DIRBTI, IR TIK KOMJAUNUOLIŠKAI „Tarybiniame studente" nr. 30 (540) Išspausdintas R. Urbonu straipsnis „KAS KALTAS, KOM JAUNUOLI?" kelia svarbius ir aktualius klausimus. Norėtume ta proga pateikti keletą pasta bų. Taip, dažnai galima išgirsti: ,Ką man duoda komjaunimas", neįdomu" ir panašius skundus. Kas taip galvoja? Žinoma, ne tie komjaunuoliai, kurie aktyviai dirba organizacijoje, nes jie tuo pačiu jau „ima" (kalbant termi nais tų komjaunuolių, kuriems neįdomu). Taip, yra aktyvūs ir pasyvūs komjaunuoliai. Ir tai natūralu. Natūralu ta prasme, kad bet kuriame kolektyve yra ir aktyvių narių, ir šiaip sau — vidutinių. Bet viskas turi ribas, ir komjaunuolis, klausiantis, ką jam duoda komjaunimas, jau fakliškai yra ne komjaunuolis. Tai smulkus miesčionėlis, besisten giąs vaizduoti Intelektualią as menybę (na, ir laikai, girdi...). Yra sludentų-komjaunuolių, užimančių mūsų tarpe gana keis tą vietą: tai savotiški išminčiai, kurie su tam tikra ironija, o kar tais ir skeptiškai mėgsta kalbėti apie komjaunimą, jo veiklą. Kas kaltas? Ar komjaunimo organizacija, nesugebėjusi įtrauk ti tų draugų į visuomeninę veik-
Partiniame komitete Lapkričio 17 d. Universl: teto komunistai įvertino ir dalykiškai aptarė „Tarybi> nio studento“ redakcijos vienerių metų darbą (1964. XI. 1 — 1965.XI.17.). Išleistą „produkciją" išsa miai ir turiningai vertino komunistai J. Misevičius P. Kūris, A. Burkauskas, J. Stan kevičius, A. Mačiulis, S. Jan kauskas, K. Vaištarienė, P. Česnulevičiūtė, P. Vaitkevi čius ir kiti — aptarę medžia gos ruošimo, jos redagavimo bei pateikimo spaudai prob, lemas. Išklausę reikšmingų pasi sakymų, kalbėio „Tarybinio ■ studento“ redakcijos atstovai J. Bulota ir J. Girdvainis, pa reiškę savo kritines pastabas dėl silpnos dekanatų ir katedrų, profsąjungos para(mos leidžiant Universitete sa- J vaitraštį visuomeniniais pa grindais. Jeigu kiekviena fakul| teto visuomeninė organizaclI ja, kiekvienas komunistas aktyviai talkininkautų savoj savaitraštyje, jis taptų Uni versiteto gyvenimo veid rodžiu, lengviau Ir grei čiau išspręstų nūdienos prob lemas, gvildenamas siaura me rate, akivaizdžiai išryškė tu darbai Ir rūpesčiai, auto matiškai atkristų dar pasi taikančios „sausokos“ infor macijos, o skaitytojas orientuotųsi, kas. kada, kur, kaip vyksta. Laikraščio skai tytojas — fakulteto dėstyto jas, studentas. Sprendžiant aktualią problemą jo žodis Į taptų reikalingu šaukštu prie j bendro „valgių“ stalo. . V. DARGUŽIS (Mūsų koresp.) !
\PKRICIO mėn. 20 d. bai gė savo darbą 5 dienas trukusi XVlII-ojl SMD okslinė konferencija, skirLietuvos 25-čiui pažymėPlenariniame posėdyje, su dus mokslinės konferencijos zultatus, pasirodė, kad buvo įdaryti 335 moksliniai praneši1 ai, iš kurių 49 — skaitė mūsų ečial. O svečių Į mūsų moks— ię šventę apsilankė gausus būs, — tai Latvijos, Tartu, Tbl» Jo, Azerbaidžano, Maskvos, avosibirsko, Baltarusijos, KijeKišinlovo, Gorkio, Kazanės, — stovo Valstybinių universiteKauno, Gardino Medicinos V- ititutų, taip pat ir Rygos bei tuno Politechnikos ir Vilniaus dagoginio institutų jaunieji Ir iksllninkal. Konferencijos darbas buvo su■" janizuotas 30 sekcijų, kuriose vo išaiškinami vertingiausi rbal. Reikia pažymėti, kad pa či studentų mokslinių darbų
lą nuo pat (stojimo dienos, neda vusi jiems įdomaus ir svarbaus įpareigojimo, ar jie patys, nesu radę savo vietos mūsų gretose, o gal net neieškoję jos... Aišku viena: jei komjaunuo lis neįtrauktas Į organizacijos darbą, jei jis nevykdo jokių vi suomeninių įpareigojimų, vadi nasi, jis organizacijai nebeegzis. tuoja, jis — „mirusi siela“. Deja, pirminėse komjaunimo organizacijose, dargi geriausiose, tokių komjaunuolių yra. Vadina si, kaltas grupės biuras. — Jūs neįsižeiskite, bet man atrodo, kad jūs ten, komjaunimo komitete, nieko nedarote, — pa sakė man viena fakulteto kom jaunuolė. Ką reikėjo jai atsakyti? Juk komjaunimo komitetas dirba vi sus metus, ir štai... — įvertini mas. Taip, bet juk ta komjaunuolė nedalyvavo nė viename vakare, nė vienoje suorganizuotoje prie monėje, dargi nesiteikė ateiti į konferenciją. Jau nekalbant apie aktyvumą, jinai net pasyviai ne dalyvavo komjaunimo komiteto gyvenime. O drąsos „karštai" įrodinėti, „na, koks dabar tas komjauni mas. ..", netrūksta. Tai grubi klaida tų, kurie pri ėmė tokį žmogų į komjaunimą. Deja, mokyklose priimami į komjaunimą visi, kurie tik nori, be jokių apribojimų; dar dau giau, —agituojama pačiais neįtl-. kimiausiais būdais, prieinama net ligi to, kad, girdi, nepateksi į aukštąją mokyklą, jei neįstosi į komjaunimą. Tokie agitacijos būdai išliko kai kurių agitatorių galvose dar nuo pokario metų, kada pats (stojimo į komjauni mą faktas reikalavo daug vyriš kumo ir reiškė visišką atsidavi mą bendram reikalui. Todėl tada komjaunuoliai smarkiai išsisky rė iš bendros masės. Neprotingi agitatoriai mecha niškai perkėlė vyresniųjų drau gų metodus j savo darbą, neatsi žvelgdami Į naujas aplinkybes. O gal minėta komjaunuolė teisi? Gal iš tikrųjų eiliniai kom jaunuoliai nejaučia komiteto dar bo impulsų? Gal mes per daug atitrukome nuo masių?
Atrodo, ne. Komiteto nariai renkasi kiekvieną savaitę posė džiui, apsvarsto tai, kas jau nu veikta, ką ir kaip reikės padary ti, ir po to eina j grupes. O apie svarbiausius komiteto nutarimus informuojami visi fakulteto kom jaunuoliai. Vadinasi, ta mergina niekada nesidomėjo mūsų darbu. Komjau nimo darbe labai svarbu įtraukti į aktyvą jaunus gabius komjau nuolius. Tačiau Į tai dar neat kreipiamas rimtas dėmesys. Ga lima dėl to priekaištauti tiek pir minių organizacijų biurams, tiek fakulteto komitetui (ir, gal būt, ne tik fakulteto). Kiekvieną žmogų galima Įtraukti į darbą, sudominti jį. Vieną lengviau, kitą sunkiau. Ir kiekvienas žmogus turi organiza cinių sugebėjimų: vienas mažiau, kitas daugiau. Tiktai reikia ste bėti žmones, stengtis juos su prasti, rasti kelią į juos. Keista, bet tam dauguma aktyvistų ne skiria reikiamo dėmesio. O juk tai labai svarbul Visi svarbesni įpareigojimai duodami patikrintiems, „pasirelškusiems" aktyvistams. Tokių ne daug, ir jie nuolat būna apkrauti darbu. Nauji įtraukiami tik kraš tutiniu atveju, kai jau nebeuž tenka „senių". Tada durtame pirštu į pirmą pasitaikiusį, kar tais protingai, kartais ne. Žino ma, gerų komjaunuolių irgi ne reikia palikti nuošaly, bet reikia nuolat stebėti kitus, įtraukti juos į atsakingą darbą, plėsti aktyvą. Priešingu atveju, aktyvistai už sisklendžia siaurame rate. Komjaunimo darbe pasitaiko daug nesėkmių ir trūkumų, bet tai negalėtų būti šaipymosi ir ultrakritinių pastabų priežastimi tiems, kurie laukia iš komjauni mo pasilinksminimų, kurie nori iš jo tik kažką „pasiimti". Klaidų komjaunimo darbe yra ir bus, vienos išnyks, atsiras ki tos, kaip ir kiekviename darbe. Bet jau pati jų pozicija yra klai da, žymiai didesnė ir sunkiau ištaisoma. G. JURKŪNAITĖ, IFF komjaunimo komiteto sekretorius, J. LAKIS, IFF komjaunimo komiteto narys
Konferencijai pasibaigus lygis. Jie aktualūs savo proble momis, vertingi praktiniu ir teo riniu požiūriu. Štai kad ir Radiofizikos ir puslaidininkių sek cijoje išklausytas O. Daukantaltės darbas. „Hidrostatinio slėgio įtaka trigonalinio seleno monokristalų elektriniam laidumui ir fotolaidumui", parodo studentės savarankišką darbą su gana su dėtinga aparatūra, atliekant eilę matavimų. Gauti duomenys yra visiškai nauji ir (domūs. Statistinio ir savarankiško dar bo apibendrinimą davė medikių L. Dampkauskaltės ir D. Malciūtės darbas „Lėtinu salpingitų gy dymas hidroturbacijomls". Pažymėtinas J. Audrašiūnaitės ir H. Ramanausko pranešimas „Kai kurių ligonių su mltraline stenoze fono — ir kardiogralinial rodikliai prieš ir po komisurotomljos". Pastarajame darbe, sukėlusiame didelį medikų-praktikų ir svečių susidomėjimą, bu vo surinkta ir apibendrinta gau si medžiaga, pasinaudojant spe cialia aparatūra. Ekonomikos fak. vakarinio sky riaus V kurso stud. Gelomuzdova pranešime „Darbo užmokesčio išlaidų analizė du elektroninių skaičiavimo mašinų pagalba" iš nagrinėjo iki šiol veikiančius darbo užmokesčio analizės meto dus, patelkė jų kritinį įvertini mą ir pasiūlymus. Vertingas yra R. Venckutės darbas „Šaukėnų šnektos balsių fonologinė sistema", metodolo giniu ir moksliniu požiūriu gero-
kai pralenkiąs daugelį iki šiol skelbtų respublikoje dialektolo gijos darbų. Įdomus istorikės A. Kinderytės pranešimas „Didžiojo Tėvy nės karo paitizanų atsiminimai kaip istorijos šaltinis", kuriame studentė nurodė partizanų būrių sukūrimo vietą, laiką, sudėtį, pastarųjų ryšius su Lietuvos par tizaninio judėjimo štabu, LK po grindiniais Šiaurės ir Pietų komi tetais, suskirstė partizaninę veik lą Į atskirus etapus. Daug būtų galima kalbėti apie mūsų jaunųjų mokslininkų-matematikų V. Paulausko, L. Skvlreckaltės darbus, chemikų R. Audiejūtės ir V. Zabielaitės, C. Geraslmavlčiaus, G. Purvanecko, gamtininkų A. Burokaitės, S. Zajauskaltės, M.- Kuraltės, eko nomistų E. Baumanaltės, B. Dap kutės, J. Mačiulytės ir kitų mokslinius daibus, kurie bus pri statyti respublikinei studentų dar bų apžiūrai, o patys vertingiausi siunčiami Į Visasąjunginį stu dentų mokslinių darbų konkursą, kuris vyks pagal specialybes (vairiose TSRS aukštosiose moks lo įstaigose. Sekančiame „Tarybinio studen to“ numeryje bus paskelbti XVIII-oslos SMD mokslinės kon ferencijos rezultatai, taip pat nu rodyti tie darbai, kurie siųstini į Visasąjunginį geriausių studentų mokslinių darbų konkursą. J. ALEKSANDRAVIČIUS, WU SMD Tarybos pirmininkas
šalių proletarai, vienyklttsl
TuimAS
J i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 32 (542)
1
1965 m. lapkričio mėn. 24 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Ar reikalingas sienlaikraštis? Jeigu kam teko matyti filmą „Pirmasis sniegas", lyrinę juos tą apie jaunuolius-poetus, pirmo siomis karo dienomis išvykusius į frontą, tas turėtų prisiminti kadrą, kur studentų minia susi būrusi prie savo sienlaikraščio. Tai garsusis Maskvos filologų laikraštėlis „Komsomolija", be kurio ir dabar negalima įsivaiz duoti fakulteto gyvenimo, be ku rio nyku fakulteto koridoriuose. Kiekvienas naujas „Komsomolijos" numeris buvo įvykis. Aš ją prisiminiau, kada „Tarybiniame studente" spalio 14 d. numeryje perskaičiau drg. B. Genzelio straipsnelį, tvirtinantį, jog mū sų studentai be ypatingo susido mėjimo skaito savo sienlaikraš čius, kabančius tamsiuose kori doriuose, kad daug vargo kai nuoja jų išleidimas. Vadovauda masis šiais motyvais, IFF partinis biuras priėjo išvados, kad toks sienlaikraštis fakultetui nereika lingas. Jį galėsiąs pakeisti nuo lat judantis foto stendas (pasta rasis iki šiol dar nepasirodė, nors semestras jau baigiasi I), bus lei džiami ir žąibo lapeliai. Jų jau išėjo 5 numerįai, kurie savo api forminimu tikrai primena apka sų ir mūšių sąlygomis išleistą la pelį, ir turiniu nedaug skiriasi nuo šeštokų ar septintokų lei džiamo „organo" (šio „Žaibo" temos-siužetai: vėluojanti į paskai tas studentė, tepliojantis suolus pirmakursis, užkietėjęs dvejetu kininkas — skolininkas, nelan kantis susirinkimų subjektas ir 1.1. — kuo ne mokyklinės spau dos „problematika"?!). Negalima sutikti su drg. B. Genzelio teiginiais, kad viskas kinta, nieko nėra pastovaus, — negali būti ir nusistovėjusio ideologinio darbo formų. Pavyz džių gyvenime daug surasime. Imkime kad ir radijo laidas, ku rios anksčiau atstojo „masinį laikraštį“. Prieš keturis dešimt mečius buvo vien kalbama per radiją: dar daug šalyje buvo be raščių, laikraščiams trūko popie riaus ir kitų resursų, savaitėmis ir mėnesiais spauda keliaudavo į tolimus užkampius. Pasikeitus sąlygoms, radijo laidų pobūdis kitas: dabar mes girdime dau giau muzikinių laidų, reportažų ■ir transliacijų iš įvykių vietų. Dar geresnis pavyzdys — sien laikraščiai. Jie irgi negali am žiais likti tokie patys. Ilgą laiką jie būdavo ruošiami tik forma liai: stengėsi kopijuoti rimtus lei dinius, pasirinkdami sau kuo ofi cialesnius pavadinimus. Ant fa nerinio trafareto, su išplautais trimis-keturiais plyšiais straipsne liams, dažnai būdavo užrašyti garsūs žodžiai apie spaudos mi siją. Prisimindamas Maskvos Vals tybinio universiteto Filologijos fakulteto sienlaikraĄ „Komsomoliją", kurio redkolegijoje man teko dirbti, aš norėčiau visų pir ma pabrėžti, kad šis leidinys bu vo ne tradicinis renginys ar prie monė, ne akla pirmųjų revoliu cijos metų laikraštėlių kopija, bet tikra studentų tribūna. Jis įgavo almanacho pobūdį. Jeigu busimieji chemikai dienomis triū
sia su reaktyvais, fizikai atlieka' bandymus savo laboratorijose, tai! filologų įgūdžių laboratorija —į jų laikraštėlis. Ir ne tik eilėraš-: čiai bei novelės buvo skelbiami! „Komsomolijoje" (prieš karą jo je savo eiles skelbdavo studen tas K. Simonovas, savo poemą „Muravijos šalis" „išspausdino" A. Tvardovskis ir eilė kitų, da-1 bar įžymių raštyojų). Sienlaikraš tyje pasirodydavo ir recenzijos apie visus naujus filmus, roma nus, knygas ir teatrų premjeras Prieš dešimtį, penkiolika metų bendradarbiavę jame studentai: dabar žinomi kritikai — I. Vinogradovas, V. Lakšinas, St. Rasadinas, S. Kotenko, L. Anenskis ir kt. Laikraščio puslapiuose bu vo vedami ir gyvi moksliniai disputai, kuriuos užmegzdavo dėstytojai. Profesoriai nelaukda vo savo konferencijų, bet skubė davo hipotezėmis ir atradimais pasidalinti su kolektyvu, savo mokiniais. Labai įdomūs ir gyvi | „Komsomolijoje“ buvo komjauni-i mo ir jumoro skyriai. Darbo įdėdavome labai daug, į kartais laikraštėlis netilpdavo iri 20-tyje vatmano lapų. Dirbo ja-i me 50 entuziastų, o pulkai skai- j tytojų iš visų fakultetų, ginčai, i kurie kildavo po kiekvieno nu- i merio pasirodymo, buvo geriau-1 sias atpildas. Nežinau, ar pavyko įrodyti, i kad sienlaikraštis nėra atgyve-! nusi darbo forma, bet esu įsiti kinęs, jog mūsų Filologijos fakul tete jis būtinas. Sienlaikraštyje filologas aštrins savo mintį, tobu lins žodį, laikraštėlis jį dar la biau priartins prie specialybės. į R. SIDERAVICIUS, Rusų literatūros katedros dėstytojas
Solidarumo šventė Lapkričio 21 d. Universite to Aktų salėje Įvyko iškil mingas studento dienos minėjimas. Į šią šventę atvyko gausus būrys svečių iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, Baku, Tbilisio, Kišiniovo, Rostovo, Lvovo universitetų, Cekoslovakijos, VDR. Atvykusioji studentai perdavė nuošir džius sveikinimus ir linkėjiI mus džiugios dienos proga, pasidalino mintimis, kurios jaudina viso pasaulio jauninią. — Džiugu matyti tiek smagių laimingų veidų. Mūsų ša lyje gyvenimas daug sunkes nis. Svarbiausia — žmonės negauna darbo, — pasakė Jordanijos atstovas Barakat Jakub. Džololo Fajat Elina (Dagomėja), Busumtvi Frank Kvamena (Gana) kalbėjo apie sdvo šalies jaunimo rūpes čius. Anie kovojančios už sa vo laisvę Vietnamo liaudies gyvenimą papasakojo Dan Din-Bas. Vokietijos Demokratinės respublikos atstovus labiau siai Jaudina Jų šalies kovo jančios už vieningą, taikingą šalį, likimas. Daug karštų žodžiu išgirdome iš Kvadžadze Michailo (Tbilisis), Sigridos Bulavos (Ryga), o kalnuotosios Armė nijos pasiuntinys pasveikino dalyvius lietuvių kalba. Koncerto metu nuskambėJo dainos ivairių pasaulio tautų kalba. A. KIRVAITIS
| 1 I ! i j ‘
i
1
i
i
• , >
i į
į >
Vilniaus universiteto rektorius profesorius J. KUBILIUS Amerikoje — 4—
UNIVERSITETAS EDUKACINES KOMISIJOS ŽINIOJE Panaikinus jėzuitų ordiną, švietimas ir mokslas buvo pa vestas Edukacinei Komisijai — pirmajai Europoje Švietimo ministerijai. Edukacinei komisijai buvo perduoti koniiskuoti jėzuitų turtai, kuriuos ji ir paskyrė švietimo bei mokslo reikalams. Vilniaus akademija, pavadinta Vyriausiąja Lie tuvos mokykla, privalėjo prižiūrėti kitas mokyklas. Moks las pasuko progreso keliu, išstumdamas jėzuitišką scholas tiką. Ypač sustiprinamas tiksliųjų mokslų dėstymas. Daug nuveikė, pertvarkydamas mokslo programas pagal kitas Europos aukštąsias mokyklas. Universiteto rektorius M. Počobutas (1780—1799 m.). 1783 m. statutu buvo patvirtinti du fakultetai — kolegijos: fizinių mokslų kolegija (su astro nomijos, aukštosios matematikos, fizikos, chemijos, gamtos mokslais, geometrijos, aritmetikos ir mechanikos kursu) ir moralinių mokslų kolegija (su teologijos, prigimtinės ir tautų teisės, visuotinės istorijos, retorikos Ir literatūros kur su). Buvo (steigtos naujos katedros: 1780 m. gamtos moks lų, 1785 m. — chemijos, 1793 m. — architektūros, 1797 m. — tapyba. 1780 m. (steigtas anatomijos teatras. Į mokslo programą buvo (trauktos tokios disciplinos, kurios Vakarų Europos universitetuose dar nebuvo dėstomos, kaip gamtos mokslų istorija, žemės ūkis, higiena ir amatai. Universitetas turėjo geras moksle laboratorijas, 1781— 1782 m. buvo užvestas turtingas botanikos sodas, turis apie 2 tūkstančius rūšių kitų kraštų augalų. Studentų mokymas buvo siejamas su praktiniais darbais, bandymais. Pvz., gamtos mokslų studijose studentai turė davo patys rinkti augalų pavyzdžius ir juos apibūdinti. Paskaitos Universitete buvo pradedamos itin iškilmingai. Į
kiekvieno profesoriaus pirmąją paskaitą atvykdavo daug svečių iš miesto aukštuomenės. Be to, Universitetas pasižymėjo tuo, kad savo žinias sklei dė ne tik studentų tarpe, bet ir plačiai visuomenei. Paskai tų čia klausydavo ir karininkai (geometrijos, fizikos ir kt.), ir amatininkai (medicinos paskaitų). ‘ Universitetas iš užsienio kviesdavosi gerų dėstytojų. Me dicinos mokslus čia dėstė J. Brlotė, L. Bislo, M. Regnier, gamtos mokslus — Lietuvos botanikos tėvas E. Žiliberas, G Forsterls ir kt., matematiką — B. Norvaiša, architektūrą — L. Stuoka-Gucevičius, tapybą — Pr. Smuglevičius ir kt. Progresyvių profesorių pažiūros ir mintys skatindavo stu dentus susimąstyti dėl neteisingos visuomeninės santvarkos dėl savo tėvynės rytojaus, ugdė juose materialistinius dai gus. Pvz., G. Forsterls nušvietė pasaulį kaip visumą, api brėžė žmogaus vietą kosmose ir jo vaidmenĮ žemėje, nu rodė, kad žmogus yra ne tik atskiras individas, bet ir visos žmonijos atstovas. Jis rašė: „Daugelio amžių patirtis su kaupta viename žmoguje, begaliniai išplečia jo esmės ri bas. .. Žmogus skaito praeit), mato dabartį, sprendžia apie ateitį". Žmogus, teigė G. Forsterls, turi tvarkyti, gerinti puošti gamtą. Kai kurie Universiteto dėstytojai buvo nusistatę prieš baudžiavinę santvarką. Net ir teologijos prof. M. Karpa vičius smerkė baudžiavinę santvarką ir užjautė baudžiaunin kus. O profesorius Forsteris rašė: „O koks baisus dalykas ta prakeikta vergovinė teisė! Iki pačių šaknų ji pažemina ir užmuša žmogiškąjį orumą“. Tačiau Universitetas ne visada palankiai sutikdavo mokslo naujoves. Prof. E. Žilibero penkių tomų darbas „Lietuvos
flora", išspausdintas Universiteto spaustuvėj, buvo išimtas iš apyvartos ir atiduotas suplėšymui į tabako fabriką. Atseit, reikėjo apsaugoti studentus nuo „protą žalojančių" knygų. (Mat, tyrinėjimo duomenys neatitiko sustingusių teiginių apie gamtą). Įvykus T. Kosciuškos vadovaujamam 1794 m. sukilimui, Universitetas pusantrų metų nedirbo. Numalšinus sukilimą, jis vėl veikė, tik buvo pašalinta ke letas profesorių, jų tarpe L. Stuoka-Gucevičius. 1795 m., prijungus Lietuvą prie Rusijos, Edukacinė komi sija buvo panaikinta. Iš Universiteto atimta teisė prižiūrėti kitas mokyklas, buvusios 2 kolegijos suskirstytos Į 4 fa kultetus. Tačiau šie caro valdžios pertvarkymai netrukdė Universitetui toliau žengti progreso keliu. 1.
2.
3. 4. 5.
KĄ SKAITYTI: Vilniaus universitetas. Red. J. Bulavas. V., 1956. p. 7—32, 33—48. Plečkaitis R. Scholastinė logika Lietuvoje „Filolsofija“ (LTSR aukšt m-klų mokslo darbai), t. 2, sąs. 2, 1962, p. 81—121. e Vladimirovas L. str. „Kai viešpatavo jėzuitų scholas tika". („Komjaunimo tiesa", 1959, gruod. 1 d.) Abramavičius V. str. „Liepsnojančios knygos Vil niaus aikštėse". („literatūros ir meno metraštis", 1962, p. 145—148). Micelmacheris V., Viduramžių Lietuvos chirurgai (1771 m. įsteigi to medicinos fakulteto vaidmens chirur gijos srityje), „Sveikatos apsauga". 1959, Nr. 12, p.
S 35—41.
„Laisvėje" Jau buvo rašyta, kad j JAV atvaro. įžymusis Ta rybų Lietuvos ihbks lnlnkas pro fesorius daktaras Jonas Kubidus, Lietuvos Mokslų Akademijos narys. Praėjusį sekmadienį atsitiktinai teko sutikti svečią Nlanhattane. Jau dvi ištisas dienas jis buvo praleidęs Niujorke, todėl svečią ir užklausiau: — Kaip jums, draugas profe soriau, atrodo mūsų miestas! — Nedaug aš jo dar tema čiau, — atsako. — Bet klek ma čiau, įdomus. Tą pat} sekmadienio vakarą svečias nuskubėjo | pasaulinę parodą pasidairyti, kadangi pir madienį jis turėjo anksti išvykti ( VVdshlngton, D. C., o po to — ( Čikagą. Prof. J. Kubilius yra fizikosmatematikos mokslų daktaras, (žymus vyras. Fizika-matematika, kaip žinoma, šiuo metu pasauly je vyrauja, tai ir prof. J. Kubi liaus moksliniais darbais susido mėjimas yra didelis.
Be kitų darbų jis parašė „Ti kimybių teorijos" veikalą, kuris yra išverstas ir Į anglų kalbą: iš.eido vienas Universitetas Michigano valstijoje. Šiuo savo veikalu prof. J. Kubilius pagar sėjo ir visoje Tarybų Sąjungo je, mokslininkuose. Fizikos-ma tematikos srityje moks.ininkas tebetęsia darbus, formuodamas naujus atradimus, naujus dės nius. Bet profesorius ir skundžiasi: — Stoka laiko mokslo darbams dirbti... Mat, nereikia pamiršti, kad prof. J. Kubilius yra seniausios ir didžiausios Lietuvos aukšto sios mokyklos vadovas — Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto rektorius. — Jau aštuonerius metus dir bu rektoriaus darbą, — pride da svečias. — Visam tam ten ka sudėti daug energijos ir lai ko. Administraciniai rūpesčiai pastoja kelią moksliniams ieško jimams. Amžiumi J. Kubilius dar jau
nas, apie 40 metų vyras, bet darbais jau plačiai pasižymėjęs ir tai jis laiko tik pradžia. Jungtinėse Valstijose prof. J. Kubilius bus apie tris mėnesius. Jis čia atvyko pagal TSRS ir JAV kultūrinio bendradarbiavi mo susitarimą. Bus Čikagoje, Berkeley — Kalifornijos univer sitete, Michlgano valstijoje. J. Kubilius skaitys paskaitas Ame rikos mokslo žmonėms, taip pat jis klausys jų paskaitų apie jų atliktus mokslinius darbus. Be to, svečias išsamiai susipažins su mūsų šalimi: anglų kalbą jis ge rai vartoja. Palinkėjau mielam svečiui sveikatos ir daug sėkmės mūsų šalyje, ir sakiau jam: Amerikos lietuviai labai džiaugiasi ir di džiuojasi darbais tokių savo tau tiečių, kaip akademikas Jonas Kubilius! Ns. (Perspausdinta iš pažangaus Amerikos lietuvių laikraščio „Laisvė")
■ ■■■■■■■■■■■■■■■ = ■■■■■■■■■■■■
CHEMIKŲ LABORATORIJOSE Chemijos fakulteto studentų vybes (smulkiai grūduotos bliz moksliniai darbai yra labai gančios dangos, geras išbarstoglaudžiai susiję su katedros mumas, puikus dangų sankabuveikla.. Neorganinės ir Bendro mas), jis nenuodingas ir patva sios chemijos katedrose studen rus. Sis dicianoargentatinis — tai - analitikai užsiiminėja me rodanatinis elektrolitas jau sėk džiagų mikrokiekių nustatymu. mingai panaudotas Klaipėdos Pagaminti medžiagas, turinčias „Dailės" kombinate ir Šiaulių telabai mažus kiekius tam tikrų -levizijos fabrike. Jis sukėlė priemaišų, yra sunku, bet dar didelį susidomėjimą ir už res sunkiau šiuos kiekius išanali publikos ribų. Stud. B. Bulotai zuoti. Šiuolaikinė pramonė tė ir A. Jotautaitė bandė gauti chemikams-analitikams iškelia blizgančias sidabro dangas iš jouždavinį sukurti naujus analizės didinių elektrolitų. Be vandeninių sidabro drus metodus, leidžiančius nustatyti 10 minus šeštame — 10 minus kos tirpalų Fizikinės chemijos dešimtame laipsnyje ir dar ma katedroje yra tiriami ir vario žesnę procento dalį priemaišų šarminiai bei rūgštūs elektroli įvairiuose reagentuose puslaidi tų tirpalai. Stud. G. Kurila tiria ninkiuose ir kitose dabartinei cianidinį - rodanidinį elektroli technikai reikalingose medžiago tą, siekdamas surasti mažiau se. Analizinės ir Bendrosios che nuodingą ir ne taip jautrų Ph mijos katedrose dirbama fotomet- atžvilgiu variavimo elektrolitą. riniais, kinetiniais ir kt. meto Stud. T. Sivickytė aiškina mikrossusidarymo mecha dais. Seleno ir telūro panaudoji foroidų mas puslaidininkių technikoje nizmą ir jų vaidmenį blizgančių kelia didelį susidomėjimą, todėl dangų gavimui. Tiriami katodi studentas L. Asajavičius jau eilę niai procesai, panaudojant agaro metų užsiima seleno ir telūro membranas ir kt. Labai įdomūs atskyrimu ir nustatymu. Naujus ir svarbūs tiek praktiniu, tiek fotometrinius geležies, titano, teoriniu požiūriu nevandeninių stibio bromidų ir kt. medžiagų tirpalų srities darbai, atliekami chemijos katedroje. mikrokiekių nustatymo metodus Fizikinės išdirbo ir kiti SMD nariai: M. Yra žinoma, kad eilė metalų ir Žilėnaitė, V. Kareckaitė, E. Bu- puslaidininkių gali būti nusodina silaitė, V. Paleckytė, G. Strec- mi tik iš nevandeninių tirpalų. kytė, G. Macaitė, J. Škadauskas, Stud. C. Gerasimavičius išbandė eteratinio, o A. Karpavičius — D. Bernotaitė, M. Špalovaitė. Kinetiniai analizės metodai yra ksilolinio aliuminavimo elektro labai jauna analizinės chemijos litą ir gavo geras aliuminio šaka. Sistemingi šios srities dar dangas. Jau antrus , metus skaito pra bai pasirodė tik 1955 m. Jau ketveri metai studentė S. nešimus mūsų studentai, dirbą Kalesnikaitė dirba kinetinių me Mokslų Akademijoje. Klausyto todų srityje. Ji tyrė vario, man jai susipažįsta su problemomis, sprendžiamos kitose gano ir kitų metalų mikrokiekių kurios nustatymą, o R. Mikulevičiūtė, mokslo įstaigose. Chemijos ir H. Polukordaitė ir G. Tomkevf- Cheminės technologijos institute, čius nagrinėja sidabro mikro vadovaujant prof. dr. J. Matu liui, per eilę metų susiformavo kiekių nustatymo galimybes. C. Valiukevičius, J. Jankaus stambiausias Lietuvos galvano kas, G. Purvaneckas, G. Bliū- stegijos procesų tyrimo centras. Mūsų Universiteto organikai džius, Z. Poškutė domisi radiaci ne radiochemija. Jie tyrinėja ir nagrinėja biologiškai aktyvių sintezės ir tyrimo radioaktyvių spindulių veikimą medžiagų problemas. Fiziologiškai akty į medžiagų savybes. Fizikinės chemijos katedra at vios medžiagos turi didelę reikš lieka sidabravimo, variavimo bei me, vystant šiuolaikinę medici aliuminavimo elektrolitų tyrimą, ną, biologiją, žemės ūkį ir kt. o taip pat dirba sidabro, vario Todėl ši tematika įeina j svar bei aliuminio galvanostegijos biausių TSRS problemų skaičių. Sintezuojamos biologiškai ak srityje. Sidabravimas vykdomas iš vandeninių elektrolitų tirpa tyvios medžiagos padeda kovoti lų. Studentės A. Niunkaitė ir prieš širdies kraujagyslių susir V. Jasinskaitė tyrė koloidų tir gimus ir prieš centrinės bei pe palo įtaką cianidinei sidabravi riferinės nervų sistemos ligas. mo voniai. Kruopščių tyrinėjimų Be to, ieškoma vietinių anesteti dėka katedroje gautas naujas kų ir t. t. Buvo įkurta speciali diciano - argentatinis rodanati- vaistų sintezės laboratorija su nis elektrolitas, kuri- turi visas farmakologinių tyrimų sektoriu gerąsias cianidinės >mos sa mi Medicinos fakultete. Moksli
nis darbas yra koordinuojamas su Visasąjunginiu chemijos farmacijos institutu ir TSRS MA Farmakologijos ir chemioterapi jos institutu Maskvoje. Labora torijoje sintezuota apie 400 naujų junginių, kurie dalinai iš tirti. Jų tarpe sintezuota eilė labai aktyvių anestetikų, pvz., studentė R. Audiejūtė ir V. Zabielaitė sintezavo keletą ami no eterių, kurių aktyvumas ke liasdešimt kartų prašoka ko kaino aktyvumą. Vieni prepara tai jau perduoti klinikiniam Datikrinimui, kiti — dar ruošiami Daugelis junginių gali būti panaudoti kaip reagentai ana Ilzėje, kiti — kaip liuminogenai (pvz., studentės G. Rupšytės sin tezuoti amino kotonai). Studentas Lenkaitis resintezavo preparatą fentol amino hidro chloridą ir patobv.lino šio prepa rato atskirų stadijų gavybą. Katedroje bei labora torijoji atliekami ir svarbūs teoretiniai darbai: stud. J. Steponavičius, J. Kadziauskas, R. Nivinskas tiria kai kurių reakcijų kinetiką norėdami nustatyti pavadavimo ir skilimo reakcijų santykį. Taip pat tiriami medžiagų biologinio aktyvumo ir jų struktūros dės ningumai. Penki studentai: E. Levickas V. Mačionytė, D. Remeikaitė. L. Archlpovaitė, P. Adomėnas tiria chlorinimo katalizatorių įtaką orto ir parachlortoluolii santykiui, o taip pat nustato abiejų izomerų atsiskyrimo me todus. Cheminės technologijos ka tedroje studentai atlieka balty mų modifikavimo darbus. Nu statomas baltymų (želatinos kola gono) cheminis reaktingumas ozoninant, veikiant H2O2, ultra violetiniais spinduliais, radiacija ir kt. Po to prie baltymų skiepi jami įvairūs polimerai. Modif kuoti gamtiniai polimerai išlaiko savo teigiamas savybes ir kart Įgyja priskiepytas teigiamas sa vybes sintetinių polimerų. Tyri mų rezultatai turi didelę reikš mę odų-kailių fabrikams. Jau keletą metų šioje srityje dirba studentai D. Gendrolytė, Z. Golšteinaitė ir kt. Prie Inden-kumaroninių derva dirba stud. D. Rožanskaitė. Be to, tiriamos optimalios są lygos, kuriomis magnio amoni sulfato druska gajėtų būti ga minama iš dolomito, fosfogipsr ir t. t. doc. E Jasinskienė, ChF SMD mokslinė vadove
Žmonės ir rezultatai Lapkričio 27 d. LDAALR orga nizacija suveda visų metų darbo rezultatus. Jeigu žiūrėsime savikritiškai, tai galėsime pasakyti, kad mūsų organizacijos darbo rezultatai bu vo menki. Galima buvo padaryti žymiai daugiau ir geriau. Juk mūsų toks didelis, jaunas, entu ziastingas kolektyvas! Tačiau ir tas nedidelis indė lis, kurj Įnešė kolektyvo nariai LDAALR darbe, naudingas mūsų Tėvynei!.. Šiais metais didelė grupė stu dentų Įsigijo automobilių vairuotojų, motociklistų specialybes, gavo pirmuosius radisto {gūdžius,
XVI LDAALR J KONFERENCIJAI ARTĖJANT! (
Komjaunuoliška pareiga
Karinis-patriotinis studentų auk bavo. Jo triūsas nenuėjo veltui: lėjimas — vienas iš pagrindinių komanda užėmė I vietą ir buvo komjaunimo organizacijos užda apdovanota Garbės raštu bei tau vinių. Su komjaunuolišku užsi re. Energingai vadovavo savo ko degimu ir ryžtu turime surasti lektyvui Teisės fakulteto ir įdomesnes šio darbo formas. Partija ir Vyriausybė sudarė IDAALR pirmininkas drg. R. Ur baitis. Šiais metais draugai jį vėl mums sąlygas mokytis, atleisda ma visus studentus nuo busimo išrinko Į šį atsakingą postą. LDAALR sekcijų darbe daly sios karinės tarnybos mokymosi vavo ir studentai, ir dėstytojai. metų. O ir baigus Universitetą, Organizacijos veikloje gerai mūsų studentai nebus šaukiami į pasižymėjo dėstytojai Grinber tikrąją karo tarnybą. Vadinasi, gas, Rudžionis, studentai Ambra- baigę universitetą, galėsime dirb žiūnas, Marcinkonis, Bitovec, ti pamėgtą darbą, niekieno ne Drevlnskaitė, Gerulaltytė ir kiti. trukdomi gilinti ir plėsti savo Tačiau sekcijos darbe yra ir žinias praktikoje. trūkumų. Silpnai dirba akvalanMes gyvename tikrai labai glstai ir parašiutininkai, dažnai į geru laiku: mokomės, dirbame, rengiamas LDAALR priemones linksminamės. Mūsų jaunimas nekreipiama reikiamo dėmesio. žino, kokia kaina buvo išpirk WU LDAALR komitetas steng tas dabartinių dienų gyvenimas, sis suaktyvinti ir išplėsti savo kokį sunkų kelią su ginklu ran veiklą. koje nuėjo mūsų tėvai, kovoda mi už mus. Mes esame įsitikinę, B. BLAŽYS, pazone. Jei dar visiškai neseniai kad sveikas protas nugali, kad V VU LDAALR komiteto radijo ryšį pavykdavo nustatyti žmonės neleis įsiliepsnoti naujo pirmininkas vos už kelių šimtų kilometrų, tai dabar, panaudojus radijo bangų atsispindėjimą nuo kosminių ob jektų (nuo Mėnulio, meteoritų, taip pat nuo dirbtinių žemės pa lydovų), atsivėrė galimybė nusta tyti radijo ryšius net su kitais žemynais. Mūsiškiai sėkmingai atliko įdomų bandymą, meteorlnių srautų dėka palaikydami ra dijo ryšius su čeku iš Brno miesto. Dėl silpnos techninės ba zės negalėjome gauti radijo aido nuo Mėnulio. Reikia manyti, kad naujasis komitetas išsirūpins šitokiems bandymams reikalingą aparatūrą. Dirbdami su trumposiomis ban gomis, klubo nariai užmezga ry šius su vis naujomis pasaulio ša limis. Jie dalyvavo ir pasaulio trumpųjų bangų varžybose. Tačiau pasiektais laimėjimais mes neapslribojame. Sieksime naujų. Bet tam reikalingos geres nės sąlygos. Norime, kad klubo Universiteto šaulių rinktinė, 1965 m. Vilniaus miesto Lenino veikloje dalyvautų dar daugiau rajono LDAALR pirmenybėse užėmusi pirmąją vietą. žmonių. Be to, reikalingas ir ge resnis materialinis aprūpinimas: trūksta tinkamų patalpų, aparatū ros. Tikime, kad mūsų „šeiminin kai“ pasirūpins apšildymu ir lan 1964/65 mokslo metais pagrin listai. Be to, užsiėmimus lanko gų įdėjimu. Priešingu atveju, mūsų darbas žiemą bus visiškai dinis Universiteto LDAALR auto- dar 40 busimųjų vairuotojų. Mūsų sekcija dalyvavo rajoni moto sekcijos uždavinys — nau bevaisis. jų eismo taisyklių įsisavinimas. nėse bei miesto figūrinio važia F. RAKAUSKAS, Pagal techninio minimumo rei vimo motociklais varžybose. Jų Radijo sporto sekcijos kalavimus Valstybinėje autoins dalyviai buvo apdovanoti Gar pirmininkas pekcijoje sėkmingai perlaikė eg bės raštais, o mūsų komanda zaminus apie 200 organizacijos aukštųjų mokyklų tarpe užėmė pirmąją vietą. narių. Šiuo metu vėl paruošti 33 šo S. RUDŽIONIS, feriai — mėgėjai ir 23 motociksekcijos pirmininkas išmoko taikliai šaudyti. Apie 50 šaudymo sekcijos narių gavo ar ba pakėlė savo sportinius atsky rius. Neblogų rezultatų pasiekė mūsų organizacijos motociklistai ir radistai. Siekiant j LDAALR veiklą įtraukti daugiau jaunimo, šiais metais buvo suorganizuota daug Įvairių varžybų. Jos iš tikrųjų sudomino studentus. Džiugu pažymėti, kad Šiais metais nė vienas fakultetas neat sisakė dalyvauti varžybose. Labai gerai pasirodė Medicinos fakulteto komanda. Šio fakulteto LDAALR komiteto pirmininkas drg. A. Varvui lis daug pasidar-
RADIJO SPORTAS Radijo sporto sekcija Univer sitete praveda įvairiausius užsi' ėmimus: naujos aparatūros konst ravimą bei senos sutvarkymą, „lapių medžioklę", įvairaus po būdžio treniruotes ir t. t. Tai to li gražu ne viskas. Sekcijos narial pagal II! Visasąjunginės techninių sporto šakų spartakia dos ir pagal Tarptautinės radijo sporto federacijos programas daiyvauja varžybose, radijo ban gomis keičiasi darbo patirtimi su kitų šalies klubų radiotechnikos mėgėjais. Graži pergalė šiais metais pa siekta respublikinėse varžybose: Universiteto radijo klubo ko manda ultratrumpųjų bangų dia pazone nugalėjo Kauno Politech nikos instituto sportininkus ir už ėmė pirmąją vietą. Si garbinga pergalė iškovojama jau ketvirtą kartą, o komandos nariai įvykdė aukštų sportinių atskyrių normas. Neblogi rezultatai pasiekti ir .lapių medžioklėje“. Įvykusiose tarpmiestinėse varžybose pirmą ją vietą iškovojo sekcijos narė Z. Rabačiauskaitė, o vyrų grupėje A. Kvedaravičlul ir F. Rakaus kui atiteko pirmoji ir antroji vie tos. Respublikinėse „lapių me džioklės“ varžybose Vilniaus miesto komandos sudėtyje starta vę Universiteto sportininkai už ėmė antrąją vietą. Ypač gražios perspektyvos mū sų radiotechnikos mėgėjams at siveria ultratrumpųjų bangų dia
Auto-moto se kcijoįe
ĮSTEIGTA KAVINĖS TARYBA
Mūsų Universitetas turi puikią kavinę. Deja, lig šiolei jos veikla daugelis buvo nepatenkinti. Dalykas tas, kad beveik vi si čia ruošiami vakarai būdavo blogai organizuoti, o kartais platesnei publikai ir nežinomi. Beje, buvo ir įdomių vakarų, bet tai — tik lašas juroje. Vakaro organizatoriai turėdavo var go, kol sužinodavo, ar kavinė neužimta. Todėl profsąjungos komiteto posėdyje buvo nutarta iš Universiteto aktyvistų su organizuoti Tarybą, kuri vadovautų kavinės veiklai. Dabar ka vinė dirbs du kartus per savaitę, t. y. šeštadieniais ir sekma dieniais nuo 19 vai. iki 24 vai. Ateityje numatoma surengti daug įdomių susitikimų, disputų, šokių vakarų. Į kavinės Tarybos sudėtį įeina 8 žmonės: pirmininkas S. NOREIKIS (TF, / k.), organizacinio sektoriaus vadovė J. ŽILINS KAITĖ. (EF, III k.), kultmasinio sektoriaus vadovas J. GRINYS (EF aspirantas). Interklubo atstovė S. JANUTAITE (IFF, III k.), nariai — A. KURPAITYTE (IFF, II k.), I. BARANOVSKAJA (GF, II k), V. MANISKYTE (GF, II k.), J ŠVITRA (MF, III k.). Kavinės Tarybos darbo laikas: 1. Pirmadieniais 15.00—16.00 vai., budi S. Noreikis. 2. Antradieniais 13.00—14.00 vai., budi J. Žilinskaitė. 3. Ketvirtadieniais 13.00—14.00 vai., budi J. Žilinskaitė. 4. Penktadieniais 15.00—J6.00 vai., budi S. Noreikis. MŪSŲ inf ■ ■HBSBHHaBBBBBaBBBB ■■■■■■
tis. Novelės. Dail. A. V., „Vaga", 1965.
Katilius.
Rinkinyje vaizduojami skirtin gi žmonių likimai Įvairiais isto riniais laikotarpiais bei naujas žmogaus žvilgsnis l gamtą.
Marcinkevičius, Justinas. Bala dė apie Ievą. Lino raižiniai A. TSRS KOMUNISTŲ PARTIJA Rulis, Z. Lenininiai partinės- Makūnaitės. V., „Vaga", 1965. valstybinės kontrolės principai. Palčinskaitė, Violeta. Aikštės. V., „Mintis", 1965. Dail. E. Guzas. V., „Vaga", 1965. GROŽINI: LITERATŪRA Trečioji Jaunos lietuvių poetės Dautartas, VI. Lakštingalų nak eilėraščių knyga.
karo gaisrui mūsų planetoje, mes svajojame apie tuos laikus, kai pasaulis nežinos karinės unifor mos, ginklų, spygliuotos vielos. Bet ir vėl — absoliučios garan tijos nėra — tai mes neturime užmiršti. Štai kodėl karinis-pat riotinis studentijos auklėjimas buvo ir yra vienas iš pagrindi nių komjaunimo organizacijos uždavinių. Tai reiškia, kad mes privalome ugdyti jaunimo širdy se didį pagarbos jausmą vyres niųjų kartų žygdarbiams ir diudžią neapykantą karo kurstyto jams, pasiruošimą praktiškai gin ti savo Tėvynę, jeigu kada nors tai bus reikalinga. Viena iš karinio-patriotinio auklėjimo formų yra LDAALR veikla. Čia jau praktiškai moko mės to, kas, reikalui esant, mums gali būti reikalinga: mes išmoks tame valdyti mašiną, dirbti ra distu, fotografuoti, išmokstame drąsiai šokti su parašiutu iš lėk tuvo, grūdinamės fiziniu požiū riu. Universiteto LDAALR atliko didelį darbą, ruošdama Jaunimą Tėvynės gynybai. Reikėtų ir atei tyje stiprinti šios organizacijos veiklą, kuo daugiau įtraukti stu dentų į sekcijas. Artėja eilinė Universiteto LDAALR konferencija. Mes tu rime gerai jai pasiruošti, išana lizuoti esamus trūkumus, numa tyti gaires ateičiai. Komjaunimo organizacijos įsta tuose Įrašyta: „Šventa komjaunimo pareiga — ruošti jaunimą ginti socialis tinę Tėvynę, auklėti pasiauko jančius patriotus, pajėgiančius duoti ryžtingą atkirtį bet kokio priešo užpuolimui.” Šią pareigą mes turime šventai vykdyti. P. VAITKEVIČIUS, Komjaunimo komiteto sekretorius
Į foto mėgėjų sekciją! Šiais metais prie Universiteto LDAALR bus įsteigta foto sekcija ir įrengta laboratorija. LDAALR nariai, norintieji iš mokti fotografuoti, užsirašo pas savo fakulteto LDAALR pirminin ką arba pas sekcijos vadovą drg A. Boiko. Pirmas sekcijos užsiėmimas Įvyks gruodžio 6 d. (Smulkesnė informacija skelbimų lentose). A. BOIKO, foto sekcijos pirmininkas
Kodėl aš nelankiau paskaitų — Ne visos paskaitos [domios. dijų (akademinė „laisvė“ be sti Kodėl turime lankyti visas pas pendijų), nebuvo bendrabučių, kaitas ir pratybas? Jei būtų lais dalis studentų dargi mokėjo už vas paskaitų lankymas, — dau mokslą. Studentai gyvendavo giau studijuotume savarankiškai, privačiuose butuose, mokėdami geriau pasirengtume egzami per mėnesi už kambarį po 20 ir nams. daugiau rublių (ano meto va rubliais); Taip neretai samprotauja da liutą perskaičiuojant lis studentų. Sprendžiant pavir vien tik pietūs kainuodavo apie vieną rublį. Esant tokioms ma šutiniškai, panašūs samprotavi daugelis mai atrodo pagristi. Bet gilesnė terialinėms sąlygoms, studentų nelankė paskaitų, nes paskaitų lankomumo ir nelankouždarbia mumo klausimų analizė rodo ką tuo metu kur nors vo, dažnai versdavosi privačio kitą. mis pamokomis. Jei tik stu Studentas, spręsdamas privalo dentas gavo pamokų, per daug mo paskaitų lankymo klausimus, nesirinko: lituanistas dėstė atsi manau, turėtų pasidomėti buržu likusiam mokiniui ir algebrą, azinio Universiteto tvarka, kur ir chemiją (jei buvo reikalas), kaip tik paskaitų lankymas nėra o pats namie daug ruošdavosi. privalomas. Taip bent tikrai bu Tokie nors ir menki uždarbiai vo buržuaziniame Kauno uni atitraukdavo studento dėmesį versitete, kuri 1939 m. teko nuo paskaitų, jis atsilikdavo, to baigti šių eilučių autoriui. Stu dėl tik mažas studentų procen dijuodamas Kauno universitete, tas baigdavo studijas per penke aš tikrai praleisdavau daug rius metus; daug kas studijuoda paskaitų, ir tuo niekas nesido vo 10 ir daugiau metų. Kai mėjo. Nebuvo paskaitų lankomu baigia Universitetą tarybinis mo apyskaitos žurnalų. Retkar studentas, jau V kurse skirsty čiais tiktai vienas kitas dėstyto- mo komisija Jam pasiūlo darbo las paleisdavo per auditoriją la vietę. Kai kurie studentai dėl to pelį, kad studentai pasirašytų. reiškia nepasitenkinimą, prašosi Būdavo paskaitų, kuriose sėdė laisvo diplomo. Mano laikais, davo vos keli studentai, o kar baigiant Universitetą, buvo vi tais profesorius skaitydavo pa sai kitokia tvarka. Gavau diplo skaitą tik vienam studentui.- Stu mą ir su Universitetu atsisvei dentai galėjo laisvai lankyti pa kinau. Darbo ieškoti išėjau pats skaitas, galėjo paskaitų metu sė vienas, nebuvo netgi Jokių pata dėti bibliotekos skaitykloje, ga rimų. Parašiau pareiškimą į to lėjo ir ilgesniam laikui išvažiuo meto švietimo ministeriją. Liepė ti pas tėvus. Kodėl tuomet vieš la«ikti, kol atsiras laisvų vietų patavo tokia akademinė „laisvė“? mokyklose: apie mokyklos pasi Ar ji buvo naudinga? rinkimą nebuvo jokios kalbos. Buržuaziniame Universitete Pagaliau po pusės metų buvau kitaip ir būti, man rodos, nega paskirtas lietuvių kalbos moky lėjo. Ano meto Universitetas be toju į vidurinę mokyklą (gimna veik neteikė studentams stipen- ziją), o kai kuriems mano drau-
gams, baigusiems aukštąją mo kyklą, teko dirbti mokytojais pradinėse mokyklose. Tarybinis studentas neturėtų užmiršti, kad mūsų valstybėje liaudies ūkis ir kultūra tvarkomi ne paqal qamybos anarchijos ir konstrukcijos dėsnį, o planin gai. Pas mus iš anksto žinoma, kiek ir kokių specialistų laukia žemės ūkis, pramonė, liaudies švietimas. šiuos poreikius pla ningai kasmet turi patenkinti jaunųjų specialistų rengimo įstai gos (Universitetas ir kt.). Stu dijavimo liberalumas (laisvas paskaitų lankymas ir kt.) sunkiai suderinamas su planingu jaunų jų specialistų parengimu. Uni versitetas deda daug pastangų, kad studentams būtų sudarytos vis palankesnės gyvenimo ir darbo sąlyqos, kad jie laiku baigtų Universitetą. Kartu Uni versitetas, kaip ir kitos aukš tosios mokyklos, studentų dar bą ir reqlamentuoja. Praktika rodo, kad, sistemingai nelanky dami paskaitų, studentai mokosi silpniau, paskęsta studijų „sko lose“. Labai qaiimas dalykas, kad tokie studentai uždelstų su Universiteto baigimu — tai «š dalies patvirtina Ir buržuazinio Universiteto praktika. Todėl ta rybinis Universitetas, iš esmės skirdamasis nuo buržuazinio Universiteto, negali toleruoti buržuazinės akademinės „lais vės“, studijų liberalizmo; dės tytojai negali būti abejingi stu dentų darbo metodams ir siūlo rinktis racionaliausius studijų metodus: sistemingą paskaitų lankymą Ir savarankišką atitin kamos literatūros studijavimą. Vyr. dėst. P. GAILIUNAS
I
SVEIKI, NESUPRASTIEJI GENIJAI!
Universiteto studentų tarpe K yra nemaža „nuskriaustųjų", šių g dienų „herojų". Žinau — širstate. 0 Juk niekas taip ir nesužino apie g jūsų „didvyriškus žygius", kurių Z sąrašas netrumpas. Išgėrę jūs g narsiai elgiatės su merginomis ir „nerimtais" draugovininkais, O/ g pritrūkę „baltakei" pinigų, apZgaudinėjate namiškius, Ne! Jūs ^nemiegate naktį! Ir kam? Geriau g snūstelti dieną, praleidžiant „saugsas" ir nereikalingas paskaitas. ^Ir bendrabutyje tik retkarčiais
kyšteli Jūsų veidelis iš šiukšlių krūvos. Šitaip Jūs visur praslystate, apie Jus mažai kalbama. Nenuslminkite! Aš pasistengsiu Jus sn" prasti vardan teisybės, vardan Jūsų ateities. Nepaliksiu tamsoje — kiekvieną Jūsų žvilgsni ap švies karšti mano spinduliai. Sau gokitės ir pergalvokite!
KAM KRIKŠTYNOS, O KAM -
I
PAKASYNOS...
Fizikos fak. I k. stud. A. Lemešys per „fuksų krikštynas" su Ž savo draugais sumušė bendrakursį — taip sakant, plytele paglos-^ (FAKTAS)
Su pagarba „KOMJAUNIMO PROŽEKTORI US“
SOKIT, MERGOS, NORS IR BASOS: ČIA NE
PURVAS
„ ZUBRYLOS DAINELĖ RASOS. Aktų salėje Fizikos fak. II k. stud. E. Darbutas, Matematikos 2 Kal’.i dieną. Ir mechanikos fakulteto IV k. stud. St. Lyberis ir A. Anulevičius g Kalu naktį, mėgsta demonstruoti ..naujosios" mados šokius, palydimus klaikių g O stipendijos nėra. šūksnių.
Medikų bendrabutyje vakarais po 12 valandos.
^xXX\XXXX\X\XXXX\XXXX\XXXXXXX\\XXXXXXXX\XVxX\\XXXXV<\XXXXXXXXXXXX'ėXXXXXXXXXXX'XXX'g
________
Varžybos ir pergalės Nuaidi paskutinis teisėjo švilpukas, ir krepšininkų komandos Išsirikiuoja varžybų uždarymui. Iškilmingoje parado rikiuotėje dalyvauja ir 10 Universiteto merginų. Merginų ir trenerio veidus puošia džiugi šypsena: iškovoti garbingi medaliai. Krepšininkės, žinoma, vertos jų, nes sportinė kova buvo labai atkakli. Univeisiteto sportinių trofėjų kolekcija vėl padidėjo. Taurės, atminimo gairelės, diplomai, atminimo dovanos kas met aplanko Universiteto sporto klubą „Mokslas". Sporto klubas turtingas ne tik sportinių trofėjų. Jo sąskaitoje — šimtai paiuoštų instruktorių-visuomenininkų, atskirų sporto ša kų teisėjų, PDG ženklininkų, iizorgų. Paruošta 31 sporto meistras, 733 pirinaatskyrininkai. 3187 antro ir trečio atskyrio sportininkai Universitete kultivuojama 20 sporto šakų. Moterų tinklinio komanda respublikos čempionatuose nuo 1958 metų nėra patyrusi pralaimėjimo kartėlio. Ji — daugkartinė aukštųjų mokyklų spartakiadų nugalėtoja. TSRS aukščiausiosios lygos pirmenybių dalyvė, trenerio S. Batoro vadovaujama, išugdė daug žinomų sportininkių. Šios komandos narė Ekonomikos fa kulteto studentė T. Mitrofanova yra TSRS rinktinės dalyvė. Gražių pergalių yra pasiekę ir Universiteto rankininką!. Jie ne kartą iškovojo respublikos čempionų laurus, dalyvavo TSRS pirmenybėse stipriųjų grupėje. O šios komandos auklėtinė, Isto rijos ir filologijos fakulteto dėstytoja Roma Griniūtė jau nebe pir mi metai gina TSRS sporto garbę. Daug pergalių šiais metais yra pasiekę ir Universiteto Irkluoto jai. Talentingo trenerio R. Vaitkevičiaus auklėtinė fizikė St. Bubulytė tapo Europos irklavimo pirmenybių čempione. Universiteto imtynininkai, vadovaujami žinomo trenerio spor to meistro P. Eigmino, sostinės pirmenybėse tapo čempionais visų svorių kategorijose. c Jų pėdomis pasekė ir tenisininkai. Šių metų respublikos pirme nybėse jie iškovojo net 11 medalių, o gamtos fakulteto III kurso studentė A. Kalvelytė net tris kartus pabuvojo ant nugalėtojų pa kylos. JI iškovojo 2 aukso ir 1 sidabro medalius. Į Universiteto sportininkų vainiką daug žiedų yra įpynę ir mūsų orientacininkai. Pabaltijo orientacinio sporto pirmenybių nu galėtojos aukso medalis buvo šiais metais įteiktas Silvijai Kaparkaiijal. Bronzos medaliu apdova totas V. Januškls. Universiteto orientacininkai, sudarę LTSR rinktinės pagrindą, iškovojo pir f mąją vietą. Daug sportinių trofėjų. Visų neišvardinsi.. Dar daug ir perga lių laukia ateityje. SK koresp
GRAŽUS MISKAS IR JO BODAS, VISI PUČIA SAVO DŪDAS...
Medicinos fakulteto skaityklos kaimynystėje yra dūdų orkestro repeticijų kambarys. (FAKTAS)
Tenisininkų kovos Daug sporto šakų kultivuoja Istorijos ir filologijos fakulteto sportininkai. Lapkričio 21 dieną jie susitiko prie žaliųjų stalų. Sporto taryba suorganizavo indi vidualines fakulteto stalo teniso varžybas. Merginų tarpe pirmąją vietą iškovojo III k. lituanistė A. Bakutytė. Pirmakursei R. Arūnaitei IV atiteko antroji vieta. III ir N. vietas atitinkamai užėmė Skoblikova ir E. Bartkutė, Pogrupių susitikimuose daly vavo 12 vyrų. Ir štai — finalas. Jame buvo galima laukti įdomios sportinės kovos. Daugelis tikėjosi, kad fa kulteto čempiono vardą nesun kiai iškovos pirmaatskyrininkas J. Mickonis. [vykiai klostėsi ki taip. Pralaimėjęs pirmąjį susitikimą atkakliajam N. Sadrincovui, Iš tolimesnių kovų kažkodėl pasi traukė R- Verikas, rimtas preten dentas į prizininkus. A. Pranckevičius įrodė, kad jam lygių fakultete kol kas nėra, rezultatu 2:1 nugalėjęs J. Mickonį. Kiti sportininkai A. Pranckevičlui ne sugebėjo rimčiau pasipriešinti. Fakulteto čempionu tapo pirma kursis. Nugalėtojas puikiai orien tuojasi prie žaliojo stalo, re aguoja į kiekvieną nenorinčio paklusti kamuoliuko judesį, ypač gerai smūgiuoja. Jis surinko vi sus galimus taškus — 8. Antrą vietą su 6 taškais iško vojo J. Mickonis. t)ar dviem taš kais atsilikęs N. Šadrincevas užėmę trečiąją vietą. Ketvirtoje vietoje — S. Kazlauskas, penkto|e — R. Verikas. Varžybų vyr. teisėjas J. Ginei-
ka pabrėžė, kad menkas dalyvių skaičius paaiškinamas tuo, jog IV—V kursų stalo teniso mėgėjai neatvyko j varžybas. Labai blo gas yra IV kurso rusisčių pavyz dys: vietoje 3 užsiregistravusių merginų kovojo tik viena. Vyres nių kursų studentų tarpe Jau čiamas apsnūdimas, abejingumas sportui. Ar ne laikas pabusti ir įsijung ti į aktyvią sportinę veiktą? Alg. KRAPAVICKAS
I
STUDENTE, 1964 metų žiemą prie Universiteto centrinių rūmų radau laikrodį. Jis buvo su aižėjusiu stiklu. Matyt, nuo kritimo. Apyrankė metalinė, gerokai apdėvėta. Gal atsiras jo šeimininkas. Su pagarba buvęs studentas Jonas SARGONAS Šilalė
!
Istorijos katedros reiškia gilią užuojautą laborantei V. KESMINIENEI. jos tėveliui mirus.
STUDENTŲ DĖMESIUI! Keičiu atskirą kambarį Kaune į atskirą kambarį Vilniuje. Skambinti telefonu 2-15-72 (Vilnius) A. SKARDYS.
Medicinos fakulteto VI kurso studentę J. JANUŠKE VIČIŪTĘ, jos mylimai mamy tei mirus, užjaučia PEDIATRIJOS KATEDRA IR KURSO DRAUGAI
00000000300000000000
Reiškiame užuojautą III kurso studentui Alfonsui UŽIONUI, jo motinai mirus. TF DEKANATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
Teisės fakulteto III kurso studentą Alfonsą UŽIONĄ, jo brangiai motulei mirus, nuo širdžiai užjaučia KURSO DRAUGAI
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės: G. BAGDONAVIČIŪ TĖ, G. ORENTAITĖ, A. SKIUDAtTĖ, D. ZENKEVICIŪTĖ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17.
Rinko ir spaude LKP CK spaustuve. TIRAŽAS 2000 EGZ. LV 13116
Uis. Nr. 6678