carivBinir, scciDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
975 m. spalio 17 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
PARTINĖ KONFERENCIJA čiadienį, spalio 15 d., salėje Įvyko universitepartlnė konferencija. e dalyvavo Lietuvos KP sekretorius A. BarkausLKP CK mokslo ir moi staigų skyriaus vedėJ. Bielinis, aukštojo ir vidurinio mokslo miis H. Zabulis, LKP Vil
niaus miesto komiteto sekre torius V. Kojala, LKP Leni no rajono komiteto pirmasis sekretorius C. Slyžius. Konferencija išklausė par tijos universiteto komiteto ataskaitą (pranešėjas P. Ber natavičius). Diskusijose kalbė jo VPF dekanas V. Germa nas, MMF partinio biuro sek
Vasaros aidai Jniversiteto komjaunimo komitetas, susumavęs 1975 m. aros studentų statybinių būrių veiklą, nutarė: vietą skirti Medicinos fakulteto SSB „Eskulapai", dirlam Biržų raj. „Laisvosios žemės" kolūkyje, ir apdovaI Komjaunimo komiteto pereinamąja taure „Geriausia versiteto stovykla", Komjaunimo komiteto Garbės rašir ekskursija į Leningradą. Būrio viršininkas R. Broga. I vietą — Fizikos fakulteto SSB „Širvinta", veikusiam rintų KMK, ir apdovanoti Komjaunimo komiteto Garbės tu bei ekskursija j Minską. Būrio viršininkas V. GlaziII vietą — Medicinos fakulteto SSB „Šešupė", veikun Kapsuko statybos treste, ir apdovanoti Komjaunimo
uiteto Garbės raštu bei ekskursija į vieną iš respublikos stų. Būrio viršininkas Pr. Žiūkas. i metų vasara jau jrašy- praėjusiais metais dirbęs būtrečiojo semestro istori- rys neįvykdė gamybinės užtovyiklų vėliavos jau se- duoties. Todėl šįmet mes nebeplevėsuoja, bet stu- kiek įtariai žiūrėjome į stul širdys dar plaka darbo dentus. Dabar galima pasaky i. vasaros įspūdžiai dar ti, kad abejojome be reika Pasidalinti jais ir rin- lo. Studentai padarė daugiau, studentų statybinių bū- negu mes tikėjomės. Jie įariai į baigiamąjį vaka- tvanke bazės, kuri beveik ktų salėje. Pasigirti jie pelkėje įsikūrusi, aplinką, i turi kuo. Apie tai ir betonavo mašinų stovėjimo tojo M. Bložė — univer- aikšteles. Ir mechanizatoriai, > SSB štabo viršininkas. ir mes, administracija, labai Ižiaugti įlaimėj imais atvy- patenkinti studentų darbu. lar visai neseniai buvę šakių raj. Paveliuonos ta ininkai, o dabar jau sve- rybinio ūkio direktorius S. — priimančių organiza- Grajauskas: Mūsų žemdirbiai vadovai. Jie labai pa su nekantrumu laukia kiek nti studentų nuveiktais vienos vasaros, kiekvieno ais. naujo susitikimo su jūsų stu kių MSV gamybos sky- dentais. Ir ne tik todėl, kad viršininkas G. Kušlys: atvyksta tiek darbo rankų. i valdybos draugystė su Studentai ir patys nenuobo ersitetu dar kūdikio am- džiauja, neleidžia nuobodžiau — tik dveji metai. Pra ti ir kitiems. Visų ūkio dir buvo truputį nevykusi: bančiųjų vardu linkiu mūsų
retorius A. Apynis, Politinės ekonomijos katedros vedėjas J. Miškinis, TF III k. stud. V. Kuvšinčikovas, ChF prof. Vyt. Daukšas, Fil.F doc. A. Laigonaitė, komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo tojas J. Pečkaltls, IF partinio biuro sekretorius J. Basiulls, GF dekanas G. Tarvydas, Ka
geriesiems talkininkams sėk mingų studijų. Taigi, šeimininkai patenkin ti. Studentai taip pat. Šįmet, kaip niekad, universitetas gaili tikrai pasigirti vasaros rezultatais. Pasiekta daug, nors anot respublikinio SSB štabo viršininko J. Ivoškos, mūsų aukštoji mokykla ir yra bene viena iš „moteriškiau sių“. Praėjusią vasarą Medicinos fakultetui atstovavo du SSB — „Eskulapai" ir „Šešupė". Trečiasis būrys buvo grynai specifiškas — jo nariai dirbo sanitarais įvairiose Vilniaus ligoninėse. SSB „Eskulapai" vadas Rimvaldas Broga pasakoja: — Dirbom su šūkiu: „Ir trečiąjį semestrą — labai ge rai". Būryje buvo 3 vaikinų ir 2 merginų brigados. Ma nau, kad pergalę nulėmė ko lektyvo darbštumas, draugiš kumas. Noriu paminėti Egidi jaus Jatkausko, Romualdo Ražuko, Almos Jakštaitės brigadas. Kad darbas sekėsi gerai, galima spręsti ir iš skaičių: per septynias savai tes mūsų vaikinai uždirbo po tris šimtus šešiasdešimt rub lių. Didelė sėkmės dalis ten ka ir mūsų šefams. Daug pa dėjo „Laisvosios žemės" kol ūkio valdybos pirmininkas Petras Poškus, kolūkio pir minės komjaunimo organiza cijos sekretorė Zita Cepokaitė. Stovykloje svečiuodavosi Biržų rajono komjaunimo ko miteto sekretorius drg. Jakniūnas. Kaip ir visi SSB, mes ne
rinės katedros viršininkas V. Repšys, Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros partinės organizacijos sekre torius R. Ozolas, prof. J. Ta mošiūnas, rektorius prof. J. Kubilius. Konferencijoje kalbą pasa kė LKP CK sekretorius A. Barkauskas. Konferencija išrinko naują partijos universiteto komite tą, delegatus Į Lenino rajono XXIII partinę konferenciją.
tik dirbom. Surengėm keletą koncertų, perskaitėm 39 me dicinos paskaitas, prižiūrėjom kolūkio lėšomis pastaty tą paminklą kariams, žuvusiems Didžiojo Tėvynės karo metu. Glaudžius ryšius pa laikėme su kolūkyje gyve nančiais karo veteranais. Jie netgi vadovavo mūsų briga doms. SSB „Šešupė" komisaras Povilas Alchovka: — Dirbom Kapsuko staty bos treste — aikštelėje. Ži nia, kad tapome prizininkais, džiugina, bet kartu ir šiek tiek nusiminėm. „Eskulapai" paveržė mūsų pernai metais iškovotą socialistinių lenkty nių nugalėtojų vardą. Mes, kaip ir kiti būriai, stengėmės gerai dirbti, kaip ir kiti, še fą vom Didžiojo Tėvynės karo dalyvius, tvarkėm miesto ap linką, leidom sienlaikraščius, rengėm koncertus. Gerai dir bo Birutė Grinkaitė, Arūnas Varnas, Elena Leketaitė, Li na Tauškutė. Esu įsitikinęs, kad kitąmet į Leningradą būtinai važiuos „Šešupė". Nuskambėjo paskutinis tre čiojo semestro akordas. At eity naujos vasaros, nauji darbai, nauji laimėjimai. Liucija ULENSKAITE, Leonas KALVAITIS
L. Kalvaičio nuotraukose: G. Kušlys atvežė universiteto komjaunuoliams Garbės raš tą — jį įteikia M. Bložei; vakare dalyvavo svečių iš Latvijos P. Stučkos universi teto.
TODO BIEN
mokslą ir darbą! Iš TSKP CK Šūkių
Šie žodžiai, išvertus iš ispa nų kalbos, reiškia „viskas gerai". Tuo tiki ir nemažas būrys studentų, šiemet pasi ryžusių fakultatyviai jos mo kytis. Ispanų kalba — viena labiausiai paplitusių pasauly je. Ja šnekama Ispanijoje, Kuboje, Filipinų ir Haiti sa lose, Lotynų Amerikoje. — Mokėti dar vieną užsie nio kalbą niekad nebus per daug. Ypač mnms, būsimiems
žurnalistams, — sako pirma kursiai Rasa Grebliauskaitė ir Kęstutis Griškevičius. Psichologė Svetlana Žvikai tė ispanų kalbos mokosi jau kelinti metai. Studentei daug padeda laiškai, kuriuos ji garma iš tolimosios Kubos nuo draugo Evelio de Kruz. .. .Dėstytoja pamažu karto ja dar nežinomus žodžius, aiškina, kaip juos ištarti. Tvirtas pasiryžimas, kantrus darbas, stropiai lankomi užsi ėmimai padės išmokti ir pa
Nr. 32 (932)
Spalio 11 d. įvyko Istorijos fakulteto komjaunimo organi zacijos VIII ataskaitinė .rin kiminė konferencija, kurioje dalyvavo aktyviausi fakiflteto komjaunuoliai, dėstytojai, svečiai. Delegatai išklausė fakulte to komjaunimo biuro sekreto riaus A. Bajarūno ataskaitinį pranešimą apie atliktą darbą. Diskusijose dalyvavo deka
nas doc. K. Sinkevičius, doc. R. Žiugžda, doc. P. Vitkaus kas, žurnalistikos spec. III k. studentai J. Kochanskas ir L. Kizelytė, istorijos spec. III k. studentas R. Keliuotis ir kiti. Pasisakiusieji kalbėjo apie uždavinius, iškylančius pirmi nėms komjaunimo organizaci joms, apie pasitaikantį kom jaunuolių pasyvumą jų vi suomeniniame darbe. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoja N. Lomanienė pa sveikino konferencijos dele gatus, palinkėjo jiems sėkmės moksle bei visuomeninėje veikloje ir aktyviausiems biu ro nariams įteikė komiteto Garbės raštus. Z. BESASPARYTt
Spalio 10 d. įvyko Finan sų ir apskaitos fakulteto kom jaunimo organizacijos VI ataskaitinė - rinkiminė kon ferencija. Konferencijoje da lyvavo fakulteto partinio biuro sekretorius J. Čičins kas, prodekanas doc. J. Laškovas, universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pa vaduotoja N. Lomanienė. „Vykdydama VLKJS XVII bei LLKJS XVIII suvažiavi mų, VLKJS CK bei LLKJS CK plenumų nutarimus, — kalbėjo ataskaitoje komjauni mo biuro sekretorius G. Kalčinskas, — fakulteto komjau nimo organizacija dau7 nu veikė studentų mok' o ir auklėjimo darbe, gerai pasi ruošė komjaunimo dokumen tų keitimui". Geru žodžiu buvo minima' mokymo-auklėjimo, sociologi nių tyrimų komisijų nuveik tas darbas. Sociologinių tyri mų komisija yra pirmoji ne tik fakultete, — tai aplamai naujas reiškinys universiteto komjaunimo organizacijoje. Ši komisija egzistuoja vos metai, tačiau jos darbo re zultatai tikrai džiugina. Ji
domisi nepažangumo priežas timis, paruošė pašalintų iš universiteto studentų anke tas. Ataskaitoje buvo pa brėžta VPP, kaip vienos iš pagrindinių pakopų, ruošiant aukštos kvalifikacijos specia listus ir organizatorius, reikš mė. Konferencijoje kalbėję III k. studentai V. Rainienė, V. Elekšis, vyr. dėst. J. Čičins kas, doc. J. Laškovas ir kiti pareiškė savo nuomonę apie biuro darbą, jo trūkumus. Geriausieji komjaunuoliai buvo apdovanoti. L. Lukšai tei (III k.) ir A. Misiukaitei (IV k.) įteikti miesto kom jaunimo komiteto Garbės raštai; A. Uzielai (IV k.), V. Rainienei (III k.) G. Griga liūnui (III k.), V. Alksneriui (II k.) — universiteto kom jaunimo komiteto Garbės raš tai. Delegatai į fakulteto kom jaunimo biurą išrinko 15 ge riausių, aktyviausių komjau nuolių. Konferencija išrinko savo atstovus į universiteto XXI komjaunimo ataskaitinęrinkiminę konferenciją. V. JANKEVIČIUS
Domesio!
TINĖ RINKIMINĖ KONFEREN CIJA. Delegatai registruojami nuo 16.30 vai.
APSKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME
SPALIO MĖN. 22 D. 17 VAL. REKTORATO POSĖ DŽIŲ SALĖJE (CENTRINIAI ROMAI, 13 a.) PRASIDĖS UNI VERSITETO STUDENTŲ MOKS LINĖS DRAUGIJOS ATASKAI
LIAUDIES ŠVIETIMO DARBUOTO JI! VISOKERIOPAI GERINKITE i MOKYMĄ, TOBULINKITE KADRŲ ; {ENGIMĄ LIAUDIES UKIUI! AUKLE- ! □TE AUGANCIĄJĄ KARTĄ KOMU- ; MZMO IDEALŲ DVASIA, SKIEPYKI- '• TE JAI SĄMONINGĄ PAŽIŪRĄ Į J
vvu
Kviečiame dalyvauti fakul tetų ir būrelių mokslinius va dovus. SMTD taryba
milti ispanų kalbą. kūriniai yra išversti net į 52 D. KURMILAVlClUTE kalbas. Visą vakarą smalsūs stu dentai nedavė ramybės poe SVEČIUOSE — A. DRILINGA tui. Jis atsakinėjo j jų klau simus, Teiškė savo nuomonę Spalio 8 dieną studentų studentų keliamų problemų profkomitetas pakvietė poezi atžvilgiu. Netrūko ir ginčų. jos mylėtojus į susitikimą su A. Drilinga paskaitė savo poetu A. Drilinga. eilėraščių. Išgirdome ir ket Svečias papasakojo apie virto kurso lituanisčių R. lietuvių poezijos ir apskritai Ališauskaitės, R. AdOmėnailietuvių literatūros populiaru tės literatūros bandymų. I mą už respublikos ribų. Suži G. TFRVILVTE nojome, kad mūsų rašytojų
Karštos dienos dabar kom jaunimo aktyvui — iki XXI universiteto komjaunimo kon ferencijos beliko vos savai tė. Tenka apmąstyti nuveik tus dairbus, pabandyti juos vertinti, ieškoti kelių veik lai gerinti. Ateina metas, kai tenka atsiskaityti už savo darbą.
KOMJAUNUOLIAI ŠEFAVO GERAI Šiandien noriu pasidalinti mintimis apie šefavimą. 1973—1975 metais mūsų darbo pagrindiniai objektai buvo tokie: vaikų kambariai, vaikų klubai, mokyklos ir jų pionierių organizacijos, ga myklos ir kolūkiai. Padaryta nemažai, stabtelėsime ties vienu kitu svarbesniu mo mentu. Vaikų kambarių šefavime pagrindinis krūvis teko Tei sės fakulteto komjaunuo liams. Aktyviausi pirmo ir antro kurso komjaunuoliai studentai dirbo keliom kryp tim. 56 busimieji teisininkai šefavo nepilnamečius, esan čius vaikų kambario įskaito je, — kiekvienas studentas turėjo savo globotinį. Jie
lankėsi nepilnamečių namuo se, kalbėjosi su tėvais, lan kėsi mokyklose, padėjo moksleiviams ruošti namų darbus. Visas šis paauglių auklėjimas 'buvo nuolat koor dinuojamas su vaikų kamba rio inspektoriais. Studentai taip pat dalyva vo vaikų kambario reiduose, budėdavo milicijos atraminio punkto vaikų kambaryje Žir mūnų rajone. Teisės fakulte to komjaunuoliai rengdavo reidus ir savo jėgomis. Pa vyzdžiui, šiemet, vasario 11 dieną, reido metu buvo tik rinama, kaip prekybininkai laikosi alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiams taisyklių. Reido rezultatai buvo pranešti vaikų kamba
rio inspektoriams. Vaikų kambarius labai gerai šefa vo TF ketvirtakursis A. Kravčiukas, trečiakursis V. Makaninas. > Gana sėkmingai buvo dir bama vaikų klubuose. PEF trečiakursiai G. Cioglys ir A. Kisielius šauniai padirbėjo „Saulutės" vaikų klube. Jie buvo ir mokytojai, ir teisėjai jauniesiems futbolininkams. Vaikai sėkmingai dalyvavo „Auksinio rudens" varžybose. ,.Saulutės" klubo vyresnieji nariai su dideliu entuziazmu įsijungė į fotobūrelio, kurį organizavo universiteto kom jaunuoliai, veiklą. Beje, rei kėjo nemažai pastangų įsigy ti fototechnikai, įruošti labo ratorijai. Nuoširdžiai studen
KELIOS MINTYS APIE GAM YBINĘ PRAKTIKĄ
Kelių mėnesių praktika da bar persikūnija į tvarkingus ataskaitų lapus, kurie susegti laukia savo eilės mokymo da lyje. Juos peržiūrinės ir ap • BUSIM MOKYTOJAI tarinės specialistai, ' žmonės, tiesiogiai atsakingi už šią mokymo proceso dalį. Už • KAIP SEKASI, PIRMAKURSI? bėgdami išvadoms už akių, perverskime kelias ataskai • BUSIMOJI DARBOVIETĖ IR VISUOMENINĖ-POLITI- tas, peržvelkime pašalinio akimi. Pažiūrėkime, NĖ PRAKTIKA KĄ DIRBO STUDENTAI?
Paskutinė praktika, pirmoji pamoka Dauguma Filologijos fakul teto rusų kalbos ir literatū ros specialybės studentų bus pedagogai. Sį rudenį penkta, kuršiai pirmą kartą įžengė į klasę kaip mokytojai. Liudai Rimkutei Vilniaus 21-oji vi durinė mokykla tapo pasi rinktos profesijos krikšto vie. ta. Čia rusų kalbos dėstymui skiriamas nemažas dėmesys. Įrengti du specialūs kabine tai. Viename iš jų devinto kams aiškino pamoką L. Rim kutė.
Buhalterinės apskaitos spec. trečiakursiai, atlikę praktiką „Žalgirio" staklių gamykloje, „Beržo" baldų fabrike, Vil niaus kultūrinių prekių ga mybiniame susivienijime, mė sos kombinate, turėjo galimy bę susipažinti su buhalterinės apskaitos organizavimu. Stu dentams buvo duotos individualios darbo vietos, aprūpin ti darbu, gerai vadovavo praktikos vadovai. Kai ku riose įmonėse studentai atli ko ir tiesioginį buhalterijos darbą, pavaduodavo atosto gaujančius darbuotojus. Iš anksto praktikai ruošėsi ir Materialinio aprūpinimo L. KLISAUSKAS ekonomikos katedra. Buvo su darytas paskaitų ir tematinių ekskursijų planas, atkreiptas dėmesys į darbo drausmę, praktikos dokumentacijos ra šymą, programos vykdymą ir pan. Dokumentaciją suvieno dinti daug padėjo centrali zuotai paruoštas Praktikos dienynas. Materialinio aprū pinimo ekonomikos ir plana vimo spec. trečiakursiai prak tikos metu buvo drausmingi, domėjosi savo specialybe, to dėl ir įmonių darbuotojai juos minėjo geru žodžiu. Organizuotai ir sėkmingai atliko praktiką III k. biblio tekininkės (vaikų ir mokyklų bibliotekų specializacija). LTSR Valstybinėje, respubli kinėje, mokyklų, Pedagoginio instituto bibliotekose, biblio tekoje Nr. 15 studentės nuo sekliai susipažino su sudėtin gais informacinio masyvo komplektavimo ir informaci-
.. .Klasėje iškart nutilo šur mulys. Smalsavo ne tik čia pat sėdinti komisija, bet ir mokiniai. Kiek jaudindamasi, Liuda pradeda savo pirmąją savarankišką pamoką. Moki niai susikaupę seka draupu atsakinėjimą. Paskui naujos medžiagos aiškinimas. Liuda pasakoja apie Puškino „Ka linį". .. Skambutis. Štai ir viskas. Į klasės dienyną įra šyti pirmieji pažymiai. Praktikos vadovė, universi teto dėstytoja T. Valiukevi čiūtė patenkinta: pirmoji Liu dos pamoka praėjo gerai.
Kada ateina sėkmė? Sako, fizikai — šaltakrau jiški ir aštraus proto žmonės. Ir dar sako, kad fiziku gali būti tik iš pašaukimo, kaip ir gydytoju, mokytoju, žur nalistu. .. Ilgai ieškojau antrakursių. O juos rasti, pasirodo, ne taip lengva. Vienas skaityk loj sėdi į storiausias knygas įknibęs — nebandyk judinti, kitas po laboratorinio darbo (trukusio 5 valandas!) į val gyklą lekia... O pakalbinti labai noriu, mat rūpi suži noti, kaip . jaučiasi pernykš čiai „fuksai'.1, sėkmingai „perkrimtę" bene patį kiečiausią studijų riešutą, noriu pasi klausyti jų draugiškų patari mų dabartiniams pirmakur
siams. Į pagalbą atskubėjo ketvir takursis Leonas Cibutavičius, komjaunimo aktyvistas, ener gingas visuomenininkas, ko lektyvo siela; tiesa, tai suži nojau iš jo draugų, nes pats Leonas — kuklumo įsikūniji mas. — Siūlau pirmakursiams iš klausyti tradicinius 10 stu dento įsakymų, — nusišypso jo Leonas. — Pirmas: nesu sižavėk tariamąja „studento laisve", t. y. skirk sąvokas „studijuoti" ir „studentauti". Antras: atmink šventą tiesą, kad gyvenimas išaustas iš laiko, tad nė minutės veltui! Trečias: išmok tvarkyti as meninį biudžetą. Ketvirtas:
dirbk, nes tik darbas tikrasis gyvenimo džiaugsmas. Penk tas: nepersidirbk, nes tai kenksminga, jei linksminies — linksminkis iš širdies. Šeš tas: per daug nepasikliauk savo gabumais. Septintas: energijos perteklių išnaudok ne vien kavinėse, bet ir vi suomeninėj veikloj. Aštuntas: nenukabink nosies nesėkmė je.. . — O ką tu patartum iš „oberfukso" aukštumų? — paklausiau antrakursę Virgą Marčiulionytę. — Prie visų įsakymų pri dedu dar vieną, labai konkre tų: „Dirbk kaip juodas jautis nuo pirmųjų semestro die nų", — stabtelėjo minutei
nio aparato sudarymo proce sais. Daugumas diplomantų, atli kusių paskutinę, ir kur kas ilgesnę, negu trečiakursių, gamybinę praktiką, buvo įdarbinti gamyklose ir orga nizacijose. Darbo ekonomikos katedros vedėjo doc. K. Vyš niausko nuomone, jie geriau įsisavino praktikos žinias ir įgavo konkretesnių įgūdžių. Praktikantai matematikai, kuriems vadovavo patyrę pe dagogai ir mokslininkai prof. P. Katilius, V. Statulevičius, docentai V. Merkys, P. Golokvosčius, P. Vaškas, A. Matuzevičius, V. Kabaila ir kt„ susipažino su darbo pobū džiu, atliko darbų, kuirie bus įdiegiami į gamybą. Dauguma praktikantų sprendė vieno kias ar kitokias problemas,
tams dėkojo klubo pedagogė N. Stankevičiūtė. Prie „Taikos" vaikų klubo sėkmingos veiklos daug pri sidėjo PEF trečiakursiai A. Žynelis ir A. Litvinas. Jie su organizavo stalo teniso bei šaškių ir šachmatų sekcijas, ruošė vaikus futbolo rungty nėms. Apie studentų nuošir dų darbą rašoma klubo pe dagogo R. Paviliako rašte universiteto komjaunimo ko mitetui. Trečius metus „Saliuto" vaikų klubą šefavo PEF tre čiakursis S. Šimkus. Universi teto komjaunimo komitetas gavo Lenino rajono namų valdybos Nr. 6 padėkos raš tą, kuriame nurodomas aukš tas komjaunuolių šefų sąmo ningumas, pabrėžiama nu veikto darbo reikšmė. S. Šim kus yra vienas iš aktyviau sių darbo su vaikų klubais
organizatorių, jis J daug iniciatyvos, sugl daug įdomių renginiu d teto komjaunuoliai . J įvertino S. Šimkaus veiįj jis neseniai išrinktas 1 komjaunimo biuro ,e. riaus pavaduotoju ided niam darbui. Padaryta nemažai, dar giau reikia nuveikti. | daug pastangų par.d profesinių technikos m] lų šefavimas. Ki ■< ,1 PTM moksleivių grupėj tikslinga skirti šefais J universiteto studentų J minę grupę. Tai dideli stmkus darbas, bet ~J kad naujiems fakultetų | jaunimo biurams, kupij entuziazmo, jis įveikiami
bibliotekoje. Šiemet čia dir busios studentės kartu su bibliotekos kolektyvu aplan kė revoliucijos muziejų, pa rengė parodas „TSKP XXV suvažiavimą pasitinkant", „LTSR-35", „Lietuviai Di džiajame Tėvynės kare", ak tualias temas leidžiamam rin kiniui „Metodinė ir biblio grafinė medžiaga mokyklų bibliotekoms", dirbo kartu su agitatoriais rinkiminėje kam panijoje ir t. t. Statistikos spec. trečiakur siai taip pat aktyviai dalyva vo visuameniniame-politiniame darbe: rinkimuose, kolek tyvų renginiuose. Ekonominės informacijos spec. V k. studentai dairė pranešimus atskirais specia lybės klausimais, dalyvavo komjaunimo organizacijų veikloje, leido sienlaikraš čius, sportavo. Kaip matome, reikalai ne iš
skaityti platesnei au<htor| Jeigu jau kalba kiypj trūkumus ar trumpalaikes] das, pabandysime pasižvJ ti, kas gi iš tikrųjų trd KO MOKO KLAI1 J Galima pastebėti vieną lyką — kartais neatidžiai renkamos praktikos vi] Ekonomistai kiek . skua Vilniaus duonos kepimo j nių susivienijimu, „Ko.nl ro" gamykla, valstybinės tistikos informacinio ska] vimo centru. Nelink praktikai vieta yra Vm „Tauro" alaus daryklai nepakankamai vadov] praktikai, neprisilaikyta gramos. Prastas sąlygas rėjo darbo ekonomikos s V k. studentai „Elfoje“, talo konstrukcijų įmonių sivienijime, pramonės pi vimo spec. diplomantai Vilniaus skaičiavimo md gamykloje. Kaip rašo MMF dek doc. V. Merkys, kai kur įstaigose ir įmonėse dėl pakankamos bazės ar I priežasčių per mažai rūp! masi studentų garny! praktika. Įstaigos geriau lėtų parinkti užduotis. Kai kuriose bibliotekii kų praktikos 'bazėse būta stabų dėl atskirų stude nepakankamų praktinių j džių, siūlyta moikyti unive tete studentus mašinraščii Vienas iš gamybinės pi tikos trūkumų tas, kad i dentai, atliekantieji prakl vienoje įmonėje, papra parašo, kaip teisingai pa bėjo Pramonės ekonomi katedros vedėjas doc. P. 1 beris, beveik vienodas < skaitąs. Kiti trūkumai — ataskai kokybės, jos formos, — I klauso nuo praktikos vadi kvalifikacijos, jų reiklumo Tiems — minėtiems ir minėtiems — trūkumams gyvendinti visas jėgas I dėti katedros, vadovai, pa studentai. Pirmiausia — i dentai, ateiną į savo p rinktos specialybės paslaj praverią, gal būt, būsir darbovietės duris.
Būsimoje darbovietėje susijusias su automatizuotų valdymo sistemų kūrimu. Penktakursiai savo prakti kos metu rinko medžiagą diplominiams darbams, indi vidualūs darbai daugiausia buvo siejami taip pat su diplominių, SMD referatų te matika. Valstybinio banko praktikantė IV k. buhalterė A. Tašlinskaja parašė vertin gą informaciją apie naujoves atsiskaityme. P. Uspenkis ir N. Murina parašė kokybišką mokslinį darbą apie norma tyvinio metodo pritaikymą. Darbas darbu, o kurgi vi suomeninė veikla kolektyve, kuriam vienaip ar kitaip pri klausė praktikantas? Ar ne užmiršome VISUOMENINESPOLITINES praktikos? Pasirodo, kad ne. Bent jau praktikų vadovai, dekanatai, katedros. Beveik kiekvienoje ataskaitoje apie tai rašoma. Tik ne visi vienodai džiau giasi. Ypač sėkmingai VPP vyk doma respublikinėje mokyklų
blogųjų. Tiesa, kartais prasi kiša ir rūpestėlis — materia linio aprūpinimo katedros vedėjas doc. J. Stankevičius pastebi, kad studentai daž niausiai atlieka tik vienkar tinius įpareigojimus; reikalą kreipti daugiau dėmesio į VPP nurodo ir FAF dekanas prof. A. Žilėnas. Ekonominės informacijos katedros vedė jas doc. L. Simanauskas ma no, kad ir visuomeninės or ganizacijos tuo turėtų dau giau rūpintis, nes vieni (prak tikos vadovai ne visada su geba reikiamai nukreipti stu dentus. Peršasi išvada, kad apie VPP gamybinės praktikos metu reikia pagalvoti dar universitete: komjaunimo or ganizacijose numatyti, ką studentai naudingo galėtų duoti naujajam kolektyvui. Štai kad ir vienas faktas: kiek daug rašom įvairiausių referatų visuomeninių mokslų konkursui, argi jų, kiek per dirbus, nebūtų galima per-
Virga, skubėdama į paskaitą. Nuo savęs norėčiau pridur ti, kad fizikai — žmonės, tu rį sveiką jumoro jausmą, di deli optimistai. — Fizika — ateities moks las, — pasakė pirmakursis A. Kazlauskas. — Tikiu techni kos progresu. Nebereikės at eity dailininkų, rašytojų... Užgimsta vaizduotėj paveiks las — kelios nesudėtingos elektroninių mašinų operaci jos ir prieš akis matai įkū nytą savo sumanymą. Gera pasvajoti apie ateitį, tačiau kokia dabarties kas dienybė? ’ Sunkumais Algis nesiskun džia. Aišku, nelengva, tačiau svarbu visur įžvelgti prasmę, šviesiąsias darbo puses, ir viskas eina kaip sviestu pa tepta. Didžiausias Algio ir jo draugų noras — kuo sėkmin giau baigti pirmąjį semestrą. Fizikos fakulteto dekanas
docentas Viktoras Kybartas taip pat nenusivylęs savo pirmakursiais. Jau stojamieji egzaminai parodė, kad busi mieji studentai gerai pasiruo šę — stojančiųjų atestatų vi durkis buvo ne mažesnis kaip 4,5 balo. — Kebli problema mano fizikams — laboratoriniai dar bai, — pasakojo dekanas.. — Pasitaiko, kad studentas turi jau dabar atlikti laboratori nį darbą, nors teorija ta te ma bus dėstoma tik pavasa rį. Sį sunkumą bandom įveik ti išsamiais laboratorinių dar bų aprašymais. — Fiziko kelyje sėkmę le mia tik atkaklus ir kruopštus darbas, todėl linkiu „fak sams" ištvermės, — palinkė jo dekanas V. Kybartas.
R. JANUSKEVld universiteto komiaj komiteto d
A. JUODU
PAŠALINTI NEPAŽANGtS STUDENTAI
Matematikos ir mečiu kos fakulteto n k. stud. Putvytė, Medicinos fakulteto 1 stud. V. Jazbutis, Fizikos fakulteto I k. st A. Polianskis, II k. stud. Briksinas, Istorijos fakulteto U stud. E. Grigaitė, III k. s* N. Karūžaitė, Filologijos fakulteto I stud. L. Gaigalaitė, H k. s* N. Linkevičiūtė, m k. s* F. Skėrytė, Finansų ir apskaitos teto I k. stud. J. KlapaB kas, n k. stud. V. Bilzlk« čiūtė, m k. stud. V. Gra I. RAMANAUSKAITE Ievičius, IV k. stud. N. S I k. žurnalistė caltė.
DVI
grįžimas |a man visada gražiausia rudenį. Įlio dangus dar pakankamai gilus ir žydras, skanik savo krištoliniu virpesiu ir prabėgusios vasaros aiIjalnų pakąstos ir merdėjančios retos paskutinės paIgėlės neramiai krūpčioja nuo stingdančių vėjo guIpo kojomis čeža smėlis, gainiojamas niekada nenu bodo vakario, baugščiai susigužusios ir lyg senuLsikūprinusios Melnaragės pušelės, amžinai besigrubjos su vėjais, smėliu ir metais, girgždina savo ranL i.emenis, neramiai modamos žaliomis kepurėmis. |a tada tokia sunki, lyg milžiniškas dubuo siūbuoja, L c ama neramiais atšvaitais nuo daugiabriaunių [bitinių kalnagūbrių. Vėjas nuo bangų keterų plėšo |ų vėrinėlius, drasko juos, mėto ir taško į kas aki|l besimainančią švininę verpetynę, šiurpina jų pavirtsuskaičiuojamomis bangelėmis ir ratilais. Llė, pamažėle bekrypstanti vakaruosna, nedrąsiai bs dulksvame lyg nuometas debesyje, ir akys visai p Jos rudeniškų spindulių. Tolumoje iškyla ir išnyksLac. laivų dėmės, o kai kurios jų retkarčiais priarEr slepiasi kairėje, uosto vartuose, už bangų daužoholo, dingsta kranų ir laivastiebių miške.
liTYS L? -ursiai, absolventai, ha tai. Juos vadina lai Dair keletas mėnesių, Lydos... Reikia pradėti 1 diplominius. Darbas kr. .škas, kūryba, kitaip pi, svajonės rea-li-za-vitaialu ir protu. Apie de pą šim t baltų lapų, dar tuščių, kantrių,
kur nors sukrautų kancelia rinėje parduotuvėje. Ruduo, žavingai pavirtęs į vasarą, juokiasi iš kai kurių penkta kursių. Studijos. Šeimos rū pesčiai. (Sūneliui dveji metai. Laksto po kambarį, siaučia, šneka keista — lyg ir anglų — kalba. Kūdikystės kalba.) Atitrūkęs nuo namų Gedimi nas (juo gali būti ir kitas) prisėda ant suolo. Salia kole
Paplūdimyje tuščia. Spalis. Tūkstančius kartų matytas reginys. Iki smulkme nų žinomas spalvų, kvapų ir garsų derinys, tačiau kas kart vis kitas, kažkuo naujas, besikeičiantis, brangus ir savas. Mintys nejučia šokteli keliolika metų atgal į tokią tolimą tolimą vaikystę, kurios, kartais atrodo, visai lyg ir nebuvo, o tik trumpalaikė vizija, padriki seniai maty tų kinofilmų kadrai. Jura liko, su amžinu kuždesiu, vilione ir nenusakoma trauka. Gyvenimo verpetai ir likimo bangos negailestin gai blaško mūsų eldijas keturių vėjų pagairėmis, bet. ma tyt, kiekvienas musų turi savo švyturį, kurio šauksmą, lyg tolimų metų aidą, netikėtai išgirsti staiga pabudęs iš miego ar tylią rimties akimirką. Man Juo visada buvo Jūra. Ruduo. Ir vėl, kaip anksčiau, prieš daugelį metų, sugrįštu prie juros. Paplūdimys tuščias Ir nykus. Pilki, pu šų viršūnes siekiantys debesys tingiai plūsta nuo Jūros, verpetais sukasi smiltelės. Tylėsime. Abu. Mintyse sugrįšime į vaikystės klegančias vasaras, prisiminsime neišsakytus žodžius, kurių prasmė suvokiama tik mums abiems...
A. KITAS A. STANEVIČIAUS nuotr.
gė Virginija (ja gali būti ir kita), laiminga kaip ir visos mūsų netekėjusios studentės. Šiais tarptautiniais moterų metais į jas žiūrima dar pa garbiau, meiliau ir paslaptin giau. Štai kaip išeina.. . Abu — psichologai. Universitete, tuo pačiu ir Lietuvoje — tre čioji laida. Turėsime savo sielos žinovų, fabrikai dar niau dirbs, mat, jie darbi
ninkų nuotaikas tyrinės. .. .Greta, ant kito suolelio, tame pačiame kieme, sėdėjo dvi jaunutės mergaitės. Ne įkainojamas jaunystės džiaugsmas ir romantika. Viskas aišku ir be žodžių. Nors kartu ir nieko neaišku. Ir vis dėlto jų neužkaJbinam. Gal taip ir geriau... Kas jos tokios? .. Pirmakursės. .. J. POCEPŪNAS
REIKIA VANDENS... «: mindžiojo Finansų ir apskaitos fakulteto auditorijų isčius daugiau kaip 300 nekrikštų pirmakursių. Po gebenesio baigėsi jų „nelegalus" gyvenimas. Spalio 4 į pagaliau atvyko didysis krikštatėvis su savo palyitunolikta valanda. Trenkia muzika. Vikriai bėgioja lutos klavišais IV k. statistiko A. Lunskaus pirštai, nai smičių traukia III k. informatike V. CikanavičiūJidysis krikštatėvis valdingu mostu nutildo muzikanšurmuliuojančių nekrikštų minią ir skaito pamokslą iiai tuo metu nesnaudžia. Ne vienas, išdrįsęs neklauar nesuprasti pamokslo, turėjo paragauti gėrimo, kuaip mat išgydo visas ydas. Keletą patarimų davė ir fakulteto dekanas prof. A. Žilėnas. Prasidėjo apeigų ironija, kai ne vieną kibirą vandens teko išlieti... r naujai apkrikštytą tikrai pažinsi — visas šlapias ir įspaudu „F" ant kaktos. Dabar pirmakursiai nusipelarbę užsidėti studentiškas kepuraites, kurias įteikė fa lo dekanas. Ir vėl groja armonika. Rūmų fojė sukasi poros. Ir 1, ir vyresni draugai, ir dėstytojai. A. MISIUKAITĖ, N. TROFIMOVOS nuotraukos
!■ <
KAS JIS — LAISVALAIKIS? nės: už sugebėjimą atlikti tam tikrą darbą ir jo vai „Tarybinio studento'1 30 siais aprūpinti visuomenę mes numeryje išspausdintas Juozo gauname iš jos produktus, Skripkausko pasisakymas kurie reikalingi mūsų egzis „Visas gyvenimas — kaip tavimui. Si priklausomybė laisvalaikis", keliąs priešta vėl reikalauja iš mūsų maksi ringas mintis. Autorius tei malių pastangų, drausmės, gia, jog daugumą žmogaus atsakomybės. gyvenimo išraiškų — moky Baigdamas savo pasisaky mąsi aukštojoje mokykloje, mą, J. Skripkauskas rašo: profesinį darbą, hobi ir kt.— „Žmogus turi atiduoti tik vie galima apibūdinti kaip lais ną vienintelę duoklę — kad valaikį. Ar taip yra? Net tu viskas, ką jis daro, tarnautų rint gražiausius norus, nega visuomenei, pažangai." Si iš lima sutikti su šia nuomo esmės teisinga išvada prieš ne. tarauja autoriaus dėstymui. Niekas neprieštaraus, jeigu Žodis .duoklė" reiškia pri pasakysime, jog „laisvalaikis“ verstinę priklausomybę ir kilęs iš žodžių „laisvas" ir neturi nieko bendro su žo „laikas". Natūralu būtų ma džiu „laisvas". Čia mes prisi nyti- jog tuo metu žmogus minsime seną, plačiai varto laisvas. Bet nuo ko jis lais jamą, bet autoriaus užmirštą vas? žodį .pareiga". Mokytis, Specialybę mes galime pa dirbti, gelbėti skęstantį... — sirinkti savo nuožiūra, bet mūsų pareiga. mokytis savo nuožiūra nega O kas ten, kur mūsų ne lime. Keletą metų mus (dau varžo pareiga? Tai ir yra mū gumą) išlaiko tėvai ir vals sų laisvalaikis, priklausąs tik tybė. Tapę specialistais, mes mums (jeigu mes to pagei privalome grąžinti skolą. At daujame). Neteisinga būtų siranda priklausomybė nuo manyti, jog laisvalaikiu visuomenės ir šios priklauso „normalus žmogus" apsiribo mybės suvokimas verčia mus ja siaura sritimi. Visų pirma nepalikti spragų savo žinoji jam reikalingos elementariau me, o tai reikalauja iš mūsų sios žinios apie gyvenimą ir ne tik pomėgio išsirinktajai tik po to (tiksliau: šalia to) profesijai, bet ir darbo, su jis gali užsiimti menine fo sikaupimo, valios. tografija ar tapyba. Beje, tie Specialybę mes pasirinko siogiai mūsų niekas neįparei me savo nuožiūra, bet dirbti goja, todėl galime su šiais savo nuožiūra negalime. Dar mėgėjiškais darbais ir nepra bas padaro mus dar labiau sidėti. priklausomus nuo visuome Kodėl „kalbos apie „turi
ningą poilsio praleidimą" yra beprasmiškos?" Ilsėtis mus verčia profesinis nuovargis, negalavimai. Poilsio metu ne tik atgauname prarastą ener giją, dvasinę ramybę. Poilsį mes galime skirti ir pažini mui, beje, daug didesniais masteliais. Skaitome Home rą, keliaujame po egzotiškus kraštus. Niekas neįpareigoja mūsų tai atlikti, bet mes jau čiame asmeninį potraukį. Po to ateina ir malonumas, ir „turiningo poilsio praleidimo" terminas. Vėliau ar anksčiau ateis laikas, kai fizinį darbą pa keis protinis, kūrybinis. Ta čiau tai nereiškia, kad pro fesionalus kūrybinis darbas pavers mūsų gyvenimą „lais valaikiu". Jis reikalaus dar gilesnio mąstymo, bus dar didesnė atsakomybė prieš vi suomenę. Tada mes dar aiš kiau pajusime, kas yra lais valaikis — tas gyvybės van duo, palaikąs mūsų egzistavi mo pusiausvyrą. Leonas JURSA I k. žurnalistas
Mes tiek mažai turim lais vesnio laiko, kad, gavę ko kią valandėlę be bėgiojimo ir galvojimo, nežinom net ką per ją veikti. Matyt, iš to nemokėjimo tinkamai praleis ti tų minutėlių ir kyla abe jojimas, ar iš viso turi tą laisvalaikį. Manyčiau, kad geriausia išeitis iš šitos padė ties yra išankstinis laisvalai kio planavimas. Net didieji pasaulio protai gebėdavo ras ti valandėlių savo mėgsta miems užsiėmimams, tai ką jau bekalbėti studentui. Perskaičiau J. Skripkausko straipsnelį „Visas gyvenimas — kaip laisvalaikis". Auto rius tvirtina, kad visa, ką mes veikiame kasdien (lan kom paskaitas, mokomės ir t. t.) yra laisvalaikis. Ta pa čia jo logine sistema galima sukurti visai priešingą vaiz dą. Juk kasdien dažnai ten ka elgtis ne taip, kaip pats nori, o kaip verčia aplinky bės, tu esi jų vergas. Jeigu
ruošimąsi seminarui laikysim laisvalaikiu, t. y. laiko leidi mu savo malonumui, kaip teigia J. Skripkauskas, tai aš abejoju, ar rasis bent vienas, kuris ruoštųsi tam pačiam se minarui, jei nebūtų privalo ma. Vadinasi tai jau nėra kažkuria prasme malonumas. Mes gyvenam, sakyčiau, irgi savo noru. Bet tai nereiškia, kad visas gyvenimo blogybes turim pakęsti vien tik todėl, kad (vėl išankstinis įsitikini mas) gyvenimas — malonu mas. Taigi, ir studijuojant, matyt, ne kiekvienam egza minas yra malonumas, t. y. laisvalaikis. Laisvalaikis turė tų teikti ir tam tikrą naudą. Kokią — tai priklausys nuo pomėgių, užsiėmimo. L. STANKŪNAS •
Teisingai rašo tas J. Skrip kauskas (įdomu, iš kokio jis fakulteto?). Taip ir reikia gy venti — jeigu jau kam pasi ryžai, tai ir eik, nors tau po kojom akmenys aštriausi bū tų. Labai dažnai mes mėgstam verkšlenti, arba — dar blo giau *pseudofilosofuoti apie gyvenimo prasmę, blo gus dėstytojus, importinius džinsus (jų tai trūksta!). Pū čiam melsvą dūmelį ir veblenam niekus. O gyvenimas bėga — ir laisvalaikis, ir dar bo minutės, viskas prošal. Bet ką gi mes matysim tokius žemiškus dalykus. Duokit mums aukštas materijas, Kafką ar Antonionį, o visa kita — ar ruošiesi kokiam semi narui, ar padedi senutei pa nėšėti ryšulį, ar sutvarkai au ditorijoje kažkieno sujauktus stalus — visa tai pasaulio tuštybė. Mes nebemokam dirbti, kantriai ir tyliai, be aplodismentų, bendrauti ne tik iš tribūnos. Kažkokie ne žemiški pasidarėm, neatidūs ir nejautrūs vieni kitiems, esam lyg apsėsti kažkokios elektroninės dvasios. Galvo jam ne apie gyvenimą, o apie laisvalaikį. Ne iš to pra dedam! K. P.
INTERKLUBAS KVIEČIA VISUS! Spalio 9 d. įvyko Interna cionalinio klubo ataskaitinisrinkiminis susirinkimas. Pra nešimą apie nuveiktus darbus ir iškylančias problemas skai tė V. Elinskas. Diskusijose dalyvavo klubo nariai A. Bunytė, L. Ožekauskaitė, P. Juozapavičius ir kiti. Klubo narei nuo 1973 m. IF III k. studentei A. Banytei už ak tyvią veiklą buvo įteiktas Komjaunimo komiteto Garbės raštas. Išrinkta nauja klubo taryba: Simona Alperavičiūtė, IF III k. Virginijus Elinskas, GF III k.
Liliana Ožekauskaitė, IF III k. Zigmas Pečiulis, TF I k. Onutė Sidaravičiūtė, IF III k. Rimas Vaitkus, FF II k. Rima Urbonaitė, FAF V k. Po ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo įvyko naujos ta rybos posėdis. Internacionali nio klubo prezidentu buvo išrinktas GF III k. studentas V. Elinskas, viceprezidentu — TF I k. studentas Z. Pečiu lis. — Mūsų klubas, — pasa koja V. Elinskas, — buvo įkurtas prieš 10 metų. Jo tikslas — padėti rektoratui,
• MŪSŲ DARBO FORMOS Interklubo sveikinimais ke liauja į tolimiausius mūsų Kasmet, kai rudens saulutė šalies kampelius, Alžyrą, padabina Vilnių aukso rūbais, Vietnamo Demokratinę res gausų būrį pirmakursių skel publiką, Lotynų Amerikos ša bimai sukviečia į Interklubą. lis, Suomiją ir kitur — argi Gyvuojam jau vienuoliktus visus besuminėsi? metus. Susiklostė klubo tra Vienas svarbiausių ideolo dicijos, išsiplėtė draugystės ginio darbo uždavinių — ryšiai. Tik mes nenurimstam: auklėti studentiją internacio ieškom naujų darbo formų, nalizmo dvasia. Interklubieklystam, atrandam. Žodžiu, čiams skaitomi paskaitų cik dirbam įdomų, prasmingą lai apie tarybinio žmogaus darbą. Taigi, mielas pinma- orumą, domimės jaunimo gy kursi, pamėginkime drauge venimu užsienyje, luošiam pasidomėti, kuo gyvena mū medžiagą apie socialistinių sų Interklubas. šalių laimėjimus. Bet mums Ateini į pirmąjį susirinki būtina plėsti savo darbą ir mą. . . Susirenka jūsų labai už interklubo ribų. Jau ant daug, tačiau ne kiekvienas rus metus ieškome būdų, nori ir sugeba dirbti mūsų kaip suaktyvinti internaciona darbą. Tenka atrinkti geriau linį darbą fakultetuose. Ten sius. Pirmuosius mėnesius rengiame parodas, fotostenUIK tarybos nariai padeda dus, internacionalinius vaka pasiruošti egzaminui. Skaito rus, kuriuose dalyvauja ir me paskaitas apie Lietuvos, kolegos iš giminingų šalies Vilniaus, universiteto istoriją, aukštųjų mokyklų. Yra interarchitektūrą, ekonomikos, klube ir organizacinis-ūkinis mokslo ir kultūros pasieki sektorius. Jo nariai ruošia mus, iruošiame jus gidais. kavinę ar Aktų salę vaka Gruodžio mėnesį būna egza rams, apgyvendina bendrabu minas, o po jo krikštynos. čiuose svečius, rūpinasi auto Kai prezidentas špaga palie busais ekskursijoms ir pan. Taigi, mūsų darbo formos čia tavo petį, tu tampi tik gana įvairios. Tik reikia pa ruoju interklubo nariu. Mūsų darbas įvairus ir tu čiam išsirinkti, kas labiausiai riningas — kiekvienas gali patinka, kur galėtum atskleis susirasti mėgstamą užsiėmi ti visus savo gabumus. Ar mą. Reikia mums ir dailinin bus įdomu, priklauso tik nuo kų, ir muzikantų, ir mėgėjų tavęs. Pačių darbščiausių lau rašyti laiškus, ir sugebančių kia paskatos. Pernai interkluvesti ekskursijas, organizuoti, biečiai vyko į Tartu, Černo tvarkytis. Yra keletas sekto vicus, Maskvą, Minską, Ry rių. Prašom, pasirinkite. Bene gą, Leningradą, vasarą kele svąrbiausias — svečių šefavi- tas interklubo narių dalyvavo mo sektorius. Sį sektorių su tarptautinėse darbo ir poilsio daro gidai, sugebantys pasa stovyklose užsienyje: Graifskoti mūsų svečiams apie Lie valde ir Miulhauzene (VDR), tuvos studentų gyvenimą, Prahoje ir Hradece (Čekoslo apie Vilniaus įžymybes, ar vakijoj). Mūsų darbas labai suakty chitektūros paminklus, mies to ir universiteto istoriją. vėja festivalių, internacionali Svečių mums nestinga: aplan nių savaičių ir pasiruošimo ko ir sąjunginių respublikų joms dienomis. R. URBONAITE aukštųjų mokyklų, užsienio FAF V k. studentė, studentai. Vasarą siitinkam IK tarybos narė tarptautinių stovyklų daly vius, lituanistikos kursų klau sytojus. Toji užsimezgusi • KĄ' TURI' ŽINOTI GI draugystė ilgai nenutrūksta — mus jungia žydrosios pašto DAS gijos. Daug laiškų gaunam, Reta savaitė, kai universi daug parašome ir mes. Drau gystės ranką mums tiesia to tete nesutinki svečių iš bro limosios Japonijos, Banglade liškų respublikų ar užsienio. šo, JAV jaunimas. Laiškai su Universiteto Interklubui būna
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
visuomeninėms organizaci joms internacionaliniame stu dentų auklėjime, padėti pri imti svečius iš broliškų res publikų bei užsienio. — Kokie jūsų renginiai la biausiai atmintini, kitaip ta riant, efektyviausi? — Tai nepamirštamos kas metinės internacionalinės die nos Gegužės švenčių metu. — jų vakaruose, teorinėse praktinėse konferencijose da lyvauja daug mūsų studentų. Šiemet pavasarį surengėme pirmąkart politinės dainos festivalį. Ateity jį rengsim Spalio švenčių dienomis. — Tai vis geri, nors ir rei
nemažo rūpesčio tinkamai juos šefuoti. Stengiamės, kad kiekvienas svečias, pabuvojęs mūsų krašte, išsivežtų kuo daugiau žinių apie jį ir ma lonių prisiminimų. Tuo rūpi nasi ekskursijų vadovų sek torius. Darbas jame yra vie nas iš įdomiausių. Gidai — interklubiečiai turi galimybę bendrauti su įvairių šalių studentais. Žinoma, šis dar bas ir rūpesčių priduoda. Dažnai neužtenka surengti ekskursiją po miestą, bet reikia atsakyti į krūvą pačių netikėčiausių klausimų. Todėl kiekvienam ekskursijų vado vui maža išklausyti paskaitų, Interklubo organizuojamų naujiems nariams. Reikia ir pačiam lavintis, daug skaity ti. Gidas turi būti apsišvietęs ne tik Lietuvos TSR ir Vil niaus istorijoj, bet ir kitose srityse: architektūroj, dailėj, literatūroj, ekonomikoj.
UŽSIPRENUMERUOKITE
kalaujantys nemažo triūso, rūpesčiai. O kuo skundžiatės? — Vis nesiseka užmegzti glaudesnius ryšius su fakul tetų komjaunimo biurais, per šasi mums išvada, kad fakul tetuose primirštas internacio nalinis darbas. Bandome savo veikla aprėpti visus, kad apie klubą sužinotų ir eilinis stu dentas. Taip sunkiai įgytas patalpas vėl praradom — „pasiskolino" Filologijos fa kultetas. Per mažai, sakyčiau, mums padeda studentų profkomitetas. Aišku, mes tik aimanuoti nesiruošiam. Planuose — nau ji mūsų darbai. Kiek galėda mi stengsimės stiprinti įvairių tautų jaunimo draugystę.
• TARPTAUTINIAI POLI TINES DAINOS FESTIVA LIAI
Nepilnas mėnuo mus ski ria nuo didelės interklubo šventės — II tarptautinio politinės dainos festivalio. Dabar visi jam ruošiasi, bai giama derinti programa. Interklubiečiai nepamiršo ir pirmojo festivalio, gauna laiškų iš naujų draugų, su kuriais draugystė užsimezgė pavasarį (nuotraukose mato me kelias festivalio akimir kas). Prisimenam tą dieną, kai geležinkelio stotyje sutikome pirmąją delegaciją. Atvyko Vokietijos Demokratinės Res publikos studentų, besimo kančių Leningrado universi tete, senų draugų iš Maskvos Tarptautinių santykių institu to, Vietnamo Demokratinės Respublikos, Siera Leonės, Mongolijos Liaudies Respub A. BUNYTĖ likos studentų iš Baiku uni IF III k. studentė versiteto, sulaukėme svečių ir iš broliškų respublikų: Baltarusijos, Latvijos. Dalyva Tarybų Lietuvos aukštųjų j, vo mokyklų pasiuntiniai. Festiva lio mitinge kalbėjo žinomas visuomenės veikėjas J. Pa leckis. Studentai susikaupę klausėsi jo kalbos ir eilėraš čių. Mitinge lietuvių, rusų, vokiečių įkalbomis skambėjo šūkiai: „Laisvę Luisui Korva• PIRMAKURSI! lanui!", „Laisvę Čilei!", „Te gyvuoja pasauly taika!" Kiek ( Visus, suvažiavusius j viena festivalio daina buvo ( mūsų senąją Alma mater atviras protesto balsas prieš t iš įvairiausių Lietuvos imperializmą, fašizmą, sociali r vietų, ir norinčius susipanę nelygybę mūsų planetoje. < žinti su bendraamžių gy_ Maloniai visus nustebino ? venimu mūsų Tėvynėje, Leningrado universiteto pa > {vairiose užsienio šalyse, siuntiniai — VDR studentai. \ susitikti su jų atstovais Jie be privalomos programos \ linksmam vakare universiatvežė į mūsų universitetą \ teto kavinėje, norinčius dainą — dovaną, visiems ge \ (ypač vaikinus) dirbti rai žinomą lietuvių liaudies J Įvairiuose Interklubo sekdainą „Ko ^iūdi, berželi, ko ' toriuose, pasisvečiuoti kiliūdi?" Mes vėl laukiame ęavo se ; tose TSRS respublikose ir nų bičiulių, tikimės įsigyti ir užsienyje, kviečiame rinknaujų draugų II tarptautinia ( tls universiteto Auloje me politinės dainos festiva lyje, kuris įvyks lapkričio f spalio mėn. 21 d. 19.30 mėnesį. I vai. Fukse, oberfukse, seni jore! Ateik ir atsivesk O. SIDARAVIČIŪTĖ ( draugą. Nepamiršk ir geIF III k. studentė IK tarybos narė \ ros nuotaikos!
REDAKCIJOS ADRESAS:
Ryšių skyriai ir visuomeniniai platintojai priima kalbos" prenumeratą 1976 metams. Ateinančiais metais, kaip ir anksčiau, leidinyje spausdinama nemaža universiteto kalbininkų straipsny rie su kitais rašiniais bus įdomūs ir naudingi ne ti tytojams, bet ir studentams. Antai pirmajam numeriui gumą straipsnių parašė mūsų Klasikinės filologijos į ros dėstytojai — numeris skiriamas klasikinės filolog, lituanistikos santykiams. Antrajame numeryje mūsų tai Tašo apie rusų kalbos kultūrą, turės čia ko pask užsienio kalbų specialistai. Medikams bus itin naut medikų kalbos sąsiuvinis: jame rasime dažnesnius n, rašomosios ir šnekamosios kalbos klaidų taisymus, a mų, kaip gerinti medikų kalbą. Leidinyje išsamiau pažinsime su Varėnos kraštotyrininkų darbais, Varėne jono tarmės tyrinėjimais, kalbos faktų rinkimu (Sve: rėš ekspedicija ir kt.). Prenumerata „Mūsų kalbai" kaip ir kitiems respu niams leidiniams priimama iki lapkričio 25 dienos (ii sas 76727, kaina metams — 1,20 rb.). Nepamirškime sakyti! Bronė BAlCį
Studentų teatrų dienos Ryt, spalio 18-tą dieną, Universiteto Kiemo teatre prasideda „Studentų teatrų dienos-75", kurios tęsis iki spalio 26-osios. Palyginus su ankstesniais Studentų teatrų festivaliais, vykusiais Vil niaus universitete, šiemetinis renginys išsiskiria platesne ir įvairesne programa: pirmą kartą festivalio svečiais yra studentų teatrai iš kitų TSRS respublikų. Tai Maskvos Me dicinos instituto Muzikinis studentų teatras ir Leningra do Finansų ir apskaitos insti tuto studentų teatras. Festiva lyje dalyvauja ir profesiona lus teatras — grupė Jauni mo teatro aktorių, šiemet baigusių Konservatoriją. Fes tivalio programoje — studen tų filmų vakaras, kuriame sa vo filmus demonstruos VU ir KPI studentai. Universiteto Kiemo teatras šiam festivaliui paruošė dvi premjeras: „Senos kronikos receptą" (rež. N. Kurklietytė) ir 2-jų dalių „Petro Na vicko išpažintį". J. Broškevičiaus „Senos kronikos receptas" — tai linksmas ir žaismingas vaidi nimas, „2-jų dalių klasikinė mis temomis repeticija", kaip jį pavadino spektaklio staty tojai. Pjesėje atkuriama spal vinga renesanso epocha, ta čiau visiškai kitokia, negu įprasta ją vaizduotis. O ko kia ir kokių keisčiausių ir
neįtikėtinų dalykų nutik anais laikais, sužinosiu pamatysime pačiame špi lyje. Čia sutiksime Sek; „Romeo ir Džuljetos“ v jus. . . Džulijų ir Romi Žiūrovo laukia ir dai įdomių ir malonių neti mų: tur būt, pirmą 1 universiteto teatro spekti j e skambės tiek daug nu kingos muzikos: dainų ir ištisų arijų. Įdomus ir dingas -pats spektaklio si nymas — vaidinimas vi repeticijos forma. Todėl toriams iškyla gana su uždavinys vaidinti pjeses sonažus ir kartu sava J teks ir improvizuoti, nes nos kronikos recepte“ vien tik linksmasis reni sas, meilė ir intrigos, mi ir dainos, jame ieškoma šio ir su mūsų laikais ai liomis problemomis. Kita premjera — tai a vų jau matytos „Navickų mos kronikos" antroji r „Tūkstančius metų bi palaidotas akmeniniuose i tuose kartu su sfinksai mumijomis. Visą mane n čiuodavo krokodilai kan< geniniais bučiniais. Jei kit, kviečiu atvykti 6| 22-ą dieną, 20 vai. į Tf salę. Pats vaidinsiu," — šė pasakyti „Tarybinio dento" skaitytojams Pi Navickas. Vilija KRIVICKE
Spalio 18 d. 20 vai. Teatro salėje — Universiteto ras. R. Samulevičius. KAIP VĖJAS LAUKUOSE. ( sierius — L. Ciunis). Spalio 19 d. 20 vai. Teatro salėje — Maskvos Me nos instituto Muzikinis studentų teatras. Just. Martini čius. SIENA. Muzikinis poezijos spektaklis. Dalyvauja vokalinis instrumentinis ansamblis' „Ostec Spalio 19 d. 19 vai. Stuokos-Gucevičiaus kieme versiteto teatras. Just. Marcinkevičius. HEROICA sierė — A, Čepaitytė). Spalio 20 d. 20 vai. Teatro salėje :— Jaunimo tea ŠEKSPYRAS (režisierė —- D. Tamulevičiūtė). Spalio 21 d. 20 vai. Teatro salėje — Kaimo Politec kos instituto liaudies teatras. K. Abelis. PRARASTOJI LODIJA. 2-jų dalių komedija (režisierius — R. Tini] Spalio 22 d. 20 ir 21 vai. Teatro salėje — universl teatras. I. PETRO NAVICKO IŠPAŽINTIS. 2-jų dalių meniniai reikalai. II. POST SCRIPTUM. 2-jų dalių sąžinės reikalai (gn galva — V. Klišius). Spalio 23 d. 20 vai. Teatro salėje — Leningrado Pi1 sų ir apskaitos instituto studentų teatras. K. Simone KELIOS DIENOS BE KARO. 2-jų dalių apysaka. Spalio 24 d. 19 vai. Stuokos-Gucevičiaus kieme — • ZIJOS IR MUZIKOS VAKARAS. Dalyvauja jaunieji tai ir Jaunimo teatro ansamblis. Spalio 24 d. 20 vai. Kolonų salėje — STUDENTŲ MŲ VAKARAS. Spalio 25, 26 d. 20 vai. Teatro salėje — J. Brošl čius. SENOS KRONIKOS RECEPTAS. 2-jų dalių repet klasikinėmis temomis (režisierė — N. Kurklietytė). Bilietai parduodami knygyne prie universiteto (Uni siteto g. 7) 10—19 vai.
Medicinos fakulteto ko lektyvas nuoširdžiai už jaučia Infekcinių liqų ka tedros vedėją prof-. Po vilą ČIBIRĄ dėl žmonos mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Vokiečių filologijos tedra ir IV kurso 0err nistai nuoširdžiai uit čia studentę Galiną CHANOVIC dėl traql« tėvelio mirties.
Tiražas 3500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15000 Užs. Nr. 3135
REDAKTOI ALGIS KUSI