visu šavių PRovecanai/vienystes !
LEIDŽIAMAS NUO 1950
C.ARVBiniS sco nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 32 (1411)
Įi I
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TIK NEBŪKIM PASYVUS Komjaunimo Iribūna
ko', „apsieisit be manęs" ir Lt. Tokia liūdna padėtis ir FilF. Vienas pavyzdys — pirmakur sių LIK-o komandos subūrimas Universiteto konkursui. Dau giausia pastangų čia įdėjo. .. fakulteto kultūros klubas. Para doksali situacija. Taigi, kvieti
Praėjusiame „T. S." numeryje trumpai informavome apie spa lio 13 d. Universitete, įvykusią mokslinę teorinę konferenci ją. Plačiau apie ją rašo TSKP istorijos katedros docentė G. JUKNIENĖ jūsų dėmesiui siūlomoje publikacijoje.
SPALIO 70-MEClUI Vos keletas savaičių skiria nūs nuo įžymaus jubiliejaus — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-ųjų metinių. Kokie bebūtų audringi ir gilūs revoliu ciniai perversmai tautų gyveni me, jie nesulyginami su Spalio revoliucija, su įvykusiais jos įtakoje pasikeitimais pasaulyje. Lietuvių liaudies kova ir vil tys, naujo gyvenimo kūrimas glaudžiai siejosi su Spalio so cialistine revoliucija, su Tarybų šalimi. Šiems klausimams nagrinėti ir buvo skirta antradienj, spalio 13 d. įvykusi mokslinė teorinė konferencija . Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos reikšmė Lietuvai", Konferenciją organizavo VVU TSKP istorijos katedra kartu su partiniu komitetu. įžanginiu žo džiu konferenciją pradėjo pro rektorius mokslo reikalams, Lie luvos TSR Mokslų Akademijos narys korespondentas profeso rius J. Vaitkus (atsiprašome už praeitame numeryje įveltą klaidą — Red.). plenariniame posėdyje buvo , ___ išklausyti keturi pranešimai. Profesorius istorijos mokslų daktaras K. Navickas savo pranešime aptarė Didžio sios Spalio socialistinės revoliu cijos reikšmę Lietuvos valsty bingumui atsirasti ir įtvirtinti. Visuotinio susidomėjimo taip Pat susilaukė profesoriaus, is torijos mokslų daktaro S. La zutkos pranešimas, skirtas na cionalinio klausimo sprendimui Tarybų Sąjungoje. Plenariniame posėdyje buvo išklausyti du svečių iš VDR Greifsvaldo universiteto pranešimai: Spalio revoliucijos poveikį Vokietijos Komunistų partijai ,pranešime ---------nagrinėjo profesorius filosofijos
mokslų daktaras A. Hazė. Vo kietijos—TSRS ryšių vystymąsi 1947—1987 metų laikotarpiu ap tarė profesorius istorijos mokslų daktaras I. Majus.
Konferencijos darbas buvo tę siamas trijose sekcijose, ku riose buvo nagrinėjamas Spalio socialistinės revoliucijos povei kis lietuvių liaudies kovai už tarybų valdžią, Lietuvos eko nominė ir socialinė-politinė rai da socializmo sąlygomis bei Tarybų Lietuvos kultūros raida socializmo sąlygomis. Iš viso bu vo perskaityta apie 40 pranešimų. Sekcijose vyko gyvos diskusijos. Konferencijoje dalyvavo VISI, SPI, LŽŪA, VKKF, APM atstovai. Daugiausia pranešimų perskaitė VVU dėstytojai. Antrosios sekci jos darbe dalyvavo ir prane šimus skaitė taip pat svečiai iš VDR: profesorius filosofijos mo kslų daktaras B. Frišas ir B. Faifer. Baigiamajame plenariniame po sėdyje, išklausius sekcijų pir mininkų pranešimus apie sekcijų darbą buvo priimtos rekomen dacijos. Visuomenės mokslų at stovų susirūpinimą kelia tai, kad dar iki šiol nepakankamai tel kiamos jėgos nacio laimėms pro blemoms tirti, plačiau panau dojant sociologinius tyrimus. Būtina žymiai daugiau dėmesio skirti Lietuvos istorijos atskirų problemų tyrinėjimui, o ypač jų rezultatų propagavimui. Vieningai buvo paremta mintis, kad reikia organizuoti konferencijas ir siauresnėms, spedalioms problemoms aptarti. Tenka tik apgailestauti, kad neturime galimybių konferencijos medžiagai paskelbti.
Spalio 12—16 dienomis Mol davijos sostinėje Kišiniove susi tiko geriausi šalies studentai fi zikai — vyko sąjunginės olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" III turas. Konkursą sudarė trys etapai. Pirmajame — teorinis fizikos uždavinių sprendimas, antrajęmc — bendrosios fizikos užda vinių sprendimas naudojant ESM, taikant skaitmeninius aukš tosios matematikos metodus. Trečiojo etapo metu dalyviai turėjo surinkti radioelektroninę schemą, atitinkančią žiuri pa teiktus parametrus. Dalyvavo 41 studentas. Lietu*ai atstovavo FF V k. studen-
KAINA 2 KAP.
n.... linini....... ......................................................................................................
. .................i....... ...............................
S. m. spalio 9 d. „Tarybinia me studente" buvo išsipausdintss FilF studento K. Laurinai čio straipsnis „Pradėti turime mes". Visiškai sutinku su autoriaus mintimi, kad „laikas pradėti krutėti" .JUk dar labai daug kas nieko nedaro, o tik laukia, kol jiems kas nors pateiks rengi nį pakvies dalyvauti vakare ir pan. O kai reikia patiems ką nors padaryti, tai „trūksta lai
1987 M. SPALIO 23 D.
mas „pradėti krutėti" skamba pačiu laiku. Labai keistai skamba mintis apie tris grupės „galvas": „kie kvienas iš jų turi savų intere sų ratą, savo veiklos sritį". Man atrodo, išrinktam grupės lyderiui turi rūpėti grupės in teresai, grupės veikla. Jei taip nėra, tai — tik formalus lyde ris. Tą patį reikia pasakyti ir apie fakulteto komjaunimo ko miteto, profbiuro narius. Todėl labai keistai atrodo idėja su kurti prie dekanato studentų są jungą (arba tarybą). Ką ji
veiks? Kieno interesus gins? Ar nesukursim biurokratinio apa rato, kuris dubliuos komjauni mo komiteto, profbiuro veiklą? Aš siūlau geriau atvirai, nuo dugniai aptarti savo veiklą, tiek komjaunuolišką, tiek ir profsą junginę fakultete, įtraukiant į šį svarstymą visus studentus. Juk jūs patys išrinkote studen tus į fakulteto renkamus orga nui, ir jie turi reikšti jūsų in teresus, įgyvendinti jūsų pasiū lymus ir pageidavimus. Ir la bai keista, kad grupėse yra opo zicinė mintis, kad ją reikia kaž
šau baigėsi antras dešimtme tis, kai šalyje per televiziją bu vo pradėtos transliuoti mokomo sios laidos aukštųjų mokyklų studentams. Maždaug tuo pačiu metu atsirado ir mokyklų vidi nės uždaros televizijos sistemos (UTS). Musų Universitete bendrosios ilzikos kurso demonstracijoms mokomoji televizija naudojama nuo 1975 metų. UTS sudarė standartinis pramoninės televizi jos (renginys PTU-10 ir monito riais pritaikyti buitiniai televizo riai „Tauras". Si sistema turėjo daug trūkumų: videokameros didelės Ir sunkios, neoperaty-
Gintas MANIUSlS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Mokomoji televizija ir mums suteikė galimybę pasireklamuoti.
MOKOMOJI TELEVIZIJA—KAS TAI YRA?
Laboratorijos darbuotojai: (iš kairės| A. Valskys, V. Veteikis, A. Kėvelaitienė, P. Kundrotas.
TRUMPAI Lietuvos TSR Ministrų Tary bos ir Lietuvos TSR Respubliki nės Profesinių Sąjungų Tarybos
nutarimu vienkartinė 1987-ųjų metų Lietuvos TSR MT premija paskirta prof. A. Sakalui (darbo vadovas), tech. m. k. G. Pet rauskui, doc. S. Sakalauskui ir
FIZIKAI RINKOSI KIŠINIOVE tas E. Kazakevičius užėmęs 13 vietą, FF V k. studentas R. Žemaltis užėmęs 21-ą. vietą. Deja, atstovų tai geriausi Pabaltijo rezultatai. Šiems studentams įteikti studentų mokslinės kon ferencijos garbės raštai. Garbės raštu apdovanotas ir komandos vadovas doc. J. Kaladė. Ne viskas vyko sklandžiai — trūko informacijos, organizuotu mo ir__ karšto vandens. Būta ir kuriozų. Štai mokslinės konfe rencijos metu pralinksmino dės tytojas, paklausęs leningradietį studentą, kaip vadinasi šio pra
kur ginti. Pavyzdžių, kad fakul tetų aktyvas išreiškia savo fa kulteto studentų mintis ir pasiū lymus, toli ieškoti nereikia. TF studentai jau remontuoja patal pas savo kavinei, fizikai turi iš sirinkę studentą-dekaną ir 't. t. Taigi, kaip matome, ir esamos visuomeninės organizacijos pa jėgios spręsti iškilusias proble mas. Tik nereikia būti pasy viais.
nešime išdėstytas metodas. Stu dentas sutriko, patylėjo ir ne drąsiai atsakė: Na, nežinau.., aš it* it pats sugalvojau. O Raimundo Žemaičio pasiūlytą uždavinio sprendimą darbus tikrinęs žiuri narys suprato tik iš trečio karto. Tačiau viską atsvėrė bendravi mas — tiek draugų sąjunginėje olimpiadoje seniai neturėjome. Be to, respublikų rinktinių su dėtis buvo kaip reta Įvairi tau tiniu požiūriu. Štai Ukrainos ko mandoje — vengras Aleksand-
ras, žydas Igoris, Gruzijos — rusas Vadimas (beje, mokantis kalbėti ir rašyti gruziniškai), Bal tarusijoje besimokantis vietna mietis pateko j pirmąjį dešimtu ką, Kazachijos komandą sudarė korėjiečiai Kim ir Li bei vokie tis Melenko (su jais kartu ir gy venome!, na> o Latvijos rinkti nėje — nė vieno latvio. Ne vie ną valandėlę praleidome su uk rainiečiu Tarasu, estu Alvo, uz beku Adylu ir kitais — labiau draugais nei konkurentais. Nežinia kodėl, bet olimpiados dalyvių šefai — "kišiniovo uni-
vlal valdomos, ilgas paruošimo maža skiriamoji darbui laikas. geba. 1980 metais radloflzikos katedros darbuotojų pastangomis mokomosios buvo sumontuota televizijos sistema, kuria iš au ditorijos, demonstravimo kabi neto, kino aparatinės demonst ruojami eksperimentai, videoį rašai, eterio televizijos progra mos, skaidrės, kino juostos bei kita mokomoji informacija. Si sistema pasižymėjo originalumu ir pigumu. Vaizdo signalams perduoti buvo panaudotos vie nos iš pirmųjų mūsų šalyje pa gamintų portatyvinių juodai bal to vaizdo mėgėjiškų videokame rų „Volna", monitoriai — bui tiniai televizoriai. Tai dviejų kanalų sistema. Vienu kanalu galima demonstruoti eksperi mentą, kitu skaidres, brėžinius (nukelta į 2 psl.)
doc. T. J. Žilinskui už darbą „SuĮpergreitų galio arsenido puslaidininkinių prietaisų sukūrimas, taikant joninę — plazminę technologiją ir jų diegimas".
versiteto studentai — atrodo, daugiausiai rūpinosi lietuvių ko gavo manda. Štai Aleksandras radioelektronikos vadovėlį ir... obuolių. Marina iš kažkur atneš davo vynuogių (Kišiniovo turgu je jų nębuvoj, prireikus padėda vo rasti dėstytojus, o su Ina išmaišėme miestą skersai ir išil gai. Paskutinę dieną, nurimo visą savaitę purškęs Kišiniovo lietus. Susikraunam daiktus, užslrašom draugų adresus ir išskrendam, o po metų Kišiniove vėl rinksis būsimiejl fizikai — rungtyniauti, pažinti, draugauti. Fizikų įspūdžius užrašė L. SANAUSKAS
t Tarybini* *tuont«*
Pastaruoju metu VU SDAALR komiteto pirmininkui A. Sapožnikovui tenka dažniau nukelti telefono ragelį ar priimti lanky toją, atsakant j vieną klausimą — kaip patekti j vairuotojų kur sus. . . Taigi — atsakymas visiems tuo besidomintiems:
ATSAKOME BESIDOMINTIEMS
KAS PRIIMAMI?
Universiteto darbuotojai bei studentai — SDAALR nariai, ne jaunesni kaip 18 metų. Be eilės priimami tarnybos Tarybinėje Ar mijoje metu atlikę internaciona linę pareigą ADR bei studentai, aktyviai dalyvaujantys kariniamepatriotiniame darbe. Dvi vietos skiriamos studentams, geriausiems studijuojantiems karinėje katedroje dėstomus mokslus.
O PADIRBĖTI SUSPĖJOME Juro JANKEVIČIAUS
1. TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos. VPSCT, VLKJS CK nu tarimais aukštųjų mokyklų stu dentams nustatytos tokios sti pendijos: a) besimokantiems I -IV kur se - 40 rublių per mėnesį, V —VI kurse, ir IV kurse jei mo kymosi trukmė 4 metai — 45 rubliai per mėnesį. b) pedagoginių skyrių studen tams stipendija nustatoma 10 rublių didesnė, nei minėta a papunktyje. Matematikos ir tai komosios matematikos specialy bių studentams 70 rublių per mėnesį I —III kursuose; 75 rub liai IV—V kurse. c) studentams-našlaičiams ir likusiems be tėvų globos — 80 rublių per mėnesį. d) studentams, kurie sutinka mai su TSRS Vyriausybės nuta rimais yra pilnai išlaikomi val stybės — 20 rublių per mėnesį. Studentams-našlaičiams ir liku siems be tėvų globos, pilnai valstybės išlaikomiems, — 40 rublių. e) neregiams ir kurčneby liams studentams stipendija nu statoma 50% didesnė, nei nu matytos a, b, c, d, papunkčiuo se. f) studentams — Tarybų Są jungos ir Socialistinio Darbo Didvyriams — 100 rublių per mėnesį. g) Vilniaus universiteto Taryba nustatė septynias 90 rublių sti pendijas: dvi už labai gerus pa siekimus studijuojant visuomenės mokslus (stipendininkus reko menduoja visuomenės mokslų metodinė taryba), penkias — už pasiekimus mokslinėje veikloje (rekomenduoja SMD VU taryba).
(atkelta iš 1 psl.)
KO REIKIA? Pareiškimo VVU SDAALR ko mitetui (su savo fakulteto ar pa dalinio SDAALR komiteto pirmi ninko tarpininkavimu), medici ninės pažymos iš poliklinikos (Gorkio 72), dviejų nuotraukų 3,5x4,5 cm. KADA MOKOMA? Kursai vyksta du kartus per metus: a) pirma laida ruošiama nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (pareiškimai priimami iki birže lio 1 d.), b) antra laida ruošiama nuo vasario 1 d. iki gegužės 15 d. pareiškimai priimami iki gruo džio 25 d.).
KAIP MOKOMA? Norinčių lankyti kursus daug, todėl nuo š. m. rugsėjo 1 d. su darytos dvi grupės po 25 žmo nes. Užsiėmimai vyksta 2—3 kartus per savaitę karinėje ka tedroje (Čiurlionio 21), nuo 18 iki 21 vai. (teorinė dalis). Vaira vimas — kasdien nuo 9 iki 20 vai. Mėnuo prieš užsiėmimų pra džią rengiamas bendras susi
rinkimas, kuriame aptariami įvai rūs (taip pat ir finansiniai) klau simai. KIEK TAI KAINUOJA? Pagal SDAALR CK nustatytą kainą — 134 rubliai. KOKS MOKYMO REZULTATAS? Vairuotojo teisės. Linas ALGENAS Valdo VILŪNO nuotr.
nuotr.
KOKIOS MUSŲ STIPENDIJOS h) VU nustatomos tekios var dinės stipendijos: — V. Lenino ir K. Markso vardo — 130 rublių per mėnesį, - F. Dzeržinskio ir L. Tols tojaus vardo — 110 rublių. — V. Kapsuko ir P. Cvirkos vardo — 100 rublių. 2. Visiems studentams, egza minų sesijos metu gavusiems tik labai gėrusi pažymius, sti pendija padidinama 50%, o ga vusiems tik gerus ir labai ge rus pažymius — 25%, lyginant su nurodytomis pirmajame punkte, išskyrus papunkčius g ir h. Studentams, egzaminų sesi jos metu gavusiems patenkina mus pažymius stipendija skiria ma grupių bei visuomeninių or ganizacijų siūlymų (išskyrus iš vardintus punkte 6). 3 Pažangiems studentams pa siųstiems mokytis sutinkamai su TSRS Ministrų Tarybos 1959 m. rvĮgsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1099 ir kitais TSRS Vyriausybės nu tarimais stipendija mokama 30%, o turint didesnį nei trejų metų darbo stažą 50% didesnė, nei valstybinė, nustatyta toje aukštojoje mokykloje, tam kur sui ir specialybei, bet ne dides nė nei 100 rublių per mėnesį. Tokiems studentams besimokan tiems labai gerai — 50%, o be simokantiems gerai ir labai ge rai -r- 25% priedai nustatomi nuo pagrindinės stipendijos, mo kamos tame kurse ar specialy bėje.
4. Stipendijų skirtymo komisi jos sudaromos vieneriems me tams. Komisijoms pirmininkauja dekanai arba prodekanai, j jas (eina partinės, profsąjungos ir komjaunimo bei studentų orga nizacijų atstovai, grupių ir bu halterijos atstovai. Daugiau, kaip 50 proc. komisijos narių turi būti studentai. Komisijas tvirtina Rektorius. 5. Pirmojo kurso studentams pirmajame semestre stipendijos skiriamos atsižvelgiant į pažy mius, gautus stojamųjų egzami nų metu, be 25 ir 50% priedų Pažangiems studentams, turin tiems vaikų, stipendija skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Studentams stipendininkams, egzaminų sesijos metu neatvykusiems laikyti egzaminų dėl li gos ar kitų pateisinamų priežas čių, patvirtintų atitinkamais do kumentais, stipendija nenubrau kiama iki egzaminų išlaikymo individualia tvarka, nustatyta dekano. Po to stipendija jiems skiriama bendrais pagrindais. Į diferencijuotų įskaitų, moko mosios ir gamybinės praktikų, kursinių darbų ir projektų pa žymius atsižvelgiama taip pat. kaip į egzaminų pažymius. 6. Stipendija skiriama šiems studentams. gavusiems, ne že mesnius pažymius, nei „patenki namai": a) Tarybų Sąjungos ir Socia listinio Darbo Didvyriams, b) kuirčnebyliams, akliesiems bei sergantiems tuberkulioze,
c) TSRS Ginkluotojų Pajėgų, TSRS Vidaus reikalų ministeri jos kariuomenės, TSRS Valsty bės saugumo komiteto organų ir kariuomenės karininkams, praporščikams, mičmanams bei virštarnybiniams kariškiams, pa leistiems į atsargą dėl sveikatos būklės, amžiaus, etatų mažini mo, Jeigu jie negauna pensijos. d) pasiųstiems mokytis sutin kamai su TSRS Ministrų Tary bos 1959 m. rugsėjo 18 d. nuta rimu Nr. 1099 ir kitais TSRS Vyriausybės nutarimais. e) studentamsi-našlaičiams ir likusiems be tėvų globos, f) studentams — paleistiems j atsargą kariams, besinaudo jantiems nustatytomis lengva tomis, g) I ir II grupės invalidams. h) turintiems vaikų (abiems tėvams, jeigu jie studentai), i) atleistiems iš tikrosios kari nės tarnybos be teisės j pensiją karininkams, j) Didžiojo Tėvynės karo bei I ir II grupės darbo invalidų vaikams. 7 Akademinių atostogų metu stipendija studentams nemoka ma. Studentui stipendininkui grį žus iš akademinių atostogų Sti pendijos mokėjimas atnaujina mas iki pirmos egzaminų sesijos rezultatų, po to stipendija ski riama bendrais pagrindais. 8. Visiems studentams, buvu siems akademinėse atostogose, ryšium su tarnyba TSRS Gink
MOKOMOJI TELEVIZIJA-KAS TAI YRA?
arba videoįrašus. Videojrašų ko kybe pasigirti neteko dėl blo Rektorius gos videomagnetofonų kokybės. mokslo ministerijos gavo tokio turinio telegramą: Su nekantrumu laukėme, o „Prašome patvirtinti VDR firkartu ir jaudinomės, kaip mūsų mos „Studlotechnlk" uždaros tedarbą Įvertins 1983 metų spa levizijos sistemos komplekso aplio mėn. vykęs sąjunginės mo mokėjimą. Kaina 75 tūkstančiai komosios televizijos mokslinės rublių". Rektorate klausimą išmetodinės tarybos prezidiumo sprendė teigiamai. Kitais meposėdis. Prezidiumo nariai ap tals Ravome patobulintą VDR lankę tris aukštąsias mokyklas firmos „Studlotechnlk" mokomo(VVU, WPI, KPI) ir Išnagrinė stas televizijos kompleksą (toję mūsų pasiekimus pateikė re kios aparatūros kompleksas komendacijas. Teigiamai įverti Įrengtas ir Leningrado Kino innę mūsų darbą, nurodė ir trū žinierių Institute). O šiais mekumus. Vienas iš pagrindinių tais, padedant Rektoriui, jsigijotrūkumų tai, kad mūsų moko me kasetinius spalvoto vaizdo mosios televizijos techninė ba VM-12 tipo videomagnetofonus, zė pasenusi, bloga vaizdo įrašų Sluo metu dar pasigendame kokybė. spalvoto vaizdo videokamerų, Netrukus po šio posėdžio, iš kurios galėtų suteikti didelę paTSRS Aukštojo ir specialiojo ramą studijuojantiems mediciną,
Koks tai kompleksas? Visų pirma VDR firmos „Studiotechnik" mokomosios televizijos kompleksas skirtas Įvairioms teledemonstracljoms paskaitų metu: įgalina demonstruoti formaltus teorinius teiginius, parodo jų teisingumą, praktinį pritaikymą, padeda geriau jslsavinti dėstomą medžiagą. Auditorijoje išdėstyti monitoriai, kuriuose vaizdas valdomas Iš dėstytojo stalo distancinio valdymo pulto. Ant dėstytojo stalo yra kontrolinis monitorius ir televizinis skaitymo įrenginys, mikrofonas Elektroninė rodyklė valdoma iš distancinio valdymo pulto. Dėstytojas turi galimybę skaitymo Įrenginiu rodyti monitorių ekranuose schemas, pa-
veikslus ir kitą vaizdinę medžlagą, o taip pat distanciniu būdu valdyti tele-klno-dlafirojektorių, arba pasirinkti vieną iš penkių videošaltlnių, esančių centrinėje aparatinėje. Ateityje galės taip pat distanciniu būdu Įsijungti ir videomagnetofoną. Su centrine aparatine yra abipusis ryšys, vienu metu mo nttorluose galima perduoti vaizdus dviems kanalais. Centrinėje aparatinėje galima stebėti auditorijose perduodamus vaizdus, Televiziją galima panaudoti kaip masinės informacijos bei auklėjimo priemonę. Tarp studentų ji tapo gana populiari, organizuojant videotekss Įvairių renginių metu. Šalies mokyklose buvo ban
luotosiose Pajėgose ir grįžusiems tęsti studijų, nepriklausomai nuo jų pažangumo prieš tarny bą, akademinių įsiskolinimų, sti pendija skiriama nuo grįžimo i aukštąją mokyklą dienos ir mo kama studijų pagal individualu grafiką laikotarpiu (iki 12 mėn I jeigu šis grafikas sėkmingai vykdomas. Studentams, prieš pašaukiant juos į TSRS Ginkluotąsias Pajė gas, visus dalykus studijavuSems tik labai gerais arba ge rais ir labai gerais pažymiais mokama stipendija tokio dy džio, koks nustatyas atitinkami kurso pirmūnams bei besimo kantiems gerais ir labai gerais pažymiais — iki eilinės egzami nų sesijos (pagal individualų mekymosi grafiką). 9. Studentams stipendinin kams laikino nedarbingumo pa tvirtinto gydymo įstaigos, atve ju mokama visa stipendija iki darbingumo atsistatymo arba iki nustatant invalidumą. Visoms pažangioms studen tėms nėštumo ir gimdymo atos togų, nustatytų įstatymu, metu mokama visa stipendija, nepri klausomai nuo to, ar jos anks čiau buvo stipendininkės. Jeigu pastojama akademinių atostogų metu, tai pristačius pa žymą apie laikiną nedarbingu mą, akademinės atostogos turi būti nutrauktos ir apiformintos nėštumo ir gimdymo atostogos 10. Studentams stipendinin kams, sergantiems tuberkulioze, esant sveikatos apsaugos orga nų išvadoms apie jų laikiną ne darbingumą, stipendija mokama 10 mėnesių nu(o laikino nedar bingumo pradžios dienos.
doma gana (vairiai panaudoti mokomąją televiziją: dėstytojo paskaitos vaizdą, visą iliustraci nę medžiagą perduoti Į audito riją. Šie bandymai teigiamų re zultatų nedavė ir dar kartą pa tvirtino, kad dėstytojo vieta au ditorijoje, o televizija yra J° pagalbininkė. Norint kūrybiškai panaudoti paskaitose televiziją reikia susipažinti su mokomo sios televizijos galimybėmis, pa čiam įsijungti sistemą ir paro dyti vieną klt» demonstraciją. Tad mielai kv.ečiame dėstyto jus, kurie norčtų pasinaudoti televizijos p laugomis, užsukti į Mokomosios televizijos labo ratoriją, kurt įsikūrusi Saulėte kio ai. 9, Jungiamajame korpu se. Vidmantas VETEIKIS Mokomosios televizijos laboratorijos vedėjas
3 Tarybini* studente-
Į TAI TURIME ORIENTUOTIS VLKJS CK ataskaitoje VLKJS XX suvažiavimui buvo pažymė ta- ,Komjaunimo aktyvo veiklos paqrįndu turi būti kompetetlnoumas religijos ir ateizmo klau simuose, Jaunimo pslcholoqijos ypatybių žinojimas, ateistinio darbo sistemingumas, Jo orga niškas ryšys su Jauno žmogaus □ yvenimiškals interesais... Tik aukštos moralės ir dvasiškai turtingas žmoąus gali tapti tik ru ateistu..“ Į tai ir turime orientuotis at eistiniame darbe — viename iš sunkiausiu ir atsakingiausių komjaunuoliškos veiklos barų. Ateistinės kontrpropagandos reikšmė ypač išauga nūdienos sąlygomis. Atrodytų, viskas suprantama ir paprasta. Tačiau kaip parodė praėjusieji mokslo metai, prak tikoje būna ne taip. Visų pirma — fakultetų kom jaunimo komitetų narių, atsakin gų už ateistinį darbą požiūris J savo pareigas. Praėjusiais moks lo metais iš Jų pusės pasigedo me iniciatyvumo, noro ieškoti naujesnių .Įdomesnių darbo for mų. Fakultetuose buvo organi zuojama tik tai, ką siūlė Univer siteto komjaunimo komitetas, mokslinio ateizmo katedra (ir tai toli qražu ne viskas). Štai, pa vyzdžiui, PEF komjaunimo ko mitetas net nesugebėjo suburti komandos svarbiausiam renginiui — viktorinai „Mūsų kontrar gumentai“. O gal šiame fakultete studentai giliai įsisavinę marksistlnę-lenlninę filosofiją ir jiems ateistinės kontrpropagandos nė nereikia? Anaiptol.. . Juk kaip tik šio fakulteto dvi studentės buvo pašalintos Iš VLKJS eilių už priklausymą religinei sektai. Reikia pripažinti, kad ir VU komjaunimo komitetas nerodė reikiamo Iniciatyvumo. Sureng ta viktorina „Mūsų kontrargu mentai“, rekomenduota akademi nėms grupėms VPP valandėlių
metu organizuoti paskaitų at eistine tematika ciklus. Prak tiškai ir viskas. O kad proble mų ateistiniame darbe daug pa rodė ir kartu su mokslinio ateiz mo katedra surengtas Vilniaus aukštųjų mokyklų ateistinio dar bo organizatorių pasitarimas. Kaip organizuoti (domius rengi nius, kaip į ateistinę veikią įtraukti indiferentiškus studen tus, kaip patobulinti mokslinio ateizmo dėstymo kursą — štai kas jaudina ateistinio darbo or ganizatorius ir turi nuolatos būti jų dėmesio centre. Deja, to praėjusiais mokslo metais pasi gedome iš atsakingo už ateisti ni darbą VU komjaunimo komi teto nario A. Strazdo. Darbo plane buvo numatyta įdomių priemonių, bet ne visos Jos įgy vendintos. Nebuvo organizuo tas politinio plakato konkursas, neįvyko susitikimas su ekskunlgu. Visai pamirštas liko ateisti nis klubas „Akiratis“. Ne veltui VU partinio komite to š. m. sausio 7 d. nutarime „Dėl ateistinės kontrpropagan dos veiksmingumo didinimo Uni versitete“ pažymėta: ....... ateisti nis studentų auklėjimas bei kontrepropogandinis darbas Uni versitetas dar nėra pakankamai veiksmingas, nes neaprėpia visų studentų, daugiausia organizuo jamas vyresniuose kursuose, silpnai dirbama akademinėse grupėse, pirminėse komjauni mo organizacijose, per mažai jam panaudojama studentų visuovneninė politinė praktika, .. .ne visi Universitete organi zuoti ateistiniai renginiai atitin ka šiuolaikinius reikalavimus ideologiniam darbui. ..“ Turime daug minčių, sumany mų organizuojant ateistinį dar bą šiais mokslo metais. Jomis pasidalinsime kitame „T. S.“ nu meryje. Gintas MANIUŠIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
A. Kušlys apie save, Lietuvą, Universitetą Mūsų Universitete stažavęsis iš Šveicarijos atvykęs daktaras Alfonsas Kušlys trumpai apibū dino savo lankymosi tikslą Ir įspūdžius. „Aš lietuvis, gimiau ir augau netoli Šiaulių. į Vilnių atvykau stažuotis, susipažinti su Univer siteto medikų darbais ir pasida linti savo patyrimu, sukauptu dirbant virš trisdešimties metų Šveicarijos serumų Institute Berne. Studijavau ir kurį laiką dirbau Berno universitete. Iš Lietuvos Išvykau Jaunas, dau giau, kaip prieš keturiasdešimt metų. Mano vaikystės ir Jaunys tės dalis praėjo Lietuvoje bet Vilnių|e tuomet neteko lankytis. Slo lankymosi metu teko pabu voti gimtinėje, stebėtis didelė mis permainomis. Na, o Vil niaus grožis tiesiog kerintis, nors esu lankęsis daugelyje Eu
Spalio 15 d., ketvirfadienj, jvyko VVU kraštotyros klubo Ramuva susitikimas su baltų fi lologijos katedros vedėju prof. V. Mažiuliu ir tos katedros vy resniuoju moksliniu bendradar biu L. Palmaičiu. Neseniai „Gimtasis kraštas" (Nr. 40) išspausdinto naujosios prūsų kalbos pamoką. Norėdami sužinoti, kodėl ta prūsų kalba naujoji, koks yra jos mokslinis pagrindas, kiek ji yra dirbtinė, kiek verta užsiimti tokios kalbos kūrimu, skelbti jos pamokas, mokytis jos, kokia prūsistikos padėtis šiandien, ir pasikvietėme š'iuo du mokslinin kus. Susitikimą vedė dėstytojas, Ramuvos tarybos pirmininkas A. Judžentis: Visų pirma norėtųsi paprašyti naujosios prūsų kalbos kūrimo iniciatorių L. Palmaitj pa aiškinti, kodėl būtent naujoji prūsų kalba? Šito žodžio nebuvo išspausdinta „G. k.“, tačiau kai tarėmės dėl būsimo susitikimo, pabrėžėt būtent šj žodį.
Iš choro dienoraščio: LENKIJA Šie metai filologijos fakulteo merginų chorui buvo ypač „derlingi". Gražius prisiminimus paliko koncertai Kauno Vitražo galerijoje, Rygos katedroje. Sunku patikėti, kad minia žmonių, panašiai kaip Vilniuje prie Jaunimo ar Dramos teatrų, klausinėjo atliekamų bilietų. Pamačius tokj vaizdą darosi •rupulį baisu — šitokia atsako mybė! Skaudu būtų apvilti klausytojus, o ypač — choro va doves R. Gelgotienę ir L. Levinskaitę. Jos dirba su mumis, šlifuoja kiekvieną frazę negai šdamos laiko nei jėgų. Rygo je chorui daug padėjo šiuo metu geriausias latvių vargoni ninkas T. Deksnys. Įdomiai nu skambėjo choro ir vargonų at liekami „Lapų žaidimai" |muz. A Martinaičio), ypač — G. B. pergolezio „Stabat Mater". Sis įspūdingas koncertas vykęs va sarą buvo rimtas išbandymas 'r pasiruošimas pirmai choro ke lionei j užsienį — Lenkijos Liau dies Respubliką. Spalio penktosios rytą išva žiavom į neilgą (tik 5 dienų), bet labai atsakingą kelionę. r|eš akis — ne tik įdomi šalis, et ir 3 atsakingi pasirodymai. us sutiko Varšuvos univereto Bialistoko filialo mišrus
choras. Jo dainininkai rūpinosi mūsų laisvalaikiu. Pirmą dieną apžiūrėjom Bialistoką. Miestas labai gražus. Jei ne dažnai su tinkamos vienuolės, tai jaustu meis kaip namie. Tarp kitko, Bia listoko vienuolyno ansamblis — tikra miesto puošmena. Jis pa statytas prieš Antrąjį pasaulinį karą ir žavi savo šiuolaikinių ir senovinių formų deriniu. Bet vaikštant miesto gatvėm nepali ko mintis — ryt koncertas Bia listoko filharmonijoj. Kaip su tiks publika! Juk mes čia nebe paprastas Vilniaus universiteto filologijos fakulleto merginų choras, o kolektyvas, atvy kęs koncertuoti iš užsienio. Koncerte — šiuolaikinių ir senų jų kompozitorių kūriniai. Rei kia įdėti daug pastangų kad atskleistum liaudies dainos subti lumą, O. Balakausko siuitos (V. Mykolaičio-Putino žodž.) niuan sus, kurie nuo vaikiškai tyrų „Pumpurėlio" sąskambių išauga j „Audros" patosą. Ir šalia daug laisvės interpretacijai tei kiančių šiuolaikinių kūrinių skamba taurūs Bacho muzikos garsai. Sunku išreikšti mūsų džiaugsmą, kai po pirmos kon certo dalies chorų vadovai ir filharmonijos direktorius mus sveikino ir su nuostaba klausė, kokį muzikinį išsilavinimą turi
koncertas Bialistoko filharmonijoje.
choro merginos. O mes juk ir natas ne visos gerai pažįstam... Teko didelė garbė dalyvau ti mokslo metų atidarymo kon certe (LLR mokslo metai prasi deda spalio mėn.Į. Sudainavom dvi dainas: „Lietuva brangi" ir F. Šopeno dainelę „Jeigu aš būčiau..." Sis mažutis kūrinė lis, padainuotas lenkų kalba, labai nudžiugino klausytojus. Po šio pasirodymo laukė ne poilsis, o trečias, paskutinis ir turbūt pats atsakingiausias kon certas muziejuje Tikocine, XVII a. statinyje — buvusioje sina gogoje. Koncerto pasisekimas didžiulis, prie durų vaikai apipuolę prašo autografų. Vie na moteriškė pasakojo, kad daug žymių pasaulio dainininkų, kurie koncertuoja Lenkijoje, atvyksta dainuoti į šį muziejų. Visus vilioja labai gera akus tika. Žiūrovai į koncertus suva žiuoja iš daugelio netoli Tikocino esančių miestelių, iš Bia listoko (kuris yra už 30 km). Tikocinas — mažytė gyvenvietė, kurioje gyvena maždaug 30C žmonių. Turbūt visi yra dideli muzikos mylėtojai, nes po kon certo girdėjau apgailestaujant, kad taip vėlai sužinojo apie choro koncertą ir negalėjo dar bus metę ateiti su visa šeima pasiklausyti. Bialistoko studentų choras su ruošė susipažinimo ir atsi sveikinimo vakarus. šokom, žaidėm lenkiškus ir lietuviš kus liaudies žaidimus. Vieną dieną paskyrėm kelionei į Var šuvą. Ekskursijos vadovais bu vo patys studentai. Gaila, kad laiko buvo mažai. Bet su pa čiom gražiausiom miesto vie tom, senamiesčiu spėjom susi pažinti. Per šias penkias dienas labai susidraugavom su Bialistoko stu dentų choro dainininkais ir ne kantriai laukiame jų atvažiuo jant gegužės mėnesį į Vilnių. Tačiau prieš akis ne tik Bialisto ko studentų choro priėmimas, bet ir daug koncertų, repetici jų, naujos programos ruošimas.
Aušra
MARTISIUTĖ
ropos senų ir [žymių miestų, bet Vilnius iš jų išsiskiria tyliu Jau kumu. Tai žinoma, liečia sena miestį. Apie naujus rajonus to nepasakysi. Vilniaus universiteto medikus supažindinau su antllimfocitlnlo serumo gamyba. Jis naudojamas transplantavimo operacijose. Ga rma paminėti, kad Jo nemažai perduota ir sunaudota gydant Černobylio atominės elektrinės avarijos aukas. Man teko me tams atidėti kelionę 1 Lietuvą, intensyviai dirbti gaminant se rumą. Dabartinės civilizacijos dėka mes visi vienos Žemės planetos gyventojai jau esame savotiškai susiję, priklausomi nuo kitų. Tai labai daug kuo mus jparelgoja, verčia atsakin giau vertinti mūsų veiksmus ir galimas pasekmes. Universiteto medikai gerai iš
mano savo darbą, man teko pa matyti gerų darbų, gėrėtis jų aukštu profesionalumu. Laisva laikiu lankiausi muziejuose, pa rodose. teatruose. Malonu, kad teatruose nemačiau laisvų vie tų, kad žiūrovai veržte veržiasi [ spektaklius. Apskritai daug dė mesio skiriate kultūrai, gaudyte gaudomos geresnės knyųos. Ne žinau. kaip gyvenote anksčiau, negaliu lyginti, bet dabartinis aktyvumas maloniai stebina. Ypač malonius įspūdžius pali ko Universiteto profesūra, akty vi mokslinė ir pedagoginė veik la. Tikiuosi ateityje ryšių nenu traukti. gal būt galėsiu paremti Lietuvos kultūros fondą. Iš jū sų periodinės spaudos labiausiai patiko šiuolaikiškas „Gimtasis kraštas", kurį norėčiau prenu meruoti“. Užrašė Vytautas BOGUŠIS
NAUJOJI PRŪSŲ KALBA L. Palmait'S; Gal aš kiek su klaidinau visuomenę su ta pamo ka, nes eksperimentas yra gry nai mokslinis. Kodėl naujoji? Vi sa tai, ką jūs skaitėte „G. k.", neatitinka to kalbos lygio, kuris užfiksuotas prūsų kalbos pamink luose. Teisybė, straipsnyje nebu vo žodžio „naujoji" ir tuos, ku rie neskaitė ankstesnio numerio (15 — M. P.), taip suklaidino, kad šie pradėjo aiškintis, iš kur prūsų kalboje „traukinys", „lėk tuvas", „akiniai" ir t. t. Pirmiausia apie eksperimento istoriją. Viskas prasidėjo nuo pusiau juokais prūsų kalba pa rašyto pasveikinimo V. Toporo vui Naujųjų metų proga. Šitaip g'mė idėja — o gal galima ir toliau eksperimentuoti? Kad Vokietijoje yra taip pat prūsų kalbą „atkurianti" draugi ja, aš sužinojau beveik tuo pa čiu metu, kai buvo išspausdintas
pirmasis straipsnis (G. k. Nr. 15). Parašiau laišką: paaiškėjo, kad draugija jau turi savo prūsų kal bos gramatiką. Net gavom ją, šiek tiek pasibaisėjom, nes au torius visiškai ne kalbininkas... Ir tada aš pagalvojau, kad reik tų padėti — gal jiems reikėtų tokių pamokų? „Gimtasis kraštas" ne kalbinis leidinėlis ir daugiau kaip dviejų pamokų nespausdins. Jeigu kas norės mokytis, tai reikia sugal voti kokį nors kitą būdą. Antra vertus, ką reiškia mokytis? Čia yra iš esmės naujas dalykas, kū ryba. Vadinasi, reikia norinčių dalyvauti tokiame žaidime, eks perimente. Aišku, kad šita kal ba, kuri neatitinka, ar nevisiš kai atitinka tai, kas mums žino ma, negali būti vadinama tuo pačiu žodžiu — AltpreuBische Sprache. Tai bus naujoji prūsų (nukelta į 4 psl.)
.. .Geležinkeliu pravažiuo jantys traukiniai sukeldavo triukšmą, sudrumsdavo tylą, už goždavo kalbančiuosius, o klau sančius versdavo susimąstyti ne tik apie M. Davainį Silvestraitį, prie kurio kapo paminklo sto vėta, bet ir apie negailestingą laiko neišvengiamybę. Būrelis vilniečių prie Ipolito Užkurnio tautosakininkui pastatyto naujo paminklo mąstė apie dvasinių vertybių amžinumą ir laiko bėgsmą pro senąsias Rasas dun dančiais traukiniais, besilei džiančiais lėktuvais. Po to kio triukšmo ne iš karto čiulba paukščiai, ne iš karto nusėda dulkės, o aprimus mes daug ko neberandame — ką ką užmirš tame, nespėjame... Po tokios apgulties net min tis suskyla ir oratoriams sunku ją sudurstyti, mums klausan
NEATIDUOKIME UŽMARŠČIAI tiems nelengva grįžti į buvusią nuotaiką ir klausytis apie XIX a. — XX a. sandūroje gyvenusi šviesų žmogų Mečislovą Davai nį Silvestraitį — poetą, tauto sakininką, knygnešį, beje ir ar cheologą, etnografą, mėgusj rinkti akmeninius kirvukus, se nus muzikos instrumentus. Pa minklo pastatymo proga buvo prisimenamas žmogus, kuris ne pabijojo tuomet prabilti lietu viškai. 5io žmogaus dėka mūsų dienas pasiekė apie 1000 lietu vių liaudies dainų, 700 pasakų ir apie 3000 smulkiosios tautosakos vienetų. Tai tautosaka iš įvai rių Lietuvos etnografinių rajonų, tačiau gausiausias pluoštas mūsų dienas pas:ekė iš Raseinių
rajono, bei šio Žemaitijos pak raščio. M. Davainis Silvestraitis mo kėsi Kaune, Kėdainiuose, o 1874 m. net Varšuvoje šaltkalvystės. Jis bandė ūkininkauti, nes visuomet didžiavosi savo žemdirbiška prigimtimi, nors ki ta vertus širdis linko j mokslą, į žmones.
Svarbų M. Davainio Silvest raičio gyvenimo etapą sudarė „Aušra", jos dėka jis bendra darbiavo su J. Basanavičium, J. Šliupu, knygnešiu J. Švedu. Spaudos draudimo laikotarpiu jis platino lietuviškus leidinius. (nukelta j 4 psl.)
R Tarybinis studentas
▼ MOŠŲ REKLAMA
V MŪSŲ REKLAMA
( V MŪSŲ REKLAMA
▼ MOŠŲ reklama
ANKSTI KĖLĘS NESIGAILĖSI Mielas skaitytojau. prie§ eida mas šeštadienį gulti, žadintuvų 11 valandai nusistatyk. Sekmadiv nio rytą, akis pratrynęs, nuspausk .kalbančios ir rodančios dėžės lungiklį ir Tu pamatysi. . . Ne Ne centrinės te evizijos laidele .Rytinis paštas“. Tūkstančius kartu ne! Atsibodo! Lietuvos televizija šiuo laiku, mielas kolega, parodys Tau ir Tavo geriausiam draugui laidą iš Universiteto filologijos fakul teto ..Mūsų kalba“. Prieš dešimt metų. tokį pat gražų rudenį prasidėjo šios lai dos gyvenimas. Nuo jos įkuri mo vedėjau ja šiai laidai do< . A. Pupkis. Daugelis nuolatinių laidos žiūrovų ir studentų gi rai pažįsta gerbiamą docentų, kaip televizijos ir radijo laidų vedėją. Tai. ką čia matai tai tik vir tuvė tos firmos, kuri ..daro“ to kias laidas. Pamatysi gražesnių vaizdų nei šiose nuotraukose, išgirsi ir- sužinosi daug daugiau nei skaitydamas šias eilutes Tik neužmiršk prisukti vakari* žadintuvo! Laidą ..Vilniaus universitetas ir baltistika" parengė TV vy riausiosios propagandos redakci jos mokomųjų laidų skyrius. Laidos redaktorius A. Masaitis. režisierė J. Medeišytė. vedėja^ A. Pupkis, garso režisierė A Starkienė, operatoriai C. Kum parskas. C. Sukaitis. Z. Stapo nas. Laidoje dalyvauja FilF de kanas prof. A. Girdenis, baltų filologijos katedros vedėjas prof V. Mažiulis. lietu vių kalbos katedros vedėjas profesorius Z. Zinkevičius. Valdas VILŪNAS Autoriaus nuotr.
nOCTaHOBAeHHHMH LIK Kncc, MHHHCTpOB CoBera CCCP. Bucnc H L(K BAKCM aah CTyAeHTOB BbicuiMx yne6Hbix 3dBeAeHHH ycraHOBAeHbi cthneHAHH b CAeAy»OLųwx pa3Mepax: a) aah o6yHaK)iijMxcH Ha 1-IV Kypcax — 40 pyČAeH b Mecaų, Ha V VI xypcax n Ha IV Kypce ripn 4-AeTHeM cpoxe o6yneHHfl — 45 pyOAeii b Mecnų, 6) aah CTyAeHTOB neAarorwHeCKHX OTAeAeHHH CTMneHAUH ycTaHaBAHBaeTCH Ha 10 py6Aeii Bbiuie; aah o6yqaioiHHXcfl no cneųnaAbHOCTHM MaTeMaTHKa h npnKAaAHa« MaTeMaTMKa cthneHAHH BbinAaHMBaeTCB Ha I-III Kypcax b pa3Mepe 70 pyČAeH, na IV-V Kypcax — 75 pyČAeii b Mecnų, b) cTyAeHTaM H3 MMCAa AeTeHCMpOT H AeTeH, OCTaBELIHXpoAMTeAeii, ch 6e3 noneneHHa cneųnaAbHaH > CTaHaBAHBaeTCfl CTuneHAHH b pa3Mepe 80 py6Aeii b Mecnų. r) CTyAeHTaM, KOTopbie HaxoAhtch Ha noAHOM rocyAapcTBeHHOM oOecneHeHMM, CTKIieHĄHH yCTaHaBAHBaeTCB B pa3Mepe 20 py6Aen b Mecnų. CTyAeHTaM M3 MHCAa AeTeiiOCTaBIUHXCH CKpOT H ACTeH, 6e3 noneneHHH poAHTeAen, 3aMHCAeHHbiM Ha noAHoe rocyAap CTnneHCTBeHHoe očecneHHHe, Ahh ycTaHaBAHBaeTCS b pa3Mepe 40 pyČAen BMecnų. T epoHM A) CTyAeHTaM CoBeTCKoro Coio3a H fepoHM CoųnaAMCTMHecKoro TpyA^ yccneųHaAbHan TaHaBAMBaeTCH cTnneHAMB b pa3Mepe 100 py6AeH b Mecnų. e) TAyXOHeMbIM M CAenblM CTyAeHTaM CTHneHAHH ycTaHaBAMBaeTCH Ha 50 npoųeHTOB Bbiuie CTHneHAHH, npeAycMorpeHHbix nn.: «a», «6», «b», «r», «A»., >k) CoBeT BnAbHioccKOro rocVHMBepcHTeTa yCTaHOBHA ceMb cTHneHAHH B pa3Mepe 90 py6Aen: ABe 3a ocočbie ycnexM b o6ujecTBeHHbix HayK HSyHeHHH peKOMeHAy^T (CTHUeHAHč>TOB coBeT o6iųecTMeTOAMHecKUH Hf’HHblft HayK), IIHTb 3a OCOČbie vrnexn b HayHHOM TBopnecTBe
(peKOMeHAyeT coBeT cTyAeHMecHaynHoro očujecrBa Bry)r 3) HMeHHbte CTHneHAHH ycTaHaBAHBaiOTCB B CAeAyiOUJHX pa3Mepax: — HMeHH B. AeHHHa h HMehh K. MapKca — 130 pyČAeH B Mecaų,
koto
— HMeHH ti
B
A.
<D.
ToACToro
A3ep>KHHCKOrO —
110 pyČAen
MecHų. HMeHH
B. KancyKaca n fl.
BeTCTBHH C nOCTdHOBAeHHeM COBeTa MHHHCTpOB CCCP OT 18 ceHTBČpa 1959 r. Ne 1099 h ApyrHMH pemeHHHMH IlpaBHTeAbCTBa CCCP, yCTdHaBAHBaroTCB ot ocHOBHoro pa3Mepa CTHneHAHH, yCTdHOBAeHHOTO AAH cneųn Aa-HHoro By3a, Kypca, aAbHOCTH. KOMMC 4. CTnneHAHaAbHbie chh opraHH3yioTCfl noA npeAceAaTeAbCTBOM AeKaHa cpokom Ha
HH>Ke «yAOBAeTBOpHTeAbHO» CTHneHAHH Ha3HaqajoTc» b o6b3aTeAbHOM nop«AKe CAeAyiotiĮHM CTyAeHTaM: a) TepoHM CoBeTCKoro Coio3a h FepoHM CoųnaAHCTHHeckoto TpyAa, 6) TAyxoHeMbiM, CAenblM h OoAbHbiM Ty6epKyAe3OM. b) o<t)HųepaM, npanopnęHKaM, MHHMaHaM H BOeHHOCAyJKaUJHM CBepxcpoHHOH CAyx6bi
Boopy
KAKHE HAIUM CTHIIEHAHH LįBHpKH KM) pyČAeii b Me CJių CTyAeHTaM, hmck> 2. BceM LUHM no pe3yAbTaTaM 3K3aMeHaųnOHHOH CeCCHH TOAbKO OTpa3Mep cthAHHHbie OųeHKH, Ha 50 neHAHH noBbimaeTCH npoųeHTOB, a HMemiųHM TOAbko xopouiHe h OTAHHHbie oųeHkh Ha 25 npoųeHTOB (KpoMe nn. x h 3 1 nyHKTa). CTyAeHTaM, uMeioiųHM yAOBAeTBopHTeAbHbie oųeHKH no pe3yAbTaTaM 3K3aMeHaUHOHHOH CeCCHH, CTHneHAHH Ha3H3HaeT ch no npeACTaBAeHHio koaackthbob cryAeHHecKHx rpynn m o6iųecTBeHHbix opraHH3aųHH (3a HCKAioųeHHeM nepeHHCAeHHbix b n. 6.). 3. YcneBaioiųHM CTyAeHTaM. HanpaBAeHHbiM Ha ynečy b coOTBeTCTBHH C nOCT3HOBAeHHeM CoBeTa MHHHCTpOB CCCP OT 18 ceHTHČpH 1959 r. Ne 1099 h ApyrHMH penienHHMH ripaBHreAbcTBa CCCP, BbinAaHHBaeTCH CTHneHAHH Ha 30 npoųeH TOB Bbiine, a npn cTa me pa6oTbi 6oAee Tpex AeT — Ha 50 npoųeHTOB Bbiuie, ycTaHOBAeHhoh aah AaHHoro By3a, Kypca h cneųnaAbHOCTH, ho He cbm iiie 100 pyČAeH b Mecnų. HaAOaBKH k CTHneHAHH b pa3Mepe 50 npoųeHTOB aah CTyAeHTOB-OTAHMHHKOB H 25 npoųeHTOB aah CTyAeHTOB, ycneBamiųHx Ha «xopouio» h «OTAHHHO» H3 MHCAa AHU, H3npaBAeHHbix Ha yqe6y b coot-
H3 npeACTaBHTeAen roA CTyAeHHecKHx, napTHHHbix, H KOMCOMOAbnpo<t)coi03Hbix CKHX opraHH3aųHH, cryAeHgecKHX rpynn, 6yxraATepHH, npn 3TOM 6oAee neM Ha 50 npoųeHTOB OHH AOAŽKHbl COCTOBTb H3 CTyAeHTOB. Komhcchh yTBep>KAaiOTCH PeKTOpOM. 5. CTyAeHTaM nepBoro Kypca CTHneHAHH B nepBOM ceMecrpe Ha3HaMaiOTCH c yneTOM oųeHOK, noAyMeHHbix Ha BCTynMTeAbHbix 3K3aMeHax b očbiMHOM pa3Mepe (6e3 50 h 25 npoųeHTHbix hba6aBOK). CTyAeHTaM, YcneBaKnųHM CTHneHAHH HMeioiųHM AeTeH, Hd3HaMaeTCH CO AHH po>KAeHHH pečeHKa. He CTyAeHTbi-CTnneHAHaTbi, HBHBUIHeCH Ha 3K3aMeH no 60 h ĄpyrHM yBaMHTeAbAe3HHi HbIM npHHHHaM, noATBep^KAeHHbIM Heo6xOAHMbIMH AOKyMeHTaMH, CO CTHneHAHH He CHHMaAo pe3yAbTaTOB ca^hh IOTCH B HHAHBHAyaAbHbie 3K3aMeHOB cpoKH, ycTaHOBAeHHbie AeKaHOM (paKyAbTeTa, nocAe Mero hm Ha3HaMaeTCH CTHneHAHH Ha 06IUHX OCHOBaHHHX. AH(j)4)epeHUHpoBaHHbie oųeH KH no 3aMeTaM, a raKxe oųeH KH no yHeČHOH h npoH3BOA CTBeHHoii npaKTHKaM, no Kypcobmm paOoTaM h npoeKTaM yMHTbiBaioTCH HapaBHe c oųeHKdMM, nOAyseHHblMH Ha 3K3aMeHax. 6. npn H3AHMHH OųeHOK oahh
>KeHHbix Cha CCCP, bohck MHHHCTepCTBa BHyTpeHHHX AeA CCCP, BOHCK H OpraHOB KomhTeTa rocyAapcTBeHHOH 6e3onacHOCTH CCCP, yBOAeHHbIM no COCTOHHHK) 3AOpOBbH, 8O3paCTy hah coKpatųeHHio urraTOB, ecAH ohh ne noAyųaiOT nencnio, r) HanpaBAeHHbiM b By3bi b COOTBeTCTBHH C nOCTaHOBAeHHeM COBeTa MHHHCTpOB CCCP OT 18 ceHTflGpa 1959 r. N<? H APyi’HMH pemeHHHMH 1099 ripaBHTeAbCTBa CCCP, A) CTyAeHTaM H3 MHCAa Ae TeH CHpOT H AeTeH, OCTaBUIHXc« 6e3 noneMeHHH poAHTeAen, e) CTyAeHTaM H3 hhca3 soeHHOCAy>KaLUHX epOMHOH CAyJKČbl, noAb3y»oyBOAeHHbix b 3anac LUHXCH yCTaHOBAeHHbIMH \broTaMH, X) HHBaAHAOB 1 H II rpynn, (oGomm 3) HMerouĮHM AeTeH pOAHTeAHM, eCAH OHH CTyAeH Tbl), H) npHHHTbIMH H3 MHCAa OtJjHųepOB, yBOAeHHbIX C AeHCTBHTeAbHOH cAy>K6bi 6e3 npaBa Ha neHCHio, k) AeTJIM HHBaAHAOB BeAMKOH OTeneCTBeHHOH BOHHbl H HHBa AHAOB TpyAa 1 k n rpynn. 7. B nepnoA Haxo>KAeHHH cTyAeHTa b aKaAeMHnecKOM otnycKe CTHneHAHH eMy He BbinAaųHBaeTCH. 8. BceM CTyAeHTaM, h3xoahbUIHMCH B aKaAeMHHeCKOM OTnycKe b cb«3h c npH3biBOM b
BoopyjKeHHbie Chabi CCCP n 3aHaTHSX npHCTynHBtllHM K CpOTHOi nOCAe OKOHMaHHH CAy»6bl, He33BHCHMO OT m ycneBaeMoc npeAmecTByioiųeHt th, HaAHHHH iaKaAeMHHecKoi 3aAOAXeHHOCTH CTHneHAHH Ha3HaHaiOTCB CO AHH BOCCT3HOBAeHHH B yHHBepCHTeT H BbHIAaHHBaiOTCH B TeHeHHH ĄeMCTBHfl HHAHBHAyaAbHoro rpa<t>nxa o6yHeHHH (ao 12 MecHųeB) npn ycaobhh ero ycneniHoro Bbtno.v HeHHM. PlMeBUIHM AO npH3WBa b BoopyxeHHbie Chah CCCP OTAHHHbie HAH XOpOTOAbKO < OTAHMHble OUeHIH UIHe H BbinAaHHBaeTCH ’ CTHneHAHHI pa3Mepax, ycTaHOBAeHHbia A” h yo CTyAeHTOB-OTAHHHHKOB Ha «xopofflo* neBarc>mHX COOTBeTCTBy®' H «OTAHHHO» oųepeAfl01’
AO mero Kypca, ceccn« 3K3aMeHaųHOHHOH hhah®11 (B COOTBeTCTBHH C AyaAbHbiM o6ywHWi ----------- rpatįHKOM r 9. CTyAeHTbi-cTHneHAHaTBi ■ CAynae BpeMeHHOH HerpyA<> ciioco6hocth, noATBepxAeHH(* AeHeČHbiM y*ipexAeHHeM, noayMaiOT CTHneHAHH) B nOAH0« pa3Mepe ao BoccTaHOBAeHHi TpyAOCnoCoČHOCTH HAH A° P073 HOBAeHHH apaneCHO-TpyA080’ SKCnepTHOH KOMHCCHeH HHBA'HA
HOCTH. BceM ycnesaiomHM CTyAe,rT KaM 3a OTnycK no 6epeMeHH0f TH H poAaM CTHneHAHH BbHlAa HHBaeTCH b noAHOM pa3Mepe ’ TeneHHe cpoKoB btoto crrnyc*1 ycTaHOBAeHHoro AeHCTByx>iu1,M aaKOHoAaTeAbCTBOM, He3aB,ICH' MO OT TOTO, HBAHAHCb AM 0"* CTHneHAnaTaMH. Ecah CepeMeHHocTb HaCInHAa b nepnoA aK3AeMHMeC*? ro o-rnycKa: to npn npeA^38' AeHHH cnpaBKH eAMHOro o^pa3 ųa o BpeMeHHOH HeTpyAJ*110 cočhocth, aKaAeMHHecRMH °r nycK AOAxeH 6biTb npep»aH oįiopMAeH OTnycK no 6ep?MeH
HOCTH H pOAaM. 10. CTyAeHTaM - cTHneHA**^ TaM, čoAbHbiM Ty6epKYAe3L g CTHneHAHH BbinAaHHBaeTCH TeneHHe 10 MecnųeB co HacTynAeHHn BpeMeHHOH H<> TpyAocnocofiHocTH
9 Tarybini* etuduntv'-
ORIENTUOTIS Šiais mokslo metais numa tome pakeisti ateistinio sek „•riaus darbo formas. Siūly kime fakultetų komjaunimo ,ktyvui naują ateistinės vik irrlnos formą, naujovių bus ir planuojant darbą . Fakultetų pakomjaunimo komitetams — sektoriaus teiktas ateistinio mokslo medarbo plano šiems fakultetų uims projektas. Iš <avo ruožtu lauksime pasiūlyliečiančių darmų, pastabų, bo planą. Manau, labai naudingas buvo ir ateistinioi sektoriaus darbo Universiteto komsvarstymas komiteto launinio posėdyje. pa nemažai Buvo pareikšta . ’ “ samprotavimų, pū geidavimų. mums pravers tosiūlymų, jie ’ lesnėle veikloje. pripažinti, kad atReikia sakingi už ateistini darbą fakomitekultetų komjaunimo „ tuose turi nepakankama žinių bagažą. ateizmo klausimais Todėl šiais mokslo metais I aktyvo mokymus kviesime kompetetingus LKp CK. LLKJS CK darbuotojus. Religijų rei kalų valdybos prie TSRS aistrų Tarybos Įgaliotinį tuvos TSR. Šiais mokslo metais didesni dėmesį skirsime darbui fa kultetuose, akademinėse gru pėse Svarbiausia, kad ateisti-
* Vakar JK 1 aud. jvyko res publikinė mokslinė konferencija „Aktualios studentų ateistinio auklėjimo problemos". Konferen cijoje pranešimus skaitė LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų
Šventes pasaulis švenčia nuo seno. Kiekviena tauta turi savo švenčių tradicijas. Žmonės mėgs ta šventes ir laukia jų. Specia liai joms ruošiasi ir negaili lėšų. 8ef iškyla viena problema, ku rios neišsprendus, nebus geros šventės... Dažnai šventė mūsuose suta patinama su vaišėmis. 8et šven tė nėra lygu vaišėms. Šventė ir vaišės sutapo tik ankstyvojoje žmogaus vystymosi istorijoje. Kai mes dabar šventę supranta me, kaip vaišes, tai nusileidžiame iki laukinio šventi-
būtų dirbanls darbas pripuolamai, o nuomas ne glaudžiai bendradarsekliai, biaujant su kitais sektoriais. Ir visai nebūtina organizuoti renginius tik ateizmo klausiinais. Juk dar daug įdomybių slypi temose ..Religija ir moks las“. ..Religija ir menas. kul kultūrai“ ir pan. Juk norint dirbti ateistinį darbą, ruošti būsimus ateizmo propaguotojus, reikia religijos patiems gerai žinoti istoriją, jos jnašą (tiek teigiama. tiek neigiamą) j kultūros, mokslo vystymąsi: bažnyčios, religinių veikėjų nūdienos veik lą, tikslus. Kaip tik organi zuojant tokio pobūdžio rengi nius reikalinga kitų sektorių, kultūros klubų parama. Aliekant sociologinius tyri mus buvo pastebėta, kad ate istinis darbas labiau jaučiamas tuose kursuose, kuriuose yra dėstomas mokslinis ateizmas. Mes turime padėkoti moksli nio ateizmo katedros dėstyto jams už tai. Tačiau mokslinis ateizmas dėstomas vyresnių kursu studentams, o pirmakur siai. antrakusiai dažniausiai lieka nuošalyje. Štai jiems ir turi skirti didžiausią dėmesj fakultetų komjaunuoliai ateistinio dar bo organizatoriai. Ir dar. Nereikia pamiršti, kad mieste vra ateizmo muzie lūs, rengiantis ir kilnojamas parodas, ir temines ekskursijas. Sėkmės darbe galima tikėtis tik tuomet, kai iniciatyvą ro dys grupės. Juk tik grupės draugai geriausiai pažįsta vie nas kita. žino, kas ka domina. Kaip tik grupėje galima orga nizuoti įdomius, turiningus renginius. Nerekuomenduojame primesti visoms fakulteto grupės vieningos renginio te mos: juk net to paties kurso vienoje grupėje renginys bus Įdomus, kitoie tas pats rengi nys — nuobodus. Tegu kiek viena grupė organizuoja tai, kas iai įdomu, aktualu. Svar blausia, kad renginiai būtų Įsimenantys, kad žmonės su žinotų ką nors naujo. įdo maus. Tik tuomet galime tikė tis. kad mūsų pagrindinis tiks Ias — ateizmo propaguotojų ugdymas — bus pasiektas. Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
skyriaus vedėjąs S. WPI komunistinio metodikos katedros Bitinas, VVU ateizmo katedros doc. J. Mačiulis, LTSR
Imbrasas auklėjimo prof. B. mokslinio vedėjas MA filo-
daug kainuoja ir duoda atvirkšfU nj šventei rezultatą. Gerai šventei reikia penkių svarbių rerkalavimų ir šimto smulkmenų. Jei nėra tinkamos vietos, tai net mažiausia šventė, pvz. gi mimo diena, bus nevykusi. Su kamšo svečius už stalo, ir ken tėk tu iki vidurnakčio, kaip kar cerio pasodintas. Kam daro per traukas per koncertą, ar vaidini mą? Pirmiausia, kad publika nenusisėdėtų. Kaimo žmonės nuo seno turėjo svečiams ir šven tėms patalpą — svetainę. Ji bū-
KASMET—GAUSUS LANKYTOJŲ BŪRYS LTSR ateizmo muziejų kasmet aplanko gausus lankytojų būrys. Per 1986 metus mūsų muziejuje pabuvojo 152154 lankytojai ■— ne tik mūsų respublikos gyven tojai, bet ir svečiai iš kitų Ta rybų Sąjungos respublikų, bei užsieniečiai. Reikia pažymėti, kad organizuoti lankytojai suda ro 2”°/a bendro skaičiaus. Mu ziejaus masinio skyriaus dar buotojai yra paruošę šias apž valgines bei temines ekskursi jas: ..Religija ir ateizmas žmo nijos istorijoje“, ..Religija ir ateizmas Lietuvoje“. ..Krikščio nybės ir ateizmo raida“. ..Baž nyčios kova prieš mokslą ir pažangą“. ..Bažnyčia buržuazi nės santvarkos Lietuvoje rėmė ja“. ..Katalikybės įvedimas ir įsi galėjimas Lietuvoje“ Kaip žinia, kataliku bažnyčia Lietuvoje, o ypač aktyviai klerikalai Vaka ruose ruošėsi paminėti kataliky bės Lietuvoje 600-ąsias metines. Negalėjome likti nuošaly ir mes. Panaudojant istorinę medžiagą, dailininku sukurtus paveikslus, skulptūras bei praeities pamin klus — nuo 1986 m, rugsėjo mėn. muziejuje veikia paroda ..Krikščionybės įvedimas Lietu voje“. Ekskursijos metu lankyto jai sužino apie šio įvykio sąly gas. faktus bei pasekmes. Pro paguojant mokslinę-materialistinę pasaulėžiūrą, muziejaus ki no salėje demonstruojami doku mentiniai filmai, padedantys tie siogiai suprasti religijos ir baž nyčios vaidmenį žmonijos istori joje. Musų muziejaus pastatas - tai architektūros pamink las. pasižymintis unikalia akus tika. Siekiant didinti muziejaus populiarumą ekspozicijų salėje organizuojami klasikinės muzi kos koncertai kuriuos anonsuo jame respublikinėje spaudoje LTSR ateizmo muziejaus mok sliniai bendradarbiai daug dir ba, kurdami kilnojamąsias paro dėles. Remiantis istorijos šalti niais. bei panaudojant muzie jaus fonduose sukauptus ekspo natus. šiuo metu yra paruošta 13 parodėlių: „Gamtos kultas“, „Vandens kultas“, „Vandens kul to apeigos“. „Kryžiaus istorija", — šios parodėlės nušviečia re ligijos vaizdinių formavimąsi. Kita grupė parodėlių byloja apie
sofijos, sociologijos Ir teisės in stituto skyriaus vedėjas prof. A. Balsys, VVPI rektorius prof. J. Aničas. Plačiau apie konferenci ją — kitoje „Akiračio" laidoje.
nės). Apeigos yra instrumentas iškilmingai nuotaikai sukurti. Per apeigas atsiskleidžia šventės tu rinys. Švenčių organizatoriai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai turi orientuotis šventinėse apei gose, kai sudaro švenčių scena rijus. Apeigos pakelia žmones virš kasdienybės iki Šventės ide alų ir verčia kilniai mąstyti, veik ti jaudintis. Iškilmingas žodis, muzika, veiksmas ir simbolinė atrikutika iš karto atkreipia daly vių dėmesį j šventės prasmę. Bet apeigų, kaip ir druskos, daug nereikia.
DAR KARTĄ APIE ŠVENTĖS KULTŪRĄ mo budo. Taip yna todėl, kad gausios vaišės nepakelia žmo gaus virš kasdienybės. Juk vaišės pirmiausia susijusios su fiziolo giniais malonumais, ir jos patenma žmogų iki jis numalšina al kį, Padauginus maisto, apsnūsta kūnas, o pasigėrus dingsta O'ientacija, saikas, taktas, savit varda, Argi toks žmogus gali tol'au bendrauti su kitais šventiš kai? Vaišės šventėje reikalingos tik liek, kad svečiai nebūtų alkani. “ begalinis svečių užstalėje kankinimas yra žemos šeimininkų^ kultūros pasireiškimas. Todėl nef vestuvėse pirmą kartą už stalo vaišiname kiek ilgiau, bet ne daugiau kaip valandą. Jos u«enka, kad svečiai galėtų už -v Papuošto stalo ___ ,pasivaišinti ______ __ iki ‘uties. Bet paskui jau sodiname tik pusvalandžiui. 0 kas atsitinka, jei mes visą netrumpą šventės laiką paskiria'e valgymui ir gėrimui? J tai tau seniai ir labai taikliai atsaLki’ vienu io^iiu — SUNBA■ Ir jo logika labai paprasta: valgymas dėl valgymo vadinamas ėdimu, gėrimas dėl pasigėm° — lakimu o girtų dainos staugimu... Taigi tokios šuo lis "l lėtinės dalys. Ir šunba■ kaip ir šungrybis yra pavon9es žmogui. Jis trikdo šventę, -bemina ją iki kasdienybės.
davo išpuošta, patrauklr. Kiek vienai didesnei šventei ir dabar reikia specifinės, tinkamai ruoštos ir įrengtos vietos, būtų galima vykdyti šventės pro gramą. Todėl kiekvienam mies teliui tenka statytis ne bet ko kius, o tikrus kultūros rūmus. Ir jie statomi žvelgiant vlsą šimtą metų priekin. Šventinis laikas irgi turi iavo problemų. Blogai švęsti po darbo, nes trūksta ne tik jėgų, lai ko pasiruošimui, bet ir geros nuotaikos. Iš ryto irgi, nes am žiais rytinį laiką žmogus skyrė darbui. Vasarą galima organizuo ti masines šventes ir jas švęsti gamtoje. Žiemą masines šventes lauke tenka trumpinti. Šventinis laikas yra laisvas laikas. O jei įdomi programa ir pats joje šiek tiek dalyvauji, tai nepastebi lai ko bėgimo, todėl yra pavojus šventę ištęsti* Juk dabartinėms vestuvėms užtektų dvylikos va landų, o ne dviejų parų. Progra mą irgi reikia sugebėti išdėsty ti. Negalim pradėti nuo nuobo džių numerių. Juk ir šokius ka daise pradėdavom nuo suktinio ir polkos su ragučiais. Tai iš kar to sukurdavo pakilią atmosferą. Linksmybės yra antroji šventės pusė, kuri remiasi iškilme. Iškil mingumas pasiekiamas per apei gas. Šventei pradėti ir baigti rei kia ceremonijų (apeigų grandi-
Kitą šventės laiką užpildo prąmogos. Kiekviena pramoga turi būti trumpa. Todėl jų reikia daug ir įvairių. Pramogos yra kū rybinis veiksmas, prieinamas kiekvienam. įsijungimas j kūry binį procesą ir net jo stebėji mas kelia nuotaiką. Pramoga yra bendravimo menas, kai malonu mą teikia pats procesas. Bet kad galėtume masiškai pramogauti, reikia mokėti pramogauti. Jau vaikų darželiuose ir žemesnėse klasėse turėtumėm išmokyti vai kus masinių paprasčiausių žaidi mų, šokių ir dainelių. šventės dalyviai. Jei jie suge ba įsijungti į šventės apeigas ir pramogas masiškai, tai šventė pakyla iki spektaklio, kur visi atlieka savo vaidmenis. Gyveni mas virsta lyg ir teatru, bet ja me nėra žiūrovų. Ir vyksta ne vaidinimas, o teatrinėmis formo mis sprendžiami svarbūs žmonių asmeninio ir visuomeninio gyve nimo klausimai. Saviveikla yra šventės mokyk la kur mes išmokstame šventiš kai bendrauti. Repeticija yra kasdieninė pramoga, o spektak lis — ypač pačiam saviveiklinin kui — mikrošventė. Petras PEClORA švenčių instruktorių mokyklos vedėjas
religijos ir bažnyčios istoriją Lietuvoje: „Katalikų bažnyčia ir švietimas buržuazinėje Lietuvo je“ Laisvamanvbė buržuazinė je Lietuvoje“. „Pažangiųjų jėgų kova už sąžinės laisvę“. „Sąži nės laisvė Tarybų Lietuvoje“, „Šventojo Kazimiero kultas” Ypač populiari pastaruoju metu kilnojamoji parodėlė „Krikščio nybės įvedimas Lietuvoje“. Pa-f rodėlių gamybos galimybės la bai kuklios. Siekdami, kad jos estetiškai atrodytų, mes ben dradarbiau jame su LTSR Foto grafijos meno draugija. Šiuo metu draugijoje galima užsaky ti ir įsigyti parodėlės“. Iš religi jos ir ateizmo istorijos" dvi da lis bei parodėlę „Krikščionybės kelias i Lietuvą". Minėtas paro dėles sutiko apipavidalinti „Dai lės" kombinato Kauno filialas. Muziejaus darbuotojų paruoštos kilnojamosios parodėlės ekspo nuojamos ne tik Vilniaus miesto moksleiviu bei dirbančiųjų ko lektyvuose - su jomis susipaži no Biržų. Rokiškio. Trakų, Molėtų ir Anykščių rajonų gyven tojai Per 1986 metus parodėles aplankė daugiau, kaip 85 tūks tančiai respublikos gyventojų. 15 metų prie LTSR ateizmo muziejaus veikia ateistinės pro pagandos klubas „Avė. vital“. Klubo nariai organizuoja įdo mius. turiningus susitikimus, kuriu metu yra aptariamos kny gos. Aptartos Antano Balsio „Lietuviu tauta ir katalikybė“. „Ateistinės minties raida Lietu voje“. kurios atsakinguoju re daktoriumi yra klubo pirminin kas prof. Irmija Zaksas. klube dažnai vyksta diskusijos, ypač kai yra nagrinėjamos tokios te mos. kaip „Ateistinių paskaitų logika" arba „Ateizmas, religija, kultūra". Klubo nariai dalyvau ja ateistinių žinių propagandos
dienose, kurios vyksta respub likos rajonuose. Šių išvykų rne tu vra organizuojamos konterencljos. disputai. skaitomos paskaitos žemės ūkio darbuoto iarns. Aktyviai paskaltinėje vei klote dalyvauja mūsų muziejaus atstovai: direktoriaus pav. P. Marcinkevičius, skyrių vedėjai E Ivaškevičius ir S. Sliaupienė, bei kiti muziejaus darbuotojai. Vien per 1987 m. I-ąjį ketvirti jų pastangomis perskaitytos 92 paskaitos. Klubo tradicija tapo įžymiu respublikos ateizmo pro paguotojų minėjimai. Praėju siais metais buvo iškilmingai paminėtos J. Kairiūkščio 90-sios bei S. Matulaičio 120-sios gimimo metinės. Muziejaus me; todinio skyriaus darbuotojai renka medžiagą ir organizuoja leidinio „Informacija-metodika" leidybą. 1986 m išleidome bukletus apie B Jauniškį ir apie klubą „Avė. vital“ ryšium su lo veiklos 15-os me tų sukaktimi. taip pat išėjo leidinio „Informaclja-metodi ka" pirmasis numeris. Šiuo me i )i tu vra paruošti bei atiduoti* spaustuvę bukletas apie S. Mametulaitl ir „Informacijos — Artodikos“ antrasis numeris, ....... ........... metu lel timiausiu „Minties“ dykla Išleis spalvotą reklaminį bukletą „LTSR ateizmo muzie jus“. Vykdant leidybinį darbą, ruo šiant parodėles, skaitant pas kaitas muziefaus darbuotojai siekia pateikti medžiagą apie žinomų Lietuvos ateistų veiklą, nušviesti religijos ir bažnyčios vaidmenį Lietuvos istorijoje, propaguoti mokslinę materialis tine pasaulėžiūrą Irena KORCINSKA LTSR ateizmo muziejaus Metodinio skyriaus vedėja
RAGANŲ PROCESAI FEODALINĖJE LIETUVOJE Viduramžiu Žmonėms nesuDrantami arba rečiau sutinkami aamtos reiškiniai buvo priskiriami piktosios dvasios darbams. Pačios piktosios dva sios surasti negalėjo, nes ji nematoma, užtat qalėjo suras ti ios tarnus. Ir jau nuo pat XIII amžiaus pradedama ieš koti požymiu, būdingu velnio tarnams. Dvasininkiia laikė svarbiausia savo pareiqa va dovauti šiam darbui 1484 m. gruodžio 3 d. popiežius Inocen tas VIII savo bule isakė inkviziciiai naikinti burtininkus ir raganius 1487 metais Jo kūbas Sprengeris surinko ir aprašė visus raganų požy mius. iu kankinimo būdus ir priemones, aprašė teismo pro cesą. Jo knyqa buvo vadovas inkvizitoriams. Maqdeburqo miesto teisėie buvo straips nių apie burtus ir burtininkus. kad 14 straipsnyje pasakyta, ieiqu kas moko kita asmenį užburtu arba jam arasina burti, o po to įvyksta asmeniui nelaimė, taip pat itartas raganavimu iš jo ties žodžiu. papročių. iš___ dos ir pan.. traukiamas i teis mą. ir jeigu bus burtų požy miai. turi būti kankinamas. 22 straipsnyje nurodyta, kad kan kinimo metu įuodaknyg įninka reikia apklausti apie visas nusikaltimo aplinkybes: kokias priemones naudota, kokiu būdu ir kokiu laiku, kokius žodžius ištaria arba Ikokius veiksmus atlieka. Po to reikia apklausti, kas II išmokė, k>kias nelaimes ir kam užtraukė. 1468 metų teiKazimiero syne (18 str.) _______, ___ sakoma, kad kankinant vaq(, ji$ gali nepri’ • •• žoles nuo sipąžinti, įeigu žino skausmo. 1529 metų Lietuvos Statuto 13 skyriuje 14 str. taip pat pasakyta, kad vagis gali žinoti burtus ir kankina^ mas tarsi miegoti ir nejausti skausmo. Tačiau Lietuvos Sta tutuose nebuvo straipsnių, apie raganavimą, todėl taikė Mag deburgo teisės XIV skyriaus 12 ir 17 straipsnius. 1588 metų Statuto XIV sky riaus 18 str. leido kankinti va gis, bet reikalavo surasti bur tus jų lūpose arba galvos plaukuose ar pažastyse. Bet už burtus bausmės nenumatė. 1614 metais Stanislovas Zambkovičius išleido lenkų kalba knyqą apie burtininkus, jų burtus ir kaip nuo jų apsi saugoti. Tai domininkonų Jo kūbo Šprengerio ir Henriko Institorioi vokiečių kalba išleistos knyqos vertimas, Joyra velje išdėstyta, kas tai niai, vaiduokliai, burtininkai. ir raganos, jų susibūrimai burtų būdai bei priemonės, Mokoma, kaip apsisaugoti ir užburtam ,, „ išsigydyti. Kai šenas me burtininkėmis laikė bobutes, įvairius žynius, Čigonus, totorius, kartais *ydus — visus tuos, kurių išvaizda ir papročiai buvo kitokie. Burtininkų darbas auiššaukta perkūnija, ledai, droš, nederlius, žmonėms užtrauktos įvairios nelaimės, ligos, mirtis. Galėjo būti užbur tos karvės, kad neduotų pieno, pagaminamas gėrimas meilei sukelti, nuotakas padaryti.
nevalslnqomis ir pan. Buvo tiki ma, kad yra bloqos vietos, ku riose qyvena velniai, raqanos. Kas patekdavo i tokią vietą, susirgdavo arba jį ištikdavo nelaimė... Jeigu nesisekdavo ūki ninkauti arba kildavo negan dai Šeimoje, buvo kalta gy venamoji vieta ir ji dažnai būdavo pakeičiama. Jeiqu blo gai auqo valkai, kiekvieną karta kitu keliu eidavo i baž nyčią, o vaiką išnešdavo pro lanaa. Statant namus, buvo žiūrima qeros vietos, todėl na mo vieta b’«vo šventinama, siekiant išvyti iš ten blogybes. Buvo tikima i gerus Ir bloaus skaičius, gerus ir blogus žo džius bloaą laiką sėiai, dar žovių sodinimui ir pan. Burtams naudoti įvairūs augalai ir žolės. Iš gyvūnų ti ko varlė, qyvatės oda, luoda katė ir luoda višta. Buvo naikinamos nagu ir plauku lie neoatektų burtikanos. kad ____ ninkui. Buvo laikoma, kad kai žmonės turi ..bloqas kurie a*li akis*4, kurios _ . numarinti. . sukelti aalsrą. Kiti turėjo ..sun kia ranka", kurios prisilieti mas viską gadindavo. Liaudvie vyravo ne demonoloqinės, o panteistiDauqiau tikėjo, nės pažiūros, žmonė« Dažista kad paskiri qamtos iėgas. jų tos iėgos klau so ir tai nėra nuodėmė. Tik baiorai ir dvasininkai iš Va karu Europos persiimdavo de monologiją ir tikėjimu velniais bei raganomis. Jeigu ieškovais būdavo baiorai. o kaltinamai siais baudžiauninkai, pasta ruosius kankino ir prisipaži nusius baudė mirties bausme sudeainant ant laužo. Teisėtai žiūrėto, ar burtais oadarvti nuostoliai ar ne. Jeiqu pada ryti nuostoliai, tai dažnai liep davo sumokėti baudą ir atly ginti nuostolius. Raaanų tardymo ir kankinimo aktu yra pilies teismų knyqose (Ukmerqės. Upytės, Nauaktai aarduko ir kitose). Tie rodo, kad burtais tikėio batorai. dvasininkai. miestiečiai ir kartais valstiečiai Tikėio. kad burtininkas užleidžia var les. driežus, žalčius — ne pap rastus. o su nosimis ir lūpo mis. kurie is<siurbia j karvių ir jaučiu Širdis ir jas sugrau žia. Apie tai liudija ponas su tarnais, patvirtina ir teismo pąreiaunas vaznys. tiki teisė tai. Teisėtai nutaria anskųstąli burtininką kankinti, kol jis Dri.sipaž‘ns. Jeigu pri sipažįsta, tai nubaudžia mirties bausme, n ieiau neprisipažįs ta, tai ponas jo skundėjas tu rėjo sumokėti už tai, kad šis buvo kankinamas. Kankindavo uqnimi arba verdančiu van deniu. Duodavo klausimus: iš ko ir kada išmokai burti, pažįsti dėl ko būrei, kokius su burtininkus, kur raganų sirinkimo vieta? žmonės buriavo kankinami tol, kol prisipažindavo ir nurodydavo kitus vieno burtininkus. Todėl po keraganų proceso sekdavo lėtas kitų.
(nukelta i 1 pslj
FEODALINĖJE LIETUVOJE
RAGANŲ PROCESAI (atkelta iš 3 psi_) 1588 m. kovo 9 d. Upytės pilies teisme vaznys pranešė, kad pono Jurgio ŠČemetovičiaus rykūnė pati prisipaži nusi jam ir ųeriems žmonėms, jog prieš vestuves kerėjusi po ną juodais grybais ir ilgais plaukais. 1612 m. sausio 7 d. Ukmer gės pilies teismas nagrinėjo valstiečio Jurgio Petravičiaus bylą, esą dėl jo burtų padvė sė pono Vileikos jautis ir pen kios karvės. Ponas daręs gy vulių skrodimą Ir radęs pik tus burtus: varles, driežus ir žalčius, įsisiurbusius Į širdis. Tai buvo parodyta vazniui Vasilevičiui. Kai Vileika su trimis šeimynykščiais prisiekė, J. Petravičių atidavė kankin ti ir jeigu prisipažinsiąs, nu tarė sudeginti. Raganų procese teisiamųjų gynėjai bandydavo paneigti kaltinimus ir įrodyti, kad visą
tai pasakos. Antai, 1631 metais Naugarduko pilies teisme tei siamos už burtus Rainos Menkauskienės gynėjas Jurgis More aiškino, kad mokėjimas priimti naujagimį, gydyti žo lėmis nėra burtai, o *to “ turi motemokėti visos gudresnės buvo rys. R. Menkauskienė markaltinama, kad užbūrė Sapiegą ir Saiką Stanislovą Sapiega Šis negalėjęs vesti, Raina patraukė ją į teismą. Menkauskienė buvo Ikankinamirtj sudegima ir nutiesta paduoti ne nant. Apeliacijos leido ir 1631 m. gruodžio 17 d. ji buvo sudeginta. 1691 m. gegužės mėn. Ža garėje buvo kankinamos ir bandomos ugnimi dvi burtinin kės iš Jankūnų kaimo. Jas kal tino, kad burtais išnaikino M. Strakšo gyvulius ir jį patj Il gomis ir nelaimėmis užleido. M. Nainitkaitė prispažino, o Liucija Vaičiulytė neprisipaži-
su žarijomis lėkė ant Satrj. jos kalno (Jucewicza. — vyspomnenia Žmudzi. — Wilno — 1842. — S. 203 — 211). 1707 metais kovo 16 d. j0. niškyje buvo teisiama Melnių kaimo valstietė Agnieška Martinaitytė, kurią skundė kaimo gyventojai jog Ji užraišiojusi rugius, nubraukiusi avižas ir su liepos lapais kepusi duoną. Teismas nutarė „turi būti su deginta įprastoje vietoje, ku rioje burtininkai deginami“. Tikėjimas burtais tesėsi ga na ilgai. Tik 1776 metais seimo konstitucija atšaukė mirties bausmę Lietuvoje už burtus ir kerėjimą. Raganų procesai ilgiausiai išsilalkė Lenkijos — Lietuvos valstybėje, kadangi šlėktos bu vo neišsilavinę, todėl tikėjo velniais ir raganomis. Paskuti niai teismo procesai pasiekta net XVIII a. pabaigą. prof. Stasys VANSEVICIUS
Laimučio MIKALAUSKO
UTK
KVIEČIA
Turbūt visi puikiai žinote, kad linksmai, įdomiai, turiningai pra leisti laiką galima turistiniame žygyje. Spalio švenčių dienomis UTK kviečia į didelę turizmo šventę — tradicinę rudens turiadą, kuri šiemet skirta Maironio 125-osioms gimimo metinėms. Turiada vyks prie Akies ežero netoli Ketlauk'io.
Lapkričio 5 d. (ketvirtadienį) 20 vai. Saulėtekio ai. JK I aud. jūsų laukia be galo įdomus su sitikimas su ne mažiau įdomia dviratininkų grupe (vadovas — doc. E. Žižys), kuri per dešimt rudens dienų išvažinėjo pajūrį nuo Rygos iki pačios Lenkijos!
LTSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis V. Kapsuko universitetas KIEMO TEATRO RUDUO-87, SKIRTAS SPALIO REVOLIUCIJOS 70-MEČIUI Spektakliai teatro salėje Pradžia 19.30 vai. Lapkritis Gruodis R. Venckus HAMLETO SĄVOKA 14,15 Repeticija su komplikacijomis A. Puišytė (VARDIJIMAI IR SĄSKAMBIAI 21,22 MANUSKRIPTAS I Spėjimas iš vardų, žodžių ir aidesių Z. Skujinis JAUNO ŽMOGAUS ’ MEMUARAI 28,29 2-jų dalių J. Vytuolinio inscenizacija N. Sadur KEISTA BOBULE 2-jų dalių fantastinė komedija K. Abė VERGŲ MEDŽIOKLE 12,13 Grotesko drama Teatro vadovas LTSR n. a. V. LIMANTAS Bilietai parduodami teatre valandą iki spektaklio (Universiteto 3). įėjimas per Sarbievijaus ir Didįjį kiemus. Tel. 61 40 96 Teatras turi teisę keisti spektaklius.
Valdo VILŪNO nuolr. i
nuolr.
IŠ „Tl“ JUMORO SKRYNIOS Tėvas aiškina savo penkiame čiam sūnui: — Tu jau pakankamai didelis, todėl turi žinoti, kad jokio dė dės Šalčio nėra. Tai buvau aš. — Žinau, žinau... Gandras — taip pat tu. 1971
XXX Paskaitos apie paveldimumą metu vienas klausytojas sako lektoriui: — Aš galiu per vieną sekun dę įrodyti, kad visos jūsų teori jos klaidingos. Aš jus supažin dinsiu su savo žmona — jos mo tina buvo nebylė. 1972
XXX Dėstytojau, kodėl per paskai'ą jūs kalbate apie tokius neįdo mius dalykus? — Todėl, kad apie įdomius da lykus jūs viską sužinote per pertraukas. 1976
SVEIKINAME! Nuoširdžiai sveikiname EKFF ekonominės kibernetikos kated ros vedėją, profesorių Raimundą
RAJECKĄ garbingo jubiliejaus proga. Ekonominės kibernetikos spec. TV kurso studentai
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830391, išduotą GF studen tui Raimondui MOZŪRAICIUI laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611078, išduotą MaF stu dentei Žanai SKLIRENKO, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710294, išduotą MF studen tei Eglei BANEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840809, išduotą EKFF studen tei Fainai CERNiAVSKAJAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850399, išduotą MaF studen tei Dainai ZUBAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Teisės fakulteto kolekty vas reiškia nuoširdžią užuo jautą baudžiamosios teisės katedros vedėjui docentui Vladui PAVILONIUI dėl žmo nos mirties.
RUDUO
degtinę, kad kas nors gerda mas taptų nepilnapročiu, bur tams virė miežines kruopas ir jlašino tris lašus kraujo, o šeimininkas suvalgė ir mirė. Viršienė buvo kaltinama, kad moka iš sniego gaminti ledus ir išmušti javus. Kitą moterj kaltino jog parsinešė iš bažny čios ostiją ir paslėpė namuo se, o kai pradėjo kilti debe sys, pradėjo šluoti kiemą ir užsivertusi sijoną ir kitus rubus ant galvos išsklaidė de besis. Viena moterų parodė, kad Kuzma jų vyresnysis ir vienu žvilgsniu sugeba užburti javus, mišką, vandenį. Kita kusi rasos lašus nuo žolės ir moteris buvo apkaltinta rinmedžių ir šlakščiusi ant žmo nių, javų, kad pakenktų. Ma rija Adomytė prisipažino jog keturių kitų draugijoje laksto ant Šatrijos kalno. Taip pat Liucija Nanšytė parodė jog moterys naktį prieš šv. Joną
0 PADIRBĖTI SUSPĖJOME
DAUG GINČŲ KELIANTIS KLAUSIMAS (atkelta iš 1 psl.) mas susirinkimas, kur kiekvie nas gauna pažymį už atliktą darbą, bet pažymių vidurkis negali būti didesnis už duotą jį. Tada, atrodo, vyktų princi pinis ginčas, darbas būtų ver tinamas ne pagal pareigas, o pagal konkretų indėlį į grupės gyvenimą. VPP balui suteiktas egzamino pažymio statusas pa besimokantiems, dėtų blogiau studentams tu bet aktyviems rėti aukštesnį pažymių vidurkį. Šie pasiūlymai buvo pateik ti, svarstyti grupėms. Dauguma pasisakė prieš antrąjį, o dėl pir mojo — dauguma liko jam abeabe jingi. Kodėl! Juk tai liečia pa čius studentus. kompromisiIškeltas naujas, neprilyginti nis pasiūlymas: VPP balo egzamino pažymiui, o skirti grupėms balų vidurkį, sumuojamą studijų pabaigoje pagal dabar egzistuojančią sistemą. Mūsų fakultete dabar pas kelbtas pasiūlymų dėl VPP ver tinimo sistemos konkursas. Ge riausio pasiūlymo autorius bus premijuotas turistine kelione. Be to. Universiteto kom jaunimo komitete įsteigta ko misija, kuri turi paruošti nau jus VPP atestacijos nuosta tus. Ji laukia pasiūlymų. Algimantas VARIAKOJIS PEF komjaunimo komiteto sekretorius
rio, tačiau abidvi buvo nuteis tos sudeginti. 1695 m. Joniškyje buvo teissiamas valstietis Jokūbas Oba su šeima. įrodinėta, kad Obienė gimusio negyvo kūdikio kū ną savaitę rūkė šiltuose dū muose ir palaidojo, bet vėl iš kasė ir išbarstė jo kaulfcs kai myno Rudžio darže. Dėl to Rudis, jo žmona ir vaikai ne turi sveikatos. Obaitė Zosė sa vo sermėga išbaidžiusi debe sis. Teisiamuosius gynė Kons tantinas Krofas. Jis jrodė, kad visa tai nesąmonės. 1696 metais bajoraitė Sverinaitė pakvietė i teismą Laury ną Kuzmą ir dvi moteris. Kuz ma per vestuves paduodamas mėsą užbūrė moterj, važiuo damas i mišką, skynė iš mie žių žolę ir dėjo j maišeli. Mo teris kaltino, kad užbūrė kar ves, taip pat ponią Gailevičienę, Gaile.. kad .po .jos _ mirties seserį, būrė vičius vestų jos
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840514, išduotą MaF studen tei Ramunei BULOVAITEI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820345, išduotą FF studentui Laimučiui MIKALAUSKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851145, išduotą IF studentui Romui JAROCKIUI, laikyti nega liojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831542, išduotą EKFF studen tei Jolantai JABLONSKYTEI, lai kyti negaliojančiu. Oingusj studento pažymėjimą Nr. 850806, išduotą EKFF studen tei Eglei BENIU5YTEI, laikyti negal lojančiu.
XXX Studentas priėjo ramus, pasiti kėdamas savimi. Greitai paėmė bilietą. Pasiruošė. Išsprendęs už davinį dviem būdais pradėjo at sakinėti. - Užteks, — nutraukė jį pro fesorius. — Dar vienas klausi mas. Jūs viską atsakėte labai gerai, bet sakykite, kiek bus septynis padauginus iš astuonių Ne, geriau pasakykite, kiek gau sime aštuonis padauginus iš sep tynių. Vaikinas išbalo .Tyliu, išsigan dusiu balsu pralemeno: — Jūs, profesoriau, mums ši to neaiškinote. Aš nė vienos pa skaitos nepraleidau. Galiu savo konspektus parodyti. - Taip, taip, brangusis, jūs teisus, — kaltai atsiduso profe sorius. — Suprantate, kursas toks platus, norisi kuo daugiau žinių jums pateikti, o valandų skirta tiek mažai. Gal jūs galėtu mėte savarankiškai šituos daly kus panagrinėti. Tai visai nesu dėtinga.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2329 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. nCoBeTCKHŪ cTyAeBTu — opraH napncoMa, peKTopara, KOMHTeTa komcomoau, nporįiKOMa opAenos TpyAomro KpacHoro aHaMemi b ĄpyjnOu ■apoAoa BnAsmoccKoro yuHBep cirreTa hm. B. KancyKaca. Bhasiuoc. PeAaicrop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom nstiKe.
1979
Redaktorius A. UPSTAS