visų Salių proletarai, vienykitės*
l<\rvbii)is
JUS TURITE BŪ TI PIRMIEJI KO MUNISTINES VI SUOMENES STA TYTOJAI TARP į MILIJONŲ STA TYTOJŲ. V. LENINAS
1977 m. spalio 28 d. Nr. 32 (1016)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
% KAINA
2 KAP.
DIDŽIAJAM SPALIUI-TVIRTAS ŽINIAS IR ŠAUNŲ DARBĄ! VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORD1N O V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGA NIZACIJAI SUTEIKTA GARBINGA TEISE RAPORTUOTI LKP VILNIAUS M. KOMITETUI APIE NUVEIKTUS DIR BUS DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINES REVOLIUCIJOS 60-MEClO GARBEI.
AUKŠTOJO ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija nuoširdžiai sveikina Vilniaus universiteto kolektyvą TSRS Konstitucijos priėmimo proga. Su artėjančia švente — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-mečiu! Ministerija širdingai dėkoja Jūsų universiteto dės tytojams ir studentams, aktyviai dalyvavusiems Pirma jame sąjunginiame darbo žmonių meno saviveiklos festivalyje. Perduokite padėką Universiteto dainų ir šokių liaudies ansambliui, kuris sėkmingai pasirodė sąjun ginio festivalio laureatų baigiamajame koncerte 1977 metų spalio 7 d., surengtame Kremliaus suva žiavimų rūmuose TSRS Aukščiausiosios Tarybos depu tatams. V. JELIUTINAS TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras
TSRS
VAIKINAI IR MERGINOS! ATKAKLIAI UGDYKITE SA VO KOMUNISTINIUS ĮSITIKINIMUS! MOKYKITĖS GY VENTI, DIRBTI IR KOVOTI KAIP LENINAS, KAIP KO MUNISTAI. Iš TSKP CK Sūkiu Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-osioms metinėms
ISTORIJA — TAI MES SKRYDIS
"■ Dvylika Universiteto komjaunuolių atėjo į pir mąjį savo susirinkimą 1944 m. lapkričio mėn. 1945 m. balandžio 11 d. buvo iš rinktas komjaunimo komi tetas. Sekretoriumi tapo L. Maleckas. "■ 1948 m. Universiteto
komjaunimo organizacijoje buvo 446 nariai. ’■ Įsimintini 1951 metai — spalio 14—15 dienomis LTSR Filharmonijos salėje vyko Universiteto pirmoji komjaunimo konferencija. Ataskaitinį pranešimą pa darė komiteto sekretorius J. Grigonis. "■ Socializmo kūrimo respublikoje metais augo ir stiprėjo Universitetas, daugėjo studentų. 1958/
Darnus devyniatūkstantinis Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto komjaunuolių būrys geru mokymusi, sąži ningu darbu studentų staty biniuose būriuose, aktyviu da lyvavimu visuomeninėje veik loje pažymi garbingas Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos 60-ąsias metines. Visi Universiteto komjau nuoliai aktyviai, su pakilia nuotaika įsijungė į socialisti nį lenktyniavimą dėl garbin gos teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro komitetui Didžiosios Spalio socialistinės revoliu cijos 60-jų metinių proga. Daugiau nei metus senojo universiteto studentija gyve no, mokėsi ir dirbo su šūkiu „Didžiojo Spalio 60-mečiui — 60 šaunaus darbo savaičių". Kiekvieną mėnesį 100 akade minių grupių komjaunuoliai susirinkdavo tam, kad išaiš kintų socialistinio lenktynia vimo nugalėtojus savo kom jaunimo organizacijose. Šių ir kitų susirinkimų metu gimė ne viena gera studentų ini ciatyva mūsų senojoje Alma Matėt. Savo kasdieniniame darbe ir visuomeninėje veikloje stu dentija remiasi TSKP XXV ir VLKJS XVII suvažiavimų nu tarimais, gvildena, aiškina juos ne tik plačiosioms stu dentų, bet ir moksleivių bei darbininkų auditorijoms. Uni versiteto komjaunuoliai ir jauni komunistai visas jėgas skiria doroviniam studentijos auklėjimui. Vis tvirčiau mūsų komjaunimo organizacijoje įsitvirtina nuomonė, kad do rovingas studentas — tik tas, kuris mokosi vien gerais ir labai gerais pažymiais, kuris netrukus galės dirbti kvalifi kuotą mokytojo, ekonomisto, inžinieriaus, gydytojo darbą mūsų respublikos įmonėse bei organizacijose. Tam įeikalingos geros žinios, tvirti komunistiniai įsitikinimai. Se niausioji TSRS teritorijoje aukštoji mokykla stengiasi gerai paruošti tarybinius specialistus, ir šiame mokymo
59 m. m. jame studijavo 5755 jaunuoliai. 80 proc. jų sudarė komjaunuoliai. 1956 m. Universiteto kom jaunimo komitetui buvo suteiktos LLKJS rajoninio komiteto teisės. "■ 1967 m. mūsų kom jaunuoliška šeima jau jun gė 5000 narių. Dar labiau sustiprėjo ir išaugo orga nizacija IX penkmečio me tais — nuo 6634 iki 8468 narių.
ir auklėjimo procese yra da lis VU komjaunimo organiza cijos darbo. Kasmet gerėja Universiteto studentų dalyki nės žinios: per nepilną de šimtmetį bendras akademinio pažangumo rodiklis pakilo nuo 73,8 proc. (1963/69 m. m. žiemos sesija) ir 82,9 proc. (tų pačių metų pavasario se sija) iki 94,2 proc. ir 93,8 proc. (1976/77 m. m. žiemos ir pavasario sesijose). Tuo pat metu 10 proc. sumažėjo blogai besimokančių studen tų, o mokslo pirmūnų būrys beveik padvigubėjo. Mūsų universiteto studen tai siekia ne tik dalykinių ži nių. Marksistinė-lenininė teo rija — svarbus kiekvieno komjaunuolio studijų objek tas. Palyginus su 1969/70 m. m., žymiai išaugo visuo meninių mokslų akademinio pažangumo rodikliai: TSKP istorijos — nuo 90,8 proc. iki 98,5 proc., politinės ekonomi jos — nuo 90,6 iki 96,8 proc., filosofijos — nuo 93,5 proc. iki 99,3 proc. Tai rodo mūsų studentų sąmoningumą, sieki mą kuo geriau įsisavinti jiems perteikiamas žinias, norą tapti ne tik gerais spe cialistais, bet ir sumaniais darbo kolektyvų organizato riais bei auklėtojais. Univer siteto komjaunuoliams įtvir tinti žinias šioje srityje, iš mokti darbo su žmonėmis pa deda plati komjaunuoliškos veiklos sistema. TSKP CK Generalinis sek retorius, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo pir mininkas drg. L. Brežnevas pažymėjo: „Mes esame gyvy biškai suinteresuoti, kad stu dentas augtų kaip žmogus, tu rintis stiprų visuomeniškumo jausmą, neįsivaizduotų savęs be kolektyvo. O tai pasiekia ma geru, sumaniai sutvarkytu visuomeniniu darbu“. Tokiam studentų auklėjimui visas jė gas skiria Vilniaus universi teto komjaunimo organizaci ja. Kolektyviškumo jausmo bei visuomeninės veiklos prakti nių įgūdžių ugdymas buvo ir yra vienas pagrindinių
*■ 1975 m. Universiteto komjaunimo organizacijai vienai iš pirmųjų respub likoje leista pradėti keisti komjaunimo dokumentus. Tai didelė garbė, pelnyta nenuilstamu darbu, politiš kai ir praktiškai grūdinant jaunuosius tarybinius spe cialistus. "■ Šiandien mūsų kom jaunuoliškoje šeimoje — 9100 narių, juos vienija 400 pirminių organizacijų.
mūsų uždavinių. Čia mums daug pagelbsti plati Lenininės įskaitos sistema. Kiekvienas Universiteto studentas prak tiškai dalyvauja Lenininėje įskaitoje, daugelis jų turi nuolatinius įpareigojimus. Kasmet vis geriau kontroliuo jami ir vykdomi šie įparei gojimai. Svarbus mūsų darbo baras — studentų auklėjimas tary binio patriotizmo ir proletari nio internacionalizmo dvasia. Plečiasi Universiteto ryšiai su kitų respublikų bei šalių aukštųjų mokyklų studentija. Su pasididžiavimu pasakojo me apie savo laimėjimus Universitetą aplankiusiems svečiams iš Maltos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Prancūzijos, Meksikos, Portugalijos, JAV VDR, VFR, Liuksemburgo, Čekoslovakijos, Kanados, Ita lijos ir kitų šalių. Rengėme pasitarimus, dalijomės patirti mi su daugelio užsienio pro gresyvių organizacijų vado vais bei organizatoriais. Svarbią vietą studentijos auklėjimo tarybinio patriotiz mo ir proletarinio internacio nalizmo dvasia sistemoje už ima sąjunginis komjaunimo ir jaunimo žygis tarybinės liau dies revoliucijos, kovų ir dar bo šlovės vietomis. Jame mū sų studentai dalyvavo įvai riausiomis formomis, pasiekė gerų rezultatų. Vilniaus mies to sąjunginio žygio dalyvių sąskrydyje VU komanda už ėmė III vietą, I vietą — iš Vilniaus aukštųjų mokyklų, II vietą — tarp LTSR aukštų jų mokyklų. Komjaunimo ir jaunimo žygio VIII sąjungi niame sąskrydyje Ivanove trečiąja premija buvo įver tintas VU komjaunimo orga nizacijos darbas žygio organi zavimo bei revoliucinių tradi cijų propagavimo srityje. Su pakilia nuotaika susirinko mūsų studentai į sąjunginio žygio pirmąjį Universiteto są skrydį. Universiteto studentams tapti gerais organizatoriais, kolektyvų vadovais padedą visuomeninės-politinės prakti
kos sistema. Universiteto stu dentai, vertindami šios prak tikos rezultatus, rodo vis di desnį sąmoningumą ir reiklu mą sau bei draugams. įgytas Universitete žinias jau dabar stengiamės skleisti moksleivių bei daTbininkų au ditorijose. VU studentai še fuoja 26 objektus: vidurines mokyklas, vaikų klubus, profesines-technikos mokyklas, technikumus. Per vienerius metus Universiteto studentai perskaito mokyklose bei pra monės įmonėse apie pusantro tūstančio paskaitų įvairiomis temomis. Tai — svarbus mū sų komjaunuolių veiklos ba ras. Ne vien geru mokymusi ir aktyvia visuomenine veik la stengiamės pateisinti gar bingą tarybinio studento var dą. Dauguma Universiteto studentų — aktyvūs studentų statybinių būrių dalyviai. Be veik visi VU studentai padir bėją LTSR, broliškų respubli kų ar užsienio statybų aikšte lėse, padeda nuimti žemdir biams derlių. Šiemet sukomp lektavome beveik 30 respubli kos, 6 užsienio statybinius būrius. Šimtai universitetiečių talkino TSRS broliškose įespublikose. Šiemet, nuimant jubiliejinių, 1977-ųjų, metų derlių, mūsų studentai turėjo puikią progą pademonstruoti išaugusius pilietinius jausmus. Tūkstančiai studentų savo pa siaukojančiu darbu (rodė tai respublikos laukuose. Čia tik nedidelė dalis pla taus komjaunuoliško darbo, kurį nuveikė mūsų studentai, siekdami garbingai sutikti ir šventiškai paminėti Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 60-ąsias metines. Jausda mi gilią padėką Tarybų Są jungos Komunistų partijai, ta rybinei liaudžiai už nuoširdų rūpinimąsi studentija, mes ir toliau sieksime dirbti ir gy venti taip, kad galėtume žengti pirmosiose tarybinio jaunimo gretose. Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto komjaunimo or ganizacija.
SVEIKINAME UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS XXIII
KONFERENCIJOS DELEGATUS IR SVEČIUS! Konferencijos pradžia spalio 29 d. 10 vai. Registracija nuo 9 vai.
NIVERSITETO kom idealistais, romantikais? Bet resnieji) būtų pakeista ver elektrinių statytojams) uri jaunimo organizacijos stovyklos mums labai daug tingesnių drabužiu — stu reikšmės tas pirmumo įspūdis, istoriją išgirdau prieš davė: padėjo atskirti „pelus dento, būsimo specialisto, at jis žadina energiją, bet ir . epora metų, kai mūsų kavi nuo grūdų", čia mes geriau sakomybe už savo veiksmus. nuose dalykuose galima rasti nėje buvo susirinkę žmonės, perprasdavom iš studento reikėtų įdomumo. Čia kaip pavyzdį vienas kitą, Matyt, įvairiais metais vadovavę Tie kultūros namai, kuriuos daugiau reikalauti, orientuoti galėčiau paminėti mano laikų Universiteto komjaunuoliams. pastatėme Žilinuose, tebe- jj labiau pasitikėti savimi, o darbo ir poilsio stovyklas. Kai tenka užvažiuoti, ne pasikliauti tik kitų minti Man dirbant komjaunime 1969 Tame buvusių komjaunimo stovi. komiteto sekretorių ir dabar vis nueinu pažiūrėti". Tai irgi mis ar pečiais. Vertingiausias —71 m., stovyklos jau buvo, tinių aktyvistų susitikime vėl prieš pora metų pasakyti žo savistovus darbuotojas. Gerai galima sakyt, senas dalykas. atgijo praeitis, vėl sugrįžo džiai. Taip kalbėjo Tauragės žinome, ką reiškia tik kitų Bet jos buvo išsaugoję savo j atmintj prabėgę metai. Tą rajono Vykdomojo komiteto nuomone pasikliaunantis, be pirminę idėją, būtent: fakulte kart man pasirodė neklaidin pirmininko pavaduotojas A. atodairiškai, su realia konk tų komjaunimo aktyvas, koor (komjaunimo rečia situacija gas esąs pasakymas, kad Daunoravičius nederinant, dinuojamas Universiteto kom tėvų jaunystė pasikartoja vai sekretorius 1958—59 m.). — instrukcijas bei nutarimus vyk jaunimo komiteto, pats rink kuose. Kalbėjo skirtingų kar „Komjaunimas daugeliui mūsų dantis žmogus. Jis daug kuo davosi stovyklai ūkius, pats vienintelis gyvenimas. primena mechaninį tų atstovai, o buvo vi buvo automa ją organizavo nuo pradžios kada mes ir spė tą, o ne kūrybiškai ir, vadina sų vienas nedalomas gyveni Nežinau, iki pabaigos. Jokių zoninių ar mas, vienas likimas — kom jom studijuoti“. si, efektyviai veikiančią as tarpzoninių štabų nebuvo. Ir „Man buvo devyniolika me menybę. jaunimas. . . pačių studentų suorganizuo berods, Gal ir tąkart jie susitiko tų, kai perskaičiau, Jaunimas šiandieną, kaip tos darbo bei poilsio stovyk su savo jaunyste, Trisde- „Tiesoje" skelbimą apie pri- niekada, turi galimybes būti los todėl buvo jų stovyklomis, šimt praėjusių metų išbandė jų gyvenimo dalimi (beje, 'ajų tikėjimą komunizmo idea bai reikšminga bei atmintina). lais. Jie atėjo ne pasiguosti, Niekas nesako, kad visi turi ne pamokyti ar pasididžiuo būti didžiausi aktyvistai. Pa ti. Jie tarsi paklausė: ką tu syvumo gal nereikia bijoti, to darai, kad žmonėms būtų ge kioje masiškoje organizacijo riau, kad organizacija būtų je tai neišvengiama. Aktyvistai fa smogiamoji, iniciatyvos turi bijoti ramybės būvio, grupė, kaip sakė Leninas. jstaiginio tvarkymosi, kas ir Taip išėjo, kad šiandien vėl AR ŠILTNAMIO gimdo pasyvo problemą. Rei tenka kalbėtis su vienu iš kia turėti aktyvo branduolį, to susitikimo dalyvių, Filo universite kūrybiškesnis. Juk jis sofijos katedros docentu Jus ėmimą j Vilniaus turi kuris galėtų žmones uždegti. Sėdau j traukinį ir atva komjaunimo ir kitas organiza- Tas branduolys turi būti kū tinu Karosu. Jis dvi kadencijas tą. Išlipu stoty cijas, kurios yra bazė jaunuo rybingas, mokąs drąsiai bei buvo Universiteto komjaunimo žiavau į Vilnių, Reikėjo lių kūrybiškumui vystytis bei argumentuotai ginti savo po komiteto sekretorius — ir nežinau, kur eiti, viską susirasti. .. O realizuotis. 1963—64 ir 1969—71 metais. pačiam Žinoma, jeigu ziciją. Kartais reikia ir pilie žiūriu, ateina j pri- minėtų Prisimename šimtus dienų, dabar, organizacijų veikloje tinės drąsos .reikia nebijoti komisiją abiturientai orientuojamasi ne j formalius ir kai ką prarasti, kad įrodžius kai organizacijos rūpesčiai ir ėmimo darbai buvo tavo paties su tėvais, daugybė jų apsto dalykus, o j studentų savi- to ar kito reikalo teisumą, jo rūpesčiai, klaidos, nusivyli ję duris ir langus. Pikta da veiksmiškumu bei jų porei- socialinį prasmingumą. Bet juk mai, džiaugsmai. Prisimename rosi — be mamyčių nė iš kiais paremtą veiklą. tai ir yra „gyvenimo drus ir vieną kitą žodį, įstrigusį vietos! Taip ir visoje studen Dabar gyvenimas ramus, ka", kurios neragavęs būsimas atmintin iš to minimo susiti- tų veikloje pasigendama sa viskas įėjo j savo vėžes, vis- specialistas bus daugiau tra varankiškumo" — doc. P. kas iš anksto numatyta, sjins- pus šiltnamio daigas, o ne kimo. „Mūsų akademinėje gru- Bernatavičius. titufinta. Visa tai, žinoma, yra atvirame lauke išaugęs medis. Gal sustabdykim minutėlei normalaus gyvenimo ženklas. pėje, kai pradėjau studijuoti, komjaunuolių buvo mažiau tą laiko atminties juostą, Tuo Blogai tik tai, jog ši situaci Ir vėl keli žodžiai iš to negu trečdalis, Organizacija labiau, kad ir mūsų šios die- ja ima ir apauga kartais biu susitikimo. A. Daunoravičius: privalėjo augti ir stiprėti. Rei- nos pašnekovas doc. J. Ka- rokratizmo pelėsiais. Tuomet „Žmonės keičiasi. Bet vie su ką tik pa- „iš aukščiau" gaunamus šim nas vertinimas turi būti — ar kėjo pastebėti žmones, kurie rosas sutinka mėgtų šj darbą, Kiekvienas kartota doc. P. Bernatavičiaus tus nurodymų norima įvykdy tas žmogus, su kuriuo mokė įpareigojimas, tegu ir pats mintim: ti, visiškai neatsižvelgiant į mės ar mokomės, kuris gy — Taip, pasigendam jau konkrečią situaciją, j konkre vena šalia mūsų, ar tas žmo menkiausias, buvo darbas, savarankiškumo gyveni čius studentų polinkius kurį reikėjo atlikti. Nenuilsta nųjų bei gus, nežiūrint jo pareigų, pa mai dirbome su komjaunuo miškose situacijose. Bet blo interesus. Jaunuolis šiuo atve dėties, apdovanojimų, kovos kad per tai trūksta ju įstatomas, aišku, j schemą, už mūsų idealus, ar, kai bus liais, patys rodėme jiems pa giausia, mąstyme — kurioje jis turi suktis. Todėl vyzdį. O kai baigėme Uni savarankiškumo sunku, nepaliks vėliavos?" versitetą, kurse komjaunuolių laukiama gatavų minčių, nu jis tampa paprastu vykdyto „Mylėkit savo darbą. Tas, buvo jau du trečdaliai", — rodymu. Pati didžiausia prob ju, o ne kūrėju. Taip jis pra kuris abejingas jam, verčiau aukšto tinamas būti prižiūrimu, auklė taip kalbėjo Mokslinio komu lema, iškylanti prieš tepalieka komjaunimo aktyvis nizmo katedros vedėjas doc. sios mokyklos dėstytojus, ma jamuoju, mažiau atsakingu už to pareigas", — kalbėjo pro P. Bernatavičius (komjaunimo no nuomone, — ugdyti stu savo veiksmus ir t. t. rektorius doc. J. Grigonis. dento sugebėjimą moksliškai, sekretorius 1956—57 m.). Darbas kūrybine veikla yra Anų metų susitikimas nėra mąstyti, sava „Mūsų kai buvo sauja, pa t. y. kritiškai žmogus yra pats reikšmingiausias organi spręsti, atpratinti tik tuomet, kai lyginus su dabartimi, dirbo rankiškai me daug ir neatsikalbinėda nuo polinkio priimti kitų min ne tik iminėto darbo atlikėjas, zacijos įvykis, kaip iš pirmo ir nuomonę nekritiškai. bet ir savotiškas jo projektuo žvilgsnio gali pasirodyti skai mi. Bausdavom irgi nesivar tis nutarimas bei tytojui — juk tiek daug prisi žydami. Kai dabar pagalvoji, Sitam reikale gali mums daug tojas. Gautas gal ir per griežti buvom. O padėti visuomeninės organi- nurodymai — tai ne schema, minėme ,iš jo. Bet nėra ir ne gal ne, gal gyvenimas sun zacijos, orientuodamos savo kurioje viskas numatyta nuo gali būti nereikšmingų dalykų organizacijos studentų savarankiš- a iki z, o daugiau principai; komjaunimo kesnis buvo..." — tai pro veiklą Ir veikloje, kuria stengiamasi rektoriaus mokslo reikalams kūmo visuomeniniame gyve- to ar hito dalyko idėja. linkme. Mūsų vykdantis minėtus nutarimus auklėti naują žmogų. Kai af doc. J. Grigonio (komjauni nime ugdymo visuomeninių komjaunimo sekretorius nėra aidės šventinio maršo garsai, mo sekretoriaus 1950—51 m.) nuomone, visa organizacijų veikla turėtų tar laisvas rruo reikalo mastyti. Jis ir tu virš eisenos išvysi tėvų žodžiai. — „Pirmosiose mūsų inicia nauti tam, kad ta nereto stu turi dirbti savo galva, nes gy nešamą raudoną vėliavą atsinešta iš darželio venimas visuomet turininges- kovų ir darbo šlovės simbolį tyva suorganizuotuose sto dento vyklose dirbdavom nuo 8 iki ar mokyklos (o kartais ir aukš nis net už patį išsamiausią nu paklausk savęs — ar aukštai ją laikome iškeltą kasdienybės neatsako- tarimą. 23 vai. Tai buvo darbas be tojoje gyvuojanti) Žinoma, pirmiesiems (ar vėjyje! poilsio, grynas prakaitas. Ne mybės skraistė (už viską at A. KUSTA žinau, kuo mus pavadinti — sako vadovai, mokytojai, vy- stovyklų organizatoriams, ar
Geriausios grupės Susumuoti geriausios akademinės grupės konkur so, skirto Didžiojo Spalio 60-mečlul, rezultatai. Skelbiame nugalėtojus: (kursai nurodomi praėju sių mokslo metų): I KURSAS
I vieta — GF biologijos spec. 1 grupė (seniūnas — V. Morkūnas, komjaunimo sekretorius — A. Jur gaitis, proforgė — L. Vaitanytė). II vieta — MMF taikomosios matematikos spec. 1 grupė (V. Statulevičius, R. Dilytė, R. Mačiulskytė). III vieta — PF prekybos ekon. spec. 1 grupė (J. Bražiomytė, R. Jančiukaitė, L. Kislauskytė). II KURSAS
I vieta — IF psichologijos spec. (seniūnas — G. Chomentauskas, komjaunimo sekretorė — N. Lipeikaitė, proforgė — R. Baužytė). II vieta — ChF chemijos spec. 1 grupė (B. Jan kevičiūtė, M. Areškaitė, B. Jasienskytė). III vieta — Fil. F. lietuvių k. ir lit. spec. 4 gru pė (R. Žukaitė, A. Austrevičiūtė, B. Balčiūnaitė).
LAUKE IŠAUGĘS MEDIS
III KURSAS
I vieta — FF puslaidininkių spec. 3 grupė (seniū nas — G. Tamulaitis, komjaunimo sekretorius — V. Noreika, proforgas — J. Selskas). II vieta — ChF chemijos spec. 1 grupė (I. La pinskaitė, V. Celkonaitė, I. Malinauskaitė). III vieta — TF teisininko spec. 3 grupė (A. Šums kas, V. Vėbraitė, V. Trinkūnaitė).
DAIGAS?
IV KURSAS
I vieta — IF žurnalistikos spec. (seniūnas — K. Medzevičius, komjaunimo sekretorė — A. Devei kytė, proforgė — A. Nugaraitė). II vieta — TF teisės spec. 3 grupė (J. Valickas, N. Stankevičiūtė, Ž. Zemgulaitė). III vieta — PEF pramonės planavimo spec. 1 gru pė (V. Vaitiekūnaitė, L. Leščinskaitė, M. Starkevi čiūtė). Pirmą vietą gavusi grupė apdovanojama 250 _ub. premija, antrą vietą gavusi — 150 rub., trečią vie tą gavusi — 100 rub. premija.
IEŠKANT ABEJINGUMO ŠAKNŲ Kasmet į Medicinos fakultetą ateina daugiau kaip 100 pirmakursių. Beveik visi jie komjaunuoliai. Ir ju charak teristikomis negali atsidžiaugti: vienas buvęs klasės kom jaunimo organizacijos sekretorius, kitas — mokyklos kom jaunimo komiteto narys... Visi aktyvistai, visi paty ę šiame darbe. Praeina pusmetis. Iš tų aktyvistų belieka aktyvių tik keliolika: jie išrenkami grupių sekretoriais, biuro nariais. Likusieji taip ir lieka aktyvistais popieriuje Išeina, kad visus komjaunuolius galima skirstyti i tr«s grupes: žmonės, kurie nori ir moka dirbti; kurie moka, bet nenori (ar jiems nesudaromos sąlygos) dirbti; ir tie. kurie nemoka ir nenori dirbti komjaunimo darbo Antra grupė — pavadinsiu juos vykdytojais — kelia didžiausią susirūpinimą. Ar visuomet sugebame juos patraukti, sudo minti? Vieša paslaptis — Jei grupės sekretorius sugeba vado vauti, tai ir grupės gyvenimas, komjaunimo darbai visuo met jdomūs ir naudingi. Tačiau aišku ir kita — vienas sekretorius, kad ir koks jis išprusęs bebūtų, nieko nepa darys. Kiekvienas komjaunuolis turėtų jausti atsakomybę už savo darbą, niekur ir miekada nepamiršti, koks gar bingas vardas jam suteiktas. Svarbiausia komjaunimo darbe — sudominti. Tuomet neliks vietos abejingumui ir pasyvumui. Tuomet viskas, ką mes darome, jųaus aiškią prasmę. Ir dar — mažiau kalbų, daugiau darbų. Draugas L Brežnevas XVI TSRS profsąjungų suvažiavime yra pasa kęs išmintingus žodžius: „Pagalvokite, ar ne perdaug dažnai, ar ne perilgai mes posėdžiaujame? Ar ne perdaug mes gimdome visokių popierių — parėdymų, nutarimų, sprendimų, pamiršdami kartais patikrinti, ką gi šie po pieriai keičia gyvenime“. Aiškus politinis kryptingumas, dalykiškumas, praktiniai rezultatai — štai tie kriterijai, kuriais remiantis reikia vertinti musų visuomenini darba. P. ALCHOVKA MF komjaunimo biuro sekretorius
AUKLĖJA DARBO MOKYKLA
< C/? □w «s
■« 20 vasarų ilgumo mū sų trečiasis semestras. Stu dentų statybinių būrių tra dicijos pradininkai Univer sitete buvo J. Sielinis, A. Daunoravičius, L. Budrys, V. Dėnas, R. Krapas, V. Andrijauskas ir kt. *■ 1959 m. mūsų studen tai jau dirbo 5 stovyklose. Komjaunuolių grupė padė
Olimpiados laureatai Aukštosiose mokyklose 1976/77 m. m. vyko olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga", skirta Didžiojo Spalio 60-mečiui. Joje dalyvavo 20615 mūsų respublikos aukštųjų mokyklų studentu (59,5%). LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir LLKJS Centro Komiteto biuras labai vertina geriausių akademinio jaunimo atstovų dalyvavimą konkursuose ir, siekdamas skatinti tolesnį studentijos dalykinj, politini — visuome-
ninj aktyvumą, apdovanojo respublikinio turo nugalėtojus atitinkamo laipsnio diplomais. Pirmojo laipsnio diplomais apdovanoti šie olimpiados respublikinio turo nugalėtojai — Univeisiteto studentai: V. Kazakevičius (III k.), V. Kriaučiūnas (IV k.), H. Aleknovičius (IV k.), G. Zaleskis (II k.), N. Čepas (IV k.), J. Ramanauskaitė (V k.), V. Endriukaitis (V k.), A. Misevičius (IV k.), D. Banevičiūtė (IV k.). P. Jokubauskaitė (III k.).
jo įsisavinti Kazachstano plėšinius, statyti Kauno HES. "■ 1967 m. pirmąkart mūsų studentų būrys išva žiavo į tarptautinę stovyk lą užsienyje (VDR], ’■ 1968 m. turėjome 21 studentų statybinį būrį, 1973 m. — 32, 1976 m. — 37, šią vasarą — 44. Di džiojo Spalio 60-mečio garbei atlikta darbų už 1400 tūkst. rublių.
Antrojo laipsnio diplomais
apdovanoti šie mūsų studen tai, užėmę antrąsias vietas respublikiniame ture: R. Kra sauskas (II k.), A. Kregždė (IV k.), V. Svičiulis (IV k.), O. Katkevičius (III k.), G. Paulauskas, M. Lapelė (IV k.), A. Mockus (III k.), V. Vaišnoras (V k.). Trečiojo laipsnio
SPALIO 28 D. AKTŲ SALEJE ĮVYKS IŠKIL-' MINGAS DIDŽIOSIOS \ SPALIO SOCIALISTINĖS ( REVOLIUCIJOS 60-i JJŲ ( METINIŲ MINĖJIMAS. į PRADŽIA 19 VAL. ( KVIEČIAME UNIVF.R- ; SITETO PROFESOR'US. DĖSTYTOJUS, STUDEN TUS, DARBUOTOJUS1 ' Rektoratas, partijos komitetas, visuomeninės organizacijos
diplomais
apdovanoti šie Universiteto studentai, užėmę trečiąsias vietas: M. Korecas (IV k.), I. Praderis (V k.), V. Pusl'ys, R. Girdenis (IV k.), R. Uščinas (IV k.), K. Strupas, R. Jankauskas (II k.), G. Druč kutė (IV k.).
STUDENTŲ
DOMESIUI!
Rektoratas praneša, kad lapkričio 9 d. užsiėmimai atkeliami j lapkričio 6 d. Studentams paskaitų nebus lapkričio 7, 8, 9 dienomis.
REPLIKA
DINOZAURAI? DINOZAURAI! Centriniuose rūmuose, 29 arba 30 auditorijoje, vyksta eilinė choro repeticija. Staiga tyliai atsidaro durys, ir į kambarį įeina dinozauras. Žvėris priartėja prie pianino ir pradeda jį valgyti. Jūs ne patikėsite, sakysite, kad to negali būti. Iš tikrųjų — per repeticijas gal ir ne, bet tarp jų. . . Šitie kadaise buvę geri mu zikos instrumentai kas .art netenka savo dalių. Dabar jau sunkiai ir atpažinsi, jeigu anksčiau nežinojai, kad čia pianinas: nėra dangčių, sulau žytos medinės dalys, jautrūs mechanizmai, neveikia ir ne juda pedalai, pusė klavišų. O jeigu reikia instrumentą truputį pastumti, jis pradeda byrėti lyg Domininkonų po žemio mumijos. Fortepijonui, kuris stovi trečiame aukšte Aktų salėje, pasisekė. Vakare jį sunku pastebėti, nes švie sos jungiklis ne prie įėjimo, o tolimam scenos kampe, Kur dinozauras, bijodamas suža loti savo galūnes ir kitas kū no dalis, nedrįsta lįsti (ir tai ne visada). „Vėl tie dinozaurai. Jie gi išmirė prieš milijonus metų", — pagalvosite jūs. Neskubė kit su išvadomis. Turbūt ne visi išmirė, nes kažkas vistiek valgo ir žaloja instru mentus. Nejaugi jūs galit net akimirksniui pagalvoti, kad tai daro mūsų visapusiško iš silavinimo ir aukštos kultūros studentai? Man rodos, kad dinozauro hipotezė daug pa tikimesnė. Todėl turiu pasiūlymą. Sukraukim dviejų mstrumentų griuvėsius į vieną Kambarį ir pridėkim migdomųjų. Taip dinozaurą nesunkiai galėsim nugabent į Zoologijos sodą. O chorui pirksim naujus inst rumentus, kurių neduosim valgyti nei dinozaurui, nei Loch-Nes pabaisai, nei kam kitam. Man taip atrodo. O jums? G. STUKALINAS GF II k. studentas
Po Dzūkijos dangum 1957 m .liepos 5 d. suplevėsavo pirmosios Universiteto darbo ir poilsio stovyklos vėliava. Tuometinio Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunuoliai per 100 dienų pastatė Žilinų kultūros namus. Šią vasarą, po dvidešimties metų pertraukos, Į Varėnos rajono Žilinų kolūkį vėl atvažiavo Universiteto studen tai.
gi visos sąlygos sportui, akty viam poilsiui. Iš pirmų dienų vyrai puolė ruoštis kovoms sporto aikštelėse. Kol jie tre niravosi, merginos (kurių bū ryje buvo ant pirštų suskai čiuojamų) Suvalkijos zonos SSB sąskrydžio futbolo var žybose iškovojo pirmą vietą. Nors mėgome sakyti, kad „darbas ne vilkas — j mišką nepabėgs", tačiau nei gaidžio, nei žadintuvo neprireikė. Pu sę astuonių kūlversčiais rita mės iš lovos, pusryčiaujame ir gerą pusvalandį kratomės autobusu iki darbo vietos. Pasiekus statomą gyvenvietę, pirmas pakildavo mūsų šau nusis brigadininkas Vytautas Sabaliauskas, o su juo ir vi sas merginų pulkas. Jų briga da klojo grindis, dažė (kas grindis, kas savo nosis). Tik psichologės Dalia ir Lina va žiuodavo vyriškoje kompani joje toliau — iki kiaulidžių komplekso. Joms tai savotiš ka gamybinė praktika — ne taip jau lengva perprasti vy rus, o tai reikalinga ir svar-
Kai būrio „Žilinai-20“ va das III kurso istorikas A. Jacevičius nuvyko susitarti dėl darbo sąlygų su priiman čios organizacijos — Varė nos KMK — vadovu S. Vi nicku, kalba buvo trumpa. Parodęs soclenktynių nugalė tojų pereinamąją vėliavą ir visą krūvą garbės raštų, dip lomų bei taurių, S. Vinickas pasakė: — Dirbo pas mus studentai. Daug nepažadu. Kiek įstengsi me — tiek padėsime. Tai optimistiškai nuteikė vadą, ir dabar jis tikrai pati kėjo, kad jubiliejinio vardą būrys pateisins. Pradžioje nesisekė. Trūko vyrų, kažkur dingo meistras, negavom tinkamų uniformų. Todėl kai liepos 3 d. išsirikia vome prie Sporto rūmų tre čiojo semestro atidarymui, mūsų SB nariai atrodė „mar gi kaip saKalai". Varėnoje įsikūrėme KPTM -20 bendrabutyje. Salia sta dionas, miškeliai, ranka pa siekiami kultūros namai. Tai
ISTORIJA — TAI MES KELIAI Į MOKSLĄ Ąi 1945/46 m. m. Uni versitete įkuriami pirmieji
devyni studentų moksliniai būreliai. Kitais mokslo me tais jie susivienija į Stu dentų mokslinę draugijų. Pirmasis jos mokslinis va dovas buvo prof. V. Gir
Tų, kas pastatė šiuos Žilinų kultū ros namus, nuotrausose nematome. Čia veidai tų, kurie ir po dvidešimties me tų patvirtino jaunystės nerimo galią: ,,Žilinų-20" būrio vadas III k. istorikas A. Jacevičius (apačioje), būrio nariai II k. psichologė N. Kazlauskaitė (kairė je) ir UI k. istorikas D. Pilkauskas. L. SKIRPSTO nuoti.
bu visoms merginoms. Darbas čia sunkus — betonas, žemė, tačiau merginos nesiskundė. Iš darbo grįždamos, visada pirmos užtraukdavo dainą, užkrėsdamos gera nuotaika ir kitus. Nepasidavė ir vyrai. Dienos normą jie gerokai vir šydavo, o dar reikėdavo su skubti, kad neprarastum sun kiai nusipelnytą džentelmeno vardą. Liko patenkinti ir sta tybininkai. Nors ir prityrę savo profesijos žinovai, jie ne visada suspėdavo dirbti taip, kaip dirbo R. Klimavi čius, R. Liubinskas, V. Saba liauskas, R. Vaitkevičiūtė. Grįžusius į miestą, prie val gyklos mus pasitikdavo būrio
dzijauskas. Tuomet trisde šimt septyniems SMD bū reliams priklausė 323 stu dentai. "■ 1948 m. įvyko pirmoji SMD konferencija. Joje
vadas ir komisaras. Abiejų net kaktos prakaituotos. Nuo pat ryto ant kojų: čia KMK valdyboje, čia statybose, čia rajono komjaunimo komitete, čia pionierių stovykloje. Juk jų dėka buvo surengtas įsi mintinas stovyklos atidary mas, jos uždarymas, susitiki mai su žiliniečiais ir pionie rių stovyklos „Vasara" pio nieriais bei vadovėmis, per skaitytos 9 paskaitos ir daug kitų renginių, iš kurių įspū dingiausi buvo agitbrigados pasirodymai. Mes niekada nepamiršime, kaip žliaugiant lietui, daly vavome civilinės gynybos varžybose, kaip įklimpę iki
kelių į purvą, tempėme ce mentinius stulpus, kaip visi lyg viena krūtine traukėme „Žilinai Žilinai, nepamiršime jų amžinai"... Nepamiršime Dzūkijos padangės ir dzūkų nuoširdumo. Gal mums ir pa vyko įrašyti nors vieną raidę į Dzūkijos istoriją: juk pa dirbėta tikrai neblogai. At likta darbų už 56.800 rublių, tuo pačiu planas įvykdytas 147 proc. Atsisveikindami Varėnos KMK vadovai pado vanojo mums statybininkų ženklelius ir pakvietė kitais metais vėl atvykti į Dzūkiją. Tai juk didžiausia padėKj.
perskaityti 63 pranešimai. % 1968 m. SMD konfe rencijoje perskaityta 318 pranešimų, 1970 m. — 437, 1972 m. — 805, 1975 m. — 920.
DEVYNIASDEŠIMT
S. GUTAUTAS III k. Istorikas
MINUČIŲ
VIETNAME
--------------------------------------------------------------IR SUOMIJOJE
AHOJ, ČEKOSLOVAKIJA!
Prie įspūdingųjų akmeninių vargonų,
Iš įspūdingos kelionės po Čekoslovakiją grįžo Universi teto nusipelnęs mišrus aka deminis choras. Dešimt dienų svečiuotasi, bet užteKo ir jų, kad atėję į repeticijas ar šiaip susitikę gatvėje, „veikintumėmės tuo nuotaikingu, gyvu čekišku žodeliu „ahoj". Šios išvykos, susitikimo su savo kolegomis iš Pedagogi nio fakulteto Uste prie Labos laukėme nekantraudami ir su didele viltimi. Juk daugeliui tai buvo pirmoji kelione į Čekoslovakiją, o gal net ir į užsienį. Ir ne bet koKia ke lionė, o koncertinei Ir kai Prahos stotyje išvydome ma loniai besišypsantį, pagyvenu sį vyriškį su gvazdikų puokš te rankose, iškart supratome, kad tai mūsų kolegų choro vadovas daktaras Tomašas Fiala. Pataikėme atvažiuoti pačiu laiku, nes mūsų kolek tyvui išpuolė pradėti Čeko slovakijoje TSRS Kultūros dienas, skirtas Spalio 60-mečiui. Čekai gyvai domėjosi šituo renginiu, kalbėt — ko kia atsakomybė laukė mūsų, — gal ir neverta. Jau pirmas koncertas Teplicės konserva torijos dėstytojams ir stu dentams parodė, kad jie ne abejingi mūsų dainai, mūsų didelėms pastangoms, norams palikti gerą įspūdį apie lie tuvių dainavimo maną. Pakiliai praėjo antraš kon certas Liberece. Geresnės sa lės dainuoti, puikesnės mūsų
nuuotaikos — nė nenorėki Greit patraukėme j savo pusę gana solidžią publiką. Ploji mai griaudėjo po Bražinsko dainos „Upelė Šventoji", Žofrė — „Gili upė", Nelsono — „Dainuokime naują damą". Nieko kito nebeliko daryti kaip pakartoti tas dainas. O po čekų liaudies dainos „Prši, prši", kurią, aišku, ir daina vome čekiškai, neužteko ir pakartojimo. . . Šią nuotaiką pratęsė toje pačioje salėje įvykęs susitikimas su choru „Ještedas". Nuotaikingai pra leidome vakarą: šokome če kišką polką, klausėme šei mininkų choro dainų, įsisma ginę dar ir patys užtraukėme. Sunku ir apsakyti, kas dėjosi salėje, kai mūsų dirigentas P. Gilys atsistojo jorieš „Ještedo" chorą ir meistriškai lengvai padlrigavo jiems tą pačią čekų liaudies dainą „Prši, prši". Neapvylėme gausiai susi rinkusios publikos ir Ceska Lipoje. Ištaigingoje Uste prie Labos teatro salėje turėjome didelės garbės dalyvauti Pe dagoginio fakulteto mokslo metų atidarymo koncerte. Nepamirštami pasirodymai. Žinoma, ne tik koncertavo me čekų žemėje. Nuodėmė būtų, nepamačius senųjų miestų, neįkopus į Ještedo kalną, neįsiamžinus prie ak meninių vargonų... Nepa stebimai pralėkė pusdienis uolų miestelyje Grženske.
Nusišypsojo laimė pabuvoti viename įžymiausių pasaulio kurortų — Karlovy Varuose. Ragavome iš geizerių trykš tantį karštą vandenį, jautė me didžiausią malonumą ru denišku oru pliuškentis atvi rame baseine. Atsisveikinimo vakarui iš anksto kaupėme jėgas. Todėl nenuostabu, kad energija tryško per kraštus. Negailėjo me karštų aplodismentų jų choro įdomiam ansambliukui, nuoširdiems linkėjimams, pa tys išmokėme' šeimininkus jau tradiciniu tapusio choro žaidimo „Jupija“. Šokome taip pašėlusiai, kad prakaitu permirkę muzi kantai nebeišlaikė. Laimė, juos išgelbėjo fakulteto deka nas ir prodekanas. Vienas čiupo akordeoną, antras sėdo prie pianino — ir vėl visi j šokio sūkurį! Nuotaikingą vakarą apvainikavo jau minė ta ir visų numylėta linksmoji čekų liaudies daina „Prši, prši", kurią dainavo jungtinis čekų ir lietuvių choras, o pasikeisdami dirigavo jų ir mūsų dirigentai. Čia jau ne beišlaikėme, pamiršę lietu viams būdingą santūrumą, puolėme prie savo numylėti nių dirigentų — Tomašo Fia los ir Povilo Gylio — švys telėjome keletą kartelių iinl lubų... J. PABltSŽA V k. lituanistas R. PETROŠIAUS nuotr.
Gausus vilniečių, tarp jų ir studentų, būrys praėjusį pir madienį susirinko į Meno darbuotojų rūmus, į susitiki mą su žurnalistu tarptautinin ku, ELTOS direktoriaus pava duotoju V. Burbuliu. Žurnalistas papasakojo apie savo veiklą Indokinijoje, Ru munijoje, Suomijoje, apie šių kraštų politinį ir kultūrinį gyvenimą. „Man labai pasisekė: mažai kam nusišypso laimė pamaty ti istorijos eigą. Per pustre čių metų, praleistų Indokini joje ,aš išvydau, kaip žlugo reakcijas režimai Pietų Viet name, Laose, Kambodžoje", — kalbėjo V. Burbulis. Jis visapusiškai atskleidė mate rialinę ir moralinę JAV žalą Vietnamui, padarytą per tris dešimt metų. Svečias pateikė nemažai faktų iš mūsų kaimynės Suo mijos ekonomikos, nušvietė jaunimo organizacijų judėji mą; pažymėjo vis stiprėjantį TSRS ir Suomijos bendradar biavimą. „Džiugu, kad suo miai — vieni nuosekliausių Helsinkio susitarimo politi uos vykdytojų Vakaruose. Tai duoda galimybę plėsti ir gi linti abiejų mūsų valstybių tarpusavio santykius", — pa sakė žurnalistas. O paskui pasipylė klausi mai. Daug mačiusio žmogaus atsakymai į juos — geriau sia istorijos paskaita studen tui. V. BEITNARAS
POLITINĖS DAINOS FESTIVALIS
Pirmakursi! Jeigu tu mėgsti įdomias keliones, turiningas ekskursijas, do miesi įvairių šalių jaunimo gyvenimu arba nori įsigy ti daug puikių draugų — stok į lnterklubąl Lapkri čio 2 d. 19 vai. į centrinių rūmų 29 auditoriją kviečiame tuos, kas nori būti musu klubo nariais, O iki tol — pasiklausyklte, kaip mes gyvename.
Pirmas politinės dainos fes tivalio renginys — iškilmingas festivalio atidarymas ir kon certas įvyks lapkričio 5 d., šeštadienį. Universiteto Aktų salėje. Pradžia 19 vai. Sekmadienį, lapkričio 6 d., turėsite progos susitikti su festivalio dalyviais — svečiai fakultetuose lankysis nuo 10 iki 13 vai. Sekmadienį vakare Saulėte kio alėjoje. Jungtiniame kor puse įvyks susitikimas su fes tivalio dalyviais ir antras kon certas. Pradžia 19 vai. Trečias festivalio koncertas ir draugystės vakaras prasidės Universiteto Aktų salėje iapkričio 7 d., pirmadienį, 17 vai. Antrajame internacionalinia me politinės dainos festivaly je dalyvaus Taškento, Novo sibirsko, Tartu, Latvijos ir kitų universitetų studentai, Kubos Bulgarijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, VDR ir kitų užsienio šalių jaunuolių, bestudijuojan čių Maskvoje, Kijeve ir kt. Įėjimas į visus festivalio renginius su kvietimais. Juos galite gauti Fizikos, Medici nos, Filologijos ir Teisės fa kultetų komjaunimo biuruose. Organizacinis festivalio komitetas
INTERKLUBE VISADA ĮDOMU
vienas svečias išsivežtų iš kampelių. Jie registruojami, į (Fil. F IV k.), D. Kurmilavimūsų respublikos kuo malo juos greitai atsakoma... l’uo čiūtė (IF III k.). Dabar ruošamasi didelei in nesnių prisiminimų. Didžia rūpinasi spaudos sektorius, dalimi visa tai priklauso ir kuris kviečia visus, mėgstan terklubo šventei — Tarptau nuo žmogaus, šefuojančio sve čius rašyti, piešti, fotografuo tiniam Politinės dainos festi čius, — gido... ti. Jo narių pareiga — infor valiui, skirtam Didžiojo Spa Gidų sektorius — vienas muoti „Tarybinį studentą", lio 60-meėiui. Sis renginys svarbiausių. Gidai turi di kitus spaudos organus apie jau tapo tradiciniu, Šiemet, Jau pirmomis rugsėjo die džiausią galimybę bendrauti interklubo renginius. Be to, kaip ir kiekvienais metais, nomis interklubiečiai nekant su įvairių šalių studentais. numatoma leisti klubo met laukiama daugybės svečių. raudami skuba susitikti vieni Kartu šis darbas uždeda ne raštį. Kiekviena festivalio daina — su kitais: papasakoti neuž mažą atsakomybę — gidas Taigi .darbo formos inter tai protestas prieš imperia mirštamų vasaros įspūdžių, privalo puikiai žinoti ekskur nacionaliniame klube įvairios. lizmą, fašizmą, socialinę ne drauge pasvarstyti, ką įdo sinį maršrutą no miestą, Belieka tik nuspręsti, kas ta lygybę. Jai abejingų nebūna. maus būtų galima nuveikti LTSR ir Vilniaus istoriją, su ve labiausiai traukia, kur vi Kitas žinomas tradicinis naujais mokslo metais... Šie sigaudyti architektūroje, dai sapusiškai galėtum atskleisti renginys — internacionalinės nerimstantys studentai nuolat lėje, literatūroje, ekonomiko savo gabumus... dienos gegužės švenčių metu. ieško naujų darbo formų, je. Jis privalo daug skaityti, Darbščiausiųjų laukia pa Jose dalyvauja respublikos, kartu tęsdami ir gilindami se kad sugebėtų atsakyti į ne skatinimai — garbės raštai, šalies, užsienio studentai, be nąsias tradicijas, susiformavu tikėčiausius klausimus... kelionės į įvairias mūsų šalies simokantys TSRS aukštosiose sias per 13 klubo gyvavimo Vien praėjusiais mokyklose. Keičiamasi inter Pagrindinis ideologinio sek vietas. metų... Interklubo tikslas — toriaus uždavinys — skleisti mokslo metais interklubiečiai nacionalinio darbo patyrimu, padėti rektoratui, visuomeni internacionalizmo idėjas, auk turėjo galimybę pabuvoti svečiai dalyvauja šventinėje nėms organizacijoms auklėti lėti studentus jų dvasia. Jo Maskvoje, Leningrade, Tartu, -demonstracijoje ir ekskursijostudentus internacionalizmo nariai skaito paskaitas apie Taline, Rygoje, Cemovicuo- se po respubliką, dvasia, priimti svečius iš bro įvairių šalių jaunimo proble se, Užgorode, Jerevane, KišiApie interklubo narių dar liškų respublikų ir užsienio... mas .ruošia politinformacijas niove ir kt. miestuose. Vasarą bus, jų sumanymus, planus Klubo darbas įvairus, įdo ir kt. kai kurie klubo nariai — galima būtų dar ilgai pasako mus ir prasmingas. Čia kiek Kultmasinis sektorius kvie tarptautinių SSB dalyviai — ti. .. Tačiau norime ir primin vienas gali susirasti mėgsta čia visus, mokančius groti, išvyksta į VDR. Čekoslovaki ti, kad ne kiekvienas sugeba mą užsiėmimą. Veikia gidų, mėgstančius šokti, dainuoti, ją, Lenkiją. dirbti šį gana sunkų, atsakin ideologinis, kultmasinis, orga vaidinti. Jo pareiga — ruošti Rugsėjo mėnesį įvyko in gą darbą. Tenka atrinkti ge nizacinis ir spaudos sektoriai. įvairius vakarus, mokėti pri ternacionalinio klubo ata riausius. Per stojamąjį egza Apie kiekvieną jų galima pa imti svečius taip, kad visiems skaitinis rinkiminis susirinki miną UIK taryba pateikia pasakoti atskirai... būtų linksma ir smagu. mas. Pranešimą apie nuveik klausimus iš Lietuvos, Vil Ką veikia gidai? Organizacinio sektoriaus tus darbus ir iškylančias niaus, Universiteto istorijos, Beveik kiekvieną savaitę į atstovai rūpinasi „ūkiniais" problemas skaitė interklubo architektūros, politikos ir kt. mūsų senąjį Universitetą at klausimais — svečių apgy- prezidentas Z. Pečiulis. Buvo Įstojusieji krikštijami. Kai vyksta svečių iš broliškų 'vendiniam bendrabučiuose, išrinkta nauja klubo taryba: prezidento špaga paliečia pe respublikų bei užsienio. Va autobusais ekskursijoms, ka Z. Pečiulis (TF .'II k.), R. tį, tu tampi tikruoju interklu sarą Vilniuje dirba tarptauti vinių, salės paruošimu įvai Jablonskytė (IF III k.), E. bo nariu. To ir norime palin nių studentų stovyklų daly riems renginiams ir t. t. Būdvytis (TF III k.), V. Ciub- kėti ateinantiems. viai. Be abejo, mums, šeiR. GRUMADAITE, Interklubas gauna daugybę rinskas (IF IV k.), B. CapliD. KLRMILAVlClC .5$ minjnkams, svarbu, kad kiek- laiškų iš įvairiausių planetos kaitė (IF III k.), L. Briliūtė
„MOKSLAS" — LIETUVOS TSR ŠACHMATŲ ČEMPIONAS
Pergalių seriją šių metų varžybose — antroji vieta LTSR „Žalgirio" komandinėse pirmenybėse, pergalės ko mandinėse studentų, asmeni nėse „Žalgirio" (A. Mikėnas), LTSR pirmosios lygos (R. Survila), studentų (V. Gefenas) — Universiteto šachma tininkai apvainikavo puikia pergale respublikos koman dinėse pirmenybėse, ką tik pasibaigusiose Kapsuke. įvei kusi visus varžovus, „Moks lo" komanda surinko 26,5
REDAKCIJOS ADRESAS: 232900 Vilnius — MTP-3
taško iš 36 galimų ir iškovojo pereinamąją taurę bei aukso medalius. Komandos garbę gynė kandidatai į meistrus chemikas penktakursis V. Gefenas, matematikai penkta kursiai L. Benensonaitė ir R. Survila bei trečiakursis V. Novikovas, trečiakursis A. Mikėnas bei pirmakursė S. Lakiūnaitė (abu EKFF). Tvirtai ir lygiai kovojo vy rai, o ypač pagirtinai — merginos! L. Benensonaitė už ėmė pirmąją vietą prie mer ginų lentos (5,5 taško iš še šių), o S. Lakiūnaitė pasiekė keturias pergales (!), Net tri mis su puse taško nuo stu
dentų atsiliko šių metų „Žal girio" čempionas Kauno „Pluoštas", kuriam atstovavo ir daugkartiniai LTSR čem pionai sporto meistrai A. Butnorius ir J. Ciukajevas. Tre čioje vietoje liko Vilniaus „Aušra" (22,5 taško), aplen kusi Panevėžio „Statybos", Kapsuko „Sūduvos", Klaipė dos „Baltijos" ir Jonavos komandas. R. SURVILA Komandos kapitonas
IRKLUOTOJŲ
ŽALGIRI ADA
Praėjusį šeštadienį ir sek madienį Trakuose vyko tra dicinė akademinio irklavimo žalgiriada. Pirmą dieną, šviečiant sau lei, sportininkai kovojo dėl teisės į finalą: moterys — 4 km, vyrai — 6 km distanci jose. Antrą, finalinių plauki
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
mų .dieną, užėjo toks tirštas rūkas, kad neįmanoma buvo įžiūrėti trasos. Teko kelias valandas lukterėti, kol šiek tiek prašviesėjo. Šauniai pasirodė Universi teto merginų komanda — užėmė pirmąją vietą. Malonią staigmeną pateikė keturvietė s/v (FF IV k. stud. N. Karinauskaitė, EKFF V k. stud. M. Steponavičiūtė, III k. studJ. Skiudulaltė, TF III k. stud. Z. Kriaučiukaitė, vairininke IF III k. stud. D. Cižauskaitė) — sugebėjo aplenkti stiprią Vilniaus „Žalgirio" meistrių įgulą. Daug vilčių teikė indivi dualiai startavusi E. Bodindorfo treniruojama Universi teto II komanda (yrininkė PF II k. stud. A. Karpovič; ūtė, PF II k. stud. R. Mockutė. MMF II k. stud. J. Pauliūtė, GF III k. stud. M. Andijaitytė, vairininke MF II k. stud.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
IŠMOKĖ TALKA Užsuks Teisės fakulteto dekanatan profesorius, docentas ar studentas su reikalu ir būtinai žvilgsniu užkliūdys nau ją puošnų suvenyrą — blizgančią javo varpą su gintarine saulute viršuje. Antro kurso 2 grupės studentams, jų ku ratoriui doc. S. Vėlyviui ir dėstytojui J. Nociul tas daiktas brangus, jis primena rudens talką Ukmergės ra j. S. Nė ries kolūkio laukuose bei sandėliuose.
Nespėjom tą priešpietį ir atsikvėpti po kelionės, o malo nūs siurprizai ėmė keist vienas kitą it kino kadrai baltoje ekrano drobėje. Susėdom valgyt pirmųjų pietų, tai šaukštai vos iš rankų neiškrito — tokias ėmė nešt didžiules por cijas. Išėjom iš valgyklos, o čia jau maloniai kviečia į san dėlį atsiimti visiškai naujų „miegojimo reikmenų". Ėmė sukt vaikinai galvas, kaip geriau įsikurt — tokia didelė pasirodė kaimo pradinės mokyklos sporto salė (ir šildy davo ją!). Merginas savo globom paėmė jaunas „komen dantas" — agronomas Stasiukas. Tiktai kitą dieną mus nuvežė bulvių laukan. Ciupom kibirus ir nuskuodėm vagų keteromis. Greit į traktoriaus priekabos dugną subumbsėjo pirmosios surinktos bulvės. Kibiras bėgo paskui kibirą taip greit, jog „priėmėjui" doc. S. Vėlyviui teko kaip reikiant prakaituoti. Nespėdavo .Belarusų”, paskui save tempiančių bulvių kasimo agrega tus, šeimininkai ir pypkutės sutraukt, o studenčiokai jau kelia galvas: girdi, ruoškit naujas vagas. Kas, kad vakare vienam šoną gėlė, kitam kojas maudė, užtat išankstinę nuomonę apie studentus talkininkus („Kas iš jų gero") tarsi vėjas nupūtė. Taip jau atsitiks, kad po trejeto tokių darbo dienų bul vės kolūky bus nurinktos. Gal todėl ketvirtąją dieną į lau ką bulvių „ieškoti" išeis vien merginos, docento, Venanto ir Algio lydimos (vaikinai sandėly iš po užvirtusių run kelių krūvos traktorių gelbės). Rytas pasirodys ypač šal tas — net respublikiniai dienraščiai paminės žemiau 0°C nukritusią oro temperatūrą! Tada Algis su Venantu įsi gudrins vos ne lauke surast malkų, o kuratorius, įkyriam vėjui plėšiant nuo galvų kepures, vienu (paskutiniu!) deg tuku uždegs laužą, ir kiekvienas pasmaguriaus keptų bul vių ir paklausys kuratoriaus pasakojimų apie prancūzišką meniu, vėl grįš darbo nuotaika, neišnyksianti iki taikos pabaigos, kojos lengvai pėdins kilometrą po kilometro, bulvių kibiras seks kibirą, šmaikštus posakis keis repliką. ...Ne vien puikiomis darbo sąlygomis pasirūpino kolūkio valdyba, priimdama talkon mūsų grupę. Kaimo biblioteka su visais savo knygų, žurnalų bei laikraščių lobiais, pa skutinės markės televizorius, įvairaus dydžio kamuoliai, stalo teniso žaidimo įrankiai — visa buvo mūsų žinioje; kiną (nemokamai!) žiūrėjome kas antrą vakarą, kaimiškoj pirty beržinėmis vantomis nugaras pėrėm kas šeštą vaka rą; beveik kasdien graužėm sultingus obuolius ir kas va karą tempėm šviežio pieno bidonus... Savo sugebėjimus demonstravo dailininkai Kęstutis, Algis, Rima, ruošę kol ūkio mašiną derliaus šventei Ukmergėje. O Roma su Da nute šventiniame žemdirbių vakare už savo programos nu merius pelnė bene daugiausia plojimų. Šventinė nuotaika vyravo tomis dienomis, kai Maskvos Kremliaus suvažiavimų rūmuose TSRS Aukščiausiosios Ta rybos neeilinės VII sesijos delegatai svarstė ir priėmė naują šalies Konstituciją. Mes, studentai, bei kolūkio me chanizatoriai, susirinkę į bendrą mitingą, išklausėme par tinės organizacijos sekretorės A. Brukštienės pranešimą apie Konstitucijos projektą, apie sesijos darbą ir savo pa sisakymuose vieningai pritarėme Pagrindiniam mūsų gy venimo įstatymui. Ilgai neužmirš susitikimo su universiteto studentais Veprių vid. mokyklos ir profesinės technikos mokyklos moksleiviai. Visa, kiek tik įmanoma, vaikai stengės išplėš ti iš mūsų: „Papasakokit apie komjaunimo organizaciją", „Kokius rengiate vakarus", „Kaip sekasi mokytis"... Kai rinkomės atsisveikinimo vakarienei, širdy buvo graudoka. Sunku buvo skirtis su puikiais S. Nėries kolūkio žmonėmis. Ačiū jums, žemdirbiai, ne tik už atlyginimą, viršijantį pusantros stipendijos. Ačiū, kad padėjote dar arčiau pažinti, kaip auginama juoda duona, koks skrupu lingas žemdirbio triūsas. Mes dar labiau pamėgome darbą ir jį dirbančius žmones. V. KAUPAS TF 11 k. studentas, „TS" visuomeninis korespondentas
T. Makarauskaitė) — užimta garbinga penktoji vieta. Nedaug trūko iki pergalės dviviete porine irklavusioms MMF III k. studentėms N. Kavaliauskaitei ir L. Pavilionytei, tačiau pačiame finiše 0,2 sek. jas aplenkė Kauno „Žalgirio" įgula. Pagirtinai plaukė dvivietė b/v (EKFF III k. studentė S. Pledytė ir III k. filologė A. Grigonytė): užėmė trečiąją vietą ir aplenkė pajėgias „Atleto" komandos irkluoto jas. Vienvietininkė PF III k. studentė B. Bartkutė buvo penkta.. Kiek silpniau pasirodė Uni versiteto vaikinai. Jų koman da užėmė antrąją vietą. Ke turviete s/v plaukę PF II k. stud. A. Laukaitis, EKFF II k. stud. K. Kmitas, I k. stud. T. Zinkevičius, II k. stud. R. Tumosas, vairininkas — EKFF
III k. stud. Z. Palubenko, dvi viete b/v — ChF V k. stud. H. šamas, EKFF IV k. stud. A. Bieliauskas, dviviete s/v — MMF II k. stud. R. Amb rasas, FF II k. stud. J. Juš kevičius, vairininkas TF I k. stud. V. Bučinskas — užėmė penktąsias vietas. Vienvietininkas EKFF III k. stud. A. Markevičius ir dvi viete porine irklavę EKFF III k. stud. K. Bartusevičius ir FF II k. stud. G. Butkus už ėmė septinąsias vietas. V. MARKAUSKIENĖ Sporto meistrė
Nuoširdžiai užjaučiame kurso drauųę Birute KAZILIONAITĘ dėl tėvelio mirties.
Tiražas 4200 egz. Užs. Nr. 3081 LV 14116
IF bibliotekininkystės spec. I k. studentai.
I
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA