TEGYVUOJA DIDYSIS SPALIS!
canvBos scuoencas VJSŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
!NA NUO
1979 m. lapkričio 2 d.
1950 METŲ
Nr. 32 (1097)
ŠIAME
NUMERYJE: KVIEČIA VISUOMENINIU PROFESIJŲ FAKULTETAS * LINKSMOJI AUDITORIJA
SPORTAS
Kaina 2 kap.
Sveikiname RESPUBLIKINIO LIAUDIES KONTROLĖS KOMITETO GARBĖS RASTAIS APDOVANOTI ŠIE UNIVERSITETO DARBUOTOJAI:
DANISEVlClUS P. — Teisės fakulteto docentas, GRIGORAS V. — Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas, ŽEIBA S. — Gamtos fakulteto docentas, RAGUOTIENĖ N. — Chemijos fakulteto docentė, CIESIUNAITĖ J. — Mokslinės bibliotekos skyriaus ve dėja. LKP VILNIAUS MIESTO KOMITETO IR VILNIAUS M. LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBOS VYKDOMOJO KOMI TETO GARBĖS RAŠTAIS:
BUTKEVIČIENĖ B. — Mokslinės bibliotekos direkloriaus pavaduotoja, ŽEBERSKIS I. — Vietos komiteto pirmininkas, KAROSAS J. — Filosofijos katedros docentas, SAPOŽNIKOVAS A. — Universiteto SDAALR komiteto pirmininkas, SKUČAS V. — Chemijos fakulteto docentas, SNIEČKUTĖ M. — Gamtos fakulteto vyr. m. bendra darbė, APANAVIČIUS M. — Teisės fakulteto docentas. LKP VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO KOMITETO IR VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO LIAUDIES DE PUTATŲ TARYBOS VYKDOMOJO KOMITETO GARBĖS RAŠTAIS:
ALGIMANTAS BALTAKIS
SPROGIMAS voliucija brendo kaip vaisius per vasarą. nė buvo drėgna nuo kraujo ir ašarų. Js buvo subtropinis, dieną naktį įkaitęs o patrankų vamzdžių, nuo gaisrų pašvaistės. o šiltine sergančių, nuo skurdo ir bado. o streikų ir maištų, nuo raudonų plakatų. o balandžio tezių, nuo liepos grumtynių. 0 krauju apšlakstytų Nevos krantinių. 'Pykanta tapo už dalgį aštresnė. ir laukė piūties ir Donbasas, ir Presnė. <ai vaisius sunkus ant šakos nunoko, — P raudonas kaštonas Revoliucija sprogo. oliucija sprogo su tokia jėga, 1 lig šiol tebeskrieja sprogimo banga.
TEGYVUOJA DIDŽIOJI SPALIO SOCIALISTINĖ REVOLIUCIJA — SVARBIAUSIAS XX AMŽIAUS ĮVYKIS, PASAULINIO ISTORINIO ŽMONIJOS POSŪKIO IŠ KAPITALIZMO Į SOCIALIZMĄ PRADŽIA! Iš TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos 62-osioms metinėms.
TALKINAME ŽEMDIRBIAMS
Nuostabus auksinis ruduo. Pakelėse mirguliavo visomis vaivorykštės spalvomis nu spalvinti lapai. Mūsų autobu se skambėjo juokas ir dai nos. Mes, Prekybos fakulteto III kurso studentai, vykome j Pasvalio rajono „Sodelių" tarybinį ūkį talkinti žemdir biams. Susitvarkę savo buitį, kibo me j darbą. Pirmosiomis die nomis tikrai buvo nelengva. Daugeliui šilta „bobų vasa ros" saulutė neleido sėkmin-
Šaunus gai darbuotis. Po susirinkimo, kuriame kartu su grupės ku ratoriumi A. Pajuodžiu apta rėme įvairius pasiūlymus, kaip geriau organizuoti dar bą, dienos režimo klausimus, laisvalaikio problemas, rei kalai pagerėjo. Netruko prabėgti septynio lika darbo dienų. Tarybinio ūkio laukuose sudorojom visus linus ir runkelius, atlikdami darbų už 39 tūkstančius rub lių. Vien tik runkelių suvežėme apie 900 tonų. Gerai dir bo mūsų grupės nariai; R.
BALTUŠIENĖ S. — Mokslinės bibliotekos vyr. bibl. DUDĖNAS M. — Prekybos fakulteto laboratorijos ve dėjas, GABEDANKAS C. — Karinės katedros vyr. dėstyto jas, IRNIUS A. — Medicinos fakulteto docentas, KRAKAUSKIENĖ B. — Mokslinio tyrimo sektoriaus skyriaus vedėja, MEŠKAUSKAS A. — Fizikos fakulteto laboratorijos vedėjas, MICKIENĖ V. — Filologijos fakulteto docentė, MISEVIČIUS G. — Matematikos fakulteto vyr. dėstyto jas, SAPLINSKAS J. — Sporto katedros docentas, UOSIS S. — Ekonominės, kibernetikos ir finansų fakul teto docentas, STONIENĖ V. — Istorijos fakulteto docentė, ŠAKALIENĖ L. — Skaičiavimo centro matematikė pro gramuotoja.
buvo talkininkai Valentinaitė, L. Perkumaitė, sekretorė nuoširdžiai dėkojo A. Žadeikytė, A. Kisieliūtė, talkininkams už didelę pa A. Rimavičius, R. Žukauskas galbą, dorojant šių metų der ir kiti. lių. Visa grupė buvo apdo Mūsų grupės vaikinai ir vanota LLKJS Pasvalio RK merginos ne tik šauniai dir garbės raštu už gerą darbą bo, bet ir įdomiai leido ir aktyvią visuomeninę veik laisvalaikį. Surengėme kelis lą, asmeninėmis dovanėlėmis. vakarus su vietiniu jaunimu, Į namus važiavome šiek kuriuose pasakojome apie tiek susimąstę ir įsitikinę, kad universiteto jubiliejines iškil dienos, kurias praleidome mes. kartu dirbdami ir ilsėdamiesi Tačiau atėjo laikas atsisvei ilgam ilgam išliks mūsų at kinti su žemdirbiais. „Sode mintyje. lių" tarybinio ūkio direkto rius ir partinės organizacijos Antanas MAŽEIKA
Šiais mokslo metais vi mai, ekonomistai, medi suomeninių profesijų fa kai, filologai, istorikai, ki kultetas įžengia j naują tų specialybių atstovai, penkmetį — jis pradeda dirbantys jvairiose žemės šeštuosius savo gyvavimo ūkio, pramonės, kultūros srityse. metus. Dabartiniu metu visuo Penkeri metai — nedi delis jubiliejus, bet reikš meninių profesijų fakulte mingas. Šiandien vargu, to veikla žymiai išsiplė ar rasime mūsų respubli tė. Mokslinės - techninės koje rajoną, didesnį mies revoliucijos amžiuje VPF tą, kuriame nedirbtų VPF yra gyvenimiškai reikaauklėtiniai. Šiauliuose, Ig nalinoje, Alytuje, Druski ninkuose bei kituose miestuose ir rajonuose veikia mūsų fakulteto ab solventų vadovaujami sporto, turizmo, gamtos apsaugos būreliai. Ypatingai brandūs buvo universiteto jubiliejiniai lingas. Jis turi realizuoti metai. 1978/79 m. m. fa dar 1920 m. V. I. Lenino kultetą baigė 503 absol iškeltą uždavinį — auk ventai. Dalis jų dar tęsia lėti „visapusiškai išlavin žmones". studijas, kiti, baigę uni tus ir paruoštus ¥ ♦ * versitetą, išsivežė į savo Antrosios profesijos įsi darbovietes aukštosios gijimas priklauso nuo mokyklos baigimo diplo daugelio sąlygų, ypač mą ir VPF pažymėjimą nuo sveikos mikroaplinapie įsigytą antrąją spe kos sudarymo. Čia pra cialybę. vartu prisiminti marksiz Fakultetas padeda įdo mo klasikų žodžius: miai ir turiningai organi „Jei žmogus visas ži zuoti studentų laisvalai nias, visus pojūčius ir kikį, atskleisti ir ugdyti stu dentijos intelektinius, organizacinius ir visuome. ninius gabumus bei įgū džius. Visuomeninių profesijų fakultetui vadovauja, jo darbą koreguoja universi teto rektoratas. Taip pat VPF, kaip visuomeninio pobūdžio mokymo bei auklėjimo padalinys, glau džiai susijęs su visuome ninėmis organizacijomis: partine, komjaunimo ir profsąjungos. VPF — brandaus socia lizmo epochos reiškinys. Pirmieji visuomeninių profesijų fakultetai pra dėjo steigtis savanoriškumo principais prieš ketvirtį amžiaus. 1972 m. VPF jau buvo 400 aukštųjų mokyklų. Tuo metu absolventų skaičius pasiekė 100 tūks tančių. Tai buvo agrono-
ta gauna iš jutiminio pa saulio ir jame jgyto paty rimo, tai, vadinasi, reikia taip sutvarkyti empirini pasauli, kad žmogus jame pažintų ir įsisavintų tai, kas yra tikrai žmogiška... Jei teisingai suprastas in teresas yra visos moralės principas, tai reikia siek ti, kad asmeninis žmogaus principas sutaptų su žmo-
Kur įsigyti antrąją visuomeninę profesiją
LAUKIA MENO KOLEKTYVAI Vis daugiau jaunimo ateina į universitetą, siek dami įgyti žinių apie vie ną ar kitą meno sritį. Universitete šio profilio specialybių nėra. Tačiau tarp įvairių VPF skyrių veikia meno profesijų skyrius, kuriame yra šios grupės: choro ir vokalinio ansamblio, liaudies inst rumentų, muzikos, pučia mųjų ir estradinio orkest rų, šokių, dramos, meni nės agitbrigados, dailės. Jų veiklai sudarytos ne blogos sąlygos. Yra gau sūs centriniai meno ko lektyvai — nusipelnęs dai nų ir šokių ansamblis, mišrus ir vyrų chorai, et nografinis ansamblis, kai mo kapela, pučiamųjų or kestras, kiemo teatras, dailės studija. Vienas didžiausių uni versiteto meno kolektyvų yra nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, įkurtas 1944 metų pabaigoje. Nuo pirmųjų savo veiklos die nų jis tapo populiariu ne tik universitete, bet ir už jo ribų. Ansamblio kon certus noriai lanko miesto ir rajono gyventojai, ža vėdamiesi kolektyvo aukš tu meniniu lygiu, reper-
tuaro aktualumu. Daly vaudamas įvairiose apžiū rose, ansamblis susilau kia gero įvertinimo, laimi prizines vietas. Universiteto mišrus cho ras, įkurtas 1940 metais, taip pat yra iškovojęs nemažai prizų, neretai koncertuoja už respubli kos ribų. Vyrų choras yra vienas iš jaunesniųjų kolektyvų, bet sparčiai bręstantis meniniu požiūriu. 1977 metais jo pirmasis pasiro dymas Vilniaus m'iesto dainų šventėje buvo įvertintas gerai. Etnografinis ansamblis, liaudies propaguojantis poetinę ir meninę kūrybą, savo veiklą pradėjo 1968 metais. Ansambliečiai daž ni svečiai įvairiuose res publikos kampeliuose. An samblio nariai vasarą da lyvauja kraštotyrininku ekspedicijose? užrašinėja dainas, sakmes, padavi mus, patarles savo pasi rodymų programoms. - Kaimo kapelos kūrybi nė veikla prasidėjo 1971 metais. Respublikiniame konkurse „Grok, Jurgeli77" šis kolektyvas laimė jo didįjį prizą. Kapelos
nijos interesais". Universiteto mikroaplinka priklauso ne tik nuo VPF dekanato ar fa kultetų tarybų pastangų — ji priklauso nuo bend rų viso mūsų kolektyvo pastangų, ugdant pagarbą visuomeniškoms profesi joms, padedant studen tams jsisavinti pagrindini dėsnį, kuri suformulavo drg. L. Brežnevas ataskai tiniame pranešime TSKP XXV suvažiavime:
koncertinių išvykų geografija labai plati. orkestras, Pučiamųjų įkurtas 1950 metais, yra daugelio respublikinių ir net tarprespublikinių dai nų švenčių dalyvis bei prizininkas. Veikia muzikinė grupė (fortepionais), kurios daly viai sėkmingai pasirodo įvairiose apžiūrose. Sėkmingai dirba dailės studija. Universiteto kie mo teatras savo kilme yra seniausias meno ko lektyvas, atšventęs 400 metų jubiliejų. Kiemo teatro iniciatyva kiekvie nų metų rudenį ir pavasa rį rodomi Tarybų Lietu vos ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų studen tų teatrų spektakliai, poe zijos montažai, demonst ruojami studentų sukurti filmai ir ipan. Meniniai eksperimentai, jaunųjų atlikėjų entuziazmas iš ugdė kiemo teatrą bran džiu meniniu kolektyvu. Universiteto VPF meno skyrius, remdamasis to kiais brandžiais meniniais kolektyvais, yra pajėgus padėti studentams įsigyti visuomeninę specialybę. Tad kas mėgsta skam bią dainą, trankų šokį, myli muziką, meninį žodį, gerai valdo teptuką — kviečiame. Prof. Vaclovas GERMANAS
„Niekas taip neišaukšti na asmenybės, kaip akty vi pozicija gyvenime, są moninga pažiūra į visuo meninę pareiga, kai žo džių ir darbų vienybė tampa kasdienine elgesio norma". VPF darbą lemia profe sūros kadrai. Profesorius, dėstytojas ne tik pertei kia žinias, bet ir aiškina apie visuomeninės profe sijos grožį ir reikšmę. Ši tam fakultetui pavyko su telkti daug aukštos kvali fikacijos mokslo, meno Ir kitų sričių specialistų, ku rie su entuziazmu padeda jsisavinti besimokantiems Įvairiuose skyriuose ant rąją profesiją, Šiame darbe dalyvauja apie 200 universiteto ir kitų sostinės aukštųjų mokyklų, LTSR MA, teatrų specia listai. Paminėtini LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo minist ras H. Zabulis, prorekto rius J. Grigonis, profeso riai J. Markulis, C. Ku daba, K. Šešelgis, J. Žė ruolis, docentas J. Balke vičius, LTSR nusipelnęs
gamtos apsaugos veikėjas V. Bergas ir kiti. VPF išaugo mėgėjišką saviveiklinę stadiją. Jis tapo darnia kadrų ugdy mo mokykla. Čia studen tai mokosi nuo vienerių iki ketverių metų. Kaip rodo praktika, antroji profesija palengvina jau najam specialistui adap tuotis naujoje darbovie tėje, užimti deramą vietą naujame kolektyve.
Mūsų universiteto i suomeninių profesijų į kulteto gamtos apsauo jpn. skyrius gyvuoja jau neri tuosius metus. Apįę jau ne vieną kartą bui rašyta „Tarybiniame st dente". Minint univen teto 400 metų sukakti vj ¥ ¥ * nas iš populiariausių nu Prasidėję naujieji moks sų respublikoje žurnal lo metai kelia fakultetui „Mūsų gamta" ((nr. 9) | daug svarbių uždavinių. skyriaus darbo aprašytu Labai svarbu gerinti sky paskyrė visa puslapį, Mūsų universitetas ji rių darbą, stiprinti discip liną, lankymą, stiprinti Skyriaus išteisimu ori ryšius su dirbančiais Įvai VPF atsiliepė į labai ai riuose kolektyvuose ab tualius aplinkos apsau® solventais, padėti jiems. nūdienos klausimus. A] Ritmingam VPF darbui linkos apsaugos problt trukdo silpna materialinė mos kelia didelį rūoes bazė. Tai ypač jaučiama visuose pasaulio kraštų fotokorespondentų, kiemo se ir nuo jų sprendinį ir satyros teatrų, jaunojo sėkmės ar nesėkmės pr lektoriaus skyriuose. Kol klausys ateinančių kart kas lieka svajone metodi likimas. Apie tai nemį nio kabineto steigimas, žai rašoma ir mūsų spaiį kuris padėtų jkurti nau doje. Todėl kiekvieni jus skyrius, kaip meni žmogus, juo labiau išsilį ninkų . apipavidalintojų, vinęs ir apsišvietęs, pr kino mėgėjų ir namų ruo valo prisidėti prie tų prJ blemų sprendimo savi šos. darbu, gyvenimo budį Visuomeninių profesijų žiniomis, visuomeniiį fakultetas savo ritmingą veikla ir užduočių1 vykdį darbą pradeda kiek pavė mu pagal pareigybę. T lavęs, pirmąją lapkričio čiau sąmoninga veiki savaitę. Didelis ir atsa šia linkme gali būti tikta kingas darbas laukia fa turint specialų pasiruoš kultetų komjaunimo biu mą. VPF gamtos apsaJ rų, kurie Įsipareigojo pa gos skyrius ir yra pirmoį dėti visuomeninių profesi mūsų respublikoje mJ jų fakultetui deramai or kykla ,kuri sistemingi ganizuoti mokslo metų ruošia akademini jaunini pradžią. tokiai veiklai. Siekdama tobulinti mo Baigusieji gamtos aį kymosi procesą ir sustip saugos skyrių gauna un rinti studentų discipliną, versiteto išduotą pažymį VPF taryba šiais mokslo j imą, kuris patvirtina v metais nutarė Įsteigti fa suomeninę gamtos apsaį kultetų seniūnų tarybas. gos organizatoriaus profa Šios naujovės sėkmė pri siją. Be to norintiesied klausys labiausiai nuo Valstybinis gamtos apsaJ komjaunimo biurų pagal gos komitetas išduoda i| bos. reigybinį visuomenini Doc. Petras UŽKALNIS gamtos apsaugos inspeį Visuomeninių profesijų tariaus pažymėjimą. fakulteto dekanas Gamtos apsaugos skl riaus klausytojai išklaul 120 vai. teorinio kursi dalyvauja mokomosiol pažintinėse ekskursijose I grupinėse bei individui liose praktikose pas! Vilniaus valstybinės gaa ventų laidą VPF Komjau tos apsaugos inspekcija nimo organizatorių mo Gamtos apsaugos komitl kykla. Jos klausytojai to, Kultūros ministeriil teorinių ir praktinių užsi paminklų apsaugos valdi ėmimų metu jgija mini bos ir MA istorijos insi malius jgūdžius, reikalin tuto archeologijos sekti gus šiame darbo bare. riaus užduotis. Gamti Nors iškyla daug proble apsaugos skyriuje dėl mų, norint gerinti mokyk daugiau kaip 40 įvairi los darbą, tačiau jau šj sričių žinomi specialistl semestrą komjaunimo ak ir visuomenininkai, iš k] tyvistus bei visus studen rių trečdalis universitel tus, kuriuos traukia orga darbuotojai. Teoriniai ui nizatoriška veikla, kvie siėmimai vyksta vidui čiame j užsiėmimus. niškai 6 kartus per mėnl Albertas KUČINSKAS sį. Džiugu, kad šio skl Komjaunimo organizatorių mokyklos Nukelta j 3 psl. vadovas
Komjaunimo organizatoriai Partija kelia uždavinį ugdyti žmoguje aktyvią gyvenimo poziciją. Daug dėmesio tam skiria uni versiteto komjaunimo or ganizacija. • Didelis būrys aktyvių visuomenininkų sėkmin gai pritaikys universitete įgytas žinias savo kolek tyvuose, į kuriuos ateis dirbti. Skatins ir mobili zuos jaunimą komunisti niam požiūriui i darbą, organizuos laisvalaiki. Šiame darbe universite to komjaunimo organiza cijai talkina šiais metais išleidusi Dirmąją absol-
GAMTOS APSAUG. IR MES
skirtos etnografinių val gių vakaronės, kurioje savo kulinariniais sugebė jimais blyksteli ne tik skaitų turinį formuoja Vi tolimame Lietuvos kam merginos, diplomantų pa suomeninių profesijų fa pelyje, skersai išilgai iš- lydų Liaudies buities mu kulteto kraštotyros darbo landžioji vos ne kiekvieną ziejuje. Klube pažymimos svar organizatorių specialybės sodybą, dažnai patirdamas programa (kiekvienas ak su niekuo nepalyginamą besnės tarybų valstybės tyvesnis Kraštotyrininkų atradėjo džiaugsmą. Kur datos, prisimenami žy kraštotyrininkai, klubo narys igija šia spe nebūta, kur nevaikščiota. mesni cialybę). Tai paskaitos Jeigu pažymėtum ekspe vyksta susitikimai su re apie kraštotyros sąjūdžio dicijų vietas Lietuvos voliucinio judėjimo daly uždavinius ir tikslus, kraš žemėlapyje ir jas sujung viais, mokslininkais, meno totyros medžiagos kaupi tum, tai gautum puslankį, žmonėmis. Visų mėgsta mo metodus, apie gimtą kuris prasideda prie Kvė mi vienadieniai žygiai po ją kalbą ir jos tarmes, darnos, eina per Luokę, Vilniaus apylinkes ir ke kultūros paminklus ir jų Žagarę, Joniškėlį, Pane lių dienų „pasivaikščioji apsaugą, paskaitų ciklai munėlį, Tauragnus, Tvere mai" po respubliką. Visus renginius lydi iš revoliucinio judėjimo čių, Sartus, Dūkštas ir už skambi liaudies daina, iš Lietuvoje, kultūros istori sibaigia Jonavos rajone, raiškingas šokis. Tūlam jos, etnografijos, tautosa Upninkuose. kos, liaudies meno ir kitų Prieš universiteto 400 prašalaičiui ne kartą yra sričių. metų jubiliejų ne vieną pasirodę, kad vakaronių Kraštotyrininku galima sekmadienį pašventėme metu juda ne vien tik tai, tapti tik betarpiškai ren mirusių profesorių kapų kas gyva... Mūsų klubo durys visa kant mūsų kultūrai, mūsų paieškoms, tvarkėme Ra da atvertos norintiems at mokslui aktualią medžia sų ir Karių kapines, prisi gą. Todėl toks didelis dė dėjome prie Komjaunimo eiti, jos neuždarytos ir mesys skiriamas komplek istorijos muziejaus kūri norintiems išeiti. Tik no rintys ateiti tegul žino, sinėms ekspedicijoms, ku mo. rių suorganizuota jau de Klubo nariai visada su kad be dainos ir šokio šimt. Ekspedicijos... Tas nekantrumu laukia tradi reikės ir rimtą darbą palaimingas vasaros me cinių klubo renginių: dirbti, o norintys išeiti tas, kada visa galva pasi naujokų vardynų, Tarp tegul supranta, jog sąly neri į kaimo gyvenimą tautinei moters dienai tis su savo liaudies kultū ra gali dvasiškai pratur tinti kiekvieną, o to atsi sakyti, vadinasi, savo no ru save nuskurdinti.
Kviečia kraštotyra
Trikampis skydas. Ran ka ant delno laikanti Ge dimino pilį,. Tai respubli kos kraštotyrininku emb lema, simboliškai nusa kanti kraštotyros esmę: saugoti nuo viską naiki nančio laiko, piktos ar ne išmanančios rankos prisi lietimo šimtmečiais mūsų liaudies puoselėtas kultū rines vertybes, kūrybiškai įas panaudoti šių dienų gyvenime. Skelbimai su užrašu ir šia emblema ,,Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubas" pasirodo universitete kiekvieną rugsėjį ir ne dingsta ištisus mokslo metus. Kas savaitę vis nauji, kviečiantys j pa skaitą ,susitikimu, vakaro nę .talką, turistinę išvyką, ekspediciją... Taip jau beveik dešimti metų. Pa-
Venantas MAČIEKUS VPF Kraštotyros skyriaus vedėjas, VU Kraštotyrininkų klubo tarybos pirmininkas
Nuotraukoje viršuje: Upninkų ' ekspedicija (1978 metai). Matematikė V. Dagienė užrašinėja etnografinę me džiagą iš S, Giegžno. Apačioje: Talka nacio naliniame parke (1979 m. rugsėjo 9 d.). Dringio ežere pjauname nendres.
Viktoro DAGIO nuotr.
GLOBOKIME PAMINKLUS
KULTŪROS
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašuose yra perlO tūkstantių valslybės saugomų archeologijos, istorijos, ar chitektūros, urbanistikos Ir dailės paminklų. Tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei kiti senamiesčiai su gausiais savo praeities paminklais, senovės kapinynai, piliakalniai, mi tologiniai akmenys (vien archeologijos paminklų yra per 3300), stūksantys respublikos laukuose ir paupiuose. Isto rijos paminklai — statiniai, vietos, susiję su svarbiausiais Istoriniais jvykiais, revoliuciniu judėjimu, Didžiuoju Tė vynės karu, mokslo, literatūros ir meno veikėjų gyveni mu. 48 sodybų Zervynų kaimas (Varėnos raj.) — vienas iš gausių liaudies architektūros palikimo pavyzdžių. Nema žai turime profesionaliosios liaudies dailės paminklų. Ne įkainojamą vertę turi istorijos, architektūros ir dailės paminklų sąrašuose figūruojantis mūsų universiteto an samblis. Šio didžiulio, už muziejų ribų esančio kultūrinio pa likimo apsauga bei tyrimu rūpinasi respublikos kultūros paminklų apsaugos sistemos bei mokslo įstaigų darbuoto jai, tačiau globojant minėtus paminklus vis didesnę reikš mę užima plačiosios visuomenės parama. Universiteto studentai, baigę mūsų skyriaus užsiėmimų kursą, gali tapti visuomeniniais paminklų apsaugos dar buotojais. Paminklų apsaugos skyrius kuriamas, perorganizavus universiteto istorijos skyrių, kurio klausytojai jnešė didelj indėlį į jubiliejinių švenčių organizavimą ir pravedimą. Paskaitas šio skyriaus klausytojams skaitys žymiausi res publikos specialistai, kurie nušvies kultūros paminklų ap saugos įstatymus, šitos srities įstaigų darbą, supažindins su minėtų rūšių paminklais, jų konservavimu-restauravimu bet pritaikymu nūdienos poreikiams. Be to praktiškai su paminklų apsauga susipažinti bus galima ekskursijų ir kelių dienų vasaros ekspedicijos, vyksiančios viename kuriame nors rajone, metu. Tad visus studentus, kurie domisi krašto istorija ir kul tūros palikimu, kviečiame į mūsų skyrių.
Doc. Romas BATŪRA
ATASKAITOS IR RINKI MAI PROFSĄJUNGINĖSE ORGANIZACIJOSE Antradienį, spalio 30 dieną, vyko universiteto administracijos darbuoto jų profsąjungos ataskaiti nis-rinkiminis susirinki mas. Ataskaitiniame praneši me profsąjungos biuro pirmininkė A. Mikalajū nienė trumpai apžvelgė nuveiktus darbus. Su re vizinės komisijos darbo veikla per ataskaitinį lai
kotarpį supažindino E. Kizikienė. Administracijos darbuo tojų profsąjungos organi zacijos darbas buvo įver tintas patenkinamai. Dis kusijose pasisakę susirin kimo dalyviai pateikė daug įdomių pasiūlymų, kuriuos reikės įgyvendin ti naujai išrinktam biurui. Buvo išrinktas biuras, revizinė komisija ir dele gatai į universiteto prof sąjungos konferenciją. „T.S.“ inf.
GAMTOS APSAUGA IR MES Atkelta iš 2 psl. riaus darbu domimasi vi suose mūsų universiteto fakultetuose. Apie tai kal ba šie duomenys: per paskutiniu >sius 3 metus šį skyrių baigė arba šiuo metu tęsia mokslą 183 as menys. Jų tarpe: gamtos fak. — 748 (biologų — 72, geologų — 39, geo grafų — 37), istorijos fak. — 11, ekonominės kiber netikos ir medicinos — po 4, teisės — 3, matema tikos, prekybos ir chemi jos — po 2, filologijos,
fizikos ir pramonės eko nomikos — po 1, kiti as menys (jų tarpe iš VISI) — 4. Nors šie iškaičiai kuklūs, tačiau jie yra reikšmingi, nes rodo, kad visuose mūsų universiteto fakultetuose yra supran tančių aplinkos apsaugos rimtumą. Taigi visus tuos, kas myli gamtą ir nori savo darbu, žiniomis, gyvu žo džiu, raštu ir asmeniniu pavyzdžiu prisidėti prie šios kilnios ir prasmingos veiklos, įgijant antrąją
Išversti, anotuoti, referuoti Mokslinės techninės revo liucijos amžiuje, kai infor macijos srautas kas dešimt metį auga geometrine pro gresija, kiekvienam specialis tui būtina ne tik mokėti su prasti ir išversti mokslinį ar techninį straipsnį užsienio kalba, bet ir sugebėti ano tuoti ir referuoti mokslinę literatūrą, t. y. trumpai ir da lykiškai kompresuoti vieną ar kitą straipsnį, o kartais ir didesnį veikalą. Informacijos kiekio augimas pagimdė nau ją mokslo discipliną — in formatiką, kurios viena iš pagrindinių sričių yra moks linės ir techninės literatūros vertimas, anotavimas bei re feravimas. Nors literatūros užsienio kalba anotavimas ir referavi mas įtrauktas į universiteto užsienio kalbų programą, ta čiau ribotas valandų skaičius, skirta šiai disciplina, (daž niausiai po dvi valandas per savaitę nefilologinėse spe cialybėse), neleidžia užsienio kalbų dėstytojui rimčiau imtis ugdyti vertėjo — informato riaus įgūdžius.
Štai tada studentui nefilologui į pagalbą ateina Vi suomeninių profesijų fakulte tas, jo vertėjų konsultantų skyrius. Mūsų tikslas — išmo kyti studentus informatikbs pagrindų, suteikti jiems dau giau specialaus teksto užsie nio kalba vertimo, anotavimo bei referavimo įgūdžių. Taip pat gerinama ir šnekamoji kalba, panaudojus lingafoninius kabinetus. Mokslas trunka 2,5—3 metus (per sa vaitę būna nuo 4 iki 6 va landų).
visuomeninę gamtosau gininko profesiją, kvie čiame stoti į VPF gamtos apsaugos skyrių. Priimami visu fakultetų II, III ir IV (medicinos fak. ir V) kur sų studentai. I- jų metų klausytojams užsiėmimai prasideda lap kričio 12 d. Tą dieną at vykę į LTSR nusipelniu sio gamtos apsaugos dar buotojo V. Bergo paskai tą (o taip pat atvykę lapkričio 15 ir 19 d. d.) bus priimti į skyrių. II- jų metų klausytojams užsiėmimai prasideda lap kričio 13 d. Teoriniai užsiėmimai vyksta Gamtos fak. (Čiur
1977 m. šį skyrių baigė pirmoji fizikų bei matemati kų laida. Vertėjų konsultantų diplomus (anglų k.) gavo šeši studentai. Šiuo metu vieni jų dirba universitete, kiti gamyklose, konstravimo biuruose, skai čiavimo centruose, mokyklo se. Visi panaudoja įgytą ver tėjo konsultanto visuomeninę specialybę. Fizikai Rūta Kapočiūtė, Arūnas Birmantas, dirbantys universitete, akty viai padeda savo darbo ko legoms, teikia jiems kvalifi kuotas konsultacijas, anotuo jant ir referuojant specialią ją literatūrą anglų kalba. Gražūs atsiliepimai gauti ir apie šios grupės absolventus Aleksandrą Abišalą ir Gytį Puzoną. Virginiją Surgautaitę, dirbančią matematikos moky toja Kaišiadoryse, dažnai lan ko mokslininkai, prašantys konsultacijų. Vertėjų konsultantų skyrių praėjusiais metais baigė jau 3 grupės (1 matematikų-fizikų ir dvi istorikų). Jie dar mokysis universitete ir dirbs visuomeniniais stažuotojais — (vertėjais konsultantais). šį rudenį darbą pradėjo trys grupės (viena matemati kų ir dvi istorikų). Kol kas tai tik anglų kalbos grupės. Vertėtų pagalvoti vokiečių ir prancūzų kalbų katedroms apie tokių grupių steigimą ir globą.
Doc.
Bronius SVECEVIČ.IUS VPF vertėjų konsultantų grupės skyriaus vedėjas
lionio 21) Il-se rūmuose kieme (už šiltnamio, įėji mas į kiemą iš Sierakaus ko gatvės). Jų pradžia 19 vai. Patariame nepraleisti progos įgyti antrąją spe cialybę, kuri yra laibai reikalinga ir kuri kartais, dėl susidariusių gyvenimo aplinkybių, gali tapti ir pagrindine. Taip pat šia proga primename, kad bū ti eruditu aplinkos apsau gos klausimuose yra labai svarbus mūsų dienų inte ligento bruožas.
Doc. Vytautas SKUODIS VPF gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
Keli klausimai filosofijai
Kiekvienas studentas, mokydamasis universitete, susipažįsta su šia visuo menės mokslų disciplina. Filosofijos katedros do cento K. Stoškaus nuomo
ne, filosofijos studijos sunkiai sekasi jaunuo liams, kurie jau nuo mo kyklos dienų vra įpratę mokytis mechaniškai, ku rių visas mokymo proce sas — tai faktų, apibrėži mų, taisyklių’kalimas tie siogine šio žodžio prasme. Deja, filosofijos negalima išmokti, kaip išmokstama daugybos lentelė. Pagrindinis šio mokslo tikslas — ugdyti dialekti nio mastymo kultūra. Jaunam žmogui, baigu siam universitetą, jau ne beužtenka būti vien geru ■savo specialybės žinovu. Gyvenimas reikalauja, kad kiekvienas žmogus turėtų savo mastymo principus. Kad bet kokio
mis sąlygomis, nors tai neturi nieko bendro su jo pasirinkta specialybe, jie išliktų nepakitę. Tokie principai mokslinės-tech ninės revoliucijos sąlygo mis tampa ne prabangos dalyku, o būtinybe. Dar gana dažnai atsi tinka taip, kad žmogus būdamas geru savo srities žinovu, kitose srityse yra bejėgis. Ir tada nueinama pačiu paprasčiausiu ke liu: darau taip, kaip ir kiti daro. Filosofijos už davinys — sistematizuoti žmogaus galvosena, kad ji išliktų nepakitusi bet kurioje situacijoje. Tam talkina pats filosofijos studijavimo procesas. Skirtingai nuo kitų visuo-
STUDIJUOJAME VISUOMENĖS MOKSLŲ DISCIPLINAS menės mokslų disciplinų, faktai filosofijoje tiktai pagalbinė medžiaga. Svar bu ne taisyklė, ne pats principas, o kelias, kuris veda į juos. Studentai patys turi įsisamoninti viena ar kita faktą. Svar biausia rasti- savo spren dimą. O toks kelias visiš kai nesuderinamas su me chaninio mokymosi pro cesu. Tiems studentams, kurie sugeba logiškai mąstyti, kritiškai žiūrėti į studijuojamą medžiagą, filosofija tampa nesunkiu ir labai naudingu mokslu, kuris padeda surasti savą jį „aš" ir tapti pilnaver čiu visuomenės nariu. Liudas SADEIKIS
niuiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiuiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiui
PAKELIUI Į FINIŠĄ Kilometrai, kalvos, miš kai. .. Tylu, -tylu, ir tiktai pelkėse permirkę, šlapi sportiniai bateliai kliuk sėdami šlepsi. Rita minu tėlei stabteli, kompasu pasitikrina kryptį, žvilgte li j žemėlapį ir vėl pir myn. O štai ir tos pačios juo kingai kreivos pušys, už kurių berods, iki finišo trys kilometrai likę. Pa sirodo be .reikalo jaudintasi. Tie 14 orientacinių kilometrų visai įveikiami, trasa — vienas 'malonu mas, ir greitis kone kaip krose... Kai IF psichologijos specialybės diplomantė, orientacinio sporto kan didatė i meistrus R. Bau-
Dailininkai-jubiliejui |I579|
o
Daug įdomių darbų gar bingai mūsų aukštosios mokyklos sukakčiai pa skyrė respublikos meni ninkai.
Nuotraukoje matome dekoratyvinę lėkštę, skir tą universiteto 400 metų jubiliejui.
Skaitykloje visi susi kaupę ,.sėmėsi" iš knygų mokslo žinių. Staiga mano kaimynas su nusistebėji mu sako: — Kas gi čia dabar? Vienas skyrius iš vado vėlio išplėštas. — Koks? — pasidomė jau. Mes susiradome turiny je skyriaus pavadinimą. Jis skambėjo taip: „Visa pusiškas asmenybės vys tymas".
žytė pasiekė finišą, LTSR orientacininkų čempiona te buvo tik septinta. Ką gi — laurai tik keletui. Ir visiškai ne tai Ritai svar bu. Juk ne aukštos vietos patraukė ją sportuoti. Vi sai kas kita sportuoti sa vo malonumui. Tik pa vargti negalima... Orientacinio sporto sek cijoje R. Baužytė penkti metai. Patenkintas ja ir treneris V. Jauniškis. Ne taip dažnai merginos čia užsuka. Yrą daug sporto šakų populiaresnių už orientacinį sportą. Tačiau kiekvienam savo. — Argi pasiekimuose esmė, — truputį susimąs čiusi šypsosi Rita. — Kas
kita — pastovus savęs iš bandymas. Ji teisi. Svarbiausia tei singas savęs įvertinimas o tik po to tikslai sporte. Kitas pamatęs, kad nieko nepasieks, taip ir užmes tų viską. Ritai tai juokin ga. Gaila, kad nepavyko sužinoti visų Ritos sporto vertinimo kriterijų. Kan didatė iš kiekvieno klau simo išsisukdavo vis juo kaudama. . . — Liūdnoka, kai esi trenktam kurse, — apgai lestauja R. Baužytė. •— Dar taip neseniai, rodos, buvau pati laimingiausia ką tik tapusi pirmakurse, o dabar... Baigsiu, dirb siu, tačiau sportas tikriau siai ir liks mano diraugu. O gal kada hobi pasitar naus ne vien pačios malo numui. Miške gilus ruduo. Šiaip per treniruotes ir nepaste-
us bi to besibaigiančio ru dens aukso. Kažkodėl tie kiškiai Ritai vis atmintin sugrįžta. Net pačiai juo kinga juos prisiminus. Tįsyk iš tiesų buvo išsigąs ta, kai tiesiai iš po kojų užmigęs dviausis strykte lėjo. Gerai, kad tik kiš kis, tačiau belakstydamas su kompasu bei žemėta piu ,ne tik jį, bet ir šerną, stirną gali sutikti. Arūnas SAKSAS
KARTAIS RUNA IR TAIP Mūsų bendrabučio ko mendantas mokslo metų pradžioje pakabino plaka tą „Ivyikdysim ir viršysim teritorijos apželdini mo planą!" Po kelerių dienų kaž koks pokštininkas greta prisegė kitą gražiai apipa vidalintą plakatėlį: „Lai kysim ir perlaikysim žie mos sesijos egzaminus!" ¥
¥
★
Studentas priėjo ramus, pasitikėdamas savimi. Greitai paėmė bilietu. Pa siruošė. Išsprendęs užda vinį dviem būdais, pradė jo atsakinėti.
— Užteks, — nutraukė jį profesorius. — Dar vie nas klausimas. Jūs viską atsakėte labai gerai, bet sakykite, kiek bus septy nis padauginus iš astuo nių. Ne, geriau pasakyki te, kiek gausime aštuonis
siteto Didžiojoje (Čiurlionio 21].
PIRMAKURSI! Jeigu tave vilioja būsimos šventės, jauti simpatiją dai nai, šokiui, muzikai — tave kviečia Vilniaus V. Kapsuko universiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis. Priėmimas vyks š. m. lap kričio mėn. 3 d. 16 vai., lap kričio 5 d. — 18 vai. univer
auloje
Respublikos knygynuo se siūlome jsigyti šias naujas knygas: 1. E. Jacovskis. SOCIA LIZMO PRANAŠUMŲ LIUDIJIMAS. 2. V. Suchomlinskis. IŠ MINTINGA KOLEKTYVO VALDŽIA. 3. I. Pečernikova. AUK LĖJIMAS MARKSO ŠEI
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «Tbph6hbhc cryAeHTac® («CoBeTCKHfi CTyAeHT®). OpraH napnroMa, pearopaTa, KOMrrreTa AAKCM, MecnroMa n npoįmoMa opAeBOB TpyAOBoro KpacHoro 3naMeHH h Apyac6u HapoAOB BuAbHioccKoro yHHBepcnreTa hm. BuHųaca Kancyicaca Amt. CCP. Ha abtobckom H3MKe._____________
padauginus iš septynių? Vaikinas išbalo. Tyliu, išsigandusiu balsu prale meno: — Jūs profesoriau, mums šito neaiškinote. Aš nei vienos paskaitos ne praleidau. Galiu savo konspektus parodyti. — Taip taip, brangusis, jūs teisus, — kaltai atsi duso profesorius. — Su prantate, kursas toks pla tus, norisi kuo daugiau žinių jums pateikti, o va landų skirta tiek mažai. Gal jūs galėtumėte sava rankiškai šituos dalykus panagrinėti. Tai visai ne sudėtinga.
MOJE. 4. N. Nikulinas, A. Nazarovas. RADIOTECHNI NĖS MEDŽIAGOS IR DE TALĖS 5. F. Stolis. MEDŽIAGŲ MOKSLAS MŪRININ KAMS IR MONTUOTO JAMS. 6. F. Gringauzas. SAN TECHNIKOS DARBAI. 7. KONSTRUKC I N I Ų MEDŽIAGŲ TECHNOLO GIJA.
Tiražas 4757 LV 09642 Užs. Nr. 2765
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ