v
SU DIDŽIOJO SPALIO ŠVENTE, BRANGŪS DRAUGAI!
cam/Binis sucioenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. lapkričio 2 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO-Ht PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 32 (852)
UNIVERSITETO XIX KOMJAUNIMO KONFERENCIJA Spalio 26 d. įvyko Uni versiteto komjaunimo organiBcijos XIX konferencija. De legatai išklausė VVU komleunimo komiteto ataskaitą už trejus darbo metus (pranešėw J. Bagdonas), revizinės misijos ataskaitą (pranešėK V. Leipus). Po te- vyko diskusijos. Jose aibėje TF V k. stud. J. Pečaitis, GF komjaunimo biuro Pretorius A. Brazauskas, MF VI k. stud. R. Stuokaitė, Turistų klubo pirmininkas B. hukštys, MF V k. stud. E. Laurinaitis, Fil. F. I k. stud. X. Mantvydaitė, SDAALR liiniversiteto organizacijos pirmininkas vyr. dėst. B. Blaiys, prorektorius doc. B.
Sudavičius, MMF asistentas V. Bernotas, Interklubo prezi dentas A. Rimantas. Konferencijos darbe daly vavo ir kalbą pasakė LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Baltrūnas. Konferencijoje taip pat da lyvavo LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas. V. Sviderskis, LKP Vilniaus miesto ko miteto skyriaus vedėjas V. Vaitkevičius, LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto instruktorė S. Rabačiauskaitė, LLKJS Vilniaus m. komiteto pirmasis sekretorius N. Vait kevičius, respublikinio darbo ir poilsio stovyklų štabo vir šininkas A. Vėgėlė, partijos Universiteto komiteto sekre-
Universiteto pirmoji
partinė konferencija Trečiadienį, spalio 31 dieną, įvyko Universiteto pirmo■ partinė konferencija. Delegatai išklausė paurtUjois Universiteto komiteto ataLailinį pranešimą (pranešėjas P. Bernatavičius). Konferencijoje pasisakė komunistai prof. V. SuguroFF partinės organizacijos 'sekretorius, doc. A. JabTairpfakultetiinės politinės ekonomijos katedros ^ėjas, H. Ramonas, MF VI k. studentais, doc. E. Rats-iau-kas, Chemijos fak. dekanas, E. Paškevičius, Fizi ko auklėjimo katedras partinės organizacijas sekretorius, ta. R. Tarvydas, Gamtos fak. dekanas, doc. V. Areška, itauvių literatūros katedros vedėjais, S. Vėlyvils, Teisės *ilteto partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojas, ’T. dėst. S. Imbrasais, VVU komjaunimo komiteto sekre‘’r-us, vyr, dėst. R. Bairtaška, .parengiamojo skyriaus veB .Blažys, SDAALR Universiteto komiteto prrmininta. V. Kojala, LKP Vilniaus miesto komiteto antrasis ^'etori.us, H. Zabulis, LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio ®osslo ministras, prof. J. Kubilius, Universiteto rekto res. Konferencijoje taip pat dalyvavo LKP CK mokslo ir įstaigų skyriaus vedėjas J. Bielinis, LKP Vilniaus komiteto skyriaus vedėjas P. Vaitkevičius, LKP '-•liaus m. Lenino rajono komiteto sekretorė E. Radzevi-
AUKŠTOSIOS
IR
VIDURINES
mokyklos darbuotojai! vi sokeriopai GERINKITE MOKY MĄ, TOBULINKITE SPECIALIS TŲ RUOŠIMĄ LIAUDIES UKIUI! SKIEPYKITE AUGANCIAJAI kar tai KOMUNISTINĘ MORALĘ, SĄ MONINGĄ PAŽIŪRĄ Į MOKSLĄ IR DARBĄ! TSKP CK šūkių Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos 56-osaoms metinėms
Ateina rudenį Žmonijos pavasario — Didžiojo Spalio — šventė. Pražysta vėliavo mis Tarybų šalies miestai, nušvitusiais veidais žmonės užplūsta gatves ir aikštes, ra portuoja apie naujas darbo pergales. Ta diena dar labiau sustiprina visų pažangiųjų planetos žmonių vlltj pasau liui be karų, be skurdo, be tamsos, be nelygybės. Taip, iki šiol daugelis buržuazinių valstybių kėlė darbo, laisvės, lygybės lozungus, bet nė vie na neįgyvendino jų. Tarybų, šalies darbo žmonės, pašauk-, tl Komunistų partijos, nuver tė išnaudotojų jungą ir su kūrė pirmąją pasaulyje so cialistinę valstybę, kuri vi sam pasauliui skelbia taikos ir laisvės principus, ir kuri juos nuosekliai įgyvendina. Tai patvirtina kasmet gerė jantis darbo žmonių pragyve nimo lygis, pasiektos meno, mokslo, švietimo viršūnės, tai patvirtina didinga Talkos programa, priimta TSKP XXIV suvažiavime, ir pasau lio taikingųjų jėgų kongresas, vykęs kaip tik TSRS sosti nėje Maskvoje. Šventė dar labiau suglau džia mūsų gretas kovoje už naujas komunizmo kūrimo pergales, tą dieną dar tvir tesnis mūsų solidarumas su pasaulio tautomis, kovojan čiomis prieš reakcijos jėgas, už nacionalinę nepriklauso mybę, už demokratiją. .. .Šventė kviečia naujiems žygiams. Tegu ir mūsų Uni versiteto tūkstantinio kolek tyvo reikšmingi mokslo dar bai, geras mokymasis būna šventinė dovana Didžiajam Spaliui!
torius P. Bernaltavičius, RKJS III suvažiavimo dalyvis M. Makarovas, fakultetų dekanai visuomepinių katedrų vedėjai Konferencija išrinko naują LLKJS Univensiteto komite tą ir delegatus į Vilniaus miesto Lenino rajono komjau nimo organizacijos XX kon ferenciją. Pirmajame naujo VVU ko miteto posėdyje sekretoriumi išrinktas PEF vyr. dėst. S. Imbrasas. Pavaduotoju ideolo giniam darbui — J. Pečkaitis, pavaduotoju organizaciniam Bagdonais, dairbui — J. akademiniam pavaduotoju darbui — J. Galinaitis, įskaitos sektoriaus vedėja Andraitytė.
Dėmesio! Lapkričio 4 d. Aktų salėje jvyks iškilmingas Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 56-ųjų metinių minėjimas. Programoje:
1. TSRS Aukščiausios Tary bos deputato J. Paleckio pra nešimas.
2. „Varpo" choro tas.
koncer-
Pradžia 19 val. Po minėji- ' < mo — šokiai. i Rektoratas, Visuomeninės organizacijos
Iš Latvijos universiteto, su kuriuo mūsiškis yra pasirašęs draugystės ir bendradarbiavi mo sutartį, atvyko geriausio bendrabučio — fizikų ir ma tematikų — taryba susipažin ti su mūsų bendrabutiečių gy venimu ir veikla. Mūsų bendrabučių aktyvas artimiausiu metu važiuos at sakomojo vizito į Rygą. A. DARGUŽIS XXX — Spalio 30 d. įvyko Univer siteto Tarybos posėdis. Apie Universiteto Tarybos 1972 m. spalio 31 d. nutari mo „Dėl universiteto ūkio tarnybų darbo pagerinimo" vykdymo eigą kalbėjo prof. M. Gregorauskas, prorekto rius administracijos ir ūkio reikalams P. Eigminas, doc. J. Žeberskis. Buvo patvirtinti moksliniai docento vardai J. Stankui, Pr.
Skruibiui Ramanauskui (MF), Pr. — V. Rasimavičiui (TF). „TS" inf. XXX Spalio 26 d. įvykio Istorijos fakulteto studentų profsąjun gos VI konferencija. Apie tai, kas buvo nuveik ta 1972—73 m. m., papasako jo IF profbiuro pirmininkė A. Orenderaitytė, IV k. bi bliotekininkė B. Šopaitė, III k. istorikas V. Vederis ir ki ti delegatai. Konferencijoje kalbėjo fakulteto prodekanas V. Leščius. Naujam fakulteto profbiurui vadovauti patikėta I k. žurnalistui A. Ulozevičiui. V. baumilaite XXX Prekybos fakultete įvyko VLKJS 55-ųjų metinių minė jimas. Su komjaunuoliais, stu dentais susitiko LLKJS Vil niaus miesto komiteto .pirma-
siis sekretorius N. Vaitkevi čius. Šlovingojo komjaunimo metinės paminėtos ir kituo se fakultetuose. XXX Rektorato koridoriuje išvy dome dar dvi naujas fotoparodas. „Sesija" — IV kurso žurnalisto A. Stanevičiaus nuotraukų rinkinys. To pačio kurso studentas V. Matulevi čius pateikia užfiksuotus kad rus iš tarptautinės darbo ir poilsio stovyklos Demokrati nėje Vokietijoje. Abu kole gos ne pirmą fotoparodą su rengę Universitete. Paskutinieji jų darbai rodo abiejų būsimų žurnalistų iš augusį meistriškumą, sugebė jimą subjektyviai interpre tuoti kasdieninius gyvenimo momentus. Žurnalistinės dokumentalisiikos elementai puikiai suderinti su meninės
fotografijos tradicijom. Tuo' nuotraukos patraukia lanky tojo akį. B. JARAS XXX Visuomeninio darbo sėkmė didele dalimi priklauso nuo1 akademinės grupės aktyvu-1 mo. Ne paslaptis, kad tose grupėse, kurioms vadovauja mėgstantys visuomeninį dar bą 'studentai, .vyksta įdomusir turiningas .gyvenimas. Stu dentų profsąjungos komitetas,' apsvarstęs grupių proorgų' darbą, nutarė atrinkto geriau sius jų. Afai S, Vaitiekus (IF V k.J, S. Gurevičius (TF III k. ), B. Damašauskaitė (MMF IV k.), A. Ųžlytė (PEF IV k.), l. Mataitytė (MF II k.) ir kiti. Visiems šiems proforgąms už nuoširdų darbą (Studentų profkomitetas nutarė paskirti pinigines premijas. E. DARAŠKEVICiOTĖ
UNIVERSITETO PIRMOJI PARTINE KONFERENCIJA
Toliau tobulinkime mokslin
Viso musų partinės organi PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIAUS P. BERNATAVIČIAUS PRANEŠIMAS zacijos darbo pagrindą suda rė TSKP XXIV suvažiavimo nutarimai, kurie nubrėžė stra 953 dėstytojai ir 169 MTS> plačią vagą, dalyvaudami slypl tam tikras atotrūkis nuo 8% iki 28,1% (t. y. 13,3%). nors šį darbą drąsiai laboratorijų darbuoto-• aukštųjų mokyklų darbų jvai- pagrindinių marksistinės-leni teginę partijos liniją dabarti ir Toks studentų mokslo pa pavesti studentų komį auma niame komunistinės visuome jai. Dėstytojų tarpe yra 77' riais visuomenės mokslų ninės metodologijos principų, žangumo pakilimas, be abejo, organizacijų akademini® nės statybos etape mūsų ša profesoriai ir mokslų daktarail klausimais leidyboje. Pažymė- kuriuose pasireiškia „vienin neatsirado savaime. Viena iš sektoriams. Reikia dldlį ly, priėmė didžiulę istorinę ir 498 docentai ir mokslųI tinas didelis TSKP istorijos gosios srovės" teorijos reci sąlygų, nulėmusių šią pažan komjaunimo vaidmenį reikšmę turinčią Taikos pro kandidatai. Taigi, turintysi katedros darbas, leidžiant dyvai. . gą, yra nepakantumo apsilei darbo bare, reikia daugi, gramą, o taip pat iškėtė mokslinius vardus ir laipsniusi „LKP istorijos klausimų" toVisa tai verčia mus susi dimui, paviršutiniškumui juo pasitikėti. Tokios dari konkrečius specialistų paruo sudaro 60,3% visų pedagogųI mus, organizuojant daug mąstyti apie mūsų leidybinio kitaip tariant, reiklumo pa- formos, kaip Chemijos taku šimo, mokymo ir auklėjimo (prieš tris metus jų buvoi svarbių respublikinių moks- darbo organizavimo kontrolę. didėjimas. Nuo 1971 m. stu teto visuomeninis stndea apie 54%). Šiuo metu unlver- linių-teorinių tobulinimo uždavinius. konferencijų. Reikia reikalauti daugiau dentai, nesurinkę įskaitų, ne- dekanatas, Matematikos Labai reikšmingi mūsų dar- siteto stacionarinėje aspiran- Platūs respublikos visuome atsakomybės iš redaktorių, beprlleidžlaml prie egzami mechanikos fakultete — 9 bui yra LKP XVI suvažiavi tūroje mokosi 96 aspirantai. nės sluoksniai su susidomėji redakcinių kolegijų narių, nų, imta griežčiau reikalauti niūnų taryba visiškai paglfe mo nutarimai, iškėlę svar Sustiprėjo komunistų įtaka mu sutiko „Problemų" pasiro recenzentų, katedrų vedėjų. savalaikio įsiskolinimų likvi slno. bius specifinius respublikos visuose universiteto veiklos dymą, kurias leidžiant didelį Salia mokslinės dalykinės davimo, specialios skolų lik Partinių biurų mokyu liaudies ūkio, mokslo ir kul baruose. Dabar visiems 13 darbą atlieka universiteto fi kvalifikacijos kėlimo gana vidavimo sesijos organizuoja metodinės komisijos tnrėl Taip pat suak svarbi grandis dėstytojų te mos studentų atostogų są pagrindinį dėmesį suteik tūros išvystymo, ideologinio fakultetų vadovauja dekanai losofai. komunistai. Iš 16 prodekanų tyvino mokslo tiriamąjį dar oriniam — idėjiniam lygiui skaita. politinio darbo uždavinius, mokymo programų turinio |, Nors Universiteto studentų bulinimul, naujų efektyve Per ši laikotarpį mes pažy- 13 taip pat komunistai. Šiuo bą mūsų istorikai, lituanistai, kelti yra teoriniai metodolo mėjome nemažą reikšmingų metu 43% visų dėstytojų yra teisininkai, ekonomistai. Nuo giniai seminarai. Šiais mokslo nubyrėjimas yra mažesnis už nių mokymo metodų prop, jubiliejų Iš kurių ypač išsi- TSKP nariai, (prieš tris me 1970 metų pradžios apgynė metais veikla 25 seminarai, respublikos aukštųjų mokyk gavimui, turėtų labiau akt' skiria TSRS įkūrimo 50-me- tus buvo 38%), o dėstytojų, daktaro disertacijas istorikai kuriuose teorinj-idėjinį lygį lų nubyrėjimo vidurkį (ati vinti mokymo priemonių p, tls, mūsų partijos įkūrimo turinčių mokslinius vardus ir A. Bendžius, V. Germanas, tobulina 1259 darbuotojai. Vi tinkamai 3% ir 5,6%), vis rengimą. laipsnius, tarpe komunistai teisininkai J. Žėruolis, S. sų teorinių seminarų tematiką dėlto reikia pripažinti, jog 70-metls. Mokymo programos yi Neperdėjus galima pasaky sudaro 66%. Aspirantų tarpe Vansevičius, P, Kūris, eko stengiamasi susieti su fakul tai mūsų darbo brokas, ir to nomistas A. Buračas, filolo tetų ir katedrų mokslo tiria dėl reikia rūpintis, kad, ne vienas pagrindinių vsistyb ti, kad dar niekuomet TSKP komunistai sudaro 30%. Per ataskaitinį laikotarpį gai D. Sauka, V. Urbutls, muoju bei pedagoginiu auklė mažinant studentams keliamų nių dokumentų, kuriais grit CK ir Ministrų Taryba, mūsų respublikos vadovaujantieji nemaža nuveikta vykdant V. Žukas, filosofas J. Barz- jamuoju darbu, su aktualiais reikalavimų, būtų pagerintas ūžiamas mokymo procesą darbas, tačiau mokymo programt partiniai ir vyriausybiniai or mokslinius tyrimus, keliant daitls. Išėjo iš spaudos P. Kū dabartinės ideologinės kovos mokymo metodinis nepaprasti ganai neskyrė tokio didelio dėstytojų mokslines kvalifi rio, K. Navicko, R. Žiugždos, uždaviniais. Tačiau teorinių sustiprintas studentijos komu šiuolaikinėmis dėmesio aukštojo mokslo Iš kacijas. Šiuo metu mokslinis B. Genzelio ir kitų knygos, seminarų darbe yra ir trūku nistinis auklėjimas, toliau vys. spartaus mokslo vystymoi pasižymi didesniu vystymo problemų sprendi darbas Visa tai, be abejonės yra mų: ne visų seminarų temati tomą techninė materialinė sąlygomis greitai sensta, ti mui, koks buvo skiriamas kompleksiškumu, kryptingu svarbus indėlis j mūsų dvasi- ka vienodai aktuali tiek teo mokymo bazė. Ypač mus jau dėl reikia rūpintis jų tobuli išvystymą. riniu, tiek ideologiniu požiū dina tai, kad nubyrėjusiųjų nimu, papildomai į jas Įtraul kultūros pastaraisiais metais. 1972 m. mu, gilesne moksline minti nės liepos 18 d. buvo priimtas mi, platesniais moksliniais ideologinio darbo problemų riu; pasitaiko siaurų specifi dalis yra kaimo darbininkų ir ti tik tai, kas turi principinį TSKP Centro “ ' nių temų; ne visada tematika valstiečių jaunimas, atėjęs iš ir perspektyvinės r me Komiteto ir Mi- ryšiais su kitų respublikų ir sprendimą respublikoje. parengiamojo skyriaus. Ma ir — antra vertus — l>e gal Toliau augo mūsų 6 pagrin apsvarstoma visų dalyvių. nistrų Tarybos nutarimas užsienio mokslininkais. tyt, reikia daugiau dėmesio lesčio apvalyti dėstymo hin Kai kuriuose fakultetuose dinių visuomeninių mokslų „Dėl priemonių, padedančių skirti parengiamojo skyriaus nį nuo smulkmenų, nuo ska toliau tobulinti aukštąjį moks- mokslinės problemos šiuo me katedrų — TSKP istorijos, fi MOKYMO PROCESO lą šalyje". Priimta visa eilė tu tiek giliai ir originaliai losofijos, filosofijos istorijos ir TOBULINIMO KLAUSIMAI klausytojų komplektavimui, čių ir tos gausybės faktų kvalifikuotų dėstytojų parin faktelių, kuriuos visada gal kitų svarbių TSKP CK ir nagrinėjamos, kad jau gali ateizmo, mokslinio komuniz Minėtuose partijos ir vy kimui, pagaliau — pačiam ma surasti elementariame ii Ministrų Tarybos ir LKP CK ma kalbėti apie savitą moks mo ir dviejų politinės ekonoir Ministrų Tarybos nutarimų lo pakraipų, mokyklų susi mijos — dėstytojų kadrų riausybės nutarimuose aukš mokymo metodiniam darbui nyne. Išmokyti studentą susi gaudyti milžiniškame, bet |a« aukštosios mokyklos darbo formavimą. Mokslinis darbas darbo teorinis ir metodinis tajai mokyklai iškelti dideli šiame skyriuje. lnfonnadjd Per ataskaitinį laikotarpį prieinamame klausimais, davusių didžiulį kai kuriuose fakultetuose jau lygis, dėstytojų kvalifikacijos, mokymo proceso tobulinimo mokymo sraute — štai kas svarbu. sJ Reikalaujama partijos komiteto stimulą visam mūsų moko- pasiekė tokį lygį, kuris lei Šiuo metu šiose katedrose uždaviniai. mosios ir ideologinės polltl- džia kalbėti apie naują to yra 90 dėstytojų, jų tarpe 60 plėsti specialistų rengimo pro metodinis sektorius atliko darant programas, negalim nės veiklos tobulinimui. Pa darbo kokybę. Tokia padėtis, arba 66,3% turi mokslinius filį, skirti daugiau pastangų nemažą darbą, mobilizuoda užmiršti dar vienos reiki galiau norėtumėm akcentuoti žinoma, ne visuose fakulte vardus ir laipsnius (tai 6% bendrajam moksliniam spe mas Universiteto komunistus mingos aplinkybės — kla Turint ir nepartinius draugus moky laiko turės studentas tai pro didelę teigiamą reikšmę vi tuose, nors sąlygos leidžia viršija dėstytojų su vardais cialistų paruošimui. sam specialistų rengimo dar sėkmingai plėtoti mokslinį ir laipsniais universiteto ro galvoje, kad specialiosios ži mo metodiniam darbui page gramai įsisavinti. Šiem klaį bui gerinti tokių renginių, darbą ir kituose fakultetuose. diklį). Tačiau visuomeninių nios greitai sensta, akcentuo rinti: sektorius parengė reko Simams tyrinėti mūsų kated Tam tikro optimizmo tei mokslų katedrų kadrų ugdy jamas būtinumas sutelkti di mendacijas studentų savaran ros ir mokymo metodinės kJ kaip Visasąjunginis ir Res publikinis studentų sąskry kia ir tokia aplinkybė, kad mo darbe yra ir trūkumų. Šio džiausią dėmesį fundamenta kiško darbo krūviui apskai misijos dar per maža tlėnJ džiai, šalies ir respublikos šiuo metu jau visi 12 fakul se katedrose neišnaudojamos liųjų disciplinų dėstymui, per čiuoti, kontrolinių darbų, ko slo skiria. Reikia pažymėti, kad M aukštųjų mokyklų aktyvo pa- tetų dirba mokslinį darbą pa visos galimybės mokslų dak kelti akcentą nuo informaci liokviumų bei kitų savaran šita rimai. gal ūkiskaitines sutartis. Per tarams ruošti. Buvo atvejų, nio mokymo į metodologinį. kiško darbo kontrolės priemo ataskaitinį laikotarpį katedrJ Šitokiais specialistų ruoši nių tvarkaraščiams sudaryti. daug nuveikė, leisdamos naj Kaip šių Įvykių ir jų iškel- nai ūkiskaitinių darbų apim kai į visuomeninių mokslų tų uždavinių fone dirbo par- tis išaugo iki 1,5 mln. rub. katedrų aspirantūrą patekda mo principais remiantis. Uni Šias rekomendacijas sėkmin jas ir tobulindamos »<n4 tijos komitetas, visa universi Tai.ne tik davė nemažą nau vo mažai perspektyvūs dės versitete buvo atliktas nema gai pritaikė Gamtos, Filologi mokymo programas. L'nlvaj teto partinė organizacija? dą liaudies ūkiui, bet ir lei tyti marksistinę-Ienininę teo žas darbas įdiegiant naujus jos ir kai kurie kiti fakulte siteto leidybinis skyrius pi Kaip universitete buvo įgy do žymiai sustiprinti mokslo riją aspirantai. Visuomeninių mokymo planus ir programas, tai. Pasirodė, jog ten, kur pastaruosius trejus metus ii vendinamas, sakytumėm, pa ir mokymo bazę. Tal leidžia mokslų katedrų vedėjai turi tobulinant mokymo metodiką, dėstytojai tarpsesijiniu laiko leido 199 naujas arba p®M grindinis strateginis mūsų teigti, kad šioje srityje jau skirti rimtesnį dėmesį jaunų savarankiško studentų darbo tarpiu reikliai ir sistemingai tojo senas programas. 'P<4 šiuo atžvilgiu bmi __ , . ______ „ veiklos tikslas — paruošti įvyko tam tikras persilaužl- dėstytojų kadrų parinkimui organizavimą ir kontrolę, ga- vertindavo studentus, moks- <aktyvūs pastebi- ekonomistai, kurių trys fakul pažangumas aukštos kvalifikacijos specia mas Į gerą pusę. Tačiau šis iš gabiausių studentų tarpo. mybinės, visuomeninės ir lo fakultete , tetai realizavo šio skaičiau LKP Centro Komitetas ne priešdiplominės praktikos or- mat kilo.Istorijos listus, gerus savo specialybės mokslinio darbo procesas nė praktikuojama „tarpinė sesi- 51%. Tačiau kai kurie fakid žinovus, politiškai sąmonin ra dar labai platus, o kai kartą yra pabrėžęs, kaip ganizavlmą. Vienas pagrindinių ir la- sija", be abejo, taip pat buvo tetai nepakankamai rūpinai gus, sugebančius įgytas žinias kuriuose fakultetuose tebėra svarbu, vertinant praeities ir sėkmingai taikyti įvairiuose dar embrioninėje būklėje. dabarties reiškinius, visada blausiai apčiuopiamų šio dar vienas iš faktorių, dėl kurių programų tobulinimu Ir leidi vadovautis bo rodiklių yra studentų mokslo pažangumas čia paki mu. Filologijos fakultete rj Kaip teigiamą reiškinį rei nenukrypstamai komunistinės visuomenės kū rimo baruose. kia pažymėti Išradimų bei ra klasiniu, partiniu požiūriu. mokslo pažangumas. Galima lo net 14,6%. Studentų sava manų ir germanų filologijų ata rankiško darbo koordinavi specialybės studentai nauda cionalizacinių pasiūlymų pa Plačiai šis klausimas buvo pasidžiaugti, kad per DĖSTYTOJŲ MOKSLINES daugėjimą ir jų įdiegimą išnagrinėtas LKP XVI suva skaitinį laikotarpį Universite mui ir kontrolei pagerinti di jasi gerokai senstelėju<io®l PEDAGOGINES praktikoje pastaraisiais me žiavime ir po to vykusiuose to dieniniame skyriuje moks delę reikšmę turėjo rektorato programomis. To paties takui KVALIFIKACIJOS IR tais. Taip pat reikia pažy plenumuose. Atidus principi lo pažangumas akivaizdžiai parengti koliokviumų nuosta teto lietuvių kalbos ir tai. ratūros ir rusų kalbos ir HM IDEJINIO-TEORINIO LYGIO mėti, kad paskutiniaisiais me nių reikalavimų — griežtai pakilo. Universiteto pažangumo Mokslo pažangumui, ypač ratūros specisdybių studentą KĖLIMAS tais rodo tendenciją gerėti vadovautis markslstine-lenileidybinis universiteto darbas. nlne metodologija, vertinant procentas, užbaigiant 1969/70 antruosiuose kursuose, pakilti neturi tokios svarbios stu<ic1 Universitetui iškilusių už Išleidžiama daugiau monogra praeitį, nepasiduoti apolltlš- m. m., buvo 77,3 toliau jis padėjo ir tai, jog buvo dau tų ideologiniam auklėj imti davinių sprendimas, be abe fijų, vadovėlių ir mokymo kumui bei objektyvizmui — kasmet kilo Ir šių metų pava giau dėmesio skirta pirma disciplinos, kaip LTSR istorl įsisavinimas davė teigiamus sario sesijos duomenimis, pa kursių adaptacijai universite ja, programos pritaikyto* ’ j jonės, dideliu mastu priklau priemonių. Kasmet vis daugiau uni rezultatus ir mūsų universite siekė 90,5. Tokio pažangumo te, jų įtraukimo į akademinį tinkamam valandų skaičiuj so nuo mūsų mokslinių ir pe dagoginių kadrų. Aukšta versiteto mokslinių darbuo te. Tačiau tai nereiškia, kad rodiklio nekada neturėjome. darbą metodikai tobulinti. Tokių faktų yra ir daugiau I Per ataskaitinį lalkotarl apgina, kandidatines galima pasiduoti nusiramini Pirmūnai 1969/70 m. m. gale Pirmakursius supažindinti su mokslinė pedagoginė kvalifi tojų kacija, tvirtas idėjinis bei disertacijas. Nuo 1970 m. mo nuotaikoms. Kaip rodo sudarė tik 5% bendro studen universiteto studijų speci Universitete gerokai l&Uj politinis brandumas, aktyviai pradžios universiteto darbuo kai kurie reiškiniai ir faktai, tų skaičiaus, o praeitus moks fika, su mokslinio darbo me mokymo priemonių rengi®! pasireiškiantys mokymo-auk- tojai apgynė 189 kandidati atskiri „vieningosios srovės" lo metus labai gerais pažy todais tam tikru mastu pade ir leidimas. Mūsų leidybini iėjimo procese, yra svarbiau nes ir 26 daktarines diserta teorijos recidyvai, marksisti miais užbaigė jau 8%. Stu da jau antri metai dėstomos skyrius per 3 pastaruos>J 1 nės metodologijos nepaisymo dentų, kurie mokosi be treje specialybės, arba studijų, įva metus išleido 70 su si mūsų profesorių ir dėsty cijas. Geresnių rezultatų norėtųsi recidyvai dar yra gajūs, ir tų, per trejus ataskaitinius do kursas. Tačiau šio kurso mokymo priemonių. Dau8 ’j tojų kokybinės sudėties geri nimo kriterijai. Štai kodėl matyti, ruošiant aukštos kva kova prieš juos, matyt, bus metus iš 26% pakilo iki dėstymo lygis dar yra že šia jų parengė Flloiogij09 j Reikėtų komisijoms kulteto katedros, o nė '1 partijos komitetas, visos par lifikacijos mokslinius kadrus, ilgalaikis ir svarbus ideolo 35%. Universiteto dieninio mas. skyriaus pažangumo rodikliai daugiau rūpintis šio kurso nos — Chemijos fakultetu tinės organizacijos, rektora t. y. asmenis, turinčius moks ginio darbo baras. J Pastaraisiais metais mums vieni geriausių respublikoje. programos tobulinimu, racio- Mokymo priemonių tas ir dekanatai sistemingai lo daktarų laipsnius, kurie, rūpinasi kadrų parinkimu, kaip žinoma, vaidina lemiamą sukėlė susirūpinimą kai ku Didesnį už mus pažangumo nalesniu šiam kursui skirtų labai svarbią reikšmę tnn*l boratorinių darbų a>,ra',?Lj| rie paruoštų spaudai darbų procentą pasiekė tik LTSR valandų panaudojimu. vaidmenį vystant mokslą. paskirstymu ir ugdymu. 1 Nors fakultetų akademinės Tenka konstatuoti, kad Konservatorija Universitetas pagristai yra humanitarinių mokslų klausi Valstybinė Šiandien galima pasidžiaug arba mokymo metodinės ko srityje dar labai atsilieka Į ti tais svariais laimėjimais, laikomas vienu svarbiausių mais idėjiniai-metodologiniai (92,8%). 1 Visuomeninių mokslų egza misijos per ataskaitinį laiko zlkos fakultetas. Kuriuos pasiekė universite visuomenės mokslų centrų ir trūkumai. Susilaukė kritikos Nanji mokymo metoda | tas, ugdydamas mokslininkų jo vaidmuo yra labai dide kai kurie mūsų filosofų, litua minų rezultatai taip pat pa tarpį atliko teigiamą vaidme bei pedagogų kadrus. Šiuo lis visos respublikos ideolo nistų, mokslinės bibliotekos mečiui vis gerėja ir yra nį, planuojant, organizuojant, formos palyginti sunkiai j metu universitete dirba 1122 ginio darbo baruose. Čia vei bendradarbių darbai, atspaus aukštesni už bendruosius uni aktyvinant ir iš dalies kontro na sau kelią Unlversft 1 1970/71 liuojant mokymo procesą, vis Programuoto mokymo ® Ji mokslinio pedagoginio perso kia atraminės TSKP istorijos, dinti arba atiduoti spausdinti versiteto rodiklius. nalo darbuotojai, jų tarpe filosofijos, politinės ekono į įvairius leidinius. Juose pa m. m. gale pažangumas iš šių dėl to jų veikloje dar nema dals ir priemonėmis unl' .1 mijos, mokslinio komunizmo sitaiko abejotinų teiginių, disciplinų pakilo nuo 90,2% ža inertiškumo ir formalizmo. tete naudojasi tik «Pe J katedros. Universiteto moks apibendrinimų, neaiškių išve Iki 95,8% (t. y. 5,6%), o pen Tebevyrauja tradicinė kova dėstytojų. Nemažą šio J Trumpas pranešimo lininkai humanitarai verčia džiojimų, po kuriais kartais ketų skaičius išaugo nuo 14, su akademiniais skolininkais, patirtį yra sukaupusios 1 išdėstymas
bei mokomąją auklėjamąją veiklą lįurtos Medicinos, Teisės, Prel.yįos fakultetų katedros. I Tačiau programuotas moIįvn>a5 tebežengia pirmuosius, įrodomuosius žingsnius. Šį liarbą spartinti trukdo dauge lyje fakultetų Įsigalėjęs iner|jįkumas ir skepticizmas. | per ataskaitinį laikotarpį |«jrokai išaugo Universiteto leokymo techninė bazė, dau|;elyie fakultetų (TF, Fil. F) lisikūrė ištisi techninių mokyluo priemonių kabinetai. I Visokeriopai stiprinti molivmo techninių priemonių įkarę yra vienas iš uždavinių, Linnt gerinti mokymo pro|ce<ą aplamai. | Taku! tetų partinių biurų hokymo metodinių komisijų barbe pasigendame nuolatinio L sistemingo geros pedagogiLo darbo patirties propagaLimo, kryptingo ir organizuo|lo darbo, keliant jaunųjų Uėstytojų pedagoginę kvalifiĮiaciją. O jaunieji pas mus [turi iš ko pasimokyti. KiekĮiianame fakultete yra nema tą būrys gerų, turinčių dide|le aukštosios mokyklos darbo Liirt), pedagogų. | Jų darbo patirtį reikia [nagrinėti, apibendrinti, parojivti ūmiesiems pedagogams | u darbo stilių ir metodiką. Įjaunųjų lektorių mokykla, kurios paskaitas lanko mūsų liaunieji dėstytojai, nagrinėja [tik nedidelę dalį klausimų, [susijusių su aukštosios mo kyklos pedagogika. PagrindiIm darbą, ugdant jaunuosius pedagogus, turi atlikti kiek viena katedra. I Jeigu per ataskaitinį laiko tarpi daug ir vaisingai padir bėta gerinant dieninio moky mo darbą, studentų savaran kiškų studijų kontrolę Ir ap skaitą ,tal vakariniame ir ne akivaizdiniame mokyme jo kių naujų poslinkių nematyti. Katedros, turinčios studentų hakarininkų bei neakivaizdi ninkų, retai svarsto šių sky rių specifinius mokymo ypa tumus, neieško efektyvesnių darbo metodų mokymui pa gerinti. O padėtis čia nėra piiuginanti. Universiteto va karinio skyriaus (įskaitant ir Kauno vakarinį fakultetą) mokslo pažangumo (55,7%) atžvilgiu mes užimame prieš paskutinę vietą respublikoje, ^■akivaizdiniame skyriuje reikalai dar prastesni: čia mokslo pažangumas 1972/73 m gale buvo tik 45,5%, pirmūnų procentas siekė vos begalima, draugai, igno ruoti vakarinio ir neakivaiz dinio mokymo formų. Šiems skyriams dabartiniame etape Įsuka ne mažiau svarbūs kvalifikuotų kadrų rengimo respublikos liaudies ūkiui ir krrltūriniam gyvenimui užda viniai.
©eologinis darbas Ataskaitiniu laikotarpiu ®'isM partinės organizacijos Į*yrė daug pastangų ĮgyvenJlntl Idėjinio - politinio ir '■remaclonalinlo auklėjimo “'daviniams, kurie suformu’011 TSKP XXIV suvažiavl181 nutarimuose, L. Brežnevo ''•nešime „Apie TSRS Įkūri50-meU" ir kituose parti" dokumentuose. Slekė"re susisteminti visą mūsų Įnunistlnio studentijos aukį“1®0 darbą, Įnešti Į j( dau'la° 'uganlzuotumo, padaryti 'efektyvesniu. Buvo sudary, ’ lr patvirtintas partiniame ■ĮĮnfiete komunistinio stuauklėjimo planas vl» mokymo laikotarpiui, kiantis TSRS (kūrimo ju'erf "uvo sudarytas uniRitėto renginių lr darbų iivirT' ^uri mes sėtanfngal yltaėme. Nuo praeitų metų
perėjome prie perspektyvi nio mūsų politinio auklėja mojo ir kulturinio darbo planavimo vislems mokslo metams. Buvo stengiamasi suaktyvinti akademinių grupių ku ratorių auklėjamąjį darbą, kuris ir toliau reikalingas nuolatinės paramos ir paska tinimo. Stengtasi didinti ka tedrų vaidmenį studentų po litinio auklėjimo darbe. Įvyko nemaža teorinių konferencijų, skirtų TSRS 50mečiul. Visai neseniai TSKP istorijos katedra kar tu su partiniu komite tu organizavo mokslinę teo rinę konferenciją, skirtą RSDDP II suvažiavimo 7Ct mečiui. Kiekviename fakulte te organizuoti teorinių semi narų užsiėmimai nacionalinio klausimo teorijos ir lenininės nacionalinės politikos klausi mais. Visuomeninių mokslų katedrų dėstytojai papildomai skaitė paskaitas ir pravedė seminarinius užsiėmimus su studentais, kuriuose buvo nagrinėjama Komunistų parti jos teorija ir praktika nacio naliniu klausimu. Gera tradi cija tapo internacionalinių dienų organizavimas. Toliau buvo vystomas ir plečiamas bendradarbiavimas su Graifsvaldo, Prahos ir Krokuvos universitetais. Stip rėjo konkretus dalykiškas bendradarbiavimas su broliškųj ų tarybinių respublikų aukštosiomis mokyklomis. Dar niekados nebuvo toks gausus ir rezultatyvus kaip pernai universiteto studentu dalyvavimas Visasąjunginia me visuomenės mokslų darbų konkurse, skirtame TSRS įkū rimo 50-mečlul. Jame daly vavo daugiau kaip 2000 uni versiteto studentų. Geriausi 178 darbai buvo pristatyti respublikiniam turui, 24 dar bai visasąjunginiam turui. Dabar mes stengiamės, kad ruošiantis pažymėti TSRS su sikūrimo 50-metį pagyvėjęs partinės organizacijos, rekto rato, visuomeninių mokslų ir kitų katedrų darbas, diegiant akademiniam jaunimui prole tarinio internacionalizmo ir tautų draugystės jausmus, ir toliau nesusilpnėtų. Mes api bendrinome teigiamą jubilie jinių metų darbo patyrimą ir panaudojame jį tolesnėje veikloje. Ir toliau reikia stengtis giliai aiškinti studen tams Komunistų partijos na cionalinės politikos esmę, vykstančių integracijos pro cesų ekonomikoje, moksle, kultūroje pobūdį ir reikšmę, demaskuoti lietuviškųjų bur žuazinių nacionalistų ir apla mai Vakarų buržuazinės pro pagandos mėginimus iškrai pyti nacionalinių santykių esmę mūsų šaly, apjuodinti lietuvių liaudies laimėjimus, vystant ekonomiką ir kultū rą. Čia reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, kad užsienio bur žuazinės propagandos nuolati nės ir atkaklios pastangos apnuodyti tarybinių žmonių sąmonę nacionalizmo, šovi nizmo, sionizmo ir antisemi tizmo nuodais gali rasti ir kartais randa atgarsį atskirų politiškai neišprususių stu dentų ir ne tik studentų tar pe. Mes privalome griežtai kovoti prieš (vairius apolltiškumo ir amoralaus elgesio pasireiškimus, stiprinti politi nį budrumą, demaskuoti (vai rias buržuazinės ideologijos atmainas, neigiamas Vakarų moralės (takas. Per ataskaitini laikotarpį nemažą darbą, žadinant stu dentijos akademinį bei visuo meninį aktyvumą ir stipri nant jos ideologini brandurną, nuveikė Unlversiteto komjaunimo organizacija,
jungianti savo gretose dau giau kaip 7600 narių. Atsi žvelgdama Į VLKJS XVI-jo suvažiavimo ir Visasąjunginio studentų sąskrydžio nutari mus, universiteto komjauni mo organizacija dėjo pastan gas, siekdama sukonkretinti bei suefektyvlntl auklėjamą ją veiklą. Visų fakultetų kom jaunimo organizacijos ieško jo būdų, sėkmingiau mobili zuojančių studentiją akade minei, visuomeninei veiklai. Mums, pripažįstant ir verti nant tą milžinišką darbą, ku rį atlieka studentijos auklėji me komjaunimas .norisi čia atkreipti dėmesį ( kai ku riuos probleminius momen tus. Pirmas dalykas, kuris tu ri būti partinės organizacijos, kaip komjaunimo veiklos va dovo dėmesio centre, — sie kimas, kad praktinė komjau nimo organizacijos veikla bū tų gyvenimiška, nuo studen tijos kasdieninio darbo neat plėšta. Auklėjime nevalia iš leisti iš akių tos aplinkybės, kad visa auklėjamoji veikla, visas ideologinis darbas nėra savitikslis. Jis tarnauja vie nam reikalui — būtent, stu dentų praktinio (tiek akade minio, tiek ir pilietinio) ak tyvumo žadinimui. Antras svarbus momentas, į kurį sa vo veikloje atsižvelgia kom jaunimo organizacija, yra įvertinimas bei skaitymasis su ta aplinkybe, jog studenti jos auklėjimas — tai kom pleksiška problema. Jos sprendime dalyvauja tiek partinė organizacija, tiek ir profsąjunga bei Universiteto administraciniai institutai. To dėl komjaunimas savo veik loje stengiasi surasti tą sfe rą, kurios ribose jis pajėgus spręsti tam tikrus studentijos auklėjimo uždavinius. Tiesa, mums atrodo, kai kur kom jaunimu organizacija nepa kankamai Įvertina savo kom petenciją ir tuo savotiškai lyg ir išsiskiria disonansu iš mi nėtos kompleksiškos auklėji mo grandies. Visiems gerai žinomos Universiteto admi nistracinių institutų pastangos taikyti pačias griežčiausias priemones tiems studentams, kurie blogai mokosi, kurie veltui valgo studento duoną. Beveik visi akademiškai nepažangūs studentai yra kom jaunuoliai. Bet komjaunimo organizacija tinginių atžvil giu žymiai „švelnesnė". Per mokslo metus už nepažangu mą pašalinti tik 3 komjau nuoliai, keletui yra įrašyti griežti papeikimai. Tuo tar pu kaip tik komjaunimas tu rėtų būti kovos prieš tingi nius bei akademinės draus mės laužytojus Iniciatorius. Teigiamai vertinant kom jaunimo organizacijos pa stangas kūrybiškai panaudoti komunistiniam studentijos auklėjimui Įvairias ideologi nio darbo formas, formuoti visuomenines - politines ir dalykines būsimų specialistų savybes, negalime nematyti ir žymių jos darbo trūkumų. Visų pirma, krenta ( akis komjaunimo organizacinis silpnumas, šlubuoja vidinis komjaunimo darbas. Tai pa rodė ir neseniai vykusios ataskaitinės-rinkimlnės kom jaunimo konferencijos fakul tetuose. Kai kurios komjau nimo grandys menkai dirba. Tai ypač pasakytina apie daugelio akademinių grupių komjaunimo organizacijų dar bą. Nemaža dalis komjau nuolių yra pasyvūs. Kai ku riose komjaunimo organizaci jose (FAF, Fil. F) jų vado vai iškelia neblogas iniciaty vas, bet jos taip ir lieka ne įgyvendinamos. Silpna priim tų nutarimų (gyvendinimo kontrolė, gana dažnai jie nė-
ra palydimi konkrečiu orga da, kai jame aktyviai daly' vaus visos Universiteto gran nizaciniu darbu. Mums atrodo, kad kom dys:' rektoratas, dekanatai, jaunimo organizacijos auklė partinės ir komjaunimo orga jamąją veiklą dar labiau su nizacijos, visuomeninių moks aktyvintų jaunų komunistų lų ir profilinės katedros. Si drąsesnis įjungimas į šios or praktika turi būti vertinama ganizacijos veiklą. Fakultetų kaip vienas iš svarbių visos partinės organizacijos šiam mokymo ir auklėjimo siste reikalui nėra pakankamai dė mos komponentų. mesingos. Negana to, kad į Labai svarbus vaidmuo ko komjaunimo veiklą pilnai ne- munistiniame studentijos auk Įjungiaml jauni dėstytojal- lėjime tenka ateistiniam dar komunistai, net ir studentų bui. Negalima taikstytis su komunistų nedidelė dalis yra tuo, kad pastaruoju metu kai komjaunimo aktyvistai. kurios partinės organizacijos Pastaruoju metu plačiai susilpnino dėmes} šiam dar kalbama apie studentų visuo bui. meninės politinės praktikos Vykdant žinomus TSKP Įdiegimo reikšmę aukštosiose CK ir kitų organų nutarimus, mokyklose. Sumanus ir racio buvo daugiau susirūpinta an propagandos nalus tokios praktikos orga tialkoholinės nizavimas turi prisidėti prie darbu Universitete. Buvo su visos mūsų idėjinio -politinio daryta antialkoholinės veik auklėjimo sistemos tobulini los taryba, vadovaujama šio mo. Mes turime ne tik pa darbo entuziasto prof. M. ruošti specialistą, įsisavinusį Krikštopaičlo. Taryba išvys savo srities specialias žinias, tė gražią veiklą, organizuo mokantį atlikti užduotą ope dama aktyvo instruktažus, raciją, bet ir gilių idėjinių rengdama paskaitas ir propa įsitikinimų komunizmo kūrė guodama kovą prieš alkoho ją, turintj tam tikrą auklė lizmą. Studentijos politinio auklė jimo ir kolektyvo valdymo žinių ir Įgūdžių bagažą. Juk jimo sistemoje didelį vaidme mūsų išleidžiami specialistai nį vaidina daugelio kitų vi dauguma atvejų tampa dides suomeninių organizacijų ir nių ar mažesnių kolektyvų klubų veikla. Per ataskaitinį laikotarpį vadovais, auklėtojais, nuo ku rių priklauso palankios poli suaktyvino savo veiklą Uni tinės bei moralinės atmosfe versiteto dėstytojų ir studen ros sudarymas našiam ir kū tų profsąjungos. Tačiau jos turėtų energinrybiškam darbui, o tam rei kia atitinkamų mokslo apie giau rūpintis dėstytojų ir valdymą, pedagogikos ir psi studentų darbo ir buities są chologijos, komunistinio auk lygų gerinimu, darbo draus lėjimo pagrindų ir kitų sri mės klausimais. Reikia skir čių žinių. Be to, rekaiingi ir ti didesni dėmesį fakultetų tam tikri (gūdžiai, kad ir ne ir atskirų katedrų lenktynia didelė patirtis. Visam tam ir vimo organizavimui tokiomis turi pasitarnauti pradėta dieg kryptimis, kaip darbo sąlygų ti aukštosiose mokyklose, jų gerinimas, pavyzdinga darbo tarpe ir Universitete, visuo apsauga, patalpų švara ir meninės politinės praktikos tvarka, meninls-estetinis api socialistinės sistema, kuri palaipsniui turi pavidalinimas, aprėpti visus studentus, ska nuosavybės apsauga, tinka tinti juos aktyviai veiklai vi mas Inventoriaus ir medžia suomenės labui. Šių metų pa gų naudojimas. Profsąjungos dalyvauti, vasarį bendrame Universiteto turėtų aktyviau Tarybos, partinio ir komjau sprendžiant studentų ir dar nimo komitetų posėdyje mes buotojų maitinimo organiza apibendrinome mūsų pačių vimo klausimus. sukauptą šio darbo patyrimą, Kultūrinis - estetinis stu atsižvelgėme į kitų šalies ir dentų auklėjimas yra vienas respublikos aukštųjų mokyk svarbių Universiteto partinės lų patyrimą, įdiegiant visuo organizacijos darbo barų. Partinis komitetas šiam meninę politinę praktiką. Jau dabar lšrvškėjo visuo klausimui skyrė nemaža dė meninės politinės praktikos mesio. Universitete vykdoma sistema, kuri aprėpia visuo plati studentų kultūrinlo-estemenės mokslų žinių įsisavini tinio auklėjimo programa ir mą, studentų veiklą visuome pasiekta gana svarių rezul ninėse organizacijose, moky tatų. Reta aukštoji mokykla pasididžiuoti tokiais mąsi jaunojo lektoriaus mo gali kykloje, komjaunimo aktyvo brandžiais centriniais meno mokyklose, kitose visuomeni saviveiklos kolektyvais. Tačiau jie dar neatspindi nių profesijų grupėse, daly vavime visuomenei naudin viso Universiteto studentų game darbe, paskaitų, prane kultūrinio - estetinio auklėji šimų rengimą ir jų skaitymą mo lv'-to. Pirmiausia, jie ap savo grupėse, o taip pat ir ima mažiau nei 10% studen už universiteto ribų. Visą šį tų skaičiaus. Reikia pasakyti, darbą turi lydėti studentų, kad centrinių meno savivelk(traukimas j sociologinius vi los kolektyvų nariai, o taip sos savo visuomeninės poli pat Estetinio lavinimo kated tinės veiklos efektyvumo ty ros dėstytojai nedaro didesrimus. Įvedama visuomeninės nio poveikio fakultetų kultū politinės praktikos sistema riniam gyvenimui. Teigiamai vertintinas Stu dar žengia pirmuoslus žlngsnius. Tai ne trumpalaikė dentų profsąjungos komiteto kampanija, o sudėtingas, rei- darbas siekiant kuo raciona kalauj antis sumanumo, orga- liau išnaudoti Universiteto nizuotumo lr kūrybiškumo renginiams Aktų salę, mėgi dalykas. Panagrinėjus jau nimas skatinti fakultetų savi sukauptą patyrimą, ryš veiklą tokiais renginiais, kaip kėja ir kai kurie, mūsų ma skaitovų konkursai, interme nymu, negeistini reiškiniai. dijų vakarai, tarpfakultetinės Kai kur pasireiškia neteisin LIKo varžybos, foto parodos gos nuotaikos, kad visuome ir pan. Tačiau ir šie rengi ninė politinė praktika tai niai nepajėgia apimti dides vien komjaunimo reikalas. O nės studentų masės. Be to, iš kitos pusės, kai kur pa reikia pažymėti, kad nema sireiškia siekimas nepakan žu stabdžiu, vystant kultūrinįkamai vertinti komjaunimo masinį darbą universitete, bu galimybes ir vaidmenį šioje vo tas faktas, kad studentų srityje. Dar gi kai kur ma kultūros klubas egzistavo tik noma, kad visuomeninė poli formaliai. tinė praktika — tai vien tik Partinio komiteto nutarime visuomeninių mokslų katedrų numatytos priemonės kultūrireikalas. Mes manome, kad nio darbo masiškumul lšplėsšis darbas bus sėkmingas ta ti. Reikia pasiekti, kad šis
nutarimas būtų, (gyvendintas, kad laisvalaikio racionalaus išnaudojimo, estetlnlo-kultu rlnio studentų auklėjimo klausimai būtų partinių or ganizacijų nuolatinio dėme sio centre. Didelių spragų yra fizinio studentijos paruošimo tr auk lėjimo darbe. Viena komunistinio studen tijos auklėjimo tribūnų yra mūsų laikraštis „Tarybinis studentas". Laikraščio spausdinamoje medžiagoje siekiama nu šviesti visus pagrindinius Universiteto kolektyvui rūpi mus klausimus. Darbo kryp tis yra teisinga, tik gal ne visada iki galo nuosekliai realizuojama. Siekiant, kad Universiteto gyvenimas būtų Įvairiapusiškiau atspindimas, praėj uslais mokslo metais kiekviename fakultete ban dyta sudaryti vadinamąsias „mažąsias redkolegijas" — korespondentų postus, Į ku riuos (eitų partinių biurų lr studentų visuomeninių orga nizacijų atstovai. Šią iniciaty vą ateityje reiktų (gyvendin ti iki galo, o korespondentų postų darbas turėtų būti nuo latinėje partinių biurų kont rolėje. Ar nevertėtų Teisės fakultetui Įsteigti laikraštyje teisinių žinių propagandos skyreli. Universiteto komjau nimo organizacija iki šiol nepakankamai naudojasi sa vo tribūna. Manytumėm, Jog mažai į laikraštį rašo mūsų partinis aktyvas. Ir paskutinis dalykas. „Ta rybinis studentas" yra ofi cialus mūsų administracijos ir visuomeninių organizacijų organas. Ir todėl, remiantis tarybinės spaudos principais, visi Universiteto padaliniai privalo laiku ir dalykiškai atsakinėti ( laikraštyje iš spausdintą kritinę medžiagą. * • • TSKP XXIV suvažiavimo nutarimai, TSKP CK 1972 m. plenumo nutarimas dėl parti nių dokumentų keitimo iškė lė uždavinius visakeriopai aktyvinti partinių organizaci jų darbą, kelti komunistų at sakomybę, stiprinti jų draus mę. Teigiamą reikšmę turėjo administracijos veiklos kont rolės teisės suteikimas aukš tųjų mokyklų partinėms or ganizacijoms. Šią teisę mes supratome kaip partinių orga nizacijų vaidmens ir atsako mybės padidinimą, spren džiant principinius Universi teto darbo klausimus, kaip būtinumą vystyti visų komu nistų iniciatyvą ir aktyvumą, kelti jų atsakomybę už mo kymo proceso gerinimą, mokslo tiriamojo darbo or ganizavimą, už visos studen tijos komunistinio auklėjimo sistemos tobulinimą. Šios tei sės realizavimas ir toliau rei kalauja didelio partinių or ganizacijų susitelkimo, orga nizuotumo, kovingumo. Rei kia sustiprinti komunistų avangardini vaidmenį lr įta ką kolektyvo gyvenime, ap galvotai lr teisingai išdėstyti partines jėgas, nukreipti jas ( svarbiausius ir atsakingiau sius barus. Keldami komunis tų avangardinį vaidmenį, jų Įtaką kolektyvui, mes turime ypač rūpintis, kad kiekvie nas partijos narys, kur Jis bedirbtų, savo sąžiningu ir kūrybiniu darbu, aukštu idė jiniu politiniu sąmoningumu būtų pavyzdžiu visiems. Rei kia visokeriopai skatinti ko munistų iniciatyvą, nesitaiks tymą su trūkumais, vystyti principinę kritiką ir savikriti ką, visada prisimenant, kad komunistai, kokius postus jie beužlmtų, partinėje organiza cijoje jie lygūs. Tik tokiu ke liu eidamos partinės organi zacijos sugebės kelti visų mokslinių ir pedagoginių dar buotojų atsakomybę už ko kybišką lr kryptingą moko mojo auklėjamojo darbo už davinių (gyvendinimą.
X
Apie SMD problemas P.raėjusią savaitę įvyko Universiteto Studentų moksli nės draugijas ataskaitinėrinkiminė konferencija. Ataskaitinį pranešimą pa darė buvęs draugijos pirmi ninkas J. Lakis. Jis pabrėžė, kad „paskutiniųjų metų SMD
veiklos rodikliai liudija, jog užimtos anksčiau pozicijos nebuvo užleistos. Turima apie 2 tūkst. SMD narių, tai maždaug 27 procentai stacio naro Studentų, veikia 80 bū relių." Užimta trečioji vieta Są
jungos universitetų tarpe pa -gal mokslo tiriamojo darbo rodiklius taipogi kalba pati už save. Pranešėjas ir diskusijose dalyvavusieji orientavosi į problematiškus draugijos rei kalus.
Per ataskaitinį laikotarpį pagausėjo Matematikos ir mechanikos. Istorijos, Filolo gijos fakultetų būreliai. Pa starieji rūpinasi, kad ir pir makursiai žinotų, jog yra to kia draugija, skatina imtis mokslinto darbo. Studentai neretai numoja -ranka j SMD. Matyt, dar nepakankamai propaguojama ir jos veikla. Iš kitos pusės, nesveika tendencija didinti narių sąra šus. Vaikymasis kiekybės nieko doro neatneš. Antra problema — moksli nio darbo ar pranešimo ly gis. Konspektais galima apsi krauti — bet kas -iš to? Kaip rodo Medicinos fa kulteto SMD praktika, sėkmė didele dalimi priklauso nuo mokslinio vadovo. Laikas nu statyti — ar dėstytojo vado-
Nuotraukose: Universiteto SMD moksli nis vadovas Finansų ir ap skaitos fakulteto Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas doc. J. Mackevičius (kairė je). Aktyviai diskusijose daly vavęs Medicinos fakulteto SMD pirmininkas K. Pletkus (dešinėje)
BENDRABUČIŲ SPARTAKIADA VVU studentų profsąjun gos komitetas organizuoja kompleksinę spartakiadą taėp bendrabučių. Bus tokios rungtys: krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo tenisas, šach matai ir šaškės. Per 1973/74 m. m. rudens semestrą nu matytos stalo teniso, šaškių ir šachmatų varžybos tarp bendrabučių aukštų. Geriausi sportininkai, suburti J bend rabučių komandas, dalyvaus spartakiadoje. Pavasario semestrą bus tinklinio, krepšinio ir futbo lo varžybos. Bendrabučių ta rybos privalo iki lapkričio 10 d. pristatyti komandi andų dalyvių sąrašus i studentų profkomitetą. Bendrabučių komanda, su rinkusi daugiausia taškų per visas sportines rungtis, bus apdovanota studentų profkomiteto pereinamąja taure, kuri šiuo metu yra I bend rabutyje. Atskirų rungčių komandos nugalėtojos bus apdovanotos prizais, o dalyviai, užėmusieji pirmąsias vietas, dovanė lėmis ir diplomais. Varžybų dalyviai, įvykdę sportinių at skyrių normatyvus, bus pri statyti atskyriui gauti. žemiau nurodome kom pleksinės spartakiados grafi ką: 1. šaškių varžybos — 73. XI.14. Iii bendrabučio po ilsio kambary. 2. Šachmatų — 73.XI. 19 — 21. V bendrabučio poilsio kambary. 3. Stalo teniso — 73. XI. 26 — 28. I bendrabučio fojė. 4. Krepšinio — 74. III. 13 — 17. sporto salėje. 5. Futbolo — 74.IV.10 —15. sporto aikštėje prie III bend rabučio. 6. Tinklinio — varžybos 74. IV. 21—26. sporto aikštė je prie III bendrabučio. Už šiuos renginius bus at sakingi: VVU Studentų profkomiteto buities ir sporto sektorių vadovai, o taip pat bendra bučių tarybų pirmininkai ir sportinio darbo vadovai bend rabučiuose. Sportinę aprangą ir inven torių bus galima gauti VVU studentų profkomitete. Tad sėkmės! A. MILIUS
Praėjusį šeštadienį „Darbo rezervų" šaudykloje vyko VVU XXVI spartakiados tarpfakultetinės šaudymo var žybos. Taikliausios buvo me dikų rankos. Jų komandos — tiek vaikinų, įtiek merginų, -užėmė -pirmąsias vietas. Po jų sekė tiksliųjų mokslų at KyiVVCUL — -- MMF vyrų vyici (11 stovai ir -lAlKSU mer-ginų komandos. Trečią vietą merginų terpe užėmė FAF sportininkės, o vaikinų gamtininkai.
Šaudant pistoletu čempio nais įtapo V. Klepšė (MMF I k.) — 94 tšk. ir R. Chaiimovičiiūtė (IF IV k.) — 92 tšk. Mažojo kalibro šautuvą ge riausiai valdė D. Krotaitė (FAF 1 k.) — 99 tšk. ir V. Leščiaiuskas (MF V k.) 94 tšk. Varžybose nedalyvavo TSRS čempionė isp. m. R. Kamša (ChF). Matyt, todėl chemikų komanda atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Mo, . . er4 lr ^ vietas uzeme FUologifakuWeto sportminkai. P- SURBLYS
vavimas SMD įeina į jo pe kia stengtis, kad oeužl&s dagoginio darbo praktiką. me 'iškovotų pozicijų. Kokia čia dekanato, katedros Visi būreliai tori tme , vedėjo vieta? .vyzdžiu Medicinos ir įį Svarbus veiksnys darbo tos fakultetų būrelių sėkmei — pažiūra į SMD na siišką veiklą. Čia reguliarį ir jo pozicija. Ar akty vyksta būrelių suarto;.viems ir pasižymėjusiems gausiai dalyvaujama SMD nariams neteiktinas ko konferencijose, 'rtspubl-.k^-.kios akademinės lengvatos? apžiūrose bei rteasąjunglKodėl labiau rūpinamasi sa me konkurse, leidžia-.; ' viveiklininku, sportininkių, o minė spauda, rengiami sus, ne busimuoju mokslininku? kiniai vidurinėse mokyt Daug problemų sukelia ir minėjimai. techninė darbų pusė — at SMD centrinės .tarybos : spausdinimas mašinėle, infor juojti .pirmininku išrinkta. macijos telkimas, dokumenta Šileikis (MF). cijos tvarkymas, daug laiko Konferencijoje savo min atimąs dėstytojams ir studen mis dalijosi būrelių moks tams. niai vadovai: Matematikos Universiteto SMD mokslinis mechanikos fakulteto vy vadovas J. Mackevičius iškė dėst. H. Markšaitis, Fizik lė geros ir vieningos ap fakulteto vyr. dėst. L. K ■ skaitos reikalą. Bus sutvar kys ir kiti. kytas tezių leidimas, keitima Šioje informacijoje pa.sis informacija. me tik dalį kanferenc; Artimiausias svarbus rengi nagrinėtų klausimų. Kv:eį. nys — visuomeninių mokslų me studentus, dėstytojus m konkursas. 1972 m. identiško sų laikraštyje kelti rūpm. konkurso respublikiniam tu problemas, papasakoti ap rui Universiteto SMD draugi savo būrelių veiklą, rerv ja buvo pristačiusi 178 dar nius, planus, aktyvius nar visapusi bus, iš kurių 43 užėmė prizi Susižinojimas, nes vietas, o 3 buvo aukštai analizė pasitarnaus draug įvertinti sąjunginiame ture. .stiprėjimui. Tai gražūs pasiekimai ir reiA. STANEVICII
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanika fakulteto stud. J. Pazlkai iš I kurso, J. Butkutė iš k., J. Ruščilaitė iš II k., Medicinos fakulteto stu R. Sllinskaltė iš I k., N. A rušina iš II k., Filologijos fakulteto stu A. Survilaitė iš II k., S. R dzevič iš III k.. Istorijos fak. stud. L. Kis liovaitė iš I k.
Nuotraukoje varžybų momentas
SUSTABDYTAS SKRAJŪNAS
„Komjaunimo taurės" varžybos visiškai pagrįstai laikomos Universiteto mažąja spartakiada. Jos programą šiais metais sudarė RDG daugiakovė, krepšinio, futbolo ir kroso varžybos. PDG daugiakovės varžybos Universitete surengtos pirmą kartą. Jos tapo „Komjauni mo taurės" naujove ir kartu savotiška puošmena. Belieka palinkėti, kad jos ateityje būtų tradicinės, kad jose da lyvautų ne šimtas, o kelis kartus daugiau studentų ir dėstytojų. Apie PDG daugiakovės var žybas rašyta „Tarybinio studento" 30 nr. Tik gaila-, kad įsivėlė klaida — pirmą ją vietą šiose varžybose už ėmė Pramonės ekonomikos fakulteto studentai, o ne me dikai (kaip buvo skelbta). Pastarieji liko antri. Pakiliai vyko ir futbolinin Studentų profkomiteto narys, atsakingas už sportini darbą kų turnyras. Jame dalyvavo
visų fakultetų komandos. Griežtoki nuostatai skelbė, kad rungtynes pralaimėjusi komanda turi iš turnyro pasi traukti. Finalą pasiekė Medi cinos bei Finansų ir apskai tos fakultetų futbolininkai. Medikai pusfinalyje pasekme 3 : 0 įveikė filologus, o finan sininkai — prekybininkus (2 : 1 baudiniais). — Finansininkai turi laimė ti, — prieš rungtynes tvirtino futbolo specialistai. — Penki Universiteto rinktinės žaidė jai, ką ir bekalbėti.. . Deja, kitaip galvojo H. Paulausko ir R. Sabaliausku vadovaujama medikų vienuo likė. — Jų penki, tegul ir „asai", o mūsų bus vienuolika, — prieš rungtynes sporto klu be juokavo medikų sporto kolektyvo pirmininkas V. Misiūnas. Ir pridūrė: — Ka muolys apskritas! Pirmą įvartį medikams įkiir-
to FAF ketvirtakursis J. Martinauskas. Kėlinys taip ir bai gėsi. Antroje žaidimo pusė je medikų kapitonas R. Sa baliauskas (IV kursas) pasek mę Išlygino. O likus iki.rungtinių pabaigos 7 minutėms, jo komandos draugas R. Juras į finansininkų vartus įmuša lemiamą įvartį. Medi kai — futbolo turnyro nuga lėtojai! Trečioji vieta atite ko filologams, kurie pasekme 2 : 1 įveikė prekybininkus. Finalinis futbolo rungtynių vyr. teisėjo S. Seiboko švil pukas kartu paskelbė ir vi sų .Komjaunimo taurės" var žybų pabaigą. VVU komjaunimo komite to Įsteigtą taurę iškovojo Finansų ir apskaitos fakulte to sportininkai. Jie surinko 14,5 tšk. (merginos — 5,5, .vaikinai — 9) ir smarkiai pralenkė visus kitus. Likusieji fakultetai išsidėstė šia tvarka: II — MF (28 tšk.), III — PEF (29 tšk.), IV
— Fil. F (36 tšk.), V — ChF (37 tašk.), VI — FF (37,5 Žmogus, kad ir girtas tšk.), VII —MMF (47 tšk.), tiek tobulesnis ir sudėtineVIII — IF (52,5 tšk.), IX — I nis už bet kokią jo suku; GF (55,5 tšk.), X — PF (62 ’mašiną, tuo labiau už tok tšk.), XI — TF (72 tšk.). (nesudėtingą.—transporto p: Į Universiteto visuomeni- Į manę. Vadinasi, jis visa ninku šeimą šį rudenį atėjo gali ir turi ją valdyti! — f nemažas būrys naiujų asme taiip galvoja III kurso te-i nų. „Komjaunimo taurės" var minkąs V. Dailidanis. E to žybas jiems, žengiantiems pir ■tvarkos saugotojai mano muosius visuomeninio darbo siekai kitaip, bet dėl to ; žingsnius, entuziastams, buvo neatsisakysi savęs, ugdyto „pirmasis krikštas". Fakultetų vidurinės, ir aukštosios rn komjaunimo biurais dekanatai kyklos. Kolosališkas jausmas, knaujiesiems sporto kolektyvų pirmininkams (taryboms) tu skrieji su varnam ir ve; rėtų skirti daugiau dėmesio, pro šalį dumia namai ir ba dalykiškiau padėti. Jų darbo biančios karvės, ir m— mūreliai. Galvoj pasiuto' baras tikrai didelis. Ilsėtis nebus kada, po trum lengvas minčių šokis, ku. .'—L™: kliiuku-kliiuku-kl pos pertraukėlės prasidės įtektas: ______ ____ svarbiausio Universiteto ren- j iš i to mažo buteliuko! V.št» ginio — XXVI VVU sparta- — kelią, katės — kei.4 kiados 13-kos sporto šakų tuo keliu siauruoju — 45 varžybos. j žliuoju! Sustabdė. Atėmė. Jska Ruoškimės! J no. V. MATULAITIS
trys premijos I — 30 rb., II — 20 rb., III — 15 rb. Konkursas vyks Aktų salė je š. m. lapkričio 25 d. 15 vai. Studentų profkomitetas XXX
SEKANTIS „TARYBIM no Daukanto 180-osios gimi mo metinės. Vakare dalyvau STUDENTO" NUMERIS ISt ja istorijos mokslų daktaras LAPKRIČIO 16 D. V. Merkys. XXX t
ugdyti studentų masinių lengirnių meniškumą, organizuotumą, masiškumą; kritikuoti pasitaikančias Universiteto
negeroves ir trūkumus. Konkurse gali dalyvauti vi sų fakultetų studentai, dėsty tojai ir darbuotojai. Interme dijų ciklo trukmė — ne dau giau 10-ties minučių. Vertinant bus atsižvelgiama į problemos aktualumą, stu dentišką problematiką, ju morą, meniškumą, sceninę kultūrą, masiškumą. Nugalėtojams skiriamos
WU Studentų profkomitetas skelbia tarpfakultetinę agitmeninių brigadų apžiūrą — konkursą. Jo tikslas —
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAI*.
REDAKCIJOS
Šiandien, 19 vai., kraštoty rininkų ramuva kviečia į Fi lologijos fakulteto 118 audi toriją, kur bus minimos Simo-
Lapkričio 15 d. 19.30 vai. Universiteto kavinėje įvyks susitikimas su Jaunimo teatro aktoriais. Kvietimai fakultetų profbiuruose. Studentų profkomitetas
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESASiUnlveraiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirta dieniais spaustuvėje — 20815
Nuoširdžiai užį(rur me kurso drauge E"“', ną JAUGAITĘ dė myl* mos mamytės m£**lk4i
Tiražas 4000 egz. Užs. Nr. 4286 LV 11896
red AKI? nt ALGIS KUM