vjsų
Salių prolftarai, vienykjt&si
tZr\l2VBIL>IS
sccioenc<xs
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
MaF doc. G. MISEVIČIUS: — Siekiant paskatinti stu dentus aktyviau ir giliau studijuoti visuomenės moks lus, fakultete buvo organi zuotos dvi konferencijos (TSKP istorijos ir mokslinio ateizmo klausimais). Be to, 65 fakulteto studen tai dalyvavo Universiteto viktorinoje „TSKP — 80, LKP — 65". Fakulteto partinis biuras bei ideologinė komisija savo posėdžiuose periodiškai svar sto studentų komunistinio auklėjimo klausimus, nagri nėja iškylančias problemas. ChF vyr. dėstytojas V. DAUJOTIS: — Aukštajai mokyklai ke liamas uždavinys rengti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir įdiegti jiems komunistinį idėjišku mą, tarybinį patriotizmą, in ternacionalizmą, aukštas mo ralines savybes. ’Šie uždavi niai, aišku, neatsiejami vie nas nuo kito. TSKP CK nuTęsinys. Pradžia Nr. 30.
■. UNIVERSITETAS:
1984 m. spalio 19 d., penktadienis
tarime „Dėl tolesnio partinio vadovavimo komjaunimui gerinimo ir jo vaidmens di dinimo komunistiškai auklė jant jaunimą" pabrėžiama, jog būtinas pastovus dėme sys. norint pasiekti, kad kiekvienas studentas išsiug dytų vidyrį poreikį giliai iš studijuoti marksistinę-lenininę teoriją, partijos politiką. 1F vyr. dėstytoja I. VALIKONYTĖ: — Sakoma, kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Todėl per ataskaitinį laikotarpį akade minė komisija didelį dėmesį skyrė pirmakursiams. Jų adaptacijos problemos, pa remtos komisijos atliktų ty rimų duomenimis, buvo ap tartos fakulteto komunistų susirinkime. Mes privalome būti reik lūs studentams, tačiau kartu turime rūpintis jų mokymo si, buities sąlygomis, lais valaikiu. Tai irgi partinės svarbos klausimas. Negalima užmiršti, kad be studijų pro blemų studentas turi daug asmeninio gyvenimo proble mų, kurios veikia ir jo pa-
RUDENS
TALKOS
XXX
AKIRATIS XXX
KELIONIŲ ĮSPŪDŽIAI
Kaina 2 kap.
— Reformos naujus vėjus pajusime ne tik dėl to, kad fakultete rengiami ir peda goginio profilio specialistai. Si reforma negali nepaliesti aukštosios mokyklos, nes visa liaudies švietimo siste ma yra plėtojama vieningai. BENDROJO LAVINIMO IR 1984 m. TSKP CK balandžio plenume drg. K. Černenka PROFESIN.Ų MOKYKLŲ pabrėžė, kad aukštosios mo REFORMOS POVEIKIS kyklos daro esminę įtaką SPECIALISTŲ RENGIMUI mūsų ekonominės, socialinės UNIVERSITETE ir dvasinės pažangos tem IF vyr. dėstytoja I. VALI- pams, taip pat šalies gyny biniam pajėgumui. KONYTE:
numatyti konkrečias priemo nes. Numatyta pagerinti moky mo ir dėstymo kokybę, stu dentų dalykinį rengimą, di desnį dėmesį skirti pedago ginės praktikos kontrolei ir rezultatų aptarimui, studen tų pasirengimui auklėjama jam darbui mokykloje. Nu matyta gilinti ir plėsti ryšius su mokyklomis, ugdyti mei lę ir pagarbą mokytojo pro fesijai, pastoviai rengti susi tikimus su mokytojais — švietimo žymūnais, teikti pagalbą respublikos moky tojų tobulinimosi institutui, radijui, televizijai. Fakulteto partinė organi zacija, dekanatas, partinės grupės ir katedros siekia, kad visų dalykų dėstymas būtų kartu ir kryptingas būsimųjų mokytojų mokslinės pasaulėžiūros stiprinimas, kad dėstytojai išmokytų stu dentus gerai dėstyti savo dalyką ir kartu ugdyti mo kinių mokslinę pasaulėžiūrą bei geriausias tarybinio žmogaus savybes.
deda dirbti mokslinį darbą. Svarus profesorės mokslinis darbas. Išspausdintos 7 monografijos: 11983 m. — „Žemdirbystė Lietuvoje" (nuo seniausiųį laikų iki 1917 m ), 1978 m. — „Etno grafijos mokslas Vilniaus universitete", 1979 — jubilie jiniais — metais net trys — „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai", „Me džiai senovės lietuvių tikė jimuose", „Žaltys ir jo sim boliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje", 1982 m. dvi — „Paukščiai senuo siuose lietuvių tikėjimuose ir mene", „Lietuvių etnogra fija". Apie 200 stambesnių straipsnių paskelbta respub’.ik niuose bei sąjunginiuose leidiniuose, Lietuviškoje ma žojoje tarybinėje ir Lietuviš koje tarybinėje enciklopedi-
jose. Profesorė noriai konsultuoja bei reikliai vadovauja kandidatinėms disertacijoms, skaito pranešimus respublikinėse bei sąjunginė se konferencijose. ų 1980 m. profesorės P. Dundulienės septyniasdešimtmečio proga buvo išleista Bibliografija (su darytoja šio straipsnio aut.). Joje skelbiamos 397 profesorės P. Dundulienės pozicijos, Dabartiniu metu papildžius šį leidinį, pozicijų skaičius viršytų 500, — Ką dabar rašau? Šiuo metu jau atiduota spausdinti knyga „Ugnis senovės lietu vių pasaulėjautoje", paruoš ta 250 psl. knyga „Lietuvių liaudies astronomija". Rašo mi straipsniai respublikinei spaudai. profesorės visuome
ninė, mokslinė veikla. Nuo 1952 m. energingai vado vauja etnografijos būreliui, organizuoja studentų etno grafines mokslines konferen cijas. Nuo 1976 metų būda ma mokslinės tarybos prie Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Istorijos fakulteto is torijos daktaro laipsniams teikti nare, vertingomis pa stabomis, nuoširdžiu žodžiu skatina disertantus. Didelis profesorės nuopelnas įren giant muziejų Istorijos fa kultete. Kiekvieną darbą atlikda ma stropiai, su didele meile, tardama taip reikalingą nuo širdų žodį studentui ar fa kulteto darbuotojui, profeso rė pelnė visų pagarbą. Gal būt todėl studentai visada noriai profesorę kviečia į savo šventes, dažnai prašo skaityti paskutinę paskaitą. Man, kaip buvusiai neaki vaizdinio skyriaus studentei, neišdildomi liko žodžiai apie meilę savo kraštui, meilę tėvynei, sąžiningą ir kruopš tų darbą. „Skiriu 400 metų jubiliejų švenčiančiai Alma Mater Vilnensis, kurioje mokiausi ir dirbu" — rašo profesorė vienoje savo knygų. Dir bu. .. jau keturiasdešimti metai. Visas gyvenimas ati duotas Universitetui. Lietuvos TSR istorijos ka tedros vedėjas. Istorijos fa kulteto dekanas doc. V. Les čius, pradėdamas šių mokslo metų ’ pirmąjį katedros po sėdį, pasakė: — Mūsų mylima profesorė pradeda keturiasdešimtąjį rudenį. . . Nuoširdžiausiai linkime, kad šis pedagoginio darbo keturiasdešimtasis ruduo bū tų tik. . . keturiasdešimtu rudeniu!
• UNIVERSITETO PARTINĖJE
ORGANIZACIJOJE • VU fakultetuose, katedrose ir padaliniuose (vyko parti nių organizacijų ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai. Šiandien „Tarybiniame studente" fakultetų partinių or ganizacijų sekretoriai dalijasi mintimis apie komunistų veiklą praėjusiais metais, nagrinėja ideologinio ir auklė jamojo darbo aktualijas. ZWWWWVWW>ZWWWWWWW\/WWWWVW\
žangumą. Todėl labai svar bu nepalikti studento vieno su tomis problemomis, ypač tais atvejais, kada jis ieško paramos, patarimo. Taigi, dėstytojų, ypač kuratorių veiklos baras labai platus.
Keturiasdešimtasis ruduo stituto buvęs • vyr. moksl. bendradarbis I. Butkevičius. Profesorei ir vasarą nera mu be studentų. Jau taip įprasta: nuo 1949 m. vado vauja Universiteto istorikų etnografinėms ekspedicijoms. Jų metu ištyrinėta apie 70 respublikos apylinkių. Su rinkta daug medžiagos apie žemdirbystę, gyvulininkys tę bei kitus verslus ir su jais susietus šiuo metu jau išnykusius arba nykstančius papročius. liaudies buitį, materialinę bei dvasinę kul tūrą. Ypač didelis dėmesys skiriamas revoliucinės pra eities bei nūdienos klausi mams. Surinkta gausi me džiaga sudaro Universiteto Mokslinės bibliotekos rank raščių skyriaus 81-jį fon dą. Iš etnografinių- ekspedi cijų parsivežama ne tik ra šytinės medžiagos, fotonuo traukų, piešinių, brėžinių. Surenkama daug nebenaudo jamų, tačiau etnografiniu požiūriu labai vertingų dai ktų, kuriais papildomi Lie tuvos TSR istorijos ir etno grafijos muziejai, rajonų muziejai, Istorijos fakulteto muziejus bei jų fondai. Šių ekspedicijų metu studentai ruošiami moksliniam darbui: mokomi rinkti bei siste minti medžiagą, vėliau — ruošti pranešimus SMD kon ferencijoms, rašyti kursinius ir diplominius darbus. Pro fesorei P. Dundulienei va dovaujant apginti 164 dip lominiai darbai. Malonu pa žymėti, kad beveik visi įvertinti gerai arba labai gerai. O kaip kitaip gali būti, jeigu darbo vadovas reiklus? — Aš esu skaičiuje tų
NUMERYJE:
FilF vyr. dėstytoja L. ANDRIKYTE: — TSKP CK 1984 m. ba landžio plenumo nutarimai dėl bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrindinių krypčių tiesio giai liečia ir mūsų fakulte tą, ruošiantį didelį būrį bu simųjų mokytojų, nuo kurtų kvalifikacijos, pasirengimo, dvasinės kultūros, pedagogi nio meistriškumo labai pri klausys bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų auklėja mojo darbo lygis, įprotis dirbti, aukštos pilietinės sa vybės, idėjinis akiratis. Fakulteto atvirame parti niame susirinkime, įvykusia me šių metų balandžio 26 dieną, buvo pareikšta daug minčių apie busimųjų moky tojų mokymo ir auklėjimo proceso tobulinimą, idėjinio politinio dorovinio auklėji mo gerinimą, iškeltos vado vėlių, mokymo priemonių rengimo problemos. Buvo nutarta pradėti platų organi zacinį ir masinį politinį dar bą realizuojant mokyklų re formos uždavinius fakultete,
DATOS, ŽMONES, DARBAI ■»
Kiekvieną pavasarį univer sitetas palydi gausų specia listų būrį, kad rudenį vėl svetingai atvertų duris nau jiems, trokštantiems žinių. Daug prabėgo rudenų. .. Kurie pedagoginio darbo me tai labiausiai įsimintini? todėl — Sunkiausi ,gal buvo labiausiai įsimintini pirmieji pedagoginio darbo metai, — pasakoja profeso rė. — Darbas vyko sunkio mis sąlygomis, tik praūžus karo audrai, universitete ne buvo ne tik etnografijos specialistų, bet ir reikiamos literatūros, Jei pirmykštės visuomenės ir etnografijos pagrindų kursams dar buvo galima rasti medžiagos, tai Lietuvos etnografija tik pras dėta kurti. išandien kas besuskaičiuotų, kiek istorikų klausė pro fesorės P. Dundulienės skai tomų Lietuvos etnografijos, Rytų slavų etnografijos, Pa baltijo etnografijos, ~ Etnografijos šaltinių mokslo, Pirmykštės visuomenės teorijos ir įvairių speckursų paskaitų, Daugelis Istorijos 'J-'^l — profakulteto dėstytojų fesorės mokiniai. — Visų mokinių nesumi nėsi, — kalba profesorė. — Juo labiau, kad su daugeliu susitinki beveik kiekvieną dieną: beveik visi fakulteto dėstytojai istorikai — buvę mano mokiniai. Daugelis iš jų yra tapę įžymiais moksli ninkais, visuomenės veikė jais. Tai — prof. S. Lazut ka, doc. V. Gobis, Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, e. doc. p. I. Valikonytė, dėst. istorijos moks lų kandidatas A. Kasperavi čius, LTSR MA Istorijos in-
Nr. 31 (1290)
Siame
laimingųjų, kuriems tenka daug bendrauti su profesore, — kalba Lietuvos TSR istorijos katedros dėst.-valandibuvusi profesorės ninkė. diplomantėi Alvyda Lazauskaitė. — iProfesorė, be abejo, labai ireikli. Bet, mano nuomone, svarbiausia ne reiklumas, bet sugebėjimas sudominti istudentus pasirink ta tema. O kai įdomu, tai, vadovui padedant, diplominis darbas galį būti tik labai geras. Turiningos profesorės P. Dundulienės paskaitos, jos meilė etnografijai nelieką be atgarsio — ne vienas, susidomėjęs etnografija, pra-
Nuotraukoje: prof. P. Dundulienė (pirmoji iš kairės) su Akmenės rajono Kairiškių kaimo bibliotekos vedėja J. Jonušiene ir dėstytoja A. Lazauskaite.
Aldona VASILIAUSKIENE IF, LTSR istorijos katedros darbuotoja
Tarybinis
studentas 2
darė merginos. Deja, darbų į moteriškuosius ir vyriškuo sius niekas neskirstė. Vi siems reikėjo dirbti tą patį darbą — kloti šaligatvių ply teles, talkinti statybinin kams, tvarkyti klombas, o Šeškinės mikrorajone sėti... žolę. Ir dar. Įsivaizduojate, kiek energijos reikėjo būrio vadui, kad per vieną dieną galėtų apvažinėti skirtinguo se Vilniaus rajonuose dir bantį būrį? O kur dar kelias į įvairias valdybas, kurios irgi išsibarsčiusios po Vil nių? Ir imi ieškoti taip va dinamų „kabliukų" — gal galėtų kitais metais VU SSB Parengiamasis štabas susitar ti su kokia nors viena or ganizacija vietoj trijų, kuri galėtų pašefuotį ir aprūpin ti darbu „Juventus" būrio studentus? O gražių pavyz džių yra, VISI Tarptautinis būrys „Draugystė" dirbo vie noje organizacijoje. Aišku, ir studentams smagiau, ir vadas sugaišta mažiau lai ko. Būrys sutarties neįvykdė, vietoj planuotų atlikti SMD dąrbų už 80 tūkst. rublių, atliko tik už 51 tūkst. rub lių. Priežasčių daug: visų pirma, dirbo mažiau studen tų (pagal sutartį visą laiką turėjo dirbti 80 studentų, o dirbo 70—75, be to. užsie niečiai dirbo tik po tris sa vaites). Dar galima būtų pa minėti organizacijas, kurios neaprūpindavo studentų dar bu, arba nukreipdavo stu
Ilgesys ateina rudenį Visi mes kažką pasiimame iš vasaros — troškimą ke liauti ar netikėtų susitikimų džiaugsmą, kaitrią pajūrio saulę ar ilgesį draugų, su kuriais praleidai dieną, sa vaitę ar mėnesį. Pagaliau, tai ne taip jau svarbu, kiek laiko būta kartu: žmones su artina ne laikas — gal pana šios pažiūros, interesai. . . Gal. . . Suartina žmones ir darbas — kad ir nepažįsta mi studentai, kad ir svetur, susitikę vasarą viename SSB, tampa tikrais draugais. GERA PRADŽIA — PUSĖ DARBO?
Tarptautinis SSB „Juven tus" priėmė studentus iš Čekoslovakijos Socialistinės Liaudies Respublikos Pra hos ir Hradec Kralovo uni versitetų, Vengrijos Liaudies Respublikos Debreceno. Ir rugpjūčio mėnesį 45 studen tus (iš jų vienas arabas!) iš Vokietijos Demokratinės Res publikos Veimaro, Greisvaldo ir Miulhauzeno miestų. Lietuviškąjį būrį sudarė 29 nariai. Vadovavo „Juventus" Prekybos fakulteto MTA ka tedros stažuotojas Alvydas Genys, komisarė EKFF stu dentė Jolita Cepulytė. Ir štai rudenį, drauge su vadu Alvydu Geniu bando
me atgaivinti SSB „Juven tus" vasaros akimirkas. Pirmoji pamaina- atvyko birželio pabaigoje, o kai kuriems VU studentams dar buvo sesija, kiti patys sau ją buvo pasiilginę. Bet da bar mus domina ne tai. Bu vo problema, kur apgyven dinti studentus, jei nemažai kambarių užimta II bendra butyje? Problema buvo iš spręsta, bet. . . ar ne iki ki to karto? Gal vertėtų sve čius kviestis liepos pradžio je- Tuomet nebūtų proble mos dėl studentų apgyven dinimo bendrabučiuose. Universiteto SSB Parengia masis štabas pasirašė sutartį su kelių statybos ir eksploa tacijos valdybom Nr. 1 ir Nr. 4, taip pat su G/S „El fą", kad priims padirbėti Tarptautinį būrį. Atrodė, kad jau viskas gerai, belie ka imtis darbo, bet... G/S „Elfą" pagal kitą sutartį da lį šefuojamųjų studentų per davė Statybos valdybai Nr. 6. Taip būrys buvo „išmėty tas" po penkis darbo objek tus: prie Respublikinės bib liotekos, Šeškinėje, Žvėryne, Kirtimuose. Darbas nebuvo sunkus, bet merginoms ne lengvas. Jeigu jau pradėjo me kalbą apie būrio sudė tį, tai reiktų pasakyti, kad didžiąją dalį dirbančiųjų su
DIRBAME...
arba žodis „kopūstų kirtėjams“ Paberžės daržininkys tės tarybiniame ūkyje — talkininkauja 170 Medici nos fakulteto studentų. Per pirmąją savaitę jau sudorojo 20 hektarų rau donųjų burokėlių lauką. Antrąją savaitę darbuoja si prie kopūstų. Ilgiau padirbėjus, išmoksti ki taip savo darbą tvarkyti, patirties atsiranda. Stu dentai dirba brigadomis. Žinoma, sparčiau, kai vie na brigada kerta kopūs tus, kiti — juos krauna į konteinerius. Iš didelio darbininkų būrio išskirti darbščiausius, manau, bū tų ne taip paprasta. Gy dytojas J. Misūra paten kintas studentų darbu. Kopūstus kerta gerai, die
nos darbus vykdo. „Ne jaugi sunkvežimiai tušti važiuos į Vilnių", — pa sakė vaikinai, ir per lietų baigę krauti daržoves... Vienas kilometras — at stumas nemažas. O tokio ilgio kopūstų vagą kas dien įveikia kiekvienas talkininkas. Bet ne viskas jau šį saulėtą rudenį gerai. De šimtys bet.. . Kad ir kaip smagiai kertami kopūstai, tačiau smagiau būtu su pirštinėmis. Ruduo juk. Darbui skirtų guminių batų irgi trūksta. Sutiksi te, kad darbas kitoks, kai jauti rūpesti tavimi. At važiavę vaikinai patys su sitaisė durų užraktus. Na, o gyvenimo sąlygos? Šil
to vandens ir tikėtis ne reikia. Saitas — „pavo jingas naudojimui", — juokauja medikai. Bet ne manykite, kad studentai skundžiasi ir dūsauja. Vakarais skamba dainos, groja armonika. „Ratilio" folklorinio ansamblio da lyviai suburia visus drau gėn. Ir moka linksmintis jaunimas tais rudens va karais. Kaip pasakoja merginos, Universiteto talkininkai nori surengti bendrą vakarą ar liaudiš ką vakaronę visiems, kas dirba Paberžės daržinin kystės tarybiniame ūky je. O jų čia — 400 (dar iš Vilniaus pedagoginio. instituto, medicinos mo kyklos, 36-osios profesinės-techninės mokyklos). I Vilnių vis rieda maši nos, pilnos daržovių. Ge ra, kai pagalvoji, kad tai ir tavo triūsas. .. Aldona DAUGAITĖ
/fe**/*/*/*/*'*'*'*'*'*'
Nauji leidiniai
Vilniaus universitetas pa rengė turiningą leidinį „Pa žangioji mintis šalies uni versitetų istorijoje". Šiame leidinyje (rusų k.) publikuo jama mokslinės konferenci jos ta pačia tema medžiaga.
XXX „Pirmieji Europos univer sitetai dar savo scholastiniu mąstymu ruošė dirvą visiškai naujam požiūriui į pasaulį.
Be to dar neįsivaizduotume šiuolaikinės civilizacijos, mokslinio gamtos ir visuo menės supratimo" — rašo TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas. Nagrinėjamos aktualios aukštosios mokyk los indėlio į socialinį-ekono minį ir mokslinį-techninį vi suomenės progresą didinimo problemos. „Ne mūsų epochoje gimė mintis apie žinių perdavimą iš kartos į kartą būtinumą. .. Žmogaus minties nenutrūks tamas vystymasis glūdi gy venimo nenutrūkstamume, kaip judėjimo amžinybė glūdi materijos amžinybė je", — rašo LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mo kslo ministras H. Zabulis. Toliau nagrinėjama univer sitetų svarba ir reikšmė au kštųjų mokyklų sistemoje: „Universiteto auklėtinis dau giau ar mažiau dirbs teorinį darbą. Todėl svarbu, kad ideologinis pasiruošimas Universitete būtų didesnio principinio ir gilesnio mo
kslinio lygio negu kitoje aukštojoje mokykloje". „Jubiliejinėje konferenci joje nagrinėjamas istorinis universitetų vaidmuo moks lo ir kultūros vystymąsi. Ši problema, mūsų požiūriu, la bai svarbi. Ji padeda geriau suprasti šiuolaikinių univer sitetų uždavinius, tolesnio jų vystymosi kryptis ir per spektyvas", — rašo VU rek torius, LTSR MA akademi kas, profesorius J. Kubilius. — Tuo labiau, kad šiuolai kiniame pasaulyje vis daž niau kalbama apie siaurą mokslo ir mokymo proceso specializavimąsi.. . Kartais į mokslinių kadrų paruoši mą pradedama žiūrėti vien tik iš praktinių pozicijų. .. Mokslas — tai nesibaigiantis tikrovės pažinimo procesas, savotiška ir sudėtinga vys tymosi logika". XXX
Leidinio redkolegija: A. Bikelis (ats. redaktorius), J. Vaitkus, S. Lazutka, R. Laukutienė (sekretorė), V. Ma žiulis, J. Mackevičius, A. Čaplikas. . „T. stud."
dentus dirbti tuos darbus, čio komendantas laiku pa kurie gerai apmokomi, bet rūpindavo švarią patalynę, rankšluosčius, tvarkė dušus turi mažą SMD vertę. (netgi vandens paskirstytojų KĄ GALIMA PAMATYTI dušuose buvo!). Tik. .. sun LIETUVOJE? ku mūsų svečiams užsienie čiams buvo susitaikyti su ta Lankytinų vietų Lietuvoje mintimi, kad 24 vai. bend išjungiamas daug. Rūpėjo mūsiškiams, rabutyje yra kad studentai, atvykę su vanduo — tiek šiltas, tiek Tarptautinio būrio keliala šaltas. Atsuka vakare kraną piais į mūsų šalį, sužinotų — vanduo nebėga, supyksta kiek galima daugiau, kad ir, aišku, neužsuka krano, o kuo įdomesni ir įvairesni lytą — potvynis! 1 ! — Apie svečius nedera liktų įspūdžiai. Maudėsi „Juventus" būrio nariai Tra blogai kalbėti, bet norim pa kų ežeruose, klaidžiojo po sakyti komplimentą mūsų senas lietuviškas pirkias merginoms, kad jos tvarkin Rumšiškėse, grožėjosi Kau gesnės, — šypsosi būrio va das A. Genys. — Tai nesun no Laisvės alėja. KSRV Nr. 1 mielai padėjo ku pastebėti užsukus j bet organizuoti ekskursijas, ap- kurį kambarį bendrabutyje, rūpndavo transportu.* Rūpi kur gyvena merginos, ir pri nosi studentais ir Universi siminus vasarą, kuomet ten tetas. Įdomių ekskursijų bu gyveno vokietės ar mergi vo suorganizuota po Vil nos iš Čekoslovakijos. niaus miestą. IR DAR KAI KAS Bet. .. dar įdomiau vaka rai buvo praleisti prie drau Tik geras akimirkas norė gystės laužo, sporto varžy bose, diskotekose. Tikras tųsi aprašyti. Tas kurias pri disko karalius — MaF IV simena būrio vadas Alvydas kurso studentas Saulius Vo ir komisarė J. Cepulytė, ku sylius! Jo dėka nuobodžiau rias išsivežė draugai į VDR jančių ir nešokančių salėje ar Vengriją.. . Daug buvo tų niekada nebuvo. Puikiai vi gerų akimirkų, be^.. įvai neleidžia sus linksmino VU diskoteka rūs nesklandumai pamiršti ir trūkumų. Būrys „Amicus". ■neturėjo dailininko. Paklausi te, ar būryje neatsirado nė SIS TAS APIE BUITĮ vieno piešiančio žmogaus? Jau minėjome, kad „Ju O jeigu neatsirado, tai kas ventus" buvo apgyvendintas čia nuostabaus? Bet kai pa Saulėtekio alėjoje esančiame galvoji, kad dėl to nebuvo 11 bendrabutyje. Bendrabu nupiešta plakatų, nepadary
Naujos pareigos Nuo š. m. spalio 1 dienos FilF dekanu išrinktas filolo gijos fakulteto docentas .fi lologijos mokslų daktaras Aleksas GIRDENIS.
•V•H*
ta viliojančių užrašų, kvie čiančių į vieną ar kitą ren. ginį, liūdna.. . O sutvarkyti stovyklą be dailininko — sunku. Ir dar. .. Vasarą į Univer sitetą atvyksta grupės stu dentų, dirbančių Tarptauti niuose SSB Rygoje, Taline, Maskvoje, Leningrade. Pas mus dirbantys irgi vyksta į tokias keliones po Tarybų šalį. Svečius reikia ne tik apgyvendinti, bet ir ekskur sijas organizuoti. Šį darbą atliko „Juventus" komisarė J. Cepulytė, nors.. . ar tai buvo jos pareiga? Tur būt nę. Taigi, gal daugiau ini ciatyvos galėtų parodyti Interklubas? Gal galima j tal ką pasikviesti studentus, ku rie vasarą nedirba SSB, o palikti Universitete, ūkio skyriuje? Ar negalėtų jie pabūti gidais tiek po res publiką, tiek po Estiją, Lat viją? . . Visas problemas galima iš spręsti, tik. .. daugiau dė mesio reiktų skirti Tarptauti niam būriui. Ir studentų 1985 metais, dirbsiančių Tarptautiniame būryje „Ju ventus" sutikimui, reikėtų pradėti jau dabar ruoštis. Kad netemdytų smulkmenos tų keliasdešimt dienų, ku rias praleidžia studentai dirbdami, keliaudami ir šok dami. Kad rudenį aplankytų ilgesys tuos, kurie svajoja daT kartą susitikti. Eugenija VITKIENE
KVIEČIAME APLANKYTI Treti metai Universiteto Lietuvių literatūros katedra bendrauja su talentinga fo tomenininke Ona Pajedaite, ruošia parodas iš jos darbų serijos, skirtos Tarybų Lie tuvos rašytojams. Filologijos fakulteto dėstytojai ir stu dentai gėrėjosi meninėmis nuotraukomis, pasakojančio mis apie Justiną Marcinke vičių, Joną Mikelinską, Ievą Simonaitytę. Fotografė suge ba viena kita įprasminta
akimirka atskleisti meninin ko charakterį, parodyti jo įpročius, nuotaikas, mintis Tai padeda naujai pažvelgti į rašytojo portretą, artimiau susipažinti, giliau suprasti. Šiomis dienomis Lietuvių li teratūros katedros auditori joje veikia Onos Pajedaitės paroda „Rašytojas Juozas Baltušis". Kviečiame apsilan kyti. N. KAŠELIONIENE
©KONKURSUI „TRECIASIS SEMESTRAS"©
Tų akimirkų buvo daug Viskas buvo vasarą: trau kinys pralekia Dzūkijos miš kus, Lenkijos Liaudies Res publiką, darda į Vokieti ją. .. Nespėjome nė apsi dairyti, o išgirstame, kad po kelių minučių Berlynas. Išlipusius iš traukinio su tinka Greifsvaldo universite to studentai. „Dar trys va landos traukiniu — ir jausi tės kaip namie“, — ramina draugai vokiečiai. Iš tiesų, tris savaites Grei fsvaldo Hanso Beimlerio in ternacionalinėje stovykloje 143 stovyklos nariams buvo kaip namie. Ankstų rytą išgirstame beldimą į duris, Tuoj skubame į kaimelį „Gros Klesov" prie geležinkelio darbų. Ir užtenka kantrybės darbo dieną kastuvą kiloti. Pirmoji darbo norma jau įvykdyta. Nuotaikingai plojame vadei Vilmai ir komisaruį Romui, kurie paskutinieji užkasa griovį. Vieną rugpjūčio penktadienį dar važiuodami į darbą kiti būnai šnabždasi: „Šiandien — Lietuvos vakaTas". O mes jau nerimaujame, ar pavyks? Po darbo Kauno medikai Zigmas su Dainiumi čiumpa gitarą, armoniką ir visi - - į klubą. Sveikindami svečius liaudies dainomis, norime patys šok ti, odainuoti... „Suk, suk ratelį, suk į vieną pusę. .." — prasideda vakaras. Ir lat viai, ir čekai, ir vokiečiai trypia polką su ragučiais, žaidžia liaudies žaidimus.
Sekmadienis jprasideda nuostabiais gamtos peizažais Ringeno saloje (VDR šiaurėje). Uolėti ir aukšti Baltijos jūros skardžiai... Ir dešimt kilometrų pėsčio mis pajūriu. .. Po. darbo dienos žvalgomės po Greifsvaldo apylin kes. Netoli nuo miesto — senas ir jaukus Viko žvejų kaimelis. Kaimelio pasidi džiavimas — Baltijos jūra. Kitoj pajūrio pusėj — Eldenos gyvenvietė, Lengvu, puriu smėliuku skubame prie buvusio vienuolyno griuvėsių, Gidės pasakoja, kad tai XII—XIII a. statiniai. „O, kaip tik pataikėme! — džiaugėsi gidė. Šiandien bus simfoninės muzikos koncer tas". Vengrų—čekų vakare stu dentai pasakoja apie savo tradicijas, miestus. Svetingi čekai vaišina savo patieka lais, alumi. O kai kas ir čekišką polkutę išmoksta. Vėl pradžiugina nauji renginiai: šaudymo varžybo se Vilniaus universiteto stu dentai laimi pirmąją vietą. Prancūzijos studentų iš Bor do miesto surengtame vaka re ir mes mokomės jų šo kių (nors pagal jų muziką sunkoka trypti). „Na, merginos, delnai jau kietesni? Pūslių nesuskaičiuojate?!" — juokauja Rimvydas Ramanauskas. „Al ės“, — sako vokiečiai. Ir plojimais palydi paskutines darbo minutes. Meistrai, darbų vykdytojai patenkinti
t » »
mūsų darbu. Geležinkelio prezidentas prisiminimui pa dovanoja riedantį suvenyri nį traukinį. Su gražia 1latviška daina Rygos medikaii užeina į visus kambarius,, kviečia į saDraugiškumo, vo šventę, svetingumo ir vaišingumo — šį vakarą netrūko. Rugpjūčio 18-ąją — sto vyklos uždarymas. Kalba Greifsvaldo universiteto rek torius. Kauno medicinos in stituto ir Vilniaus universi teto būriai pelnė premijas už gerą darbą. O darbščiau si mūsų vaikinai — Riman tas Stukas ir Rimvydas Ra manauskas. Paskutinis šokių vakaras Menzoje (studentų kavinėje). Atsisveikinimas su Greifsvaldu.. . Prasideda kelionė po Pie tų Vokietiją. Keliaujame ko lektyviai: Kauno, Rygos medicinos institutų būriai Šiaulių K. Preikšo pedagogi nio instituto ir VU studen tai. Pabuvota Potsdame, iš vaikščiota po San-Susį par ką. Gamtos grožis ir istori nės įžymybės padarė Vei marą pasaulinio garso mies tu. Parke, po kurį kadaise vaikščiojo J. Gėtė, F. Šile ris, vyko studentų vakaro nė. Elbės upė su Kionigšten tvirtove. Gražus Berlynas. . Su Aleksandro aikštės fon tanais. . . Ir dar daug tų nepamirštamų akimirkų. .. Aldona ŠILALYTE IF V k. studentė
3
Gilus ateizmo ir humaniz mo ryšys pastebimas nuo pat humanistinių idėjų atsi radimo pradžios. Humaniz mas, kaip idėjinė srovė, brendo liaudies masių (joms vadovavo kylanti buržuazi ja) kovoje prieš feodalų santvarką ir bažnyčios vieš patavimą. Buržuazinio huma nizmo atstovai siekė išlais vinti moralę iš religijos varžtų. Jie traktavo religiją kaip blogį, trukdantį žmogui vystyti savo kūrybines jėgas ir sugebėjimus, kaip kliūtį žmogaus ,,natūraliosios pri gimties" progrese. Petrarka ir Leonardas da Vinčis, Eraz mas Roterdamietis ir Ulrichas fon Hutemas, Rable ir Montenis negailestingai kriti kavo religinį asketizmą ir veidmainiškumą. Humanisti nės Atgimimo epochos idė jas perėmė XVIII a. švietė jai, taip pat socialistai, uto pistai. Mokslinės materialistinės ir religinės idealistinės pasau lėžiūros kovoje svarbi vieta tenka moralės problemoms. Humanistinis mokslinio ateiz mo turinys pasireiškia prin cipiniu religinės moralės neigimu. Humanizmas yra visuma socialinių- moralinių pažiūrų, įtvirtinančių žmo-
čiai dėstytojai nedėsto visos medžiagos. Išsiaiškinama, ką studentui reikia žinoti iš duoto skyriaus, atkreipiamas jų dėmesys į sudėtingesnes vietas. Toliau nurodyta me džiaga studijuojama savaran kiškai. Laikoma, jog viena valanda paskaitos turi atitik ti 3 valandas savarankiškų studijų. Gerai paruoštą me džiagą tokiam studijavimui studentas gali įsigyti uni versiteto knygyne ar biblio tekoje. Amerikiečiai ne tiek daug laiko skiria praktiniams už siėmimams. Pavyzdžiui, Ken tukio universiteto Cheminės inžinierijos katedroje, kurio je dirbau, teorinių ir prak tinių valandų santykis 2:1. Uždaviniai daugiau nagrinė jami savarankiškai. Tokia studijų forma reikalauja dažnesnės kontrolės: kas mėnesį studentai egzaminuo jami iš kiekvieno dalyko ar ba rašo kontrolinius darbus. Semestro gale — baigiamie ji egzaminai. Studijos vyks ta pagal principą „kaip pa siklosi, taip išsimiegosi". Studentas, neišlaikęs baigia mojo egzamino iš duotojo kurso, niekada nesikreipia į dėstytoją, prašydamas bent patenkinamo pažymio. Dės tytojai irgi netempia studen to už ausų. Jei studentas ne išlaikė baigiamojo kurso eg zamino, jis kartoja šį kur są, jau studijuodamas to liau. Baigdami mokslus, busi mieji bakalaurai ar magist rai iš anksto ieško darbo: siunčia laiškus ir duomenis apie save įvairioms firmoms. Nedarbas — tai neturtas. O kartu ir morali nė trauma. Žmogus, išmestas už visuomenės ribų. Ir nėra plyšio atgal įlįsti. Žmogus jaučiasi nepilnavertis ir ne reikalingas. Po šios traumos tik du keliai: atkakliai verž tis į viršų arba smukti per ilgesnį laikotarpį į patį vi suomenės dugną. Energin gas, stiprus prasiverš atgal, bet silpnesnis (nors galbūt — talentingesnis) toliau smuks. Bedarbio pašalpa, talonai maistui, po to ir narkotikai (perkami už dolerius, pigiau pardavus maisto talonus). .. Psichologinis nedarbo povei kis žmogui — atskira ir di delė tema. Atskira; galima būtų kal bėti apie „amerikietišką sva jonę", t. y. amerikiečio gy venimo kredo, idealus, sie kimus. Jie skiriasi ne tik nuo mūsų, bet ir nuo Vaka rų Europos šalių gyventojų idealų. Visa tai turbūt savotiškai užantspauduoja prieštaravi mų pilnas Amerikos gyveni mas: puik; gamta, autostra dos, dangoraižiai ir visuo menė su turtuoliais ir be darbiais, narkomanais ir restabiliais klerikais, juodaisiais ir baltaisiais, Ronaldu Reiga nu ir Gesu Holu.
Ita VERAUSKAITE
magistras. Norint įsigyti šį laipsnį, reikia iš naujo stoti į universitetą magistro studi joms. Jos tęsiasi nuo 1,5 iki 2 metų: studentas iš naujo ir giliau studijuoja pagrin dinius dalykus, reikalingus jo busimajam darbui. Ap skritai, tokia dviejų dalių studijų sistema tobulesnė nei mūsų. Magistro laipsnio siekia tik dalis labiau pasi ruošusios studentijos. Mūsų universitetuose, jei studen tas įstojo j universitetą, ku riame penktais metais numa tytas diplominis darbas, tai jis ir darys tą diplominį dar bą, nepriklausomai nuo to, ar sugeba dirbti mokslinį darbą, ar ne. Šitaip kartais be reikalo išleidžiamos vals tybės lėšos. O atrinkus ga besnius studentus diplomi niam darbui, galima kelti didesnius reikalavimus, pa ruošti geresnius specialistus. Įdomu palyginti mūsų ir JAV medikų paruošimą. Medicinos fakultete studijuo jama 4 metus, tačiau į šį fakultetą priimami studentai, jau turintys bakalauro lai psnį iš menų ir mokslų fa kulteto. To dar nepakanka — studentas šiame fakultete tu ri savo studijas orientuoti pagal savo būsimas studijas medicinos fakultete. Po šių 8 metų studijų — dar trys metai specialių studijų ir egzaminai. Įsigyjama teisė savarankiškai . praktikuoti. Jei pasirodo, jog dėl kokių nors priežasčių studentas ne studijuos medicinos, tai įgy tas bakalauro laipsnis ne dingsta, jis jau turi specia lybę ir gali dirbti pagal ją. Prieš keletą metų JAV paskelbtas visuotinis regist racijos karinei tarnybai įsta tymas. Kadangi jaunimas priešinasi, tai JAV armijos vadovybė per kongresą ban do prastumti įstatymą, kurio esmė — neduoti stipendijų tiems studentams, kurie nesiregistruoja. Tai diskrimi nacinė priemonė: kurie tur tingesni, tie patys apmokės studijas, o neturtingiems teks registruotis. Nedideles pajamas turin tys studentai dažnai pasira šo kontraktą su JAV armi ja, kad po studijų 5—6 me tus tarnaus armijoje. Šiuo atveju armija moka už stu dijas. Galima atitarnauti ar mijoje, po to armija mokės už studijas. Šios sumos pa kanka užsimokėti už mokslą tik antraeiliuose JAV uni versitetuose ir labai kuk liam pragyvenimui. Faktiš kai tik neturtingi studentai, siekiantys mokslo, ryžtasi šiam žingsniui. Maksimalus savaitinis krū vis — 18—19 valandų, mini mumas — 12 valandų. Atro dytų, jog amerikiečių stu dentai mažiau apkrauti. Bet taip nėra. Viena paskaita tę siasi ne dvi akademines va landas, kaip mūsų aukštosio se mokyklose, bet vieną. Lankiausi šiose paskaitose, ir, kaip pasirodė, amerikie
ninko, pedagogo, literatūros ir mokslo leidinių redaktoriaus — raštus. Ir žavi jo nerami siela: dvasinis žmogaus gyvenimas V. Krėvei — ne dorybių įsikūnijimas, o amžinas nepasitenkinimas, noras pakilti į aukščiausias žinojimo ir galėjimo viršūnės. Prieš akis — jo herojai. „Šiaudinės pastogės žmonės": taurūs, geri ir nuoširdūs (gal, kad mažiau prisirišę prie materialinių vertybių). Gyvenimo nesėkmės juos sukrečia, bet ir vėl nu-
gali tas šviesus gyvenimo džiaugsmas, supratimas, kad yra didesnių dalykų, dėl kurių verta gyventi, pamiršti žemės skriaudas. Nugali tas noras, kad žemė turi būti graži. . . Čia pat matome ir kitus kūrinių herojus — valdovus su istorijos ir ūki mo ar pačių užsikrauta milžiniška pareigos, rūpesčių ir darbų našta. Kartu su jais mes skaitydami svarstome universaliąsias problemas: žmogaus paskirties žemėje, jo vertingumo kriterijus, gy
venimo tikslą, priemones jam pasiekti, atsakomybę už savo darbus. Krėvė kaip humanistas ir romantikas, žmoguje labiausiai vertina taurius siekius, dorumą, dvasios grožį, sugebėjimą pakiliai svajoti ir stipriai išgyventi. Reikalingi tokie herojai, kurie ateitų pas tave (tylomis, nematomi, per knygų puslapius) patarti, pasiginčyti, padėti. Sakoma, kad net ir klasika kiekvienos naujos kartos akivaizdoje laiko nelengvą
egzaminą, ir ne visada tie, kurie literatūros istorijoje yra susilaukę didžiausio įvertinimo, šiandien visiškai patenkinu etinius ir estetinius skaitytojo poreikius. To negalime pasakyti apie V. Krėvės kūrybą. Per nacionalines realijas ji kelia visuotinęs problemas, aukštus hųmanistinius idealus, mūsų epochoje sušvyti nauja prasme, prabyla išminties ir poezijos žodžiais.
Komunistinį humanizmą K. Marksas pavadino realiu hu manizmu. Kai įsitvirtino socialistiniai visuomeniniai santykiai, gin čas dėl humanizmo persikėlė į socialinės praktikos dir vą. Socialistinė visuomenė suteikė masėms politinę lai svę, išvadavo nuo socialinės ir dvasinės priespaudos, iš aukštino darbo žmogų. Gy venimas patvirtino humanis tinę socializmo ir komuniz mo esmę. Marksizmo - leninizmo klasikai pažymėjo, kad ateiz mas sutampa su humanizmu. „Ateizmas, — rašė K. Mark sas, — kaip dievo likvidavi mas, reiškia teorinio huma nizmo formavimąsi, o komu nizmas, kaip privatinės nuo savybės likvidavimas, reiškia reikalavimą tiki ai žmogiško gyvenimo, kaip neatimamos žmogaus nuosavybės, reiškia praktinio humanizmo forma vimąsi, kitais žodžiais ta riant, ateizmas yra humaniz mas tačiau ne betarpiškai, o likviduojant religiją". Organiška komunistinės moralės, marksistinio-lenininio ateizmo ir realaus huma nizmo vienybė yra nulemta jų bendro objektyvaus pa grindo, tikslų ir uždavinių, užtikrinančių visuomenės progresą, visapusišką ir har moningą asmenybės vysty mąsi. Paulius STANIKAS PEF V k. studentas
Paskaitos ir... ekskursijos Vilniaus universitetas su susitikimus, draugystės va VDR Greifsvaldo Ernsto Mo- karus. rico Arndto universitetu „Paskaitas skaitė rusų ir draugauja nuo 1967 metų. Ir anglų kalbomis, tad šiokių kasmet abiejų studentų gru tokių sunkumų buvo. Tapės svečiuojasi vieni pas čiau malonu, kai paskaitos kitus. tema sutapdavo su tavo Kai Matematikos fakultete specializacija. Tada jau gau studentai sužinojo, kad or- dei kiekvieną (net ir angliš ganizuojama grupė preliumi- ką) žodį", — tęsia Egidija. nariai gamybai — pažintinei (O juk ji su Daliumi mokosi praktikai į VDR, norinčių, prancūzų kalbą). Greifsvaldo aišku, buvo daug, { tą lai- universiteto katedra supažin mingųjų aštuonetuką pateko, dino su savo darbu praeity, ateities planais, kaip sakoma, , geriausieji iš dabarty, geriausiųjų". Studentai iš Paskaitas skaitė dėstytojai, praktikos gTįžo su glėbiu at ne vienus metus stažavęsi „antroje gimtinėje" (taip siminimų. jie vadina TSRS). O praktiKetvirto kurso studentai kos skaičiavimo centruose Egidija ir Dalius šypsosi, paliko kuo puikiausią įspū sužinoję mano., atėjimo tiks dį. Mūsų grupė buvo suda lą ir. . . pradeda „prisimini ryta iš matematikos ir tai mų vakarą". . . komosios matematikos specia . .Birželio mėnesį Vilniuje lybių studentų. Pastarieji svečiavosi aštuoni studentai dar buvo susipažinę su skai matematikai iš Greifsvaldo, čiavimo mašinomis, o mate klausėsi paskaitų. Praktika- matikai — ne. Tad vieni čia 'vosi VU skaičiavimo cent- gilino žinias, antriems buvo re. „Gal mažokai su jais^-vįskas įdomu, kas nauja. bendravome mes, studentai, Susipažinom su diabetikų prisimena Dalius, — Gal centru — vieninteliu VDR ir barjeras, trukdė kalbos plačiai pagarsėjusiu Vakarų gal. . Bet, kai mes svečia- Europoje. (Galima pridurti: vomės pas juos, viskas pa- norint ištirti ligonį, ar jis sikeitė į gerąją pusę". Dau- tikrai serga diabetu, tyrimai giau buvo susipažinę. tęsiasi 3 mėn., o skaičiavi Grupę sudarė skirtingų mo mašina tai atlieka per specializacijų III, IV kursų kelias valandas). Lankėmės studentai. Kiekvienas norėjo Greifsvaldo universiteto skai gauti.naujų žinių ir, žinoma, čiavimo muziejuje. Vakarų, susitikimų metu galvojo apie ekskursijas,
S L5TERATŪRINIS KALENDORIUS %
IŠMINTIES IR POEZIJOS ŽODŽIAI „Žmogaus santykis su knyga visada individualus, visada paslaptingas aktas, kurio rezultatai neišmatuojami ir nepasveiiami. Jie gyvena su žmogumi, tiksliau pasakius, jie reiškiasi žmogaus poelgiu, nusiteikimu, žodžiu, o gal ir žygdarbiu, Perskaityta knyga visam laikuj pasilieka mumyse, nuolat, mums net nežinant, ma-
terializuojasi įvairiom mūsų fizinio ir dvasinio gyvenimo formom". (Just. Marcinkevičius). Jau antrą šimtmetį skaičiuojame rašytojui V. Krėvei (gimė jis spalio 19 d. 1882 m.). Tai nemažas laikotarpis jo kūrybos išbandymui. Vartome šiandien V. Krėvės — rašytojo, Universiteto profesoriaus, moksli
studentas
Praėjusiais mokslo metais dešimt mėnesių praleidau stažuotėje JAV. Dirbau Ken tukio universitete, Leksingtono mieste (Kentuko valsti ja). Teko stebėti, kaip studi juoja akademinis amerikiečių jaunimas ,kuo jis gyvena. Pirmiausia pajauti studentų, (ir ne tik studentų) komuni kabilumą. Prie tavęs gali prieiti nepažįstamas žmogus ir pradėti kalbą įvairiomis temomis. Ir tai nelaikoma nemandagiu dalyku. Kalba vystosi lengvai, išnyksta ne patogumo pojūtis, ir po ke lių minučių atrodo, jog sa vo pašnekovą seniausiai pa žįsti. Būnant ilgesnį laiką kitoje šalyje, už savo įpras to gyvenimo rato, tai labai svarbu. Tiesa, mano atžvilgiu šis susidomėjimas buvo kiek padidintas. Amerikos gilu moje mažai kas tiesiogiai bendrauja su žmonėmis iš TSRS. Amerikiečiai dažnai sakydavo, jog nepriklauso mai nuo santvarkos žmonės turi bendrauti. Ir amerikie tis, ir TSRS pilietis — tokie patys žmonės. Rodos, viskas savaime suprantama. Tačiau tai dažnai girdėjau (dažnai iš tų pačių žmonių), ir man kilo įtarimas, kad jie patys ne visai tuo tiki. Atrodo, jog jie stengiasi save įtikin ti, bet kažkas kliudo. Ir tas kažkas gana aiškus. Spau da, televizija, kitos masinės informacijos priemonės daug kalba apie TSRS. Tačiau tai, kas geriausia, — paskuti niuose laikraščio puslapiuo se, trumpų žinučių pavidale. Na, o pirmuose puslapiuose beveik kasdien — rėkian čios antraštės apie komuniz mo „šmėklą", kuri grąsina „laisvajam" pasauliui. Nori nenori, bet nuo to žmogaus sąmonėje lieka anspaudas. Grįžkime prie universiteto gyvenimo. Stojant į univer sitetą reikalingas tam tikras akademinių sąlygų minimu mas. Tas minimumas, pri klausomai nuo pasirinkto universiteto ar specialybės, svyruoja. Pagrindinis reika lavimas, stojant į universi tetą — tam tikra bhlų suma pagal amerikietišką koledžo testą (ACT). Kai ka da reikalaujama po viduri nės mokyklos baigti dvimetį koledžą. ACT nėra koks nors konkretus egzaminas. Šį testą ruošia įvairių sričių specialistai. Pagal ACT išaiš kinamas bendras busimojo studento pasiruošimas, išsila vinimo, mąstymo lygis. Sto jantysis, nurodęs, ką nori studijuoti, pasirenka šešis universitetus. Pirmiausia nu rodomas universitetas, ku riame labiausiai norėtų stu dijuoti, po to — likę penki universitetai prioriteto tvar ka. Universiteto sąrašas su ACT rezultatais siunčiamas į pirmąjį universitetą. Jei per daug norinčių, tai uni versitetas atsirenka pagal ACT rezultatus geriausius ir siunčia likusius pagal sąrašą sekantiems universitetams. Gabūs vidurinės mokyklos mokiniai gali laikyti ACT ir stoti į universitetą dar ne baigę mokyklos Universitete studijuojama 4 metus. Ab solventas įgyja bakalauro laipsnį. Bakalauro laipsniui gauti laikomi baigiamieji eg zaminai. Sekantis laipsnis —
Ateizmas ir humanizmas gaus orumą ir laisvę, teisę visapusiškai tobulėti, išsilai svinti iš socialinės priespau dos. Humanizmas aukščiau sia vertybe laiko žmogų su jo realiais žemiškais intere sais ir poreikiais. Priešingai religiniam antgamtinės būty bės kultui, jis skelbia laisvą žn\ogaus vystymąsi laisvoje visuomenėje. Kol buržuazija kovojo su feodalizmu, ji, nors ir ne nuosekliai, skelbė humaniz mo ir ateizmo principus. Ta pusi viešpataujančia klase, ji pradėjo vis daugiau rem tis religija. Tiktai darbinin kų klasė, išreiškianti dirban čiųjų masių interesus, yra tikrojo humanizmo ir ateiz mo platintoja. Marksizmas - leninizmas pratęsia praeities humanizmo tradiciją, įveikė jos istorinį ribotumą: švietėjišką pobū dį, abstraktų žmogaus esmės supratimą ir pan. Marksisti nis humanizmas organiškai susijęs su aukščiausio tipo ateizmu, nuosekliai materia listiniu, griežtai moksliniu pagrindu. Pripažįstamas in telektualinio, moralinio ir fi zinio asmenybės vystymosi būtinumas, atsikračius religi nių iliuzijų ir mistikos įta kos. Ugdomi aktyvieji žmo gaus veiklos pradai. Atmes damas religinę moralę, mo kslinis ateizmas padeda for muoti humanistinius komu nizmo principus, kurie aukš tina asmenybės orumą, tobu lina jos kūrybinius sugebė jimus.
Tarybinis
bendravome ir su studentais, ir su dėstytojais. Kaip vieną iš įdomesnių vakarų prisi menam draugiškas futbolo ir krepšinio varžybas su Greifs valdo universiteto dėstyto jais. Žinojom, kad futbolą jie žaidžia puikiai, na o krepšinį. .. Tad, sakom, gal pradėkim nuo krepšiniot Futbolą, aišku, pralaimėjom (4:0). Na, o krepšinio var žybos baigėsi puikiu rezulta tu — 20:1", — džiaugiasi Dalius. — „Tik kartais pykom ant savęs, kad sugebė jom kalbėti tik rankomis ir akimis. .." Dešimt dienų praleidę Greifsvalde, savaitę gyve nom Drezdene ir Berlyne. Berlyne iš televizijos bokšto aprėpėm žvilgsniu visą miestą. tJ dar buvo ir kalnai. .. Aišku, savo aukščiu jie nesilygina su Kaukazu, ta čiau. .. Vaikščiojom takeliais aukštyn — žemyn," šokinė jom per „prarajas". Tikrai, ne iš piršto išlaužė vietiniai gyventojai šios vietovės pa vadinimą — „Vokietijos Šveicarija". XXX Tokių praktikų metu daug sužinai iš savo specia lybės, prapleti akiratį, ste bėdamas kitų studentų, jų aukštųjų mokyklų gyvenimą.
*■ Iš KELIONIŲ SUGRĮŽUS S
Amerikos studentija
Vytautas DAUJOTIS ChF vyr. dėstytojas
M. JŪRA
"• STUDENTŲ FOTODARBAI ",
Fotografuoti-stebėti ir kurti Neretai S. Daukšos kieme lyje matome studentų fotoparodas. Tai jau graži tradi cija. Malonu matyti jaunųjų žurnalistų darbus. Juk tai savotiškas įrodymas, kad jie jau įvaldė vieną iš savo specialybės įrankių, ir atei tyje galbūt jų įspūdingi fotoreportažaį praturtins mūsų spaudą. Šios parodėlės autorė — žurnalistikos specialybės IV k. studentė Jūratė Marke-
Įvyko Istorijos fakulteto SMD Knygotyros būrelio ata skaitinis rinkiminis susirinki mas. Ataskaitą parengė bū relio pirmininkė penkto kur so studentė Sigita Totorytė. XXVI SMD konferencijoje, kuri vyko 1984 m. balandžio mėn., būrelio nariai dirbo 5 sekcijose: Knygotyros, Spau
dos istorijos iki 1940 m., Spaudos istorijos nuo 1940 m. Bibliografijos ir Bibliote kininkystės, perskaitė 17 pra nešimų. I laipsnio diplomais apdovanoti IV k. stud. V. Strankauskaitės ir III k. stud. V. Sabonytės darbai, II laipsnio diplomas įteiktas V k. stud. A. Zilytei. 8 Knygotyros būrelio narių darbai buvo pateikti SMD darbų apžiūros Universiteto turui, kur trečiojo laipsnio diplomu buvo apdovanotas III k. stud. E. Remeikytės darbas — ,,Knygų serija
EITI ILGU KELIU... Universiteto turistų klubas atšventė savo dvidešimtpenkmėtį. Po kiekvieno jubiliejaus tarytumei vėl atjaunėjama (apžvelgi praeitį, pamatai dabartį, galvoji apie ateitį). Kaip ir kuo gyvena dabartinis klubas? Vilniaus miesto turistų klubo pirmininkas A. Jučevičius taip apibūdina: „Universiteto turizmą mes visada matome jaunatvišką, ieškantį. Juk •Universitete ir gimė tie žodžiai, kuriuos šiandien kartoja kiekvienas turistas: „Keliauk, pažink, nenurimk!" Taigi, toks yra klubas, tokie yra turistai: visada ieškantys naujų maršrutų, naujų susitikimų. Dabartinis UTK pirmininkas V. Bezaras (GF V k. stud.) prisimena vasarą: „Keletas grupių keliavo po Lietuvą, dvi buvo Pamyre, viena Kaukaze, istorikų vandens turistų grupė plaukė Uralo upe. O šį rudenį į pirmąjį masinį žygį išėjo apie devyniasdešimt Universiteto turistų. Jie pasklido po Dzūkiją bei Labanoro girią. Tai tikrai rodo išaugusį masiškumą". Klubas prisidėjo ir prie Universiteto Fizinio lavinimo katedros organizuojamo turištinio žygio. Keliavo penki šimtai studentų, vadovaujami dėstytojų V. Dumbravo, V. Kašponio ir UTK vaidybos nario G. Janušausko, Šiemet suremontuotos klubo patalpos, gauta naujo
inventoriaus. Daug padeda Fizinio lavinimo katedra, Katedros vedėjui, docentui V. Bimbai visada rūpi klubo reikalai. Čia studentai puikiausiai gali tobulėti fiziškai, plėsti savo akiratį Universiteto turistai — pirniaujantys respublikoje, dažnai — varžybų nugalėtojai, Paskutinysis apdovanojimas spalio mėnesį — Respublikinė kalnų sezono uždarymo taurė. Siame sąskrydyje, kaip ir visose turistinėsesportinėse varžybose, aktyvūs matematikai broliai R. ir A. Jakščiai. Klubas jungia skirtingus fakultetus, skirtingus žmones. Gal kiekvienas kitaip ir turizmą supranta. „Ta čiau svarbiausia — duoti darbo ne tik kojoms, bet ir galvai, — kalba V. Bezaras. — Kad išeitum į žygį vieną dieną, reikia ruoštis tris dienas. Turistai pasirenka literatūrą, sužino apie vietovės įžymybes. Pasiruošti žygiams mums padeda senbuviai, kurių patirtis didesnė už mūsų patirtį. Galima paminėti E. Cinčj, V. Dieninį, A. Kontautą, A. Striuką, A. Tarulį. Susirinkę būrin, mes jau galime sudaryti puikius maršrutus. Jie dažniausiai vingiuoja gražiausiomis Lie tuvos vietomis". Istorijos, Gamtos, Matematikos ir Fizikos fakultetai turi ir savas turizmo sekcijas (energingi vadovai ir organizatoriai — V. Almonai-
liūnaitė grąžina mus į vasa rą, į Taliną, kur vyko Pa baltijo studentų dainų ir šo kių šventė „Gaudeamus-IX“. Jos fotografijos, — sakytu mei, nedidelis šios šventės fotoreportažas. Autorei pa vyko pagauti šokėjų nuotai kas, temperamentus. Tai ir lyriškų merginų šokis, kur vyrauja rami plaukianti nuotaika, tai ir pietiečių tranki „Adžarija". Fotografijos išdėstytos taip,
tarytum būtų suskirstyta intervalais, kad nuotaika lyg banga kiltų aukštyn, paskui trumpam stabteltų (maža mergaitė su ramunė mis: Ir aš noriu. . .") ir vėl su nauja jėga persikūnytų į kitą fragmentą — fotografijų seriją. Tikras ir taurus yra „Maestro" (LTSR nusipelniu sio liaudies artisto K. Kavecko portretas). Jaunatviš ka energija spinduliuoja fo
ąPrūsų Lietuvių Knygynė lis". Recenzentės doc. G. Raguotienės pasiūlymu darbas ruošiamas spaudai — įteik tas biuleteniui „Bibliotekų darbas". Būrelio pirmininkė kalbė jo apie būrelio kultūrinę veiklą. Skaityti pranešimai „Apie Vydūno dedikacijas" (II k. stud. J. Minkeviėiūtė), „1983—1984 m. knygos kny gotyros tematika" (111 k. stud. V. Norkutė). Būrelio mokslinis vadovas e. doc. p. D. Kaunas pasidalijo įspū džiais apie darbą VDR moks
linėse bibliotekose. Buvo ir išvykų: ypač įdomi kelionė į Kauną, aplankėme P. Cvir kos muziejų, išklausėme pa sakojimo apie šio muziejaus įkūrėją ir direktorių K. Vairą-Račkauską. Apie būrelio istoriją pa pasakojo būrelio mokslinis vadovas e. doc. p. D. Kau nas, parodė senų būrelio KRAŠTOTYROS KLUBE nuotraukų ir 1951—1959 m. Praėjusį trečiadienį Unidokumentus. kraštotyrininj. minkeviCiotE versiteto
„specializuotis", žygius pa naudoti ir mokymosi tiks lams. Pvz., gamtininkai do misi gamta (kelionėse tik spėk žvalgytis), istorikai — krašto praeitim (o kiek ap lankoma turtingų muziejų mažuose miestukuose, pilia kalnių, sutinkama daug įdo mių žmonių, archeologų savo darbo vietose). Šiais mokslo metais į klu bą atėjo daugiau kaip du šimtai pirmakursių. Ir visi jie tikisi čia rasti daug įdo maus, Apie tai turėtų pagal voti nauja klubo valdyba. Be to, jau solidus Universi teto turistų klubo amžius (jis senesnis net už Vilniaus miesto turistų klubą) įparei goja keliauninkus neužleisti pirmaujančių pozicijų, puo selėti senas klubo tradicijas. O kaip pasakojo dabarti nis LTSR turizmo federaci jos pirmininkas, buvęs pir masis UTK pirmininkas V. Januškis, Universiteto turis tai buvo vienį iš pirmųjų iniciatorių dabar šalyje ži nomos ekspedicijos „Mano Tėvynė — TSRS". Baltijos pajūry ir Tolimuosiuose Ry tuose, Užpoliarėje ir saulėje tviskančių pietinių kalnų viršūnėse sutiksi Universite to turistą. Dar pirmaisiais klubo metais kelionių geo grafija buvo plati. V. Ja nuškis pasakojo apie pirmąją ekspediciją po Tian-Šanį. Kelionių ir ekspedicijų me tu turistai sutiktiesiems pa sakodavo apie Lietuvą, skai tė paskaitas, ruošė draugys tės vakarus.
ir nepamiršta. Čia galbūt gimė patys tauriausi siekiai ir mintys. Kitaip ar būtų atsiradęs aukščiausioje Ciukčijos viršūnėje laiškas, ku riame sakoma, kad grupė šį užkopimą skiria UTK. Tai kukli senbuvių dovana per nai organizuotos V sudėtin gumo kategorijos slidžių tu ristinio žygio — ekspedici jos po Ciukčiją, metu. , Gamtojauta", — taip V. Bezaras pavadino keliones. Tai ir krašto pažinimo, ir fi zinio tobulėjimo mokyWa, tiesioginis bendravimas su gamta. Čia turistai daug pa sidarbuoja ir kaip jaunieji gamtosaugininkai: ne tik pa tys turi kultūringai elgtis gamtoje, bet ir pranešti, in formuoti apie matytus pažei dimus. Savo susirinkimų me lu dažnai nagrinėja gamto saugos, kultūros ir istorijos paminklų problemas, klauso si specialistų paskaitų. XXX „Kelionėse galbūt plačiau atsiveria sielos akys, ir pra regi tai, ko nepamatytum žvelgdamas kasdieniškom akim. Ne vieną sykį, nusi leisdamas iš viršūnės, ma nais pasidaręs geresnis. Ta da vėl prisimeni tuos be kraščius tolius. . . Ir žinai, jog nenurimsi, tol, kol ne pasikeisi aukštyn per dul kes, per akmenis, per žalias lankas, kol nežengsi pasku tinio žingsnio į savo viršū nę". (V. Narvilas). Kelionės reikalingos žmo gui.
kus kvietė skelbimai į ekskursiją po senąjį Universitetą. Lydimi kraštotyros klubo vadovo V. Mačiekaus, studentai paŽmonės, didelę dalį savo tis, F. Radvilas, N. Kisie sižvalgė po Alma Mater lius, G. Janušauskas). Taip gyvenimo susieję su Univer keliaujant galima savotiškai siteto turistų klubu, myli jį kiemelius. Išgirdo įdomų III k. studentė. Knygotyros būrelio pi rmininkė
M. JURAITE
SKfiLBIHAj Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800174, išduotą MaF studentei Marinai KUSKOVAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800675, išduotą MF studentui Arūnui GRIGALIŪ NUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830730, išduotą FilF studentei Ilmai BAL1U-
tografija „Smagios lietuviš kos klumpės". Lyriška ir šil ta nuotaika sklinda iš foto nuotraukos „Pajūrio šviesa". Tai, mano manymu, gražiau si šios parodėlės darbai. Tie sa, autorei kai kur dar trūksta technikos, bet įspū dį ir nuotaikas ji perteikti sugeba. . . Belieka jai palin kėti sėkmės. Vytautas KUDARAUSKAS
pasakojimą apie Universi teto žymius žmones: M. Počobutą, T. Žebrauską, S. Daukantą, L. StuokąGucevičių, M. Daukšą, Universiteto kraštotyrininkams dažnai rengiamos ekskursijos po Vilnių. Viena paskutiniųjų — „Vilniaus gotika", A. DZUKAITf
KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento . pažymė jimą Nr. 830796, išduotą FilF studentei Liucijai RINKEVlC, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830744, išduotą FilF studentei Juditai BLA ŽYTEI laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą ir studijų knygelę Nr. 810013, išduotą Kauno vaka rinio fakulteto studentei Ra munei KAZĖNAITEI, laikyti negaliojančiais .
GERBIAMASIS!
Ar žinai, kad jau atėjo ruduo? TODĖL „FILOLOGIJOS RUDU 0-84" KVIEČIA VISUS DAINUOJANČIUS, ŠOKANČIUS, SKAITANČIUS, GRO JANČIUS ATVYKTI Į FILOLOGIJOS FAKULTETO KUL TŪROS KLUBĄ.
Vilniaus V. Kapsuko universiteto Fizikos fa kulteto kolektyvas nuo širdžiai užjaučia bendra darbi prof. Edmundą MONTRIMĄ dėl brolio Tomo mirties. Matematikos fakulteto III kurso 2 TM grupės kuratorius ir studentai nuoširdžiai užjaučia Donetą LUKŠYTĘ dėl myli mos mamos mirties.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11678. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2733. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. nCoBeTCKHH cTyĄeHT» — opraB napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbu, npo<į>KOMa opĄeHOB TpyĄOBoro KpacHoro 3HaMem u ĄpyMŪM napoĄoB BnAbHioccKoro ynmepcnreTa hm, B. Kancyxaca. Ha ahtobckom uMse. PeĄaKTop H. BapanuHųKaHTe.
L. e. red. pareigas J. MARKELIUNAITE