vjsų
Salių prolftarai, vienykjt&si
tZr\l2VBIL>IS
sccioenc<xs
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
MaF doc. G. MISEVIČIUS: — Siekiant paskatinti stu dentus aktyviau ir giliau studijuoti visuomenės moks lus, fakultete buvo organi zuotos dvi konferencijos (TSKP istorijos ir mokslinio ateizmo klausimais). Be to, 65 fakulteto studen tai dalyvavo Universiteto viktorinoje „TSKP — 80, LKP — 65". Fakulteto partinis biuras bei ideologinė komisija savo posėdžiuose periodiškai svar sto studentų komunistinio auklėjimo klausimus, nagri nėja iškylančias problemas. ChF vyr. dėstytojas V. DAUJOTIS: — Aukštajai mokyklai ke liamas uždavinys rengti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir įdiegti jiems komunistinį idėjišku mą, tarybinį patriotizmą, in ternacionalizmą, aukštas mo ralines savybes. ’Šie uždavi niai, aišku, neatsiejami vie nas nuo kito. TSKP CK nuTęsinys. Pradžia Nr. 30.
■. UNIVERSITETAS:
1984 m. spalio 19 d., penktadienis
tarime „Dėl tolesnio partinio vadovavimo komjaunimui gerinimo ir jo vaidmens di dinimo komunistiškai auklė jant jaunimą" pabrėžiama, jog būtinas pastovus dėme sys. norint pasiekti, kad kiekvienas studentas išsiug dytų vidyrį poreikį giliai iš studijuoti marksistinę-lenininę teoriją, partijos politiką. 1F vyr. dėstytoja I. VALIKONYTĖ: — Sakoma, kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Todėl per ataskaitinį laikotarpį akade minė komisija didelį dėmesį skyrė pirmakursiams. Jų adaptacijos problemos, pa remtos komisijos atliktų ty rimų duomenimis, buvo ap tartos fakulteto komunistų susirinkime. Mes privalome būti reik lūs studentams, tačiau kartu turime rūpintis jų mokymo si, buities sąlygomis, lais valaikiu. Tai irgi partinės svarbos klausimas. Negalima užmiršti, kad be studijų pro blemų studentas turi daug asmeninio gyvenimo proble mų, kurios veikia ir jo pa-
RUDENS
TALKOS
XXX
AKIRATIS XXX
KELIONIŲ ĮSPŪDŽIAI
Kaina 2 kap.
— Reformos naujus vėjus pajusime ne tik dėl to, kad fakultete rengiami ir peda goginio profilio specialistai. Si reforma negali nepaliesti aukštosios mokyklos, nes visa liaudies švietimo siste ma yra plėtojama vieningai. BENDROJO LAVINIMO IR 1984 m. TSKP CK balandžio plenume drg. K. Černenka PROFESIN.Ų MOKYKLŲ pabrėžė, kad aukštosios mo REFORMOS POVEIKIS kyklos daro esminę įtaką SPECIALISTŲ RENGIMUI mūsų ekonominės, socialinės UNIVERSITETE ir dvasinės pažangos tem IF vyr. dėstytoja I. VALI- pams, taip pat šalies gyny biniam pajėgumui. KONYTE:
numatyti konkrečias priemo nes. Numatyta pagerinti moky mo ir dėstymo kokybę, stu dentų dalykinį rengimą, di desnį dėmesį skirti pedago ginės praktikos kontrolei ir rezultatų aptarimui, studen tų pasirengimui auklėjama jam darbui mokykloje. Nu matyta gilinti ir plėsti ryšius su mokyklomis, ugdyti mei lę ir pagarbą mokytojo pro fesijai, pastoviai rengti susi tikimus su mokytojais — švietimo žymūnais, teikti pagalbą respublikos moky tojų tobulinimosi institutui, radijui, televizijai. Fakulteto partinė organi zacija, dekanatas, partinės grupės ir katedros siekia, kad visų dalykų dėstymas būtų kartu ir kryptingas būsimųjų mokytojų mokslinės pasaulėžiūros stiprinimas, kad dėstytojai išmokytų stu dentus gerai dėstyti savo dalyką ir kartu ugdyti mo kinių mokslinę pasaulėžiūrą bei geriausias tarybinio žmogaus savybes.
deda dirbti mokslinį darbą. Svarus profesorės mokslinis darbas. Išspausdintos 7 monografijos: 11983 m. — „Žemdirbystė Lietuvoje" (nuo seniausiųį laikų iki 1917 m ), 1978 m. — „Etno grafijos mokslas Vilniaus universitete", 1979 — jubilie jiniais — metais net trys — „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai", „Me džiai senovės lietuvių tikė jimuose", „Žaltys ir jo sim boliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje", 1982 m. dvi — „Paukščiai senuo siuose lietuvių tikėjimuose ir mene", „Lietuvių etnogra fija". Apie 200 stambesnių straipsnių paskelbta respub’.ik niuose bei sąjunginiuose leidiniuose, Lietuviškoje ma žojoje tarybinėje ir Lietuviš koje tarybinėje enciklopedi-
jose. Profesorė noriai konsultuoja bei reikliai vadovauja kandidatinėms disertacijoms, skaito pranešimus respublikinėse bei sąjunginė se konferencijose. ų 1980 m. profesorės P. Dundulienės septyniasdešimtmečio proga buvo išleista Bibliografija (su darytoja šio straipsnio aut.). Joje skelbiamos 397 profesorės P. Dundulienės pozicijos, Dabartiniu metu papildžius šį leidinį, pozicijų skaičius viršytų 500, — Ką dabar rašau? Šiuo metu jau atiduota spausdinti knyga „Ugnis senovės lietu vių pasaulėjautoje", paruoš ta 250 psl. knyga „Lietuvių liaudies astronomija". Rašo mi straipsniai respublikinei spaudai. profesorės visuome
ninė, mokslinė veikla. Nuo 1952 m. energingai vado vauja etnografijos būreliui, organizuoja studentų etno grafines mokslines konferen cijas. Nuo 1976 metų būda ma mokslinės tarybos prie Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Istorijos fakulteto is torijos daktaro laipsniams teikti nare, vertingomis pa stabomis, nuoširdžiu žodžiu skatina disertantus. Didelis profesorės nuopelnas įren giant muziejų Istorijos fa kultete. Kiekvieną darbą atlikda ma stropiai, su didele meile, tardama taip reikalingą nuo širdų žodį studentui ar fa kulteto darbuotojui, profeso rė pelnė visų pagarbą. Gal būt todėl studentai visada noriai profesorę kviečia į savo šventes, dažnai prašo skaityti paskutinę paskaitą. Man, kaip buvusiai neaki vaizdinio skyriaus studentei, neišdildomi liko žodžiai apie meilę savo kraštui, meilę tėvynei, sąžiningą ir kruopš tų darbą. „Skiriu 400 metų jubiliejų švenčiančiai Alma Mater Vilnensis, kurioje mokiausi ir dirbu" — rašo profesorė vienoje savo knygų. Dir bu. .. jau keturiasdešimti metai. Visas gyvenimas ati duotas Universitetui. Lietuvos TSR istorijos ka tedros vedėjas. Istorijos fa kulteto dekanas doc. V. Les čius, pradėdamas šių mokslo metų ’ pirmąjį katedros po sėdį, pasakė: — Mūsų mylima profesorė pradeda keturiasdešimtąjį rudenį. . . Nuoširdžiausiai linkime, kad šis pedagoginio darbo keturiasdešimtasis ruduo bū tų tik. . . keturiasdešimtu rudeniu!
• UNIVERSITETO PARTINĖJE
ORGANIZACIJOJE • VU fakultetuose, katedrose ir padaliniuose (vyko parti nių organizacijų ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai. Šiandien „Tarybiniame studente" fakultetų partinių or ganizacijų sekretoriai dalijasi mintimis apie komunistų veiklą praėjusiais metais, nagrinėja ideologinio ir auklė jamojo darbo aktualijas. ZWWWWVWW>ZWWWWWWW\/WWWWVW\
žangumą. Todėl labai svar bu nepalikti studento vieno su tomis problemomis, ypač tais atvejais, kada jis ieško paramos, patarimo. Taigi, dėstytojų, ypač kuratorių veiklos baras labai platus.
Keturiasdešimtasis ruduo stituto buvęs • vyr. moksl. bendradarbis I. Butkevičius. Profesorei ir vasarą nera mu be studentų. Jau taip įprasta: nuo 1949 m. vado vauja Universiteto istorikų etnografinėms ekspedicijoms. Jų metu ištyrinėta apie 70 respublikos apylinkių. Su rinkta daug medžiagos apie žemdirbystę, gyvulininkys tę bei kitus verslus ir su jais susietus šiuo metu jau išnykusius arba nykstančius papročius. liaudies buitį, materialinę bei dvasinę kul tūrą. Ypač didelis dėmesys skiriamas revoliucinės pra eities bei nūdienos klausi mams. Surinkta gausi me džiaga sudaro Universiteto Mokslinės bibliotekos rank raščių skyriaus 81-jį fon dą. Iš etnografinių- ekspedi cijų parsivežama ne tik ra šytinės medžiagos, fotonuo traukų, piešinių, brėžinių. Surenkama daug nebenaudo jamų, tačiau etnografiniu požiūriu labai vertingų dai ktų, kuriais papildomi Lie tuvos TSR istorijos ir etno grafijos muziejai, rajonų muziejai, Istorijos fakulteto muziejus bei jų fondai. Šių ekspedicijų metu studentai ruošiami moksliniam darbui: mokomi rinkti bei siste minti medžiagą, vėliau — ruošti pranešimus SMD kon ferencijoms, rašyti kursinius ir diplominius darbus. Pro fesorei P. Dundulienei va dovaujant apginti 164 dip lominiai darbai. Malonu pa žymėti, kad beveik visi įvertinti gerai arba labai gerai. O kaip kitaip gali būti, jeigu darbo vadovas reiklus? — Aš esu skaičiuje tų
NUMERYJE:
FilF vyr. dėstytoja L. ANDRIKYTE: — TSKP CK 1984 m. ba landžio plenumo nutarimai dėl bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrindinių krypčių tiesio giai liečia ir mūsų fakulte tą, ruošiantį didelį būrį bu simųjų mokytojų, nuo kurtų kvalifikacijos, pasirengimo, dvasinės kultūros, pedagogi nio meistriškumo labai pri klausys bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų auklėja mojo darbo lygis, įprotis dirbti, aukštos pilietinės sa vybės, idėjinis akiratis. Fakulteto atvirame parti niame susirinkime, įvykusia me šių metų balandžio 26 dieną, buvo pareikšta daug minčių apie busimųjų moky tojų mokymo ir auklėjimo proceso tobulinimą, idėjinio politinio dorovinio auklėji mo gerinimą, iškeltos vado vėlių, mokymo priemonių rengimo problemos. Buvo nutarta pradėti platų organi zacinį ir masinį politinį dar bą realizuojant mokyklų re formos uždavinius fakultete,
DATOS, ŽMONES, DARBAI ■»
Kiekvieną pavasarį univer sitetas palydi gausų specia listų būrį, kad rudenį vėl svetingai atvertų duris nau jiems, trokštantiems žinių. Daug prabėgo rudenų. .. Kurie pedagoginio darbo me tai labiausiai įsimintini? todėl — Sunkiausi ,gal buvo labiausiai įsimintini pirmieji pedagoginio darbo metai, — pasakoja profeso rė. — Darbas vyko sunkio mis sąlygomis, tik praūžus karo audrai, universitete ne buvo ne tik etnografijos specialistų, bet ir reikiamos literatūros, Jei pirmykštės visuomenės ir etnografijos pagrindų kursams dar buvo galima rasti medžiagos, tai Lietuvos etnografija tik pras dėta kurti. išandien kas besuskaičiuotų, kiek istorikų klausė pro fesorės P. Dundulienės skai tomų Lietuvos etnografijos, Rytų slavų etnografijos, Pa baltijo etnografijos, ~ Etnografijos šaltinių mokslo, Pirmykštės visuomenės teorijos ir įvairių speckursų paskaitų, Daugelis Istorijos 'J-'^l — profakulteto dėstytojų fesorės mokiniai. — Visų mokinių nesumi nėsi, — kalba profesorė. — Juo labiau, kad su daugeliu susitinki beveik kiekvieną dieną: beveik visi fakulteto dėstytojai istorikai — buvę mano mokiniai. Daugelis iš jų yra tapę įžymiais moksli ninkais, visuomenės veikė jais. Tai — prof. S. Lazut ka, doc. V. Gobis, Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, e. doc. p. I. Valikonytė, dėst. istorijos moks lų kandidatas A. Kasperavi čius, LTSR MA Istorijos in-
Nr. 31 (1290)
Siame
laimingųjų, kuriems tenka daug bendrauti su profesore, — kalba Lietuvos TSR istorijos katedros dėst.-valandibuvusi profesorės ninkė. diplomantėi Alvyda Lazauskaitė. — iProfesorė, be abejo, labai ireikli. Bet, mano nuomone, svarbiausia ne reiklumas, bet sugebėjimas sudominti istudentus pasirink ta tema. O kai įdomu, tai, vadovui padedant, diplominis darbas galį būti tik labai geras. Turiningos profesorės P. Dundulienės paskaitos, jos meilė etnografijai nelieką be atgarsio — ne vienas, susidomėjęs etnografija, pra-
Nuotraukoje: prof. P. Dundulienė (pirmoji iš kairės) su Akmenės rajono Kairiškių kaimo bibliotekos vedėja J. Jonušiene ir dėstytoja A. Lazauskaite.
Aldona VASILIAUSKIENE IF, LTSR istorijos katedros darbuotoja