vjsų
Saliu
prolbjarai. v/lnykjt&sj
aSS C8J2S/BIOIS scupencas
SPALIO 31 DIENĄ ĮVYKS XXVIII-OJI VU
KOMJAUNIMO KONFERENCIJA.
SVEIKINAME KONFERENCIJOS
DELEGATUS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ
Spalio 29-oji komjaunimo gimimo diena
1984 m. spalio 26 d., penktadienis
„VLKJS CK, šalies komjaunimo organizacijos vi siškai pritaria partijos požiūriui Į jaunimo auklėji mo, komjaunimo veiklos trūkumus ir klaidas, su pranta, jog būtina dar labiau suaktyvinti konkre čią organizacinę ir auklėjamąją veiklą". (Iš VLKJS CK pirmojo sekretoriais V. Mišino pranešimo VLKJS CK IX plenume). Svarbus komjaunimo gyvenime yra programinis dokumentas — TSKP CK nutarimas „Gerinti parti nį vadovavimą komjaunimui ir didinti jo vaidme nį komunistiškai auklėjant jaunimą". Nutarime pa žymima. kad Lenino komjaunimas deramai vykdo patikimo partijos rezervo, jos aktyvaus pagalbi ninko vaidmenį komunistiškai auklėjant augančias kartas.
se, diskusijose. rinkimuose (balsavimas už kiekvieną individualiai, rnebuvo visiš kai vieningai keliamos ran kos už visą sąrašą). Ar rei kėtų tai laikyti komjaunimo organizatorių nuopelnu, ne galiu pasakyti. Tiesa tik ta, kad pradedame atsikratyti ganizuojamas oratorinio mei abejingumo. . . Gal trumpai apie sekreto striškumo paskaitų ciklas (prof. J, Markulis) Chemi riaus veiklą. .. Mūsų darbą sunku apsa jos, Matematikos, Teisės, Gamtos ir Medicinos fakul kyti ar apibrėžti. Tik svar norėčiau tetų studentams. Komjauni biausius dalykus mo aktyvui tai taip pat tu paminėti. Pirmiausia — studentų rėtų būti gera pasitobulini mo mokykla. Juk štame dar statybos būrių organizavimas. be tenka daug bendrauti su Problemų turėjome nema žai. Staiga pritrūkome vyrų, žmonėmis. O kaip pirmakursiai įb daug išėjo į Tarybinę Armi raukiami į darbą, visuome ją būrių formavimo dieno mis. ninę veiklą? SSB tradicijos Universite VILMA BERNATOTIENE, te jau yra. Vėl džiaugėmės EKFF komjaunimo organiza „Žilinais", fizikų „Kernave". Pramonės ekonomikos fakul cijos sekretorė: teto Punia". Iš žemdirbys Visa tolesnio darbo sėk tės būrių norisi paminėti mė priklauso nuo to, kaip ..Palydovą" (MaF), „Alytų“ dirbama su pirmu kursu. (EKFF), Dzūkiją". Gerai Dažnai į jį žiūrime kaip į dirbo chemijos fakulteto bū kitus, keliam vienodus rei rys „Aurum". Tik ne taip kalavimus. O pirmakursis iš sklandžiai viskas susiklostė mokyklos ateina dar visai išvažiuojamuose būriuose. kitoks. Atskirai ir daug rei Buvo vienas nemalonumas: kia su jais padirbėti. Veiks už elgesį, nesuderinamą su minga „išjudinimo", įtrauki studento vardu, teko griež mo į Visuomeninį darbą tai bausti vieną būrio narį. priemonė — kursų organi O darbas Universiteto zuojami vakarai, kuriuos komjaunimo komitete? Čia kartu ruošia visas kursas. 'darbas kiek kryptingesnis, Mes komjaunimo darbo negu fakulteto. Turi savo organizatoriai, turėtume dau sektorių, apibrėžtesnės pa giau pereiti iš vadinamo reigos. Svarbiausia — dirb darbo masėms į darbą masė ti nuoširdžiai. Nuo to viskas se. ir priklauso.
XXX Apie aktualias šių dienų komjaunimo darbo proble Įdomu, kas dar numatoma mas kalbamės su Universite to komjaunimo organizacijos darbui tobulinti? nariais. AUDRONE RO2IUKIENE, BRONIUS AISMONTAS, MF komjaunimo organizaci MaF komjaunimo organiza jos sekretorė: cijos sekretorius. — Mūsų fakultete bus or
Reikia siekti, kad kom jaunuolis sąžiningai vykdy tų visuomeninius įsipareigo jimus, aktyviai dalyvautų savo organizacijos darbuose. Kaip sprendžiami šie klau simai mūsų komjaunimo or ganizacijos veikloje, kokios yra problemos, kokios pra dėtos taikyti naujos darbo formos ir metodai? Pamėgin kime į šiuos klausimus pa žvelgti kritiškai ir savikritiš kai. Matematikos fakultete komjaunimo komiteto darbe buvo siekiama, kad komjau nimo organizacijoos veikla būtų turininga, dalykiška, kryptingai atitiktų didėjan čius studentijos reikalavi mus. Lenininė įskaita ir VPP atestacija yra efektyvi kom jaunimo organizacijos ir kiekvieno komjaunuolio atsi skaitymo už nuveiktą darbą forma. VPP — sudėtinė mo kymo proceso dalis, jos už davinys — ugdyti organiza torius, agitacinio propagandistinio ir auklėjamojo dar bo kolektyve įgūdžius. O grupėse šios valandėlės daž niausiai organizuojamos tarp tautine tematika, mažai kuo skiriasi nuo komjaunimo su sirinkimų. Anksčiau visuomeninėspolitinės veiklos balus skai čiuodavome už dalyvavimą įvairiuose meno kolektyvuo se, vadovaujamuose orga nuose ir pan., neatsižvelgda mi į atliktą darbą. Per ata skaitinį laikotarpį pasiekė me, kad įvertinimus pateik tų šių kolektyvų vadavai, organizatoriai.
Nr. 32 (1291)
RAIMUNDAS SYVYS, Uni versiteto komjaunimo ko miteto sekretoriaus pava duotojas organizaciniam dar bui: Pirmiausia apie tai, kas aktualiausia, kas svarbiau sia šiandien...
ARVYDAS ANDRIJAUS KAS, Universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. Pirmiausia gal apie tai, kas naujo komjaunimo dar be.
Aktualiausia — ataskaiti nės rinkiminės konferenci jos ir susirinkimai. Komjaunimo komiteto na riai dalyvavo visose konfe rencijose, man teko svečiuo tis Gamtos ir Pramonės eko nomikos fakultetuose. Nega lima tradiciškai pasakyti, kad šios konferencijos buvo formalios. Universiteto kom jaunuolių gretose jaučiamas pagyvėjimas, didesnis suin teresuotumas visuomenine veikla. Jautėsi jis ataskaito
Naujovių nemažai. Svar biausias mūsų uždavinys, įtraukti į komjaunimo orga nizacijos veiklą kuo dau giau komjaunuolių. Stengia mės kuo daugiau dirbti su kiekvienu komjaunuoliu, o ne su neapibrėžta minia. Tam — Teng'inių masišku mas. Šiemet su Mokslinio ateiz mo katedra rengėme jaunų jų ateistų sąskrydį, jo daly viai suvažiavo ne tik pail sėti, buvo daug įdomių su
Kaina 2 kap.
KAD NIEKAS NENUEITŲ UŽMARŠTIN sitikimų, pokalbių, diskusi jųKuo daugiau komjaunuo lių stengėmės suburti į in ternacionalinių dienų rengi mą, studentų savaitę. Paskutiniuosiuose nutari muose dėl komjaunimo dar bo gerinimo ypač akcentuo jame karinio patriotinio darbo svarbą. Užtikrinti šio darbo masiškumą — būtina. Dar ne taip seniai žiemos žygiuose, ekspedicijoje „Ma no Tėvynė — TSRS" daly vavo tik aktyvistai, šiemet padėtis pasikeitė. Dauguma mūsų Universi teto studentų išeina į Tary binę Armiją. Ypač svarbu nepamiršti jų, daugelyje fa kultetų palaikomi glaudūs ryšiai. Reikia, kad kiekvie nas buvęs studentas po tar nybos Tarybinėje Armijoje grįžtų J savo fakultetą, tęs tų studijas. Dar vienas svarbus mūsų uždavinys — kovoti prieš bet kokį formalizmą. Nema žai jo dar yra organizuo jant VPP ir lenininę įskaitą. Metodinės medžiagos turi me, kaip ją organizuoti, aiš ku. Kokia šių šių priemonių reikšmė — suprantame, kad kiekvienas, baigęs Universi tetą, būtų ne tik geras spe cialistas, bet ir organizato rius, nuo mūsų darbo pri klauso, kokio visuomeniniopolitinio aktyvumo jaunasis specialistas ateis j įmonę ar organizaciją su Universi teto diplomu. VPP ir lenininės įskaitos organizavimo formalumu no risi kaltinti Fizikos, Preky bos fakulteto komjaunimo komitetus. Per mažai dėme sio skiriama įpareigojimų vykdymui, neprincipingai žiūrima į tai, kaip prisiima mi šie įsipareigojimai. O juk sudominti pradedame nuo mažiausio, kartais, atro do, visai nereikalingo dar belio. Negaliu skųstis fakultetų komjaunuoliais, atsakingais už ideologinį darbą. Tiesa, šis darbas labai priklauso ir nuo pa,ių sekretorių. Pri klauso nuo sekretorių para mos, rūpinimosi. Kontroliuo ti ideologinį darbą sudėtin ga. Rezultatai pasirodo kiek vėliau, tradiciniuose rengi niuose. Gerą darbo patirtį sukaupė EKFF, MaF, ChF komjaunuoliai. Kiekviename darbe svar biausia — dirbti gerai, nuo širdžiai. Pokalbius užrašė J. MARKELIUNAITĖ, J. PRANKAITE
1977 metų spalio 29 dieną XXIII-ojoje Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinėje - rinkiminėje konferencijoje buvo priimtas nutarimas įsteigti VU Komjaunimo muziejų. Ilgą ir garbingą kelią nuėjo Viiniaus senasis Universitetas. Drauge su juo daugiau kaip pusė amžiaus žengė ir komjaunimas. Muziejus turėjo atspindėti tą Universiteto komjaunuolių kelią, todėl greit buvo imtasi veiklos. Įkūrimo darbą organizavo ir koordinavo sudaryta Muziejaus taryba, kuriai vadovavo VU kraštotyros klubo pirmininkas V. Mačiekus, mokslinis konsultantas buvo TSKP Istorijos katedros doc. V. Gobis. Pagalbą teikė VU Rektoratas, Partijos komitetas, visuomeninių mokslų katedros, fakultetų komjaunimo būriai. Nelengvas daTbas laukė visų: reikėjo surinkti duomenis apie komjaunimo veiklą, gauti nuotraukų, kitos atributikos. Į darbą buvo įtraukta daug studentų — jie rinko medžiagą iš periodinės spaudos, archyvų, užrašė ’atsiminimus. Tokie darbai vyko ištisus metus. 1978 m. lapkričio 3 dieną Komjaunimo muziejus atvėrė savo duris. Dabartinę muziejaus vedėją IF III kurso studentę Lidiją Jankauskaitę aptikau dirbančią — keitė antrąją ekspozicijos dalį: Dabar ši ekspozicija atspindi Universiteto komjaunuolių gyvenikną nuo 1978 iki 1984 metų, — aiški113 Lidija. Labai norėtųsi kuo greičiau jai sutvarkyti ekspoziciją, bet. . . neturi ji kol kas rimtų pagalbininkų dar tik svajoja suburti Komjaunimo muziejaus Tarybą. Reikia čia* žmonių, kurie mokėtų gražiai piešti ir rašyti, kurie netingėtų rinkti medžiagą. O vienai, žinoma, sunku. Atrodo jau galima ruošti eksponatus, apsižiūri — dažų nėra. Sukis kaip išmanai, . . Komjaunimo muziejaus ekspoziciją sudaro trys dalys: VU komjaunimo istorijos ekspozicija, dabartinės Universiteto komjaunimo veiklos ekspozicija ir ekspozicija, skirta Tarybų vaidzios atkūrimo Lietuvoje 45osioms metinėms. Turtingiausia yra pirmoji
ekspozicijos dalis, bylojanti apie Universiteto komjaunimo organizacijos kelią. Joje susiduriame ir su pažangiausiomis studentų organizacijomis, kurios veikė Universitete 1918—1919 metais, Kitas stendas apima 1940— 1941 — metus. Sužinome, kad tuomet įsikūrė VU darbuotojų ir studentų profsąjungos organizacija, pirmieji meno saviveiklos kolektyvai, sporto būreliai. 1944— 1951 m. — socializmo kūrimo respublikoje metai; susipažįstame su aktyviausiais Universiteto komjaunuoliais, komjaunimo organizacijos sekretoriais B. Sudavičiumi, J, Grigoniu, su tuomet įkurtu „Tarybiniu studentu". .. Kituose stenduose — darbo ir poilsio stovyklų pradžia: 1957 m. buvo viena tokia stovykla ir joje dirbo 90 studentų, o 1960 m. jau 9 stovyklos ir 1500 dirbančiųjų. Ir vis dėlto šių skaičių negalima palyginti su dabartimi, 1975 m. susikuria visuomeninių profesijų fakultetas, o jau 1967 m. nuotraukoje — pirmasis VU tarptautinis būrys Greifsvalde. — Kada priimsite svečius? klausiu Lidijoos. — Gruodžio pirmą dieną. Nelengva jai. Buvo laikai, kai muziejumi rūpinosi visi, po to iniciatyva priblėso — neatsirado norinčių pakeisti, papildyti ekspozicijas. Dabar naujoji vedėja ruošiasi priimti pirmuosius lankytojus, bet. . . tuo pačiu laukia ir rimtų pagalbininkų. Rei kįa, kad iniciatyvos ugnelė neužgestų, kad Komjaunimo komjaunuolių gyvenimą, muziejus atspindėtų dabartikaų ateinančias kartos žinotų, kaip mokėmės, ilsėjomės, gyvenom mes. Kad nei viena diena, nei viena jaunatviška šventė nenueitų užmarštin. .. Muziejaus fonduose daugiau kaip 3000 eksponatų, apie 400 demonstruojami, Trūksta muziejui dar savojo metraščio. Juk kiekvieni metai, tai Universiteto komjaunimo istorijos puslapis, tai mūsų dabartis, kurią reikia branginti ir papasakoti apie ją kitiems, kurie rašys Komjauniino istoriją po mūsų. Augė GEINYTĖ
Tarybini* (tudanta* 2
■B JOSŲ PAŠNEKOVĖ "•
Ieškoti tiesos ir gėrio...
Kai kalbėjausi su Raimon da Mašanauskaite, ji dirbo Universitete komjaunimo ko mitete VLKJS įskaitos sek retoriaus vedėja. Dabar — LLKJS CK. Teko girdėti apie jos kruopštų darbų. Ir nė kiek neperdėsime, jei pasa kysime, kad tai komjaunimo organizatoriaus, žmogaus, sie kiančio tiesos ir gėrio, pavyz dys. Dar besimokant Lekėčių vidurinėje mokykloje, Rai mondą traukė tikslieji moks lai. Svajojo studijuoti mate matiką. Mintyse dažnai nu
klysdavo į Vilnių, j senąją mūsų Alma Mater. Ir prasidėjo pilnos neri mo žiemos, saulėtos vasaros. Pirmas, antras, trečias kursai — komjaunimo organizacijos sekretorė. Paskui darbas komjaunimo komitete. Rai mondai galima pavydėti stu dentiškų vasarų, praleistų studentų statybos būriuose Stavropolio krašte, Vengrijo je, Čekoslovakijoje, VDR. Tarptautinis SSB — tai dova na už nuopelnus statybos bū rių judėjime, už bendrą įnalą į Aukštosios mokyklos gyvenimą. . . .Kiekvienam žmogui bū tinas savas mokytojas, i ku rį galėtų lygiuotis, kuris bū tų jam ir sąžinės balsu — rašė S. Obrazovas. Mes kiek, vienas iš gyvenimo, iš savo mokytojų renkam po krislelį gerumo ir kraunam i savo širdies korį. Kranam, lipdom, kartais gal ir nemokėdami (išbarstome pakelėse, pamirš dami kitus). . . „Nors žmogaus, kuriame būtų sutalpinta viskas kartu: gėris ir grožis, protas ir ga lia, — kaip pripažįsta Raimona, — nėra. Bet didžiausiu mokytoju, kol gyvenau na muose, laikiau mamą. Mamos dėka manyje susiformavo po
HĮTIwliimn KAM? KAM? KAM? (kam filologui (!) mokytis?) Apie filologus dažnai gal vojame geriau, negu apie kitus, kaip apie žmones, gy venančius su mūzom. . ., kaip apie žmones, kurie turi poe tinio polėkio (kurio mums taip dažnai trūksta kasdieny bėje). „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit", — rodos, per visas dabarties knygas kalba pirmoji M. Mažvydo knygelė (o jos balsą turbūt labiausiai jaučia filolo gai. . .) Apie juos mes linkę galvoti, kaip apie gimtojo žodžio „ brangintojus, propa guotojus. Jie, matyt, labiau siai įsisąmoninę M. Daukšos žodžius, kad „ne žemės der lumu, ne drabužių skirtingurnu ne šalies gražumu ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą". Kitų kalbų mo kėjimas yra didžiai vertina mas. Bet kaip mes jas mo kėsime, kaip eisime tolyn,
jei tuo, kas mums iš prigim ties duota bodėsimės? . , Ir Filologijos fakulte tas nukelia į visai kitokius „lyrinius" apmąstymus. Kam filologui (!) mokytis? . . Ro dos, tuščias klausimas. Tuščias, nes kiekvienas sau turetų atsakyti į tokį klausiSkolininkai, mą. Tačiau. . Nuo sesijos prie sesijos, iš kurso į kursą. . . Tada apskritai darosi neaišku, ko dėl žmonės „siekia mokslo", ir kaip supranta mokslą. Ne jaugi čia tik vadinamas stu dentavimas? Tokiu atveju peršasi išvada, kad žmonės ieško lengvesnio gyvenimo, dienos prastūmimo. O tokio mąstymo žmonėse labiau pa stebimas materialinis suinteresuolumas. Tada jiems pa„pelningesnes" siūlytume specialybes, Kaip sakė FilF prodekanas R. Sideravičius, tokius studenUts galima su lyginti tik su labiausiai atsili'kusia patriarchaline vals-
žiūris į darbą, pareigos jaus mas, sugebėjimas išskirti, kas būtiniausia. Dar besimokant vidurinėje mokykloje, moti na įdiegė tokį požiūrį, kad asmeniniai interesai turi bū ti ne pirmoje vietoje". Prisi mena Raimonda: kartais šei mos šventės sutapdavo su šeimos organizuojamais rengi niais, ir bulviakasis būdavo tą pačią dieną, kada ir spor tinės varžybos. Ir niekada motina nevertė pasilikti na muose, net pati ragindavo eiti, sakydama, kad ten svar biau. „Antras toks žmogus — mokytojas, — pasakoja Rai monda, — buvęs Matemati kos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Aleksas Piktumą. Tai kolektyvo va dovo, mokėjimo bendrauti su žmonėmis pavyzdys". Vienu iš didžiausių autori tetų Raimonda laiko Univer siteto Rektorių J. Kubilių. Tai žmogaus, mdkslinįnko, vadovo pavyzdys. Iš šio žmogaus mokėsi gilaus ma tematinio mąstymo, kalbėti trumpai ir aiškiai. Taip, kad kiekvienas pasakytas žodis būtų svarus. Pamąstykime kartu su Rai monda apie jaunimą. Yra ži noma, kad kai kurie išsila vinę jauni žmonės yra poli
tiškai naivūs, būdami pro fesionaliai pasirengę, nepa kankamai atsakingai žiūri i darbą. Tada ir pagalvoji, ar nebuvo komjaunimo darbe trūkumų. Rodos, į Universite tą susirenka gabiausieji res publikos moksleiviai, daž niausiai — aktyvūs visuome nininkai. Bet iki šiol neaiš ku iš kur atsiranda pasyvių studentų. Gal nori atsikvėpti po mokyklos darbų? Juk da bar nėra mokytojo, kuris liepdavo ar net pirštu paro dydavo: „Rūta, paruošk su sirinkimui pranešimą. Šefės, nepamirškite nueiti pas pio nierius". Kur dingsta aktyvumas? Nėra žmogaus, kuris tave pastumtų? Bijai pašaipių draugų žvilgsnių? . . Nėra ko slėpti — pasitaiko mūsų gy venime, M. Gorkio žodžiais tariant, „akiplėšiškų erelių, kurie prieš laiką svajoja apie jaukią vištidę". Čia kalti ir tėvai, kurie dienų dienas laksto dėl savo vaikelio, stengdamiesi patenkinti visas užgaidas. Toks, viskuo per sotintas žmogus, tampa abe jingas draugams, visuome ninei veiklai: tokiam geriau pasėdėti kavinėje, negu stu dentų būry spręsti visai vi suomenei svarbias problemas.
„Viena svarbiausių priežas čių, iš kur atsiranda pasy vių studentų, — kaip pabrė žė R. Mašanauskaite, — ne pakankamas komjaunimo or ganizacijos darbas. Norint, kad studentas įsijungtų į ak tyvią komjaunimo veiklą, reikia, kad stipri būtų pati komjaunimo organizacija". Jau mkykloje Raimonda įprato suktis komjaunimo darbų verpete. Turbūt sunku jai būtų įsivaizduoti save be komjaunimo darbo. Mergina, pastebėjusi, kad VPF kom jaunimo organizatorių mo kyklos užsiėmimai silpni, daugelis klausytojų nuobo džiauja, pasisiūlo vadovauti pati. O po kiek laiko priei na žmogus prie tavęs ir pa sako: Aš supratau, kad kom jaunimas išmoko bendrauti su žmonėmis, pažinti juos ir svarbiausia — tikėti žmonė mis". Kažkada perskaičiau tokias eilutes: „Sesija, kas ji? Lo terija? Likimo žaismas? Ner vų pakasymas? Žinių patikri nimas? Nežinau, iki šiolei. Nors sesija nebe pirmoji". Kas gi iš tikrųjų ta sesi ja? Paklausiau ir Raimondą. Praeityje dešimt sesijų. Įspū džių pakanka. Jei pirmoji se sija nesėkminga, daugelis
tietija. Keista, rodos, kad studentai egzaminų ar įskai tų metu laikosi tokios takti kos: vis „prasilenka" su dėstytoju. „Buvo čia toks filologas — pasakoja prode kanas. — Iš vienos skolos išbrenda, į kitą įsmunka . . Visąlaik buvo tėvų išlaikyti nis, paskui — žmonos. Ta čiau dekanatui greit atsibo do toks jo stilius.Visada at sižvelgiama j skolininko mokymąsi praeityje. Jei anksčiau sesijos buvo be priekaištų, o dabar suklup ta. dar suabejojama, braukti tokį studentą iš sąrašų ar ne. Tačiau. . . jeigu jis visą laik buvo tempiamas. . . Gal būt jis pats nežino, kur ir ko atėjo. . . Matyt, tie var gšai trokšta , Olimpo ramy bės". Bet klysta, oi klysta, nes skolininkas tikrai negy vena ramiai.
ties dalyko nustojame". Tad nieks nenuginčys kalbos ži nojimo svarbos. Rodos, gyvename kultū ringoj visumenėj... Vadina si. (kaip dauguma pripažįs ta) ir patys tokie esam. Ir pamirštama, kad visąlaik kiekvienam reikia imti pa čiam. Dauguma maino geru specialistu tapti vėliau, kai dirbs. Vargu. , . Toks jau matyt, žmogus: jei tik atlei di vadžias, taip ir kryps tama kur lengviau važiuoti. Iš kur vėliau atsiras noro tapti geru specialistu?.. Jei gu dar studijų metais susi klostęs požiūris į darbą ne leidžia po smiltelę kasdien judinti, tai tie didžiausi kal nai taip ir lieka nenuversti Ir žodžiai apie tai, kad jis taps didžiu žmogum, kad jis dar savo parodys, taip ir lieka sparnuotais žodžiais. Matyt, dirbti, ieškoti reikia taip, tarsi jau rytoj tau rei kėtų būti tuo „geru specia listu." Žinoma. dar daug ko nežinosi (ir tavo nežinoji mas bus tuo didesnis, kuo didesnis žinojimas — dau giau norėsi žinoti). Bet. . . tau gera bus eiti ieškojimo keliu. . .Žvilgterkime į lituanis tų sąrašą. Skolos, Ir dar iš specialybės dalykų! Skun džiasi jie, kad labai daug
skaityti. Daug. . O kap gi kitaip! Argi mes jau viską turim, nejaugi mums jau viskas į rankas paduota, ant liežuvio padėta? Mums nieko nereikia daryti (ieškoti, dirbti, mokytis). Mes jau tur:me viską?! O ir tai. kas padaryta, ar neturime kiekvienas savaip pasiimti. per savo širdies ir proto gyslą perleisti? Juk sutiksite kad niekam nereikalingas 'betikslis kalimas, vien sausas informacijos, taisyklių, formulių „rijimas". Tada —
Žinoma, seniai praėjo lai kai, kada dar M. Mažvydas ragino žmones „to trumpo mokslo išmokti, be kurio platesnis mokslas negali sto vėti". Taip, skaityti ir rašy ti kiekvienas mokame. Bet argi to užtenka? Rodos, kiek vienas suprantame dar pir mosios lietuviškos gramati kos leidėjo D. Kleino iš lo tyniško Vulgatos vertimo paimtus žodžius: „Kiek dėl žodžių klystame, tiek ir pa
Universiteto Raudonojo kryžiaus komitetas ir „Tarybinio studento" laikraščio redakcija pradeda straipsnių ciklą aktualiais studentų sveikatos klausimais Skyrelį tvarko Medicinos mokslų daktaras Algir dą. BAUBINAS.
DAR NEVĖLU Prieš metus Medicinos fa kultete Higienos ir Socialinės higienos katedrų darbuotojų iniciatyva buvo atlikti rū kymo paplitimo Vilniaus aukštųjų mokyklų bei Medi cinos fakulteto studentų tar pe. Surinkta gausi medžiaga
verčia rimtai pagalvoti ne tik studentus, bet ir dėsty tojus, tėvus. Kokios gi rūkymo priežas tys? Tam išsiaiškinti pasitel kėme statistiką. Nustatyta, kad mergaitės ir berniukai pabando užtraukti dūmą iš smalsumo (atitinkamai 43,7 ir 41 proc.). Kai kam tai — draugų įtaka (28,5 ir 26.8 proc.). Berniukai daugiau linkę pamėgdžioti suaugu sius (16,7 proc), mergaitės rūko, norėdamos suliesėti (15,6 proc.). Yra ir daugiau faktorių, skatinančių rūky mą, tačiau jie turi mažiau įtakos. Vilniaus aukštųjų mokyk lų studentų apklausa (687 studentai) parodė, kad ma žiausiai rūko pirmuosiuose kursuose (apie 15 proc.). Ta
čiau aukštesniuose kursuose šis skaičius smarkiai padi dėja Pvz., IV kurse rūko daugiau kaip pusė studentų, o kai kuriose grupėse — net 70 proc. Beje, didėjant rūkančiųjų skaičiui, kyla ir viršsvoris. Tad klaidinga manyti, jog organizme susikaupusius rie balus „ištirpdins" dūmai ir nikotinas. Ypač tai liečia merginas. Ką rekomenduoti? Truputį valios ir užsispyri mo! Būtina reguliariai ir tinproc.). Suprantama — VISI karnai maitintis. O kas atsi sakys nuo šiuo metu madin gos aerobikos? Miesto aukštosiose mo kyklose rūko 15,3 proc. vai kinų. Mažiausiai rūko VVU vaikinai (32 proc.), daugiau siai VISI jaunuoliai (58,1
pradeda svyruoti: gal ne čia pasuko, o gal visai dingo at mintis. Mokykloj su trejetu retai susitikdavo arba visai nežinojo jo skonio. O čia... Raimonda tvirtina, kad jau pirmaisiais studijų mėnesiais reikia įprasti planuoti savo laiką. O visuomeninė veik la? Kuo daugiau žmogus už siėmęs, tuo daugiau jis nu veikia. Ir egzaminai — jokia lote rija, — pripažįsta Raimonda. Jei tu dirbai visą semestrą sistemingai, stropiai, ir rezul tatai gražūs. Raimonda prisi mena Rektoriaus žodžius: „Egzaminai — tai šventė". Šventė po didelio darbo, kai apibendrini, susistemini su kauptas žinias. Sakoma, kad žmogus nie kad tiek neiškyla, kad jam nereiktų draugų. Draugai žmogui padeda tobulėti, gy venti, nesustingti vietoje, o amžinai ieškoti kažko naujo. Ieškoti tiesos ir gėrio. Kai su Raimonda kalbėjomės jos kambarėlyje (Olandų gatvė je), ji nejučiomis prisipaži no, kad čia nėra tokio daik to, kuris nebūtų liestas drau gų- • ■ Tokia yra Raimonda: pa prasta, draugiška, principin ga. Aldona SKAISGIRYTE IF žurnalistikos spec. II kurso studentė
kur platus žmogiškas žvilgsnis, kur tas gilus šulinys, j kurį mes po dalelę pasiimam permąstyto, suprasto, per jausto pasaulio. O juk turbūt kiekvienas aukštosios mokyklos studentas laiko save inteligentu? . . „Matyt, nėra tų tikrųjų lyderių kursuose” — saiko FilF prodekanas R. Sideravičius. Lyderių gerąja prasme, kurie neštų suprastą mokslo svarbos šviesulį pritraukdami kitus M. JURAITE
Stuuentau|Ut Ar Ilgai?
skęsta dūmuose, daugiau vaikinų. Tačiau kuo neretai kur paaiškinti, jog kas ketvirta ypač pirmame aukšte, Universiteto studentė rūko? įsikūrusios Karinės katedros Apklausos duomenys pa auditorijos ir mokomieji ka Koridoriaus gale rodė. kad merginos ir vai binetai. kinai dažniausiai rūko susi puikuojasi užrašas „Ne kubūrimuose. Rygos tyrinėtojų rit" tačiau.. . Kaip norma duomenimis, susibūrimuose liai dirbti? Nori ar nenori, daugiau rūko vyrai, (61.1 o tampi pasyviu rūkorium. Rūkoma ne tik koridoriuose, procento iaproc), o moterys rūkyda- bet ir tualetuose mos mėgsta vienatvę (70 Nors prieš keletą metų proc. . .Karinės katedros vedėjo iš draudžia Atrodytų keista, tačiau leistas įsakymas kai kuriuose fakultetuose rūkyti patalpose, bet šito ■rūkoma net komjaunimo ko visai nepaisoma. Rūko stu miteto patalpose. O aktyvas dentai, rūko dėstytojai. Tad sunku Medicinos fakulteto turėtų rodyti pavyzdį. Nors Rygos vaikinai me administracijai ir visuomeni dikai rūko daugiau (54,5 nėms organizacijoms kovoti proc.) negu mūsų fakulteto su šiuo blogu įpročiu. Pa vyrukai, (40 proc.), tačiau daryta ir daroma daug, ta rūkančios rygietės tesudaro čiau tai nereiškia, kad gre 28,8 proc., o mūsiškės — ta įsikūrusios atitinkamos katedros neturi atsakyti už 32 proc. Ką jau bekalbėti apie ki patalpų oro užterštumą. tus, jei rūko busimieji gy dytojai, kurie geriau nei RŪKYMAS IR SVEIKATA kiti žino šio blogo įpročio Širdies kraujagyslių siste pasekmes. Medicinos fakul tete kai kurie koridoriai mos fiziologijos ir patologi
jos mokslinio tyrimo insti tuto prie Kauno Medicinos instituto medicinos psicho logijos ir sociologinių tyri mų laboratorijos leidinėlyje rašoma: kai prieš 500 metų Kolumbo jūreiviai atgabeno tabaką į Europą tada jis buvo laikomas netgi vaistin gų augalu, gelbstinčiu nuo visų ligų, net nuo piktųjų dvasių Suprantama, kad toks „nuostabus vaistas" greit paplito to meto aukš tuomenėje. Taf>o madingu dalyku. Tačiau greit išaiš kėjo, kad tabakas skatina įvairių ligų plitimą, sukelia apsinuodijimus. Pasaulietiš ka ir bažnytinė ■ to meto valdžia uždraudė tabako vartojimą. Bet „velnio žolė" buvo stipresnė už visus draudimus. Pastaraisiais metais įvai riose šalyse atlikti tyrimai neginčijamai įrodė, kad rū kymas skatina įvairių ligų atsiradimą. Surūkantys po vieną pakelį per dieną gynukelta j 3 psl.
3 Tarybinis studentas
Talkos rudenio laukuose Naradavos soduose Beveik visas Istorijos fa kultetas darbuojasi Pasvalio rajone. Daugiausiai talkinin kų reikėjo Naradavos sodi ninkystės tarybiniam ūkiui: kol kas obuolių derliaus nuėmimas dar nemechanizuo tas. Pajiešmenės gyvenvie tėje, dviejuose bendrabu čiuose apsigyveno visų spe cialybių studentai: istorikai, žurnalistai, psichologai, bib liotekininkai. . . Obuoliai tokie, kaip pasakoja talkininkai, kad pirmas dienas _ niekaip nega li atsižiūrėti. Imi rankom — voi apimi. Paskui būna aro nijos. Apie šį darbą geriau siai pasako „spalvotos" ran kos. veidai, net rūbai. Tarp šitų dirbančių briga dų yra viena kitaip susifor mavusi brigada. Talkininkai — ne vieno kurso, grupės ar specialybės. Bet jiems
Džiaugsmu suvešėjusi žemė •Rudeniop išbridęs j laukus dirbti, atokvėpio mi nutėlę vis dažniau įsmeigi akis į padūmavusius ši lu tolius, atvėsusius ežerų vandenis. Kažkur netyla gervių klyksmas... Laukais nubyra rudeniniu lapų šviesa. Ir tau tokia graži pasirodo mūsų žemė su juodais arimais, drėgnu moliu. Žemė išauginusi •derlių.
kartu dirbti smagiausia. Tai kas, sakysite, juos čia su būrė? . Ogi, dainos. . . Istori jos fakultete (ir ne tik čia) gerai visiems žinomas istori kų etnografinis ansamblis. Sakykim, žmogus norį dai nuoti, bet į WU etnografi nį ansamblį ne kiekvienas ryšis nueiti, ne kiekvienas pasitikės tokiais savo gabu mais, Bet daina, matyt, rei kalinga žmogui, būtina. . . Žmogui gera dainuoti. Taip Ir būrėsi istorikai į grupelę. Kartu išvažiavo visi į kol ūkį. Dabar „etnografiečiai" (kaip juos vadina Naradavoje) — viena brigada. Po darbo — repeticijas, įvai rios paskaitos, rankdar biai.. . Nuvingiuoja per laukus daina. Ir čia pat sma giau statomos dėžės, pilnos obuolių. J. DERLIAUSKAS
M. JOTVAI1Ė Nuotraukos — MF V k. studento A. Satkaus.
V. Kažukausko nuotrau- niaus rajono koše — EKFF pirmo kurso daržininkystės studentės darbuojasi Vii- ūkyje.
atkelta iš 2 psl.
Vena penkiais su puse metų trumpiau už nerūkančius. Rūkymas dabar nusineša tiek gyvybių, kiek šiltinės ir choleros epidemijos pra eity. Labiausiai rūkymas ken kia kvėpavimo sistemai. Lė tinis bronchitas ir plaučių emfizema (išsiplėtimas) — labiausiai paplitusios ligos. Klysta tie, kurie mano, kad bronchitas nepavojinga liga nuo kurios jie tik pakosti rytais ir tiek. Apgaulingas jos lėtumas, ir neskubėdama ji pasiima savo dalį: rūkan tys nuo jos miršta 6—15 kartų dažniau negu nerū kantys. Kai skaitome laikraštyje
apie kokio nors žymaus žmogaus mirtį, galite būti tikri, kad ta „ilga ir sunki liga” dažniausiai būna plau čių vėžys. Tabako dūmuose yra vėžį sukeliančių medžia gų. Jei po infarkto pavyks ta išgelbėti 8 iš 10 tai plau čių vėžys nusineša 19 gy vybių iš 20. Tabako dūmuose aptikta apie 200 įvairių cheminių medžiagų. Kenksmingiausios: nikotinas dervos, suodžiai, smalkės, amoniakas. Nikoti nas — stiprus nuodas, tu rintis narkotinių savybių. Mirtina nikotino dozė (1 la šas) yra penkiose cigaretėsese. Rūkantys nenusinuodija todėl, kad tik dalis ni kotino patenka į kraują. Be to rūkoriaus jautrumas ni
kotinui sumažėja. Tačiau ne rūkantys, ypač vaikai, gali apsinuodyti ir viena cigare te. Daugelis žmonių nelaiko rūkymo pavojingu, nors ir žino apie jo žalą. Taip yra todėl, kad rūkymas griauna sveikata lėtai ir nepastebi mai, prisidengdamas madingumo ir malonumo kauke. Iš' tiesų, juk ne vienas rūkan tis puikiai jaučiasi, bet nuo lat nuodijamas organizmas nusilpsta jo atsparumas su mažėja. Kiekvienas rūkorius per metus surūko kostiumą, o 70 milijonų rūkorių mūsų šalyje dūmais paverčia mi lijardus rublių. Rūkymas — pinigais neišmatuojamas nuostolis. Kiekvienas rūkan tis (nors ir nesąmoningai) prisideda prie rūkymo plati ninio. Tik suaugusieji kalti, kad rūkymas plinta jaunimo ir net vaikų tarpe. Kiekvie nas tėvas nori, kad jo vai kai nerūkytų, tačiau gerų norų maža. Tai kartu ir nestetiškas reiškinys. Nerūkantys ver čiami kvėpuoti rūkorių iš kvėptais dūmais. Tai pasy vus rūkymas. Rūkyti ar nerūkyti Pa svarstykite. kokią naudą ir žalą Jums teikia rūkymas — ir nuspręskite. Mesti rūkyti nevisada ir ne visiems len gva. Todėl svarbu nusistaty mą tvirtai pagrįsti . (Bus dahgiau)
Maišiagalos tarybiniame
TOKIA PAPRASTA DAINA Prisimenu Universiteto kraštotyrininkų klubo kom pleksinę ekspediciją Taura gės ir Lauksargių apylinkė je. Gurklių kaime suradau vieną iš geriausių savo dai nininkių — Zofiją Šepetytę. . . .Daina lenktyniauja su medžių lapais grojančiu vė ju. Čia ji glaudžiasi prie mūsų, čia plečiasi ir auga, kol ties beržų viršūnėmis vėjas ją pagauna ir nuneša nuskraidina pro sodelį į ke liuką. į laukus ir dar to liau, iki dunksančio už jų miško. Ir atrodo tada — dainuoja obelys, beržai kie me, gėlės darželyje prie pirkutės. . . — Aš nebūčiau drįsusi, jei būtų keturi atėję. Kaži kaip nedrąsu. Dar pasijuoks, sakys, kad negražios dai nos. — Gražios, teta, gražios. — Kad nebūtų balso, tai nebūtų gražios. Pirmiau kai uždainuodavau plonu balsu! O dabar tik pusė balso yr. Negaliu atitraukti akių nuo dainuojančio veido. Skaidrus, jis spinduliuoja ra mybe ir taurumu. Akys vai kšto laukais. Ką ji ten ma to? Savo dainą, nuvilnijan čią rugių viršūnėmis? — Mama, tėtis daininin kai buvo, tėtės brolis —
muzikantas. Sueidavo kai mynai, kalbėdavo, kaip sėti, kaip akėti. Įsigilinau į pa sakas, į dainas. Draugai čia ateidavo, iš jų išmokau. Mė gdavau dainuoti. „Mėgdavau dainuoti",. . Gal todėl ir veidas toks šviesus? Gal todėl ir darže lis prie pirkutės, kokio vi suose Gurkliuose nėra- Gal todėl ir liko ši sodyba lau kuose, kurioje gyvena ma ma ir duktė? Su daina gy vena. .. — Aš viena dainuodavau. Kni (ūkdavau ir kn kirkdavau dirbdama. Ir dabar vis dai nuoju, nors balsas jau pri kimęs. Daug mokėjau dainų, gražių mokėjau. Dainuoda vom kolūky, iš darbo pareidamos. Visos, būdavo, dai nuojam ir dainuojam. Dabar tokios gražios mergaitės ir visaf nedainuoja Jau pasi baigė dainos mūsų. . , Ant žolės po sena obelim patiesė paklodę. Atnešė geltonų obuolių dubenėly. Balta skarutė ant galvos. Ji klūpo susirietusi šalia duk ters, ranka parėmusi smak rą. Išsirauna žolelę, margo ją tarp pirštų. Ir kas pasa kys, ką ji mato, ką jaučia, kai krūtinė pritvinksta skambaus balso? . . Prisispyrę prašome dar
padainuoti. Atsikalbinėja, bet matome, kad daina bus, nes ji jau sukasi kažkur ap linkui, jau mintyse, veide, ištirpo šypsena, išbluko toly akys — ir jau jau skam ba. . . Paskui nirte panyrame į sakmių, padavimų pasaulį, . . Girdime, kaip po kastuvu barška skrynia, kaip juokia si jūra plaukdamas žąsiu kas. Ir dažnai pasakojimas baigiasi patikimu: „Tas tai teisybė". Mes vaikštinėjame po pasaulį, kuriame skambė jo, kuriame gyveno mūsų dainos. Sėdžiu po obelim ir klau sausi. Daina vis liejasi. .. Ir iki graudulio gera, kad lau kuose, kažkur prie Tauragės yra sodyba su šniokščian čiais vėjyje beržais ir gėlių darželiu. Ir gyvena joje žmonės, kuriems gražu, kas paprasta. A. JUDŽENTIS, FilF studentas
Tarybinis studentas 4 t
■B MOŠŲ KŪRYBA \
Atėnai, 399 m. prieš musų erą DĖMESIO*
Ne neik tu prie manęs, čia, dabar, kai aš vėl lau kiu stebuklo. Būk, jei nori, ten, kur esi, būk manyje, tik neleisk man to pajusti, aš to nežinau, nežinau. No riu save įtikinti: neturiu ži noti. Virpėjo išoriniai aidai, atsimušę turbūt į piramidės sieną. Bet aš tau dėkingas, o galbūt dėkingas tam ai dui, paneigiančiam tave. Ai dui, prie kurio turėjau per miriadus laikmečių pripras ti, bet taip ir nepripratau. Taip, tikrai tam aidui, nes kai jo klausausi, nebeatrodo, kad tu pats šauki. — šalin, atsitolink nuo manęs, nuo manosios prigimties, o aš silpnas, atsitolink ir pavirsk šešėliu, pavirsk virpančiu raibuliavimu karščiuojančio se akyse, pavirsk vėjo dvel ktelėjimu, dulkele ore — kuo tik nori, tik negėdink manęs, bent jau dabar, atei nančio, prasidedančio, gim stančio stebuklo akivaizdoje, prisilietimo paslaptyje, pir mos mano gyvenimo dienos šventėje po Skorpiono ženk lu, kai aš turiu išgerti tą taurę, nuo kurios viskas ir prasidės, ir tęsis iki olos pradžios, iki žalsvos Uroboro aureolės. O tą svaigų ry
DĖMESIO!
VVU ADMINISTRACIJA pateikia išradėjai atitinkamų IR VIRD TARYBA SKELBIA VU padalinių VIRD atsakin „GERIAUSIO IŠRADIMO" giems darbuotojams, v, m.
KONKURSĄ
b. J. Daugvilai (Chemijos f-tas). V. m. b. C. Pavasa riui (Fizikos f-tas), v. inž. P Jastoniui (Gamtos ir Medici nos f-tai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimoo centras) arba VU VIRD Tarybos na riui doc. T. Jankauskui (Chemijos f-tas, 14 kamb.) Žiuri komisija konkurso rezultatus suveda iki 1984.12.10. Nugalėtojai skatinami (I. vieta — 250 rb., II vieta — 150 rb.,, III vieta — 100 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VVU ir MTD lėšų.
I. Konkurso tikslas: Konkurso tikslas suakty vinti išradybinį darbą uni versitete, išaiškinti geriau sių išradybinių darbų auto rius, populiarinti šiuos daib«. Konkurse gali dalyvauti VU darbuotojai ir studentai — VIRD nariai. Konkursui pristatomi išradimai, kurių teigiami sprendimai gauti 1982.01.01. — 1984.11.25. lai kotarpyje, išskyrus darbus premijuotus analogiškuose ankstesnių metų konkursuo se. XXX Konkursui pristatoma ši medžiaga: VVU ADMINISTRACIJA 1. Pareiškimas . 2. Teigiamo sprendimo ko- IR VIRD TARYBA SKELBIA pija. „GERIAUSIO 1984 M. RA PASIU4. Išradimo techninė-eko- CIONALIZACINIO nominė charakteristika, ku- LYMO" rioje nurodoma išradimo pa skirtis, pagrindiniai techni KON KURSĄ niai-ekonominiai rodikliai, pranašumas prieš kitus ana Konkurse dalyvauja VU logiškus darbus. Charakteris darbuotojai ir studentai — tikos apimtis — iki vieno VIRD nariai. mašinraščio puslapio. Žiuri komisija svarsto rac. 5. Įdiegimo akto (ar ki pasiūlymus, kurie priimti ir to dokumento, paliudijančio įdiegti VU nuo 1983.11.25 įdiegimą), kopija, jei išradi iki 1984.lf.25. mas panaudotas, Konkurso rezultatai suve 6. Duomenys apie išradi dami iki 1984.12.20. mo teigiamą efektą (pagal III. Nugalėtojų skatinimas: įdiegimo aktus): I vieta — 75 rb. a) jeigu išradimo panau II vieta — 50 rb. (dvi dojimas duoda ekonomiją — premijos. metinį ekonominį efektą; III vieta — 25 rb. (trys b) jeigu išradimo panau prem ijos). dojimas neduoda ekonomijos Atskirai bus premijuoja — koeficientus. mas 25 rb. ir geriausias stu 7. Komiteto sprendimo ko dentiškas rac. pasiūlymas. pija, jei patentuojama už Premijos išmokamos iš sienyje. Medžiagą konkursui VVU ir MTD lėšų,
■a FOTONOVELfi *■
ĮVAIRENYBĖS
tą, kai Eos pirštai jau vos vos lytės dangų, paauksins piramidės kontūrus mirštan čių žvaigždžių fone, pirmas spindulys sugrius į nuolau žas. ir jas pamatys nelaimin gieji, kurie džiaugsis tais griuvėsiais. Taip, taip, jūs rašysite apie tai, kaip apie stebuklą savosiose kvailose knygose — bučinys, pasal dintas druskožemio garais. Bet to dar nepakaks — jūs deginsite tas knygas, degin site ir šoksite aplink tuos laužus isteriškoje ekstazėje. Ir iš to laužo sklis spindu liai, irgi lipnūs ir gleivėti, — stebuklo, kurį jūs išduosite, atšvaitas, ir vėl jį ma tys tie šlykštūs, bet jau kiti žmonės. Ir jie vėl rašys sa vo knygas. Ir taip bus ir bus, kol ateis Klaudiano iš pranašautoji amžių paslap tis, amžių legenda, kol pa sisuks kosmoso ašis, įrašyda ma istorijoj ir naujojo kon sulo vardą. Ir nebebus tų žmonių, o gal ir ne žmonių, — o kaip tu pavadintum? Tu vėl tolsti nuo manęs, ir aš tau dėkingas: už tai, kad tu pažadinai mane iš savo jo atsitiktinumo chaoso, ir už tai, kad tu pratęsei tą atsitiktinumą iki beprasmy
bės, ir už tai. kad tu gar bingai įvykdysi Klotės valią. Ir įvyks stebuklas, ir tu dar labiau nutolsi nuo manęs. Ir 4a Klotė ateis, pasižiūrės į mane ir ištars: „Ačiū tau, kad tu atėjai". Ir aš nieko nesakysiu, nes būsiu jai taip dėkingas, ir aš prisiminsiu tuos žvilgsnius, kurie dabar bando prilipti prie manęs, prisiminsiu tave tokią, ko kia tu visą laiką buvai ma nyje, ir tą prakaituotą ir šnarpščiančią meilę, kuria persisunkę visi anapus ste buklo. Ir dar daug dalykų, tiek daug, jog visi jie telpa į vieną — j tave. O gal kas nors pasiliks? Įsivaizduoja mas, nesantis pėdsakas, še šėlio realybė. .. Galų gale pats prisiminimas. . . Tų vargšų laikas išvirkščias, kaip ir jie patys, iš šalies tik jų pilvas matosi, pilnas žarnokų Ir ne tik iš išorės, tai visa jų esmė. Tik dėl to jie ir gyvena, gyvena tuo troš kimu, kad nenuvirstų visa ta subalansuota konstrukci ja. . . Ir kažkur tenai užsiciklina, viskas užsidaro, daik tas savyje, juoda dėžė, taš kas. . . niekas, aplink kurį visi tokie pat niekai, kaip Ulisas sugalvojo, — niekas
pats, kaip žiūrėti į mėnulį iš savo kiemo. Skaityti kny gą senatvėje — -tas pats kaip žiūrėti į mėnulį nuo kalnų viršūnės. Prasiskver bimo į knygą gylis priklau so nuo sukauptos žemiško sios patirties. (Cžan Cao)
— ne išsiliejimas, bet spin duliavimas, ir, susidūrus su kliūtimis, nereikia nei įnir tingai brautis prievarta, nei kristi, bet nereikia ir nusi leisti, o reikia sustoti ir ap šviesti pasitaikiusį daiktą Tai, kas nepraleidžia švie sos, jos netenka. (M. Aurelijus)
niekų pasaulyje — ir dėl to turintis teisę vadinti save bet kuo — juk mastelis už. žmogiškojo pasaulio rilbų. . . Gana gana, aš žinau: tai tu vėl artinies prie manęs,, amžinoji klasta, neaišku, kiek kaitų išniekintas pir mapradės šviesos spindulys, prėjęs per žmogišką akį,, visagalę savuoju aklumu. O aš matau ir laukiu ste buklo, laukiu, tikiu. Ir pir mapradės dangus apšvies mane, ir aš būsiu visko prie žastis, kurios niekas nepai sys. Ir jau bus kita priežas tis. dėl kurios turėsiu vėl laukti, laukti, kaip ir dabar, kol galima nutraukt; tą lau kimą. . . Stichionai, kur ta taurė, duok. . . Aš greiit ne belauksiu, bet jūs išklausy kite. ką drįsite išklausyti. Sunkios tos paskutinės va landos, kai artinas laukimopabaiga, nors ir žiną; -ko. . . lauki, lauki, lauki. . . Lau ki.. . Vitalijus DŽENKAUSKAS
XXX
XXX tesnėje būsenoje, knyga,, Pačios geriausios praeities kuri sujudina manyje kilnius Tvoti nelaimingiesiems ir dabarties knygos parašy Vieniems prarajos vaizdas jausmus, veržimąsi arba nau per galvas rankų pakanka tos krauju ir ašarom. sukelia mintis apie bedugnę, ją mintį, tai knyga, kuri iš mai atsiranda, o pagalbos (Cžan Cao) kitiems — apie tiltą. judina mane iš vietos arba ranką retai kas ištiesia. (V. Mejerholdas) priverčia judėti viską aplin XXX (Volteras) kui, knyga, kuri pažadina mane iš gilaus miego, pri XXX Nėra žemėje patvaresnio XXX verčia išbristi iš abejingu paminklo už prozos ar poe Janus — šviesos, išminties mo purvo arba veda į ke Žmogui niekada neatsitin zijos žodj, romanų dievas, nes jis turė lią, kuriame aš atrišu vieną ka tai, ko jis iš prigimties (Džami) jo du veidus — vienas bu iš gyvenimo mazgų. negalėtų pakelti. vo atsuktas į praeitį, kitas (Aminas Ar-Reichani) (M. Aurelijus) XXX — į ateitį, (iš antikinės mi tologijos). \ Rašytojų klasikų laimė XXX yra tai, kad vis dėlto jie Kada žmogus svajoja — yra mirtingi. XXX PAŠALINTI (Akutagava Riūnoskė) jis dievas, kada vertina, NEPA2ANGŪS svarsto — vargšas. Darbas apsaugo mus nuo XXX (F. Gelderlinas) trijų didžiųjų blogybių: nuo STUDENTAI bodulio, ištvirkimo ir netur XXX Saulė, atrodo, lieja savo to. o MaF I k. S. Žiūkaitė, II šviesą, ta šviesa visur pa (Volteras) k. V. Vieko, III k. S. JevsSkaityti knygą jaunystėje sklidusi, tačiau saulė neišsi tratov, R. Barbaravlčlutė. — tas pats, kaip žiūrėti į lieja. Mat, jos liejimasis yra XXX FF I k. L. Rėklys, A. Ra Toks turi mėnulį per langą. Skaityti spinduliavimas. gauskas. knygą suaugusiam — tas būti ir mąstymo skerbimasis Pati geriausia ir brangiau MF II k. R. Milevičlūtė. sia knyga yra ta, kurią per EKFF I k. S. Urbonaitė, skaitęs, aš jau nelieku anks R. Mataltė, J. Jaskauskas.
i
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 831091, išduotą PEF studentei Loretai AKUSODININKŲ DĖMESIUI! LAVIC10TE1, laikyti nega Universiteto kolektyvinia liojančiu. me sode „Mokslas" (Baltu piuose) yra laisvų sklypų. Dingusį studento pažymė Kreiptis adresu: Saulėtekio jimą Nr. 811079, išduotą a. 9, III k. 603 k. tel.: IF studentei Daivai ŽILYTEI, 74-79-10. laikyti negaliojančiu.
SKELBIMAI
IS GAMTININKŲ UŽRAŠŲ
. . .Giliai supurto panašios žaizdos. Kad nutyla medžiai, kad žuvys eina ant kranto numirti, tik tu, žmogau, tu kaltas dėl visko gal ir pats nesuprasdamas, koks nelaimingas esi.. .
Žmogui reikia padūmavu sių šilų, rudeninio gervių klyksmo. Ežerų ir upių, kurių gelmėn ištisas valandas gali panardinti savo žvilgsnį. Žmogui reikia gamtos — šitų namų, pilnų ramybės ir gėrio.
MF I k. (VII gr.) kura torius ir studentai nuo širdžiai užjaučia Astą PULKAUNINKAITĘ, tėve liui mirus.
Universiteto ūkio dalinių darbuotojų lektyvas nuoširdžiai jaučia bendradarbę LO2IENĘ dėl staigios ro mirties.
pa ko už Oną vy
M, JURAUSKAS
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11720. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2804. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBeTCKBH CTyAėHT» — opran napraoMa, peicropaTa, KOMHreTa AKCM Ahtbjj, npotpuoMa opAeHos TpyAOBoro apacHoro ZHaMesu n ApyraOsi HapoAoB BuASHioccKoro yHHBeparreTa hm. B. Kancyaaca. Ha ahtobckom astiKe. 3aM. peA. K). MapaeAiOHaHTe. ___________________
L. e. red. pareigas J. MARKELIŪNAITE