ATEINANČIAIS
Visu šalių proletarai, vienykitės!
» cam/BOS suuoenuas
METAIS
Sugrįžo iš Prahos pro rektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius. Prorektorius viešėjo Karlo universitete, kur vyko de rybos dėl Prahos Karlo ir Vilniaus Valstybinio V. universitetų Kapsuko mokslinio bendradarbiavimo 1970 metais. Susitarta, kad ateinančiais metais skaityti paskaitų į Prahą išvyks fizikos ir matemati VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS kos mokslų daktaras J. Viščakas, matematikas A. Bikelis ir kiti. O mūsų -4 1969 m. lapkričio mėn. 7 d. Nr. 32 (692) Eina nuo 1950 metų 4- Kaina 2 kap. studentams ir dėstytojams skaityti paskaitų atvyks Karlo universiteto Fizikos TEGYVUOJA DIDYSIS SPALIS, PRADĖJĘS NAUJĄ PASAULINĖS ISTORIJOS EPOCHĄ — VISUO fakulteto dekanas prof. Svecas, katedros vedėjas TINIO REVOLIUCINIO PASAULIO ATNAUJINIMO, PERĖJIMO IŠ KAPITALIZMO Į SOCIALIZMĄ Klieras, doc. Proseras ir ki ti. Iš TSKP CK Šūkių Didžiosios Spalio socialistinės voliucijos S2-osioms metinėms.
EPOCHĄ!
re
A. DARGUNAS
Mieli draugai! NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME JUS SU BRANGIA VISIEMS TARYBI NIAMS ŽMONĖMS ŠVENTE — DI DŽIUOJU SPALIU! LINKIME KUO GERIAUSIOS SĖKMĖS MOKSLE, KŪRYBINIŲ LAIMĖJIMŲ, ASMENI NĖS LAIMĖS. Rektoratas, Partijos komitetas. Komjaunimo komitetas. Vietos komitetas
SPALIS—MŪSŲ KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ
IRASKOS nuotraukose: (viršuje) Didžiosios Spalio 'rialistinės revoliucijos metinių iškilmingo minėjimo netu Aktų salėje; (apačioje) koncertuoja V. Noreika.
Vėliavos plazda šventę, gražiausią mūsų šventę. Šiemet švenčiame jau 52-ąsias Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metines. Ir kokį orą bepranašautų sinoptikai, saulė ta šviesa, kurią spindu liuoja žmonių širdys, bus nepaprastai ryški, nes šias metines mes sutinkame garbingos datos išvakarėse — praėjo šimtas metų nuo tos dienos, kai gimė žmogus, kurio vadovauja mi mes' kilom į Spalio šturmą, kurio vardu mes šiandien gyvename, pagal kurio planus ir priesakus statom savo rytdienos rū mus.
Lenininės įskaitos penketas UNIVERSITETO KOMAUNIMO ORGANIZAIJA APDOVANOTA LKJS CK PEREINAMĄA RAUDONĄJA VĖLIAA IR LLKJS CK GAR®S RASTU. Aptarti lenininio semestrezultatų praėjusį lfnktadienį, spalio 31 d., sostinės Statybininkų rū’1|Js, į respublikini studenTstovyklautojų atstovų ^skrydį, susirinko respubAos aukštųjų mokyklų Stovai, svečiai iš LeninNdo, Oriolo ir Gorkio.
Jame dalyvavo Lietuvos KP CK ir VLKJS CK atsa kingi darbuotojai, staty bos, aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerijų vadovai. Sąskrydį atidarė LLKJS CK sekretorė V. Klikūnienė. Pranešimą apie šių me tų lenininį darbo semestrą padarė LLKJS CK studen tų skyriaus vedėjas V. Sviderskis. Sąskrydžio dalyviai nu tarė, kaip dar sklandžiau organizuoti studentų darbo stovyklas ateinančiais me
Su šiuo vardu širdyje šeštadienį rinkomės į Aktų salę iškilmingam Didžiojo Spalio metinių minėjimui. Jame dalyvavo Univer siteto vadovai, visuomeni nių organizacijų atstovai, dėstytojai, svečiai: LTSR Švietimo ministras M. Gedvilas, LKP istorijos instituto direktorius R. Šarmaitis. Minėjimą įžanginiu žodžiu atidarė Uni versiteto rektorius, Socia listinio Darbo Didvyris prof. J. Kubilius. Iškilmin go minėjimo metu buvo perskaitytas šventinis Rek toriaus įsakymas, kuriame geriausiems mūsų dėsty tojams, darbuotojams ir
TRUMPAI X Spalio pabaigoje įvyko materialinio-techninio aprūpi nimo ir planavimo specialy bės pirmakursių komjaunimo susirinkimas. Į svečius, pas jaunuosius draugus atėjo VVU komjaunimo komiteto narys V .Lakis, kuris papasa kojo apie darbo ir poilsio stovyklas, patarė, kaip jas organizuoti kitąmet, grupės vadovas dėstytojas V. Pranu lis kalbėjo apie grupės pažan gumą, drausmę. Susirinkime dalyvavo EF komjaunimo sekretorius K. Černiauskas. R. GRICIŪTE
tais. Diskusijose be kitų kalbėjo ir Universiteto Matematikos ir mechani kos fak. penktakursis J. Baltrušaitis. Universiteto komjauni mo organizacijai, geriau siai iš aukštųjų mokyklų organizavusiai vasaros darbo ir poilsio stoovyklas, LLKJS CK sekretorius G. Dėnisovas įteikė LLKJS pereinamąją Raudonąją vėliavą ir LLKJS CK Gar bės raštą. Daugeliui Universiteto studentų įteikti Garbės raš tai. Sekmadienį, lapkričio 2 Mūsų inf. d., Istorijos fak. komjaunimo
studentams pareikštos pa dėkos. Susirinkusius su švente pasveikino LTSR Švietimo ministras M. Gedvilas. Daug ir nuoširdžiai jis kal bėjo apie tarybinio jauni mo pareigas ir vietą mūsų Revoliucijoje. ■Vakaro pabaigoje visų labai šiltai sutiktas kon certavo respublikos liau dies artistas V. Noreika. Iškilmingi Didžiojo Spalio minėjimai įvyko ir fakultetuose. Šiandien vėliavos plazda Spalio šventę, jo šlovę. Geru žingsniu mes žen giame į rytdieną Spalio žvaigždės nušviestu keliu.
Svečiuosi P. Pujadas
Antradienį mūsų Alma Mater sulaukė brangaus svečio — garsiosios avia cijos eskadrilės „Normandija-Nemunas" vado, dimi sijos generolo, Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo deputato Pjero Pujado. Į kolonų salę susirinko daug Universiteto dėstytojų ir studentų, panorėjusių iš girsti įžymaus lakūno pri siminimus. Susitikimo pra džioje rektorius prof. dr. J. Kubilius papasakojo apie Pjerą Pujadą ir jo eskadrilės lakūnus, ku riems, kaip pasakė rekto rius, „Lietuva bus visada dėkinga". Po to kalbėjo Pjeras Pujadas. Jis prisi minė oro kautynes su hit komitetas organizavo susitiki mą su LKP CK instruktoriumi lerininkais Lietuvos pa A. Baciu. Svečias studentams dangėje, papasakojo, kaip skaitė paskaitą apie šiuolaiki atrodė 1944 metų išvaduo nės politikos problemas. tasis Vilnius, kuriame jam G. VIESINTAITE tuo metu teko pabuvoti. Savo kalboje jis pažymė Lapkričio 1 d., šeštadie jo, kad viso pasaulio jau nį, į studentus buvo „įšven nimas turi atkakliai ko tinti" germanistai ir fizikai. voti už taiką. V. DARGUŽIS TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Aukš X Universiteto Istorijos fa kulteto studentai susitiko su čiausiosios Tarybos par architektu R. Jalovecku, ku lamentinės grupės TSRS — ris dabar vadovauja Jono Prancūzijos sekcijos pirmi bažnyčios restauravimo dar ninkas G. Žukovas primi bams. Svečias studentams įdo nė, kad Pjeras Pujadas yra miai papasakojo apie Lietu nenuilstantis kovotojas už vos architektūrą, restauravi taiką, už draugiškus mūsų mo darbus. Buvo parodyti šalies ir Prancūzijos san spalvoti diapozityvai. tykius. K. VALIUS M. JUOZAITIS
TARYBINIS STUDENTAS
2 pri
PRIKLAUSO LIAUDŽIAI Menas priklauso liaudžiai. Jis turi kuo giliausiai leisti savo šaknis į plačiausias dirbančiųjų mases. Jis priva lo jungti šių masių jausmus, mintis ir valią... kelti jas. V. I. LENINAS AR SlO šimtmečio pradžioje, kai socialistinė santvarka daugeliui atrodė tolima svajone, V. Leninas pro laiko tolius matė socialistinę visuomenę — didžios kultū ros, meno aukštumas pasieku sių žmonių bendriją. V. Leninas buvo didžios kul tūros žmogus, mąstytojas. Jis aukštai vertino realistinę lite ratūrą, žavėjosi klasikine mu zika, visuomet apgailestavo, kad įtempta politinė kova tiek maža bepalieka laiko menui.
IS MARKSISTINIŲ POZICIJŲ
Principingas marksistas, sto vintis tvirtose klasinėse pozi cijose, iš šių pozicijų vertino visus gyvenimo reiškinius. Le ninas pagrindė ir praktinės reikšmės nepraradusį teiginį apie dvi kultūras nacionalinė je kultūroje, esant antagonis tinei visuomenei. Jis didžia mokslininko teoretiko jėga ak centavo literatūros ir meno partiškumo, liaudiškumo prin cipus, kurie buvo, yra ir vi suomet bus kelrode žvaigžde mūsų menininkams ir meninės kūrybos vertintojams.
Paskutiniais savo gyvenimo metais V. Leninas išvystė kul tūrinės revoliucijos idėją kaip sudėtinę ir labai svarbią socia lizmo pastatymo teorijos dalį. „Mums, — rašė jis, — dabar pakanka šios kultūrinės revo liucijos, kad taptume visiškai socialistine šalimi". Straipsny je „Puslapiai iš dienoraščio", V. Leninas pareiškė, kad jis yra įsitikinęs, jog kultūrinės statybos uždaviniai bus sėk mingai išspręsti, nes Rusijos liaudies masės yra nepapras tai suinteresuotos tikrąja kul tūra, o Tarybų valdžia giliai ir nuosekliai sprendžia kultūri nės statybos klausimus.
KULTŪRA VISIEMS Buržuazinės visuomenės sąlygomis daug kultūros verty bių lieka „įšaldytomis" verty bėmis, nes jas nuo platesnių šių vertybių vartotojų sluoks nių skiria turtinės padėties, iš silavinimo, įvairūs kiti socia liniai barjerai. Socialistinė re voliucija panaikina šiuos bar jerus ir tuo būdu kultūros tur tai tampa prieinami plačio sioms masėms. Tai savo ruož tu teikia naujų jėgų ir impul sų kultūros vertybėms gausin ti. Su socialistine revoliucija prasideda ir kultūrinė revoliu cija — liaudies žygis į kultū ros aukštumas.
KONTRASTAI „Ką gi mes matom šaly? — rašė apie buržuazijos valdo mą Lietuvą rašytojas Petras Vaičiūnas. — Visuomenės, ku liai rūpėti! literatūra, kaip ir neturime. Ponams lietuviškoji knyga nerūpėjo ir nerūpi... Mūsų buržuazija susirūpinusi tik savo namelių lipdymu". Buržuazijai mažiausiai rūpė jo lietuvių tautos kultūros rei kalai. Ir jeigu per du jos val dymo dešimtmečius buvo pa siekta kurių-ne-kurių laimėji mų kultūros baruose, tai čia daugiausia nusipelnė pažan gioji lietuvių inteligentija, ku ri atkakliai vykdė savo kilnią liaudies švietimo ir kultūrini mo misiją dažnai prieš val dančiųjų sluoksnių valią, įveik dama dargi jų tveriamus bar jerus. „Mūsų kaimas gyvena be knygos, nes jos nėra, — tvir tino leidinys. „Lietuvos biblio tekos". Ir iš tikrųjų tai buvo skaudi tiesa. 1939 m. Lietuvoje veikė vos apie 120 rajoninių biblio tekų. Dabar Lietuvoje yra 7 tūkstančiai įvairių tipų ir ži nybų bibliotekų. Vien kaime dabar yra daugiau kaip 1.600 bibliotekų, o jų fonduose — 17 milijonų knygų. Kasmet Lietuvoje išeina apie 2000 pavadinimų knygų, o tiražas siekia 15000000 eg zempliorių. Tarybų valdžios metais išėjo net 12 mln. lietu-
PAŽYMĖJO
vių autorių knygų, kurias sa vo gimtąja kalba skaito dau gelio Tarybų šalies tautų dar bo žmonės. Beveik 100 pavadi nimų lietuviškų knygų išleista socialistinėse šalyse. 1941 metais Lietuvoje buvo septynios aukštosios mokyk los, kuriose mokėsi 7.000 stu dentų. Dabar veikia vienuoli ka aukštųjų mokyklų. Jose mokosi 57 tūkstančiai studen tų. Prieš karą dešimčiai tūks tančių gyventojų teko 20, da bar — apie 170 aukštųjų mo kyklų studentų. Pagal aukštų jų mokyklų studentų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų Lietuva smarkiai pralenkė Angliją, Prancūziją, Vakarų Vokietiją ir daugelį kitų išsivysčiusių Europos ir Ameri kos šalių.
PO VISĄ PASAULĮ Daugėja lietuviškų knygų, žurnalų, laikraščių. Rampos šviesą išvysta naujos naciona linės operos, dramos, koncer tų salėse skamba nauji lietu vių kompozitorių kūriniai. Ta rybų valdžios metais sukurta ir išsivystė lietuviška kinema tografija. Lietuvos dailininkų darbai dabar demonstruojami daugelyje pasaulio šalių. Lie tuvišką meną užsienyje sėk mingai reprezentuoja styginis kvartetas, kamerinis orkestras, operos solistai, ansamblis „Lietuva", kai kurie meno sa viveiklos kolektyvai (tarp jų — ir mūsų universiteto).
Kaip ir visų tarybinių tau tų, taip ir lietuvių tautos so cialistinė kultūra suklestėjo tik lenininės nacionalinės po litikos, broliškųjų tarybinių tautų ir jų kultūrų bendravi mo dėka. Tarybų valdžios metais lie tuvių kultūroje įvyko ne tik didžiuliai kiekybiniai, bet ir kokybiniai pasikeitimai. Tary binės lietuvių kultūros būdin gi bruožai — ištikimybė marksizmui-leninizmui, liaudišku mas, proletarinis internaciona lizmas. „Marksizmas išsikovojo sa vo, kaip revoliucinio proleta riato ideologijos, pasaulinę istorinę reikšmę tuo, — rašė V. Leninas, — kad jis, mark sizmas, anaiptol, neatmetė ver tingiausių buržuazinės epo chos laimėjimų, bet, priešin gai, pasiėmė ir perdirbo viską, kas buvo vertingo daugiau kaip dviejų tūkstančių metų žmonijos minties ir kultūros išsivystyme. Tik tolesnis dar bas šiuo pagrindu ir ta pačia kryptimi, įkvepiamas proleta riato diktatūros, kaip paskuti nės jo kovos prieš visokį iš naudojimą, praktinio patyri mo, tegali būti pripažintas tik rai proletarinės kultūros iš vystymu". Kaip tik šia leninine kryp timi ir vystosi tarybinių tautų socialistinė kultūra, darydama didžiulį poveikį visai istorijos eigai.
ERDVILO ROBOTAS
K. BŪGOS SUKAKTĮ Platų ir reikšmingą lie tuvių kalbos mokslo barą išvarė didysis lietuvių lingvistas Kazimieras Bū ga90-osioms įžymaus kal bininko gimimo metinėms buvo skirtas Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraš totyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus lietuvių kalbos sekcijos tradicinis pirmadienio susirinkimas, kuris įvyko Kolonų salėje Kazimiero Būgos gy venimą ir lingvistinę veik lą apžvelgė filologijos mokslų daktaras profeso rius Z. Zinkevičius. Žiups nelį surinktų prisiminimų apie didįjį kalbininką pa teikė rašytojas J. Būtėnas.
Iš Lenino rankų perėmėm žemę
ATKAKLUMAS
Prieš ketverius metus kar tu su tuometiniais pirmakur siais Gitą Markevičiūtė ne drąsiai peržengė Universiteto slenkstį. „Kaip reikia mokytis aukš tojoje mokykloje"? — šis klausimas neduoda ramybės daugeliui pirmakursių. Atsa kymą Gitai davė darbas — Mūsų inf. ilgas, sunkus, atkaklus. Dabar
Gitą Markevičiūtė studijuoja anglų k. ir lit. specialybės ketvirtame kurse. Draugai ir dėstytojai kalba apie Gitą, kaip apie gerą ir stropią studentę ir aktyvią visuomenininkę. Šiemet Gitai Markevičiūtei paskirta P. Cvirkos stipendija, Tai puikus jos atkaklumo įvertintmas. Dar metai tokio darbo ir — diplomas. JĮ gaus tikrai darbščios komjaunuolės ran kos. J. MAŽEIKIO nuotr. |
.. .Šiuo metu Erdvilas laisvo laiko turi ne per daugiausia. Vis tik pusvalandį paskyrė pokalbiui. .. .Kada gimė ta idėja? Kaž kada Erdvilas Jacikevičius bu vo nuvykęs į Maskvą. Aplan kė Visasąjunginę liaudies ūkio pasiekimų parodą. Ilgiausiai užtruko elektronikos paviljo ne: čia jį sužavėjo robotas. Parodos prižiūrėtojai padova nojo smalsiam vaikinui iš Lie tuvos jo brėžinius. Parvažiavęs į Šiaulius, nu ėjo į Jaunųjų technikų stotį. sumanyTen pritarė Erdvilo ~ ’ mui. Prasidėjo darbas. Robotas □ ireikalavo visų laisvalaikio valandėlių. Net tėvai pradėjo n niauti. „Sūnau, robotas — tai g. rai. Bet juk tu abiturien tas. N;gi paaukosi robotui ir brando.) atestatą?" Tačiau brandos atestatas su robjlu laiką pasidalijo labai eko.iomiškai; atestatui — šio kia-I ieniai, robotui — sekma dieniai ir šešta lienių popietės. „Saturnas" — toks roboto vardas — buvo panašus į maskviškį. Jis „kalbėjo", vaikščiojo. Žinoma, prityrusių
Maskvos inžinierių sukon struotas robotas buvo geres nis. Bet ne čia esmė. „Satur nas" — pirmasis Erdvilo ran kų kūrinys. Robotas daug ką sužavėjo. O Erdvilui apetitas atsirado bedirbant. Kad taip sužaidus su robotu šachmatų partiją? O jeigu pagaminti kitą, tobu lesnį? Deja, su Šiauliais teko atsi sveikinti, su miesto jaunųjų technikų stotimi —■ irgi. Erd vilas šiemet įstojo į Universi teto Fizikos fakultetą. Bet argi čia sėdėsi sudėjęs rankas? (Erdvilas, išgirdęs mano klausimą, nusišypsojo. Ė, bro lau, Universitetas — ne mo kykla. Studijos reikalauja vis ko — laiko, žinių, energijos. Bet sudėti rankas... Hm, pa matysime. Atsisveikinau su Erdvilu, palinkėjau jam geros kloties, o pats galvojau: „Gerai būtų kuo greičiau pamatyti „Saturną-2". Ar ne taip, Erdvilai? V. KATILIUS
tai svarstė švarą ir tvarką Universiteto rūmuose. Su švaros komisijos (ku riai vadovauja nepavargs tantis ir „etatinis" pirmi ninkas dėstytojas V. Ger manas) pastebėtais trūku mais susirinkusius supa žindino prorektoriaus pa vaduotojas administraci jos ir ūkio reikalams ko munistas S. Mickus. Jeigu pernai bloga pa dėtis buvo Ekonomikos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos fakultetuose, tai šiemet — atvirkščiai: švariausi tapo šiukšliniausiais ir netvarkingiau siais: blogai tvarkomasi Teisės, Gamtos fakulte tuose, pirmajame ir šešta jame bendrabučiuose. Tai rodo, kad švara ir tvarka ne taip jau stipriai pri-
PROFKOMITETAS Vytautas ŽEIMANTAS , pirmininkas Vincas BALČIŪNAS — pa. vaduotojas buities-benduba čių reikalams Algimantas VENCKUS -į pavaduotojas organizacin ant reikalams Albertas BERTULIS — halteris PREZIDIUMAS L S. BACEVlClUS 2. V. BALČIŪNAS 3. A. BERTULIS 4. A. BRAZAUSKAS 5. A. STAPULIONYTE 6. A. VENCKUS 7. V. ŽEIMANTAS AKADEMINIS SEKTORIŲ A. BRAZAUSKAS — III k. M. DUDĖNAS — EF. II į V. GUIGA — Fil. F III k R. SUOPYTĖ — IF III k. MASINIO KULTŪRINI ) DARBO SEKTORIUS S. BACEVIČIUS — F k. Ė. GIRDENIS — MF V K. JANKAUSKAITE MMF II k. Z. LEVICKAS — Kultiną klubo vedėjas R. MAŽEIKYTĖ — Ch F II k. L. MAŽIONYTĖ — Fil k. (kandidatė į komiteto na rius) A. STAPULIONYTE — Ml V k. M. ŠEINAUSKAITĖ MMF IV k. BUITIES-BENDRABUClI SEKTORIUS A. BAKUTIS — EF II k. V. BALČIŪNAS — TF II k. J. JANKAUSKAS — EF I k. (kandidatas į komiteto na rius) O. KRAPAVICIENE — Ml II k. K. RAZUMAS — GF I k (kandidatas į komiteto na rius) A. TUMĖNAS — Fil. 1 I k. J. VAINAUSKAS — T: k. (kandidatas į komiteto na rius) ORGANIZACINIS SEKTORIUS S. ADOMAITYTE — Fil. I II k. (kandidatė į komiteti narius) O. GRUDZINSKAITĖ EF III k. B. KRIVICKAS — FF I k (kandidatas į komiteto narius K. MARKEVIČIUS — H II k. L. PETRAITIS — GF III IR. ŠARKIŪNAS — EF 1 k (kandidatas į komiteto na rius) A. VENCKUS — TF II k. REVIZINĖ KOMISIJA Z. JANUŠONIS — pirm: ninkas V. FOLKMANAITĖ — na rė v. Šaltenis — narys
Prodekanas pasiūlė ruošti susirinkimus, ku riuose dalyvautų ir fakul tetų vadovai bei studentai, klauso nuo kai kurių me ir aptarnaujantis persona džiagų trūkumo, o gal las. Artimesni kontaktai Jas skirsime 1970 m. bapremija — teisė dalyvauti landžio 22-ąją, V. Lenino darbo ir poilsio stovykloj1 daugiau nuo mūsų pačių gali duoti daug naudos. atsakomybės ir reiklumo. Filologijos fakulteto gimimo metinių dieną, geriau- užsienyje Diskusijose kalbėjęs ko vadovai stengiasi rasti siems mūsų laikraščio drau 4. Už geriausius problemimunistas A. Boiko pabrė tuos kontaktus, ir jų ini gams. Šių metų konkurso nius straipsnius apie studija* tikslas — kuo plačiau „Tary žė, kad studentai dar vis ciatyva verta pagyrimo, — biniame studente" papasakoti (akademinių sektorių veiki* nemoka branginti sočia- - pabrėžė S. Mickus. apie tarybinei liaudžiai reikš grupių gyvenimas, sesijos listinio turto. Susirinkime buvo pri mingų metų dienas, žmones. studentų adaptacija aukštoje ,je mokykloje, moksliniai bū' Filologijos fak. prode- imtas nutarimo projektas. Įvykius. kanas doc. J. Balkevičius Jame yra labai teisingi žo 1. Už geriausią medžiagą, reliai ir pan.) — premija — kelionė į šalie* pastebėjo, kad kartais džiai: dažniau kontroliuo pasakojančią apie lenininių aukštąją mokyklą blogai savo pareigas atlie ti ūkio darbuotojų — ko idėjų įgyvendinimą mūsų 5. Jauniesiems literatam) aukštojoje mokykloje (rubri ka ir kai kurie rūmų ko munistų, valytojų darbą, mendantai, trūksta šeimi padidinti komendantų at ka „Iš Lenino rankų perėmėm už geriausius grožinės literai Žemę") — tūros kūrinius ir kritiko) ninkiško požiūrio. sakomybę. premija 40 rb. straipsnius, nagrinėjančius fe Taip, šioje kampanijoje — Šiemet pažanga ma 2. Aktyviausiems laikraš nino partinės literatūros prin' tosi Istorijos ir Filologijos, (tegu ji tampa nuolatiniu čio korespondentams fakulte cipą — fakultetuose, — kalbėjo rūpesčiu) to kaip tik ir tuose — vertingo* 2 premijos I premija 35 rb. prodekanas. — Galima dovanos trūko: mūsų kiekvieno at II premija 20 rb. džiaugtis naujuoju komen dantu drg. Bauža. Jis do sakomybės, tikrų savo na III premija 15 rb. 6. Geriausiam laikra$č|£ 3. Už geriausius straipsnius misi tuo, kas vyksta, atei mų šeimininkų. apie Universiteto komjauni platintojui — na su patarimais, klausi- * mo organizacijos veiklą lenipremija — kelialapis ! mais. A. JUODUPIS niniais metais — Universiteto vilą Palangoje-
GAL ATSAKOAAYBES TRŪKSTA? Ne kartą po Universite tą vaikščiojo didelės ir mažos komisijos, tikrino švarą ir piktai barėsi. Bu vo šaukiami susirinkimai, skelbiami nutarimai. Visi gerai prisimena praėjusių metų gruodžio 9 dienos Rektoriaus įsaky mą dėl tvarkos ir švaros Universiteto patalpose ir teritorijoje. Krutėjome iš pradžių, ir neblogai buvome pradėję tvarkytis. Bet vėliau ir vėl aprimome... Suprantama, kad admi nistracijos darbuotojų par tinė organizacija labai lai ku sukvietė ūkio skyriaus darbuotojus, komendantus, fakultetų vadovus į parti nį susirinkimą. Antradie nį Kolonų salėje komunis-
NAUJAS STUDENTŲ
T S PREMIJOS
tarybinis studentas
3 psl.
Ir koks pirmakursis ne rašo eilėraščių! Kasmet jie dideliu bū riu ateina i mūsų audito rijas, ir kasmet atsineša mėlynviršius mokyklinius sąsiuvinius, pilnus skam bančių žodžių. Gražus tų žodžių pasaulis, nors kar tais ir su vaikystės spal vom. Geri tie žmonės, nes negali būti blogas žmo gus, einąs į Poezijos šalį. Spausdiname šių metų pirmakursių kūryba.
su cs
R. KASPARAS I kurso lituanistas
Mes kaip viržiai. Kaip šilo viržiai. Patys svaigstam žiedų ugnimi Ir praėjus vasarai mirštam, Pavaišinę kažką medumi. Mes lyg gailiai, lyg pelkių gailiai Stovim tylūs, apsvaigę savim Ir paliekam vien kartėlį svaigų Burnoje, delnuose ir širdy. Kas sudrums šitą rudenio tylą Lapai gal lyg skarda ims skambėt? Tiktai mes, tarsi viržiai iš šilo Mokam viską pamiršt ir žydėt. Tiktai mes, tarsi pelkių gailiai Įsigudrinę nieko nebot, Stovim, juokiamės, šaule apsvaigę, Ir tikėsimės dar sužaliuot. i
laip tyliai sruvena žaros Į gatvių mėlynas juostas Ir žaidžia šviesa vakarė Ant arkų, pilių ir skruostų. Virš skersgatvių vėtrungės žvanga. Ir bokštų ažūrinės strėles Parėmusios rudenio dangų Ir lapų geltonas sniegas. Ar laukti, ar nieko nelaukti, Tikėt, ar niekuo netikėti, Taip baisiai lietaus nuskalauti Ims vartai lyg būgnai dundėti. Tik vėl iš pažįstamų vietų Sauks mintys, garsai ir atstumai Ir lietūs iš lėto užlies tuoj Apnuogintų parkų vaiskumą.
X
Z. ZOKAITYTĖ I kurso lituanistė
V. VILTRAKYTĖ I kurso lituanistė
KEIKSMAS Keikėsi tėvas — Laiptuos paslydo. Keikiasi mergos — Gaidžiai pragydo.. .
Miestas ir kaimas ■mžinas keiksmas. Žolę ir akmenį Lyriškai keiksiu.. . Žodžiai pavirto įlankom ir lūpom. Eikš paklausyti — Naktį mes klūpom. Nuodėmę seną Mūšam ir verkiam, lytą surasi Saulę prie Verkių. . .
I
Neskubėkit, laiškai, — šiluma ir paguoda. Neskubėkit, laiškai. Žmonės taps geresni, dar palaukę truputį ilgiau, negu leidžia jų žodžiai, laukimo, kantrybės riba... Neskubėkit, laiškai. Tik padėkit įrodyt žmonėms: lyg šermukšnis kartus gali būt ilgesys.
„INVALIDŲ NAMAI — Į tave aš einu, 3 KM" Iš užrašų, rastų pake lėse, kapuose ir per lietų.
Išbėgo mergaitė. Nutolo važiavę Autobusais, plentu ir moliu. Nuskynė ji obuolį — Rudenio tylą — b atsidūrė prie stulpo.. . Tie trys kilometrai Dulkėm ir žingsniais Nusėdę per pusę amžiaus. .. ■Ji jaučia — I’areina be kojų, be rankų Ir nieko nesako, negirdi — Tik jaučia, Jie vis dėlto jaučia. Lyg pienas, lyg šienas, Lyg tolimas žvilgsnis Nusitęsė per palaukę. Ji jaučia. Jie jaučia. Kažkas atsitiko — Gal žemė nesakė, Kad obuolius valgo, Kad jau atitrūko Šermukšniai ir debesys.. . Nereikia, dar vasara. Eisiu pas žmones, Kad jie atiduotų rankas ,r akis, ir balsą... rie trys kilometrai. Ąš viską atnešiu j* karo, mašinų, nelaimių... Jergaitė išbėgo... Nutolo važiavę. Ir tragiškai baigėsi vasara.
tavyje aš blaškaus, vandenų ir dienų išsiilgus, lietaus.
Neša šauksmą ir griūtį pro mane, pro mane. Kur pradingote, liūtys, išsiliejot skausme?
Net ir saulė raudona jau namo neparves, Gros tik dienos vargonais Kažkieno vestuves. Daug laikrodžių yra pasau ly. Didelių kurantų ir vai kiškų, su nejudančiom ro dyklėm. Daug mūsų gyveni mo minučių lyg smėlio lašų išbarstė jie. Tik niekas neži no, kiek studentiškų metų suskaičiavo šitas, senutėlis Alma Mater laikrodis. Tiksė davo, tiksėdavo ir pavargęs sustodavo. Vėl negailestingos meistrų rankos pažadindavo JI. Ir vėl... Valanda seka valandą, die na veja dieną, — mūsų žings nius, mūsų paskaitas skai čiuoja laikrodis...
Alf. BUCKAUS nuotr.
Jau jau. Spurda širdis. Už kalniuko... Nedidelis lankas sumirkusių papievių, atokvė pis prie akmens.. . ... Pilki pilki laukai... draikosi debesys.. . Ir saulės nėra. Tai kas! Jau visai netoli. Jau matau beržą. Jis moja man, šakų saujomis barstydamas lietaus ašaras. (Ko ta širdis taip blaškosi?) Dar. Keliolika žingsnių. Viskas. Aš sugrįžau į vai kystę. Sugrįžau, ir surasiu, ko ilgus metus laukiau ir ieško jau. . . ... Trankydamas grandinę, plėšosi Brisius. Gyvas. Tik nepažįsta .manęs. Prie senos kriaušės linguoja sūpuoklės. Tik vėjo, ne rankų judina mos. .. Kažkas pakirto man kojas, gerkle kyla kartus kamuolys... Per sodelį atlinguoja... — Močiute, močiute, — ne žinau, kojos pačios lekia, rankos pačios tiesiasi... Močiutė išmeta pintinę, Akimirka, ir aš jai ant kaklo... -— Jūrate, vaikeli, iš kur tu čia... kaipgi čia? ■— Atvažiavau, atvažiavau... Močiutės rankos glosto šlapius mano pečius. Ji mirksi geromis akimis. Išblukęs jų žydris skaidrėja skaidrėja, ir susiraukšlėjusiais skruostais nurieda ašaros.. . — Ko gi mes stovim tokiam ore? Eikim gi, eikim į vidų... Kvepia palubėj sukaišyti čiobreliai, mėtos... Viskas taip pat. Pažįstamas kvapas. Ne. Kažko trūksta... Plačių tabako lapų. — Nėra jau dieduko. Am žiną atilsį jam. Pernai pasimi rė. .. Bet tu sėsk, sėsk. Tuoj valgyt pataisysiu. Išalkai juk. Šitokia kelionė... Dieve, ko kia tu, Jūratyte. Visai panelė... — „Močiute.. aš... aš ne galėjau anksčiau atvažiuoti. < .. Kai tėtis paliko... — Žinau, žinau. Argi tu kalta? Viešpatie... — Močiute... aš ieškau tė čio. .. aš jo laukiu. Visad. Jau seniai. Bet jis neateina... — Ir pas mane. Pamiršo na
mus. Nei laiškelio, nei žinelės neatsiunčia. —... aš laukiu jo. Suskam ba skambutis, bėgu prie durų. Žinau, ne jis, bet bėgu. O gal? O gal? Ne. Neateina. Juk
APSAKYMAS rnės dabar kitur gyvenam.. ." ... Mama sėdėjo už stalo, nukrauto bonkomis ir konser vais. O prie jos vis arčiau ir arčiau šliejosi tas žmogus, Butautas, lapės akųm r mikliu liežuviu. — Jule, ko tau vienai vargti? Graži moteris esi, o dienos vis bėga. Persikelk pas mane... Nebijok, tavo dukros neskriausiu. Tikrą tėvą atsto siu. .. Žinai, kaip man trūksta moteriškų rankų... vis vie nas ir vienas... Tiesa, butas ne koks, bet greitu laiku ža dėjo. .. Ir uždirbu neblogai... Mama raudo, šypsojosi. Pas kui pradėjo glostyti jo ran ką. „. . . Mes dabar kitur gy vename. Gyvename?" — Užmušiu! Manai, aš neži nau, ką tu išdarinėjai? Su tik ru vyru išsiskyrusi.. . Iš to kios nėra ko laukt.. . U-uch, užmušiu... še tau, še tau! — A-a, — mama pargriū va, o Butautas spardo ją, kur pakliūva.. . į kojas, į pe čius. .. — Nelieskit mamos! — ma no šauksmas kurčias. Atšokęs nuo kambario sienų, nutyla ir susilieja su mamos aima nom. . . ... — Išeikim, mama. Pali kim jį. — Kur tu beeisi, vaikeli? Ir taip gėdos per akis. Užbadys visi... Ir pinigų neturim. Iš viliojo šitas biaurybė. Baldus išpardaviau. O, viešpatie, už ką man tokios kančios? Ir dar šita — mamos pilvas didelis.
Už kelių mėnesių ateis nauja gyvybė. Ir tada.. . O, vieš patie, viešpatie, ką man dary ti? Prakeikimas, ne gyveni mas. A-a. „Taip, močiute. Mes kitur
Irena BELINSKAITĖ gyvenam. Seniai. Neblogai, Bet aš vis tiek laukiu tėčio. Jis neateina. . . Ieškau gatvėse. Tarp žmonių. Autobusuose. Nėra, Niekur nėra... Ko dėl jis neateina. Man taip sunku... Aš jau vienuoliktoj klasėj. Taip, močiute. Jau vienuoliktoj“. ... Švietė saulė. Ridinėjosi gatvėmis. Tūkstančiais atšvai tų mirgėjo namų languose ir plačiose parduotuvių vitrino se. Pirmą kartą aš ėjau taip to li. Į mokyklą. Man buvo tru putį baisu. Ir aš laikiausi šil to tėčio delno. Lengvas vėje lis kilojo mano kaspiną ir žiurstuko klostes. Pirmą kartą aš taip švytėjau. Žmonės šyp sojosi, žiūrėdami j mane, į gėlių puokštę, suspaustą mano kumštelyje. Mama ėjo iš pas kos ir vis taisė man tai plau kus, tai suknutę. Matė, kad visi žiūri į mane. —• Tėveli, aš dabar į pirmą klasę einu.. . O kada į pasku tinę? — O dar toli. .. už va tiek metų, kiek mūsų rankose pirš tų, — jis dar tvirčiau sukabi no savo ir mano rankas. — Tėveli, o tu mane ir i vienuoliktą klasę šitaip vesi? — Jeigu labai norėsi... ir nesigėdinsi, — ir mama, ir tėtis šypsojosi. „Į vienuoliktą ėjau viena. Ta pačia gatve. Tik nešvietė saulė. Visą dieną lijo". „— Močiute, kur tėtis? Ne jaugi jis neparašo? — Paskutinį laišką prieš
metus gavau. Paprašiau kai myno mergaitės... perskaitė ir atgal jam sudėjo, bet, neži nau, negavo jis, ar gal adre sas ne toks buvo... Daugiau ir neatsiuntė. Oi, vaikai, vai kai! Augini, galvoji, senatvėj paguodą turėsi, o va... Vie nas dievas žino, kur jis yra . Gal jūra kur tebeplaukioja. . ." . . . Vyrai mušė būgnus, pū tė dūdas. Visas uostas vil nijo, judėjo... — Rašykit man, žiūrėkit! Ir tu, Jūrate. Kai tik raides iš moksi, — tėtis lipo į laivą. Di džiulį. Mes ilgai su mama mojavom rankomis. „Aš rašiau tau, tėti, Kai raides išmokau, kai į antrą klasę perėjau, į trečią, penktą. . . Kiekvieną kartą su mama lydėdavom tave į jūrą, lauk davom sugrįžtant. Tu parveždavai man įvairiausių kriauk lių, o vieną kartą — didžiulį krabą. Dabar jo nėra... išme tė Butautas... O kriaukles aš pati išdalinau vaikams. Tik vieną pasilikau. Pačią didžiau sią. Ji labai ūžia. Kai pridedu prie ausies, girdžiu jūros ban gas. Matau tave". „O kad ne ta jūra! Sakiau jam. Kiek kartų sakiau. Būtų gyvenęs kaip žmogus. O da bar. .. "Nekalta Julė, ne. Išti sus mėnesius viena, pačioj grožybėj metų. . Kartą tėtis sugrįžo vėlai. Girtas. Nepanašus į save. Ver kė. Daužėsi kumščiais. Kažkas jam pasakė, kad mama turi sau kitą... kol jis jūroje. Ne supratau. O pasirodė, buvo tiesa. Tai dėdė Antanas, kuris mane saldainiais vaišindavo ir kuriam mama taip meiliai šypsodavosi, kai nueidavo į kirpyklą ir buvo... Ne, aš ta da dar nieko nesupratau. Pas kui tėtis sugrįždavo iš jūros vis rečiau ir rečiau. O kai su grįždavo, kartais tik kelias savaites namuose pabūdavo. . . Su mama beveik nesikalbėda vo. Ištars žodį ir tyli valandą. Aš verkdavau.. . Man buvo gaila. Visko. Tėtis ir su manim mažai kalbėdavo. O kartą: (Nukelta j 4 psl.)
P. PLĖTAITĖ 1 kurso žurnalistė Išklydom kažkur į platų kelią. Svetimi žmonės kryptį parodo.. . Vis man sapnuojas maža pirkelė, Molinėn krosnin stumiami puodai.
Toks savas rūkas, kai gatvėj liejas. Aš nepritapsiu prie miesto džiaugsmo.. . Ten mano medžiai, ten mano vėjas, Ten mano žmonės prastų prasčiausi...
Girioj iššaldo laukinės kriaušės, Šermukšniai žiba~ krauju sirpinti... Taip gera gimti šitam pakriaušy, Taip bloga šitam kely numirti...
Z. LUKOŠIŪTE I kurso lituanistė
*#*
Manęs nerasite — sudegint negalėsit. Arklių šarmotos kojos žiemą muš į ledą. Gyvena medžiai vėjo dar neliesti, O vyrai neša kirvius, permestus per petį.
O ir ko čia einu, o ir ko čia žiūriu Taip nedrąsiai, taip tyliai, kaip išgąsdintas vaikas. Ar paliksiu ramybėj tuščių kambarių Savo laukiantį žvilgsnį, kurio niekam nereikia? . .
Negalima jau nieko padaryt — žiema užstojo. Į sniegą pėdas lig pavasario įspaus. Pakirsti medžiai dar ilgai svyruoja Sakom bandydami užsikabint dangaus...
Už langų beržo rankų šešėliai balti Vis ateina nueina, ateina nueina. Surasti po žole, ežerų išsupti, Mes nei laimei, nei skausmui nežinome kainos. Iš rasotų takelių išėję basi, Atsimušom netyčia į kurčią asfaltą. Prijaukinę vienatvę minios gaudesy, Žinom savo kaltes, bet nerandame kalto.
SMĖLIO LAIKRODIS .'Saulės irklai pro šalį už girios nučiuoždavo, — Sukės braižė pirštus ir į saują netilpo. Ir laiminga buvau — valandų neskaičiuodavau. Ridenau akmenėlį siūbuojančiu tiltu.
Nuo manęs dar laukai slėpė kupetų liūdesį, Prie ataušusio lizdo griežlė nesiskundė, Smėlio laikrodis, ėjo, neliestas, nekliudomas, Ir sudužo. Pabiro geltonos sekundės. Pajutau aš tada sunkų laiko lašėjimą, Prislopintus žingsnius, savo pulsą nelygų. Žilabarzdžiai išminčiai ant kelių padėjo man Neįspėjamai seną gyvenimo knygą.
į,'a
s
Laukimas (Atkelta iš 3 psl.)
draugų
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS
Šventes
GRAŽIAUSIŲ METŲ, INSTITUTE!
Respublikos aukštųjų mo kyklų vardu sukaktuvininkus sveikino Vilniaus V. Kapsuko universiteto rektorius profeso rius J. Kubilius. — Daugelio pasaulio aukš tųjų mokyklų herbuose pa vaizduotas fakelas, — primi nė jis. — Tai reikšmingas simbolis ir, be to, labai įpa reigojantis. Aš pfrisimenu tuos laikus, kai fakelas buvo už degtas ir senajame Pedagogi nio instituto kieme. Garbė jums, kad tas fakelas negeso, o kasmet liepsnojo vis skais čiau. Neleiskite jam užgesti niekad, ir jūsų darbus minės ateities kartos. Iškilmingo vakaro metu Pe dagoginio instituto kolektyvą sveikino Potsdamo ir Erfurto aukštųjų pedagoginių mokyk lų bei Vroclavo B. Bieruto universiteto pasiuntiniai, dau gelio šalies aukštųjų mokyklų atstovai, instituto auklėtiniai ir buvę pedagogai.
— Jūrate, tu visai į mane nepanaši... Na, tu jau didelė užaugai, — pasakė jis, ir, su UETUVOS TSR AUKSCLAU- instituto profesorių bei dėsty demijos nariai, respublikos sikrovęs lagaminą, išėjo. tojų kolektyvas dirba didelį aukštųjų mokyklų vadovai, Daugiau aš jo nemačiau. •JOSIOS TARYBOS PREZI mokslinį darbą. Pastaraisiais atsakingi respublikos ir mies Laiškai ateidavo, ir piniginės DIUMAS UZ DIDELIUS NUO metais pakilo dėstytojų kva to partiniai ir tarybiniai dar perlaidos, o jis — ne. Dabar ir PELNUS, RUOŠIANT PEDA lifikacija: jų tarpe yra 4 moks buotojai, kultūros ir visuome laiškų nebėra.. . Aš beveik GOGŲ KADRUS IR RYŠIUM lų daktarai, daugiau kaip 130 nės veikėjai. kasdien nubėgu į seną butą.. . mokslų kandidatų ir docentų. Lietuvos Komunistų partijos Nėra nieko. Nei laiško, nei SU DVTDEŠIMTPENKMECIU, Mokslinės kvalifikacijos po Centro Komiteto ir respubli APDOVANOJO VILNIAUS atviruko... žiūriu institutas iškopė į vieną kos vyriausybės vardu sveiki „Jūrate, tu miegi jau? Mie VALSTYBINĮ PEDAGOGINĮ iš pirmųjų vietų respublikos nimo žodį tarė Lietuvos TSR gok, miegok. Ką INSTITUTĄ GARBES RAŠTU. aukštųjų mokyklų tarpe. Aukščiausiosios Tarybos Prevo kalbom. Ryt — visa diena. Į Vilniaus Pedagoginio ins zidiumo pirmininkas M. SuIšsikalbėsim". tituto jubiliejų, kuris yra di mauskas. Pramerkiu akis. Spalio 31 d., praėjus lygiai Ne, tai ne bangos plauna ma 25 metams nuo tos dienos, kai delė visos respublikos moky Drg. Šumauskas įteikė insno rankas, o močiutė glosto, Lietuvos TSR Liaudies Komisa tojų ir švietimo darbuotojų tituto kolektyvui Lietuvos TSR šventė, atvyko Lietuvos TSR švelniai švelniai: Aukščiausiosios Tarybos Pre rų Tarybos nutarimu buvo — Žiūriu, kokia tu didelė. įsteigtas Vilniaus Pedagoginis Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštą. zidiumo pirmininkas M. 5uTai laikas bėga. Seniai, čia, institutas ir į auditorijas susi Pranešimą apie šios aukšto rodos, mažytė buvai. Po aslą rinko nedidelis būrelis pirmų mauskas, Lietuvos TSR Liau dies kontrolės komiteto pir sios mokyklos 25 metų peda kaip pipiras ridinėjais. jų studentų, institutas vėl pa Ant aprūkusios sienos — kvietė savo auklėtinius ir pe mininkas A. Barauskas, Lietu goginę ir mokslinę veiklą pa nuotraukos. Diedukas, šauniai dagogus. Pakvietė j didelę vos TSR Ministrų Tarybos darė instituto rektorius V. ūsus užsiraitęs, kariška uni- šventę: instituto veiklos 25- pirmininko pavaduotoja L. Dir- Uogintas. liau — nuoga, maža mergai- mečiui pažymėti Valstybinėje žinskaitė, respublikos Mokslų Instituto kolektyvą visų res forma, močiutė jaunystėje, to filharmonijoje įvyko iškilmin akademijos prezidentas J. Ma publikos mokytojų vardu karš te. .. gas mokslinės tarybos posė tulis, Lietuvos KP CK mokslo tai pasveikino Lietuvos TSR Viskas čia man primena dis. ir mokymo įstaigų skyriaus švietimo ministras M. Gedvi vaikystę. Tas dienas. Šviesias Institutas gali pasidžiaugti vedėjas A. Rimkus, partijos las. šviesias. Ir tėtį. Ne, aš nepyks Sveikinimo žodį tarė Lietu tu ant jo. Nors jis nesugrįžta. gražiais darbo vaisiais. Insti miesto komiteto sekretorius tute paruošta daugiau kaip — Oi, Jūra, Jūra, žiūrėk 10 tūkstančių 600 aukštos kva V. Bikus, Lietuvos LKJS CK vos TSR aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministras gyvenime. Kad nereikėtų ir lifikacijos mokytojų. sekretorė V. Klikūnienė, mi H. Zabulis. tau taip va, laukus, vargti. nistrai, Lietuvos Mokslų akaDžiugu pažymėti, kad, šio Žiūrėk, — mama kažkodėl kaltina jį. Kodėl? Kodėl? Juk kažkas turi išplaukti. Kažkas turi Pažymėtas Azerbaidžano laukti. Jeigu nelauks — ne Valstybinio S. Kirovo uni bus vilties. Mama nebelau kė. .. ir dabar tikrai jau ji versiteto penkiasdešimt neturi nieko, netgi mažiausios metis. viltelės. Yra tik Butautas... Ši pirmoji reSpublikoje — Močiute, aš atvažiavau pas jus tėčio adreso. Galvojau aukštoji mokykla išleido — turit... daugiau kaip 27 tūkstan— Nėra, Jūrate, nėra. Ge čius specialistų, Univer-. rai, kad atvažiavai... Nors i tavo akeles atsižiūrėsiu.. . sitetas padėjo pamatus Žinau, mano akys žydros, moksliniams tyrimams res kaip močiutės, kaip tėčio. publikoje: čia gimė ir sėk Ach, tas tėtis! Tėtis! Kodėl jis taip pasakė? Juk mano akys mingai vystosi naftos, che žydros... mijos, fizikos, matemati Visą dieną vaikščiojau su kos, fiziologijos, orientalis močiute. Rodė man karvutę, žviegiantį paršiuką. Viską. tikos, istorijos ir kitos — Atvažiuok vasarą. Vyš Studentų gatvė. Ji veda juos į Pedagoginio instituto auditorijas, į mokslo viršūnes. mokslo šakos. nių šitiek. Bent atsivalgysi. .. — Ne, močiute, man gi į Trylikoje Azerbaidžano mokyklą reikia. Aš ir taip Valstybinio universiteto daug pamokų praleidau. ... fakultetų dabar mokosi Dėl tėčio važiavau... ir jūsų pasiilgau. daugiau kaip 11 tūkstančių GAVOME LAIŠKĄ Kalbėjau, o man svilo studentų, kurie taps 35 skruostai ir ausys. Ne, aš ne mokslo ir technikos šakų melavau. Tikrai. Močiutę vi gai. Kartu norėtųsi padėkoti specialistais. . . suomet prisimindavau. Viską. Ruduo. Truputį šaltokas, MMF profbiuro pirmininkui Bet matyti negalėjau. Salia auksinis. Gera eiti lapais nu Lapkričio 1 d. Baku E. Stankui, VVU studentų juk — Butautas. Ir mama... kloti žeme. Nejučiom nuklys profkomitetui už išskirtą sa mieste įvyko iškilmingas Aš negaliu palikti jos vienos. ti į» praeitį. Prisimeni rudenj, kelialapį. — Atvažiuok, — močiutė kurio grožį buvo galima tik vieną popietę kažkas pasibel natorinį Vėjo nuplėšti krenta že susirinkimas, skirtas reikšlydi iki pat kelio. — Lauksiu įsivaizduoti. O taip norėjosi dė. Atsivėrė durys ir malonus mėn lapai, nusinešdami į pra mingajai datai, Universivasarą... jeigu nenumirsiu iki keltis, išeiti į lauką, surinkti rudens dvelkimas įsirito į mū eitį rudens dienas. Jos nebe pabirusias spalvas, pasiklausy sų palatą, kartu su pasakoji grįš, kaip neatsigauna per tetas apdovanotas Azer to laiko... _ Ką jūs, močiute. Jūs ti tylauš šnarėjimo. Pasigrožė mais, šypsenomis. nykščiai vėjo išmėtyti lapai. baidžano TSR Aukščiau gyvenkit. Gyvenkit. Aš atva ti amžinai žaliomis eglaitėmis, Tik kas metai jie iš naujo at siosios Tarybos Garbės mums auksinis ru Grįžo tujų kupetomis, kurios puošia žiuosiu. Tikrai... gaivins prisiminimus, susiju duo, kurį mes taip troškom ... Tolyn šlapia asfalto Klinikas. Bet negalima paju pajusti. Daug šiltų padėkos sius su gerų žmonių, tarp ku raštu. Grupei universiteto juosta nurūko paskutinis au- dėti, tik mintimis gali nuke žodžių norėtųsi ištarti žmo rių gyveni, nuoširdžiu rūpes profesorių, dėstytojų ir liauti į paslaptingą, rudens tobusas. darbuotojų suteikti garbės nėms, kurie mums įžiebė čiu. Aš einu ir einu. Man rei- spalvų išmargintą gamtą. D. BALTRUŠAITYTE Dienos ėjo. Žingsniai taip džiaugsmo, laimės, tikėjimo vardai. kia sugrįžti. Sugrįžti ir vėl II k. matematike ir nutoldavo koridoriuje. Bet kibirkštėlės. Ačiū Jums, drau laukti.
AZERBAIDŽANO
UNIVERSITETUI
50
Sugrąžintas ruduo
„Karalienė" negali būti be karūnos Norėtųsi pakalbėti praėju sių mokslo metų „Tarybinio studento" pradėta tema apie „sporto karalienės" — leng vosios atletikos padėtį Univer sitete, kokią ji vietą užima studentų gyvenime. Lengvoji atletika — pati prieinamiausią studentams sporto šaka: nei sudėtingo in ventoriaus, nei labai unikalių „inkubatoriškų" sąlygų užsi iminėti ja nereikia. Gal todėl ši sporto šaka ir tapo pati po puliariausia, pati masiškiausia pasaulyje, net ekonomiškai silpnose šalyse. Gal todėl die na po dienos vis svaresnį žodį taria Afrikos šalių atstovai. Man teko lankytis JAV aukš tosiose mokyklose, Japonijoje, Prancūzijoje, demokratinėse šalyse. Aukštosiose mokyklo se sukaupta nacionalinių ko mandų rinktinės. Susidaro
vaizdas, kad ja užsiiminėja beveik tik studentai. Gal dau giau negu pusė pasaulio re kordų priklauso studentams. Universiteto rekordų lente lėje figūruoja labai žemo ly gio rekordai, pasiekti net 1954—1960 metais. Kodėl su stojo tiksliau, žengė atgal pas mus ši sporto šaka? Man prieš dešimt metų teko čia mokytis, ir aš buvau liudininkas, kaip vykdavo tarpfakultetinės leng vosios atletikos varžybos, pa vasariniai krosai. Susirinkdavo daugybė studentų, sirgalių, at eidavo dekanas, dėstytojai. O 1969 metais pačiam teko va dovauti panašioms varžyboms. Renkasi vienetai, nė vieno „sirgaliaus", nepilnos koman dos, rezultatai žemi. Priežas tys labai aiškios ir padėtį ga lima ištaisyti. Pirmiausia, silpnai dirba vi
suomeninės organizacijos pro paguojant aplamai sportą stu dentų tarpe. Dekanatuose ne žinoma, ar pas juos yra bent vienas sportininkas ir kuris. Antra, į sportinio meistriš kumo sekcijas studentai eina nenoriai. Jie linkę „ramiau" pralejsti laiką, pavyzdžiui ka vinėse, alaus baruose, kartais prie kortų. Man, kaip trene riui, labai skaudu matyti tokį faktą. Mano grupės bėgikai, kurie per dieną prabėgioja iki 20 km įvairiausių greičių variacijom, po treniruotės sė dasi prie knygų. Ir kada iš 24 žmonių nė vienas neturi sko lų, administracine tvarka jie sulyginami su tais studentais, kurie sesijos metu kaip nors „prastumia" eilinius egzami nus. Kada skirstomi bendra bučiai, stipendijos, daug kas iš dekanatų pamiršta, kad
sportininkas irgi yra visuome nininkas. Aš pasakysiu dau giau: tai žmogus, kuris bus ir valingas, ir stiprus, ir mora liai tvirtas, nes jis sugeba są moningai dirbti daug, nugalė ti save. Pasitaiko atvejų, kad spor tininkas visiškai negali sude rinti treniruočių su mokslu. Aišku, jam sunku, bet, man atrodo, aukštojoje mokykloje reikalavimai turi Jmti visiems vienodi, specialistai turi būti geri, tik apie egzaminų laiky mo grafiką reikėtų pagalvoti. Pavasario sesija — didžiau sias lengvaatlečių darbyme tis. Čia dekanatai turėtų spor tininkams ateiti į pagalbą. Sportininkai privalo vienodai žinoti, bet laikyti ne visuomet suspės su grupe. Nenorėčiau pateisinti ir mū sų katedros darbo trūkumų.
Mano nuomone, mes per ma žai propaguojame lengvąją atletiką studentų tarpe, neieš kome ryšių su visuomeninėmis organizacijomis, kad jos mums padėtų. Be to, mažai skatina me akademinėse grupėse, kad geresnių fizinių duomenų jau nuoliai eitų į sekcijas. Dau gelis trenerių, gal būt, ieško paruoštų meistrų; reikėtų už siiminėti ir su norinčiais, bet „nieko neturinčiais". Išsprendę šiąs ir eilę nepa minėtų problemų, svarbiausia — įjungę kiek galima dau giau studentų į sportinį sąjū dį, mes ne tik lengvojoje at letikoje, bet ir kitose sporto šakose turėtume pateisinti aukštosios mokyklos šaunias tradicijas ir vardą. K. ORENTAS TSRS garbės sporto meistras
PROF. A. JUCYSPRANCOZIJOJE Dviem savaitėm į Pran cūziją skaityti paskaitų iš vyko akademikas prof. A. Jucys, Universiteto Teori nės fizikos katedros vedė jas. Susikūrusią Vilniuje akademiko A. Jucio kvantmechaninio skaičiavimo mokyklą gerai žino moks linis pasaulis. A. Jucys šie met skaitė pranešimus ži nomuose Anglijos moksli niuose centruose — Oks forde, Kembridže ir kitur Dabar A. Jucį pakvietė skaityti paskaitų Prancūzijos Nacionalinis moksli nis centras. Su Tarybų Lietuvos fizikų darbais vil nietis supažindins prancū zų mokslininkus Paryžiuje, Marselyje, Strasburge, Lio ne ir kitur. Mūsų inf.
TRUMPAI Penktadienį, spalio 31 d., Ekonomikos fakultetas priėmė svečius — Tartu uni versiteto ekonominės kiber netikos, prekybos ekonomikos bei finansų ir kredito specia lybių studentus. Estus sutiki ir pasveikino Ekonomikos fak komjaunimo sekretorius K Černiauskas ir profkomiteti pirmininkas J. Morkūnas, < fakulteto prodekanas L. Būt kevičius supažindino svečius su mūsų Alma Mater ir faku! teto istorija. R. KVIETKAUSKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
llljiilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuu
Universiteto Teatrui skubiai reikalingas elektrikas-apšvietėjas. Pagei dautinas II—III k. studen tas, gerai nusimanantis elektros instaliacijoje ir radiofonizacijoje. Atlyginimas pusės eta to. Kreiptis j Estetinio la vinimo katedrą 16—20 va!., telef. 3-30-11.
I
Visi skelbimai, iškabi narni Centrinių rūmų skel bimų lentoje, turi būti vizuoti VVU kanceliarijoje. KANCELIARIJA i
B UTM2VI3IDIS
GCėlDGPUrV REDAKCIJOS
ADRESAS:
Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84 Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje.
LV 14832
Užs. Nr. 4477
j