VISLI ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
0*
O
N
<a
$ X $
KOMUNISTŲ TIKSLAS YRA SUKURTI VISUOMENĘ, KUR BUS UŽTIKRINTA VISUOTINĖ GEROVĖ, VISŲ TAUTŲ KLESTĖJIMAS, AMŽINA TAIKA TARP NACIJŲ. SOCIALIS TINĖMS ŠALIMS REIKALINGA TVIRTA TAIKA TOKIAI VI SUOMENEI SUKURTI. TODĖL NĖRA NUOSEKLESNIŲ KA RO PRIEŠŲ, TVIRTESNIŲ KOVOTOJŲ UŽ TAIKĄ, KAIP KOMUNISTAI! (Iš Taikos manifesto, priimto Komunistų ir Darbininkų partijų delegacijų pasitarime Maskvoje).
V VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 32 (271) 4- 1957 m, lapkričio 28 d., ketvirtadienis 4- Kaina 20 kap. m iSH
kai apšviestų knygos puslapių, čia išsėdi studentai iki vie nuoliktos valandos vakaro. . . Jaunos akys šviesios, kam jiems stalinių lempų. Per daug narpllojimosl su tais laidais, - kalbasi universiteto ūklo skyriuje. — Sakot, ven neveikia? tiliatorlus Atidarykit langus ir kvėpuo klt, klek tik jums patinka. . O mums tai nepatinka. Žinoma, pakvėpuoti mes ga lim ir namo eidami, bet no rom nenorom pagalvoji, kas bus sesijos metu, kai skaityk la bus kimšte prikimšta žmo nių ir sėdėti joje reikės ištisą dieną. Bet mes nenusimename ir, pasižiūrėję į nejudančius ven tiliatorius, atlaidžiai nusišypsom, pasukdami į durų pusę. Gal jie patys pradės suktis, kai mes jų nematysim. Lipant laiptais žemyn, mūsų nuotaika visai gerėja. Mes Įsivaizduo jam, kad už stalų skaitykloje nėra nei vienos laisvos vietos, šviesiai dega stalinės lempos, o ventiliatoriai sukasi net švilpdami. L. Jakutytė
PARTIJOS GYVENIMAS
ČIA MOKOSI STUDENTAI Praveri sunkias skaityklos duris ir jau Iškart pritildai balsą, sulėtini žingsnius. Apžvelgi visą salę. ir tave nejučiomis pagauna darbo nuotaika. Čia ant vieno, čia ant kito stalo, pasidėję storus laikraščių komplektus, rausiasi filologai. „Kursinį darbą ra šo”, — pagalvoji. Salia jų sklaido brošiūras ekonomistai. — Iki gruodžio pirmos kur sinis darbas mirt gyvent turi būti baigtas, o čja kaip tyčia pirmam klausimui medžiagos niekur nerandu, — skundžiasi ketvlrtakursls Eigminas. Ir vis tiktai daugiausia šį kartą teisininkų. Bene jie stropiausi šios skaityklos lan kytojai? Taigi, kad taip. Sesi ja. Ne visi čia esantieji rašo mokslinius darbus ar ruošia si egzaminams. Jauku ir gera paskaityti čia ir grožinės lite ratūros kūrinį, pavartyti iliust ruotus žurnalus, o jei iki pa skaitos dar gerokas pusvalan dis — perskaityti ir vieną ki tą apsakymą. Štai, lituanistė D. Sokaltė į skaityklą užsuko tik valandai, o prieš ją bent penki žurnalai. įdomu, bet iš kart perskaityti negi suspėsi. Pažiūrėsiu, kas įdomiausia, naujausia. Baigsiu kitą kartą, laisvalaikiu. . . O skaitymui pasirinkimas šioje skaitykloje gana didelis. Daug įvairių vertingų literatū rinių žurnalų, kaip „Novyj Mir”, „Moskva”, „Inostrannaja literatūra”, įdomūs turi niu ir apipavidalinimais kitų respublikų ir užsienio šalių žurnalai, išeiną rusų kalba. Kiekvienas gali susipažinti su naujausiais literatūros leidi niais. Tai padeda stendas „Naujos knygos". Pačioje salės pradžioje ant pailgo stalo išdėstyti laikraš čiai — paskutinių dienų nau jienos. Bet kodėl gi šį kartą čia tiek mažai skaitytojų? Pa žvelgi į rankoje laikomo nu merio datą, o paskui į šalia beskaltantį studentą. „Atsili kęs, šį numerį jau prieš tris dienas reikėjo perskaityti",— pagalvoji. Ieškai naujų, kurių šiandien eidamas į paskaitą namuose nespėjai perskaity ti. . . ir nerandi. — Kur gi šitos dienos laik raščlai? — teiraujamės pas skaityklos darbuotojus. — Pas mus jie pasirodo tik apie antrą valandą. . . — Tiktai. . . . . .Ir, paėmęs 20 kap., nueini prie stovinčio kieme kios ko. — Ar ir visus kitus nau jausius literatūros leidinius jūs taip vėlai gaunate? — neiškenčiame. Pasirodo, kad kelias iš
MUSŲ
komplektavimo skyriaus į skai tyklą labai jau ilgas. Tik čia skubama sudaryti katalogus ir atiduoti naudojimuisi. Reiklūs skaityklos lankyto jai visvien nepasitenkina čia esančiais knygų fondais. Tada jiems pasitarnauja saugykla, iš kur per pusvalandį gauna reikalingą literatūrą. Taip eilutėje prie knygų iš davimo vis keičiasi ir keičiasi žmonės, nusinešdami įvairiau sios literatūros tomus. Vien per vieną darbo dieną išduo dama 772 knygos, neskaitant periodikos leidinių. Dažniau siai studentai reikalauja vi suomeninės-politinės literatū ros leidinių, kurių skaityklos bibliotekoje yra pakankamai. Nuolatiniai lankytojai, tai tei sininkai, filologai ir ekonomis tai. Užtat .paskutiniu metu li teratūra pradėta kaupti atsi žvelgiant į besilankančių stu dentų specialybes. Ne visada lengva surasti reikiamą knygą. Tam, žinoma, padeda abėcėlinis bei grožinės literatūros katalogai. Bet ne kartą reikalingas ir bibliote kininkų patarimas. lr Ir šioje bėdoje padėti studentams nie kada neatsisako darbuotoja J. B'ikulčiūtė. Tai viena iš seniau sių šios skaityklos darbuotojų. Ji visada suranda taip reikalin gą studentui patarimą. Tik labai skaudu, kad bibliotertinlnkės pasitikėjimą kai kurie studentai išnaudoja piktam tikslui. Štai, studentas, tik ką pa ėmęs vienintelį esantį skaityk loje knygos egzempliorių (Le-
PAS DRAUGUS Gamtos m. fak. studentai nuo seniai palaiko santykius su Baltarusijos Valstybinio V. I. Lenino vardo universite to geologijos-geografljos fa kulteto auklėtiniais. Lapkričio 23 d. mūsų uni versiteto gamtininkams buvo ypatinga — fak. sportininkai, saviveiklininkai ir kiti akty vistai susiruošė į svečius pas savo draugus baltarusius. Minske jie buvo labai nuo širdžiai sutikti ir priimu. La bai draugiškai ir šiltai praėjo susitikom vakaras, kurame pa-
sirodė baltarusių ir mūsų studentai-savlvelkllnlnkal. Su draugais praleistos dienos paliko ilgam ir baltaru sių ir mūsų studentų atmin tyje.
Atviras universiteto partl nės organizacijos susirinkimas apsvarstė Lietuvių literatu ros katedros auklėjamąjį dar bą. Pranešimą padarė katedros vedėja drg. M. Lukšienė. Ka tedros uždavinys, kaip pabrė žė pranešėja, auklėti studentus aukštai išsilavinusiais kultū ringais ir sąmoningais tarybi niais piliečiais, Katedros kolektyvas myli savo darbą, Išleido keletą knygų literatūros klausimais. Kartu pranešėja iškėlė kai kuriuos trūkumus, Nepakankarnas dėmesys buvo skirlamas tarybinei literatūrai. Šiuo metu, tarybinę literatūrą dėsto tik vienas dėstytojas. Maža taip pat buvo padaryta propa guojant tarybinę literatūrą universiteto mastu. Antrąjį pranešimą svarsto muoju klausimu padarė uni versiteto prorektorius doc. E. Meškauskas. Pranešėjas, pa žymėjęs, kad paskutiniuoju metu pakilo lietuvių literatū ros dėstymo lygis, nurodė trū kumus katedros darbe. Paskutiniais metais atsikra tyta vulgaraus sociologizmo.
Svečiai iš Kauno Žalios Politechnikos institu to ir mūsų raudonos kepurės margavo, einant iš stoties į Taurą. Tai savo svečius suti ko mūsų kraštotyrininkai — KPI instituto kraštotyros bū relio narius, atvykusius į sos tinę. Pirmąjį vakarą (XI.23) sve čius šiltai sutiko akademinis choras. Kauniečiai, nuvykę Į ataskaitinį - rinkiminį susirin kimą, pašoko, pažaidė liaudies žaidimus, padainavo. Sekmadienį, vadovaujant dėstytojui Jurginiui, svečiai ir dalis šeimininkų apžiūrėjo isto rines Vilniaus vietas. Vos sutilpo svečiai ir šeimi ninkai . kraštotyrininkai į 34 IFF auditoriją aptarti bendra darbiavimo klausimų. Pasisakę draugai minėjo, klek istorinių paminklų, seno vės iškasenų dar neištrita — viskas laukia-, jaunųjų entuzi astų. Mūsų liaudis turtinga pada vimais, legendomis, įsimenan
KANDIDATAI
— Teisės m. fakulteto vi suomeninių organizacijų, dės tytojų ir studentų iškilmingą mitingą, skirtą kandidatams į teisėjus ir tarėjus išstatyti, lai kau atidarytu, — sako dėsty tojas Blieka studentams', susi rinkusiems į 100-ją auditoriją. Susirinkimas plojimais su tinka V kurso studento R. Greičiaus pasisakymą. Jis siūlo
nino „Filosofsklje teatradi"), vėl grąžina atgal, sakydamas: — Šioje knygoje aš jau nebe radau mane dominančio sky riaus. — „Nesuspėjo jo at spausdinti", — pasakysite. I tai gali atsakyti studentas, ku ris, paėmęs knygą, išplėšė iš jos ne lapą, bet ištisą skyrių. Tai jis gali pasakyti, kad kny goje defekto nebuvo, o tik jam reikalingi šie puslapiai ir tiek. Apgaudinėti kitus—labai že ma ir net ne žmogiška. O taip vlstlk daro žmonės, kurie va dinasi studentais. . . į vakarą skaitykla dar dau giau prisipildo. Pasibaigus paskaitoms, niekur niekas ne beskuba, rečiau bilda kėdės, rečiau varsto duris išeinantie ji. Visi susikaupia rimtam dar bui, ir skaitykloje Įsigali rim tis. Palenkę galvas ant sllpno-
į Lenino rajono I-jį liaudies teismą kurso draugą, kandida tą į TSKP narius, Misiūną. Kandidatais į liaudies tarė jus iškeliami: II kurso studen tė Smolskaitė, dėst. S. Vecevičlus ir laborantas Simeliovas. Susirinkimas vienbalsiai pri ima šias kandidatūras. Ž. Rimas
člals ir gyvais posakiais kraštotyrininko pareiga domė tis ne vien architektūriniais, bet ir žodiniais loblals, visu tuo, kas savita, kas lietuvių liaudies sukurta. Vakaras virto> tikra draukauniegystės švente. Mums 1 člai įteikė neužmirštamą dova ną — dviejų mokyklų entu ziastų tvirtos draugystės įro dymą. R. Žilevičius
STUDFNTO
suteikė teisę Artėja Konstitucijos diena. Konstitucijos, kuri Iš kairės į dešinę: į mokslą darbininkų __ . ir kolūkiečių. vaikams. ___ II kurso medikų komjaunimo sekretorė Minkevičiūtė Olqa, Guntulytė Joana, vidurinę mokyklą baiqusi aukso medaliu, Jurevi čius Bronius, iš gamybos atėjusi Bitautaitė Kazimiera. Praktinių užsiėmimų metu medikai papildo teorines žinias. A. BARYSO nuotr.
PASTABOS
jėgos dailininko ranka. Daili ninko P. Sergiejevičiaus pa veikslas „Lauko valymas” at liktas šiandieninio kolūkinio kaimo tematika. Paveiksle iš reikšta aktuali tema — laukų valymas nuo akmenų galingos ir dvelkia Lietuvos miško gro tarybinės technikos pagalba. žis, kuris pilnai atitinka poe Kartu dailininkas atskleidė mos mintį. Ne vienas lankyto ir grožį kolūkinių laukų, ku jas žavisi parodoje eksponuo riuose, išrinkus akmenis, grei jamomis dailininko Jurkūno tai sužaliuos vešlūs javai. Ta iliustracijomis K. Donelaičio da dar bus gražesnis kolūkinis poemai „Metai”. Šiuose me kaimas. Ir nauja džiugi tikro džio raižiniuose išryškėja daili vė pasitarnaus medžiaga ne ninko meninė jėga, kurios pa vienam mūsų Jaunam dalinin galba jis tikroviškai atsklei kui sukurti vertingą meninį dė sunkų būrų gyvenimą, ap kūrinį. dainuotą mūsų literatūros kla Si paroda rodo išaugusį mū siko. Apie vieno iš seniausių mūsų dailininkų Antano sų jaunųjų dailininkų meistriš Žmuidzinavičiaus peizažus, kumą, o taip pat supažindina eksponuojamus šioje parodoje, lankytoją su senosios mūsų daug netenka kalbėti. Kiekvie dailininkų kartos kūriniais. nas parodos lankytojas ilges Studentui aplankyti šią parodą niam laikui sustoja prie pasta yra labai vertinga, nes tuo jis rojo stendo ir gėrisi jo puikiais dar labiau praplėstų savo aki peizažais, kurių kiekvienas sa ratį meno srityje. vitas, atliktas didelės meninės R. Gogelis
Lietuvos dailininkų parodoje Vilniaus Valstybiniame Dai- skuiptūroje menininkas Išreišlės muziejuje veikia Lietuvos kė liaudies optimizmą sunkiais dailininkų kūrinių paroda, carinės priespaudos metais, jos skirta Didžiosios Spalio socia veržimąsi į mokslą, į šviesą. listinės revoliucijos keturiasde Parodoje gausiai eksponuoja mi skulptoriaus Bogdano port šimtmečio garbei. Muziejaus salėse gausiai eks retai. Pažymėtina ir skulpponuoti naujieji mūsų daili toriaus R. Antūrio savita ninkų darbai, o taip pat ir skulptūra „Eglė — žalčių darbai, sukurti anksčiau. Ki karalienė". Lankytojo dėmetose salėse eksponuojama ke sį patraukia meniškai Lr ramikos išdirbiniai, tauti techniškai atliktas Klovos mo niai rūbai, lietuvių liaudies zaikinis portretas „Kompozito margos raštuotos drobės, gin rius J- Tallat-Kelpša". Labai taro bei medžio dirbiniai gausiai šioje parodoje ekspo ir kt. Tarp skulptūrų iš nuojami mūsų dailininkų dar siskiria Rimšos skulptūra bai knygų apipavidalinimuose. „Lietuvos mokykla", vaizduo Iš jų yra geros Jatulytės iliust janti seną motiną prie ratelio, racijos A. Baranausko poemai mokančią valkus skaityti spau „Anykščių šilelis”, kurios pa dos draudimo metais Lietuvo sižymi švelniomis spalvų ga je. Motinos paveikslu šioje momis. Iš šių iliustracijų taip
nagrinėjant kūrinius, daugiau dėmesio skiriama meninei for mai, tačiau, akcentuojant meistriškumo klausimus ir tin kamai jų nesiejant su idė jine kūrinio prasme, yra pavojus nukrypti į estetizmą. Maža probleminių te mų speckursuose ir speeseminaruose. Katedra nepalaiko ryšių su užsienio ir rusų lite ratūros katedromis, Literatūros kursų programos paseno ir. jas greičiausiu laiku reikia pakeisti. Pranešėjas taip pat apsistojo ties lietuvių naciona linių tradicijų rišimu su kla sių kova, su tautos revoliuci nėmis tradicijomis literatūros dėstyme, ties atskirų dėstyto jų paskaitomis. Doc. A. Sprindis kalbėjo , apie būrelių darbą. Literatūros ir kritikos būrelis pagyvino darbą, paruošė spaudai savo kūrinėlių rinkinį, kurį rekto ratas pažadėjo išleisti. Kartu A. Sprindis pažymėjo, kad tautosakos ir literatūros pali kimo būrelių tematikoje maža vietos skiriama tarybiniam laikotarpiui, kad katedros na riai nepakankamai padeda bū reliams. Buvęs Istorijos-filologijos fakulteto partinio biuro sek retorius doc. I. Zaksas nurodė, kad katedros kolektyvas aštrių politinių momentų metu laiko si nuošaliai, kai kurie katedros nariai vengia visuomeninio darbo. Susirinkime taip pat kal bėjo doc. R. Mironas, filolo gijos m. kand. V. Zaborskaitė, Istorijos-filologijos fak. deka nas J. Palionis, „Tarybinio studento” redaktorius J. Mal ininas. Susirinkusieji liko nustebin ti katedros vedėjos baigiamuo ju žodžiu, kuriame ji stengėsi užtušuoti Iškeltuosius trūku mus. Partinis susirinkimas pri ėmė nutarimą, kuriame iškelti Lietuvių literatūros katedros trūkumai, ir išreiškė viltį, kad stiprus katedros kolektyvas greitai juos ištaisys. J. Rozga
Sekmadieni vyko Vll-oji komjaunimo konferencija Kas padaryta ^©y metus Pažymėsime pačius reikš mingiausius komjaunimo lai mėjimus. Šiemet vasarą universiteto studentai labai gausiai, kaip niekada anksčiau, dalyvavo že mės ūkio ir kituose fiziniuose darbuose. Tai svarbi politinioauklėjamojo darbo priemonė. Atsiliepdami į VLKJS CK
Universitete yra daug moks lo pirmūnų, iš kurių du gauna Stalino vardo stipendiją ir 7 — vardines stipendijas. Mokslo metu pravesta X Ju biliejinė SMD konferencija, o prieš Spalio šventes, 40 meti nių garbei — jungtinė dėstytojų-studentų mokslinė konferen cija.
SVEIKINO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VII KONFERNECIJĄ Kauno Politechnikos instituto komjaunimo VI konferencijos de legatai: „Sveikiname universiteto kom jaunimo VII konferencijos dele gatus” (telegrama). Šiaulių Valstybinio pedagoginio instituto I komjaunimo konferen cijos delegatai: „Komjaunuoliški sveikinimai septintos komjaunimo konferen cijos delegatams” (telegrama). Vilniaus Valstybinio pedagogi nio instituto komjaunimo organi zacijos atstovas Nenerta: „Draugai! Leiskite perduoti jūsų konferencijai nuoširdžiau sius sveikinimus ir linkėjimus nuo mūsų studentų. Vardan uni versiteto ir Pedagoginio instituto draugystės priimkite šią kuklią dovanėlę” (įteikia sekretoriui). Kauno Žemės ūkio akademijos komjaunimo organizacijos atsto vas Markevičius: tokią mintį išreiškė keletas „Žemės ūkio akademijos kom jaunuolių vardu leiskite perduo delegatų. ti karštus linkėjimus ir sveikini FMF studentas drg. Riauba, mus! .kalbėdamas apie komjaunimo Mes norime, draugai, su uni versitetu užmegzti glaudesnius komiteto darbą, pasakė: — Negalima teigti, kad ryšius. _Mūsų komjaunimo komi tetas siūlo ruošti draugystės va komjaunimo komitetas buvo karus, sportinius susitikimus, ak naujų kadrų kalvė. Menkai va tyvų pasitarimus”. Kauno Medicinos instituto kom dovavo fakultetų biurams. jaunimo organizacijos atstovė R. Drg. Nekrošius iš Teisės žuromskytė: mokslų fakulteto pareiškė, jog Leiskite studentų komjau nuolių vardu pasveikinti ir pa jis nesutinkąs su Riaubos nuo linkėti konferencijai sėkmės mone: darbe. Mūsų instituto studentai — Komjaunimo komitetas kviečia stiprinti aukštųjų mokyk lų draugystę ir bendradarbiavi vadovavo. Ypač drg. Bernata vičius „sirgo” ir rūpinosi ormą”. (Plojimai).
Bendras salės vaizdas.
Fakultetų komjaunimo biurams — platesnes teises,—
Ataskaitinį pranešimą padarė retorius P. Bernatavičius.
kreipimąsi, į plėšinines žemes Išvyko 412 studentų (tik ŽUA šiuo atžvilgiu mus aplenkė). KPI pavyzdžiu universiteto komjaunimo organizacija pir mą kartą pradėjo organizuoti studentų darbo stovyklas res publikos kolūkiuose. Ypač pui kią iniciatyvą parodė IFF kom jaunuoliai, pastatę kultūros klubą Daugų rajono „Taikos keliu” kolūkiui. Vilkaviškio rajono „Vartininku” kolūkyje gerai padirbė jo ekonomistų, teisininkų ir filologų būrys žemės nusausi nimo darbuose. Apie 1000 studentų nese niai talkininkavo Vievio, Tra kų, Molėtų, Nemenčinės ir Švenčionių rajonuose, nu imant bulvių ir linų derlių. Nemažas IFF, Ekonomikos ir Teisės fak. studentų būrys dalyvavo šiluminės trąsos sta tyboje prie „Tauro” bendra bučio. Už lėšas, uždirbtas sta tyboje, šio bendrabučio gyven tojai įsigijo televizorių. Daugelis studentų padėjo įvesti tvarką autobusų ir tro leibusų sustojimo vietose. Taigi, šiemet įvairiuose fi ziniuose darbuose dalyvavo apie 1700 žmonių, t. y. dau giau kaip pusė visų universite to studentų.
komjaunimo organizacijos sek-
Dažna; mokslo metų bėgyje buvo organizuojami susitikimai su senais revoliucionieriais, ra šytojais ir dailininkais. Balandžio-gegužės mėn. pra vestas fakultetų ir universiteto festivalis. Didelių laimėjimų pasiekė centriniai saviveiklos rateliai, mūsų sportininkai. Gausūs laimėjimais buvo šie metai, bet dirbant nelšvengta ir trūkumų. Apie juos daugiausia ir kalbėjo konfe rencijos delegatai.
Komjaunimo grupė—visos organizacijos pagrindo s,— kalba IFF rusų k. ir literatu ros spec. III k. pirminės kom jaunimo organizacijos sekreto rė drg. Kllūčiūtė, — bet kiek aš’mūsų grupėje bedirbčiau, ką bedaryčiau, vlstiek jaučiu, kad tai netikra, kad grupės gy-
ganizaciniais klausimais. Kitas dalykas — komiteto darbas. Arba pravesdavo savo paties numatytas priemones, arba už siiminėjo įvairių klausimų svarstymu. Mano nuomone, komjaunimo komiteto darbas kitoks — tai sektorių darbas su fakultetų biurų sekto riais. Personalines bylas tegul patys fakultetų biurai svarsto — Pritariu Nekrošiui, kad fakultetų biurai turėtų dau giau savarankiškumo, — ener gingai linktelėjo galva delega tas Andzlulevlčius iš EMF. IFF komjaunimo organiza cijos sekretorius drg. Daunoravičius ypatingai sunkias bylas siūlė vis dėlto atiduoti spręsti
komjaunimo komitetui, kadan gi ir biurai turi daug darbo. Drg. Markevičius iš Kauno 2ŪA pasakė: — Manau, reikėtų Ir jūsų komjaunimo komitetui ruošti panašias priemones, kaip mes kad ruošiame. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų pasitarimo organizavimas. Be to, pas mus kitaip sutvarkytas darbas: kiekvienas komiteto narys be sekretoriaus dar kontroliuoja atskiro fakulteto darbą. Kai tą į mėnesį ruošiame atskirų fakultetų ar net atskirų kursų darbo aptarimą. Tai priverčia juos geriau dirbti. Gal ir mes ko nors pasimo kysime iš jų?
sekretoriumi buvo drg. Stepšys, pereitais metais — drg. Kritikos reikalingas ir kultūrinis darbas Trimonis. Grupėje Jautėsi tik Apie tai kalbėjo drg. drg. ryti kur nors auditorijoje*, nes ras kolektyvo gyvenimas, bu Lukoševičius, Sopauskas, Bau scenoj tuo metu repetuoja vo organizuojamos kolektyvi - žytė ir kt. delegatai. Duodame choras, kuris iš principo nesu nės išvykos, ekskursijos, įdo jų pastabas. tinka persikraustyti į kitas pa mūs buvo susirinkama:. O štai, talpas. Sunkiai paruoštą veika šiais metais sekretoriumi iš Pagrindinis stambiųjų savi lą kartais neįmanoma pastatyti rinktas drg. Rūtė. Kolektyvo veiklos kolektyvų (ansamblio, dėl to, kad kultūros klubas ne kurse jau nebėra, grupės gy akademinio choro ir kt.) trū išskiria lėšų kostiumams ir de venimas pašlijo, o drg. Rūtė kumas koracijoms išnuomoti. — ir negalvoja ką nors daryti. drausmės stoka.organizuotumo, Labai blogai dirbo buvusio mos repeticijos, PraleidinėjaFakultetinės saviveiklos o dar daž II k. lietuvių k. ir lit. spec. niau į jas vėluojamas!. problema iškyla visu aštrumu. Būna komjaunimo grupė — apie tai ir taip, kad į repeticijas, o Ar reikalingi fakultetuose sa kalbėjo pranešėjas Bernatavi kartais ir į koncertus, kas nors viveiklos būreliai, ar duoda čius. Kurse atskiri studentai iš dalyvių ateina neblaivus. jie kokią nors naudą? Nauda, kurstė nacionalistines nuotai būtų, jei būreliai ką kas, šmeižė tarybinę demokra Reikalai be abejo pagerėtų, aišku, nors dirbtų. O darbas niekaip tiją ir garbino Vakarų gyveni nejuda iš vietos dėl daugelio mą. Grupė tuo tarpu nesuge priežasčių ir, bene svarbiau bėjo jiems duoti reikiamo at sia, dėl lėšų trūkumo: kultū kirčio. Ir ne pati grupė, o fa ros klubas neturi lėšų pasam kulteto biuras ėmėsi priemo dyti meninius vadovus. nių padėčiai atitaisyti. Dabar Išvada: arba fakultetinę sa padėtis gerėja. Dabartinis šios viveiklą visiškai naujai sutvar Konferencijoje dalyvavo pirmieji pokario komjaunuoliai (iš kai pirminės organizacijos sekreto kyti, įvest į vėžes, arba jos iš rės | dešine)* A. Bolotinas, L. Maleckrs, J. Mišutis, D. Skliarinskas rius drg. Norkūnas užtikrino viso nereikia. ir J. Barzdaitis. delegatus, kad bus siekiama di Vietoj fakultetinių savi desnių laimėjimų grupės dar veiklos būrelių galima prie be, ir tiktai tiek. . . deja! Visai venimas eina kažkur šalia tik kultūros klubo organizuoti pa „...Ir dar kartą mokytis" rojo gyvenimo. Reikia kažkas nelšanalizavo padėties grupėje jėgius mažus saviveiklos ko lektyvus. „Ar mes galime va veda prie to, kad mums dažnai keisti, kažkas daryti, ieškoti ir nepaaiškino, kaip galvoja dintis priešakiniu stu trūksta ir organizacinio išra naujų darbo formų, — užbai- dirbti ateityje. TMF buvusio I k. komjau dentijos būriu, jeigu pa dingumo ir kartais politinio gia drg. Kllūčiūtė. Kultūros klubui irgi reika Ar ji teisi? Nejaugi taip ir nimo grupė irgi buvo labai vasario egzaminų' sesijos budrumo. lingos reformos. Išplėšt sudėtį. yra? — nejučiom pagalvoji. pasyvi, leido pasireikšti politi metu 104 komjaunuoliai Ką daryti ruošiasi pirminės Abejojimus Išblaško IFF kom niams išsišokėliams. Nebūtų Iki šiol faktiškai dirbo vienas gavo dvejetus, 32 neat komjaunimo organizacijos, jaunimo klubo pirmininkas Sopauskas. biuro sekretorius to atsitikę, Jeigu šio kurso pir vyko į egzaminus be pa ■kaip jos ateityje kovos su ne Tada gal ir nuveiktų ką nors minė komjaunimo organizacija teisinamos priežasties, pažangumu, ar remia komjau Daunoravičius. daugiau, negu poilsio vakarų — Kalbėkime, draugai, fak laiku būtų įtraukusi komjau 20 palikta antriems me nuoliai priemones, pasiūlytas organizavimas. Reikalingos tams. Tai gėdingas fak ataskaitiniame pranešime: ati tais. Ar bandė drg. Kllūčiūtė nuolius į įdomų konkretų dar Ji pavėlavo tik pusę valandos, taip pat ir erdvesnės patalpos. organizuoti susitikimus su se bą. tas, draugai!” duoti nepažangųjį studentą nais revoliucionieriais, atsa O toks darbas juk buvo vyk (Iš P. Bernatavičiaus grupės, dekanato ir visuomeni kingais darbuotojais ir kitais domas šiame fakultete — tai jei ansamblyje ir kituose stam Poilsio vakarai organizuoja ataskaitinio praneši nių organizacijų „teismui”? žymesniais mūsų respublikos mažamečių nusikaltėlių globo biuose saviveiklos kolektyvuo Deja, apie tai nekalbėjo nei žmonėmis? Nebandė. O kaip ji jimas. Drg. Nekrošius papasa se būtų įkurtos pirminės kom mi beveik kas savaitę, tačiau mo) jaunimo organizacijos, kurios jie būna neįdomūs, vienodi, — Kodėl SMD nesi rūpina vienas delegatas. Ar prie vykdo fakulteto komjaunimo kojo delegatams apie jų fakul padėtų įvesti drausmę, sujung niekuo nepaįvairinami. žastis tik nebus tokia: apie mokslinių darbų ilšleldimu? biuro pavedimus? Kai buvo teto komjaunimo organizacijos tų kolektyvo narius į vleną Dar vienas dalykas — ne Kodėl komjaunimo komitetas tai kalbame, kuo labiau organizuojami komjaunuoliai iniciatyvą šiame naujame, įdo šeimą. galima suleisti į šokių salę to siai domimės. Juk pirmi nesirūpina tuo, kad SMD pa medeliams sodinti, iš šios gru miame ir naudingame darbe. kios masės šokėjų; kokie gali mininkas Gaivenis tinkamai nės komjaunimo organizacijos pės atėjo tik vienas komjau Studentai ne tik auklėja būti šokiai, kada salėje vos Vienas pageidavimas musų galima vadovautų SMD? — karštai savo planuose labai nedaug nuolis. Vienas iš 35(1). Faktas si — tampa geresniais žmo pajudėti. vietos skiria mokymosi klausi chorams: galėrepertuaruose kreipėsi drg. Dienis (FMF) į ir tai, kad net nario mokesčio nėmis. mui. Gal dėl tos priežasties tų būti mažiau „Neapolio sere konferenciją. Ir tai buvo vie drg. Kllūčiūtė negali surinkti Tegul ir kiti fakultetai iš Viena iš opiausių mūsų gynintelis delegatas, studen tiek daug konferencijoje buvo laiku. įdomus ir turiningas girsta drg. Nekrošiaus pasiūly nadų”, o daugiau lietuvių kalbama apie kultūrinį darbą. tas, palietęs mokslinį darbą grupės gyvenimas priklauso mą — imti globoti mažame liaudies dainų. Beveik užmirš venimo puslų — daugeliui studentų trūksta kultūringuuniversitete. O apie mokymąsi Jeigu taip, tai vargu ar nuta nuo paties sekretoriaus. Jei jis čius, padėti jiems atsistoti i tos ir revoliucinės dainos. mo. Studentai dažnai audi nė vienas studentas neišreiškė rimo trečiasis punktas: geras organizatorius, mokąs mokslo ir darbo kelią. Ypač ne „Pareikalauti iš komjau teisingai prieiti prie kiekvieno gali pasilikti nuošaly busi savo nuomonės. Centrinis dramos būrelis torijose rūko, nekultūringas Kad į mokymąsi mūsų uni nimo komiteto, fakultetų biu komjaunuolio, tada Ir gru mieji pedagogai. bene daugiausia turi pagrindo elgesys ypač Išryškėja šokių versitete būtina sutelkti didelę rų, pirminių komjaunimo or pės darbas tampa įdomus. Komjaunuoliai turi visada skųstis. Per, palyginti, trum vakaruose ir elgesy su dėsty dalį viso komjaunuoliško en ganizacijų aktyviai dalyvauti Taip, teisus drg. Daunoravi atsiminti, kad grupė daro di pą laikotarpį pasikeitė jau tojais: dažnai praeina pro dės tuziazmo, matome iš ataskai dekanatų ir partinių organiza čius. Jo žodžius patvirtina to delę įtaką atskiriems kurso trys vadovai, o tas neišeina bū tytoją nepasisveikindami, ne tinio pranešimo, iš Rekto cijų priemonėse, gerinant auk paties fakulteto IV k. lietuvių studentams. Ir reikia, kad gy reliui į naudą. Bet tai dar ne pagarbiai, grubiai kalba. riaus bei dėstytojo Kostelnic- lėjimo iir mokymo darbą", — k. ir lit. spec. pirminės kom venimas grupėje būtų įdomus, viskas. Repetuoti dažniausiai Ir labai gaila, kad šiuo klau, nenuskambės kaip ir per jaunimo organizacijos gyveni kad jo nuošalyje neliktų nei tenka ne scenoje. Kartais ir simu pas mus dar, palyginti, kio pasisakymų. Veržlumo į kūrybinį mokslinį darbą stoka, nykštis nuskambėjo. . . generalinę repeticiją tenka da- mažai šnekama. mas. Užpernai šios grupės vienas studentas. J’i 'o?
Poiitinis-masinis
darbas
Delegato pastabos
STUDENTAI SIŪLO NAUJAS DARBO FORMAS Kokie mūsų politinio auklėPamėginkime! Temų čia ga-į tokius darbus įsijungti ir ki mo trūkumai? į tai atsako pa- Įima sugalvoti. tų fakultetų studentus. •s delegatai. Įdomią priemonę sugalvojo Politinio auklėjimo klausi — Kaip komjaunimo orga- mą savo kalboj palietė dėst. Teisės mokslų fak. studentai. izacijoje apmokomas aktyvas? Kostelnickis: Jau metai, kai jie šefuoja ne - klausia ekonomikos fakultepilnamečius nusikaltėlius. Kal , studentas Stankevičius. — — Pasitaiko per seminarus, basi su jais, padeda surast! jjėas suvedama į planus, die- pokalbiuose su studentais iš darbą ar kokį užsiėmimą. Ir otvarkes, susirinkimus. Tai ne girsti tiesiog priešišką nuo ką gi, nė vienas iš šefuojamų ktyvo mokymas, o gadinimas. monę. Matai, kad studentas jų nebepateko į milicijos sky Kas gi nesupranta, kad tarp nesusigaudo kalbamuoju klau rius, ir nepastebėti kokie nors opierių ir protokolų trošku simu, o, įsikabinęs į kokią nusižengimai iš jų pusės. La niogui ir ypač dar jaunam. smulkmeną, ją baisiausiai iš bai graži iniciatyva ir labai )rg. Stankevičius iškėlė ver- pučia. Gera priemonė tokioms naudingas darbas. rgą pasiūlymą: ruošti studen- kalboms gydyti’ — mokslas ir Taigi, reikia tik noro, o j ir vyriausybės narių susi- visuomeninis darbas. įdomių priemonių visada gali kimus, kur pastarieji atsakyTaip! Ir darbas! ma rasti. į studentams į juos jaudinan — Ką mums davė Žilinų tis klausimus. Aišku, tokie įsitikimai neturi turėti tos kultūros namų statyba? — aradlnės formos, kaip kad Žmones! — drąsiai gali pa ažnai dabar dar būna. Tai tu- reikšti IFF komjaunimo org. KĄ KALBĖJO i būti nuoširdus, dalykiškas sekretorius drg. Daunoravičius. — Kolūkiečiai pradžioje stebė aslkalbėjimas. Komjaunimo darbas neatsie- josi mumis, o paskui su pagar imas nuo susirinkimų. Tačiau ba kepurę nuimdavo. Argi tai ažnai susirinkimas — tuščias nieko nepasako? jrmalumas. — Tą patį galima pasakyti — Neįdomu, — skundžiasi ir apie studentus, dirbusius ludentaj. prie melioracijos darbų. Šie pa — O ar nepamėginti ruošti vyzdžiai rodo, kad vasaros dar elių specialybių studentų bų stovykla — puiki auklėji įsitikimus? — siūlo FMF mo mokykla. udentas Riauba. Drg. Daunoravičius kvietė
Mūsų korsepondentas kreipėsi į FMF docentą drg. A. Bolotiną, prašydamas pasidalinti įspū džiais apie konferencijos darbą. — Konferencija buvo gerai organizuota, jautėsi tikra darbo nuotaika. Pirmą kartą buvo pakalbėta apie universiteto komjaunimo or ganizacijos istoriją, jame daly vavo pirmasis universiteto kom jaunimo organizacijos sekreto rius drg. Maleckas. Tai labai ge rai. Per mažai buvo paliesti moky mo klausimai. Daugelis delegatų kalbėjo apie naujas darbo formas, o neiškėlė konkrečiai nė vieno pasiūlymo.
Beveik nebuvo nagrinėjama SMD veikla, o juk komjauni mo komiteto darbas šioje srity je buvo visiškai apleistas. Konferencija parodė, kad kom jaunuoliai politiškai išaugo. Iš moko analizuoti ir blaiviai ver tinti padėlį.
VYRESNIEJI
Apie profcųjungas ir musų buitį — Paprastai kuklesnė viei tenka profsąjungai. Kommnimo organizacija tai jau iri svaresnį žodį: pasako — ■ klauso. O mes ką? Mes — ti lyg ir koks priedas. TeslrūInam materialine dalyko puBūna talkos, reikia išleisti nones, tai mums — papuošti gonus, surast, kas nupaišyį šūkius, pasirūpinti medžiaa.' Buvo štai organizuota enlaikraščių apžiūra, ir, sa lime aišku, po to sekė laiėtojų premijavimas. Gi prof■mitetas sužinojo apie tai tik da, kai vienas redaktorių už o ir paprašė premijos, — įsakoja profkomiteto pirini nkas Trakymas. .— Kaip nenot? Pernai laikraštyje buvo spausdintas nutarimas, turit not, — kalba komjaunimo imitete. Komjaunimo organizacijos kretorius drg. Bernatavičius įaiškina, kad Trakymui, mat, gerai savo reikalų neperįvė buvęs profkomiteto pir ininkas drg. Jakaitis. Visiems mums ne paslaptis, id profsąjunga, būdama svar-
Iš konferencijos nutarimo * Rekomenduoti komjaunimo komitetui įsteigti komjaunimo kabinetą, kuris apibendrintų ir skleistų geriausių komjaunimo organizacijų patyrimą. * Komjaunimo konferencija laiko universiteto stu dentų garbės reikalu savo jėgomis pratiesti šiluminės trąšos dalį iki studentų miestelio. * Du kartus į mėnesį organizuoti mokslinių filmų demonstravimą. * Įpareigoti komjaunimo komitetą ir kultūros klu bą nuo 1958 m. sausio mėn. organizuoti muzikinį fes tivalį. * Įpareigoti komjaunimo komitetą organizuoti merginų klubą, kuriame vystyti kirpimo-siuvimo, rank darbių ir kulinarijos ratelius. * Kovai su drausmės laužytojais atgaivinti kom jaunimo štabo darbą. * Įpareigoti komjaunimo komitetą du kartus Į se mestrą šaukti komjaunimo aktyvo seminarus — pasita rimus. * Rekomanduoti fakultetiniams biurams vieną kar tą Į semestrą šaukti fakultetinius komjaunimo susirin kimus. * Sustiprinti moksllnę-ateistinę propagandą stu dentų tarpe, perkeliant tą darbą į akademines grupes ir atkreipiant ypatingą dėmesį į individualų darbą. * Surinkti medžiagą apie universiteto komjauni mo organizacijos darbą ir pateikti spaudai. * Pavesti komjaunimo komitetui organizuoti uni versiteto komjaunimo istorijos aprašymą, kuriame taip pat atsispindėtų universiteto auklėtinių-komjaunuolių kova už Tarybų valdžią Lietuvoje, jų darbas vystant mūsų krašto ekonomiką ir kultūrą. * Pareikalauti, kad kiekvienas fiziškai sveikas komjaunuolis sistemingai sportuotų. >3LSL£ JUULSUJLfiJUULSLSLSULSLSL^^
bi masinė organizacija, dauge lio studentų laikoma antraeile. Ir kaip tik liūdniausia tai, kad konferencijoje labai mažai už siminta apie profsąjungos dar bą. Žmonės beveik tie patys, tiek komjaunuoliai, tiek prof sąjungos nariai. Anksčiau, kai profsąjungos organizacinė sis tema truputį buvo kitokia nei komjaunimo, tai ir kai kurie nesutarimai buvo galimi. Bet dabar, kai sistemos suvieno dintos, belieka organizacijoms tik bendradarbiauti. Drg. Bernatavičius nurodė, jog iš profsąjungos, kaip ,,ko munizmo mokyklos”, mes reikalaujame daugiau — ne vien tik rūpinimosi studentų buitimi. Reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į Kauno ZŪA atstovo drg. Markevičiaus pasisakymo svarbią detalę — lėšų taupy mą. Labai paprastai, — bend rabučiuose, auditorijose, kori doriuose veltui nedeginti švie sos, nepalikti atsukto vandens krano ir pan. Verta apie tai pagalvoti!
DRAUGAI Pirmasis pokario metų kom jaunimo sekretorius L. Maleckas
iš 35 žmonių: L. Andziulevičius, M. Aleliūnas, V. Bareikis, A. Bataitis, P. Bernatavi čius, J. Bielinis, J. Budrys, — Man labai džiugu matyti R. Caika, N. Daugėlaitė, A. šiandien čia susirinkusius Daunoravičius, S. Dareckas, komjaunimo delegatus, nes nė F. Faitušaitė, A. Galnaitytė, ra Vilniuje salės, kuri sutal P. Girdžius, A. Glušakovas, pintų visus universiteto kom V. Gusevas, M. Ignotas, A. jaunuolius. Juršėnas, C. Kudaba, L. Lu koševičius, M. Mažuolytė, E. Atsimenu, j pirmą susirin J. Bulavas Mauza, S. Merkšaitis, O. Minkimą buvo atvykę keturi kom — Vertėtų, draugai komjau kevičiūtė, A. Nadtočij, J. Ne jaunuoliai. Tada buvo daug nuoliai, prisiminti jūsų vyres krošius, B. Puodžiūnaitė, M. sunkiau dirbti, ir studentų są niųjų brolių, kovotojų pogrin V. Kostelnickis Sapogovas, V. Smelstorius, A. monė buvo kita, ir reikėjo ko dyje, tradicijas ir laikyti mūsų — Man teko dalyvauti Spa Stasiukaitis, M. Šerkšnys, K. voti su materialiniais sunku universiteto komjaunimo orga mais, kuriuos paliko okupaci nizacijos pradžią ne 1944 m., lio revoliucijoje, ir aš noriu, Sopauskas, E. Urlakis, G. Ur o pogrindžio metu. Tada kom kad Spalio vėliava būtų tvir monaitė, M. Zuikevlčiūtė. ja. jaunimas kovojo už elementa tose rankose. Buvo daug padėta pastan riausias teises. Dabar jūs esa Komitetas jau išrinko biu Tam, kad galėtų vadovauti gų, kad komjaunimas taptų te komunizmo statybos daly žmonėms, komjaunuoliai turi rą, kuris artimiausiu laiku pa studentų vadovu. Ir studentai viai. Bet trūkumų komjauni būti visapusiškai apsišvietę ir pradėjo eiti tuo keliu, kurį mo darbe yra. Pats svarbiau politiškai stiprūs. Kartais truk siskirstys pareigomis. Biuro nurodė partija ir kuriuo ėjo sias trukumas- — entuziazmo do ne noro, o žinių stoka — sąstatą paskelbsime sekančia me mes. me numeryje. stoka kūrybiškam darbui. atminkite tai!
Svečiuojasi konferencijos
Delegatai gyrė ir peikė komiteto darbą, odniai buvo iliustruojami piešiniais.
užkulisiuose
KONFERENCIJA IŠRINKO KOMJAUNIMO KOMITETĄ
Medikės Kaupelytės dainelė Gyvenau aš mieste pripratau prie triukšmo, Paskyrimą į kaimą gavau. Taip skaudu. Ką ten veiksiu. — Ligonių ir tų visad trūksta, Aš geriau pas dėdulį į Kauną skrendu.
LLKJS CK atstovas Ferensas papasakojo, kad į studentų už mojį statyti kultūros namus žili nuose daug kas žiūrėjo skeptiš kai. Vietos klebonas Juokėsi iš komjaunuolių.
SMD pirmininkas Gaivenis „nusiėmė” nuo pareigų (iš drg. Dienio kalbos).
Ir žodi.* $TO|CM kurtu, Ir klebono boUiokaiuo ntfti buvo nuiluodula .
IttfUlIIHUh įSMITJim
Atėjo
Blogai, įklos.
kada
komjaunimas
ir
profsąjunga
nesuderina
savo
f3^
Ir Goštautas buvo konferencijoje.
USK rankininkai Tbilisyje
SVARSTOME STRAIPSNĮ
KAS KALTAS?
Tbilisio miesto sporto kori teto pakviesti Gruzijoje vieš jo mūsų rankininkai. Pirmąkart mūsiškiai su gr žinais susitiko Voronez TSRS pirmenybėse. Tada 1 10 nugalėjo USK. Ką parod šios rungtynės? Mūsiškių p šinlnkas — Tbilisio, o kar ir Gruzijos rinktinė. Susiti! mas įtrauktas į sporto šve tės, skirtos tarptautinei stude tų dienai, programą. Mūs kiai į aikštę išbėga tokios s dėties: Daugėla, Kutausk; Barauskas, Baublys, Perk mas, Luneckas, Tallat-Kelpj Urbonas, Visockas, Sakalj Gruzinų komanda susiku prieš du metus. Pirmą kėlinį vyksta apyi gė kova. Tačiau į kėlinio p baigą šeimininkai suaktyvė ir laimi 8:5. Antrą kėlinį m slškiai žaidžia labai nekovi gal. Ypač šlubuoja gynlm; Rungtynes rezultatu 13:8 1< ml Gruzijos rinktinė. Antį slas rungtynes USK žaidė Tbilisio Politechnikos Instit to komanda. įdomu pažymi kad komandoje iš Gruzij rinktinės nežaidė tik vien gynėjas ir vartininkas. Re kia, faktinai susitiko tos i čios komandos. Pirmą kėli mūsiškiai pradeda labai ne tikrintai. TPI veda 6:1. i prieš pat kėlinio galą mūs kiai surengia kelias labai į ras atakas, gruzinai nesusku ba atsakyt. Vistlk pirmas 1 linys — šeimininkų 9:6. Tačiau antrame kėlinj aikštės šeimininkais tampa i be faktini šeimininkai, o mū sportininkai. Jie visą kėli dominuoja aikštėje ir lai rungtynes 21:11. Mūsiškiai Tbilisyje buvo : paprastai šiltai ir gražiai i tikti. Atrodo šios varžyt taps tradicinėmis. Gegu; mėnesiui Gruzijos rankiniu! pakviesti į Vilnių. F. Krivickas
Po R. Jancevičiaus sunkaus kad jis taptų geru specialistu. „akademinio nusikaltimo", pa Todėl, kad Jancevlčius susidaryto praėjusios egzaminų, draugavo su miegaliais, tingi sesijos metu, mes galvojome, niais, mėgėjais „pripilti lem kad galų gale pasibaigs tie ne pą”, nes jam tai buvo labiau malonūs pasikalbėjimai, kurie prie širdies. Kalti yra dėstytojai, kurie atimdavo daug laiko grupei, komjaunimo organams ir, gal per lengvai leido Jancevičių iš GAMTININKĖS TIK TRECIOS. 69 TUPIKAITES TAŠKAI būt, jam pačiam. Ir vėl „Tary kurso į kursą su menkomis ži * binis studentas" iškelia „nenu niomis, ir rektoratas, kuris il Pasibaigė Komjaunimo ko tarpusavio susitikimų taškų 100 taškų. Puolėja Tupikai gą laiką nesiėmė Jokių konkre galimo" Jancevičiaus bylą. Kas miteto taurės varžybos. Pirmą santykiai: nugalėtoju galėtų tė — rezultatyviausia žaidėja. kaltas? Ar Jancevlčius buvo čių priemonių dėl Jancevi kartą jose nugalėtojo vardą tapti ir Gamta, ir Ekonomiką, Gi gamtinlnkės, būdamos geras žmogus, ar blogas? Iš čiaus, ir, nepraėjus nė pusės Iškovojo medikės. ir Medicina. . . Ir gamtinlnkės gal būt techniškai stipriausios keldama šią bylą, redakcija mo, vėl priėmė jį į universi Papasakosime apie paskuti siekia pergalės. Tiesa, jų ko iš visų komandų, neturėjo teisingai pasielgė, nes Jance tetą. niąsias rungtynes. įdomiausios mandoje nežaidė Kontrimavl- aiškaus taktinio plano, ne vlčius vėl yra universiteto stu Grupė puikiai sutinka su jų buvo: Ekonomika—Gamta. čiūtė, tačiau labai gerai už žaidė tinkamai ir vien dėl dentas ir šis svarstymas, gal drg. drg. Žalėnaitės ir Žilevi Nuo pat pirmųjų minučių — dengę pavojingiausią medikę to pralaimėjo ekonomistėms. būt, turės lemiamos reikšmės čiaus nuomone, kad didžiausia atkakli kova. Iš pat pradžių Tupikaitę, jos laimi pirmą kė Pastarųjų antra vieta — jo gyvenime. Diskusija už kaltė tenka pačiam Jancevičlul. matyt gamtininkėms žaidimas linį 15:14. didelis laimėjimas. Filologės baigs vienąsyk visus nereika Prieš šį teiginį yra svarus ar „nesiklijuoja”. Labai dažnai Užteko antrame kėlinyje buvo ne žymiai silpnesnės, lingus svarstymus. gumentas — .geros charakteris be reikalo prarandamas ka truputį atsileisti, kaip Tupikai bet žymiai blogiau pasi Straipsnyje „Kas kaltas” pa tikos iš vidurinės mokyklos ir muolys, dažni „žingsniai”. tė iškart padaro tris metimus. ruošusios varžyboms. Jų žai rodoma dalis gyvenimo jau LLKJS Šilalės rajono komite Tinkamai neįsijungia į žaidi Gamtinlnkės truputį pakrinka. dime nesimatė kolektyvo. nuolio, kuris, atėjęs į univer to. Kai kurie diskusijoje daly mą Kontrimavičlūtė (Nr. 9). Medikėms to tik ir tereikia — B grupėje nugalėjo Teisės sitetą su gera charakteristika, vavusieji draugai stebisi, kaip Ekonomistės — priešingai. rezultatas auga gamtininkių komanda. Ji buvo visa galva dabar visame universitete pa Jancevlčius, būdamas viduri Sekasi. Keli puikūs tolimi Tiš- nenaudai. Gerai mėto Tupikai aukštesnė už kitas dvi koman nėje mokykloje gabus ir pa kevičlūtės, vėliau Badokaitės tė, Belvydaitė. Gamtininkėms garsėjo iš blogos pusės. das, tačiau per didelis pasipū Kodėl jis taip Išgarsėjo? Kas vyzdingas mokinys, kaip rodo metimai — ir jos veda 5, 6, 8 taip ir nebepavyksta suorgani timas, varžovo neįvertinimas, charakteristika, galėjo univer taškų skirtumu. Gamtininkėms zuoti gynybos. Stambiai nuga kaltas? Šie klausimai jaudino buvusius Jancevičiaus grupės sitete nueiti neteisingu keliu. ir toliau nesiseka. Galop skir li medikės 47:24! įdomu pažy kliudė jai žaisti pilnu pajėgu Taip, charakteristika — doku tumas pasiekia net 10 taškų! mėti, kad viena Tupikaitė per mu. draugus. Grupės draugai? Galima mentas. Bet kodėl tokia prieš 24:14. Baigiasi pirmas kėlinys. A grupės lentelė drąsiai pasakyti, kad mūsų taraujanti yra antroji Jancevi Antrame kėlinyje — aiš grupėje jis neturėjo nė vieno čiaus charakteristika, kurią jis kiai matyti, kad gamtt4 tĘ VHIA L H 3 k'6 m a nb a /v tikro draugo, nes nuo pat pir nusipelnė universitete. Ar ga nlnkės siekia žūt-būt lai <41:24 bb-5 li tų pačių metų bėgyje pasi mėti šias svarbias rungtynes. mo kurso nuėjo blogais ke £ 152:100 keisti suaugusio žmogaus bū Jos aktyviai dengia visoje 2 2 liais. Grupė stengėsi paveikti Jancevičių, bet jokie įkalbinė das, jo galvosena. Ne, negali! aikštėje — „spaudžiasi". Rel 3J36 jimai, svarstymai nerasdavo Vadinasi Jancevlčiul greičiau kia pasakyti, kad gamtinlnkės, II Z Z 24104 0 siai buvo išduota tokia charak būdamos aukštesnės, dabar, atgarsio jo širdyje. Ii 30 Iš draugų, dalyvavusių dis teristika, kokios jis nebuvo aktyviai kovodamos, laimi be III 0I-II5 velk visus kamuolius, atšoku 2 0 kusijoje pasisakymų, mūsų vertas. 0 sius nuo lentos. Tačiau nuo jų Jancevlčius laikė save aukš nuomone, iškyla du skirtingi 3T-49 3041 lentos kamuolys atšoka retai 51® atsakymai į diskutuojamą čiau grupės, bet mes jo nesu Laimė IV šypsosi ekonomistėms. 0 gebėjome ir negalėjome su 0 0 klausimą: kalta aplinka (drau Gerai dengiamos, jos neturi jo drausti, nes Jis nesiskaitė su gai, universitetas) ir kaltas Pateikiame dešimties gepats Jancevlčius. Tiesa, pra grupės kolektyvo ir komjauni kios galimybės praeiti po gam šias rungtynes surinko 27 taš tininkių krepšiu ir priverstos kus. eitame „Tarybinio studento" mo nuomone bei patarimais. ■mesti, riausiųjų metikių lentelę: kur papuola. Taip, Filologės, nors žaidė žymiai numeryje šiuo klausimu pasi Tai privedė prie akademinio taip, išIš kur papuola. Ir ka nusikalt'mo ir pašalinimo iš geriau, pralaimėjo ir prieš sakęs vienas filologas dar 1. Tupikaitė — 69 kaltina ir grupės kolektyvą. universiteto. Bet Jancevičlul muolys krenta į krepšį! Ypač ekonomistes 32:43 (12:13). Jos 2. Badokaitė — 44 pasižymi Badokaitė, Šidlaus 0 Gamtos krepšininkai sekasi: jis vėl priimtas į uni užėmė paskutinę ■'vietą A gru Ką gi mes galim pasakyti to Belvydaitė — 39 Tiškevičlūtė. Tačiau pėje. Pereinamose rungtynėse 3. kiam autoriui? Jis nebuvo jo versitetą, vėl groja ansambly kaitė, 4. Svegždaltė — 39 Minske švelnina rezulta jos susitiks su B grupės nuga 5. Brazauskaitė — grupės kolektyvo narys, kai je, kuris irgi Jancevičiaus ne gamtinlnkės tą. Jau 6, 4, 3 taškų skirtumas. veda geru keliu. lėtoju — Teisės fakulteto eki VVU Gamtos fakult buvo kalbama ne laikrašty, o 6. Tiškevičlūtė — krepšininkai ir krepšinlnk Ir iš tikrųjų jis gimė po Badokaitė įmeta baudą ir me pa. akis į akį su pačiu Jancevi 7. Voitovič — 29, laiminga žvaigžde: gražus vy timą. Gamtinlnkės atsako meti ..Plėšėsi” vien Volkovič ir Ru- 8. Šidlauskaitė — 27, sužaidė vienas rungtynes čium. mu ir . . .laikas baigiasi. Plėš pelkaltė. Tačiau ir jos nebuvo 9. Milčiūtė — 27, Minsko universiteto gamtir Tad, kuris iš šių atsakymų ras, muzikalus, gerai išauklė te išplėšta ekonomisčių perga tinkamai susižaidusios. Stigo 10. Satkevičiūtė — 25. tas. Bet jei to pakanka, norint kais. yra teisingiausias? žaidėjos, kuri vadovautų žaidi Reikia pasakyti, kad sus Taip, draugai, draugai gali studijuoti universitete, tai to lė 38:36 (19:27). Baudas geriausiai mėtė: Lemiamam susitikimui į mui. kimai vyko labai mažoje s: 1. Brazauskaitė iš 11—9, patraukti paskui save žmogų, nepakaks, gavus diplomą ir iš Kad medikių pergalė neat 2. Tupikaitė iš 20 — 11, aikštelę išeina medikės ir je, baudos aikštelės rėm kuris supranta jų mintis bei ėjus į gyvenimą. Red. pastaba: Kaip teko su gamtinlnkės. Medikėms nuga- sitiktinė irodo ir tas faktas, 3. Badokaitė iš 18—8. viena kitą, Buvo susita norus. Kodėl Jancevlčius ne žaisti 4X4. neseniai |I Įėjus—jos—čempionas, gi nu kad jos įmetė daugiausia — nuėjo su tais grupės draugais, žinoti: Jancevlčius nesenial J. Sargintas Pirmosios į aikštę išbf / galėjus Gamtai, viską lemtų 152, o praleido mažiausia — kurie norėjo jam gero, norėjo, pašalintas iš ansamblio. ___ merginos. Tačiau gamtiniu: ' tarpe nėra Kontrimavičiui •v I • Į v •// už mokykloje prarastas die tai, kad jis anksčiau buvo pa Praėjus vos keletai minu nas, pasinaudoti studentams vyzdingas mokinys, aktyvus susižaldžia Svėgždaitė. Pir // teikiama laisve. Pirmiausia, visuomenininkas ir pan. Tai kėlinį šiaip taip laimėję Svarstant straipsnį „Kas pastarajam nepadėjo visas buvo pašalintas iš komjaunimo jeigu nerūkė, pradeda rūkyti, veda prie žmogaus išpuikimo: :29), antram mūsų mergii auginti ūsus (jeigu tik auga) jis pradeda galvoti, kad jam pristigo jėgų ir patyrė pra kaltas?", pasireiškė dvi nuo kursas, o ten reikėjo tik vie ir iš universiteto. užsideda skrybėlę, apsiklrpi- leistina daugiau, negu ki mėjimą 57:65. monės: vieni kaltina Jancevi no asmens, kuris atvertų kur Mano manymu, pasielgta mas—a la Tarzan, stipendijų tiems. . . Už merginas atsirevanš; čių, kiti — kolektyvą, kad ne sui akis. Neišlaiko kritikos ir „laistymas” ir t. t. O tai grei vyrai. Savo varžovus jie į ve padėjo laiku jam ištaisyti savo antrasis pavyzdys. Jeigu stu buvo teisingai! Kai kurie draugai, dalyvavę klaidų, nenukreipė teisingu dentas dirba, tai jo materiali Gali kilti klausimas, kodėl tai suveda į pažintį su lšsi- šioje diskusijoje, darė prie rezultatu 108:98. Ypač ge keliu. Man atrodo, kad teisin nė padėtis jau nėra tokia blo jaunuolis, gerai mokęsis vidu blaivinlmo kambariu, „gar kaištus. VLKJS, visuomeni sužaidė Eigiminavlčius ir 6 gesnė yra pirmųjų nuomonė, ga. Galima išvardinti dešimtis rinėje mokykloje, buvęs akty bės” lenta Komjaunimo gatvė nėms organizacijoms, fakulteto jurgis. Dabar rungtynės įv; kurią principialiai išreiškė studentų, kurie dirba ir sėk vus visuomenininkas ir pan., je. vadovybei, kad per mažai dė Vilniuje. L. Drąsutyt drg. Žilevičius. Mes esam su mingai mokosi. Reiškia, čia tampa nepavyzdlngu studentu. Aš nenoriu įžeisti buvusių mesio skyrė tokiems klystan augę žmonės ir patys plauna kursas teisus sakydamas, kad Manau, kad tai nulemia paties pavyzdingų mokinių ir dabar tiems studentams, laiku nepa me tai, ką pasėjome. Galima už jį išmokti negalima. žmogaus charakteris ir žymią gerų studentų. Tokie pavyz dėjo ištaisyti savo klaidas. ATITAISYMAS pateisinti, kad jaunas žmogus Aš noriu papasakoti apie įtaką turi skirtingos mokymosi džiai nėra masiški, tačiau vis Taip, priekaištas teisingas. Tik suklysta vidurinėje mokyklo savo draugą, kuris buvo pa ir gyvenimo sąlygos. Mokyk dar pasitaiko. Todėl aš ir pa kaltė ta, kad per daug nuolai Nr. 31 įsivėlė klaida. je, kuomet nėra pilnai susi našus į R. Jancevičių: vidu loje mokinio elgesį normuoja brėžiau, kad viskas, — ir gera džiavo ir nuolaidžiauja to Krenevičienė yra agitpun formavęs jo charakteris, jis rinėje mokykloje mokėsi gerai, vidaus tvarkos ir mokymosi ir bloga, — išplaukia iš kiek kiems asmenims, kurie nesirū vedėjo pavaduotoja. pilnai nepažįsta gyvenimo. buvo aktyvus visuomeninin taisyklės, jis nuolat kontro vieno individo charakterio. pina savo ateitim, neįvertina Tuo tikslu jis ir lanko mokyk kas, drausmingas. Mes vienas liuojamas mokytojų, tėvų. Už mokymuisi suteiktų sąlygų, Ne paslaptis, kad ir vy lą, kad gauti reikiamą kiekį ži kitą pažinojome iš vaikystės. prasižengimą jam gali būti su resnių kursų studentai prasi nebrangina savosios mokyklos Su giliu liūdesiu pra nių, atitinkamą paruošimą to Vėliau, baigus mokyklą, teko mažintas elgesio pažymys, iš lenkia su išauklėto žmogaus vardo. Tokie „pakeleiviai” nešame apie universite limesniam gyvenimui. Jeigu dirbti viename rajone, vienodą kviečiami mokyklon tėvai, iš etika. Prisigėrę dažnai sukelia net keletą kartų šalinami iš to apsaugos viršininko jam to nepakako, neapsispren darbą. Kartu įstojome į uni duodama bloga charakteristi muštynes, naktimis bendrabu universiteto ir vėl priimami at Petro Sadecko dė kuo būti, tegul eina į ga versitetą, apsigyvenome vie ka. Man pačiam teko kalbėtis čiuose triukšmauja, dainuoja, gal. Jeigu jaunuolis nesupran mlrtĮ Ir reiškia užuojau atvirai mybą, o ne į aukštąjį mokslą. name kambaryje. Tačiau jau su abiturientais, kurie ta gyvenimo keliamų uždavi tuo rodydami blogą pavyzdį tą velionies šeimai. Nesutinku aš su G. Petraus pirmame kurse jis pradėjo pareiškė, kad reikia „pasi- jauniesiems draugams. Tačiau nių, praranda žmogiškąjį „aš”, VVU Administracija ku, kuris mėgina parodyti ko gerti, blogai elgtis, kas nesu spausti", nes su bloga charak- minėtų „žygdarbių" herojai — tokiam aukštojojoje mo lektyvo jėgą, duodaihas pa derinama su studento vardu. teristika bus sunku patekti lieka nenubausti. kytoje ne vieta. Jeigu, drau Nors vyzdžius iš savo kurso gyveni Aš, naudodamasis sena mūsų aukšto jon mokyklon, gų traukiamas už ausų, jis Toliau. Norėčiau pakalbėti talsykmo. Juk Dalios M. atžvilgiu pažintimi, draugyste, stengiau šis pavyzdys nėra baigs mokslą, tai maža iš jo TSKP istorijos kated klydo ir neteisingai elgėsi si jį paveikti, įrodyti, kad jis lė, tačiau pasitaiko mo- apie tai, kad pas mus labai naudos bus gyvenime. Kiek ros darbuotojų kolekty pats kursas, kuris galvojo, elgiasi neteisingai. Bet į tai kinių, kurie pavyzdingai mo ilgai keliami praeities nuopel vienam iš mūsų žinomi M. vas reiškia gilią užuo kad, jeigu studentė nelanko jis nereagavo, o kad išvengtų kosi ir elgiasi iš išskai nai, jais nepagrįstai didžiuoja Gorkio žodžiai: „Žmogus — jautą laborantui Dašmasi, stengiamasi! pridengti čiavimo. Gi aukštojoje mokyk bet kokių priekaištų, persikė paskaitų, tai ji yra bloga. tai skamba išdidžiai". O kad čiorui Baliui, jo tėveliui „Pasigėrėtina” išvada: juik lė gyventi į kitą kambarį. Ne loje, kur minėtų varžymų nė vienokį ar kitokį prasižengi tai nėra tuščia frazė, mes tu mirus. Daščioraitei Ka yra daug studentų, kurie pra kartą jo elgesį svarstė kurso ra, išlenda, kaip sakoma, yla mą. Mano manymu, tai yra rime įrodyti savo darbu Ir zimierai ir Daščiorui Ba leidžia kai kurias paskaitas, draugai, komjaunimo organiza iš maišo. Ir štai jau pirmame neteisinga. Jeigu žmogus kada elgesiu. liui reiškia užuojautą tačiau mokosi labai gerai. Be cija, buvo rašyta ,,Tarybinia kurse tenka matyti tuos buvu nors .nusipelnė, pagal tai jis L. Venckus kursų draugai. gavo ir atitinkamą atpildą. To sius pavyzdingus mokinius, me studente ” . Tačiau niekas to, juokinga minėtą studen V k. IFF tę lyginti su R. Jancevičium: nepadėjo. Trečiame kurse jis kurie stengiasi „atsigriebti" dėl nėra prasmės apeliuoti į REDKOLEGIJA Užs. Nr. 1854 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. LV 05459
Ir vėl Medicina
1 MEDICINA Z EKONOMIKA 3 GAMTA <i ISTtFILOLDGUA
Žmogus—tai skamba
išdidžiai
||g
MA
b r* k 1 0