Nuo penktadienio
Visu šalių proletarai, vienykitės!
H C,(\RVBIIIfS sccioencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Mintys po pasitarimo Spalio pradžioje Univer sitete įvyko respublikos aukštųjų mokyklų pasita rimas, skirtas studentų ko munistinio auklėjimo sis temai aptarti. Jame daly vavo LTSR aukštojo iį spec. vidurinio mokslo mi nisterijos darbuotojai, aukštųjų mokyklų prorek toriai mokymo reikalams,
&
1970 m. spalio 16 d.
fakultetų dekanai, partinių bei komjaunimo organiza cijų sekretoriai. Tarp jų buvo Universiteto prorek torius doc. B. Sudavičius, partinio komiteto sekreto rius doc. P. Bernatavičius, prof. S. Jankauskas, fa kultetų dekanai doc. S. Pavilonis, prof. J. Palionis, doc. V. Kybartas, VVU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas R. Valentukevičius ir kt.
STUDENTAS. KURATORIUS. SISTEMA Vėsioj salėj karšta. Ta mū sų Aula tiek mačiusi. .. Kalba vienas, kalba kitas aukštosios mokyklos dėstytojas. Pasiūly mas po pasiūlymo. Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis, taręs žodį apie pasitarimo reikšmę ir už davinius, susikaupęs klauso. Respublikos aukštosios mo kyklos nenuilstamai ruošia kvalifikuotus, atsidavusius Komunistų partijai specialis tus. Studentai auklėjami ta rybinio patriotizmo ir proleta rinio internacionalizmo dva sia, nemažas dėmesys kreipia mas jų fiziniam, etiniam bei estetiniam lavinimui. Kuriama studentų komunistinio auklė jimo sistema. Vieningi studentų auklėja mojo darbo planai duoda auk lėjimo kryptį bei tam tikrą sistemą visoms aukštosios mo kyklos grandims bei atski riems dėstytojams, juose su kaupiama labiausiai patyrusių aukštųjų mokyklų dėstytojų auklėjimo patirtis. Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerija su darė prie mokslines-metodinės tarybos respublikinę studentų komunistinio auklėjimo komi siją, į kurią įeina respublikos aukštųjų mokyklų kvalifikuo ti specialistai (psichologai, pe dagogai, sociologai, filosofai, medikai ir kt.), partinių, kom jaunimo bei profsąjunginių organizacijų atstovai. Šiai ko misijai pavesta koordinuoti mokslinius tyrimus studentų auklėjimo srityje, apibendrinti ir skleisti gerą patyrimą ir pan. Pasitarime pasigirdo įdomių minčių apie komunistinį stu dentų auklėjimą, kalbėta apie tai, kokiomis formomis gerin ti studentų komunistinį auklė jimą. Studentas. Šiandien jis dė mesio centre. Suka galvas šviesiausi respublikos protai: kaip jį auklėti? Koks turi būti inteligentas, geras specialistas, geras žmogus? Tai trys klausi mai, į kuriuos sunku atsakyti. Per maža anketinių duomenų. Studentų asmenybės vystyma sis dar nepakankamai ištirtas sociologiniu, pedagoginiu, psi
chologiniu aspektu. Turimi vertinimo kriterijai per daug bendro pobūdžio. Penketais nusėta įskaitų knygelė, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, pui kiai vykdo įpareigojimus. Vis kas rodo — geras studentas. Tačiau jo grupėj nemėgsta, nes jis egoistas, garbėtroška. Kokios savybės reikalingos studentui, išsilavinusiam žmo gui? Vieno pasisakymo metu pasigirdo replika: „Svarbiau sios savybės — žmogiškos! , Bet kaip apibrėžti tas žmogiš kas savybes? Štai ką sako Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Pedagogikos katedros e. doc. p. B. Bitinas: „Tarybinėje psi chologijoje, o kartu ir peda gogikoje vis labiau prigyja idėja, kad asmenybės moralės esmę sudaro jos visuomeninis kryptingumas — pozityvus požiūris į komunizmo idealus, į žmogų, kaip pagrindinę vi suomenės vertybę. Jei taip traktuosime komunistinį auk lėjimą, idėjiškumas nebus kažkas atskira, atsieta nuo moralės: į jį žiūrėsime kaip į aukščiausią moralinio išsilavi nimo pakopą -— taip, kaip jį interpretavo V. Leninas. Pana šiai estetinis auklėjimas nebus sutapatinamas su estetiniu iš silavinimu, o bus traktuoja mas kaip asmenybės sugebėji mas grožio idealą matyti vi suomenėje, žmoguje, kilniuose siekimuose".
Doc. J. Balkevičius iškėlė studentų tradicinių švenčių organizavimo svarbą. VVU Filosofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas, padaręs įspūdį savo gyva, nuoširdžia kalba, be kita ko pasakė: „Geriausia auklėjimo sistema ta, kuri mažiausia jau čiama". Apie kuratoriaus pareigas, jo reikalingumą girdėjosi įvairiausių nuomonių. Vie niems atrodė, kad jis būtinas (kaip gi grupė be vadovo?), o kiti teigė, kad vyresni kursai puikiausiai apsieina be vado(Nukelta į 2 psl.)
•
Nr. 32 (730)
Kaina 2 kp.
® Medicinos fak. Hospitalinės chirurgijos ka tedros vedėjas prof. P. Norkūnas dalyvavo 45-ajame Lenkijos chirur gų suvažiavime, kuris vy ko praėjusią savaitę Poz nanėje.
Rytoj į Ivano Frankovską išvyksta Interklubo prezidentas J. Ciumačenka ir VVU komjaunimo komi teto narė N. Sokelova. Jie dalyvaus ten įvyksiančia me šalies aukštųjų mo kyklų sąskrydyje „Mes — internacionalistai.“ koje: penketukininkė iš Fizikos fakulteto, visuomenininkė trečiakursė A. Matulaitytė.
Gerinti teisinį auklėjimą Lietuvos KP Centro Komite te įvyko atsakingų partinių, komjaunimo ir profsąjunginių organizacijų, teisingumo orga nų, Švietimo, Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo, Sveikatos apsaugos ir Kultū ros ministerijų, Valstybinio profesinio techninio mokymo ir Valstybinio spaudos komi tetų, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto ir kitų respublikinių organizacijų bei žinybų, spaudos, radijo ir tele vizijos darbuotojų pasitarimas teisinio darbo žmonių auklėji mo klausimais. Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad respublikoje atliktas ne mažas darbas, gerinant teisinį
darbo žmonių auklėjimą, stip rinant socialistinį teisėtumą. Buvo pažymėta, kad tai suda ro gerą pagrindą toliau stip rinti kiekvieno visuomenės nario discipliną ir organizuo tumą, kelti kiekvieno tarybi nio piliečio teisinį sąmonin gumą, ugdyti aukštos pilieti nės pareigos jausmą. Pasitarimo dalyviai pasida lijo mintimis apie priemones, kurių reikia imtis teisiniam darbo žmonių auklėjimui pa gerinti. Kiekviena organizacija privalo nuolat gerinti teisinių žinių propagavimą, dirbti šį darbą diferencijuotai. Šis dar bas turi aprėpti ir visas parti nės propagandos sritis — nuo
TADŽIKIJOS TSR KULTŪROS rubobisčių ansamblis, estradi nis orkestras „Gulšan", Vals MINISTRAS M. NAZAROVAS: tybinis šokių ansamblis „Lola", didelė geriausių respub Tadžikų kultūros dekada likos teatrų ir filharmonijos Lietuvoje neabejotinai dar la meno meistrų grupė. Atvyko taip pat rašytojų biau suartins mūsų tautas, o tuo pačiu sustiprins ir visos ir poetų grupė, kompozitorių, daugiatautės tarybinės šeimos dailininkų, kinematografininkų draugystę. Ji pasitarnaus dar pasiuntiniai. Dekados dieno didesniam mūsų kultūrų su mis Vilniuje rengiama Tadži klestėjimui, nes jos vystosi, kistano vaizduojamojo ir liau besiremdamos lenininiais bro- dies taikomojo meno paroda, 'iškos paramos, abipusio pra kino meistrai parodys savo turtinimo ir tarpusavio ryšių naujausias juostas, susitiks su žiūrovais. stiprinimo principais. Dekadai baigiantis, spalio 17 dieną, Lietuvoje viešintys DEKADOS SVEČIAI IR RENGINIAI tadžikų rašytojai, kuriems vadovauja liaudies poetas, Lietuvon į dekadą atvyko TSRS Valstybinės premijos daugiau kaip 300 tadžikų kul laureatas, Tadžikijos TSR tūros veikėjų. Čia vieši pagar Aukščiausiosios Tarybos pir sėjęs vokalinis-choreografinis mininkas M. Miršakaras, susi
® Pirmadienį į mūsų Universitetą septynių mė nesių stažuotei atvyko Var šuvos Politechnikos insti tuto daktaras E. Endžejevskis. Jis, padedamas prof. J. Viščako, tobulinsis puslaidininkių fizikos sri tyje. • Į Vengrijoje vykstan čią tarptautinę konferenci ją fizikos klausimais išvy ko Fizikos fakulteto do centas J. Vaitkus.
PIRMŪNŲ SĄSKRYDIS Lapkričio 20—21 dieno mis ruošiamas respublikos aukštųjų mokyklų mokslo pirmūnų sąskrydis. Jame dalyvaus vardines stipen dijas gaunantys studentai, visuomeninių organizacijų (komjaunimo, SMD) akty vistai, kurie paskutinę se siją išlaikė vien penketais, aukštųjų mokyklų kom jaunimo komitetų sekreto riai. Iki tol „Mokslų pirmū nų" dienas būtų galima su ruošti fakultetuose arba Universiteto mastu. Šiais renginiais komjaunimo or desnį studentijos domėjiganizacijos turėtų skatinti mąsi mokymusi bei visuomokslo pirmūnus ir jų menine ir moksline veikla, V. BRAZIŪNO nuotraupavyzdžiu propaguoti di
• Spalio 12 dieną į Budapešto Medicinos uni versitetą ir Politechnikos institutą, į trejų metų me dicininės elektronikos spe cialybės aspirantūrą išvy ko aspirantė L. Kudzevičiūtė.
politinio švietimo ratelio iki teorinių seminarų bei kadrų mokymui skirtų užsiėmimų. Čia savo dar svaresnį žodį tu ri tarti visa mūsų spauda, te levizija, radijas, kinas, kūry binės organizacijos. Buvo kal bėta ir apie tai, kas darytina, kad šis auklėjamasis darbas visada būlų efektyvus, padė tų mažinti nusikalstamumą, keltų tarybinių žmonių pilieti nę savigarbą, drausmę ir orga nizuotumą, padėtų sėkmingai vykdyti tuos uždavinius, ku riuos komunizmo statyboje kelia Komunistų partija. Pasitarime kalbą pasakė Lie tuvos KP CK sekretorius A. Barkauskas. ELTA
@ Kelios nuostabios akimirkos. . . Taip būtų ga lima pavadinti vakarą, skirtą S. Jesenino 75-osioms gimimo meti nėms, įvykusį Filologijos fakultete. Apie tai, kuo šiuolaikinį skaitytoją jaudina poeto kūryba, kalbėjo doc. E. Kondiurina, studentai. Su sirinkusieji taip pat išgir do pranešimą „S. Jeseni nas ir Leonovas." IV—V kursų rusistai deklamavo eilėraščius. Informacijų rinkinėlį paruošė I k. žurnalistė B. LITVINAITĖ
tiks su Vilniaus universiteto muzikos mokyklų bei kitų dėstytojas ir studentais. kultūros ir meno mokymoįstaigų tinklas. Per 50 Tarybų valdžios metų Tadžikistanas NUO NERAŠTINGUMO nuo neraštingumo likvidavimo, LIKVIDAVIMO KURSŲ kursų nuėjo didžiulį kelią — IKI SAVO MOKSLŲ iki savo Mokslų akademijos. AKADEMIJOS Per tą patį laikotarpį išleista apie 100 milijonų egzemplio Buvusioje beraščių šalyje rių knygų; tadžikų, rusų ir uz dabar yra 2700 bendrojo lavi bekų kalbomis leidžiamas 51 nimo mokyklų, 7 aukštosios ir laikraštis, 16 visuomeninių dešimtys vidurinių specialiųjų politinių ir literatūrinių žurna-mokyklų, kuriose mokosi 70 tūkstančių studentų. Šiuo me 2800 respublikos viešųjų tu tūkstančiui Tadžikistano bibliotekų turi 17 milijonų gyventojų tenka 2—3 kartus knygų fondą. Tadžikijoje vei daugiau studentų, negu tokio kia 920 klubų ir kultūros na se išsivysčiusiose kapitalistinė mų, 5 muziejai, 21 kultūros ir se šalyse, kaip Anglija, Pran poilsio parkas, 33 liaudies cūzija, VFR, Italija, nekalbant kultūros ir buities universite jau apie jo kaimynus — tai. Kasmet respublikoj atida Iraną, Afganistaną, Turkiją, romos maždaug 38 bibliotekos, Pakistaną. Plačiai išvystytas ir ir 49 klubinės įstaigos.
2 pat.
TARYBINIS STUDENTAS
STUDENTAS. KURATORIUS. SISTEMA (Atkelta iš 1 psl.) vo. Vienas iš kalbėtojų netgi taip pareiškė: „Geriausias ku ratorius tas, kuris grupei ne reikalingas". Truputį naivus pasirodė pa siūlymas skirti kuratorius at skiroms studentų grupelėms, kurios susidaro grupėje. Buvo siūloma kuratoriais skirti au toritetingiausius dėstytojusprofesorius, mokslų kandida tus. Tačiau ne visada tai nu lemia pedagoginius sugebėji mus. Kartais jaunas dėstyto jas greičiau tampa studentų draugu, įgyja jų pasitikėjimą, negu žmogus, žinomas, pa vyzdžiui, savo darbais, už res publikos ribų. Įdomiai apie kuratorius kal
TRIJŲ KURSŲ
KELIONĖ
bėjo PF prodekanas L. Butke vičius. Doc. E. Meškausko žodžiais, stengiamasi studentui kaip galima ilgiau pratęsti vaikiš kumo amžių. Kodėl kartais ieškoma kelių apsaugoti jį nuo gyvenimo sunkumų, rimtų problemų sprendimo? Tai tik silpnina asmenybę o ne ug do ją. Ir tai, kad studentai, atėję į aukštąją mokyklą daž nai neturi savo nuomonės, o kalba auklėtojų žodžiais — ne pliusas auklėjimo siste mai. Aukštųjų mokyklų pasitari mo, skirto studentų komunis tinio auklėjimo sistemai ir pla nams aptarti, rekomendacijų projekte be kita ko rašoma:
„Auklėjimo planuose pa skirstyti specifines auklėjimo užduotis atskiroms aukštosios mokyklos grandims: 1) kuratoriams: a. konkrečiai vadovauti gru pei, brandinant studentų sa varankiškumą taip, kad aukš tesniuose kursuose grupė bū tų pajėgi savarankiškai spręs ti akademinio darbo ir savi auklos problemas; b. bendrauti su kitais grupė je dirbančiais dėstytojais, sie kiant gauti informaciją apie studentų akademinį darbą, elgesį, pažiūras bei informuoti šiuos dėstytojus apie grupę, o esant reikalui perduoti jiems specifines atskirų studentų auklėjimo užduotis.
2) katedrų vedėjams: vadovauti kuratorių darbui, rūpintis auklėjamuoju moky mo aspektu, atsižvelgiant į studentų kontingentų ypaty bes bei profesinę specifiką; vi suomeninių mokslų katedroms plačiai įtraukti studentus į konkrečių socialinių bei ak tualių ideologinio darbo aukš tosiose mokyklose problemų tyrinėjimus. 3. Dėstytojų Ir studentų vi suomeninėms organizacijoms bei klubams: planuoti savo darbą, griežtai atsižvelgiant į studentų kon tingentų ypatybes, profesinę specifiką, padėtį grupėms bei kontroliuoti jų darbą. Siekiant, kad studentų auk
ŠTUŠTĖJO mūsų Alma Mater korido riai, auditorijos. Vė jas gainioja paskutinius medžių lapus. Kiemeliuo se tylu. Tik retkarčiais praeina koks išdidus dip lomantas, vilkdamas di džiulį knygų krepšį. Di džiausias darbymetis da bar diplomantams ir žem dirbiams. Ne veltui pir mieji sėdi skaityklose ir verčia lapą po lapo. O jų jaunesnieji draugai talkininkauja kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose. Pageltusiais rudens lau kais bėga mūsų „gaziukas". Jame Vilniaus gamy binės žemės ūkio valdy bos vyr. agronomas J. Lebedinskis, Filologijos fa
kulteto dekanas prof. J. Palionis ir vyr. dėst. G. Bartkus. Štai ir Vilniaus rajono Kirovo kolūkis. Penktoje brigadoje sutin kame būrį ketvirto kurso anglistų. Jie bulvių lauke. Ilgos, beveik kilometrinės vagos, atrodo, studentų neišgąsdino. Talkininkais nesiskundžia ir kolūkie čiai. — Vakar truputį viršijom normą. Bulvės geros, o vakaras dar toli — šian dien prikasime daugiau, — pasakoja Apolina. O kaip jus maitina? — teiraujasi prof. J. Palio nis. Į šį klausimą studentai šypsodamiesi atsako cho ru „Gerai!"
— Jeigu blogai maitin tų, tai ir nedirbtume, — drąsiai išrėžia vaikinas. Profesorius padovanoja didžiulę virtinę riestainių, ir mūsų mašina vėl rieda vingiuotais kolūkio keliu kais. Tą dieną aplankėme dar daug tarybinių ūkių ir kol ūkių. Atrodo, visur ūkių vadovai pasirūpino, kad studentai turėtų visas rei kalingas buitines sąlygas. Pastarieji neliko skolingi žemdirbiams. Šiandieną jau sutriks be veik dvi savaitės trukusi rimtis Universiteto korido riuose, auditorijose. Vėl prasideda šventa dienos byla. J. MAŽEIKIS
I
Prekybos fakulteto prekių mokslo specialybės studentai surengė ekskursiją maršrutu Pirčiupis—Rūdininkų giria — Trakai. Tai buvo, pasak pačių studentų, simbolinė trijų kur sų (pirmo, antro ir trečio) draugystės kelionė. Tiesa, jo je dalyvavo tik 18 žmonių: kiti išsigando šalto ir lietingo rudens oro. Tačiau sekmadie nį šypsojosi saulė, ir likusiems Vilniuje teko gailėtis ir lauk ti kitos išvykos. Kur jaunystė — ten juokas ir daina, ypač kai kartu akor deonas, gitara ir bajanas. Ke lias greitai vingiavo tolyn — ir štai Pirčiupis. Daugelis anksčiau tik per radiją ar tele Universiteto politinės vizorių buvo girdėję apie kai ekonomijos katedros aps mo tragediją. Savo akimis su varstė Lietuvos KP Centro stingusią prie kelio Pirčiupio Komiteto Biuro nutarimą motiną jie matė pirmą kartą. „Apie studentų politinį — Mums buvo truputį ne auklėjimą Vilniaus Valsty jauku, — prisimena Meilė biniame V. Kapsuko uni Nedveckaitė, — kad visą ke versitete". lią dainavome, linksminomės. Universiteto visuomeni Mes pamiršome, kad pasauly je ne tik skamba vaikų juo nių mokslų katedros atliko kas, bet ir motinų skruostais nemažą darbą tobulindaliejasi ašaros. Prie kelio bu mos kvalifikuotų, idėjiškai dinti Pirčiupio motina mums užgrūdintų specialistų ruo priminė ne tik hitlerininkų šimą. Tai pasakytina ir sudegintus kaimo žmones, bei apie abi politinės ekonomi ir šiandien deginamą vietna miečių žemę, Songmio trage jos katedras. Politinis stu dentijos auklėjimas tapo diją. kryptingesnis, labiau dife Toliau kelias atvedė į Rū dininkų girią. Partizanų žemi rencijuotas, daro dides nės taip pat priminė karą. Ta čiau studentus dabar apėmė kitas jausmas — pasididžiavi Šito mūsų universitetas, mas savo krašto žmonėmis, žuvusiais už Lietuvos laisvę, tur būt, seniai negirdėjo. už tai, kad daugiau niekada Net du pirmo kurso stu kaustytas okupanto batas ne dentai buvo sučiupti va tryptų gimtosios žemės. giant. Pirmo kurso! Laikas bėgo greitai. Prieky Ko trūko Matematikos ir je — Trakai: „norėjos bran mechanikos fakulteto pir gią išvysti pilį, kur garsūs makursei Laimutei Krasamžiai užmigę tyli.. . nickaitei? Tėvas dirba O kokios skanios po pilnos Alytaus IV statybos val įspūdžių dienos pavargusiems dybos skyriaus vedėju, studentams atrodė lauže kep motina — betono gamyk tos bulvės, kai aplink sėdėjo draugai ir skambėjo studentiš loje Nr. 1 meistre. Nejau ka daina. Vėlai vakare visi gi jiems neužteko lėšų iš grįžo namo. Ekskursija pasi laikyti savo dukrelę? Už baigė. Tą dieną busimieji eko teko, kalbos nėra, tačiau nomistai prisimins ilgai, dieną, L. Krasnickaitė rugsėjo 24 kada jie artimiau susipažino d. jau rašo pasiaiškinimą vienas su kitu, dieną, kada, Vilniaus miesto Spalio ra saujoje suspaudusi pelenų žiupsnelį, Pirčiupio motina pa jono milicijos skyriaus vir„Šiandien ryte sakė jiems, kad svarbiausias šininkjui: ir brangiausias žodis pasauly užėjau į univermagą. Ten je yra TAIKA. užėjau į moteriškų sukne lių skyrių ir pavogiau suk P. KRUPENKAITĖ nelę." (Pasiaiškinimų kalba I k. žurnalistė čia ir toliau netaisyta. —
Svarstomas nutarimas nį poveikį studentų klasi nio sąmoningumo formavi mui. Abi katedros akty viai prisideda, ruošiant studentus visuomeninei veiklai. Pasikeista nuomonėmis kaip pagerinti abiejų po litinės ekonomijos katedrų darbą, ypač studentų po litinį auklėjimą. Diskusijose dalyvavo doc. A. Jablonskis, doc. J. Miškinis, e. prof. p. J. Tamošiūnas, vyr. dėst. L. Kriukelis, doc. S. Ginaitė, doc. J. Dvilevičius, prof. M. Lola. Nutarimo svarsty me dalyvavo ir pasidalijo
DIENOTVARKEJE — STUDENTŲ AUKLĖJIMO KLAUSIMAI savo mintimis Universite to prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius ir LKP Lenino rajono komiteto atsakingas dar buotojas. Pranešime ir pasisaky muose buvo iškelti kai kurie katedrų darbo trū kumai, atskleisti nauji re zervai ir pasiūlytas kon kretus priemonių planas studentų politiniam auklė jimui gerinti.
lėjimas būtų efektyvesnis bei moksliškai pagrįstas, reko menduotina: WU sociologinių tyrimų laboratorijai, KPI sociologinei „Aukštos kvalifikacijos spe cialisto paruošimo efektyvu mo" laboratorijai WPI Peda gogikos, Psichologijos ir SPI Pedagogikos katedroms pa ruošti pasiūlymus respublikos aukštosioms mokykloms dėl sociologinių bei psichologinių studentų auklėjimo tyrimo me todikų ir kt". „Sis pasitarimas — didelio darbo pradžia. Būtina dau giau domėtis studentų auklė jimu. Žinome, kad šalyje šia tema yra sukaupta nemaža pa tirtis. Juk neatsitiktinai so
PAGELTUSIAIS
TAKAIS
BepoliTA2j
NUOTRAUKOSE: 1. Didžiulis lauko plotas jau tuščias. Tai studentų darbas. Kalbasi (iš kairės į dešinę) vyr. dėst. G. Bartkus, J. Lebedinskis ir prof. J. Palionis. 2. Dėstytojas G. Bartkus studentų būryje.
Doc. A. JABLONSKIS Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros vedėjas
VAGIE, KEPURĖ DEGA! M. Ž.) Į rankinuką įsidėjo, galvojo, pardavėja nepa stebės. Bet buvo sučiupta O štai dar vienas L. Krasnickaitės pasiaiškini mas, parašytas MMF kom jaunimo komitetui: „Mes atėjome į matematikos eg zaminą (Tai buvo rugpiūčio 6 d. — M. Ž.). Aš pa stačiau ant lango kampe savo rankinuką. Kitame kampe aš pamačiau, kad yra panašus rankinukas. O paskui prieš įeinant j egzaminą, aš pasiėmiau rankinuką, bet jis jau bu vo kitame kampe. Aš ta da nepasižiūrėjau, o kai grįžau namo, pamačiau, kad ne mano, bet nenorė jau grąžinti, nes pavogė
cialistinių šalių tolimesnio aukštojo mokslo vystymo problemų tarpe Tarybų Sąjunga įsipareigojusi tyrinėti studentijos auklėjimo klausi mus. Todėl mūsų respublika ir gi neturi atsilikti", — pasakė doc. K. Žukauskas, Lietuvos TSR aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministro pavaduotojas. Pasitarimas baigėsi. Tik problemos ir rūpesčiai — ne. Juos gyvenimas pateiks kas dien. Ir reikės juos išspręsti Kaip? Matyt, j tai atsakymą duos pradėtas darbas, ir ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir pasitarime. Kuratorių, ka tedrų. vedėjų, dėstytojų, stu dentų visuomeninių organiza cijų bei klubų, aukštųjų mo kyklų vadovybių darbotvarkė je — komunistinis studentų auklėjimas. N. STEPONAITE
mano rankinuką. O prisi pažinti paskui pabijojau, nes galvojau, kad mergai tės pagalvos, jog aš pa vogiau. .." Mergaitės taip ir pagalvojo... Nemažai „pasiekė" mer gaitė, kuriai dar tik 18 metų, Universitete? Dvi vagystės. Spalio 8 dienos rektoriaus įsakymu L. Krasnickaitė išbraukta iš studentų sąrašų. Ką ji pa sakys savo tėveliams, ir ką jie jai atsakys? Liūdnai baigėsi talkinin kavimas Maišiagalos tary biniame ūkyje Istorijos fa kulteto pirmo kurso bib liotekininkui Antanui Rumšai. Jis kartu su kurso draugais apsilankė mies
telio parduotuvėje ir ten „nukabino" švarką. Bet netrukus parduotuvės ve dėja — jo pasigedo. „Stu dentai! Bet kuris?" Grei tai į parduotuvę atvyko milicijos įgaliotinis ir draugovininkai. Apžiūrė jus bendrabuti, kuriame gyveno studentai, vienoje spintoje ir buvo rastas pa vogtas švarkas. Kuris iš to gražaus jaunimo būrio vagis? Milicijos įgalioti nis nutarė laukti, kol švarką kas nors paims. Jį ir užsivilko A. Rumšą. — Šalta buvo, todėl ir reikėjo vogti, — naiviai aiškinosi milicijos įgalioti niui A. Rumšą. Vyras ruošėsi išvykti į
namus, todėl į milicijos skyrių atvyko su ryšuliu. Pasirodo, net ir jame buvo iš bendrabučio pavogtos antklodė ir paklodė. Per sigandęs A. Rumšą išsisu kinėti net nebandė. Jau ir taip buvo aišku — bend rabučio rūbų sandėlio ant spaudai švietė iš tolo. — Ar ir Vilniuje taip šalta? — teiravosi jo. — Kad bendrabutyje da vė suplyšusias paklodes.. — vėl paaiškino A. Rumšą Praėjo vos vienas moks lo metų mėnuo, o yla jau išlindo... Pirmakursiai. Vieni jų ateina mokytis, tęsti šaunių Universiteto tradicijų, o kiti... Tegu tie „kiti" neteršia garbingo mūsų universiteto vardo Pasigailėjimo nebus.
M. ŽEMAITIS
TARYBINIS STUDENTAS
3 psl.
DEKANO RŪPESČIAI IR DŽIAUGSMAI Kauno vakarinis fakul tetas skaičiuoja šeštuosius savo gyt avimo metus. Įsi kūręs Laisvės alėjos pra džioje, kiekvienais metais jis patraukia vis daugiau ir daugiau žmonių. Kiek vieną vakarą čia judru, vyksta paskaitos, semina rai. Vakare mes sutikom ir dekaną doc. V. Cesnavičių. Jis mielai sutiko pa pasakoti apie fakulteto gy venimą. — Pradėjom darbą 1964 m. Buvo 200 studentų. Ta da turėjom tik keturis eta tinius dėstytojus. Šiandien mūsų fakultete mokosi 1300 studentų, jiems dėsto 60 dėstytojų, jų tarpe 21 mokslų kandidatas ir vie nas daktaras, dėsto ir ne
Sustingo bronzoje lietuvių literatūros klasikė Julija Žymantienė-Zemaitė. Rymo rudenio šalnų pakąsti medžiai... Praėjusį šeštadienį naujoje Vilniaus aikštėje buvo ati dengtas paminklas Žemaitei. Prie paminklo postamento kartu su vilniečių gėlėmis prigludo ir broliškosios Tadžikijos pa.Umllnlų iledal. j. MAŽEIKIO nu»ir.
Jaunojo lektoriaus mokykla Universitete pradeda darbą Jaunojo lektoriaus mokykla. Fakultetuose bus sudarytos klausytojų (10— 12 žmonių) grupės. Užsi ėmimų metu, kurie vyks dvejus metus, įžymūs res publikos lektoriai docentai H. Zabulis, J. Balkevičius, J. Bulota ir daugelis kitų skaitys paskaitas apie ora torinį meną, kalbos kultū rą, lektoriaus geriausius bruožus. Greta teorinių ži nių studentai turės prakti nius užsiėmimus, patys skaityš paskaitas. Jaunojo lektoriaus mo kyklai vadovaus Taryba, susidedanti iš Studentų
mokslinės draugijos tary bos pirmininko A. Ado maičio, Universiteto kom jaunimo komiteto sekreto riaus J. Karoso, Filologijos fakulteto prodekano doc. J. Balkevičiaus, doc. A. Žiurlio, „Žinijos" draugi jos narės T. Avižen. Ta rybos pirmininkas — ei nantis profesoriaus parei gas J. Markulis. Baigę mokyklą, klausy tojai gaus pažymėjimus ir bus rekomenduojami dar bovietėse kaip geri orato riai. Jie galės skaityti paskaitas mokyklose, fab rikuose, kolūkiuose ir kt. B. C.
DABAR DĖL I—IV IR V—VIII VIETŲ Baigėsi tarpfakultetinės rankinio varžybos pogrupiuo se. Baigiamojo etapo rungty nės vyks sekančią savaitę. Rezultatai pogrupiuose to kie. Merginų I pogrupyje ga na lengvai savo varžoves nu galėjo Teisės fakulteto atsto vės. Antrą vietą užėmė PEF rankininkės. Trečios — isto rikės, paskutinės — gamtininkės. II pogrupyje keliala pius į finalinę ketveriukę iš kovojo matematikės ir filolo gės. Silpniau pasirodė medi kės (trečios) ir chemikės. Vyrų dvikovos buvo atkak lesnės. I pogrupyje be nuosto lių kovas baigė matematikai, pasiekę keturias pergales. Jie po atkaklios kovos įveikė Teisės fakulteto atstovus 21: 18. Pastarieji su penketu taš kų liko antri. Sekančias vie tas užėmė chemikai ir istori kai. Gamtos fakulteto koman da nors ir išplėšė tašką (su žaidė lygiomis) iš teisininkų, bet liko paskutinėje vietoje. II pogrupyje tikrai buvo ..karšta“. Čia gal kiek leng viau sekėsi Finansų ir ap skaitos fak. rankininkams,
įveikusiems visus varžovus. Antros vietos laimėtojas ne išaiškėjo aikštelėje. Mat, Me dicinos, Pramonės ekonomi kos ir Prekybos fakultetai su rinko po keturis taškus. Te ko griebtis matematikos — įvarčių santykio. Jis buvo palankus medikams — jie ir užėmė vietą „po saule“, t. y. pateko į finalinę ketveriukę. Filologai, pralaimėję visiems varžovams, liko paskutiniai. „Mokslo“ rankininkų trene ris V. Vygontas, kalbėdamas apie kovas pogrupiuose, pa stebėjo, jog daugelis koman dų neturėjo vienodos apran gos, be to, netrūko ir draus mės laužytojų. Pavyzdžiui, chemikės merginos neatvyko žaisti net du kartus. V. Vy gontas išskyrė Teisės fakulte to merginas ir Finansų ir ap skaitos fakulteto vyrus. Šios komandos atrodė geriausiai. Nieko nuostabaus: juk jos su daro VVU rankinio rinktinių pagrindą. Ar pavyks jiems iškovoti pirmas vietas, paro dys ateitis.
S. BUCHAVECKAS
mažas būrys „valandininkų". Fakultete turim de šimt specialybių. Išleidom 360 absolventų, šiais me tais baigs apie 160 diplo mantų. Štai tokie skaičiai, ku riais jau galime pasidi džiuoti. Smagu ir tai, kad šiais metais norinčių stu dijuoti mūsų fakultete bu vo 500. Priėmėm į pir mą kursą tik 238 žmones. Didžiausi konkursai buvo į lietuvių kalbos ir litera tūros bei prekybos ekono mikos specialybes. Tarp kitko, paskutiniu metu jaučiasi didelis susidomėji mas humanitariniais moks lais. Didesni kankursai kaip tik ir buvo į šias spe cialybes.
KVF. Apie jį mes žinome neperdaugiausia. Gal to dėl, kad šis dvyliktas Universiteto fakultetas yra Kaune. Bandome užpildyti šią spragą — skaitytojams siūlome pasakojimą apie vieną Kauno universitetiečių dieną.
Turim ir rūpesčių. Vie nas pagrindinių, matyt, kaip ir Vilniaus fakulte tuose — skolininkai. Turim jų dabar dar 17 proc. visų besimokančių. O paskuti nę sesiją sėkmingai išlaikė šiek tiek daugiau kaip 60 proc. Beje, kiekvieną sesi ją 40—50 fakulteto studen tų išlaiko tik labai gerais pažymiais. Kitas mūsų rūpestis, tiksliau, bėda — patalpų stoka. Jomis mus aprūpina KPI. Šiek tiek blogiau, kad mūsų auditorijos išsimėtę keliose vietose. Na, o šiaip — gyvenam neblogai. Turim gerą savi veiklą. Mūsų dramos rate lis vienu metų Kauno aukštųjų mokyklų tarpe
užėmė pirmą vietą. Kiek vienai iškilmingai progai mums nereikia kviesti dai nininkų ar. muzikantų. Tu rim savų, kurie pastoviai repetuoja, ruošia koncer tus. — Štai taip mes ir gy venam, — baigė doc. V. Cesnavičius. Kol mes kalbėjomės, de kano kabineto durys nuo lat varstėsi. Jo laukė ir katedrų vedėjai, ir dėsty tojai, norėję pasitarti, ir studentai. Dekanas išsku bėjo. Buvo kaip tik apie 18 valandą. Pats įkarštis. Po minutės, kitos fakulte te prasideda paskaitos. A. MAKSIMOVAS
Ilga Kauno diena Fakulteto koridorius pil nas žmonių — pagyvenu sių ir jaunų, kokių dažnai mes sutinkame ir savo au ditorijose. Be penkiolikos minučių šešta valanda va karo. Tuoj prasidės pir moji paskaita. Užsukom į pirmą pasitaikiusią audi toriją. Pasirodo, čia į pa skaitas susirinko pirmo kurso lituanistai.' Kursas gana didelis — 40 žmonių. Visos merginos ir tik vie nas vyras. — Mūsų pažiba, — juo kiasi moteriškoji pusė. Pasidomėjom, ar nesun ku mokytis vakarais po darbo dienos. — Žinoma, nėra lengva, bet ir ne ypatingai sun ku, — sako vaikų darželio auklėtoja O. Paulavičiūtė. Onutė, kaip ir dauguma jos kurso draugių, rašo eiles. — Bet tik vasarą! — juokiasi ji. — Dabar nėra laiko. Mokslas atima porą
Jau antrą kartą mūsų universiteto Kauno vaka riniame fakultete organi zuojamas parengiamasis skyrius stojantiems į eko nomikos fakultetus. Pra ėjusią savaitę įvyko komi sijos, vadovaujamos doc. A. Merkšaičio, posėdis. Reikėjo atrinkti iš 65 kau niečių 25 klausytojus. Norinčių daug. Vieni rimtai galvoja apie studi jas Universitete, kiti komi sijos nariams atsako ir taip: — Du kartus bandžiau stoti į mediciną — nepa vyko. Trečią kartą nuta riau išbandyti laimę eko nomikoje. .. O štai P. Ziberto šilkonliušo kombinato darbinin kė A. Užupytė tvirtai nuta rė mokytis buhalterinės apskaitos. Merginą, be to, rekomenduoja ir įmonės vadovai. Kauno gelžbeto-
nakties ir ryto valandų... Onutei patinka kalbos mokslas. Ji pastoviai seka lingvistinę literatūrą. Jos kurso draugę, Kau no 12-o knygyno pardavė ją, A. Orentaitę labiau traukia literatūra. Mer gaitė prieš porą metų baigė Veliuonos vidurinę mokyklą, kur mokytoja I. Palaitienė jai įskiepijo meilę literatūrai, knygai, išmokė atskirti gerą nuo blogos. A. Orentaitė taip pat rašo eiles. — Bet aš jų niekur ne skelbiau, — kažkodėl ra mina ji mus. Ir vienintelis kurso vy ras, ryšių mazgo darbuoto jas R. Karmalavičius neat silieka nuo savo kursiokių. Vaikinas jau pratęs mo kytis vakarais — jis prieš tai baigė vakarinę mokyk lą. — Dabar, žinoma, iš mu sų reikalaujama žymiai
daugiau, — sako R. Kar malavičius, — bet moky tis vakarais galima, tik reikia mokėti tausoti lai ką... Į auditoriją įėjo dėstyto jas. Jie, k,'aip ir visi pir makursiai, užsirašinėja kiekvieną dėstytojo žodį, stengiasi kuo greičiau su siorientuoti sudėtinguose literatūros mokslo labirin tuose. Jiems nėra lengva. Netikėkit, kai sakys, kad mokytis vakariniame fa kultete nesunku. Kai mes vakarais susė dę jaukiame bendrabučio kambaryje galvojame, kįą veikti, kur nueiti, jie sku ba į paskaitas. O anksti ry te jie skubės į darbą. Ir tikrai reikia daug valios, daug meilės pasirinktajai specialybei, kad gautum aukštojo išsilavinimo dip lomą. Jie — „vakarininkai" — žino jo kainą.
Dėstytojas: Ar jūs jau įrodėte pirmąją teoremą? Studentas: Dėstytojau, aš sergu skleroze... Dėstytojas: Atleiskit, o ko aš jūsų klausiau? ATEIZMO AUKA Dėstytojas: Kokį bilietą ištraukėt? Studentas: O Jėzau! Vėl tryliktą!
APIE VISUOMENINIUS ĮPAREIGOJIMUS Atmink! Jeigu savanoriš A. DARGONAS kai tapsi arkliu, tai tave būtinai pavers asilu.
Ateina pamaina ninių konstrukcijų gamyk los Nr. 1 darbininkas V. Ramoška nori būti mate rialinio-techninio aprūpini mo specialistu... — O ką jūs žinote apie savo pasirinktą prekybos specialybę? — klausia kbmisijos narys, Kauno va karinio fakulteto dekanas doc. V. Cesnavičius švie siaplaukę mergaitę. — Nieko! — Manote dirbti... ba zės vedėja? — Nežinau... — O gal jūs jau apsi galvojote ir nenorėsit stu dijuoti? — toliau teirau jasi doc. V. Cesnavičius. — Apsigalvojau... Kandidatų skaičius ma žėja. Buvo daug jaunuolių, kurie ekonomikos spe
Šias jumoristines minia tiūras mes nusirašėme iš Kauno vakarinio fakulteto sienlaikraščio „Mokslo ke liais".
cialybę rinkosi atsitiktinai, nežinodami, kaip ir ši mergaitė, savo būsimos profesijos specifikos. Ma tyt, patiko, kad Vilniuje nereikės laikyti stojamųjų. Bet norinčių tapti kvali fikuotais specialistais ne mažai. Komisija, kruopš čiai apsvarsčiusi kiekvie ną kandidatą, išrenka tin kamiausius, stengdamasi, kad į skyrių nepapultų at sitiktiniai žmonės. Ir štai atrinkta 25 pa rengiamojo skyriaus klau sytojai. Greitu laiku vaka rais po darbo jie rinksis į paskaitas, bet dar ne kaip studentai. Sekantį rudenį dauguma jų pravers eko nomikos fakultetų duris.
KELYJE Į MOKSLO VIRŠŪNES Protingas tas avinas, ku ris randa ne tik, įėjimo, bet ir išėjimo vartus. SENOVĖS ROMĖNŲ PATARLĖS ŠIUOLAIKINIS VARIANTAS „Skubėk lėtai" (gavęs špargalką.)
UŽDARAS RATAS Geriau liūdnas optimistas (po sesijos), negu liūdnas pesimistas (prieš sesiją).
ŠIUOLAIKINIS PARADOKSAS Kuo daugiau mes moko mės, tuo daugiau žinome. Juo daugiau žinome, tuo daugiau užmirštame. Juo daugiau užmirštame, tuo mažiau žinome. Juo ma žiau žinome, tuo mažiau užmirštame. Kuo mažiau užmirštame, tuo daugiau žinome. Tai kam mes mo komės? (Iš anglų studentų B. ČEKANAUSKAS jumuro.)
Praėję mokslo metai, drąsiai galima pasakyti, buvo pagyvėjusios kraš totyrinės veiklos metais Universitete. Daugiau susidomėjo kraštotyri niu darbu studentai. Ru
denį gražiai praėjo įsi minusios „Kraštotyrinės dienos", aktyviau pra dėjo veikti fakultetuose atskiri būreliai. Šiam vi suomeninės veiklos ba rui teikė daug dėmesio
Universiteto rektoratas ir partinis komitetas. Pirmą kartą buvo suda ryta Universiteto krašto tyros taryba. Pradėjo reikštis ir kraštotyrinin kų ramuva.
KRAŠTOTYRINĖS VEIKLOS METUS APŽVELGUS kietiją 25-metį pažymėjome sienio kalbų katedros dėsty raj.) apylinkėse. Jie rinko et aktyviai dalyvaudami šlovės tojai ir studentai sutvarkė ir nografinę medžiagą numato pilkalnio supylime Švenčionių prižiūrėjo senų mokslo ir kul mam atidaryti žymaus kalbi rajone. tūros veikėjų kapus. Tuo dar ninko J. Jablonskio memoria Žiemos atostogų metu mūsų bu daugiau rūpinosi dėstyto liniam muziejui jo gimtinėje. kraštotyrininkai nemaža kelia ja I. Steponavičiūtė, studentai Ši grupė aplankė 47 kaimus, vo po Sūduvą, Zarasų kraštą. V. Jukniūtė, V. Baltrušaitis. surinko apie 300 įvairių eks Dar viena istorikų grupė buvo Jie pakvietė į šią talką „Al ponatų, naujos medžiagos apie nuvykusi į Griškabūdžio apy ko" klubo narius, Technologi J. Jablonskį, rašytoją E. Ste linkėse esančią Jono Jablons nio technikumo moksleivius. ponaitį ir kt. Nedidelėmis grupelėmis mū kio gimtinę, užmezgė ryšius Universiteto Mokslinės bib su vietos kraštotyrininkais ir liotekos kraštotyrininkai su sų kraštotyrininkai dalyvavo aptarė eksponatų kaupimo tvarkė senus užmirštus kapus Vilniaus m. kraštotyros sky darbą memorialiniam įžymaus Bernardinų kapinėse. O. Kli- riaus organizuotoje komplek kalbininko muziejui. Dar kita mašauskaitė, J. Juknienė, E. sinėje ekspedicijoje Gervė TSR), grupė, kurioje buvo daugiau Danilevičius ir kiti biblioteki čiuose (Baltarusijos matematikos specialybės stu ninkai tuo darbu labai rūpi LTSR MA, Liaudies buities dentų, surengė puikų liaudies nosi, Čia buvo sutvarkyti St. muziejaus ekspedicijose. Prasidėjusiais naujais moks dainų vakarą mūsų universite ir J. Jundzilų, M. Brenšteino, to ilgamečio profesoriaus Z. J. Bielinskio — žmonių, ypač lo metais iškils naujų uždavi Universitetui, nių. Mums būtina sustiprinti Žemaičio gimtinėje Tverečiu nusipelniusių kapai, surastas ir sutvarkytas vidaus organizacinį darbą, su je (Ignalinos raj.). Savaitgalinėse išvykose ne vienintelis žinomas 1863 m. tvarkyti Kraštotyros narių vien liaudies kūryba užrašoma sukilėlio kapas, kuriame pa apskaitą. Be veikiančių 6 bū relių, kuriasi nauji nas eko ir tautosaka renkama. Tokių laidotas I. Zdanavičius. Vasarą kraštotyrinis darbas nomistus ir medikus. Kažin, ar išvykų metu buvo padedama C. KUDABOS nuotraukoje: (viršuje) rutulinių gluosnių tvarkyti kultūros paminklus. nenutrūko, buvo dirbama ti neverta Įkurti atskirą Univer alėja Geisišklų km. (Dūkštų apyl.) Tokie gluosniai reti Ry Mūsų kraštotyrininkai pavasa riamosiose ekspedicijose. Šiais siteto istorijos būrelį. Lau tų Lietuvoje. rį sutvarkė Kernavės pilia metais pirmą kartą Universi kiant didelio Universiteto ju V. BALTRŪNO nuotraukoje: (apačioje) sodybos fragmen kalnius, ant kurių vėliau vyko teto kraštotyrininkai organi biliejaus, reikėtų apie tai pa tas (Antakalnės km., Dūkštų apyl.). Rasos šventė. Istorikai, už- zavo savarankišką kompleksi galvoti. Yra ir kitų organizacinių nę ekspediciją. Buvo tiriamos Vilniaus rajone Dūkštų apy klausimų. Pavyzdžiui, verta linkės. Dvi savaites 70 žmonių pagalvoti dabar, kai pagrindi dirbo įvairiose tiriamosiose nė mūsų veikla buriasi ramu grupėse. Pirmą kartą tokio voje, apie būrelių funkcijas. profilio ekspedicijoje vyko ar Kita svarbi organizacinio dar cheologiniai kasinėjimai (vad. bo sritis yra kraštotyros narių V. Daugudis). Mums talkinin įsijungimas į paminklų inspek kavo Dailės instituto studen cinį darbą. Daug keliaujant tai, Vilniaus rajono kultūros reikėtų kartu tikrinti pamink darbuotojų grupė, kuriai en lų stovį, apie aptiktas blogy tuziastingai vadovavo kultū bes pranešti atitinkamoms pa ros skyriaus vedėjas L. Mlyns- minklų apsaugos organizaci kis. Ekspedicijoje be archeolo joms. Vienok tam reikia pasi ginės veikė dar eilė tiriamųjų ruošti, išklausyti žinių mini grupių: gamtos, istorijos, etno mumą, gauti atitinkamų įstai grafijos, tautosakos, sociologi gų įgaliojimus. Mūsų planuose vėl ramuvos jos, švietimo ir kultūros, me dicinos. Prie šio darbo labai trečiadieniai, savaitgalio išvy daug prisidėjo Universiteto kos. Numatomas susitikimas dėstytojai prof. P. Dundulienė, su senais kraštotyrininkais — prof. V. Kviklys, J. Trinkūnas, mokytojais, vakaras, skirtas A. Šliogeris, A. Vosyliūtė. Universiteto istorijai, liaudies Nuolat ekspedicijoje būdavo dainos vakarai. Surengsime ir daug padėjo Gamtos apsau konferenciją, kurioje aptarsi gos komiteto pirmininkas V. me Dūkštų ekspedicijos rezul tatus. Pradėsime ruoštis naujai Bergas. kraštotyrinei Kita nedidelė (15 žm.) kraš kompleksinei totyrininkų ekspedicija, vado ekspedicijai į Tverečių. Doc. C. KUDABA vaujama doc. J. Pikčilingio ir Universiteto Kraštotyros I. Steponavičiūtės, 10 dienų tarybos pirmininkas — Taigi, kai aš jaunas buv au... V. NAUJIKO nuotr. dirbo Griškabūdžio (Šakių
Ramuvos veikla antrajame pusmetyje buvo ypač įvairi. Renkamasi buvo pastoviai kartą savaitėje — trečiadie niais, Istorijos ir Filologijos fakultetų 88-oje auditorijoje. Kraštotyrininkai savaitgaliais išvykdavo į dzūkų kaimus, kurie yra arčiau geležinkelio (Rūdiškes, Lieponis, Žiūrus), rinko etnografinę medžiagą, užrašydavo j magnetofono juostą liaudies dainų, surinko kitų žanrų tautosakos. Tas iš vykas aptardavo, klausydavo si, mokydavosi naujų liaudies dainų. Ramuvoje vyko kas mėnesį iškilmingesnių vakaronių. V. Lenino gimimo šimtmečio ju biliejaus dienomis plačiau su sipažinome su mūsų universi teto profesoriaus, Lenino šei mai artimo žmogaus J. Luko ševičiaus gyvenimu ir revo liucine veikla. Turiningas va karas buvo skirtas K. Rusecko ir J. Rustemo gyvenimo su kaktims. Jis vyko Paveikslų galerijoje. Pergalės prieš fašistinę Vo
įdomus Vilnijos senovės puslapis Dūkštos (Vilniaus raj.) gar sėja ne tiktai gražiomis savo apylinkėmis, bet ir įvairiais senovės, jų tarpe ir archeolo giniais, paminklais. Neries bei Dūkštos upių pakrantėse ap tinkami titnaginiai bei akme niniai dirbiniai rodo, jog žmo nės šiose apylinkėse gyveno jau akmens amžiaus laikais. Tačiau žymiai daugiau duome nų turime iš vėlesnių, ypač geležies amžiaus laikų. Apie 2—3 km j vakarus nuo mieste lio, abiejuose Dūkštos upės krantuose, netoli vienas kito yra išsidėstę net 3 piliakalniai: Briedeliškių, Buivydų ir Kar mazinų. Netoli Karmazinų pi liakalnio miške yra pilkapy nas, tyrinėtas 1857 ir 1933 metais. Čia aptikti VI—VIII m. e. a. degintiniai kapai. Apie 2 km į vakarus nuo miestelio, netoli kelio į Ker navę, ąžuolyne yra didokas akmuo su iškaltais jame se noviškais rašmenimis. Visi šie duomenys rodo, jog Dūkštų apylinkės nuo seno buvo tan kiai apgyventos. Daugumos minėtų archeolo ginių paminklų būklė yra ge ra. Tačiau kai kurie jų paste bimai nyksta. Ypač tai liečia
Briedeliškių piliakalnį, kurio rytinę dalį ardo Dūkštos upė. Kad jis nesunyktų, numatyta griūvančias vietas tvirtinti. Briedeliškių piliakalnis yra apie 2 km į vakarus nuo Dūkštų miestelio, kairiame Dūkštos'krante. Iš trijų pusių jį supa minėtoji upė ir tik iš rytų prie jo prieina dirbamas laukas, nuo kurio jis buvo atskirtas vietomis iki 4 m aukščio siekusiu pylimu ir grioviu už jo. Minėtoje dirvo je pastebėti senosios piliakal nio gyvenvietės pėdsakai. Nemažą šios gyvenvietės dalį taip pat sunaikino minėtoji upė. Sį paminklą tyrinėjo Uni versiteto kompleksinės krašto tyrinės ekspedicijos dalyviai — II kursą baigę studentai istorikai. Nors dirbome, paly ginti, gana trumpai, tačiau pa dirbėta neblogai. Ištirtas apie 64 m2 dydžio plotas rytiniame, griūvančiame piliakalnio aikš telės pakraštyje, Vietomis ap tiktas net iki 1 m storio kultū rinis sluoksnis, kuriame su rinkta nemažas kiekis įdomios archeologinės medžiagos. Nu statyta, kad piliakalnis buvo apgyventas dar I tūkstantme
čio pr. m. e. pabaigoje vienos rytinių baltų šeimyninės bendruomenės ir buvo pasto viai naudojamas iki XIII— XIV m. e. a. Tyrinėjant paaiškėjo, kad I tūkstantmečio pr. m. e. pabai goje piliakalnio aikštelėje stovėjo dar palyginti gana primityvūs keturkampės for mos mediniai antžeminiai pa statai. Jie buvo padaryti tik tai iš 5—10 cm storio j žemę statmenai įkastų rąstelių, ku rių tarpai buvo išpinti stam besnėmis šakomis ir apkrėsti moliu. Panašios konstrukcijos pastatai buvo žinomi beveik visoje Rytų Europos miškin goje juostoje net nuo akmens amžiaus laikų ir atskirais at vejais čia išliko iki ankstyvo jo geležies amžiaus. Šio lai kotarpio daiktų piliakalnyje aptikta nedaug. Juos sudaro lipdytinė, baltams būdinga brūkšniuotoji keramika, kele tas nedidelių geležies gargažių ir grubokai apskaldytų tit nago gabalėlių. Žymiai daugiau daiktų rasta I m. e. tūkstantmečio I pusės sluoksniuose. Greta brūkšniuo tosios keramikos bei įvairių
gyvulių kaulų čia aptikta ir akmeninių trinamųjų girnų viršutinis akmuo, geležinis meškerės kabliukas bei kele tas molinių verpstukų. Aptik tos ir šio laikotarpio medinių stulpinės konstrukcijos ketur kampės formos pastatų lieka nos. Pastarieji buvo padaryti jau iš žymiai storesnių iki 25 —30 cm skersmens, dažniau siai kas 1,5—2 m atstu vienas nuo kito į žemę vertikaliai įkastų medinių rąstų, tarp ku rių jau gulsčiai buvo kloti, at rodo, panašaus storio rąstai, o tarpai buvo užkrėsti moliu. I m. e. tūkstantmečio vidu rio ir II pusės radinių piliakal nyje aptikta nedaug. Juos su daro nedidelis kiekis lipdytinės grublėtu paviršiumi kera mikos, graži žalvarinė lankinė laiptelinė segė, keletas moli nių cilindro formos verpstu kų ir kai kurie kiti to meto daiktai. Šio laikotarpio pasta tų liekanų iki šiol piliakalny je nesurasta. Labai galimas dalykas, jog tuo metu pilia kalnyje pastoviai negyventa. Greičiausiai jis, kaip ir dau gelis kitų Lietuvos piliakalnių, tuo metu buvo naudojamas jo papėdėje gyvenusių žmonių
tiktai kaip laikina slėptuvė pa vojaus metu. Žymiai daugiau senienų ras ta I m. e. tūkstantmečio pabai gos ir II pradžios sluoksniuo se. Paminėtinas retesnis radi nys — akmeninių sukamųjų girnų viršutinė dalis, padaryta iš labai nepatvaraus vietinio korėto kalkakmenio. Iš kitų radinių pažymėtini: žalvarinė miniatiūrinė pasaginė sagė su plotais aguoniniais galais, ge ležiniai įvairaus dydžio pei liai, moliniai verpstukai, gele žiniai ir žalvariniai įvairių formų raktai, geležinis įmovinis, su užbarzdomis strėlės antgalis, nemažas kiekis gele žies gargažių, žiestų, gražiai išornamentuotų puodų šukių ir kt. Visi minėti duomenys rodo, jog per palyginti trumpą tyri nėjimų laiką gauta gana daug vertingos archeologinės me džiagos, leidžiančios plačiau nušviesti tolimą Dūkštų apy linkių praeitį. Visa tai pavyko pasiekti tiktai dėka kruopštaus ir įtempto darbo, kurį taip ak tyviai ir sąžiningai atliko stu dentai, Universiteto komplek sinės kraštotyrinės ekspedici jos dalyviai.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Filologijos fak. lietuvių k. ir lit. spec. I k. studen tei V. ČERNIAUSKAITEI reiškiame gilią užuojautą dėl tėvelio mirties.
Kurso draugai ir vadovas
Chemijos fakulteto Che minės technologijos kated ros kolektyvas reiškia gi lia užuojautą doc. E. ClZIONAITEI dėl tėvelio mir ties.
Nuoširdžiai užjaučiame Filologijos fak. dėstytoją S. JAUNYTĘ-TIMOFEJEVĄ dėl tėvelio mirties. Rusų kalbos ir literatūros katedrų kolektyvas
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite V. DAUGUDIS to g. 3. Telefonas 2-58-84. Tiražas 3500 egz. archeologinės grupės LV 14319 vadovas Užs. Nr. 3931