu galėtoja, intelektualinis lenktyniavimas buvo pakeistas smurtu prieš kitatikius. Dėl objektyviai susidėjusių sąlygų Vilniaus akademi ja prisidėjo prie lietuvių raštijos ugdymo ir lietuvių tautos praeities aiškinimo. Lietuvių kalba jėzuitams pu vo reikalinga savo mokymo propagandai už akademijos sienų, todėl šios kalbos mokomasi ir ja spausdinamos knygos. Žymiausi akademijos leidiniai lietuvių kalba — M. Daukšos Postilė ir K. Sirvydo Trijų kalbų (lotynų, lenkų, lietuvių) žodynas. Akademija turėjo paruošusi ir kelias lietuvių kalbos gramatikas. • Akademijos profesoriaus A. Kojalavičiaus lotyniškai parašyta Lietuvos istorija ilgą laiką buvo pa grindinis Lietuvos istorijos veikalas, kuriuo plačiai bu vo naudojamasi Europoje. Nors akademijoje ypač uoliai buvo ginama teologija, tačiau net jos smukimo laikotar piu atsirasdavo žmonių, priartėjančių prie materialistinio galvojimo. Akademijos auklėtinis Kazimieras Leščinskis parašė traktatą apie dievo nebuvimą, už ką buvo apkal tintas ateizmu ir 1689 m. nužudytas. Kitas akademijos auklėtinis Meletijus Smotrickis sto jo prieš jėzuitus, aktyviai gynė pravoslavus, parašė ir išleido Lietuvoje pirmąją slavų kalbų gramatiką (1619), kuri du kartus buvo perspausdinta Maskvoje, po to Moldavijoje ir kuria rėmėsi M. Lomonosovas. 1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną, visos jų mokyklos ir turtai atiteko valstybei. Buvo sudaryta valstybinė švietimo komisija, pavadinta Edukacine komisija, kuriai pavestas mokyklų tvarkymas ir buvusių jėzuitų turtų administravimas. Edukacinė komisija reformavo dėsty mą. Vilniaus akademijoje pirmiausia įvedamas anatomi jos ir chirurgijos dėstymas. Šie mokslai ir sudarė pagrin dą vėliau organizuotam Medicinos fakultetui, be to, bu vo įvestas tiksliųjų ir gamtos mokslų dėstymas.
Vilniaus akademija 1781 m. buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla, kurios priežiūrai buvo pavestos kitos Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės mokyklos. Vyriausiojoje mokykloje buvo sudaryti du fakultetai, tuomet vadinami kolegijomis: Fi zinių mokslų kolegija, kurioje buvo dėstomi gamtos ir matematikos mokslai, ir Moralinių mokslų kolegija, ku rioje buvo dėstomi humanitariniai mokslai.
PUNTEŽIS
FOTOREPORTAŽAS
ROŽIŲ
Primorsko Tarptautinė jaunimo stovykla — antroji mūsų turistinės kelionės po Bulgariją dalis. Stovykla išsidėsčiusi labai gražioje vietoje tarp kalnų prie Juo dosios jūros.
Kiekviena žemė turi savo pradžią, savo atra dėjus ir savas legendas. Mūsų šalis turtinga savais kolumbais ir legendomis. Kasdien mes kuriame naujas arba tęsiame pra dėtas tėvų. Bet gražiausia iš visų legendų — Didysis Spalis. Nesibaigjanti, kas dien gyvesnė, kūrybinga ir vis platėjanti virš žemės skrieja revoliucija — mū sų revoliucija, mūsų da bartis ir ateitis. „Šlovė Didžiajam Spa liui, pradėjusiam naują erą žmonijos istorijoje — kapitalizmo žlugimo ir ko munizmo įtvirtinimo erą!“ — sakoma neseniai pa skelbtuose TSKP CK šū kiuose Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 49-osioms metinėms. 49-ą kartą šalis švenčia savo gimimo dieną, naujo pasaulio pradžią. Nepa mirškime tų, kurie atrado šį teisybės, draugystės, brolybės, taikos ir darbo pasaulį. Gyvu ir mirusių. Žinomų ir nežinomų, šio mis prieššventinėmis die nomis pagalvokime, ar jau viską padarėme, kad neiš blėstų jų atminimas. Ar visus Universiteto komu nistinės istorijos puslapius
žinome? Suraskime neži nomus, tegu prabyla mūsų didvyriška praeitis. Jei ir ne muziejuose, tai bent „Tarybinio studento “pus lapiuose. Tai būtų nors ir kukli, bet gana graži mū sų dovana Didžiajam Spa liui, jo 50-mečiui. JJaug gerų, nepamirš tamų vakarų buvo suorga nizuota praėjusiais mokslo metais, žinoma, neapsieita ir be nesklandumų (dir bant tai neišvengiama) — Kultūros klubas nevisada sulaukdavo reikiamos pa galbos iš Estetinio lavini mo katedros. O ką žada likę šių metų mėnesiai? Apie tai kalbėjomės su es tetinio lavinimo katedros vedėju LTSR n. a. P. Sližiu ir VVU Kultūros klubo ve dėju J. Srėbaliu. Atrodo, mūsų laukia derlingas ruduo. Spręski me patys: Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 49-ųjų
metinių minėjimas. VVU estradinio orkestro kon certas; B. Sruogos dramos „Bai sioji naktis“ premjera. At lieka teatrinės studijos III k. studentai; Apie meninį skaitymą žada papasakoti filologijos m. kandidatė P. Česnule vičiūtė; A. Morkūno studentiško vodevilio „Paryžiau, Pary žiau“ premjera. Atlieka teatrinės studijos II k. studentai; Elgesio kultūra — apie tai pasidalins mintimis vyr. dėstytoja K. Rickevičiūtė. Visa tai girdesime ir matysime lapkričio mėne sį. 0 kuo pradžiugins gruodis? Meninės agitbrigados „Faktas“ premjera „Su stok, akimirka“; Konservatorijos pianis tų koncertas; J. Ignatavičiaus studen tiška pjesė „Draugystė“. Ją ruošia Teatrinės studi jos II k. studentai. Ir dar. Visko nesuminė si. Palinkėkime Estetinio lavi nimo katedrai, naujajam Kultūros klubui gero vė jo. Ir toliau taip!
lUiiiiiiimiininniininmniiiiiiiuiiiiiiiiiiniiiiiiinimiiiinniiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiimiimnniiiiiniifiinininifnnmiHH
J ll
ANT PILIAKALNIO Susitvarkę, tuoj patraukėme pasižvalgyti Į Juodosios f jūrs pakrantę, ku** nio metu buvo pilna jaunimo iš s VDR, Bulgarijos ir TSRS. Vakare žiūrėjome filmą apie Šopeną, šokome.
Štai Ir šeštadienis.. . Mūsų grupelėje penki žmo nės. Iki septynioliktos valan dos turime pasiekti Daniliškių piliakalni, ten apsistoti nak vynei ir laukti kitos grupės. Mandagūs vairuotojai grei tai pristatė mus 1 Rykantus. Na. o toliau reikia duoti va lią kojoms. Slenka pro šalį mėlynos ežerų akys, aukso rūbais pasipuošę miškai. Ke lią jau seniai pakeitė išarti dirvonai, pasirodė ir vėl iš-
PUNIOS
Į Kiekvieną vakarą, pritariant estradiniam mums dainuodavo Biso.
orkestrui,
Pagaliau atėjo ilgai lauk toji diena, kai mes, Universi teto turistai, patraukėme į gražiausią Lietuvos mišką — Punios šilą. Didelei grupei (40 žm.) sunku buvo autosto-
I V:
Pakeliui prie aukščiausio sios Lietuvos eglės.
VISU LITERATŲ DĖMESIUI! Literatų būrelis ruošiasi leisti naują almanacho ..Nuo širdumas" numerį. Prašytume pristatyti savo kūrybą iki lapkričio 10 d. į Lietuvių li teratūros katedrą. Laukiame publicistikos, apybraižų, satyros. jumoro, kritikos, apsakymų, poemų ir eilėraščių.
FOTOKONKURSUI „MUSŲ UNIVERSITETAS“ LDAALR, Komjaunime ko mitetas, Studentų profkomitetas ir ,,Tarybinio studento“ redakcija buvo paskelbę feto mėgėiu konkursą tema „MuS’» UNIVERSITETAS“. De’a, iki šHI g~uta maža nuotraukų. Konkurso terminas pratę siamas iki Naulųjų Metų. Ge riausi fotomėgėjų darbai bus spausdinami „Tarybiniame studente“ ir premijuojami. I PREMIJA — 15 RUBLIŲ, DVI II PREMIJOS — PO 10 RUPLIU, TRYS III PREMIJOS — PO 5 RUPLIUS. Fet-konkurse gali dalyvauti visi Universiteto studentai — fot-* mėgėjai Nuotraukų te matika gali būti įvairi: įžymus Universiteto mokslininkai, mokslo pirmūnai, studentai
užsiėmimų, moks’inio-tiriamojo darbo, sportinių varžy bų, turistinių išvykų, gamy binės praktikos metu. Konkursui pasibaigus, bus suorganizuota foto mėgėjų darbų rar^da. Pateikiamų konkursui nuo traukų’ forma'as turi būti ne mažesnis, kaip 13x18 cm. Nuotraukas (00 du egzemplio rius' kartu su negatyvais, nu rodant pavadinimą, savo pa vardę, var^a, faku’tetą. ir s~er»alybę. siųsti adresu: VILNIMS UNIV*-RSITFTO 3, ..TARYBINIO STUDENTO“ RE DAKCIJA. Fotokonkursui. PASTABA: Prie LDAALR ko miteto vek'a foto sekcija, yra foto laboratorija. Užsiė mimai vyksta kiekvieną tre čiadienį 20.00 vai.
nyko kažkur šone likę Trakų pilies bokštai. Štai ir pasku tinis saulės spindulys pasi slėpė medžių lapijoje. Pagaliau kažkur tolumoje, tapytum fantastiškos būtybės kupra. Išryškėja piliakalnio kontūrai. Pavargome mes. tačiau no ras kuo greičiau sužinoti, koks likimas Ištiko kitą grupę, sparčiai užvedė mus į kal ną. Tuščia. . . Nieko nėra.. , Staiga Kęstučio II geros akys pastebėjo tolumoje mirksintį žiburėlį. Kęstutis I įjungė sireną — pirmyn. Ką? Nejaugil? Kęstutis III pašoko nuo žemės. Nejaugi jie? Pa galiau susitikimas, taip seniai Gėrėjomės ir Trakų grožy trokštas. pagaliau draugai, bėmis. nematyti nuo pat ryto, paga liau laužas, palapinė, garuo TURISTŲ RUDUO jantys kibirai — visa tai, ką Pasipuošė auksu klevai. Ištisą savaitę puoselėja turis Jais pasekė beržai. Dabar jau to širdis. . . ir ąžuolas pasidavė metų ga K. KILKUS liai. Nors, kiek teko matyti, jaunesnieji ąžuolai ir žiemą nepaberia lapų. Besikalą nauji pumpurai nustumia juos pavasarį, ir jie pabyra drėgną minkštą veją. Merginos ir vaikinai iš pais nuvykti į susitikimo vie tą. Teko išsibarstyti grupe Universiteto keliavo visą ruMaršrutai tokie ___ pat lėmis. Po daugybės nuotykių denį. visos grupės susirinko Punios Įvairūs, kaip ir žmonės. Dau traukė šile, Padeglės vienkiemyje. guma turistų šiemet Ilgai vakare skambėjo „Lapa Dzūkijos miškais, nuo Valki Druskininkų. tai, lapatai į kalniuką“ ir ninkų iki pat linksmų šokių ritmai. Pasi Tuose miškuose šiuo metu la stiprinę skania kava ir tradi bai daug grybautojų iš mūsų cine makaronų koše, pabiro miesto — užsimegzdavo pa me į miško glūdumą. Kiek žintys. Siu žygių metu pabuvojome viename žingsnyje mus žavė jo didingi šimtamečiai ąžuo Perlojoje — vienoje Iš Lietu nacionalinių vietelių. lai, aukšta liemenės eglės bei vos pušys. Štai ir Muravjovo li Buvome užkopę ant Merkinės nija, iškirsta sukilėliams gau piliakalnio, nuo kurio atsive dyti, suradome aukščiausią ria platus vietovaizdis Į Mer Lietuvos bei Pabaltijo eglę. Si kio ir Nemuno santaką ir Į miškų masyvus, miško galiūnė net 46 metrus didžiulius šauna į dangų. Užverti galvą pamėlusius rudenio rūke. Nemažiau įdomūs maršrutai ir tarp medžių matai aukštai iškilusią eglės viršūnę. Matė ėjo palei Nemuną ir Punios pakrantė me ir ąžuolų alėją, kuri drie šilą, Kauno jūros kiasi apie pusę kilometro pa mis. žygiai valtimis Merkiu, lei Nemuną. Gėriesi ir negali Dubingių ežerais, pėsčiųjų — atsigėrėti storais didingais po Trakų ežerėtąsias vietas. Greta gamtininkų šiemet a.žuolais, augančiais abipus kelio. Neveltui rusų rašytojas turistų tarpe jau galima su tikti Ir ekonomikos atstovus Minclovas laikė šią vietą gra A. Seškytę, L. Orlauskaitę. Z. žiausia Europoje. Stonytę, fizikus G. Paplaus V. GRINEVIČIUS ką. A. Kuktą ir kt. Tik medikai, matematikai snaudžia. Sunku mokytis? Be veik visuose fakultetuose yra STUDENTŲpenketais besimokančių ar NEAKIVAIZDININKŲ ŽINIAI! bent ne skolininkų aktyvių Norėtume studentams-ne- tt.ristų: chemikė V. Jasinskaiakivaizdininkams skirti pus tė. geografas T. Šidiškis, ma lapį. tematikė E. Vaitukaitytė ir kt. Tuos studentus, kurie ban Mes stengiamės daug suži do savo plunksną poezijoje noti. bet ar nepažindami taip >,^-ba prozoje, prašome savo artimų, visą amžių besikarto kūrybą atnešti Į redakcilą. jančių pavasario, rudens, žie REDKOLEGIJA mos, vasaros, medžių kalbos, rūko virš rugienų. pievų, kvepiančių medum — mes Dėl Vilniaus Valstybinio galėsime būti tikrais i-te'ekV. Kapsuko vardo univer tualais? L. ČAJAUSKAS siteto Gydytojų tobulini mosi fakulteto dekano, Fakultetinės terapijos ka tedros vedėjo, medicinos mokslų daktaro, docento Jono MISIŪROS Šiemet Istorijos ir filologiankstyvos mirties giliai l°s fakulteto studentai paruo liūdi ir nuoširdžiai už šė net 63 pranešimus. Kai jaučia velionio šeimą bei kurie būreliai padirbėjo itin artimuosius šauniai, štai lietuvių ka’b's MEDICINOS FAKULTETO būrelio nariai (vadovas vyr. FIZIOLOGIJOS IR PA dėst. A. Girdenis) perskaitvs TOLOGINĖS ANATOMIJOS 11, literatai (vadovas d~c. D KATEDROS BENDRA Sauka) — 12. n istorikai (va DARBIAI dovas d?c. Šidlauskas' — 14 mokslinių darbu. Konferenci ja vyks šešiomis sekcijomis. Mokslinių vadovų nuomone, Nuoširdž;ai užjaučiame šiemet išgirsime ga^a įdomių, Teisės fakulteto III k. stu turiningų ir problematiškų dentą Stasį STAŽĮ, jo mvlipranešimų. mam tėveliui tragiškai Fakulteto SMD taryba Hnki žuvus. sėkmės jauniesiems moks'iDRAUGF LIŪDINTYS ninkams ir kviečia studentus KURSO DRAUGAI bei dėstyt^ius oktvviai daly vauti konferencijoje.
ALMANACHO REDKOLEGIJA
Liaudies ūkio ekonomi kos katedros kolektyvas reiškia užuolautą katedros laborantui Rimantui VINCIONUI, jo brangiam tė veliui mirus.
Drauge su EF III k. pra monės ekonomikas studen tu Rimantu VINCIONU, jo tėveliui mirus, liūdi už jaučiantys GRUPĖS DRAUGAI
Traq;'ksi žuvusio Petro MACEIKOS klasės draugai nuoširdžiai užjaučia Jo brolį Vytautą, I kurso is toriką.
ŠILĄ
LINKIME SĖKMĖS!
Giliai užjaučiame Liau dies ūkio ekonnmk-s katedr-s laborantą Riman tą VINCIONA, Jo mylimam tėvo'iui mirus. PRAMONĖS FKONOMIKOS KATEDROS KOLEKTYVAS
ChF trečio kurs-> bio-hemikai reiškia gilią užuo'au*ą_ aruoės draugui Zigmui VILČINSKUI, mirus lo tėveliui.
Jonas MISIŪRA 1966 m. spalio 23 dieną staigiai mirė Universiteto Gydytojų tobulinimosi fa kulteto dekanas, Medicinos fakuteto Terapijos kacearos vedėjas, med-tcin-js mokslų daktaras, docentas Jonas Misiūra. Respublikos visuomenė ir medicinos mokslas pa čiame savo kūrybinės veiklos klestėjime neteko nuostabios sielos, plačių užmojų mokslo darbuoto jo, organizatoriaus, peda gogo. Jonas Misiūra gimė 1917 m. gruodžio 13 d. Lydos apskr., Varanavo valsčiuje, Dainavos kaime, gausioje mažažemio valstiečio šei moje. Vaikystėje patyrė skurdo ir vargo skonį, Let visomis jėgomis'veržėsi j mokslą. Būdamas nepa prastai darbštus ir gabus, J. Misiūra 1937 m. baigia Vilniaus lietuvių gimnazi ją ir įstoja į Vilniaus uni versiteto Medicinos fakul tetą. 1939 m. persikelia Į Kauno universitetą, kurį baigęs 1942 m. gauna gy dytojo diplomą. Jauną ir gabų gydytoją pastebi Me dicinos fakulteto vadovybė ir pakviečia į Universite tą. Iš pradžių J. Misiūra dirba laborantu, o vėliau skiriamas Bakteriologijos katedros asistentu. Oku pacijos metais dirba eili niu poliklinikos gydytoju, o, Tarybų valdžiai atkūrus Vilniaus universitetą, 19 14 m. vėl grįžta į Medicinos fakultetą. J. Misiūra uo liai studijuoja savo moky tojo prof. J. Kairiūkščio sukurtą naują preparaą — neobenzinolį, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. 1960 m. priima mas į TSKP eiles. J. Misiūra tapo plačiai žinomu, nepaprastai ligo nių mylimu gydytojumokslininku. 1952 m. ap gina medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1954 m. jam suteikiamas docen to mokslinis vardas. 1957 m. J. Misiūra skiriamas Fakultetinės terapijos ka tedros vedėju, palyginti greitai sutelkia gausų bendradarbių kolektyvą. Kruopšč ai tyrinėla lėtinių nespecifinių plaučių susir gimų gydymo prob'emą. Savo našaus mokslinio darbo rezultatus apibend rino daktaro disertacijoje, kurią sėkmingai apgynė 1965 m. J. Misiūra spau doje paskelbė anie 40 mokslinių straipsniu. 1965 m. pradžioje J. Misiūra iš renkamas Gydytojų tnbulimrn-'si fakulteto dekanu. Nežiūrint didžiulio darbo krūvio, J. Misiūra rado laiko visuomeninei veiklai: dalyvavo įvairiose gydyto jų mokslinėse draugijose, -rganizavo mokslines kon ferencijas konsultavo gydytoius-praktikus. vadovo vo studentu medikų garnyb'nei praktikai, mokė ir auklėjo busimuosius gydy to’us. Jo šviesus atminimas visu~met išliks gyvas J*) bendradarb’ų. draugų ir visų II pažinojusių’ų at mintyje. ltsr ankštojo ir SPFCIALIOJO V'D’'RlNl0 MOKSLO M'NISTERIJA LTSR SVR’KATAC APSAUGOS MINISTERIJA VILNIA'IS VAL^TVH’NIS V. KA°S’ii<n VARDO UNIVERSITETAS LTSR GYDYTOJU TERAPF’IT ' MOKSLINĖ DRAUGIJA
Redaktorius J. GIRDVAINIS doūūododūdooūūoo□oooooooo:
Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto q-vė. telefonas 2-58-84. Rinko Ir spaudė LKP CK spaustuvė
TIRAŽAS 2500 et?z. LV 14218 Užs. Nr. 607