+ PIRMA DISERTACIJA SINTETINIŲ POLIME
RŲ SINTEZĖS IR TYRIMO KLAUSIMAIS. 4- UNI VERSITETO XIIOSIOS KOMJAUNIMO KONFE RENCIJOS MEDŽIAGA. > M. LERMONTOVO GI MIMO METINIŲ MINĖJIMAS. 4- SVAROS MĖNUO. > GIMTASIS ŽODIS 4- UNIVERSITETO SAVAITĖ. 4- SPORTAS. 4- ĮVAIRENYBĖS.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN1VERS TE 11) REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 32 (501)
A. Mačionis apgynė disertaciją Prieš kelias dienas Chemijos fakultete Įvyko cheminės techno logijos vyr. dėstytojo Zenono Mačiono viešas disertacijos gy nimas chemijos mokslų kandi dato laipsniui gauti. Į iškilmin gą aktą atvyko dėstytojai, stu dentai ir svečiai iš Baltarusijos TSR universiteto bei Mokslų Akademijos. Vyr. dėstytojas Z. Mačionis savo disertacinį darbą „POLIMERHOMOLOGŲ /R JŲ MIŠI NIŲ GAUTŲ POLIMERINANT STIROLĄ, ALFA-METILSTIROLĄ IR CIKLOHEKSADIENĄ — 1,3 ANIONINES POLIV
komjaunuolių mūsų universi tete
1945 m. buvo tik 45 1947 m. — 212
1950 m. — 1033 1956 m. — 2530 1963 m. — 3200
1964 m. yra 4093 narių.
Paskelbtas švaros mėnuo Kovoti už tvarką ir švarą privalo visi studentai! Šiuo šū kiu Istorijos ir filologijos fa kulteto dėstytojų profsąjungos komitetas ir studentų profbluras Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos 47-ųjų meti nių garbei paskelbė švaros mėnesį. Jo metu tarp atskirų grupių vyks soclenktynės. Nu galėtojams išaiškinti suda ryta soclenktynlų vykdymo komisija, kuri tikrins, ar stu dentai palieka tvarkingas au ditorijas, ar nevėluoja į pa skaitas ir t. t. Grupė, surinkusi mažiausiai baudos taškų, bus paskelbta lenktynių nugalėtoja. Jai ati teks Garbės raštas ir bilietai į -teatrą. B. GROSMANAS
MERIZACIJOS BŪDU. KLAM PUMO, SPŪDUMO IR FLUOROSCENCIJOS TYRIMAS" atliko Minsko Valstybiniame universitete, vadovaujant aka demikui, chemijos mokslų dak tarui profesoriui B. Jeroflejevui. Reikia pažymėti, kad disertan tas labai sudomino susirinku siuosius. Juk tai pirma dėstyto jo disertacija, kurioje nagrinė jami sintetinių polimerų sinte zės ir tyrimo klausimai. Mokslinei tarybai naskelbus rezultatus, vyr. dėstytoją Z. Mačionį apsupo būrys dėstyto jų ir studentų. Jie sveikino Z, Mačionį, sėkmingai apgynusį di sertaciją. ir palinkėjo sėkmės sprendžiant kitus aktualius šių dienų chemijai keliamus uždavi nius. S. PUNTEZIS
M. Lermontovui —
150 metų ...Praėjusio šimtmečio 30-jų metų pradžia. Tik ką nuslo pintas dekabristų sukilimas. Caras Nikolajus I ir jo žanda rai žiauriai persekioja kiek vieną laisvos minties pasireiš kimą. Daugelis pažangių Ru sijos žmonių išsiųsti į kator gą. Bręsta naujos revoliucinės jėgos. Tuo sunkiu metu ir su siformavo Lermontovo cha rakteris. Visą savo gyvenimą M. Lermontovas paskyrė liau džiai. Ar tai nėra geriausias rašytojo kūrybinio žygdarbio Įvertinimas? Mūsų liaudžiai M. Lermon tovas niekada nebuvo praei ties poetu. Niūriais carizmo metais jo maištingi eilėraščiai šaukė žmones Į kovą prieš vergiją. Herojinė jo poezijos dvasia Įkvėpdavo revoliuci nius kareivius ir jūreivius audringais 1917 metais. Di džiojo Tėvynės karo dienomis patriotiniai poeto eilėraščiai kėlė mūsų karių ir vadų kovi nę dvasią. Ir dabar prie jo knygų palinksta darbininkas ir kosmonautas, akademikas ir žemdirbys, studentas ir moks leivis. Vaizdžiai apie M. Lermon tovo gyvenimą ir kūrybą pra ėjusi šeštadieni aktų salėje su sirinkusiems papasakojo 1. e. doc. pareigas E. Gaškienė. „T. stud.“ inf.
Eina nuo 1950 m.
1964 m. spalio mėn. 22 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 k.
Musų kryptis — konkreti kova už komunistinės moralės žmogų (Sutrumpintas V VU komjaunimo komiteto sekretoriaus J. KAROSO pranešimas, perskaitytas XII universiteto ataskaitinėje komjaunimo konferencijoje). 2. Kolektyvinė išvyka gry Ateitis priklauso jaunystei. daus ir konkretaus auklėjimo bauti. Tai ji, jaunystė, pakilo į kos uždaviniai. 3. Kolektyvinis kino aplan Mums šiandieną nėra kada mosą, tai ji, jaunystė, neseniai susirinkusi Į Pasaulinį forumą mėgautis laimėjimais, patiems kymas (kartais net iš paskai Maskvoje, vieningai pasmer save girti. Darbai, kuriuos at tos pabėgant). 4. Sv. Petro ir Povilo baž kė mūsų epochos gėdą — ko liko per metus mūsų komjau lonializmą, paskelbė negailes nimo organizacija (kurioje nyčios aplankymas. Po egzaminų sesijos papras tingą kovą Imperializmui, ko šiandieną yra 4093 nariai), tai pasirodydavo grėsmingai vą už gėrio triumfą ir talką. kalba patys. Šiandieną visas mūsų dar skambąs punktas „Sesijos re Mes visi savo kartos likimą ir gi siejame su jaunyste, su ko- bas faktiškai eina dviejų prob zultatų aptarimas“. Siame su lemų sprendimo linkme — sirinkime „vargšas“ skolinin munigmu. idėjinio komjaunuolių grūdini kas Į klausimą, kodėl gavai Jaunystė — pats sudėtin ir kovos už sąmoningą dvejetą? — atsako: „Nepasi giausias gyvenimo laikotarpis, mo kasdienini darbą auditorijose, ruošiau ir pavarė. Pažadu ar pati Imliausia ir impulsyviau' laboratorijose ir skaityklose timiausiu laiku pasitaisyti“. šia jo pakopa. Geras sumany linkme. Bet labai teisingai Komjaunimo atliekamas dar mas randa atsaką jaunimo šir drg. Iljičiovas TSKP CK Ple bas tampa formaliu, o kartais dyje, bet formalizmas, valdl- nume pabrėžė: „Nėra grynai net primestu visai organizaci ninkiškumas, tuščios frazės ar ideologinio darbo, nėra ir gry jai. ba jaunimo siekimų bei min nai organizacinio, grynai ga Nebijodami parausti, mes čių nesupratimas gali atstumti mybinio darbo“. Yra tik šių šiandieną turime pasakyti, žmogų, sunkiai sužeisti jo darbų visuma. kad komjaunimo organizacija jautrią sielą. Tiesa, kartais mes bandome vis dar paviršutiniškai spren Kaip tik todėl dabar, kaip sugalvoti „grynai komjaunuo džia akademinio darbo klausi liškų“ darbų. Ir tada FM ir mus. Žinoma, pranešime galiniekada, mūsų komjaunimo kitu fakultetų darbo planuose organizacijai svarbūs studen atsiranda tokios priemonės: 1. Išvyka į gamtą. tijos idėjinio grūdinimo, ati
biurų labai dažnai gali išgirs mo problemomis, palaikytų su kad kol kas visai neaiškios jais ryšį. Čia irgi akademinis #1 Jus/. ti,„komjaunimo gilus, probleminis. prožektoriaus“ darbas ma paminėti ir džiuginančių funkcijos. O tuo tarpu visuose Per šią tarybą galima būtų organizaciją pa- komjaunimo skaičių — turime nemaža pir fakultetuose praleistų mūnų. Bet graži širma ne vi skaitinių valandų skaičius sie įtraukti į mokymo proceso tosada atspindi puikų visos sce kia ne šimtus, o tūkstančius. bul’nlmą. Jau nuo pernai mūsų orga Tegul Ekonomikos fakulteto nos vaizdą. Penketai — tegul būna (o komjaunuoliai paskaičiuoja, nizacijos struktūra buvo per tai ir iš tiesų yra) dėstytojų, kiek kainuoja viena studento tvarkyta pagal gamybinį prin Rektorato nuopelnas, o mes, veltui praleista valanda vals cipą. Tik labai gaila, kad kai komjaunuoliai, turime imtis tybei, mūsų visuomenei. Te kuriuose fakultetuose vis dar atsakomybės už dvejetus, už gul fakultetų „komjaunimo tai nesuprantama. Štai, pav.. mūsų darbo broką. Čia yra prožektoriai“ paskelbia griež. CHF komjaunimo konferenci joje vis dar pagal pokarinį svarbiausias darbo baras, ir už tą kovą laiko vagims. Ir dar vienas klausimas: šabloną buvo kalbama apie jį turi atsakyti komjaunimas. Tai jaučia komjaunuoliai, akademinio darbo komjaunimo atskirų sektorių darbą, tame tik mes, jų vadovai, kar a.s organizacija negali dirbti gry tarpe ir akademinio darbo stabdome jų energiją ir inicia nai akadem škai. Mūsų užda klausimai buvo nušviesti kaip tyvą susiaiiai ėjusiomis ir įsi vinys — sužadinti žinių troš akademinio sektoriaus reika senėjusiomis darbo formomis. kimą, užkrėsti darbo entuziaz las. Norisi čia dar ir dar kartą Akademinio darbo klausimai mu, mokslinio pažinimo ir at pabrėžti: akademinio darbo turi būti mūsų darbotvarkėje radimo džiaugsmu. Negalime klausimai — visų pirma ga ne tik prieš sesijas ir po jų, tenkintis tik savo siauru spe mybinių gruporgų ir grupių bet kiekvieną dieną, visą se cialybės studijavimu. Mūsų sekretorių reikalas. mestrą, visus mokslo metus. epocha reikalauja kiek galima Ir čia pagrindinis krūvis, visa platesnio žinojimo. Todėl bū iniciatyva turi būti rodoma iš tina, kad vieno fakulteto sfiikomjaunimo aktyvistų pusės. dentai ruoštų populiarius pra Gruporgas, fakulteto ir uni nešimus apie savo specialybę versiteto komjaunimo komiteto ir juos skaitytų kituose fakul narys turi būti mūsų gamybi tetuose. C<a mums turėtų pa nio darbo organizatoriumi ir dėti dėstytojai. pavyzdžiu. Daug turėtų nuveikti ir Akademinio darbo klausi SMD. Joje susibūrę geriausi, mai, mokymasis turi būti vi talentingiausi mūsų komjau sos grupės rūpesčiu. Čia, kaip nuoliai. Kasmet mokslinėse niekur kitur, svarbu įgyven konferencijose perskaitoma dinti komunizmo statytojo apie 300 pranešimų. Bet SMD moralinio kodekso- principą: veikla nepadaro studentams „Visi už vieną, vienas už vi didesnio poveikio. Ji dar nėra sus“. FMF, IFF ir TF kai ku mokslinių žinių propagandis rios akademinės grupės taip tu studentų tarpe. ir dirba. Ir tada komjaunimo Būtų gera, kad pranešimai, darbas nebūna svetimu, for arba bent patys geriausi iš maliu. Būtina sistemingai jų, po kiekvienos konferen šaukti komjaunimo organizaci cijos išeitų atskiru rinkiniu. jos gamybinius susirinkimus Atrodo, kad būtina svarstyti, ir juose spręsti mokymosi bei diskutuoti ir aptarti SMD na Mes labai dažnai sakome, akademinės drausmės klausi rių pranešimus ne tik konfe kad pagrindinis darbas vyksta mus. rencijose, bet ir seminaruose grupėse. Bet gana mažai kal Labai teisingai pasielgė bei pratybose. bame apie konkrečias, efek IFF IV kurso lituanistai, paša Mes jau praėjusioje konfe tyvesnes to darbo formas. Uni linę iš VLKJS eilių amžinas rencijoje kalbėjome apie SMD versiteto komjaunimo komite akademinės drausmės laužyto nario ir mokslo pirmūno tas galvoja paskelbti geriau jas Vilimaitę, SMuolytę ir ženkliuko įsteigimą. Atrodo, sios akademinės grupės kon Martinkaitę. Tinginiui ir apsi paprastas dalykas, bet kartu kursą Tarybų valdžios paskel leidėliui negali būti vietos tai ir puiki mokslo propaga bimo Lietuvoje 25-ųjų metinių komjaunime! vimo priemonė. Kodėl neįstei garbei. Galvojama visokerio Žinoma .svarstymai, baus-, gus tokių ženkliukų respubli pai skatinti tarpfakultetinį mūs — tai kraštutinė priemo kos aukštųjų mokyklų mastu? lenktyniavimą. nė, ir vien tuo problemos ne Ar neteisinga būtų, skiriant Jau tapo gražia tradicija išspręsi. rengti lunlversiteto studentų bendrabučių ir stipendijų pro Štai IFF komjaunimo komi tėvų susirinkimus. Šiemet centą grupei, atsižvelgti į vi tetas praėjusiais metais pri mes vėl bandėme kviesti tė sos gnupės pažangumo vidur skyrė pirmųjų kursų studen vus, kurių vaikai elgiasi ir kį? Juk tai padidintų kolekty tams šefus iš vyresniųjų kur mokosi nepatenkinamai. Bet vinę grupės žmonių atsakomy sų, neblogai organizavo aka atvyko daugiausia gerai besi bę už mokymąsi. deminės drausmės kontrolės mokančių valkų tėvai. Reikia Spręsti akademinio darbo sistemą. Po pirmojo semestro pasakyti, kad fakultetai šiais klausimus be dėstytojų būtų buvo surengta fakulteto kom metais dar nepilnai pasiruošė naivoka. Ypač kada kalbame jaunimo konferencija, kurioje pokalbiui su tėvais. Net ir de apie praktinių ir seminarų už dalykiškai ir konkrečiai aptar kanatai į šią priemonę žiūri siėmimų darbą. ti akademinio darbo klausi nerūpestingai. Ryšiai su tė Turime įvairiausių pavyz mai. vais turi stiprėti. Seimą — džių. Malonu buvo susitikti ir Gerą iniciatyvą akademinia vienas iš lemiamų faktorių kalbėti apie grupės reikalus me darbe parodė Teisės ir naujo žmogaus auklėjime. su dėstytoju Karveliu, su IFF Gamtos fakultetų komjaunimo Kiekvienais metais univer dėstytojais Kristijansen ir P. organizacijos, paskelbusios sitetą palieka šimtai absolven Vitkausku bei daugelių kitų. lenktyniavimą tarp fakultetų, tų. Jie įsijungia į platų ir Bet turime ir kitokių pavyz grupių tiek akademinio dar įvairų respublikos gyvenimą. džių. Štai pvz., EF atsakin bo, tiek ir komjaunimo bei Ir neretai mes išgirstame prie gi dėstytojai net kartu su profsąjunginio darbo srityje. kaištus, kad mūsų auklėtiniai gruporgu pasirašo maždaug Mes kartais skrupulingai bijosi visuomeninio darbo, tokį darbo planą: ieškome komunistinės visuo vengia jo. Šįmet vienai ab 1. Spektaklio „Hamletas“ menės daigų, ieškome popie solventei filologei buvo pasiū aplankymas, riuose, posėdžių protokoluose, lyta dirbti Panevėžyje vyr. 2. Susirinkimas, pasitarimuose. 3. Dalyvavimas „fuksų“ pionierių vadove. Ji jokiu bū Komunistinės visuomenės du nenorėjo sutikti vien tik krikštynose, daigai gali gimti ir bujoti tik todėl, kad bijanti darbo su 4. Dalyvavimas universite tai konkrečiame darbe — stu pionieriais sunkumų. Tenka te organizuojamose priemonė dijuojant, mokantis, ruošiantis kalbėtis su daugelių musų ab se. gyvenimui. Mums atrodo, kad fakultetų solventų — kai kurie iš jų Čia aš noriu paminėti vi apgailestauja, kad studijų me partinės organizacijos, parinksiems žinomą faktą — pra tais barstė energiją ir laiką damos grupių vadovus, turė ėjusiais metais prie komjauni ne ten, kur reikėjo, ir kad tų atsižvelgti į dėstytojo, kaip visuomenininko savybes ir pa mo komiteto organizuotą va dabar tenka tai pajusti. Mums atrodo, kad ryšį su tyrimą. Matyt, būtų tikslin karinę aštuonmetę mokyklą. Negalima pasakyti, kad viskas absolventais turi palaikyti, vi giausia vadovais skirti jaunus joje buvo gera. Bet vienas sų pirma, fakultetų komjauni komunistus, anksčiau buvusius organizacijos. Būtina aktyviais komjaunuoliais. Bet dalykas tikrai buvo džiugus mo — mokykloje mes sutelkėme rengti susitikimus su jais, tai ne receptas. Kiekvienu at 60 komjaunuolių-mokytojų, nuoširdžius ir atvirus pokal veju reikia prieiti konkrečiai kurie tikrai nuoširdžiai dirbo bius. Tai, be abejonės, bus ir diferencijuotai. Mes, komjaunuoliai, turime sunkų pedagogo darbą. Jų no viena iš priemonių, skatinan ro dirbti, noro padėti nepasi- čių mūsų studentus susimąs priekaištų ir katedroms. Ypač žymintiems paklusnumu ir tyti, rimčiau galvoti apie stu toms, kurios 'turi savo specia lybių studentus. Katedros per drausme paaugliams nepalaužė dijas. Kokie mūsų paruošti specia mažai domisi studentais. Per nei chuliganiški kai kurių mo kinių poelgiai, nei laiko stoka. listai ,kaip jie paruošti gyve silpnai tariasi su grupių kom Tariame nuoširdų ačiū visiems nimui, kokios jų paruošimo jaunimo biurais grupės moky buvusiems mūsų mokyklos spragos? — šiais klausimais, mosi reikalų pagerinimo, aka mokytoiams ir tuo pačiu noriu atrodo, reikėtų daugiau domė deminės drausmės klausimais. Su Jaunatvišku noru viską pastebėti, kad mūsų komjau tis. Siūlytina, sudaryti prie nuoliai neindiferentiški, ne universiteto visuomeninių or sužinoti, su mokslinio pažini ganizacijų tarybą, kuri nuolat mo romantika mes turime abejingi. Iš fakultetų komjaunimo domėtųsi specialistų paruoši dirbti ir mokytis. Siame dar
t be negali būti smulkmenų ir tas signalas EF komjaunimo abejingumo. Tegul akademi biurui, ir pamoka fakultetams. Skaudžiu abejingumo rezulnio darbo sritis su visu savo sudėtingumu, su savo neiš . tatu buvo ir buvusio II k. spręstomis problemomis, bus EF studento Fadiejevo poel mūsų plėšininėmis žemėmis į gis. Mums atrodo, kad neteisin kurias su komjaunuolišku ke lialapiu siunčiamas kiekvienas gai pasielgė FMF komjaunimo biuras, nenubaudęs R. Urbumūsų organizacijos narys. Mūsų darbo stilius, darbo čio už nedovanotiną jo abejin metodai turi atitikti mūsų lai gumą pačia aštriausia kom ko dvasią, turi visokeriopai jaunuoliška bausme. Juo la padėti idėjiškai grūdinti žmo biau, kad R. Urbutis visai ne gų, auklėjant jį komunistinės seniai, dirbdamas Kėdainių moralės dvas a. Deja, dar ne raj. „Rytų Aušros“ kolūkyje, visi fakultetų komjaunimo biu vėl girtuokliavo drauge su EF rai moka reikiamai tai organi studentais. Labai gerai patvirtina mūsų zuoti. Labai dažnai pasine riama kasdienybėje, nukryps darbo spragas kolektyvinė ap tama į smulkmenas. „Aktyvas gavystė IFF V kurso rusistų planuoja, pasyvas žiovauja“ Grupės sekretorė Laima Pan— toks darbo principas buvo gonytė negavo anglų kalbos pastebimas Chemijos fakulte įskaitos ir nutarė pati te (buvęs sekretorius P. Pet- pasirašyti už dėstytoją. Prieš niūnas), Fizikos ir matemati keletą dienų ji pašalinta iš kos (buvęs sekretorius Sat- universiteto. Sis faktas — kovskis). Nereikia komentarų. rimtas signalas IFF komjaunl- . Galime paminėti tik vieną mo komitetui. Mes turime drą CHF komjaunimo organizaci siai ir atvirai pasmerkti bįS jos susirinkimą. Komjaunuo išanalizuoti tokius faktus. Aiškia principine ir ideolo liai jame jautėsi lyg atėję į vakarušką. „Galiorka“ šneku gine kova mes nugalėsime čiavosi, pasakojo anekdotus, o praeities piktžaizdes, kurių kai kurie ir visai išėjo iš susi vis dar pasitaiko mūsų gyve rinkimo, vos tik jam prasidė nime. jus. Bet prisipažinkime, kad Mums atrodo, kad tokia pa dar nevisuomet mūsų komjau dėtis susidarė visų pirma dėl nuoliai sugeba suduoti tą to, kad visus mė’tus organiza smūgi, o kartais ir kapituliuo cijos veikla apsiribodavo pa ja arba nesuvokia faktų poli viršutiniškais klausimais. tinio pobūdžio, jo esmės. Žmogus, Jo interesai ir polin Štai G F' studentė Danutė kiai liko kažkur nuošalyje. Barisauskaitė Kapsuko rajone Tai galiausiai patvirtina sek dalyvavo bažnytinių vestuvių retoriaus ataskaita, kurioje fi apeigose, o to paties fakulteto gūravo sausi skaičiai, sausi studentė Milda Telyčėnaitė ir faktai. Taip dirbant mes daž chemikė Irena Bagdonaitė nu nai galime išgirsti, kad kom sifotografavo Melagėnuose po jaunimas — tai biuras, sek atlaidų kartu su kunigu. retorius, vienas kitas aktyvis Jau seniai išaugome iš mo tas, kad viskas planuojama iš kyklinio amžiaus metų, o kar viršaus, kad viskas primetama tais elgiamės lyg maži val masei. Mums atrodo, kad pats kai. Komjaunimas — marksis geriausias komjaunimo organl. tinės ideologijos ir jos sklei zacljos bruožas — rūpintis dėjų organizacija, ir šitai rei žmogumi. kia atsiminti visur ir visada. Mes gyvename tokiu laiku, Už žmogų turime kovoti kantriai ir jautriai. Galima kuomet mirštanti buržuazinė jam ir daug ką atleisti, bet su ideologija visomis priemonė viena-sąlyga — kad tai butų mis stengiasi pasinaudoti kiek ne nuolaidžiavimas, o moky vienu mūsų lengvabūdiškumo,ar vaikiškumo pasireiškimu. mas, auklėjimas. IFF 1 kurso rusistė Gudo- Kaip tik todėl politinės mūsų nytė, nespėjusi, kaip sakoma, kovos ginklas visuomet turi nė apšilti mūsų universitete, būti aštrus ir principingas. Mums reikia rengti daugiau pradėjo gyventi palaidą, tikra to žodžio prasme, gyvenimą. pokalbių ir disputų politinėtemomis, Fakulteto komjaunimo biuras mis-ideologinėmls rimtai Ja susirūpino. Tiesa, reikia mokyti komjaunuolius ji jau buvo nuėjusi per toli visada ir visur būti kovoto — susirinko daug skolų ir bu jais, griežtais ir principingais. Ypač svarbią vietą politlvo priversta palikti universite niame-idėjiniame studentijos tą. Prieš porą savaičių Ji buvo grūdinime turi užimti išsa Vilniuje ir užėjo į komjauni mus ir gilus visuomeninių mo komitetą. Užėjo padėkoti mokslų studijavimas. Visuome mums, papasakoti apie savo ninių mokslų studijavimas — gyvenimą ir ateities sumany pagrindinė priemonė, ruošia mus. Kitąmet ji galvoja grįžti mų specialistų mokslinei pa saulėžiūrai formuoti. pas mus. Universiteto komjaunimo Kas gali būti maloniau komjaunimo organizacijai, organizacija per ataskaitinį kaip žmogaus, kuriam ji padė laikotarpį stengėsi dirbti kon krečiai, dalykiškai. „Kuo ma jo, padėka? Prieš pat vasaros atostogų žiau posėdžių, pasitarimų, di pradžią į komjaunimo komite rektyvų, kuo daugiau konkre tą atėjo FMF IV kurso studen taus darbo“ — toks mūsų pa tė Žana Reznik ir paklausė, grindinis šūkis, tokia kryptis. ar nereikia kuo padėti? „Na Jį reikia ir toliau vystyti muose nusibodo sėdėti“. Mes bei plėsti naujajam komitetui. Daug energijos komjaunimo įpareigojome Žaną šefuoti at vykstantį pas mus Leningrado komiteto darbe paaukojo telsl-j Elektrotechnikos instituto cho ninkai V. Juškys, V. Vaice rą. Tikrai nuoširdžiai ir daug kauskas, Z. Bankauskas, eko padirbėjo Žana. Jai dėkingi ir nomistės L. Žilinskaitė ir J. mes, ir mūsų svečiai. O FMF Stundytė. Dešimtys visuomeninio dar komjaunimo komitetas kartais nusiskundžia, kad vienam ar bo entuziastų išryškėjo darbo kitam įpareigoilmul atlikti nė ir poilsio stovyklose. Nofiu pastebėti, kad komra žmonių. iMinėtas faktas ir daugelis kitų pavyzdžių rodo, komjaunlmo komitetas nuolat kad žmonių yra. Nėra tik su jautė nuoširdžią Rektorato ir gebėjimo ar noro tuos žmones partinės organizacijos para mą. Visi klausimai, liečlą suprasti, juos pažinti. EF ataskaitinis susirinki studentijos gyvenimą, buvo mas, sakytume, vyko dviem sprendžiami kartu. Rektoratas turais: pirmą kartą ekonomis ir partinis komitetas visuomet tai susirinko svarstyti ataskai mums padėdavo dalykiškai, tinio pranešimo, padiskutuoti. konkrečiai. Gal būt kiek silp Kai vieni skaitė pranešimą ir niau bendradarbiavo kai ku diskutavo, kiti nutarė išeiti. rių fakultetų komjaunimo ir Ir naujojo biuro rinkimai ta partiniai biurai. Tikimės, kad da neįvyko — trūko komjau šiais mokslo metais reikalai nuolių. Tik antrą kartą pavy šioje srityje pagerės. Nuolati ko surinkti kvorumą. Gėdin nis bendradarbiavimas, sie gas ir skaudus faktas mūsų kiant bendro tikslo — mūsų komjaunimo gyvenime, rim- sėkmingo darbo laidas.
¥ i
Dėl vienos loginės - stilistinės klaidos Daiktavardis ar veiksmažodis? Dabartinėje lietuvių kalbo je plačiai vartojami daikta vardžiai, padaryti iš veiksma žodžių su priesagomis — imas arba — ymas. Bet be reikalo sudaiktavardinta kalba ken kia stiliui, daro jį griozdiš ką. Pvz.: Sis metodas duoda vo 50% pasveikimų. (Šiuo metodu gydant, 50% ligonių pasveikdavo). Tenka pažymėti, kad per paskutinius metus ar chitektūros specialybės stu dentų diplominių darbų atli kimas žymiai pagerėjo. (Rei kia pažymėti, kad... studentai žymiai geriau • suprojektuoja diplominius darbus). Juk pa staruoju sakiniu autorius nori pasakyti, kad pagerėja pats diplominis darbas, o ne jo at likimo procesas. Visai teisin gas būtų šio žodžio pavartoji mas, kai veiksmo procesas su tampa su veiksmo rezultatu: Kūrinio atlikimas klausytojus sužavėjo. Kartais, taisant sakinį, už tenka nebūtiną žodį užbraukti: Teikiantis pagalbą asmuo atlieka gilų įkvėpimą (giliai Įkvepia), po to pučia orą į gaivinamojo kvėpavimo takus. Kai kuriais atvejais nevy kusi daiktavardinė konstrukci ja aiškintina netiksliu verti mu, pvz.: Iš pradžių ypač sun kiai sekėsi su darbų organi
2, fosf.
zavimu (organizuoti darbus). Veiksmažodžiu taisytinas ir tada, kai daiktavardinė kon strukcija perteikia mintį mig lotai: Cituoja rašytojo atsimi nimus, koks atkaklus buvo prievaizdo mokymas. Kas ką mokė? Prievaizdas ar jį kas kitas? Daug aiškiau būtų pasa kius: Cituoja rašytojo prisimi nimus, kaip atkakliai jį mokė prievaizdas. Pateiktų kalbos pavyzdžių, atrodo, pakanka, kad įsitikin tume. jog veiksmažodis stilis tiškai pranašesnis už daikta vardį. Kai iškyla klausimas: daiktavarls ar veiksmažodis? — nedvejodami atiduokime pirmenybę pastarajam. T. ŠARKAITĖ, IV kurso Ilutanistė REDAKCIJA ir šiais metais reguliariai spausdins lietuvių kalbos katedros dėstytojų, aspirantų ir studentų straips nius kalbos kultūros klausi mais. Pageidautina, kad apie aktualius kalbos praktikos dalykus rašytų ne tik litua nistai, bet ir kitų specialybių laikraščio skaitytojai, ku riems rūpi gimtosios kalbos grožis.
bas žmogaus pasaulėžiūros nesu formuos. „Šturmo“ mėgėjais rei kia rūpintis nuo pat pirmųjų žingsnių universitete. Jiems rei kia padėti, Įtraukti j darbą, nuo lat Juos kontroliuoti. Teisėtai buvo peikiami ekono mistai. Įsivaizduokite, dar pasi taiko žmonių, kurie Juokiasi Ir tyčiojasi iš tų, kurie sten giasi mokytis. Tokių reiškinių neturi ir negali būti mūsų uni versitete. Mums kasmet iškyla nauja problema dėl poilsio vakarų. Vakaro motu turi būti gera mu zika, dar vakaras būtų tvarkin gai pravedamas. Ir šokti reikia žmoniškai. Studentams reikia dar pasimokyti ir elgesio kultūros. Renkime daugiau vakarų, ku riuose būtų kalbama apie dailę, meną, muziką. Įtraukime Į tokius vakarus studentus, besidomin čius Įvairiomis kultūrinio gy venimo sritimis. Naujam komitetui linkiu rim tai apie tai pagalvoti, paieškoti naujų darbo formų.
UNIVERSITETO KOMJAUNI MO KOMITETO NARYS DALIA ZAGORSKYTE: nei komjaunuoliai nežino. O gal tas komjaunuolis vertas būti partijos nariu. Reikia atkreipti dėmesĮ ir Į dėstytojų organizacijas. Dabar beveik neaišku, kuo užsiima dės tytojų pirminės komjaunimo or ganizacijos. Nėra Jokio atsiskai tymo nei fakultetų biurams, nei VVU komjaunimo komitetui. O dėstytojų organizacija — didelė Jėga, tik reikia, kad tikslingai butų nukreiptas Jos darbas.
v
UNIVERSITETO KOM JAUNIMO KOMITETO SEK RETORIUS VLADAS VAICE KAUSKAS:
Štai keletas faktų, kurie daug pasako apie musų organizaciją: tik per du šiuos mėnesius pa keista 10 komjaunimo bilietų. Tai ne naujai įstojusieji. Tai komjaunuoliai pametę komjau nimo bilietus arba nuotraukas nuo bilietų. Turime faktų, kai bi lietai paliekami užstatais. Tai ro do mūsų komjaunuoliu abejin gumą. Iš kur tas abejingumas? Labai daug kuo kalti gruporgal, kurie rcmoka |junqti žmonių Į komlaunimo darbą. Pvz., ateina komjaunuolis i komlaunimo ko mitetą. Jam lau si'ėlo 23 met->l. O grupėje apie tai nei gruporgas,
judesys"? Žinoma, ne. Neturi vienarūšės sakinio dalies na riai reikšti vieną tą pačią są voką (biografija — meninis gyvenimas — pasakojimas apie kūrybinį kelią), arba ku ris nors iš jų atsidurti už api bendrinamojo žodžio sąvokos ribų („atradimai“ — veiksmo rezultatas, „išryškinimas“ — veiksmas). Vienarūšės sakinio dalys, suprantama, turi turėti ne tik loginĮ, bet ir gramatini vienarūšiškumą. Tokios ypatybės dažnai trūksta plano dalių pa vadinimams, kurie laikytini vienarūšėmis sakinio dalimis darbo antraštės atžvilgiu. Iliustracijai ištrauka iš diplo minio darbo turinio: „I. Patarlės ir priežodžiai — ypatingai glausta, apibend rinta tikrovės išraiškos forma li. Kaip gyvenimas atspin dimas patarlėje ir kaip priežo dyje. III. Patarlių variantai“. Kiekvienas skyriaus pavadi nimas čia turi skirtingą sin taksinę išraišką (konstatuoja masis, klausiamasis, ir nominatyvinis sakinys), o to rei kėtų vengti. Plano dalių pa vadinimams labiausiai tiktų nominatyviniai sakiniai, glaus čiausiai padedantieji išreikšti mintis. Su vienarūšėmis dalimis su sijusių stiliaus trūkumų, be abejo, pasitaiko daug daugiau; straipsnyje paliestieji yra tik patys būdingiausieji.
Ad. Šablinskas Lietuvių kalbos katedros apsirantas
MINTYS IŠ PASISAKYMŲ
UNIVERSITETO REKTORIUS DR. J. KUBILIUS:
Šiandien negalima Įsivaizduoti universiteto be komjaunimo or ganizacijos. Visų mūsų pagrindinė proble ma — paruošti gerus, aukštai kvalifikuotus, apginkluotus moksline pasaulėžiūra specialis tus. K ekvieno mūsų uždavinys — išmokyti žmones savarankiš kai dirbti, moksliškai galvoti. Dauguma studentų rimtai dirba. Bet dar yra tokių, kurie „štur muoja“ sesijos metu. Toks dar
Stiliaus negerovė, apie ku rią čia norima pakalbėti, daž na, bet neryški- Tokia ,,povan deninė uola" mūsų sintaksėje yra vienarūšės sakinio dalys, jos reikalingos ypatingo kal bančiojo ar rašančiojo dėme sio. Tiek abiturientai, tiek studentai (ne išimtis ir aspi rantai), rūpindamiesi stiliaus dalykais, pamiršta kai kada logiką, kuria grindžiamas sa kinio dalių vienarūšiškumas. Kad tuo Įsitikintumėme, pa kanka žvilgterėti į minėtų draugų darbus. Štai keletas pavyzdžių: „Toje stebuklingo je šalyje nebėra nei ponų, nei išnaudotojų“, „Baltušis vaiz duoja praeitį nauju realisto ir menininko požiūriu“, „Vaiz dingieji veiksmažodžiai lei džia atskleisti mažus veiksmo, judesio trukmės bei įtampos pakitimus“, „Prieš mus iškyla svarbiausi XX amžiaus įvy kiai, Į kuriuos įpinama paties poeto biografija, jo asmeninis gyvenimas, pasakojimas apie kūrybinį kelią“. „Poemos pa letė pasidarė daugiapusė ir turtinga“, „Poetas neatsisako tokių savo atradimų, kaip mo numentalus apibendrinimas, įtempta filosofinė mintis, iš raiškus simbolinis vaizdas, vi suotinės idėjos Išryškinimas“. Atidžiau panagrinėjus šiuos sakinius, nesunkiai suvokiame, kad vienarūšės jų dalys stoko ja loginio vlenarūšiškumo. Ar gi gali būti laikomi logiškai lygiaverčiais skirtingos apim ties sąvokas (giminę ir rūšį) žymintieji žodžiai: „ponai" ir „išnaudotojai“, „menininkas“ ir „realistas“, „veiksmas“ ir
Komjaunime dirbu seniai. Bu vo Įvairių valandų, bet komjau nimas man davė labai daug. No riu pakalbėti apie gruporgą. Juk Jis turi būti Įdomiausias žmogus orupėje. Jei Jis neįdomus, ne įdomus ir grupės darbas. Pla nuojant svarbu numatyti, kaip ta ar kita priemonė bus Įvykdy ta, kas ką konkrečiai darys. Tik tad.a plakas bus rea'us. Daug kalbama apie žmogų. O Juk grupėse studentai nežino, oerai nepažįsta vienas kito. Pvz., viena mergaitė kas met gedėdavo savo tėvo, o kambario draugės apie tai než ”od->vo. *‘»i kn'-'e kartais mes būname nejautrūs! Apie mokyklą. Daug buvo ne sklandumų. Bet svarbiausia, tas
darbas išugdė daug puikių peda gogų, uždegė juos. Siūlau kom jaunimo komitetui nepamiršti tų mokytojų, reikia, kad jie rastų savo darbą. Be to, būtų teisingai, jei būtų tęsiama darbo kryptis — kon kretus darbas. IFF — neraštin gumo likvidavimas, TF — Įsteig ti Juridinę konsultaciją visuo meniniais pagrindais. Tik kon kretų darbą dirbdami, mes išugdysime gerus žmogaus bruožus.
UNIVERSITETO KOMJAU NIMO KOMITETO NARYS PETRAS BRAŽĖNAS: Džiugu, kad klausimai spren džiami dalykiškai. Visuomeninių mokslų studijavimas nepatenki namas. Kur priežastys? Pati pa grindinė — per mažai dirbame. Reikia priartinti teoriją prie praktikos. Dėstytojas paskaitos metu turi pateikti keletą svarbių problemų, kurios turi būti’ nag rinėjamos per 6—7 seminarus. Tada vėl paskaita, apibendrinan ti seminarus ir iškelianti naujas problemas. Po to vėl naujas cik las. Seminarus ir koliokviumus reikėtų vertinti pažymiais. Pa žymiai nėra mokykliškumas. Tai patikrinimo Įvertinimas. Jei kū nui svarbu stuburas, tai visuo meniniai mokslai yra sielos stu buras. Ir Jei negali būti bestu burių kūnų, tai negali būti ir bestuburių sielų.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NARYS, EF DĖSTYTOJAS JONAS MACKEVIČIUS: Mūsų studentų mokslinės draugijos tikslas — Įtraukti kuo daugiau studentų Į mokslinį dar bą. Siūlau SMD darbo pradžią skaityti seminarus ir praktinius užsiėmimus. IFF, TF, EF semi naruose tikrinamas tik bendras darbo vaizdas, o ne pranešimų kokybė.
Daug kas vadovauta SMD. Geriau kiekvienas vadovaujan tysis tegu paima po vieną stu dentą ir su juo dirba. Katedros pastoviai turi padėti Įtraukti studentus Į SMD.
faktų: vienuoliktą valandą Įsi brauna nauji „šokėjai“, triukš mauja, daužo langus. Tik per vieną vakarą universiteto terito rijoje draugovininkai užregistra vo dešimt chuliganizmo faktų. Budintieji ir kiti FMF studentai aktyviai dirba, saugodami besi linksminančių ramybę. Ateityje Į šokius bus leidžiama tik su studento liudijimu. Bus sustip rinta kontrolė bendrabučiuose. Yra konferencijos nutarimas: kiekvienas komjaunuolis — draugovininkas. Neatliekantis sa vo pareigų draugovininkas turi atsakyti už Įsipareigojimų ne vykdymą.
IFF KOMJAUNIMO KO MITETO NARYS SIGITAS GEDA: Prituriu dėstytojo J. Mackevi čiaus pasiūlymui. Vadovavimo sistema SMD per didelė, sunki, nepatogi. SĮ klausimą reikia spręsti kuo skubiau. Pasitaiko, kad mokslinį darbą dirba ne SMD nariai. Jie paliekami aklam Ieškojimui. Sveikintinas dalykas individualus darbo planai. Reikia draugiją daugiau populiarinti: leisti mokslinių darbų leidinius, pagaminti ženkliuką. Gera būtų, kad studentai turėtų savo leidin(. Dalį darbų qalėtų spausdinti „Tarybinis studentas“.
Kalbėjusi LLKJS Centro Komiteto sekretorė V. Daukai tė palinkėjo naujai išrinktam komjaunimo komitetui sutelkti visas jėgas, kad 25-ąsias Ta rybų Lietuvos metines univer siteto komjaunuoliai pasitiktų su naujais laimėjimais tiek moksle, tiek visuomeniniame darbe. Reikia visiems pajusti sąžine ir širdim, kad komjau nuolio vardas mus Įpareigoja dirbti tik labai gerai.
Be to, komjaunimo konfe rencijos meni kalbėjo Dalia Bendoraitytė, EF komjaunimo komiteto narys, dėst. V. Valiu UNIVERSITETO DRAU kėnas, J. Žubrickas (EF), J. GOVES VIRŠININKAS AN Grinys (FMF komjaunimo or TANAS VILKELIS: ganizacijos sekretorius), O. Pasilinksminimų metu aktų sa lėje dar pasitaiko nemalonių Dičiūnaltė (ChF), J. Abaravi-
SVEIKINA VYRESNIEJI DRAUGAI
Ki.eii „Tarybinio studento“ redakc.jos darbuotojai ir bendradarbiai! Karstai, Jaunatviškai, stu dentiškai apkabiname Jus, brangūs drauųai, sveikindami Jūsų laikrašč o 500-jo nume rio išėjimo jubiliejaus pro ga. Si šventė juo džiugesnė, juo labiau t jaud.nanti tcdėl, kad „Tarybinis s.udentas“ ir „Jaunimo gretos“ — šie du leidiniai — yra broliškai arti mi, giminingi. Juk mus jung.a bendri darbo rūpesčiai, bendri tikslai, uždaviniai ir bendras skaitytojas. „Tarybinio studento“ pus lapiuose pirmuosius žings nius žengę jaunieji literatai, žurnalistai paskui sėkmingai ateina su savo kūryba Į mū sų žurnalą. Mūsų g.minystės požymių būtų galima sumi nėti be galo daug. Bet mes norėtume būti dar didesni giminės , norėtume, kad „Jaunimo gre.ų“ šeima su lauktų dar gausesnio būrio žentų ir marčių — gabių jaunų žurnalistų — iš „Tary binio studento“ šeimos. Taigi, broliškai šiandien džiaugiamės kartu su Jumis, linkime Jums ir ateityje būti kovingais ir Jaunatviškai ne ramiais, žodžiu, tokiais, kad „Tarybinis studentas“ labai gerai išlaikytų visus egzami nus bei įskaitas, kad nė kar to jo „nepavarytų“, „nesukirstų“, „nesukapotų“ nė vienas dėstytojas, dėvintis raudoną kepuraitę, tai yra, gausi universiteto studentija — skaitytojai! „Jaunimo gretų“ redakcijos kolektyvas Lietuvos
TSR
Žurnalistę
Sąjunga
Cotoa arypuanucTOB JIutobckoB CCP
Brangūs draugai, Nėra Tarybų Lietuvoje to kio laikraščio, tokio žurnalis tinio kolektyvo, kuriame nesidarbuotų Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko vardo univer siteto auklėtinių. Jų sparnai savarankiškiems skrydžiams sutvirtėjo visados jauno, vi sados brangaus ir mielo „Ta rybinio studento” puslapiuo se. Su metų tėkme keitėsi laikraščio leidėjai, bet nepa kito jo kilnūs tikslai — būti aktualiausių jaunųjų specia listų ugdymo problemų sūku ryje — ir poveikis ne tik Universiteto, bet ir visos res publikos studentijai. Tarybų Lietuvos žurnalistų vardu sveikiname 500-ojo „Tarybinio studento" nume rio išleidimo proga, linkime visiems laikraščio bendradar biams ir draugams kūrybinės sėkmės ir asmeninės laimės. J. KAROSAS LTSR Žurnalistų sąjungos Valdybos pirmininkas C. ZGIRSKIS LTSR Žurnalistų sąjungos Valdybos atsakingasis sekretorius
Karštai sveikiname jaunes nįjį draugą jubiliejaus ->roga. „K0M AUNIMO TIESOS“ nrn,«Kri|nc KOLEKTYVAS
čius (IFF), G. Jurkūnaitė (IFF komjaunimo komiteto sekreto rius) ir kt. Jie pasidalino dar bo patirtimi, diskutavo ir pri tarė konferencijos delegatų pasiūlymams. Konferencijos delegatus pa sveikino Rygos valst. uni versiteto atstovai. Svečiai iš KPI, KKI ir ZUA taip pat ta rė sveikinimo žodį, perdavė nuo savo aukštųjų mokyklų linkėjimus, karštai pritarė XII-tosios komjaunimo konfe rencijos darbui, linkėjo sėk mės, laimės moksle bei visuo meniniame darbe. Vienbalsiai buvo išrinktas naujas komjaunimo komitetas, susidedantis iš 25 narių ir 3 kandidatų. Buvo perskaitytas ir patvirtintas vienbalsiai dar bo planas.
Medžiagą paruošė „Tarybinio studento“ redakcija
FOTOREPORTAŽAS KONKURSUI
VIENAS VAKARAS Ištuštėjo auditorijos. Studentų sriautas užpildė Čiurlio nio gatvę. Chemikai skuba namo. Temsta. Draugas jau parėjęs iš paskaitų. Tu truputi už trukai laboratorijoje, o kiti romantikai dar negreit grĮš iš Vingio parko. Chemikų bendrabutis Čiurlionio gatvėje ūžia kaip bi čių avilys. Ir taip norisi nejučiomis įsijungti į atskiras ben drabučio respublikas — kambarius, pasidžiaugti kolekty viu gyvenimu. Tyliai slenkame nuo vienų durų prie kitų, bet neiškenčlame neužsukę.
1. — Kolektyvus darbas žymiai produktyvesnis, — to klos nuomonės 26 kambario gyventojos. Čia gyvena būrys merginų — J. Bagdonaitė. J. Vaičiulytė, V. Kučaitė, E Ankevičiūtė. Įvairūs charakteriai, skirtingi skoniai, bet tai netrukdo jų darniam kolektyvui. Jei tu nori prisiminti nau dojimosi logaritmine liniuote taisykles, — draugas tavo paslaugoms; jei domina naujai išleista knyga — bičiulių ka'mvnvstė nemaišo. Tikra harmonija.
i
Olimpinėse žaidynėse MŪSIŠKIAI GRĮŠ BE MEDAL.Ų Keturi mūsų universiteto auklėtm.ai dalyvauja XViII olimpinėse žaidynėse Tokijyje. Daugelio sporto šakų varžy bos jau baigėsi, ir paaiškėjo olimpiados nugalėtojai nei pri zininkai. Deja, jų tarpe nėra mūsiškių. „Žalgirio“ akademi nio irklavimo vyrų aštuonvietė, kurioje irklavo universite to auklėtiniai A. Bagdonavi čius ir P. Karia, nelauktai te užėmė. .. penktą vietą. O bu vo tikėtasi aukso, sidabro, na, bronzos blogiausiu atveju, medalių. Įdomu, kad ir vokie čių aštuonv.etė — pagrindinis mūsiškių varžovas — tebuvo antra. Juos aplenkė amerikie čiai. Dar silpniau pasirodė „Žal girio“ vyrų keturvietės val ties įgula. JI nepateko į fina lą. Paguodos plaukimuose žal giriečiai išsikovojo septintą vietą. Vadinasi, ir čia mūsiš kiui P. Liutkalčiui nepasi sekė — jis grįš be medalio! Vilnietis A. Vaupšas (jis baigęs universitetą) šuolių į
tolį varžybose pasiekė viduti nį 7,43 m rezultatą ir tebuvo tryliktas. VPI studentas K. Orentas nepateko į 5000 m bėgimo finalą. Kiti lietuviai olimpiadoje pasirodė geriau. B. Kalėdienė ieties metimo varžybose už ėmė ketvirtą vietą, A. Varanauskas, nustūmęs rutulį 18,41 m, — liko aštuntas, o A. Aleksiejūras 3000 m kliūtinio bėgimo finale finišavo septin tas. Šias varžybas laimėjęs belgas R. Rulentsas 1 sek. pa gerino Adolfo pasiektą olim pinį rekordą. Tad iš lietuvių medalį iš kovojo tik boksininkas R. Ta mulis. LĖMĖ ORGANIZUOTUMAS
„Komjaunimo taurės“ tarpfakultetines lengvosios atleti kos varžybos, vykusios spalio 10—11 dienomis, nebuvo ma siškos. Neatsiutė komandų Is torijos ir filologijos bei Teisės fakultetai. Komjaunimo ko mitetui vertėtų pasidomėti, kodėl šie fakultetai nedaly vauja tokiose varžybose. Nepalankios oro sąlygos su trukdė sportininkams pasiekti geresnių rezultatų. Aukštes nes vietas iškovojo tų fakul tetų komandos, kurios buvo organizuotesnės. Vietomis pa siskirstyta:
I. FMF — 15735 tšk., 2. MF — 14034 tšk-, 3. GF — 13401 tšk., 4. ChF — 11823 tšk., 5. EF — 10621 tšk. Neblogai pasirodė medikas J. Riabcevas, 100 m nubėgęs per 11,4 sek. ir M. Maknys (FMF), iššokęs į aukštį 175 cm. A. ZABLOVSKIS TSRS sporto meistras, vyr. varžybų teisėjas „DRAUGYSTES“ TAURĖ — MŪSIŠKIAMS
Neseniai Rygoje pasibaigė Pabaltijo aukštųjų mokyklų rankininkų turnyras. Pygos universiteto Įsteigtą „Drau gystės“ taurę iškovojo mūsų vyrų rankinio komanda. Vil niečių pranašumas prieš kitas komandas buvo toks aiškus, kad net antrą vietą užėmę Tar tu rankininkai pralaimėjo mū siškiams 16:32. Geru žaidimu pasižymėjo A-, Vaitkevičius ir M. Urbutls. Moterų komandos buvo apy lygės. Visos ekipos patyrė pralaimėjo kartėlį. Laimė nu sišypsojo Tartu atstovėms, ku rios po labai permainingos kovos 12:11 nugalėjo vilnie tės. Tokiu būdu naujosios tau rės susirado šeimininkus: Vie na iškeliavo į Tartu, o kita — pas mus. P. URBONAS vyr. dėstytojas
■
JJZtf1111j ĮDOMI IŠVYKA 2. Už pavyzdingą tvarką ir buitį bendrabutyje N r. 4 kovoja ,,Sprigtas". Laki redaktoriaus Vaidoto Gerulskio vaizduotė, teptukas, taiklūs draugų patarimai — ir nume ris paruoštas. Kambario draugai — pirmieji, patarėjai, pir mieji kritikai.
Kai IV kurso lituanistų pir minė komjaunimo organizacija svarstė darbo planą rudens semestrui, kažkas pasiūlė nuei ti į grožinės literatūros lei dyklą „Vaga“. Žinoma, beveik visi pritarė tokiam įdomiam sumanymui, ir vieną popietę, pasibaigus paskaitoms, studen tai patraukė Kapsuko gatvės link. Leidyklos direktorius Jonas Cekys supažindino svečius su knygų leidėjų darbu, papasa kojo apie leidyklos ryšį su spaustuve. Juk tikrai ne visi žinojo, kad leidykloje yra 7 skyriai, tokie kaip originalio-
sios vaikų, jaunimo, verstinės ir kitų rūšių literatūros, kad kasmet čia išleidžiama 30 pa vadinimų įvairių knygų. Šiuo metu leidykloje pastoviai dir ba 113 žmonių. Tai redakto riai, dailininkai ir kiti- O kur dar visa armija neetatinių li teratūros vertėjų?! Iš viso da bar leidyklos sudėtyje yra 600 specialistų. Tai pritrenkiantys skaičiai, kurių dažnai negali įsivaizduoti ska’tytojas, pa ėmęs į rankas naują, dažais kvepiančią knygą. V. VITKŪNAS (Mūsų koresp.)
Prasidėjo mokslas. Kom jaunimo susirinkime vyr. dės tytoja drg. Margolytė supažin dino mus, kaip reikia naudo tis knyga. Jau pirmos profeso rių Jankausko ir Daukšo pa skaitos paskatino mus domė tis pasirinktąja specialybe. Nuoširdus ačiū jiems! Mūsų fakultete veikla Įvai rūs būreliai, į kurių veiklą mes jau įsijungėme. Nepastebėsime, kaip ateis žiema, o kartu su ja pirmosios įskaitos, egzaminai. Mūsų, pir makursių, pareiga jiems taip pasiruošti, kad pateisintume garbingą studento vardą. O. ŠIRVYTĖ, G F I biologų k.
••••••••••••••e SEKANČIĄ SAVA’TE SOSTINĖS KINO TEATRUO SE VYKS VOKIEČIŲ KINOFILMŲ FESTIVALIS! STUDENTE, NEPAMIRŠK kos šypsenos diena, sutikusi mus su pageltusiu klevo lapu APLANKYTI! ir įpareigojusi išmokti sava rankiškai gyventi. Mums labai Gamtos fakulteto kolekty patiko suruoštos studentiškos vas nuoširdžiai užjaučia Fi „krikštynos“, nes pajutome zinės qeoqrafijos ir kartoqranuoširdų studentišką draugiš fi'os vyr. laborantę Jadvyqą PETRAUSKAITĘ, dėl jo: mo kumą, tapome pilnateisiais tinos mirties. didžiulės šeimos nariais.
Pirmieji įspūdžiai 3. Žmonės mokosi, rungtyniauja, dirba. O laikrodis, lyg skaičiuodamas kiekvieną įvykį, tiksi ir tiksi. Nė nepa stebi, kaip prabėga diena, vakaras, artėja bendrabučio ra mybės valanda. Gitaros melodija palydi 13 kambario gy ventojų II kurso technologių Dalios Majauskattės ir Ge nės Steponavičiūtės svečius — kurso draugus Igną Bružą, Vaclovą Panonį. Ir praėjusią dieną... Koridoriais nuaidi paskutiniai žingsniai, nenoriai išsis kiria porelės, suspragsi duryse užraktai. Pamažu gęsta elektros lemputės. Naktis, globodama besiilsinčias jaunas sielas, nepagaili saldžių sapnų, kad pirmieji saulės spindu liai išvystų žvalius bendrabučio šeimininkus.
Dar nedidelis laiko tarpas praėjo nuo tos dienos, kai mū sų penkiasdešimtukas įžengė į šviesias universiteto auditori jas. Iš pradžių buvo kažkaip neipras*a, nauja, o kartu, ži noma, labai įdomu. Ilgai atmintyje liks rugsėjo pirmoji — pirmoji studentiš-
PRENUMERUOK! PRENUMERUOK! PRENUMERUOK! DĖSTYTOJAU! TU DOMIESI STUDENTŲ MU,
IVAIRIŲ
GYVENI
MOKSLINIŲ BŪRELIŲ VEIKLA, SAVO KO
REDAKCINE KOLEGIJA
LEGŲ DARBU.
STUDENTE! TU
MOKAISI UNIVERSITETE
IR
ĮDOMAUJIES, KAIP GYVENA TAVO KOLEGOS.
TAD,
4. O štai jie, pirmieji, su fakulteto profsąjungos komi teto lyderiu A. Glelzniu. Fakultetas žavisi, iš kur šiame vaikine tiek energijos, jėgos. Palydėkit ir jūs taip kiekvieną naktį — užteks jėgos ir mokslui, ir visuomeniniam darbui, ir sportui. O. Dičiūnaitė ir S. Puntežis
Visuotinės istorijos, Archeo!oqijos ir etnoqrafijos katedrų darbuotojai nuošir džiai užjaučia vyr. dėstyto ją B. DAŠCIORĄ, jo sūneliui mirus.
PRENUMERUOKITE
„Tarybinį studentą" Prenumeratos kaina metams — tik 72 kap.
Šio numerio korektūrą skai tė N. Stulgaitė ir M. Montrimaitė. Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 09878 Nr. Nr. 6022
1