Tarybinis Studentas, 1984 m. spalio 26 d. Nr. 32 (1291)

Page 1

vjsų

Saliu

prolbjarai. v/lnykjt&sj

aSS C8J2S/BIOIS scupencas

SPALIO 31 DIENĄ ĮVYKS XXVIII-OJI VU

KOMJAUNIMO KONFERENCIJA.

SVEIKINAME KONFERENCIJOS

DELEGATUS!

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ

Spalio 29-oji komjaunimo gimimo diena

1984 m. spalio 26 d., penktadienis

„VLKJS CK, šalies komjaunimo organizacijos vi­ siškai pritaria partijos požiūriui Į jaunimo auklėji­ mo, komjaunimo veiklos trūkumus ir klaidas, su­ pranta, jog būtina dar labiau suaktyvinti konkre­ čią organizacinę ir auklėjamąją veiklą". (Iš VLKJS CK pirmojo sekretoriais V. Mišino pranešimo VLKJS CK IX plenume). Svarbus komjaunimo gyvenime yra programinis dokumentas — TSKP CK nutarimas „Gerinti parti­ nį vadovavimą komjaunimui ir didinti jo vaidme­ nį komunistiškai auklėjant jaunimą". Nutarime pa­ žymima. kad Lenino komjaunimas deramai vykdo patikimo partijos rezervo, jos aktyvaus pagalbi­ ninko vaidmenį komunistiškai auklėjant augančias kartas.

se, diskusijose. rinkimuose (balsavimas už kiekvieną individualiai, rnebuvo visiš­ kai vieningai keliamos ran­ kos už visą sąrašą). Ar rei­ kėtų tai laikyti komjaunimo organizatorių nuopelnu, ne­ galiu pasakyti. Tiesa tik ta, kad pradedame atsikratyti ganizuojamas oratorinio mei­ abejingumo. . . Gal trumpai apie sekreto­ striškumo paskaitų ciklas (prof. J, Markulis) Chemi­ riaus veiklą. .. Mūsų darbą sunku apsa­ jos, Matematikos, Teisės, Gamtos ir Medicinos fakul­ kyti ar apibrėžti. Tik svar­ norėčiau tetų studentams. Komjauni­ biausius dalykus mo aktyvui tai taip pat tu­ paminėti. Pirmiausia — studentų rėtų būti gera pasitobulini­ mo mokykla. Juk štame dar­ statybos būrių organizavimas. be tenka daug bendrauti su Problemų turėjome nema­ žai. Staiga pritrūkome vyrų, žmonėmis. O kaip pirmakursiai įb­ daug išėjo į Tarybinę Armi­ raukiami į darbą, visuome­ ją būrių formavimo dieno­ mis. ninę veiklą? SSB tradicijos Universite­ VILMA BERNATOTIENE, te jau yra. Vėl džiaugėmės EKFF komjaunimo organiza­ „Žilinais", fizikų „Kernave". Pramonės ekonomikos fakul­ cijos sekretorė: teto Punia". Iš žemdirbys­ Visa tolesnio darbo sėk­ tės būrių norisi paminėti mė priklauso nuo to, kaip ..Palydovą" (MaF), „Alytų“ dirbama su pirmu kursu. (EKFF), Dzūkiją". Gerai Dažnai į jį žiūrime kaip į dirbo chemijos fakulteto bū­ kitus, keliam vienodus rei­ rys „Aurum". Tik ne taip kalavimus. O pirmakursis iš sklandžiai viskas susiklostė mokyklos ateina dar visai išvažiuojamuose būriuose. kitoks. Atskirai ir daug rei­ Buvo vienas nemalonumas: kia su jais padirbėti. Veiks­ už elgesį, nesuderinamą su minga „išjudinimo", įtrauki­ studento vardu, teko griež­ mo į Visuomeninį darbą tai bausti vieną būrio narį. priemonė — kursų organi­ O darbas Universiteto zuojami vakarai, kuriuos komjaunimo komitete? Čia kartu ruošia visas kursas. 'darbas kiek kryptingesnis, Mes komjaunimo darbo negu fakulteto. Turi savo organizatoriai, turėtume dau­ sektorių, apibrėžtesnės pa­ giau pereiti iš vadinamo reigos. Svarbiausia — dirb­ darbo masėms į darbą masė­ ti nuoširdžiai. Nuo to viskas se. ir priklauso.

XXX Apie aktualias šių dienų komjaunimo darbo proble­ Įdomu, kas dar numatoma mas kalbamės su Universite­ to komjaunimo organizacijos darbui tobulinti? nariais. AUDRONE RO2IUKIENE, BRONIUS AISMONTAS, MF komjaunimo organizaci­ MaF komjaunimo organiza­ jos sekretorė: cijos sekretorius. — Mūsų fakultete bus or­

Reikia siekti, kad kom­ jaunuolis sąžiningai vykdy­ tų visuomeninius įsipareigo­ jimus, aktyviai dalyvautų savo organizacijos darbuose. Kaip sprendžiami šie klau­ simai mūsų komjaunimo or­ ganizacijos veikloje, kokios yra problemos, kokios pra­ dėtos taikyti naujos darbo formos ir metodai? Pamėgin­ kime į šiuos klausimus pa­ žvelgti kritiškai ir savikritiš­ kai. Matematikos fakultete komjaunimo komiteto darbe buvo siekiama, kad komjau­ nimo organizacijoos veikla būtų turininga, dalykiška, kryptingai atitiktų didėjan­ čius studentijos reikalavi­ mus. Lenininė įskaita ir VPP atestacija yra efektyvi kom­ jaunimo organizacijos ir kiekvieno komjaunuolio atsi­ skaitymo už nuveiktą darbą forma. VPP — sudėtinė mo­ kymo proceso dalis, jos už­ davinys — ugdyti organiza­ torius, agitacinio propagandistinio ir auklėjamojo dar­ bo kolektyve įgūdžius. O grupėse šios valandėlės daž­ niausiai organizuojamos tarp­ tautine tematika, mažai kuo skiriasi nuo komjaunimo su­ sirinkimų. Anksčiau visuomeninėspolitinės veiklos balus skai­ čiuodavome už dalyvavimą įvairiuose meno kolektyvuo­ se, vadovaujamuose orga­ nuose ir pan., neatsižvelgda­ mi į atliktą darbą. Per ata­ skaitinį laikotarpį pasiekė­ me, kad įvertinimus pateik­ tų šių kolektyvų vadavai, organizatoriai.

Nr. 32 (1291)

RAIMUNDAS SYVYS, Uni­ versiteto komjaunimo ko­ miteto sekretoriaus pava­ duotojas organizaciniam dar­ bui: Pirmiausia apie tai, kas aktualiausia, kas svarbiau­ sia šiandien...

ARVYDAS ANDRIJAUS­ KAS, Universiteto komjauni­ mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. Pirmiausia gal apie tai, kas naujo komjaunimo dar­ be.

Aktualiausia — ataskaiti­ nės rinkiminės konferenci­ jos ir susirinkimai. Komjaunimo komiteto na­ riai dalyvavo visose konfe­ rencijose, man teko svečiuo­ tis Gamtos ir Pramonės eko­ nomikos fakultetuose. Nega­ lima tradiciškai pasakyti, kad šios konferencijos buvo formalios. Universiteto kom­ jaunuolių gretose jaučiamas pagyvėjimas, didesnis suin­ teresuotumas visuomenine veikla. Jautėsi jis ataskaito­

Naujovių nemažai. Svar­ biausias mūsų uždavinys, įtraukti į komjaunimo orga­ nizacijos veiklą kuo dau­ giau komjaunuolių. Stengia­ mės kuo daugiau dirbti su kiekvienu komjaunuoliu, o ne su neapibrėžta minia. Tam — Teng'inių masišku­ mas. Šiemet su Mokslinio ateiz­ mo katedra rengėme jaunų­ jų ateistų sąskrydį, jo daly­ viai suvažiavo ne tik pail­ sėti, buvo daug įdomių su­

Kaina 2 kap.

KAD NIEKAS NENUEITŲ UŽMARŠTIN sitikimų, pokalbių, diskusi­ jųKuo daugiau komjaunuo­ lių stengėmės suburti į in­ ternacionalinių dienų rengi­ mą, studentų savaitę. Paskutiniuosiuose nutari­ muose dėl komjaunimo dar­ bo gerinimo ypač akcentuo­ jame karinio patriotinio darbo svarbą. Užtikrinti šio darbo masiškumą — būtina. Dar ne taip seniai žiemos žygiuose, ekspedicijoje „Ma­ no Tėvynė — TSRS" daly­ vavo tik aktyvistai, šiemet padėtis pasikeitė. Dauguma mūsų Universi­ teto studentų išeina į Tary­ binę Armiją. Ypač svarbu nepamiršti jų, daugelyje fa­ kultetų palaikomi glaudūs ryšiai. Reikia, kad kiekvie­ nas buvęs studentas po tar­ nybos Tarybinėje Armijoje grįžtų J savo fakultetą, tęs­ tų studijas. Dar vienas svarbus mūsų uždavinys — kovoti prieš bet kokį formalizmą. Nema­ žai jo dar yra organizuo­ jant VPP ir lenininę įskaitą. Metodinės medžiagos turi­ me, kaip ją organizuoti, aiš­ ku. Kokia šių šių priemonių reikšmė — suprantame, kad kiekvienas, baigęs Universi­ tetą, būtų ne tik geras spe­ cialistas, bet ir organizato­ rius, nuo mūsų darbo pri­ klauso, kokio visuomeniniopolitinio aktyvumo jaunasis specialistas ateis j įmonę ar organizaciją su Universi­ teto diplomu. VPP ir lenininės įskaitos organizavimo formalumu no­ risi kaltinti Fizikos, Preky­ bos fakulteto komjaunimo komitetus. Per mažai dėme­ sio skiriama įpareigojimų vykdymui, neprincipingai žiūrima į tai, kaip prisiima­ mi šie įsipareigojimai. O juk sudominti pradedame nuo mažiausio, kartais, atro­ do, visai nereikalingo dar­ belio. Negaliu skųstis fakultetų komjaunuoliais, atsakingais už ideologinį darbą. Tiesa, šis darbas labai priklauso ir nuo pa,ių sekretorių. Pri­ klauso nuo sekretorių para­ mos, rūpinimosi. Kontroliuo­ ti ideologinį darbą sudėtin­ ga. Rezultatai pasirodo kiek vėliau, tradiciniuose rengi­ niuose. Gerą darbo patirtį sukaupė EKFF, MaF, ChF komjaunuoliai. Kiekviename darbe svar­ biausia — dirbti gerai, nuo­ širdžiai. Pokalbius užrašė J. MARKELIUNAITĖ, J. PRANKAITE

1977 metų spalio 29 dieną XXIII-ojoje Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinėje - rinkiminėje konferencijoje buvo priimtas nutarimas įsteigti VU Komjaunimo muziejų. Ilgą ir garbingą kelią nuėjo Viiniaus senasis Universitetas. Drauge su juo daugiau kaip pusė amžiaus žengė ir komjaunimas. Muziejus turėjo atspindėti tą Universiteto komjaunuolių kelią, todėl greit buvo imtasi veiklos. Įkūrimo darbą organizavo ir koordinavo sudaryta Muziejaus taryba, kuriai vadovavo VU kraštotyros klubo pirmininkas V. Mačiekus, mokslinis konsultantas buvo TSKP Istorijos katedros doc. V. Gobis. Pagalbą teikė VU Rektoratas, Partijos komitetas, visuomeninių mokslų katedros, fakultetų komjaunimo būriai. Nelengvas daTbas laukė visų: reikėjo surinkti duomenis apie komjaunimo veiklą, gauti nuotraukų, kitos atributikos. Į darbą buvo įtraukta daug studentų — jie rinko medžiagą iš periodinės spaudos, archyvų, užrašė ’atsiminimus. Tokie darbai vyko ištisus metus. 1978 m. lapkričio 3 dieną Komjaunimo muziejus atvėrė savo duris. Dabartinę muziejaus vedėją IF III kurso studentę Lidiją Jankauskaitę aptikau dirbančią — keitė antrąją ekspozicijos dalį: Dabar ši ekspozicija atspindi Universiteto komjaunuolių gyvenikną nuo 1978 iki 1984 metų, — aiški113 Lidija. Labai norėtųsi kuo greičiau jai sutvarkyti ekspoziciją, bet. . . neturi ji kol kas rimtų pagalbininkų dar tik svajoja suburti Komjaunimo muziejaus Tarybą. Reikia čia* žmonių, kurie mokėtų gražiai piešti ir rašyti, kurie netingėtų rinkti medžiagą. O vienai, žinoma, sunku. Atrodo jau galima ruošti eksponatus, apsižiūri — dažų nėra. Sukis kaip išmanai, . . Komjaunimo muziejaus ekspoziciją sudaro trys dalys: VU komjaunimo istorijos ekspozicija, dabartinės Universiteto komjaunimo veiklos ekspozicija ir ekspozicija, skirta Tarybų vaidzios atkūrimo Lietuvoje 45osioms metinėms. Turtingiausia yra pirmoji

ekspozicijos dalis, bylojanti apie Universiteto komjaunimo organizacijos kelią. Joje susiduriame ir su pažangiausiomis studentų organizacijomis, kurios veikė Universitete 1918—1919 metais, Kitas stendas apima 1940— 1941 — metus. Sužinome, kad tuomet įsikūrė VU darbuotojų ir studentų profsąjungos organizacija, pirmieji meno saviveiklos kolektyvai, sporto būreliai. 1944— 1951 m. — socializmo kūrimo respublikoje metai; susipažįstame su aktyviausiais Universiteto komjaunuoliais, komjaunimo organizacijos sekretoriais B. Sudavičiumi, J, Grigoniu, su tuomet įkurtu „Tarybiniu studentu". .. Kituose stenduose — darbo ir poilsio stovyklų pradžia: 1957 m. buvo viena tokia stovykla ir joje dirbo 90 studentų, o 1960 m. jau 9 stovyklos ir 1500 dirbančiųjų. Ir vis dėlto šių skaičių negalima palyginti su dabartimi, 1975 m. susikuria visuomeninių profesijų fakultetas, o jau 1967 m. nuotraukoje — pirmasis VU tarptautinis būrys Greifsvalde. — Kada priimsite svečius? klausiu Lidijoos. — Gruodžio pirmą dieną. Nelengva jai. Buvo laikai, kai muziejumi rūpinosi visi, po to iniciatyva priblėso — neatsirado norinčių pakeisti, papildyti ekspozicijas. Dabar naujoji vedėja ruošiasi priimti pirmuosius lankytojus, bet. . . tuo pačiu laukia ir rimtų pagalbininkų. Rei­ kįa, kad iniciatyvos ugnelė neužgestų, kad Komjaunimo komjaunuolių gyvenimą, muziejus atspindėtų dabartikaų ateinančias kartos žinotų, kaip mokėmės, ilsėjomės, gyvenom mes. Kad nei viena diena, nei viena jaunatviška šventė nenueitų užmarštin. .. Muziejaus fonduose daugiau kaip 3000 eksponatų, apie 400 demonstruojami, Trūksta muziejui dar savojo metraščio. Juk kiekvieni metai, tai Universiteto komjaunimo istorijos puslapis, tai mūsų dabartis, kurią reikia branginti ir papasakoti apie ją kitiems, kurie rašys Komjauniino istoriją po mūsų. Augė GEINYTĖ


Tarybini* (tudanta* 2

■B JOSŲ PAŠNEKOVĖ "•

Ieškoti tiesos ir gėrio...

Kai kalbėjausi su Raimon­ da Mašanauskaite, ji dirbo Universitete komjaunimo ko­ mitete VLKJS įskaitos sek­ retoriaus vedėja. Dabar — LLKJS CK. Teko girdėti apie jos kruopštų darbų. Ir nė kiek neperdėsime, jei pasa­ kysime, kad tai komjaunimo organizatoriaus, žmogaus, sie­ kiančio tiesos ir gėrio, pavyz­ dys. Dar besimokant Lekėčių vidurinėje mokykloje, Rai­ mondą traukė tikslieji moks­ lai. Svajojo studijuoti mate­ matiką. Mintyse dažnai nu­

klysdavo į Vilnių, j senąją mūsų Alma Mater. Ir prasidėjo pilnos neri­ mo žiemos, saulėtos vasaros. Pirmas, antras, trečias kursai — komjaunimo organizacijos sekretorė. Paskui darbas komjaunimo komitete. Rai­ mondai galima pavydėti stu­ dentiškų vasarų, praleistų studentų statybos būriuose Stavropolio krašte, Vengrijo­ je, Čekoslovakijoje, VDR. Tarptautinis SSB — tai dova­ na už nuopelnus statybos bū­ rių judėjime, už bendrą įnalą į Aukštosios mokyklos gyvenimą. . . .Kiekvienam žmogui bū­ tinas savas mokytojas, i ku­ rį galėtų lygiuotis, kuris bū­ tų jam ir sąžinės balsu — rašė S. Obrazovas. Mes kiek, vienas iš gyvenimo, iš savo mokytojų renkam po krislelį gerumo ir kraunam i savo širdies korį. Kranam, lipdom, kartais gal ir nemokėdami (išbarstome pakelėse, pamirš­ dami kitus). . . „Nors žmogaus, kuriame būtų sutalpinta viskas kartu: gėris ir grožis, protas ir ga­ lia, — kaip pripažįsta Raimona, — nėra. Bet didžiausiu mokytoju, kol gyvenau na­ muose, laikiau mamą. Mamos dėka manyje susiformavo po­

HĮTIwliimn KAM? KAM? KAM? (kam filologui (!) mokytis?) Apie filologus dažnai gal­ vojame geriau, negu apie kitus, kaip apie žmones, gy­ venančius su mūzom. . ., kaip apie žmones, kurie turi poe­ tinio polėkio (kurio mums taip dažnai trūksta kasdieny­ bėje). „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit", — rodos, per visas dabarties knygas kalba pirmoji M. Mažvydo knygelė (o jos balsą turbūt labiausiai jaučia filolo­ gai. . .) Apie juos mes linkę galvoti, kaip apie gimtojo žodžio „ brangintojus, propa­ guotojus. Jie, matyt, labiau­ siai įsisąmoninę M. Daukšos žodžius, kad „ne žemės der­ lumu, ne drabužių skirtingurnu ne šalies gražumu ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą". Kitų kalbų mo­ kėjimas yra didžiai vertina­ mas. Bet kaip mes jas mo­ kėsime, kaip eisime tolyn,

jei tuo, kas mums iš prigim­ ties duota bodėsimės? . , Ir Filologijos fakulte­ tas nukelia į visai kitokius „lyrinius" apmąstymus. Kam filologui (!) mokytis? . . Ro­ dos, tuščias klausimas. Tuščias, nes kiekvienas sau turetų atsakyti į tokį klausiSkolininkai, mą. Tačiau. . Nuo sesijos prie sesijos, iš kurso į kursą. . . Tada apskritai darosi neaišku, ko­ dėl žmonės „siekia mokslo", ir kaip supranta mokslą. Ne­ jaugi čia tik vadinamas stu­ dentavimas? Tokiu atveju peršasi išvada, kad žmonės ieško lengvesnio gyvenimo, dienos prastūmimo. O tokio mąstymo žmonėse labiau pa­ stebimas materialinis suinteresuolumas. Tada jiems pa„pelningesnes" siūlytume specialybes, Kaip sakė FilF prodekanas R. Sideravičius, tokius studenUts galima su­ lyginti tik su labiausiai atsili'kusia patriarchaline vals-

žiūris į darbą, pareigos jaus­ mas, sugebėjimas išskirti, kas būtiniausia. Dar besimokant vidurinėje mokykloje, moti­ na įdiegė tokį požiūrį, kad asmeniniai interesai turi bū­ ti ne pirmoje vietoje". Prisi­ mena Raimonda: kartais šei­ mos šventės sutapdavo su šeimos organizuojamais rengi­ niais, ir bulviakasis būdavo tą pačią dieną, kada ir spor­ tinės varžybos. Ir niekada motina nevertė pasilikti na­ muose, net pati ragindavo eiti, sakydama, kad ten svar­ biau. „Antras toks žmogus — mokytojas, — pasakoja Rai­ monda, — buvęs Matemati­ kos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Aleksas Piktumą. Tai kolektyvo va­ dovo, mokėjimo bendrauti su žmonėmis pavyzdys". Vienu iš didžiausių autori­ tetų Raimonda laiko Univer­ siteto Rektorių J. Kubilių. Tai žmogaus, mdkslinįnko, vadovo pavyzdys. Iš šio žmogaus mokėsi gilaus ma­ tematinio mąstymo, kalbėti trumpai ir aiškiai. Taip, kad kiekvienas pasakytas žodis būtų svarus. Pamąstykime kartu su Rai­ monda apie jaunimą. Yra ži­ noma, kad kai kurie išsila­ vinę jauni žmonės yra poli­

tiškai naivūs, būdami pro­ fesionaliai pasirengę, nepa­ kankamai atsakingai žiūri i darbą. Tada ir pagalvoji, ar nebuvo komjaunimo darbe trūkumų. Rodos, į Universite­ tą susirenka gabiausieji res­ publikos moksleiviai, daž­ niausiai — aktyvūs visuome­ nininkai. Bet iki šiol neaiš­ ku iš kur atsiranda pasyvių studentų. Gal nori atsikvėpti po mokyklos darbų? Juk da­ bar nėra mokytojo, kuris liepdavo ar net pirštu paro­ dydavo: „Rūta, paruošk su­ sirinkimui pranešimą. Šefės, nepamirškite nueiti pas pio­ nierius". Kur dingsta aktyvumas? Nėra žmogaus, kuris tave pastumtų? Bijai pašaipių draugų žvilgsnių? . . Nėra ko slėpti — pasitaiko mūsų gy­ venime, M. Gorkio žodžiais tariant, „akiplėšiškų erelių, kurie prieš laiką svajoja apie jaukią vištidę". Čia kalti ir tėvai, kurie dienų dienas laksto dėl savo vaikelio, stengdamiesi patenkinti visas užgaidas. Toks, viskuo per­ sotintas žmogus, tampa abe­ jingas draugams, visuome­ ninei veiklai: tokiam geriau pasėdėti kavinėje, negu stu­ dentų būry spręsti visai vi­ suomenei svarbias problemas.

„Viena svarbiausių priežas­ čių, iš kur atsiranda pasy­ vių studentų, — kaip pabrė­ žė R. Mašanauskaite, — ne­ pakankamas komjaunimo or­ ganizacijos darbas. Norint, kad studentas įsijungtų į ak­ tyvią komjaunimo veiklą, reikia, kad stipri būtų pati komjaunimo organizacija". Jau mkykloje Raimonda įprato suktis komjaunimo darbų verpete. Turbūt sunku jai būtų įsivaizduoti save be komjaunimo darbo. Mergina, pastebėjusi, kad VPF kom­ jaunimo organizatorių mo­ kyklos užsiėmimai silpni, daugelis klausytojų nuobo­ džiauja, pasisiūlo vadovauti pati. O po kiek laiko priei­ na žmogus prie tavęs ir pa­ sako: Aš supratau, kad kom­ jaunimas išmoko bendrauti su žmonėmis, pažinti juos ir svarbiausia — tikėti žmonė­ mis". Kažkada perskaičiau tokias eilutes: „Sesija, kas ji? Lo­ terija? Likimo žaismas? Ner­ vų pakasymas? Žinių patikri­ nimas? Nežinau, iki šiolei. Nors sesija nebe pirmoji". Kas gi iš tikrųjų ta sesi­ ja? Paklausiau ir Raimondą. Praeityje dešimt sesijų. Įspū­ džių pakanka. Jei pirmoji se­ sija nesėkminga, daugelis

tietija. Keista, rodos, kad studentai egzaminų ar įskai­ tų metu laikosi tokios takti­ kos: vis „prasilenka" su dėstytoju. „Buvo čia toks filologas — pasakoja prode­ kanas. — Iš vienos skolos išbrenda, į kitą įsmunka . . Visąlaik buvo tėvų išlaikyti­ nis, paskui — žmonos. Ta­ čiau dekanatui greit atsibo­ do toks jo stilius.Visada at­ sižvelgiama j skolininko mokymąsi praeityje. Jei anksčiau sesijos buvo be priekaištų, o dabar suklup­ ta. dar suabejojama, braukti tokį studentą iš sąrašų ar ne. Tačiau. . . jeigu jis visą­ laik buvo tempiamas. . . Gal­ būt jis pats nežino, kur ir ko atėjo. . . Matyt, tie var­ gšai trokšta , Olimpo ramy­ bės". Bet klysta, oi klysta, nes skolininkas tikrai negy­ vena ramiai.

ties dalyko nustojame". Tad nieks nenuginčys kalbos ži­ nojimo svarbos. Rodos, gyvename kultū­ ringoj visumenėj... Vadina­ si. (kaip dauguma pripažįs­ ta) ir patys tokie esam. Ir pamirštama, kad visąlaik kiekvienam reikia imti pa­ čiam. Dauguma maino geru specialistu tapti vėliau, kai dirbs. Vargu. , . Toks jau matyt, žmogus: jei tik atlei­ di vadžias, taip ir kryps­ tama kur lengviau važiuoti. Iš kur vėliau atsiras noro tapti geru specialistu?.. Jei­ gu dar studijų metais susi­ klostęs požiūris į darbą ne­ leidžia po smiltelę kasdien judinti, tai tie didžiausi kal­ nai taip ir lieka nenuversti Ir žodžiai apie tai, kad jis taps didžiu žmogum, kad jis dar savo parodys, taip ir lieka sparnuotais žodžiais. Matyt, dirbti, ieškoti reikia taip, tarsi jau rytoj tau rei­ kėtų būti tuo „geru specia­ listu." Žinoma. dar daug ko nežinosi (ir tavo nežinoji­ mas bus tuo didesnis, kuo didesnis žinojimas — dau­ giau norėsi žinoti). Bet. . . tau gera bus eiti ieškojimo keliu. . .Žvilgterkime į lituanis­ tų sąrašą. Skolos, Ir dar iš specialybės dalykų! Skun­ džiasi jie, kad labai daug

skaityti. Daug. . O kap gi kitaip! Argi mes jau viską turim, nejaugi mums jau viskas į rankas paduota, ant liežuvio padėta? Mums nieko nereikia daryti (ieškoti, dirbti, mokytis). Mes jau tur:me viską?! O ir tai. kas padaryta, ar neturime kiekvienas savaip pasiimti. per savo širdies ir proto gyslą perleisti? Juk sutiksite kad niekam nereikalingas 'betikslis kalimas, vien sausas informacijos, taisyklių, formulių „rijimas". Tada —

Žinoma, seniai praėjo lai­ kai, kada dar M. Mažvydas ragino žmones „to trumpo mokslo išmokti, be kurio platesnis mokslas negali sto­ vėti". Taip, skaityti ir rašy­ ti kiekvienas mokame. Bet argi to užtenka? Rodos, kiek­ vienas suprantame dar pir­ mosios lietuviškos gramati­ kos leidėjo D. Kleino iš lo­ tyniško Vulgatos vertimo paimtus žodžius: „Kiek dėl žodžių klystame, tiek ir pa­

Universiteto Raudonojo kryžiaus komitetas ir „Tarybinio studento" laikraščio redakcija pradeda straipsnių ciklą aktualiais studentų sveikatos klausimais Skyrelį tvarko Medicinos mokslų daktaras Algir­ dą. BAUBINAS.

DAR NEVĖLU Prieš metus Medicinos fa­ kultete Higienos ir Socialinės higienos katedrų darbuotojų iniciatyva buvo atlikti rū­ kymo paplitimo Vilniaus aukštųjų mokyklų bei Medi­ cinos fakulteto studentų tar­ pe. Surinkta gausi medžiaga

verčia rimtai pagalvoti ne tik studentus, bet ir dėsty­ tojus, tėvus. Kokios gi rūkymo priežas­ tys? Tam išsiaiškinti pasitel­ kėme statistiką. Nustatyta, kad mergaitės ir berniukai pabando užtraukti dūmą iš smalsumo (atitinkamai 43,7 ir 41 proc.). Kai kam tai — draugų įtaka (28,5 ir 26.8 proc.). Berniukai daugiau linkę pamėgdžioti suaugu­ sius (16,7 proc), mergaitės rūko, norėdamos suliesėti (15,6 proc.). Yra ir daugiau faktorių, skatinančių rūky­ mą, tačiau jie turi mažiau įtakos. Vilniaus aukštųjų mokyk­ lų studentų apklausa (687 studentai) parodė, kad ma­ žiausiai rūko pirmuosiuose kursuose (apie 15 proc.). Ta­

čiau aukštesniuose kursuose šis skaičius smarkiai padi­ dėja Pvz., IV kurse rūko daugiau kaip pusė studentų, o kai kuriose grupėse — net 70 proc. Beje, didėjant rūkančiųjų skaičiui, kyla ir viršsvoris. Tad klaidinga manyti, jog organizme susikaupusius rie­ balus „ištirpdins" dūmai ir nikotinas. Ypač tai liečia merginas. Ką rekomenduoti? Truputį valios ir užsispyri­ mo! Būtina reguliariai ir tinproc.). Suprantama — VISI karnai maitintis. O kas atsi­ sakys nuo šiuo metu madin­ gos aerobikos? Miesto aukštosiose mo­ kyklose rūko 15,3 proc. vai­ kinų. Mažiausiai rūko VVU vaikinai (32 proc.), daugiau­ siai VISI jaunuoliai (58,1

pradeda svyruoti: gal ne čia pasuko, o gal visai dingo at­ mintis. Mokykloj su trejetu retai susitikdavo arba visai nežinojo jo skonio. O čia... Raimonda tvirtina, kad jau pirmaisiais studijų mėnesiais reikia įprasti planuoti savo laiką. O visuomeninė veik­ la? Kuo daugiau žmogus už­ siėmęs, tuo daugiau jis nu­ veikia. Ir egzaminai — jokia lote­ rija, — pripažįsta Raimonda. Jei tu dirbai visą semestrą sistemingai, stropiai, ir rezul­ tatai gražūs. Raimonda prisi­ mena Rektoriaus žodžius: „Egzaminai — tai šventė". Šventė po didelio darbo, kai apibendrini, susistemini su­ kauptas žinias. Sakoma, kad žmogus nie­ kad tiek neiškyla, kad jam nereiktų draugų. Draugai žmogui padeda tobulėti, gy­ venti, nesustingti vietoje, o amžinai ieškoti kažko naujo. Ieškoti tiesos ir gėrio. Kai su Raimonda kalbėjomės jos kambarėlyje (Olandų gatvė­ je), ji nejučiomis prisipaži­ no, kad čia nėra tokio daik­ to, kuris nebūtų liestas drau­ gų- • ■ Tokia yra Raimonda: pa­ prasta, draugiška, principin­ ga. Aldona SKAISGIRYTE IF žurnalistikos spec. II kurso studentė

kur platus žmogiškas žvilgsnis, kur tas gilus šulinys, j kurį mes po dalelę pasiimam permąstyto, suprasto, per jausto pasaulio. O juk turbūt kiekvienas aukštosios mokyklos studentas laiko save inteligentu? . . „Matyt, nėra tų tikrųjų lyderių kursuose” — saiko FilF prodekanas R. Sideravičius. Lyderių gerąja prasme, kurie neštų suprastą mokslo svarbos šviesulį pritraukdami kitus M. JURAITE

Stuuentau|Ut Ar Ilgai?

skęsta dūmuose, daugiau vaikinų. Tačiau kuo neretai kur paaiškinti, jog kas ketvirta ypač pirmame aukšte, Universiteto studentė rūko? įsikūrusios Karinės katedros Apklausos duomenys pa­ auditorijos ir mokomieji ka­ Koridoriaus gale rodė. kad merginos ir vai­ binetai. kinai dažniausiai rūko susi­ puikuojasi užrašas „Ne kubūrimuose. Rygos tyrinėtojų rit" tačiau.. . Kaip norma­ duomenimis, susibūrimuose liai dirbti? Nori ar nenori, daugiau rūko vyrai, (61.1 o tampi pasyviu rūkorium. Rūkoma ne tik koridoriuose, procento iaproc), o moterys rūkyda- bet ir tualetuose mos mėgsta vienatvę (70 Nors prieš keletą metų proc. . .Karinės katedros vedėjo iš­ draudžia Atrodytų keista, tačiau leistas įsakymas kai kuriuose fakultetuose rūkyti patalpose, bet šito ■rūkoma net komjaunimo ko­ visai nepaisoma. Rūko stu­ miteto patalpose. O aktyvas dentai, rūko dėstytojai. Tad sunku Medicinos fakulteto turėtų rodyti pavyzdį. Nors Rygos vaikinai me­ administracijai ir visuomeni­ dikai rūko daugiau (54,5 nėms organizacijoms kovoti proc.) negu mūsų fakulteto su šiuo blogu įpročiu. Pa­ vyrukai, (40 proc.), tačiau daryta ir daroma daug, ta­ rūkančios rygietės tesudaro čiau tai nereiškia, kad gre­ 28,8 proc., o mūsiškės — ta įsikūrusios atitinkamos katedros neturi atsakyti už 32 proc. Ką jau bekalbėti apie ki­ patalpų oro užterštumą. tus, jei rūko busimieji gy­ dytojai, kurie geriau nei RŪKYMAS IR SVEIKATA kiti žino šio blogo įpročio Širdies kraujagyslių siste­ pasekmes. Medicinos fakul­ tete kai kurie koridoriai mos fiziologijos ir patologi­

jos mokslinio tyrimo insti­ tuto prie Kauno Medicinos instituto medicinos psicho­ logijos ir sociologinių tyri­ mų laboratorijos leidinėlyje rašoma: kai prieš 500 metų Kolumbo jūreiviai atgabeno tabaką į Europą tada jis buvo laikomas netgi vaistin­ gų augalu, gelbstinčiu nuo visų ligų, net nuo piktųjų dvasių Suprantama, kad toks „nuostabus vaistas" greit paplito to meto aukš­ tuomenėje. Taf>o madingu dalyku. Tačiau greit išaiš­ kėjo, kad tabakas skatina įvairių ligų plitimą, sukelia apsinuodijimus. Pasaulietiš­ ka ir bažnytinė ■ to meto valdžia uždraudė tabako vartojimą. Bet „velnio žolė" buvo stipresnė už visus draudimus. Pastaraisiais metais įvai­ riose šalyse atlikti tyrimai neginčijamai įrodė, kad rū­ kymas skatina įvairių ligų atsiradimą. Surūkantys po vieną pakelį per dieną gynukelta j 3 psl.


3 Tarybinis studentas

Talkos rudenio laukuose Naradavos soduose Beveik visas Istorijos fa­ kultetas darbuojasi Pasvalio rajone. Daugiausiai talkinin­ kų reikėjo Naradavos sodi­ ninkystės tarybiniam ūkiui: kol kas obuolių derliaus nuėmimas dar nemechanizuo­ tas. Pajiešmenės gyvenvie­ tėje, dviejuose bendrabu­ čiuose apsigyveno visų spe­ cialybių studentai: istorikai, žurnalistai, psichologai, bib­ liotekininkai. . . Obuoliai tokie, kaip pasakoja talkininkai, kad pirmas dienas _ niekaip nega­ li atsižiūrėti. Imi rankom — voi apimi. Paskui būna aro­ nijos. Apie šį darbą geriau­ siai pasako „spalvotos" ran­ kos. veidai, net rūbai. Tarp šitų dirbančių briga­ dų yra viena kitaip susifor­ mavusi brigada. Talkininkai — ne vieno kurso, grupės ar specialybės. Bet jiems

Džiaugsmu suvešėjusi žemė •Rudeniop išbridęs j laukus dirbti, atokvėpio mi­ nutėlę vis dažniau įsmeigi akis į padūmavusius ši­ lu tolius, atvėsusius ežerų vandenis. Kažkur netyla gervių klyksmas... Laukais nubyra rudeniniu lapų šviesa. Ir tau tokia graži pasirodo mūsų žemė su juodais arimais, drėgnu moliu. Žemė išauginusi •derlių.

kartu dirbti smagiausia. Tai kas, sakysite, juos čia su­ būrė? . Ogi, dainos. . . Istori­ jos fakultete (ir ne tik čia) gerai visiems žinomas istori­ kų etnografinis ansamblis. Sakykim, žmogus norį dai­ nuoti, bet į WU etnografi­ nį ansamblį ne kiekvienas ryšis nueiti, ne kiekvienas pasitikės tokiais savo gabu­ mais, Bet daina, matyt, rei­ kalinga žmogui, būtina. . . Žmogui gera dainuoti. Taip Ir būrėsi istorikai į grupelę. Kartu išvažiavo visi į kol­ ūkį. Dabar „etnografiečiai" (kaip juos vadina Naradavoje) — viena brigada. Po darbo — repeticijas, įvai­ rios paskaitos, rankdar­ biai.. . Nuvingiuoja per laukus daina. Ir čia pat sma­ giau statomos dėžės, pilnos obuolių. J. DERLIAUSKAS

M. JOTVAI1Ė Nuotraukos — MF V k. studento A. Satkaus.

V. Kažukausko nuotrau- niaus rajono koše — EKFF pirmo kurso daržininkystės studentės darbuojasi Vii- ūkyje.

atkelta iš 2 psl.

Vena penkiais su puse metų trumpiau už nerūkančius. Rūkymas dabar nusineša tiek gyvybių, kiek šiltinės ir choleros epidemijos pra­ eity. Labiausiai rūkymas ken­ kia kvėpavimo sistemai. Lė­ tinis bronchitas ir plaučių emfizema (išsiplėtimas) — labiausiai paplitusios ligos. Klysta tie, kurie mano, kad bronchitas nepavojinga liga nuo kurios jie tik pakosti rytais ir tiek. Apgaulingas jos lėtumas, ir neskubėdama ji pasiima savo dalį: rūkan­ tys nuo jos miršta 6—15 kartų dažniau negu nerū­ kantys. Kai skaitome laikraštyje

apie kokio nors žymaus žmogaus mirtį, galite būti tikri, kad ta „ilga ir sunki liga” dažniausiai būna plau­ čių vėžys. Tabako dūmuose yra vėžį sukeliančių medžia­ gų. Jei po infarkto pavyks­ ta išgelbėti 8 iš 10 tai plau­ čių vėžys nusineša 19 gy­ vybių iš 20. Tabako dūmuose aptikta apie 200 įvairių cheminių medžiagų. Kenksmingiausios: nikotinas dervos, suodžiai, smalkės, amoniakas. Nikoti­ nas — stiprus nuodas, tu­ rintis narkotinių savybių. Mirtina nikotino dozė (1 la­ šas) yra penkiose cigaretėsese. Rūkantys nenusinuodija todėl, kad tik dalis ni­ kotino patenka į kraują. Be to rūkoriaus jautrumas ni­

kotinui sumažėja. Tačiau ne­ rūkantys, ypač vaikai, gali apsinuodyti ir viena cigare­ te. Daugelis žmonių nelaiko rūkymo pavojingu, nors ir žino apie jo žalą. Taip yra todėl, kad rūkymas griauna sveikata lėtai ir nepastebi­ mai, prisidengdamas madingumo ir malonumo kauke. Iš' tiesų, juk ne vienas rūkan­ tis puikiai jaučiasi, bet nuo­ lat nuodijamas organizmas nusilpsta jo atsparumas su­ mažėja. Kiekvienas rūkorius per metus surūko kostiumą, o 70 milijonų rūkorių mūsų šalyje dūmais paverčia mi­ lijardus rublių. Rūkymas — pinigais neišmatuojamas nuostolis. Kiekvienas rūkan­ tis (nors ir nesąmoningai) prisideda prie rūkymo plati­ ninio. Tik suaugusieji kalti, kad rūkymas plinta jaunimo ir net vaikų tarpe. Kiekvie­ nas tėvas nori, kad jo vai­ kai nerūkytų, tačiau gerų norų maža. Tai kartu ir nestetiškas reiškinys. Nerūkantys ver­ čiami kvėpuoti rūkorių iš­ kvėptais dūmais. Tai pasy­ vus rūkymas. Rūkyti ar nerūkyti Pa­ svarstykite. kokią naudą ir žalą Jums teikia rūkymas — ir nuspręskite. Mesti rūkyti nevisada ir ne visiems len­ gva. Todėl svarbu nusistaty­ mą tvirtai pagrįsti . (Bus dahgiau)

Maišiagalos tarybiniame

TOKIA PAPRASTA DAINA Prisimenu Universiteto kraštotyrininkų klubo kom­ pleksinę ekspediciją Taura­ gės ir Lauksargių apylinkė­ je. Gurklių kaime suradau vieną iš geriausių savo dai­ nininkių — Zofiją Šepetytę. . . .Daina lenktyniauja su medžių lapais grojančiu vė­ ju. Čia ji glaudžiasi prie mūsų, čia plečiasi ir auga, kol ties beržų viršūnėmis vėjas ją pagauna ir nuneša nuskraidina pro sodelį į ke­ liuką. į laukus ir dar to­ liau, iki dunksančio už jų miško. Ir atrodo tada — dainuoja obelys, beržai kie­ me, gėlės darželyje prie pirkutės. . . — Aš nebūčiau drįsusi, jei būtų keturi atėję. Kaži kaip nedrąsu. Dar pasijuoks, sakys, kad negražios dai­ nos. — Gražios, teta, gražios. — Kad nebūtų balso, tai nebūtų gražios. Pirmiau kai uždainuodavau plonu balsu! O dabar tik pusė balso yr. Negaliu atitraukti akių nuo dainuojančio veido. Skaidrus, jis spinduliuoja ra­ mybe ir taurumu. Akys vai­ kšto laukais. Ką ji ten ma­ to? Savo dainą, nuvilnijan­ čią rugių viršūnėmis? — Mama, tėtis daininin­ kai buvo, tėtės brolis —

muzikantas. Sueidavo kai­ mynai, kalbėdavo, kaip sėti, kaip akėti. Įsigilinau į pa­ sakas, į dainas. Draugai čia ateidavo, iš jų išmokau. Mė­ gdavau dainuoti. „Mėgdavau dainuoti",. . Gal todėl ir veidas toks šviesus? Gal todėl ir darže­ lis prie pirkutės, kokio vi­ suose Gurkliuose nėra- Gal todėl ir liko ši sodyba lau­ kuose, kurioje gyvena ma­ ma ir duktė? Su daina gy­ vena. .. — Aš viena dainuodavau. Kni (ūkdavau ir kn kirkdavau dirbdama. Ir dabar vis dai­ nuoju, nors balsas jau pri­ kimęs. Daug mokėjau dainų, gražių mokėjau. Dainuoda­ vom kolūky, iš darbo pareidamos. Visos, būdavo, dai­ nuojam ir dainuojam. Dabar tokios gražios mergaitės ir visaf nedainuoja Jau pasi­ baigė dainos mūsų. . , Ant žolės po sena obelim patiesė paklodę. Atnešė geltonų obuolių dubenėly. Balta skarutė ant galvos. Ji klūpo susirietusi šalia duk­ ters, ranka parėmusi smak­ rą. Išsirauna žolelę, margo ją tarp pirštų. Ir kas pasa­ kys, ką ji mato, ką jaučia, kai krūtinė pritvinksta skambaus balso? . . Prisispyrę prašome dar

padainuoti. Atsikalbinėja, bet matome, kad daina bus, nes ji jau sukasi kažkur ap­ linkui, jau mintyse, veide, ištirpo šypsena, išbluko toly akys — ir jau jau skam­ ba. . . Paskui nirte panyrame į sakmių, padavimų pasaulį, . . Girdime, kaip po kastuvu barška skrynia, kaip juokia­ si jūra plaukdamas žąsiu­ kas. Ir dažnai pasakojimas baigiasi patikimu: „Tas tai teisybė". Mes vaikštinėjame po pasaulį, kuriame skambė­ jo, kuriame gyveno mūsų dainos. Sėdžiu po obelim ir klau­ sausi. Daina vis liejasi. .. Ir iki graudulio gera, kad lau­ kuose, kažkur prie Tauragės yra sodyba su šniokščian­ čiais vėjyje beržais ir gėlių darželiu. Ir gyvena joje žmonės, kuriems gražu, kas paprasta. A. JUDŽENTIS, FilF studentas


Tarybinis studentas 4 t

■B MOŠŲ KŪRYBA \

Atėnai, 399 m. prieš musų erą DĖMESIO*

Ne neik tu prie manęs, čia, dabar, kai aš vėl lau­ kiu stebuklo. Būk, jei nori, ten, kur esi, būk manyje, tik neleisk man to pajusti, aš to nežinau, nežinau. No­ riu save įtikinti: neturiu ži­ noti. Virpėjo išoriniai aidai, atsimušę turbūt į piramidės sieną. Bet aš tau dėkingas, o galbūt dėkingas tam ai­ dui, paneigiančiam tave. Ai­ dui, prie kurio turėjau per miriadus laikmečių pripras­ ti, bet taip ir nepripratau. Taip, tikrai tam aidui, nes kai jo klausausi, nebeatrodo, kad tu pats šauki. — šalin, atsitolink nuo manęs, nuo manosios prigimties, o aš silpnas, atsitolink ir pavirsk šešėliu, pavirsk virpančiu raibuliavimu karščiuojančio­ se akyse, pavirsk vėjo dvel­ ktelėjimu, dulkele ore — kuo tik nori, tik negėdink manęs, bent jau dabar, atei­ nančio, prasidedančio, gim­ stančio stebuklo akivaizdoje, prisilietimo paslaptyje, pir­ mos mano gyvenimo dienos šventėje po Skorpiono ženk­ lu, kai aš turiu išgerti tą taurę, nuo kurios viskas ir prasidės, ir tęsis iki olos pradžios, iki žalsvos Uroboro aureolės. O tą svaigų ry­

DĖMESIO!

VVU ADMINISTRACIJA pateikia išradėjai atitinkamų IR VIRD TARYBA SKELBIA VU padalinių VIRD atsakin­ „GERIAUSIO IŠRADIMO" giems darbuotojams, v, m.

KONKURSĄ

b. J. Daugvilai (Chemijos f-tas). V. m. b. C. Pavasa­ riui (Fizikos f-tas), v. inž. P Jastoniui (Gamtos ir Medici­ nos f-tai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimoo centras) arba VU VIRD Tarybos na­ riui doc. T. Jankauskui (Chemijos f-tas, 14 kamb.) Žiuri komisija konkurso rezultatus suveda iki 1984.12.10. Nugalėtojai skatinami (I. vieta — 250 rb., II vieta — 150 rb.,, III vieta — 100 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VVU ir MTD lėšų.

I. Konkurso tikslas: Konkurso tikslas suakty­ vinti išradybinį darbą uni­ versitete, išaiškinti geriau­ sių išradybinių darbų auto­ rius, populiarinti šiuos daib«. Konkurse gali dalyvauti VU darbuotojai ir studentai — VIRD nariai. Konkursui pristatomi išradimai, kurių teigiami sprendimai gauti 1982.01.01. — 1984.11.25. lai­ kotarpyje, išskyrus darbus premijuotus analogiškuose ankstesnių metų konkursuo­ se. XXX Konkursui pristatoma ši medžiaga: VVU ADMINISTRACIJA 1. Pareiškimas . 2. Teigiamo sprendimo ko- IR VIRD TARYBA SKELBIA pija. „GERIAUSIO 1984 M. RA­ PASIU4. Išradimo techninė-eko- CIONALIZACINIO nominė charakteristika, ku- LYMO" rioje nurodoma išradimo pa­ skirtis, pagrindiniai techni­ KON KURSĄ niai-ekonominiai rodikliai, pranašumas prieš kitus ana­ Konkurse dalyvauja VU logiškus darbus. Charakteris­ darbuotojai ir studentai — tikos apimtis — iki vieno VIRD nariai. mašinraščio puslapio. Žiuri komisija svarsto rac. 5. Įdiegimo akto (ar ki­ pasiūlymus, kurie priimti ir to dokumento, paliudijančio įdiegti VU nuo 1983.11.25 įdiegimą), kopija, jei išradi­ iki 1984.lf.25. mas panaudotas, Konkurso rezultatai suve­ 6. Duomenys apie išradi­ dami iki 1984.12.20. mo teigiamą efektą (pagal III. Nugalėtojų skatinimas: įdiegimo aktus): I vieta — 75 rb. a) jeigu išradimo panau­ II vieta — 50 rb. (dvi dojimas duoda ekonomiją — premijos. metinį ekonominį efektą; III vieta — 25 rb. (trys b) jeigu išradimo panau­ prem ijos). dojimas neduoda ekonomijos Atskirai bus premijuoja­ — koeficientus. mas 25 rb. ir geriausias stu­ 7. Komiteto sprendimo ko­ dentiškas rac. pasiūlymas. pija, jei patentuojama už­ Premijos išmokamos iš sienyje. Medžiagą konkursui VVU ir MTD lėšų,

■a FOTONOVELfi *■

ĮVAIRENYBĖS

tą, kai Eos pirštai jau vos vos lytės dangų, paauksins piramidės kontūrus mirštan­ čių žvaigždžių fone, pirmas spindulys sugrius į nuolau­ žas. ir jas pamatys nelaimin­ gieji, kurie džiaugsis tais griuvėsiais. Taip, taip, jūs rašysite apie tai, kaip apie stebuklą savosiose kvailose knygose — bučinys, pasal­ dintas druskožemio garais. Bet to dar nepakaks — jūs deginsite tas knygas, degin­ site ir šoksite aplink tuos laužus isteriškoje ekstazėje. Ir iš to laužo sklis spindu­ liai, irgi lipnūs ir gleivėti, — stebuklo, kurį jūs išduosite, atšvaitas, ir vėl jį ma­ tys tie šlykštūs, bet jau kiti žmonės. Ir jie vėl rašys sa­ vo knygas. Ir taip bus ir bus, kol ateis Klaudiano iš­ pranašautoji amžių paslap­ tis, amžių legenda, kol pa­ sisuks kosmoso ašis, įrašyda­ ma istorijoj ir naujojo kon­ sulo vardą. Ir nebebus tų žmonių, o gal ir ne žmonių, — o kaip tu pavadintum? Tu vėl tolsti nuo manęs, ir aš tau dėkingas: už tai, kad tu pažadinai mane iš savo­ jo atsitiktinumo chaoso, ir už tai, kad tu pratęsei tą atsitiktinumą iki beprasmy­

bės, ir už tai. kad tu gar­ bingai įvykdysi Klotės valią. Ir įvyks stebuklas, ir tu dar labiau nutolsi nuo manęs. Ir 4a Klotė ateis, pasižiūrės į mane ir ištars: „Ačiū tau, kad tu atėjai". Ir aš nieko nesakysiu, nes būsiu jai taip dėkingas, ir aš prisiminsiu tuos žvilgsnius, kurie dabar bando prilipti prie manęs, prisiminsiu tave tokią, ko­ kia tu visą laiką buvai ma­ nyje, ir tą prakaituotą ir šnarpščiančią meilę, kuria persisunkę visi anapus ste­ buklo. Ir dar daug dalykų, tiek daug, jog visi jie telpa į vieną — j tave. O gal kas nors pasiliks? Įsivaizduoja­ mas, nesantis pėdsakas, še­ šėlio realybė. .. Galų gale pats prisiminimas. . . Tų vargšų laikas išvirkščias, kaip ir jie patys, iš šalies tik jų pilvas matosi, pilnas žarnokų Ir ne tik iš išorės, tai visa jų esmė. Tik dėl to jie ir gyvena, gyvena tuo troš­ kimu, kad nenuvirstų visa ta subalansuota konstrukci­ ja. . . Ir kažkur tenai užsiciklina, viskas užsidaro, daik­ tas savyje, juoda dėžė, taš­ kas. . . niekas, aplink kurį visi tokie pat niekai, kaip Ulisas sugalvojo, — niekas

pats, kaip žiūrėti į mėnulį iš savo kiemo. Skaityti kny­ gą senatvėje — -tas pats kaip žiūrėti į mėnulį nuo kalnų viršūnės. Prasiskver­ bimo į knygą gylis priklau­ so nuo sukauptos žemiško­ sios patirties. (Cžan Cao)

— ne išsiliejimas, bet spin­ duliavimas, ir, susidūrus su kliūtimis, nereikia nei įnir­ tingai brautis prievarta, nei kristi, bet nereikia ir nusi­ leisti, o reikia sustoti ir ap­ šviesti pasitaikiusį daiktą Tai, kas nepraleidžia švie­ sos, jos netenka. (M. Aurelijus)

niekų pasaulyje — ir dėl to turintis teisę vadinti save bet kuo — juk mastelis už. žmogiškojo pasaulio rilbų. . . Gana gana, aš žinau: tai tu vėl artinies prie manęs,, amžinoji klasta, neaišku, kiek kaitų išniekintas pir­ mapradės šviesos spindulys, prėjęs per žmogišką akį,, visagalę savuoju aklumu. O aš matau ir laukiu ste­ buklo, laukiu, tikiu. Ir pir­ mapradės dangus apšvies mane, ir aš būsiu visko prie­ žastis, kurios niekas nepai­ sys. Ir jau bus kita priežas­ tis. dėl kurios turėsiu vėl laukti, laukti, kaip ir dabar, kol galima nutraukt; tą lau­ kimą. . . Stichionai, kur ta taurė, duok. . . Aš greiit ne­ belauksiu, bet jūs išklausy­ kite. ką drįsite išklausyti. Sunkios tos paskutinės va­ landos, kai artinas laukimopabaiga, nors ir žiną; -ko. . . lauki, lauki, lauki. . . Lau­ ki.. . Vitalijus DŽENKAUSKAS

XXX

XXX tesnėje būsenoje, knyga,, Pačios geriausios praeities kuri sujudina manyje kilnius Tvoti nelaimingiesiems ir dabarties knygos parašy­ Vieniems prarajos vaizdas jausmus, veržimąsi arba nau­ per galvas rankų pakanka­ tos krauju ir ašarom. sukelia mintis apie bedugnę, ją mintį, tai knyga, kuri iš­ mai atsiranda, o pagalbos (Cžan Cao) kitiems — apie tiltą. judina mane iš vietos arba ranką retai kas ištiesia. (V. Mejerholdas) priverčia judėti viską aplin­ XXX (Volteras) kui, knyga, kuri pažadina mane iš gilaus miego, pri­ XXX Nėra žemėje patvaresnio XXX verčia išbristi iš abejingu­ paminklo už prozos ar poe­ Janus — šviesos, išminties mo purvo arba veda į ke­ Žmogui niekada neatsitin­ zijos žodj, romanų dievas, nes jis turė­ lią, kuriame aš atrišu vieną ka tai, ko jis iš prigimties (Džami) jo du veidus — vienas bu­ iš gyvenimo mazgų. negalėtų pakelti. vo atsuktas į praeitį, kitas (Aminas Ar-Reichani) (M. Aurelijus) XXX — į ateitį, (iš antikinės mi­ tologijos). \ Rašytojų klasikų laimė XXX yra tai, kad vis dėlto jie Kada žmogus svajoja — yra mirtingi. XXX PAŠALINTI (Akutagava Riūnoskė) jis dievas, kada vertina, NEPA2ANGŪS svarsto — vargšas. Darbas apsaugo mus nuo XXX (F. Gelderlinas) trijų didžiųjų blogybių: nuo­ STUDENTAI bodulio, ištvirkimo ir netur­ XXX Saulė, atrodo, lieja savo to. o MaF I k. S. Žiūkaitė, II šviesą, ta šviesa visur pa­ (Volteras) k. V. Vieko, III k. S. JevsSkaityti knygą jaunystėje sklidusi, tačiau saulė neišsi­ tratov, R. Barbaravlčlutė. — tas pats, kaip žiūrėti į lieja. Mat, jos liejimasis yra XXX FF I k. L. Rėklys, A. Ra­ Toks turi mėnulį per langą. Skaityti spinduliavimas. gauskas. knygą suaugusiam — tas būti ir mąstymo skerbimasis Pati geriausia ir brangiau­ MF II k. R. Milevičlūtė. sia knyga yra ta, kurią per­ EKFF I k. S. Urbonaitė, skaitęs, aš jau nelieku anks­ R. Mataltė, J. Jaskauskas.

i

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 831091, išduotą PEF studentei Loretai AKUSODININKŲ DĖMESIUI! LAVIC10TE1, laikyti nega­ Universiteto kolektyvinia­ liojančiu. me sode „Mokslas" (Baltu­ piuose) yra laisvų sklypų. Dingusį studento pažymė­ Kreiptis adresu: Saulėtekio jimą Nr. 811079, išduotą a. 9, III k. 603 k. tel.: IF studentei Daivai ŽILYTEI, 74-79-10. laikyti negaliojančiu.

SKELBIMAI

IS GAMTININKŲ UŽRAŠŲ

. . .Giliai supurto panašios žaizdos. Kad nutyla medžiai, kad žuvys eina ant kranto numirti, tik tu, žmogau, tu kaltas dėl visko gal ir pats nesuprasdamas, koks nelaimingas esi.. .

Žmogui reikia padūmavu­ sių šilų, rudeninio gervių klyksmo. Ežerų ir upių, kurių gelmėn ištisas valandas gali panardinti savo žvilgsnį. Žmogui reikia gamtos — šitų namų, pilnų ramybės ir gėrio.

MF I k. (VII gr.) kura­ torius ir studentai nuo­ širdžiai užjaučia Astą PULKAUNINKAITĘ, tėve liui mirus.

Universiteto ūkio dalinių darbuotojų lektyvas nuoširdžiai jaučia bendradarbę LO2IENĘ dėl staigios ro mirties.

pa­ ko­ už­ Oną vy­

M, JURAUSKAS

Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11720. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2804. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBeTCKBH CTyAėHT» — opran napraoMa, peicropaTa, KOMHreTa AKCM Ahtbjj, npotpuoMa opAeHos TpyAOBoro apacHoro ZHaMesu n ApyraOsi HapoAoB BuASHioccKoro yHHBeparreTa hm. B. Kancyaaca. Ha ahtobckom astiKe. 3aM. peA. K). MapaeAiOHaHTe. ___________________

L. e. red. pareigas J. MARKELIŪNAITE


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.