Tarybinis Studentas, 1962 m. gruodžio 14 d. Nr. 32 (433)

Praėjo nedaug laiko nuo pirmųjų mokslo dienų fakul­ tete. Tada visi pirmakur­ siai buvome suskirstyti į gru­ pes ir kiekvienas sužinojome savo grupės pavadinimą. Bet grupės veidas dar buvo neby­ lus. Bėgo dienos, savaitės. Ir kiekviena grupė nuėjo savitą kelią, išryškindama savo trū­ kumus, atskleisdama atskirų studentų asmenines savybes.

Nors mūsų grupės pavadini­ mas nepasikeitė, bet jos as­ meninė sudėtis jau šių mokslo metų pradžioje iš esmės paki­ to. Į šeštąją grupę buvo su­ burti skirtingas svetimas kal­ ias studijuoją studentai. Ta­ čiau tas nė kiek nesutrukdė grupei susicementuoti.

Jau vasaros darbų stovykloje petis į petį statėm svirną Kėdainių rajono „Spindulio“ kolūkyje, džiaugėmės saulėtom dienom ir ilgėjomės fakultete laukian­ čių knygų. Vienas kitą dar la­ biau pažinome, dar labiau su artėjome, talkininkaudami kol­ ūkyje.

Toks grupės susibūrimas at­ sispindi ir mūsų akademinia­ me gyvenime. Tur būt neatsi­ tiktinai antrakursių tarpe mes iškovojome mažiausią pralai­ dumą. O jeigu paklausit mūsų seniūnę Daivą Krlkštopaltytę, kaip mes kovojome prieš pra­ laidumą, akademinės drausmės

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Eina nuo 1950 metų

Nr. 32 (433) 1962 m.

gruodžio 14 d.

Kaina 2 kap.

Kai atkeliauja gruodis..

Medžių šakose alsiai kvėpuoja vėjas, ir metalinis dienos džerškesys sveikina gyveni­ mą. Gyvenimas. . . Aš matau savo brangius irauguis, šiandien dar pirmakursius, kiekvie­ ną dieną vis labiau įsillejančius į veržlų gy­ venimo sriautą. Štai eina rusistai, germanis­ tai, anglistai!, klasikai ir dar daugelis man pažįstamų ir nepažįstamų veidų. Jie visi ma­ no draugai, visi ligi vieno. Bet šiandien i tems rūpi tik knyga: gruodis — vienas iš idžiausių studentų darbo mėnesių.

Gruodžio 8 diena I kurso lituanistams bu­ vo lyg kokia šventė. Jie turi laikyti pirmą avo gyvenime įskaitą. Pirmutinė prie biblio­ grafijos dėstytojo prieina A. Ulčlnskaitė. O po jos vienas po kito prieina kiti draugai.

Vieni jų pasakoja apie abėcėlinius katalogus, kiti apie periodiką, metraščius. Lituanistai puikiai pasiruošė įskaitai: dėstytojas Feigellanas pirmutinis studijų knygutėse įrašo įskaityta“.

Po vieną įskaitą išlaikė beveik visi pirma­ kursiai. Štai germanistai jau išlaikė fonetikos praktlkumo, rusistai folkloro įskaitas. Daugu­ mai pirmakursių jau pasirašyta bibliografijos įskaita.

Perpildytose skaityklose kartu su senais studentais pamatysi daug pirmakursių. Ne vi­ si jie filologai. Sutiksi čia ir fizmatą, ir me­ diką, ir chemiką. Juk artėja sesija. Kas gali labiau jaudintis, jeigu ne pirmakursis? Vis dažniau prie 'knygos palinksta ir vokietė E. Bukevičiūtė, ir ruslstė J. Gervių, ir lituanis­ tas V. Kuzmickas, prancūzas A. Lukoševi-

Testiprėja draugystė Praėjusį šeštadienį Preky­ bos technikumo salė nesutal­ pino visų moksleivių, dalyvau­ jančių suruoštame klausimų-at­ sakymų vakare. Pilni buvo ir platūs šeimininkų koridoriai.

Susirinko šešių sostinės tech­ nikumų moksleiviai — ateis­ tai: kultūros švietimo, finansų, clektromechaninlo. geležinke­ liečių, statybos ir prekybos.

Atsakyti į dominančius klau­ simus buvo pakviesti Istorijos ir filologijos fakulteto ateistai.

Iš pateiktų klausimų susidaro nuomonė, kad moksleiviai rim­ tai domisi įvairiais religijos, bažnyčios, gyvybės atsiradimo klausimais, kitų planetų užval­ dymo problemomis, kurios yra raktas į naujų, dar nežinomų Visatos paslapčių atskleidimą ir materialistinį išaiškinimą. Žinoma fakulteto ateiste, pran­ cūzų spec. IV kurso studentė A. Stravinskaitė davė išsamius atsakymus į klausimus: „Ko­ dėl dabar pas mus dar neuž­ daro bažnyčių?“. „Kodėl kata­ likų kunigams negalima tuok­ tis, o pravoslavų popams ga­ lima“ ir kt. Moksleivius domi­ na ir tokie klausimai, kaip musulmonų tikėjimas, kodėl šiandien neišsivysto žmogus iš beždžionės. I juos atsakė filosofijos katedros dėstytojas R. Skiauteris.

Vienas iš moksleivių patei­ kė A. Titmonui ir tokį klausi­ mą: „Kaip Į erdvės begalybės egzistavimo sąvoką žiūri reli­ gijos skleidėjai?“ Įdomiai, iš­ samiai drg. Titmonas atsakė į klausimus, „kokį dievą“ matė danguje kosmonautai, kodėl kai kurie žymūs mokslininkai tiki į dievą ar yra gyvybė kaimyninėse planetose, ar Jur­ gis pašalintas iš šventųjų tar­ po ir kt.

Toks ateistų kūrybinis bend­ radarbiavimas duoda daug naudos. Stiprinti ryšius reikia ir toliau. Dalykiškai, kūrybiš­ kai.

A. MATULEVIČIUS

čius ar dar daugelis kitų.

Dauguma pirmakursių jau parašė kontroli­ nius darbus ir nekantraudami laukia atsilie­ pimo apie juos. O lituanistas V. Kuzmickas patenkintas: jo kontrolinis darbas buvo Įver­ tintas teigiamai.

Nors lauke dvelkia žiema ir vis dažniau pradeda rodytis sniegas, bet mano draugams dabar karštos dienos. Vieni jų skuba Į audl: torijas ir skaityklas rytais, o kiti vėlai va-

Grupės šiokiadieniai kad tai įvyko viso kolektyvo pastangų dėka. Tačiau kolek­ tyvas kovoja ne tik už lanko­ mumą, bet ir už pažangumą.

Nepamiršta mūsų merginos ir saviveiklos. Štai, Irina Goreva groja fakulteto instrumenti­ nėje kapeloje, o Blažytės, Blinstrubaitės ir Gaudėšiūtės balsai skamba fakulteto chore.

Gyvai ir įdomiai šiais me­ tais praeina pas mus politvalandėlės, kuriose visada da­ lyvauja mūsų kurso vadovas doc. Finkelbrandlenė. Didelio susidomėjimo susilaukė Bazytės ir Gaudėšiūtės paruoštas referatas apie kosminę biolo­ giją ir mediciną, kino filmo „Profesorius Mamlokas“ apta-

L. ANKENAS Medicinos f-to II k. VI gr. studentas

RUOŠTIS šiandien Neseniai Universiteto komjaunimo komiteto biuras apsvarstė, kaip Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo organizacija sprendžia mokymosi klausimą.

Kaip pažymėjo FMF komjaunimo komiteto akademinio sek­ toriaus vadovė J. Nadalinskaja, pavasarį fakultete buvo 81 sko­ lininkas. Šiuo metu su jais dirbama. Iš geresniųjų studentų tar­ po qrupėse parinkti komjaunuoliai asmeniškai atsakingi už sa­ vo draugų mokymąsi. Akademinio darbo klausimai šiuo metu atsispindi sieninėje spaudoje.

Komjaunimo komitetas apibendrino geriausių grupių patyri­ mą. Pvz., Teisės fakulteto IV kurso komjaunimo organizacija pra­ dėjo kovą, kad nebūtų praleista nė vienos valandos be pateisi­ namos priežasties. Šią kovą remia visas kolektyvas, todėl ji yra sėkminga. Posėdis pažymėjo, kad ir kituose fakultetuose

kare. Jie niekuo nesiskiria vienas nuo kito, tik vieno, gal būt, grubesnės rankos, pratu- o sios prie darbo, o kitų — prie knygų. □ Aš — bendrojoje skaitykloje. Štai Komu- □ nlstų partijos istorijos seminarams ruošiasi □ A. Lukoševičius, D. Megaitė, M. Indriūnaitė. □ Kalbotyros koliokvijumui ruošiasi keletas Ii- ° tuanistų. Visur vyksta darbas.

Atėjo gruodis. Gamta kvėpuoja žiemos g oru, ir daug studentų, matau, skuba Univer- □ siteto pusėn. Vis skuba ir skuba mano drau-1 □ gal. . . Atėjo darbo gruodis.

Alf. BUCKUS o□□

2 Neseniai mūsų laikraštyje buvo paskelbta anketa mo” kymosi klausimais. Šiandien talpiname pirmuosius atsa• kymus.

rimas ir kt. pranešimai. Arti­ miausiu metu nagrinėsime TSKP CK lapkričio plenumo medžiagą. Į ŠĮ susirinkimą nu­ tarėme pasikviesti ekonomistą geresniam iškylančių klausi­ mų išaiškinimui.

Dabar, kai artėja semestro pabaiga, grupė ypač jaučia artėjančių egzaminų atsakin­ gumą. Kiekvienam studentui keliamas uždavinys — sėkmin­ gai ir savalaikiai surinkti vi­ sų disciplinų įskaitas. Noriu palinkėti kad šis uždavinys būtų sėkmingai Įvykdytas.

□ □ PrieS imant krau-g Ją, tikrinama dono-o nė s V k. medikės g L. Savukynaitėso □ sveikata. □ □ A. JANUŠAUSKO a □ nuotr. o □ □ D a o □

i□ □ o g □ □

□ □ □ □ □ □ □ □ □ o c

8

□ D g □ B o □ §

FBBfiiBBaBBBBBB 33 B8BBBBS8BBBBBBBBBB BBBBBB d BBH33 B BBBBDBBBBBl

NAUJŲ PASTANGŲ KELIU astaraisiais metais Gam­ tos fakulteto kolektyvas labai išaugo. Žymiai pa­ didėjo studentų skaičius. La­ biau kvalifikuotas pasidarė dėstytojų kolektyvas, padaugė­ jo dėstytojų su moksliniais laipsniais ir vardais. Šiais me­ tais buvo įsteigta nauja Bio­ fizikos katedra, o Geologijos ir Mineralogijos katedrų ko­ lektyvas nuo šių metų pirmo kurso studentus pradėjo ruoš­ ti hidrogeologais ir inžinie­ rinės geologijos specialistais.

Išsiplėtus fakulteto materia­ linei bazei ir darbo apimčiai, mokslinė taryba ir partinė or ganizacija pasiūlė katedroms peržiūrėti bendruosius mokymo planus, arčiau priar tinti prie konkrečių gyve___ xporeikių, __ išlais ­ nimo labiau vinti studentus iš privalomų užsiėmimų, nukreipiant juos savarankiškam darbui. Suma­ žinus studentų privalomų užsi­ ėmimų skaičių iki šešių valan­ dų į dieną, fakulteto tarybai ir visuomeninėms organizaci­ joms iškilo nauji uždaviniai.

Pasirodė, kad didelė dalis studentų nemoka racionaliai išnaudoti padidėjusio laisvo laiko. Atliktas skaityklos pa­ tikrinimas parodė, kad ir to­ liau dalis studentų semestro bėgyje sistemingai nestudijuo­ ja- Konkretaus darbo popieti­ nėmis valandomis nesijaučia ir bendrabučiuose. Iš to peršasi aiški išvada, kad katedros, partinė, komjaunimo organi­ zacijos turi konkrečiau užsi­ iminėti studentų savarankiško darbo kontrole, mokyti stu­ dentus planuoti laiką.

Sutrumpinus privalomųjų užsiėmimų laiką, bent pastebi­ mai kol kas nepagerėjo stu­ dentų drausmė. Todėl partinė organizacija ir mokslinė tary­ ba priėmė nutarimą, pagal

P

kurį studentų lankomumu, jų darbo kotrole betarpiškai turi užsiimti katedras. Kaip parodė pirmieji rezultatai, šl nauja priemonė save pateisi­ na. Tik būtina, kad ši naujo­ vė būtų taikoma nuolat, pas­ toviai, nuosekliai. Šios prie­ monės esmė yra ne tik stu­ dentų lankomumo registracija ir savaitinių suvestinių prista­ tymas dekanatui, bet jos priva-

lumas yra ir tas, jog katedros turi galimybes kasdi ; kontraliuoti nedrausminį j stujuos denius, reikalui esai , J posėdžiuose, pakviečiant grupės aktyvą. Ateityje būtina kuo labiau padidinti žemesniųjų grandžių — ka­ tedrų ir akademinių grupių — vaidmenį mokymo proceP. VAITIEKŪNAS Geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas

35 Kraujo perpylimas vis pla’g čiau naudojamas gydymo □ tikslams. Tuo būdu, ____ kraujo g reikia daug. Maskvoje atsira□ do žmonių. (pirmieji buvo» iš ___ .-____ g mediku medikų tarnnL tarpo), kuria kurie pasiūlė □ nemokamai duoti kraujo. Da­ □ bar nemaža tokių donorų □ yra ir musų respublikoje.

O Brigada, atvažiavusi iš □ □ Respublikinės kraujo perpy­ □ limo stoties į Medicinos fa­ □ o kultetą, surado keliasdešimt □ žmonių, kurie suprato, jog □ □ netekimas 200 ml kraujo, □ organizmui, □ esant sveikam □ nekenksmingas. Išgelbėti žmo □ □ gaus gyvybę ar prisidėti □ prie jos išgelbėjimo — kiek­ □ □ vieno eilinio žmogaus parei­ D ga. □ o Vyksta sunki operacija. Li­ o gonis smarkiai nukraujavo. □ -

Jam būtinas kraujo perpyli­ mas. Gydytojas paima kraujo ampulę, kurios etiketėje už­ rašyta: donoras — Dirsė Ginas.

Operacija praeina sėkmingai. Papildomai suleis­ ta kraujo, kurį davė Gino draugai. Po kiek laiko, ligo­ nis pagyja. Jaunuolį, išgelbė­ jusį gyvybę, ligonis pavadins savo sūnumi ar broliu, ar kitu jam brangiu vardu. O mūsų studentas pajus, jog nebūtina būti gydytoju, kad galėtum padėti ligoniui: daž­ nai užtenka to, kad esi tary­ binis žmogus.

Taip pasielgti gali kiekvie­ no fakulteto studentas.

A. PAJUODYTĖ D. MALCIOTĖ Medicinos f-to studentės

□

_

KRITINES PASTABOS

• Fizikos ir matematikos fakultete paskutiniu metu blogai su patalpom, todėl negalima taip sutvarkyti tvarka­ raščio, kad paskaitos baigtųsi 15—17 vai. Būna kursų, kuriems paskirom dienom užsiėmimai vyksta nuo 9 vai. iki 19—21 vai. Tas labai išvargina studentus. Mano nuomone, kur yra bent mažiausia galimybė, paskaitų tvarkarašti rei kia taip sutvarkyti, kad paskaitos visoms grupėms baigtųsi 17 vai.

Noriu paliesti laboratorinių darbų vedimą. Gaunasi to­ kia padėtis, kad dėstytojai kiekvienas skirtingai reikalauja.

Dėl to būna nesusipratimų. Reikėtų tai išspręsti jungtiniuo­ se katedrų gamybiniuose pasitarimuose ir prieiti vieningos

Siekiantieji komunistinio aukšto kolektyvo vardo — Čiur­ lionio 1 bendrabučio gyventojai susirinko pasitarti.

išvados. Be to, dėstytojų darbą turėtų geriau kontroliuoti katedros.

• Svarbiausia studentų savarankiškame- darbe yra dar­ bas pagal individualius planus. Tačiau šiuo atveju reikalin­ ga labai gera kontrolė iš katedrų. Be kontrolės negalima apsieiti, kadangi dar daugelis studentų tuo piktnaudžiauja, t. y. nebelanko tų paskaitų, kurios jiems privalomos, ne­ išnaudoja gerai laisvo laiko, ir rezultate — gaunamos sko­ los.

Fizikos ir matematikos fakultete individualus darbo planas dar ir tuo naudingas, kad studentas gali daugiau laiko skirti moksliniam darbui. Juk mūsų sąlygomis fizikui laboratorijoje tenka išsėdėti prie savo darbo 15—20 savai­ tinių valandų. O tas neįmanoma, kai yra didelis paskaitinls krūvis.

• Kad sumažinti valandinį krūvį, reikėtų peržiūrėti specializacijų mokymo planus, ir tik katedrų gamybiniuo­ se pasitarimuose tą klausimą galima spręsti.

• Praktikos organizavime reikėtų atkreipti dėmesį į tokius faktus, kaip studento darbo profilio pasirinkimas (gamybinis ar pedagoginis), kokioj specialybėj žmogus no­ ri dirbti, iš kokios srities jis rašys diplominį darbą. Atro­ do, dabar tą ir darysime: studentai bus skiriami praktikon ten, kur jie dirbs, baigę Universitetą, kur atliks diplomi­ nius darbus. Tas duos didesnę naudą ir žmogui, ir gamyk­ lai arba mokslo įstaigai.

Tačiau, iš kitos pusės, sumažėja diplomantų skaičius ka­ tedrose, dėl ko nukenčia dėstytojų mokslinis darbas. Tam kompensuoti reikėtų skirti katedroms daugiau laborantų, kuriuos būtų galima pilnai įjungti į mokslinį darbą.

Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius V. VALIUKĖNAS

IANDIEN

kiekvienam

masinės talkos. Kaip vieną iš šiais metais Universiteto kom­ tas faktas, kad IF fakultete ge­ iškeltas stambesnių reika paminėti ak­ jaunuoliai šį procesą suprato gužinės demonstracijos metu Škomjaunuoliui uždavinys — giliai stu­ tyvo išvyką į VRES.ą. Šiais plačiąja prasme, t. y. ir kaip buvo įvykdytas politinis išsišo­

dijuoti ir propaguoti Partijos metais darbo stovyklose dirbo Programą ir XXII suvažiavi­ apie 1300 studentų ir 100 mo nutarimus. Labai svarbu, dėstytojų. Atlikta darbų kad kiekvienas jaunuolis pa­ 230.000 rb sumai. Per metus justų jog tik partijos nutari­ grupėse į VLKJS priimta 104 mų žinojimas yra tikras gy­ studentai, iš jų 3 — darbo venimiškas leninizmo žinoji­ stovyklose. Pirmą kartą Uni­ mas, kad darbinis ir politinis versiteto istorijoje komjaunuo­ aktyvumas žymiai padidėja, lių skaičius organizacijoje vir kai žmogus ne paviršutiniškai, šijo 3000. Turime naujų pasie­ o giliai įsisavina mokslinio kimų sporte, kultūriniame ma­ komunizmo, tapusio praktiniu siniame darbe. Tačiau paskutimūsų liaudies uždaviniu, pa­ grindus. Bet tik studijuoti ir propaguoti maža. Kalbom ko­ munizmo nesukursi. Reikia dirbti, reikia auklėti jaunimą komunizmo dvasioje. Jau aukš­ tosios mokyklos suole privalo­ me įdėti savo indėlį į materia­ linės komunizmo bazės sukūri­ mą, į komunistinių santykių, komunistinio žmogaus ugdy­ mą. Propaguojant ir įgyvendi­ nant TSKP XXII suvažiavimo medžiagą VVU Komjaunimo Komitetas ir fakultetų kom­ niu metu, kaip teisingai kons­ jaunimo organizacijos atliko tatavo Universiteto partinis nemažą darbą. Įvyko susitiki­ ataskaitinis-rinkiminis susirin­ mai su XXII suvažiavimo dele­ kimas, jaučiamas viso komjau­ gatais, su senais komunistais, nimo organizacijos darbo ati­ užsimezgė glaudesni ryšiai su trūkimas nuo praktinių uždavi­ darbininkų kolektyvais. Gru­ nių sprendimo. Partijos nutari­ pėse ir fakultetuose praėjo mai — tai ne kompanija, o vakarai tokia tematika, kaip kasdieninis kruopštus darbas. „Komunizmas ir mano specia­ Partinių dokumentų propagan­ lybė“, „Didysis dvidešimt­ da turi virsti sistema, svar­ metis“, „Tarybų šalis — ko­ biausia komjaunimo organiza­ votoja už taiką“ „Komuniz­ cijos ideologinio darbo kryp­ mo daigai šiandien“, „Komu­ timi. Daugely grupių prigeso nizmą kurti jauniems“ ir pan. domėjimasis XXII partijos su­ Daugely grupių planai buvo važiavimo dokumentais, jau sudaromi išimtinai XXII nekalbant apie VLKJS XIV TSKP suvažiavimo medžiagos suvažiavimą. Šioms klaidoms pagrindu. Visi fakultetai ir Ir trūkumams reikia užkirsti bendrabučiai apiforminti ati kelią. Partijos Programos stu­ tinkama medžiaga iš Prog­ dijavimas — ne vienos die­ ramoj, o taip pat mora­ nos, ne vieno mėnesio darbas. liniu kodeksu. Organizuotas Ir suvažiavimo sukeltas entu­ lenktyniavimas tarp grupių, ziazmas turi tęstis iš dienos į už asmeninį indėlį į ko­ dieną, stiprėti. Todėl nepatei­ munizmo statybą. Žymiai kon­ sinamas toks faktas, kad po kretesnė pagalba suteikta ga­ XXII suvažiavimo staigiai su­ mybai ir žemės ūkiui. Apie mažėjo komjaunimo eilių au­ 100 jaunųjų darbininkų lankė gimas. paruošiamuosius kursus prie Vienu iš svarbiausių uždavi­ VVU Komjaunimo Komiteto. nių partija laiko darbinį auk­ Dažniau buvo organizuojamos lėjimą Labai džiugu, kad

sveiką pažiūrą į fizinį darbą, ir aktyvų dalyvavimą visuo­ meniniame, darbe, ir gerą mo­ kymąsi, ir kovą prieš balta­ rankius, abejinguosius, mies­ čionis. Tačiau komjaunimo organizacija dar silpnai kovo­ ja už produktyvų savarankišką darbą, daug trūkumų buvo ir fizinio darbo organizavime.

Nemažas atliktas agitacinis propagandinis darbas. Pvz.,

NUVEIKTA D A U G

Medikų . mokslinis dar bos Fakultete yra 59 mokslo darbuotojai. Iš jų šeši med. mokslo daktarai ir 32 apgynę .... kandidatinęs disertacijas. mo ksių Neturinčių medicinos kandidato laipsnių yra 21. Vyr. dėst. Petkevičius jau baigė disertaciją ir greit gins f Mokslų Šiais Akademijos taryboje, vyr. mokslo metais turi baigti dėst. Horodničienė ir Zygas. Jie turėjo kūrybines atostogas, dar­ bą baigė, tik galutinai dar re­ daguoja, atsiskaitė fakulteto mokslinėje taryboje. Reikėtų ka­ tedrų vedėjams užplanuoti mokslinį darbą ir neseniai dir­ bantiems Universitete, jau ne­ kalbant apie senus darbuotojus.

Planuojant vertėtų jauną dar­ buotoją įtraukti į kompleksinį darbą, kur atliktų jis katedroje sprendžiama problema vieną fragmentą. Tuo būdu, pradedan­ čiam būtų lengviau dirbti, o ka­ tedrai lengviau ir geriau vado­ vauti.

Bendrai, mokslinis darbas pas­ taruoju metu suintensyvėjo. Tai matyti ir iš to, kad 1962 m. atspausdintų mokslinių darbų yra 56, atiduota spaudai 46.

Daug spausdintų darbų turi doc.

Lelis, Markovičius, Krikštopaitis, Gutauskas.

Didelis atsiekimas, kad šiais mokslo metais sėkmingai apgynė daktaro disertacijas doc. Lauce­ vičius ir doc. Marcinkevičius.

Doc. Marcinkevičius turi būti mums moksliniame darbe pavyz­ džiu. 1947 metais baigė Univer­ siteto Medicinos fakultetą. Pen­ kerius metus dirbo laborantu.

Per tą laiką paruošė kandidato disertaciją, kurią apgynė 1954 metais ir po aštuonių metų ap­ gynė daktaro disertaciją. Fakul­ tete yra visa eilė darbuotojų, kurie dirba po 17 — 20 metų ir daktarato dar neturi, tai didelis trūkumas musų darbe. Pastaruo­ ju metu dalis intensyviai ruosią Lelis daktaro disertacijas. Doc. jau baigė, kiti — įpusėję ar žymiai pasistūmėję — doc. Pranskus, Pavilonis, Markulis, Micelmacheris, Dirsė, Misiūra, Krikštopaitis, Serafinas, Katilius, Finkelbrandienė, Vaitilavičius, Mika­ lauskaitė.

jėReikalinga sutelkti visas Negas disertacijoms užbaigti, reikia lūkuriuoti ir kitiems, kurie yra apgynę kandidatines di­ sertacijas, užsiplanuoti daktaro disertacijas. Komisija mano, kad doc. Tamošaičiui, kuris yra ga­ bus ir pajėgus dirbti, reikia už­ siplanuoti daktaratą. Kiti — doc. f.larkovičius, Kebarskis, Skliutas ruošia disertacijas ir kasmet skelbia fragmentus moksliniuose darbuose, ir tikimės, kad greit jas užbaigs.

Tačiau reikia pasakyti, kad mokslinis tiriamasis darbas fa­ kultete mūsų dar nepatenki­ na.

Kiekvienas dirba atsiskyręs nuo kitų, nesinaudoja pa­ tyrusių konsultacijomis, o jų ir nebuvo iš kur gauti, stoka ir darbo rankų, aparatūros, laiko.

Iš MF partinės organizacijos komisijos ataskaitos

KOMJAUNIMO AKTYVO

tik žiemos atostogų metu per­ skaityta daugiau kaip 200 pas­ kaitų, o darbo stovyklose — virš 250. 70 geriausių kom­ jaunuolių įsiliejo į Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugiją. Šiais metais Iškyla uždavinys organizuoti siste­ mingą agitaclnį-propagandinį darbą, išplėsti lektoriumų tink lą šefuojamuose objektuose.

Pagyvėjo ateistinis darbas.

Filologai organizavo pirmą ateistinę konferenciją kolūky­ je. Daugely darbo stovyklų išleisti ateistiniai sienlaikraš­ čiai. Didelį darbą už Universi­ teto ribų atliko Chemijos fa­ kulteto stebukladarių būrelis.

Gamtos fakultete organizuota ateistinė anketa.

Medicinos fakultete pradėtas vykdyti in­ dividualus darbas su tikinčiai­ siais. Šiais metais reika loliau stiprinti ateistinius būrelius, plėsti individualų darbą, or­ ganizuoti giliai mokslinę ir kartu plačiai prieinamą, supprantamą ateizmo propagandą už Universiteto ribų. Universi­ tete pagerėjo internacionalinis auklėjimas. Reikia konstatuoti, kad per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pastebėta žymesnių na­ cionalistinių išsišokimų. Tačiau tuo nereikia savęs raminti ir silpninti darbą šioje srityje.

Neblogų laimėjimų pasiekta politinio auklėjimo srityje.

Tai parodė solidarumo su Ku­ ba ir Kongo liaudimi mitingai.

Tai parodė gyvas. TSKP CK kovo ir lapkričio Plenumų nu­ tarimų svarstymas fakultetuo­ se. Fakultetuose ir grupėse vyko susirinkimai apie tarybi­ nį patriotizmą ir politinį bud­ rumą. Tačiau apie tai, kad dar ne viskas tvarkoje politi­ nio auklėjimo srityje, rodo

kimas, kad per ataskaitinį lai­ kotarpį net keturi komjaunuo­ liai pametė bilietus, kad ne vi­ si studentai dar laiko savo pa­ reiga laiku sekti spaudą ir pan.

Mes turime giliai įsisamoninti, kad XXII suvažiavi­ mo nutarimams ir Programoj iškeltiems uždaviniams įgyven­ dinti nepakanka senų darbo metodų ir formų. Propaguoti komunizmą šiandien — reiškia palaikyti ir ugdyti naujo dai­ gus, kelti studentiją ligi ge­ riausiųjų lygio, toliau stiprin­ ti mokymo ryšį su gyvenimu.

Mums reikalinga tik tokia da­ lykinė propaganda. Todėl šian­ dien pribrendo reikalas ver­ tinti komjaunimo organizacijos darbą ir pagal tai, kiek naujo yra jos darbe, kaip propaguo­ jamas geriausiųjų patyrimas.

Universiteto komjaunimo orga­ nizacijoje atsirado daug nau­ jo.

Siekiant įgyvendinti VLKJS CK XII-ame plenume iškeltą mintį, kad šiandien kiekvienos komjaunimo orga­ nizacijos darbas vertinamas pagal konkretų indėlį į materialinės-ekonominės komuniz­ mo bazės sukūrimą, komunisti­ nį auklėjimą. VVU Komjauni­ mo Komitetas paskelbė socia­ listinį lenktyniavimą tarp fa­ kultetų ir grupių, sutinkant XIV VLKJS suvažiavimą ir V. I. Lenino gimimo 91-ias metines. Lenktyniavimas vyko su šūkiu: „Mano asmeninis indėlis į komunizmo pastaty­ mą mano vieta komunizmo statyboje“.

Daug naujovių atsirado ir fakultetinių komjaunimo orga­ nizacijų darbe. Pavyzdžiui, Gamtos* fakulteįe įsteigta Gamtos apsaugos inspekto­ rių mokykla, kurią lankė 37 žmonės. Istorijos ir filolo­ gijos fakultete atsirado laiš­ kų skyrius. Tai nebloga kom­ jaunimo organizacijos ryšio su studentų tėvais forma. Šiai fi­ lologų iniciatyvai pritarė Vil­ niaus miesto komitetas. Ji turi rasti atgarsį ir kitų fakultetų gyvenime.

Daug naujo galima atrasti ir kitų mūsų fakultetų gyve­ nime. Tai rodo, kad mūsų komjaunimo organizacijos tei­ singai supranta laiko reikala­ vimą.

IEŠKOMAS pirmo kurso teisininkas Algimantas Astaška, nuteistas dešimties parų arešto už chuliganiškus veiksmus prieš drau govinlnkus.

Iki šiol jis neatvyko atlikti bausmės, teisindamasis sesija Draugai teisininkai, padėkite drg. Astaškai surasti dešimt dienų laisvo laiko. „SPYGLYS“

REPLIKA TSKP katedros koridoriuje rengiamos įdomios ir reikalingos parodos (šiuo metu antireligine tematika). Tačiau stenduose talpinamą medžiagą ga-

SAVITVARKA „TAURO“

BENDRABUTYJE R. PRAKAPO nuotr.

SPORTAS IR SIENLAIKRAŠČIAI Universiteto sporto klubo „Mokslas“ valdybos agitaci­ nis skyrius nutarė peržiūrėti visų fakultetų sienlaikraščius, susipažinti su juose spausdi­ nama studentų sportinio gy­ venimo medžiaga.

Peržvelgus Teisės fakulteto sienlaikraštį „Tarybinis teisi­ ninkas“ Nr. 2, susidaro įspū­ dis, kad sienlaikraščio redko­ legija skiria nemažą dėmesį studentų sportiniam gyveni­ mui nušviesti. Salia kitų svar­ bių ir aktualių klausimų ne­ maža vietos skiriama ir spor­ tui. Štai IV kurso studentas R. Gudas korespondencijoje „Ug­ nies linijoje“ pasakoja apie

MOKYKLA

MOKYTIS IŠ V. I. LENINO Beveik prieš keturiasdešimt metų V. I. Leninas pasakė savo istorinę kalbą trečiaja­ me komjaunimo suvažiavi­ me. Ėjo 1920 metų spalis.

Dar nenutilo šūvių trenksmas pilietinio karo frontuose, dar laukė mūšiai Šiaurinėje Tauridėje ir prie Perekopo, prie Voločajevkos ir Vladivosto­ ko. Baisi suirutė sukaustė Tarybų Rusijos ūkį: nedirbo daugumas fabrikų ir gamyk­ lų, šachtos buvo užtvindytos vandeniu, usnys žėlė laukuo­ se.

Visos šalies akys krypo į If. I. Leniną. Jis kalbėjo, ir žmonės tikėjo, bus taip, kaip sako V. I. Leninas. Tas su­ gebėjimas numatyti ateitį, įkvėpti tikėjimą tikslo pa­ siekiamumu, tur būt ir yra vienas pagrindinių didžiojo vado bruožų. Jame Leninas, kaip asmenybė, susilieja su visais darbo žmonėmis, jų troškimais ir svajonėmis.

Kaip tik todėl V. I. Leninas ir šiandien toks pat nemir­ tingas kaip ir prieš keturias­ dešimt metų, jo žodžiai tokie pat aktualus.

V. L Leninas sakė savo kal­ bą, kreipdamasis į kartą, kuriai buvo tuo metu penkiolika-septyniokila metų.

Erelio žvilgsniu prasiskverb­ damas pro ateities rūką, jis numatė, kad ši karta gyvens naujoje visuomenėje, laisvoje nuo bet kokios eksploataci­ jos. „Ir ji turi žinoti, — sakė Leninas, — kad visas jos gy­ venimo uždavinys yra šios visuomenės statyba“.

Tie, kas klausė V. I. no, kas buvo tuo metu jaunimo eilėse, dabartiniu metu tapo vyresniosios kar­ tos atstovais. Juos pakeitė nauja jaunimo karta, išaugu­ si jau socialistinės visuome­ nės sąlygose. Bet ir dabar Lenino kalba trečiajame kom-

jaunimo suvažiavime lyg kel­ rodė žvaigždė nušviečia tary­ binio jaunimo kelią, nurodo svarbiausią jo gyvenimo tiks­ lą — komunizmo pastatymą.

Ir dabar V. I. Leninas — qeriausias mūsų bičiulis, vadas, draugas ir auklėtojas, Mokytis iš jo gyvenimo — mūsų pareiga ir garbinga teisė, Ir ne tik mokytis, bet ir ku­ rybiškai pritaikyti komunisti­ nio žmogaus auklėjime gai­ vius lašus to neišsenkančio šaltinio, kuriuo mums yra V. I. Lenino asmenybė.

Labai dažnai, susitikę su kliūtimi, mes stengiamės ją įveikti siaurame ratelyje, už­ miršdami, kad ir be mušti yra žmonių, kuriems svarbios mūsų darbo pasekmės.

V. I. Leninas niekada ne­ sistengė dirbti vienas, jis rė­ mėsi Partija, visų darbo žmo­ nių gyva pagalba ir entuziaz­ mu. V. I. Leninas rašė: „Kuo gilesnis pertvarkymas, kurį mes norime įvykdyti, tuo la­ biau reika pakelti domėjimąsi juo, sąmoningą pažiūrą, įti­ kinti šia būtinybe naujus ir naujus milijonus ir dešimtis milijonų“. Ypač šie V. I. Le­ nino žodžiai svarbūs šiuo me­ tu, nes išplėstinė komunizmo statyba neįmanoma be plačių liaudies masių kūrybinės ini­ ciatyvos. V. I. Leninas sakė, kad feodalinę visuomenę kū­ rė šimtai žmonių, buržuazinę — tūkstančiai, o socialistinę gali ir turi statyti milijonai žmonių. Mūsų dienomis aukš­ tas tarybinių žmonių išsilavi­ nimo lygis ir jų. komunistinė moralė — vienas iš svarbiau­ sių veiksnių, panaudojamų komunistinės visuomenės sta­ tyboje.

Mums aišku, kad maisto produktų ir plataus vartoji­ mo prekių gausumo sukūri­ mas, pilnas gyvybinių porei­ kių patenkinimas dar nereiš-

kia, kad komunizmas Jau bus pastatytas. Ir čia mes pavyz­ dį turime imti iš Lenino.Gyvendamas Maskvoje, jis Tetu­ rėjo du mažyčius kambarė­ lius. Jis tenkinosi tik pačiais būtiniausiais dalykais, nors, vadovaudamas didžiausiai pa­ saulyje valstybei, galėjo gy­ venti su visais patogumais.

Lenino bute visuomet buvo nepaprastai švaru, nors pasak Nadieždos Konstantinovnos Krupskajos, namų darbinin­ kės jie neturėjo. Kambariuo­ se nesuskaitoma daugybė — tik knygų, visa kita — kuk­ lu: gėlės ant langų, keletas kėdžių, stalas, lovos, ant sie­ nų nė vieno paveikslo.

Kaip gi čia neprisiminti kad ir tokio dialogo, kurį kartais galima išgirsti mūsų tarpe.

— Mano poreikis, — sako vienas, — turėti dešimt porų batų, dešimt eilučių, ištaigin­ gus namus, lengvąją mašiną ir sunkvežimį.

— Tai ne poreikis, o godu­ mas, — prieštarauja jam ant­ daug ras — kam tau tiek porų batų ir eilučių.

Reikia tau darbui — gavai. Sune­ šiojai — gavai antrus.

— O aš juos keisiu, šian­ rytoj dien vienus užsidėsiu, — kitus. Toks mano dvasios poreikis.

— Tai poreikis buržuazinis, o ne tarybinis, — atsako opo nentas ir t. t. pavyzdys V. I. Lenino mums rodo, koks turi būti žmogus — komunistas. Leni­ pasaunas labai daug davė liui, bet labai mažai tereikaturime lavo sau. To mes ir ateities siekti, auklėdami atmiršžmogų. Palaipsniui tant kontroliuojantiems vals­ tybės organams, šis žmogus turi mokėti sąmoningai de­ rinti savo norus su realiom ekonominėm visuomenės ga­ limybėm. Puikus bus pašau-

Įima įžiūrėti tik ribotu laiku, Kas kaltas - trumpos žiemos dienos ar. . . mūsų nesugebėji mas sutvarkyti elektros apšvietimo?

Br. Pri tą vai ■gi us, ika

lis, kurį rūsčiom revoliucijos valandom matė V. I. Leninas.

Laisvas žmogus, nesuvaržyti kūrybiniai sugebėjimai...

Troškimas pasisavinti, ptabangiai gyventi, iškraipytas skonis išnyks kartu su bur­ žuazinės moralės liekanom...

Leninas mokė: ateitį gali­ ma pasiekti tik per kovą.

Didįjį proletariato vadą mes pažįstame kaip nenuilstantį kovotoją, kurio nepalaužė r ei ilgi ištrėmimo metai, nei per­ sekiojimai, nei įtemptas dar­ bas, nei priešų pinklės. Kovo­ ti! — šiuo žodžiu galima iš­ reikšti tą Lenino moralinį bruožą, kuris nukreipia mūsų mintis ir darbus į ateitį. Ne­ užmirškime to. Būkim verti garbingo „taikių statybų ka­ rio“ vardo. Dar 1920 metais, iškeldamas naujų žmonių, sugebančių „galutinai (g/vendinti komunizmą“ paruošimo uždavinį, V. I. Leninas arei pė dėmesį Į tai, kad komu įistinės moralės pagrinde qludi kova už komunizmo stiprini­ mą ir pastatymą. Toliau plė­ todamas Lenino mintį, XXII ’ TSKP suvažiavimas pažymė­ jo, kad neatidėliotinu uždavi­ niu yra dirbančiųjų, ypač jaunimo auklėjimas.

Reikia giliau įdiegti komunistinius principus: atsidavimą komu­ nizmo reikalui, nesutaikomą kovą jo priešams, draugišku­ mą, kolektyvizmą, teisingumą ir t. t. Padarytume grubią klaidą, galvodami, kad socia­ listinės statybos pasiekimai net ir be ideoloųinio darbo automatiškai pakelia žmonių sąmoningumo lygį.

Auklėti, auklėti ir dar kartą auklėti!

Be atkaklios kovos už nau­ jus santykius gamyboje ir buityje negali būti spartaus žengimo pirmyn.

1

fakulteto sportinio šaudymo r<>< varžybas. Pirmąją vietą ko- šči mandinėje įskaitoje užėmė IV ne kurso studentai. Paskutinioji 0 1 vieta atiteko pirmam kursui. Ls*s IV k. studentas A. Rukšėnas, !na iš 100 galimų taškų išmušė rot 88 taškus. Neblogai pasirodė n*n IV k. studentas Remeika, II k. as> stud. Tuminauskas. ' Merginų tarpe geriausiai °m pasirodė III k. studentė Joana s Keturakytė. zn Reikia pažymėti, kad pa P1 siekti rezultatai nėra blogi, ta čiau jie galėjo būti kur kas ldc geresni. Juk tiktai vienas Ruk s: šėnas viršijo trečiojo atskyrio ai reikalavimus. Nėra abejonės, 5 * kad sekančių varžybų rezulta not tai bus geresni. , III kurso studentas p. Mie- į želis, kalbėdamas apie fakul teto kompleksinės spartakiados pradžią, pažymi, kad ji prasi 20 dėjo stalo teniso pirmenybėm / Šiose varžybose dalyvavo 6 ‘ fakulteto komandos. Turnyri nėję lentelėje būtų buvę ne- įjri. maža pakitimų, jei varžybose k būtų dalyvavus stipri dėstyto- al tojų komanda. Komandomis ni0 pasiskirstyta sekančiai: ,fi, I vieta — III kursas. ‘aJ II vieta — IV kursas u III vieta — I kursas IV vieta — II kursas Individualiai gerai pasirodė Zalotuchinas, Mikaločius, Vir ei šicas, Dambrauskas. rįL Sienlaikraštyje daug kalba yu ma apie sportinlnkus-visuome- u nininkus. Kaip tik toks yra įįv.

P. Brunza. Apie jį išsamiai llk pasakoja daugkartinė Tarybų ria Lietuvos parašiutizmo čempio (in. nė B. Matutytė. P. Brunza ne fru tik aktyvus visuomenininkas r ž Jis yra Universiteto Liaudies jūs draugovės štabo viršininkas. įį j respublikinės parašiutizmo > sporto federacijos pirminin- )va, kas, instruktorlus-visuomeni :ęs ninkas, išugdęs apie 200 nau s jų parašiutinio sporto mėgėjų. žm< Šiemet P. Brunza dalyvavo grupiniuose šuoliuose virš įrb Kauno marių 22-ųjų Tarybų ia , valdžios Lietuvoje atkūrimo metinių proga. ų ž Teisės fakultete yra stiprių ts i komandų, gerų sportininkų. ai Reikia palinkėti fakulteto o sportininkams ir toliau nenu­ 1 I leisti rankų, siekti dar geres­ "i Z! nių rezultatų.

Reikia manyti, kad sienlaik ■ U raščio redkolegija ir ateityje šių nepamirš sportininkų, dar us plačiau nušvies fakulteto spor tinį gyvenimą.

pie žmogaus groži ★

tai

★

KAME YRA ŽMOGAUS GROŽIS? SU TOKIU KLAUSIMU KREIPĖSI III KURSO PREKIŲ MOKSLO SPECIALYBĖS STU­ DENTAI Į ŽYMIUS MUSŲ RESPUBLIKOS ŽMONES — RAŠYTO­ JUS, MOKSLININKUS, MENININKUS. ŽEMIAU PATEIKIAME JŲ ATSAKYMUS.

au

ija. nti

tu, los

yi le-

t

Meilė žmonėms, ku ūmas Brangūs draugai, Prašau nerūstautl už pavėką atsakymą į Jūsų laišką, vau jį irgi pavėluotai, katigl buvau išvykęs iš Vil­ ius, ir tik dabar paėmiau į įkas. ką gi atsakyti į Jūsų kiau­ tą? Man atrodo, kad apie tąjį žmogaus grožį jau pri­ lyta galybės straispnių, net Igų, prisakyta kalbų. Yra [kur pasisemti medžiagos, Išiantls svarstyti šį klausl[ Todėl leidžiu sau tarti ■X*X<X*XH

KELIOS MINTYS Įikrojo žmogaus grožio blema yra labai aktuali, ir teisingai pasielgėte, numalia tema surengti viešą dlsL Plačiau šio klausimo neLnėdamas (tai jūsų pačių eiga), viena kita mintimi į ii pasidalysiu, bar A. Čechovas yra taikasakęs. kad žmoguje vlsturl būti gražu: ir veidas, Drabužiai, ir siela, ir mlnIšorė privalo harmoningai Litis su dvasiniu turtlnguI Juk ir geriausias žmogus patrauklus, jei no įrodys ;o- įsčios nesiprausęs, susivė[V I netvarkingais drabužiais. skoningas ren­ >ji Įkis,higiena, jaukiai sutvarkytos ii. is, leiamoslos ir darbo patalšė Įrodo žmogaus kultūrą. Bet dė Įn imąsis išore turi būti sal­ k. ias, juk ne paslaptis, kad I kurie per daug domisi ai r mis, dažnai nustoja dovisais kitais kultūrinna I I žmogui reikalingais dalyatlieka savo pa­ ia- Ilis.prasčiau O biaurių darbų nega'.a- lidengti jokios puošmenos. as |s, chuliganas, ir kaip k Iii bevilkėtų, kad vlstiek atio I šlykštus. Patys žaviau-s, Įr.onės yra tie, kurie savo ‘.a- I skiria visuomenės, tėvyllabui, įPrlsiminklme šimieLokslininkų, visą savo gyįlLą pašventusių gamtos os kis pajungti žmogaus reiši­ ■ s. Prisiminkime Didžiojo , ai. Inės karo didvyrius, dar6 ■kę Gaganovą, atsisakiusią " ri­Liio atlyginimo ir nuėjutė­ lirbtl į atsii’.iekančią brise I kad ją pakeltų. O kaip to­Iii pasielgė Tomsko peda­ lis lu io instituto studentė RoI figulina, pasiūliusi kalėĮ apakusiam JAV KP velI H. Uinstonui savo akis, I mažiau gražus Uinstono Ikymas priimti šią jam dė I reikalingą dovaną. Štai ir­I grožis, nereikalaujantis Irimo. Tačiau, minėdaia II šiuos pavyzdžius, nenote II būti suprastas taip, rallikrasis grožis yra būdlnai I|ik ypatingiems žmonėms, bu IĮriams. Neseniai respublito­I no teatruose buvo dene fruojamas filmas „ŽmoįsiI žvėrys“. Jeigu jį žiūrėes I jūs savo disputui galite is. lt i iš jo geros medžiagos. no I veikėjas leitenantas ,n- lavas nėra didvyris, bet, li- l.ęs sunkiausius išmėginl,u- I gyvendamas sąlygose, u Ižmogus žmogui vilkas, VOl 'Įko ____ doras.______ Kiekvieną, kudarbą, tš irba gerai savo► ’ū la draugams, rūpinasi vln0 dektyvo reikalais, galima iif ržmogumi, __ o__ :, •kuriam • bū•U iŠ tikrasis ' ..grožis,. Tiksų. ai tarybinio -- žmogaus to 0 idealą suformulavo u ) Programa moraliniame js- nizmo statytojų kodekse, k- laugiau savo dispute remJe šiuo kodeksu, tuo dispuar us geresnis. irProf. J."KUBILIUS

ii

tiktai kelis žodžius, tikriau, pasidalinti su jumis viena kita mintimi. Tikrąjį žmogaus gro­ žį, mano manymu, sudaro to­ kie dalykai: neišsenkama mei­ lė žmonėms, besąlyginis tarna­ vimas savo liaudžiai ir ryžtin­ ga kova dėl jos laimės, jos ateities. Jeigu šitų bruožų žmogus neturi, jam sunku su­ rasti kelią į komjaunimą, į partiją, tą kelią, kuriuo eina tauriausi žmonijos protai, hu­ maniškiausios širdies žmonės — kovotojai už taiką visame pasaulyje. Jam sunku surasti kelią net į savo asmeninę lai­ mę, kadangi negražus žmogus niekad nebus laimingu žmo­ gumi. Gyvenime mėgstu žmo­ nes išoriniai tvarkingus, gra­ žiai dėvinčius (ne puošniai, ne turtingai, bet gražiai), taktiš­ kus ir mandagius. Tačiau ir moderniausiai sukirptas švar­ kas, pačiu aštriausiu kantu su­ glaistytos kelnės, madingiau­ sia šukuosena ir ploniausi ūsiukai panosėje niekuomet neužgožia nuo mano akių es­ minio dalyko žmoguje — jo vidaus. Jeigu jis savo viduje egoistas, savanaudis, karjeris­ tas, jeigu jis abejingas žmo­ nių rūpesčiams ir džiaugs­ mams, toks žmogus mano aky­ se jokios vertės neturi, nors būtų apsirėdęs brangiausiais apdarais ir apsikarstęs vertin­ giausiais papuošalais. Toks žmogus — negražus žmogus.

Tai, tiesiog, mėšlas šilkiniame

PERĖJIMO Į KOMUNIZ MĄ LAIKOTARPIU DIDĖ­ JA GALIMYBES AUKLĖTI NAUJĄ ŽMOGŲ, KURIA­ ME HARMONINGAI DERINASI DVASINIS TURTIN­ GUMAS, MORALINIS TYRUMAS IR FIZINIS TOBULUMAS Iš TSKP PROGRAMOS

★ maiše, vertas gyventi tiktai menką ir bevertį gyvenimą: nunešios 40 porų šilkinių mai­ šų ir numirs, ir nieko gero ne­ paliks ateinančioms kartoms, nieku inepraturtins gyvenimo.

“S- Ji UI • v y $ f Todėl žmonėse ieškau pirmiau­ fe i®’ sia jų vidaus, jų tikrojo gro­ žio. Ieškau ir randu. Jie nesi­ vaiko išorinio blizgėjimo, ne­ mėgsta aštrių žodžių, riksmo ginčuose ir įžeidinėjimų dis­ kusijose, lyg ugnies saugosi atkreipti į save didesnį dėme­ sį, būtinai išsiskirti iš kitų tar­ po ir pabrėžti šį išsiskyrimą.

Jiems budinga santūrumas, dvasinė ramybė, kuriuose vi­ suomet slypi nepalaužiama va­ Treti metai istorijos ir filologijos fakulteto liaudies šokių rateliui vadovauja diplomantas lia. O būdingiausia jiems — Alg. Stankus. Rezultatai kasmet gerėja. Nuotraukoje matote Alg. Stankų su fakulteto šokė­ kuklumas. Ir kuklūs jie ne to­ jais.

J. ROBERTO nuotr. dėl, kad supranta, jog kuklu­ mas puošia žmogų. Ne todėl reikia atrodyti kukliam, o to­ MIELI DRAUGAI, informuoti ir savo protu. dėl, kad jie negali būti kito­ Pavartykime šių metų Jūs savo disputui pasirinko­ kie, kaip negalėjo būti kitoks didžiausias kuklumo pavyzdys te tokią temą, „Moksleivio“ numerius. Vie­ kurios iki — įžymus rusų rašytojas A. šiol nelšsėmė viso pasaulio gogai. Į klausimą, kas yra name jų rasite mano apsaky­ Čechovas, šis gražiausias žmo­ rašytojai, filosofai, ir pedagražus, įprasta atsakyti, kad mėlį. Ten aš taip pat (gal iš gus pasaulyje. Sutikti gražų žmogų gyvenime yra visuomet tikrasis žmogaus grožis yra dalies) nagrinėjau „grožio džiugu ir miela. Man tai vi­ žmogaus vidinės savybės, dar- problemą“. Bet puikiai žinau, suomet džiugu ir miela. Man bai ir t. t. bet vis dėlto, ko­ kad ji yra sudėtingesnė. Jūs tai visuomet šventė, didelis dėl „tuščiavidurės“ gražuo­ galite surasti atsakymą, gerai malonumas, laimė. O jų daug — šitų kuklių, paprastų savo lės vakarėliuose negauna at­ paanalizavę, kas ir kodėl išore ir didelių savo vidine sikvėpti, o nedailiosios „do­ jums atrodo gražus.

Jėga, gražių žmonių. Labai Brangūs draugai rybės “ nudelbusios akeles Tik nevaidmainiaukite pa­ daug. Ir todėl labai smagu gyventi pasaulyje, lengva kvė­ Žmogus gražus yra tada, stoviniuoja pasienyje? . . tys sau! puoti, skaidru žvelgti į ateitį. kai visas jo gyvenimas pajung­ Tai būtų jau nebegražu. . .

Neapsieisite jūs, žinoma, ir Tai tiek, draugai. Kartoju: tikrojo grožio tema pakanka­ tas kovai už didelių ir kilnių be garsiosios Čechovo citatos, Linkiu sėkmės! mai prikalbėta ir prirašyta. tikslų įgyvendinimą. kad žmoguje viskas turi būti Tegu tad šis mano laiškas bū­ Gražus yra dirbantis, lais­ gražu, bet pabandykite tai K. SAJA na tiktai draugiškas žodis vas žmogus.

Jums. Iš širdies linkiu visiems Tai neišsenkamas kūrybos Jums geros sveikatos, puikaus pasisekimo. Studijose — drą­ šaltinis bet kuriam menui. sių kūrybinių polėkių, ir visų Su gerais linkėjimais jūsų svajonių greito išsipildy­ mo!

J. MACEVIČIUS ,,. . .Buvęs kartą valdovas, į 1 knygą. Po 5 metų atnešė Su pagarba „Literatūra ir menas“ kuris panoro gerai ir protingai vieną knygą valdovui, bet jis Jūsų — J. BALTŪSIS Redaktoriaus pavaduotojas valdyti. Taigi, jis prisakė su­ jau buvo bemlrštąs. . .“ rinkti visą išmintį, užrašyti į Taip ir mes stengiamės su­ knygas ir pristatyti jam, kad rasti knygą, kurią perskaitę, jis, viską perskaitęs, protin­ sužinotume atsakymus į visus gai valdytų. mus dominančius klausimus. O Po 30 metų atnešė jam vistiek. . . — pagalvojus apie mokslininkai 5000 knygų, Val- jūsų disputo temą, aš atsaky­ O tokios savybės, kaip gra­ miai pakalbėsite. Aš linkiu dovas neturėjo tiek laiko, kad čiau Aristotelio žodžiais: ži nosis, ilgos blakstienos ir Jums viso geriausio, linkiu tu­ perksaltytų šitiek knygų, to„Teisingumas“ (visur ir visa kitos išorinį grožį apspren­ rėti daug gražių svajonių, lin­ dėl paprašė sutraukti tas ži­ kame teisingai elgls). džiančios savybės gali daryti kiu kilniais ir gražiais budais nias į mažesnį kiekį. Po 15 lemiamą įspūdį tik labai ribo­ jų siekti.

Kaip tik to Jums ir linkiu metų jam pristatė 500 kny­ gyvenime. tiems žmonėms.

M. RASTEIKAITE gų. Bet senis valdovas negalė­ Šia tema būtų galima rašy­ Vyt. (PALTANAVIČIUS, ti labai daug, bet aš manau, Vilniaus akademinio dramos jo ir dabar tiek perskaityti ir kad Jūs patys apie tai išsateatro aktorė paprašė visą išmintį sutraukti kompozitorius

1

SB

KODĖL?

ir kūryboje

Teisingumo gyvenime

Svarbiausia-dvasinis grožis Mieli draugai, Tikiuosi, kad mano laiškas suspės pasiekti Jus laiku, kol dar nepraėjo tokia įdomi dis­ kusija. Aš buvau gastrolėse Kaune, todėl tik vakar gavau Jūsų laišką. Nors, tiesą sakant, daug galvoti netenka, mūsų gyvenimas yra taip akivaiz­ džiai įrodęs, kad tikrasis žmo­ gaus grožis slypi ne jo išorė­ je, o dvasinėse savybėse, Ta­ čiau atsitinka, ir neretai, ka­ da išorinis blizgesys nustelbia visas kitas žmogaus savybes ir suklaidina ne vieną jauną ir pasitikinčią širdį.

Tokių atistikimų gyvenime daug. Jie atsispindi ir litera­ tūroje, apie tai mes kalbame nuo scenos. Pažinti žmogaus esmę yra kur kas sunkiau, ne­ gu atskirti ■— gražus jis išori­ niai: ar ne.

Vargu ar kam nors Nikola­ jus Ostrovskis išoriniai atro­ dė gražus, būdamas luošas ir aklas. Tačiau tai buvo reto grožio žmogus. Jo gyvenimas yra ir bus pavyzdžiu visoms kartoms.

Antenas Semionovičius Makarenka išoriškai buvo nelabai gražus žmogus, tačiau — ko­ kie neišsemiami turtai glūdėjo jame, jeigu jis sugebėjo grą­ žinti į gyvenimą tiek daug jaunuolių!

Tokių pavyzdžių galima su­ rasti labai daug. Aš paminė­ jau žmones, apdovanotus labai dideliu talentu. Bet, pasidairę aplink, Jūs atrasite daugybę paprastų žmonių, kurių dvasi­ nis grožis stumia gyvenimą į priekį.

Manau, kad visa Jūsų dis­ kusija ir eis šia linkme. Aš tik norėčiau pridurti, jog, be­ sirūpindamas savo vidum, žmogus vis dėlto neturi už­ miršti savo išorės. Jeigu jis geras ir doras, tai nereiškia, kad jo rūbai turi būti netvar­ kingi, galva nešukuota, juodos panagės. Žmogaus grožį sudaro jo poelgiai, o tai reiškia — nuo paties pri -lauso — gražus jis ar ne.

APIE KULTURINĮ-ESTETINĮ DARBĄ Ypatingai aktuali kulturinio-estetinio auklėjimo prob­ lema tapo musų dienomis, kada kiekvienam garantuojamas lygus ir laisvas darbo ir specialybės pasirinkimas, išsiple­ čia galimybės vystyti savo sugebėjimus, talentus gamybos, mokslo, technikos, literatūros ir meno srityje. Tarybinė literatūra ir menas, kupini optimizmo, atlieka didelį idė­ jinį auklėjamąjį vaidmenį, skiepijant tarybiniam žmogui naujo pasaulio statytojo savybes.

Todėl kultūrinis auklėjamasis darbas yra neatskiriama ideologinio darbo dalis. Ir neatsitiktinai Universiteto kom­ jaunimo komiteto biuras savo posėdyje nagrinėjo klausi­ mą: „EMF komjaunimo organizacijos vaidmuo studentų es­ tetiniame auklėjime". Iš EMF kultmasinio sektoriaus va­ dovo drg. Sakalytės V. pasisakymo išryškėjo, kad fakulte­ to komjaunimo organizacija dar nepakankamai propaguo­ ja estetinio auklėjimo klausimus studentų tarpe. Kai kurio­ se grupėse, būtent III k. 1. ū. ekonomikos specialybės gru­ pėje, kur gruporgu išrinktas Gecevičlus, kultūrinių prie­ monių užplanuota nemažai, tačiau jos pravedamos pavir­ šutiniškai, nebežiūrima, ar žmonės turi naudos, ar jie tei­ singai suprato kinofilmo mintį, sprendžiamą problemą, ir pan. Dažnai ginčijamasi muzikos, meno, aprangos klausi­ mais. Tai kodėl gi nepasikviesti tos srities specialisto, ku­ ris patartų ir nukreiptų mintis tikrąja linkme?

Tokios klaidos analogiškos ir kitiems fakultetams. Kal­ bant apie meno saviveiklos išvystymą, biuro posėdyje pa­ žymėta, kad, išskyrus IFF ir EMF, kituose fakultetuose Iojo pusmečio metu dirbta silpnai, kai kurie rateliai vis dar neturi tinkamų vadovų.

Meno saviveiklos repertuare vis dar permaža dainų apie jaunimą ir komjaunimą, bei savos studentiškos kūrybos dainų. Mažai duodama koncertų miesto dirbantiesiems ir šefuojamųjų kolūkių valstiečiams. Be to, Universiteto kom­ jaunimo komiteto biuras pažymėjo, kad mažai organizuo­ jama kultūrinio auklėjimo priemonių drauge su kitais fa­ kultetais. nesikeičiam darbo patyrimu Kartais grupėse bū­ na pravedama gana įdomių priemonių, tačiau jos mažai skleidžiamos kitų grupių bei fakultetų tarpe. Štai EMF III k. prekių mokslo grupės gruporgė Junevičiūtė labai įdomiai pravedė disputą „Kame yra žmogaus grožis“. Kiekvienam gruporgui reikia paro­ dyti daugiau iniciatyvos, sumanumo, panaudojant naujas formas bei metodus kultūrinių priemonių organizavime.

Tada bus visi suinteresuoti, bus didesnė nauda studentams.

Gerą iniciatyvą parodė TF II k. studentai, organizavę J. Marcinkevičiaus knygos „Pušis, kuri juokėsi" literatūrinį teismą, — kodėl nepasekti jų pavyzdžiu kitoms grupėms?

Labai neįdomiai praeina poilsio vakarai fakultetuose bei Universiteto Aktų salėje. Vakarai organizuojami tik šokiams, o — kokios kultūrinio-auklėjamo pobūdžio priemonės panaudojamos vakarų metu — nesvarbu, Mes dažnai nepastebime net to, kas tikrai turėtų jaudinti mus visus, ypač aktyvistus, vakarų organizatorius.

■Pas mus jau įėjo į praktiką, kad šokančius taip vadi­ namąjį modernišką „čarlstoną“ draugovininkai perspėtų arba net išvestų iš salės. Dauguma, gal būt, pasakys, kad tai teisinga, tačiau, iš kitos pusės, nereikia užmiršti, kad musų gyvenimas kas valandą žengia į priekį, keičiasi.

Kas vakar mums atrodė priimtina, šiandieną jau atrodo pasenę ir panašiai. Nenuostabu, kad visa tai, kas nauja, moderniška, greičiausiai pagauna jaunimas. Šokti įvairius šokius negalima uždrausti, galime uždrausti tik pamėgdžio­ tojams, kurie, neįtikėdami teisingai šokti, nori pasirodyti kultūringais. Kad taip nebūtų, rimtesnį dėmesį į tai turi atkreipti Kultūros klubas. Gal būt, reikia net šiuolaikinių šokių mokymą perkelti iš šeštadienio į sekmadienį, kada sueina didesnė jaunimo masė. Šiuo klausimu gerą pavyz­ dį parodė FMF komjaunimo organizacija, kuri organizavo poilsio vakarą fakultete, pasikviesdama šokių specialistą, kuris parodė, kaip teisingai šokti „čarlstoną“ ir kitus mo derniškus šokius. Tai galėtų padaryti ir kiti fakultetai, ir mums nebereikėtų diskutuoti tokiais klausimais.

Poilsio vakarų metu pas mus nepraktikuojamos tokios priemonės, kaip žaidimai, dainos ir kt. Vienintelis GMF fakultetas Universitete, kur kultm. sekt, vadovas L. Ukiniekaitė tikrai! įdomiai ir turiningai praveda kultūrinio auklėjimo priemones poilsio vakarų metu.

Draugai aktyvistai, daugiau pagalvokime, panaudokime daugiau išradingumo, ir pas mus visos kultūrinio auklėj 1mo priemonės bus įdomios, turės pasisekimą ir gerą povelkį.

A. JONUITIS Universiteto Komjaunimo komiteto kultmasinio sektoriaus vadovas

■y AIšKAS buvo geras. Geri Jj laiškai būna tik paskuti­ niai. Šis buvo priešpaskutinis.

Paskutinio nieks neskaitė, nes aš jo negaliu duoti.

Jinai moka rašyti...

Mes su ja draugavom, Draugystė prasidėjo tuo... Ji studijavo biologiją. Tiesa. . . Ji nai norėjo suprasti aklųjų chologiją. „Stebėk. Tik stebėk!“ ža“. — „Stebėk, tau užteks“. Aš ją nuvesdavau į sodelį, kur atei­ davo aklieji, ir mes visi kalbė­ davom. „Stebėk. Tik stebėk!“ Paskui mes su ja pasikalbėdavom.

Ji nuostabiai daug suprato, žiūrėjau, Aš sėdėjau salėje ir Gera rolė. Bet jinai atliko ją nuostabiai. Kai aš jai sakydavau „Stebėk. Tik stebėk“, nepagalvo_ , jau, kad juose tiek daug galima atrasti.

Po spektaklio ją pabučiavau, ir ji nepasakė „Maža“.

Buvo nuostabus spektaklis.

Paskui aš pamačiau, kad ji vaidina tik scenoj.

Bet aš nenorėjau jos vesti. Tu­ rėjau vieną Andersono principą.

Vieną vakarą, tai buvo gruo­ džio mėnesį, mes vaikščiojom K. Petrausko gatve ir kalbėjom.

Man tada reikėjo jai išsakyti , viską, išplėšt ir išmest. . .

Mano mintys pokalbiui buvo dar pirmoje stadijoj, ir aš pradžių pasakojau viską, jaučiau. Paskui pamačiau, nuėjau ne tuo keliu.

Ji su manim visada labai skaitydavosi.

Snaigės krito ir krito, aš ly­ dėjau ją Muziejaus gatve žemyn, paskui vėl aukštyn, vėl žemyn.

Abu snieguoti. ..

Jinai, tur būt, nujautė viską.

Paskui, ržodžiu. . . Ne, ne taip buvo.

Buvo kalbama, kad ji laukia...

Išgirdau. Nuostabus spektaklis.

Paskui jos draugės atėjo ir man pasakė, kad aš kaltas. Ir taip kelis kartus.

Merginos kalbėdavo, ir jų balsai mane varydavo iš | proto.

Vienos balsas buvo lygus, bet kažkoks geras, geras.

Gerumo T kartais gali būti balse. . .

Prisimenu man su ja patikda­ vo žiūrėti spektaklius. Ji labai suprasdavo.

■foŠČ'®/vv'S M$E.S^5i/V\

Ir dar mėnesį pratęsiau... Jei pratęsiu šį mėnesį, tikrai ką nors darysiu. Ne, jei šį mėnesį pratęsiu, pasakysiu — viskas! ..

Paskui pavogė jos dienoraštį.

Po to, kai jinai man dar paskai­ tė.

Man pasirodė baisu.

Gerų gerų tokių žodžių. . .

Kaip ji mane sutiko, kaip to­ liau. .. Ir kad mes jau taip toli nuėję, kad tuščiomis nebegrį­ šim. . . kaip vieną naktį ji sapna­ vo. .. kad aš nusinuodijau.

Ji nubudo šlapiu veidu nuo ašarų.

O kai rašė, vėl verkė, nes aš tą dieną nepakėliau ragelio. O ji tą dieną skambino ir skambino,

— Žiūrėkit, kokia ilga kankinanti agonijai — sušuko Vidas, klerodydamas į paraudusius vus. — Jiems kas rudenį tenka mirti. vieną — Medžiai miršta tik kartą, — pastebėjo Janė. no' — Tai iliuzijos! — Vidas rėjo dar kažką sakyti, bet praviršūnės sižiojo ir nutilo. Nuo šnaresiu atsiskyrė lapas. Savo jis pabudino kaimynus, ir. pa keliui gausėdamas, ant Vido pavėl tyla. sipylė lapų lietus. Ir Lapkritis ir tyla.

Aukštas liesas vyrukas ir dvi

nOHCKAX PACCKA3

BnTac noTHHyu Ha ce6n 6ojibuiyio jiBepb, a iepe3 apyryio, 3aCTeKJienHyio, yBHfleji MHOiKecTBO nO>KHJIbiX npa3jtHHHH0 ouerwx ycjibimaji nioueH h MOJiojieiKH, cMex, oTjįejibHbie <Į)pa3bi pa3roBOpoB. Ohh ryjinjiH no UBoe-Tpoe, jipyrHe b rpynnKax SecejioBajiH. BcKope oh yBHAeji cbohx ouHOKJiaCCHHKOB. Te CT0HJ1H OTAeJlbho. /įsa rojia hx noiTH He ocTeneHHJiH. 3to 6hah šce Te >Ke uiyMHbie, Beceubie ojtHHHauuaTHKJiaCCHHKH. A oh uieji jtpyrHM, oh ųyBCTBOBaJI 3T0.

— Ceiiiac Bce? — sto cnpotn/ia HaHyTa. — nofiueM b KJiacc.

— He yaaJiHH MeHH c nocTa CTapocTbi, — HeoxoTHO, 6yuT0 no o6n3aHHOCTH, notuyTH/i BHTac. nOJįHHMajIHCb no JiecTHHtte K3K JlBa-TpH luyMHofi rypbSoit, roua na3aA, xor.ua 3BOHOK 3aCTaBaji hx Ha MecTe. B Kjiacce ohh Ha6pocHjiHCb Ha cTeHbi, Ha napTbi, Ha yHHTe/ibCKHH CTOJIHK, paCCMUTpHBaJIH BCe tiapariHHbi, Bbipe3aHHbie 6yi<0BKH H BėnOMHHaJIH, BenOMHHajIH. no. tom 3aroBopHJiH. Bce pa30M. PaccKa3biBaJtH o a h n upyroMy o pafioTe, 06 yie6e.

Mo-iiau ouhh BHTac. C kukhmto npe3peHneM cjiymaji oh stot uiyM, orJiHAbiBajiCH BOKpyr, Bce BocnpHHHMaa co cTpaHHoii HeuoBepiHBOCTblO, ko BceMy npHK.iaAbiBaji ouhh h Te >Ke Bonpocbi: «KoMy Bce 3to ityjKHO? C kukoh uejibio Bce 3to cymecTByeT?®. O ųeM 6bi oh hh HaHHHa/i ayMaTb, UOxoahji uo Bonpoca: «C KaKofi uejtbio ohh npoJKHJiH UBa ro.ua CaMOCTOHTeJIbHOH JKH3HH, C KaKOH ųeJIblO BOOČme >KHByT?» Korua-To oh ciHTan ce6n Bbmie TOBapHmeit. KoHekHo, oh HMen čojibutyio ue/ib, oh cTpeMHJica CT3Tb ČOJIbUIHM HejIOBPKOM — nHcaTe/ieM. oh ųyBCTBOBan b ce6e cmiy, UBHHtyuiyio. enny, kotopau TOJiKaeT Bnepeu. H 0Kpy>KaloutHe npH3HaBajin ero Bbiine ceAg, BO BCHKOM CJiygae T3K uvMau BHTac, h ua»e npH3Hai0T cefiųac. Korua oh yiHJicH b uikojie, ero paccKa3bi Ha KOHi<ypcax CblJIH JiyųUIHMH, HeCKOJIbKO pa3 hx noMemaJiH b pafioHHOH ra3eTe. Y Hero BO3HHK.ua Mbicnb: noųeMy 6bi eMy He CTaTb 6o/ibUJHM Me/iOBeKOM, Beub uaHHbie, HecoMHeHHO, eCTb. nocTeneHHo oh thk okhjich c 3T0H MbiC.'IblO, T3K BpOCCH B Hee, mto K3H<jxbiH CBoft uiar HanpaBJIHJ1 TOJlbKO pajui JIOCTHJKeHHH

L V 12056

Ji man pasakė išeiti. Ji mane išvijo.

Aš buvau labai patenkintas.

— Ach, girdėjai? Atėjai pa­ guost. . .

Aš išėjau. Mane merginos su­ grąžino. Buvo vėl pokalbis. Atė­ jo vyrai ir lošėm šachmatais. Aš labai norėjau juos aplošti, — aplošiau. Aš velniškai norėjau juos aplošti.

Ji daug man pasakė.

Ir paskui parašė laišką.

Po trijų mėnesių mirė jos duk­ tė. Tada ji parašė dar vieną laiš­ ką. Tas buvo paskutinis. Paskuti­ nio niekas neskaitė, nes aš negaliu duoti.

vynu? . . Liuminalio? . . Ryt ma... Ačiū.

Laukiamajam buvo tuščia, ant sienos barbėjo radijo d\ tė.

Mane pasitiko gydytojas: — Vyras?

— Ne, nebūsiu.

Jis nuėjo prie lango.

— Ji nenori jūsų matyti.

— Ačiū.

— Dabar jai geriau, Lai kad nežinojo dozės... Tik t jo, ką gerti.

Aš pasukau į duris.

— Aišku. Kartais ne tik v tenka...

Ir vis tik. ..

Jinai man patinka.

Ji mokėjo džiaugtis.

Ar Jai kada nors į. padėk ar... Ji tada būna patenkint; tokia gera... Tik niekada..

Man atrodo, ji niekada ne galvojo, kad mes tiek toli ni ir kad tuščiomis nebegrįšim.

KLEVAI TURI MIRTI

H. JIAKHC.

B

ir skambino.

Aš žinojau, kad ji skambina.

Skambinti qalima.

Kitą dieną vėl. Aš į ragelį pa­ sakiau, kad dabar dieną dirbu.

Kažkas rašė, kad negalima mylėti moterį ir kartu dirbti.

Yra tik viena išeitis — mylėti ir... vesti.

— Arba nevesti. gal Jinai padėjo ragelį. Aš per daug pasakiau.

Dar susitikom. Cvirkos g. Ji tada ten gyveno. Visos jos drauqės... Mes truputį kalbėjom. Aš labai daug ką slėpdavau. Mergi­ nos išėjo...

Buvo rustus pokalbis.

Ir tada man pasakė — „nusi­ nuodijo“. Tai buvo.. . koks lai­ kas. .. tada. .. Taip, buvo vėl ruduo ir spalio mėnuo.

Trečia diena. Priešpaskutinis laiškas ilgas ir labai.. . Aplamai neblo­ gas laiškas.

Tik jame buvo kažko. .. Yra toks vienas Grygo romansas.

Lyg... TU MANO MEILĖ. Kai aš jį pirmą kartą išgirdau. . .

Grygas. . .

Radijo dėžutė. Ir aš dabar čia stoviu. Aš jo klausiau ir dre­ bėjau. Aš buvau kaip koks. . . beprotis.

Aš nenorėčiau daugiau jo iš­ girst. Vėl tą pačią nuotaiką. . .

Keistas toks!..

Dar po dviejų dienų aš pa­ ėmiau ragelį ir surinkau numerį— Ne, ne... gal gydytoją...

Gydytojas? .. Kaip? .. Su ma­ nim .. Ne aš su Ja niekur, ne. .. restorane? Nevisai.

Išgėrė su

uejiH. BbiJio tūk paaocTHo co3HaBaTb, MTO >lepę3 HeCKOJIbKO JieT Tbl SyueHIb BHUHbIM, T3K npHHTHO, MTO Bce HAeT xopoiuo... npOMųaJlHCb MH/lbie UIKOJIbHbie roflbi, h oh yexa;i pa6oTaTb 3aBeUyiOlHHM 6H6jIH0TeK0H B He6o.ribuiyio THXOHbKyio aepeBHio. TaM OH BCTpeTHJICH C TeM, O lieM nHcau b paccKa3ax.

— O hbm Tbi 3auyMaJica. BH­ Tac? — k HeMy nououijia /laHyTa.

«3Ta Bcer.ua Gojibūie Bcex hhTepecyeTca*.

— Zla T3K, HH O 4eM. Ilocjie HeKOToporo MOJiuanHa OHa CHOBa cnpociuia:

— KaK ycnexH? nHuieuib?

3tot Bonpoc nojiocityji hoikom.

EMy 3axoTeJiocB CKa3aTb htPHnOyub rpyfioe, ouhhm bhaoxom, HO K3K-T0 He nOJiyMHJlOCb, H OH CO 3JIOCTbIO 6pOCH.ii: — HeT, He nHiny.

3th cJioBa npHBjieKJiH BHHMaHiie Bcex pečflT, h Bce očepuyAHCb k HeMy. Bujac BcnbixHy?i, H0 B CJleayiOmHH MOMeHT 3aX0Te.il Bce paccKa3aTb hm, cbohm tobupnuiaM, upy3bflM, Bce noBeuaTb o cbohx Heyuaųax, o cbohx mmcJ1HX, UTO POAH.U H XpaHH.1 B TeHeHHe AByx JieT, mto hochji tsiX<ejIbIM K3MH6M B rpyUHT

H oh Haia.ii paccKa3WBaTb. Bce HeyuaiH, Bce HeocyuiecTBJleHHbie MeMTbl CHOBa O1KHJ1II H CHOBa MyiHJiH ero, ho oh paccKa3biBa.ii, paccKa3biBaji...

TaK 6biuo jiyMiue — TaK 6hjio Jierųe.

3to ero HeMHoro ycnoKOH.uo.

Tenepb oh cnpauiHBa/i: — rloieMy H CTpeMHJlCH? Ha Boodme, — k ieMy « cTpeMHuCH? Pe6ūTa MOJiiajiH. — Beab h TOJlbKO 6yMary nopTHJi. Hto cefiiac ocTaeTCH y MeHH B >^||3HH? B 16M >Ke CMblC.il ee?

3aB0JIH0BaJIHCb, 3TO PeČHTa 3aTpoHyJio HX. na Bmaca, Hpyx<Ha Hana/iH C.IOnHO OH npOBHHHJICR. — Hero Tbi jiyMaeuib Ha Ka>KAOM uiary TOJIbKO O ųejlH, K3K rojiouHbifi o xjie6e?

— CaMoe Ayiiuee b MejioBeKe, Korua oh — He/iOBeK, Korua CTpeMHTCH >KHTb cnpaBeA-iHiBO, >KHTb pauH npaBAM. Ohh KpHiaJiH, noyiaJiH, ocTaBJlHH MHOTOe H3 stoto A-iisi ce.

6h.

BHTac noBepHyJicH k OKHy. Bce uto 6buio He hobo, ho oh rjiy6oko 3a.uyMa.ncH. h

NOVELE merginos patraukė Kudirkos gatve.

Klevų ir liepų rikiuotė prie kapinių aptvaro spaudė vos pastebimą takelį. Juo šalimais tegalėjo eiti dviese.

Rita atsiliko. Ji buvo nedidu­ kė. liąknutė.

— Kokie žavingi lapai! <— Ri­ ta aikčiojo ir gaudė juęs.

Kokios dieviškos iliuzijos.!

Kam save apgaudinėti? tolo Vido balsas, šiandien toks šaltas ir piktas. — Mano drau­ gas vaikystėje mėgo medžius.

Sakydavo, kad jie gyvi ir nemir­ tingi. Naivu, tiesa? Aš nukirtau jo sodintą klevą. Norėjau suži­ noti. ar jam skauda. Ir kuo anksčiau tai atsitiko, tuo geriau.

Juk medžiai mirdavo ir mirda­ vo. Kiekvieną rudenį. O iliuzijos turėjo dūžti. Iliuzijos miršta tik kartą! — dėstė Vidas.

— Tu sukapojai jo vaikystės meilę! — neištvėrė Janė.

— Meilės nėra!

— Tai nenauja.

—- Kaip tai nėra?! — lyg bereikalingas nuskambėjo jau čia atšokusios Ritos sopranas.

— Užsukim į kapus, žiūrėkit, koks dieviškas lapkritys tenai!

Pro išvirtusią tvorą jie sulin­ do į senas, apleistas kapines.

Augaloti, geri medžiai rūpestin­ gai klojo lapų ir ramybės patalą čia besiilsintiems. išJie vaikščiojo aplenkdami virtusius antkapius, skaitė vokiškus ir lenkiškus užrašus, Vidas abejingai žingsniavo pi>ro *.ita baronų ir bajorų kapus.

Ri nuo pritūpusi nukrapštė lapus skurdžiai besistiepiančių astrų, pakėlė jų šakeles. Janė žvalgėsi kažkur aukštyn pro medžių vir­ šūnes. Jos akys apvalėjo, plėtė­ si, ryškėjo iškilūs paantakiai.

Kojos tarsi įaugo į žemę. Ir, jei ne pailgo smakro vos pastebi­ mas krutėjimas, ji, rodos, būtų sustingusi į marmurinę statulą.

— Štai kur nepakeičiama gar bės sargyba. Žmogus myli me­ džius. Užtat jų ištikimybė išlieka ir po mirties. . .

Vidas pasisuko i ją.

Kapinių pakraštyje aitriai kvepėjo tujos.

Jie sustojo.

— Medžiams dėl to nei šilta, nei šalta. Jie turi savo trumpą gyvenimą ir savo mirtį. O mei­ lė. . . — Vidas sarkastiškai nusi­ šypsojo.

Meilę jiems kažkas išgalvojo.

Tai vienapusiška šliaužiojanti iliuzija!

Rita krūptelėjo, nuraudo ir nudelbė akis į šoną.

— Na, o jeigu tą meilę žmonės jaučia? — nesutriko Janė.

— Prasimano!

— O Solveig amžinoji ištiki­ mybė?!

— Mene be fantazijos irgi ne­ apsieinama. Meilė — prasimany­ mas ir daugiau nieko.

— Tai tavo prasimanymai ir iliuzijos. Tu save augaudinėji!

— Gerai, aš apgaudinėju tik save, o jūs ne tik pačios apsigaunate. bet ir kitus mulkinate.

Dviguba iliuzija.

- Man rodos, kad tavo visos kalbos, visos stereotipinės fra­ zės — ne kas kita kaip proza.

— be ♦gailesčio kirto Janė. — Atleisk, bet tu vaidini.

— Kai įsisąmoninsime savo vaidmenį, kad ir kukliausią, tik tada būsime laimingi. . . — lyg nei iš šio, nei iš to. pacitavo Vidas, palenkęs galvą ir atkišęs į prieki kairę ranką. Jis čia su­ gniauždavo pirštus į kumštį, čia vėl ištiesdavo, ir rodėsi, lyg skaitytų iš delno, kaip didelės trapecijos.

— Kas tai pasakė? — pašai­ piai pertraukė Janė.

—- Sent Egziuperi, — truputį pagalvojęs nesupyko Vidas. — aš su juo iki galo sutinku.

— Atleisk, o koks tada tavo vaidmuo?

— Mano vaidmuo — neapy­ kanta! — Vaikinas suraukė kak­ tą. jo stipriai žemyn išlenkti antakiai pakilo lyg vanago spar­ nai skridimui.

— Tu prisiskaitei kažkokių nihilistų. . .

— Ne. tuo pats gyvenimas įtikina.

— Kiek tu čia dar tegyve­ nai. . . — įsikišo Rita.

Vidas net nepabaigė klausytis ir rėžė: — Faktai tą įrodo! Neapykan-

ta daužo iliuzijas. Juk tam klevai kas rudenį miršta!

Jisai karščiavosi. Jo įdubusius skruostus išmušė dėmės.

— Dingstam iš čia.

Tiesiog nepatogu kapuose. . . — Janė pasuko prie išėjimo.

Jie vėl atsidūrė prie klevų. Čia tebekrito lapai. Tykiai, ty­ kiai. vos suvirpindami šakas.

Trejetas nedrįso prabilti.

Nemalonią tylą išblaškė Rita.

— Žiūrėkit, koks dieviškas ki­ limas po liepomis! — ji, čiužen­ dama lapus, laiminga ir užsimlršusi nubrldo tolyn.

Dieviškas. dieviškas. . . tiek ir težlnol — suniekino Vi das.

Pasirodo, Vidas netiks, jau žemėj niekur kitur juk didelis, beveik mano ūgio. . . nėra tokio kito kampelio, Jis Vidui to buvo per daug. lyg pajuokavo Janė ir ‘ rimtai stumtelėjo Ritą atžagaria ranka paklausė: — Tau nepatinka? ir Iškošė: — *le. aš tik sakau, kad po — Atstok. sakau! Ko kimbi tais dieviškais lapais guli pur­ kaip varnalėša! vas.

— Valkai, vaikai. . . Gana jau!

— Klausyk. Vidai, kam tos — lyg pabudo Iš susimąstymo juodos spalvos? — Janę tebeste­ Janė.

— Nurimkit. bino Vido įžūlumas.

Pavakario saulė slėpėsi už — Reikia per daug ryškias, miesto bokštų, o namų ir medžių iliuzorines spalvas sunatūralinti, šešėliai ilgėjo, platėjo ir plojosi atskiesti realybe! Noriu priminti, prie kad greta džiaugsmo egzistuoja prie žemės. Vidas žengė plačiašakio klevo. Jo šešėlis iš­ ir liūdesys, šalia šviesos — pur­ skydo didžiuliame vakariniame vas. Skausmas ir nelaimės iššau­ klevo atvaizde. Janė žiūrėjo į kia aistras, neleidžia nusiramln Vidą atmetusi galvą, truputį pa­ ti. aprimti ir paskęsti sentimen­ sisukusi šonu. Lyg su panieka talioje rutinoje. Kančia ir neapy­ kanta stiprina asmenybes. . . Rei­ Ir Išdidžiai. Bent taip Vidui pa sirodė. kia juodų spalvų, oi kaip rei­ — Tu panaši į Kramskojaus kia!

— Bet tam nedera su kirviu ..Nežinomąją" — tepasakė Vidas.

— Neįsimylėk tik! — Įžeisto švaistytis! — Janė stengėsi su­ šukti. bet balsas ištrūko kimus, pavydo liepsnelės sumirgo Ritos akyse. lyg košiamas pro vatą. Ją du­ — Kvailele tu. — suniekino sino angina. jis — Ką padarysi, jei žmonės Janė, — Argi nematai, kur užsimerkia prieš tiesą. Jinai per taiko?

— Nežinau. . .

Aš jūsų abiejų aiški ir spigina kaip ryški švie­ sa. Jūs neatlaikot Jos žvilgsnio! nesuprantu. Kasdien pešatės kaip vieni. . . — — Man atrodo, visa tai tavo gaidžiai. Ginčikitės pasisuko ir lėtai nužings­ iliuzijos ir tu pats apanki nuo Rita niavo palei kapines. jų. O purvo gali nepriminti. Tre­ — Negi nematai, — po nejau­ jus metus dirbau kolūkyje Ir kios minutės pratarė Janė. — melioracijoje. Bet juo nesitaškau. Myli ji tave, nelaimingas pasau­ O tokius kaip tave, reikėtų jame lio ..perdažytojau“! gerokai pamurkdyti.

— O man kas? Aš meilės ne­ tenka — Suprantu.

Mums pripažįstu, — atžariai metė Vi­ biauraus ančiuko dalia. das.

— Nenoriu sentimentalių Jiedu stovėjo ant Tauro kalno čiulbėjimų. Aš pasirinkau neapy­ šlaito, išrausto buldozerių ir iš kantą! knisto ekskavatorių, kuris lyg — Tokius kaip tu vadina po mūšio geltonavo pradžiūvusių lials. moliu. Tik prie augalotų klevų — Už ką?! jis atrodė tamsesnis. Janė vėl — Už tai. kad bėgdami dairėsi į juos ir kažką svajojo. savo džiaugsmų, sutrypiate Paskutiniai saulės spinduliai tis kitiems. krito įkypai ir melsvai oranžine — Skaičiau apie tokius spalva vibravo lapų debesyse. liūs. Jie nedrįso nusikvatoti Su didelių klevo lapų puokštėm tu su pušimi, kuri juokėsi, abiejose rankose atplasnojo Rita. aš? Argi aš bailys, kad noriu — Oi. kaip noriu pasisukti! — ji užsimerkė ir valso žingsniu lengvai praskrido pro Vidą. Atrodė, kad mergina stvers už nu- ■ karusių rankų tą paniurusį vy-■ rūką, apkabins ir savo mažytėm a plaštakėlėm patrins iki karšto raudonio jo šiurpstantį veidą.

■ — Einam į. šokiusl Juk šian ­ dien šeštadienis. . . — Ritos balse, nuskambėjo maldavimo gaidelė.“ — Aš tai didžiausią lapą priseg- ■ siu.

— Šokiai — primityvus ----- . ,pasi------ J ■ Pirmų-antrų kursų stalo tenilinksminimas. — 1 ■ - gjpjHųgj jjbandė Jėgas individua­ paniekinamai j susiraukė Vidas. liniame turnyre.

— Tai kodėl ten eini?

18 dalyvių, suskirstytų į tris — Patikslinu: ėjau. Norėjau ži-■ noti. kas tai per daiktas. Į pogrupius, labai atkakliai kovo­ į finalą.

— Ką ten! Tikriausiai mergi ■ jo dėl teisės patekti nos neveda. — primerkusi pilkš- Į Štai viename pogrupyje net trys vas akis erzino Rita. Ji atmetė; dalyviai surinko po lygiai taš­ storą peleninę kasą už nugaros.; kų. . . Viską lėmė setų santykis, — Tu niekada nežiūri žmonėms“ kuris palankesnis buvo I k. filo­ į akis. Gal nedrįsti, o gal įsi-, logui Laurinavičiui. Įdomu pažy­ vaizdini... Žinok, merginos i to ­ mėti, kad šis kuklus vaikinas, ki pasipūtusį kiškį nė nesidai-. neseniai demobilizavęsis iš armi­ jos, į varžybas atėjo be nuosa­ ro. . .

Vidas šokdavo nusigręžęs į. vos raketės, tačiau kovojo va­ šąli, partnerę laikydavo atsai- ■ lingai, . . finale pasiekė dvi perganlai. Jo žvilgsnis klaidžiodavo ■ les ir užėmė V vietą, virš minios pakaušių.

Ketvirtoje liko pirmakursis — Dairosi. . . Ir dar kaip! - ■ fizmatas Bartušauskas — irqi ištrūko Vidui.

— Tu manai, kad esi gražus? ■ su dviem taškais. Čempionu tapo Ekonomikos — akies kampučiu šelmiškai; mokslų fakulteto vakarinio sky­ žvilgterėjo mergina.

— Tokį klausimą tik tu tegali; riaus studentas Valys — 5 taš­ užduoti-— supyko Vidas, — Jei“ kai iš penkių galimų. neturi ko protingo pasakyti, tai; Antrą vietą užėmė fizmatas parodyk visa tai tylėdama.

Skačkauskas. trečioje liko Tarbū— Tavo tiktai akys gražios,; nas (MMF, I k.j. Jų tarpusavio — neatlyžo Rita. Ji ėia pribėg ­ susitikimas buvo (domus ir per­ atsitraukdama, ! mainingas. trečiame, lemiamame dama, čia vėl t '* šis sete rezultatas — 23 — 21 Skačšvelniai mėtė lapus į Vidą, nevykusiai gynėsi rankomis, ■ kausko naudai. mosavo. „Azijietišku* stiliumi žjldęs — Atstok!

Rita šėlo. Vikriai .pribėgusi „ . _ fizmatas Joffė liko šeštoje vieto­ ji pasistiebė ant pirštų ir pasimata- ■ je.

J

aną klevą, matyti štai miršta!.

— Bailys! O klevas nemi Jis tik kloja lopšį . . naujoms. nančioms kartoms. . .

— Tegul jos ir ateina. Net dysiu. O mes keliausim save kais ir nežinia kuriame kilo! re, kurioje stotyje susitik Gal būt ir nebepasimatysi: — Vidai! kam to reikia?!

— Noriu dar kartą pasity, iš sentimentalumo!

— Vidai?!

— Ačiū už kompaniją! pakėlė balsą, kad ir Rita gi tų, paskui apsigręžė 'ir iš ” ler ' pajudėjo.

— Kam ta ironija, Vidai? . — Kur tu nueini? Palauk atskut beviltiškai šūktelėjo ___ Rita. — Eime vėl į kapines! siginčysim. Ryt į parodą jom, — silpo balsas.

— Ąr tu jam ką atsakei1 kreipėsi į Janę, — Nepadėl už kompaniją?

Ritos lūpos virpėjo.

— Kam ta ironija? — lyg pratarė mergina. — Ir be1 nuėjo.

Nuėjo. . .

Vidas spartino žingsnį. Iš mos, ištempti ant besilei<i| čios saulės spindulių, pri bėgo ištįsę kažkur skubs jaunuolių šešėliai, tarsi norėi išversti jį iš kojų. Vidas su | pasitenkinimu mindė jų gal v veržėsi pro sutiktuosius; at dešinį petį. Jis lindo kyliu įsimylėjusių, besimylinčių ar įsimylėsiančių žmonių nesu! mą srovę, kuri pribloškė jį šaligatvio sienos. Vidą p£ atgal. Jis, lyg priverstas, si akimi pažvelgė į dvi pa merginas ir vėl, atstatęs ir sunkiai ėmė leistis p Kodėl tu jam nieko ne Jane?

Pasakysiu. Kada nors Ar. TOR>

Prie žaliųjų

J J

Rinko ir spandė LKP CK LaikraSčių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef Nr. 7-79-17; Oprau Bu.iiMiK>cc*oro Toc. yHHBcpcHrera («CoBercw<# cTyaejrr* ), aapec: r. Bm^bhioc, yn. ynHBepc-Tfro, 3.

Varžybos buvo gerai oi zuotos. Daugiau tokių čem tų.

A. DAMBRAUSK TMF studentas

HCnPABJlEHME B HOMepe 30 Hauiett r. no BHHe KOppeKTyptt 6 UĮonymeHo HCKaMteHHe ųnajK>B aBTopa CTaTbH HOKyccTBe CHJiyaTOB I MycTacįiaeBa. PegaKipia j HOCHT H3BH,H«HHe. B CT3 TaKHce ėbiao nponyiųeno n| nomeHHe-. «0ftnotl „3 rmi | npHMmt nommenHH Temi 1 ra 111 e it njiaHere ssiuieTCfl I MonHHefiHoe naueiHHe cb| Bbix Jiyueit Ha Tena, npel Tbi h t. n.».

REDAKCINE KOLEG IV k. ąnglistės re užuojautą kurso drauge gitai VALENTUKEVICIi įjos mylimam tėveliui mi

Užs. Nr. 66!