Sutartis pasirašyta
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
1967 m. lapkričio mėn.
22 d. TREČIADIENIS Nr. 32 (618)
Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
Skamba studentų daina
Pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo tarp Krokuvos Jogailos Universiteto Socialistinio Jaunimo Sąjungos ir VVU komjaunimo komitetų. Šiais mokslo metais numatyta pasikeisti turistinėmis grupėmis, darbo ir poilsio stovyklo mis, parodomis ir kt. R. KVIETKAUSKO nuotraukoje — VVU komjaunimo komitete pasirašoma sutartis.
1. SUSIRINKOME LAIMES DAINUOTI...
Aktų salė jau pilnutėlė. Visų dėmesio centre — svečiai. O jų nemaža. Į mūsų senąją Alma Mater paminėti Tarptautinę stu dentų dieną atvyko svečiai iš tolimosios medvilnės respublikos Turkmėnijos, saulės ir kalnų šalies Gru zijos, iš kaimyninės Bal tarusijos, giedrią nuotaiką iš Rygos ir Tartu atvežė mūsų draugai. Dešimties sportininkų iš Graifsvaldo atvykimas bylojo, kad mū sų šventė įgavo tarptauti nį charakterį. Pirmoji interklubo pir mininkė Skirmantė Janu taitė sveikina susirinku sius svečius ir mūsų stu dentus su švente. „Vakarą-koncertą vesime abė cėlės tvarka", — pareiškė Skirma. Scenoje Ašchabado Gor kio universiteto studente, komjaunimo biuro sekre torė Agul Nabat Nazarova: — Mes atvežėme Jums karštus turkmėnų studentų sveikinimus, linkėjimus, turkmėnišką „Saliam" ir... keletą liaudies dainų. Uzar Safarmamedovas pa ima į rankas nacionalinį instrumentą. Skamba dai na apie meilę ir nusivyli mą, daina apie džiaugsmą. Audringais plojimais bu vo sutikti draugai iš Bal tarusijos. Jie atvežė interklubui dovaną — didelę baltarusišką lėlę. Dailiojo skaitymo konkurso Mask voje laureatė, Minsko uni versiteto studentė Sveta Dubovskaja nuotaikingai paskaitė pasakos apie Bu ratiną ištrauką. Sveikina Šiaulių pedagoginio insti tuto atstovė Dana Levaškevičiūtė. „Mes mokomės iš jūsų patyrimo, kaip įdo miai organizuoti šventes“, — sako Dana. Pasipuošę tautiniais dra bužiais į sceną išeina lat viai. Fizikos-matematikos fakulteto studentų tautinių šokių kolektyvas atliko keletą nuotaikingų latvių liaudies šokių. Tartu universiteto atsto vė perdavė nuoširdžiau sius Estijos jaunimo svei kinimus. Visi nekantriai laukė Tbilisio Valstybinio uni versiteto studentų vokalinio-instrumentinio an samblio pasirodymo. Ir štai juodaakė Varia prista to šiuos šaunius vaikinus — Fizikos fakulteto stu dentus, užėmusius pirmą vietą vokalinių-instrumen-
Kalbininkų konferencija Lapkričio 16—17 dienomis Universiteto centrinių rūmų 13 auditorijoje vyko mokslinė respublikos aukštųjų mo kyklų dėstvtojų konferencija lietuvių kalbos klausimais, skirta Spalio 50-mečiui. Konferencijos dalyviai ir svečiai iš klausė keturiolika pranešimų, kurių autoriai — žinomi res publikos kalbininkai. Po pranešimų vyko diskusijos.
DĖMESIO „FAKTAS"
Gruzinų instrumentinis koncertavo labai nuotaikingai.
tinių kolektyvų konkurse. Skamba nuotaikingos est radinės melodijos, atgyja Čaikovskis, lyg kalnų upe lis nuvilnija gruzinų liau dies daina. Avtandras Alkirenašvilis dainuoja nuo širdžiai. — Man Lietuvoje labai patiko. Žmonės labai ma lonūs, tik oras šaltokas,— po koncerto kalbėjo jis. Koncertą baigė latviai spalvingu šokiu. Dar ilgai netilo dainos. Šypsenos, vienodi siekimai, gėlės su jungė mūsų studentus su svečiais. Svečius domino viskas: kaip mes moko mės, atostogaujame, links minamės. .. O mūsų stu dentai pasakojo, aiškino... I. VOVERYTE
KELIOS VALANDOS PARODOJE
Visa Tarybų šalis švenčia Spalio penkiasdešimtmeti. Rodos, toks Premjera mus žada trumpas laiko tarpas praėjo, o kiek naujo Lietuva pasiekė kultūros, pradžiuginti visų lau kiamas (tik gal ne visų meno, technikos srityse. Statybinin mėgstamas) ..Faktas". kai taip pat nenorėjo pasiduoti. Jie dar vieną Lapkričio 25—26 die atidavė eksploatacijai nomis Aktų salėje Uni gražų, modernų, šviesų pastatą — versiteto agitmeninė parodų paviljoną. Taigi ir mes užsukome Į parodų brigada parodys mlniat tirų spektakli „Kaip paviljoną, esantį Muziejaus Ir Rūd ninkų gatvių sankryžoje. Ten suži nustojau tikėti“. Scena rijaus autorė — ..Fakto" nojome, jog per tris pirmąsias die aplankė apie dešimt vadovė, Estetikos ka nas parodą tedros vyr. dėstytoja 1. tūkstančių lankytojų. Šioje parodoje pabuvojo ir svečiai iš užsienio be» Stravinskienė. broliškų respublikų. Nemažą pasisekimą paroda turi ir Universiteto studentų tarpe, man esant parodoje, jų teiš buvo keliolika. V. SIMONAVICIUS Ekonomikos fakulteto Ii kurso studentas
JEI DOMIESI TARPTAUTINIU GYVENIMU Pastaraisiais metais ypač iš augo domėjimasis tarptautiniu gyvenimu. Dešimtys įvairių specialybių studentų panoro giliau ir išsamiau susipažinti su tarptautiniais įvykiais, iš mokti juos teisingai vertinti ir analizuoti. Tuo tikslu prie Valstybinės teisės katedros susiorganizavo tarptautininkų mokslinis būre lis, kurio pirmasis užsiėmimas įvyko praėjusį trečiadienį. Koks būrelio įkūrimo tiks las, kokie jo uždaviniai? Su tokiu klausimu „Tarybinio studento" korespondentas V. Bogomolnikovas kreipėsi j
mokslinio būrelio vadovą doc. A. BURKAUSKĄ. — Būrelio tikslas, — pasa kė drg. A. Burkauskas, — pa dėti studentams, besidomin tiems tarptautiniu gyvenimu, gilinti savo žinias, vadovauti jų veiklai. Studentams-tarptautininkams skaitysime pa skaitas, kuriose bus analizuo jami tarptautiniai įvykiai. Pa vyzdžiui, numatėme išnagri nėti Izraelio agresijos ir jo padarinių likvidavimo proble mą. Į programą įtraukti ir klausimai, liečiantieji Lietuvą įvairiais jos egzistavimo laiko tarpiais. Pažymėtina, kad ne
tik dėstytojai skaitys paskai tas, aiškins studentams įvai rius klausimus, bet ir patys studentai aktyviai dalyvaus mokslinio būrelio veikloje, rašys referatus. Tikiuosi, kad patys aktyviausi mokslinio bū relio nariai galės tapti „Ži nijos" draugijos nariais ir pa tys skaityti paskaitas visuomenei. Būrelio narių laukia nelengvas, bet įdomus darbas. Kas domisi mūsų nagrinėjamais klausimais, kviečia me į tarptautininkų užsiėmi mus.
Kam premija — ekskursija? Spalio 50-mečlo garbei Isto rijos Ir filologijos fakultete vyko konkursas geriausiai aka deminei grupei išaiškinti. Ge riausiais pripažinti vokiečių k. ir literatūros spec. trečia kursiai. Jie premijuoti ekskur sija po (žymias respublikos Istorines ir kultūrines vieto ves. Prancūzų k. ir literatūros spec. IV kursas — antrojo, bibliotekininkų III kursas — trečioje vietoje.
1 psl.
i
H
pokarini klasių kovos tarpi Lietuvos kaime.
Man nusibodo ši pilka padėtis
GERBIAMA REDAKCIJA! Rašydama Jums, aš elgiuosi gal perdaug lengvabūdiškai, bet jau pats tas lengvabūdiš kumas suteikia man tam tikrą pasitenkinimą ir man nesinori susilaikyti. Aš — filologė. Studijuoju trečiame kurse. Mano specia lybė nelabai įdomi, o manęs — ji visai nežavi. Bet aš, ži noma, nepalieku Universiteto ir nepaliksiu, taip, kaip nepa lieka ir nepaliks jo dešimtis mano pažįstamų. Kodėl? To dėl, kad man kaip ir jiems, nesinori prarasti to, ką jau įsigijome. Žinoma, mes nebū sime labai gerais specialistais. Pažiūrėkime, kiek aplink mus tokių nei gerų, nei blogų spe cialistų! Visiems ir visada aišku, kad pasaulyje esama ne tik gabių, talentingų, bet daug daugiau vidutiniškų . žmonių — vdainamų eiliniais. Ir toji dauguma nekalta. Aš reiškiu pretenzijas mūsų auklėtojams, mūsų spaudai, mūsų literatūrai, kurie teigia, kad visi mes gabūs, kad visi turime sparnus ir galime skraidyti. Man (ir daug kam) juokinga iš šitų naivių pa stangų įskiepyti žmonėms ne pagrįstą optimizmą. Ne, figos lapeliu nepridengsi nuogo žmogaus. Visiems šiek tiek mąstantiems tai gali atrodyti tiktai juokingai. Apskritai, Universitete — neįdomu. Saviveiklininkams, sportininkams, talentams — gal ir įdomu. O visiems ki tiems — vidutiniems? Paskai tos — bendrabutis, paskaitos
Laiškas redakcijai — bendrabutis. Retkarčiais — teatras ar kinas, bet tam dažniausiai trūksta pinigų ir, be to, jie negali paįvairinti gyvenimo iki tokio laipsnio, kad būtų įdomu. Į universite tinio masto renginius tik ret karčiais prasiverži, eiti į fakultetinius — neįdomu. Kad iš karto atmetus kaltinimus man, galiu pasakyti, kad ne sižaviu ir šokiais, nenoriu ieš koti ten atsitiktinių pažinčių. Skaitau knygas, nueinu į te atrą, ir tai vienintelė šviesi mano gyvenimo pusė. Dveji studijų metai man sako, jog Universitete nėra kažkokio vieningo centro, kuris apjung tų žmones ir suteiktų jiems kažkokį pasitenkinimą. Nejau čiu aš jo. Kai kas gali pasa kyti, kad tas jungiantis cent ras — komjaunimas. Kiti su tokiu pat pagrindu gali su teikti šio centro vaidmenį profsąjungoms. Aš pati mo kykloje buvau priskiriama prie „aktyvistų" kategorijos, laksčiau pertraukų metu ir pasisakydavau susirinkimuose Ar buvo man įdomu? Ne, bu vau „aktyvistė "vien dėl to, kad taip norėjo mano mokyto jai. Dabar, kada aš subren
1967 m. lapkričio mėn. 22 d.
TARYBINIS STUDENTAS
I*';
dau, kada aš pradėjau giau galvoti ir galiu sąmo ningai pasirinkti, visas tas lakstymas atrodo gana juokin gai. Mūsų visuomeninių or ganizacijų darbe jaučiamas konservatyviškumas, formaliz mas ir tai kartais priverčia mus pačius vaidinti prieš sa ve, išgalvoti kažkokias iliuzi nes priemones, kurios faktiš kai nieko nei mums, nei kam nors neduoda. Štai mano gru pė — ką mes nuveikėm per dvejus metus? Buvom teatre, buvom stovykloje, buvom už miestyje, sušaukėm keletą su sirinkimų. Bet argi to pakan ka, kad sudarius kolektyvo vidinį gyvenimą? Manau, kad ne. Aš įsitikinusi, kad daug kas mane čia palaikys. Toks veiklos lygis nepraturtina at skirų žmonių, ir man juokinga dėl tokio visuomeninių stu dentų organizacijų darbo. Ir niekada niekur apie tai daly kiškai nekalbama. Susirinki muose, konferencijose visuo meninis darbas piešiamas tik ružavomis spalvomis ir tai pa čiais šviesiausiais tonais. Žinoma, aš nesu didelė op timistė, aš nelabai tikiu, kad kas nors pasikeistų, bet man nusibodo ši pilka padėtis ir todėl rašau šį laišką. ALDONA K.
laiko-
i
REDAKCIJOS PRIERAŠAS, Šis Aldonos K. laiškas kelia visa eilę Universiteto visuomeninių c;’ ", darbo ’ ' organizacijų klausimų. Redakcija tikisi, jog skaitytojai pasidabins min timis laiško autorės keliamomis problemomis. Nurodys, kaip pakelti fakultetinių renginių lygj ir poveikį, kad Į juos pradėtų veržtis, kaip Į universitetinius. Laukiame Jūsų laiškų!
Dar prieš kelias die nas iki Tarptautinės stu dentų dienos Universi teto interklube kunku liavo: — Irut, ar dar nėra telegramos iš Baku?.. — Ar jau atvyko „Ašchabadas"? Ir štai svečiai suva žiavo. Kavinės žiburiai šį šeštadienį sukvietė svečius. Prie durų juos pasitinka tautiniais dra bužiais apsivilkę mūsiš kiai. Merginos prisega rūtos šakelę ir pakvie čia į lietuvišką sekly čią atsigaivinti gira, pa sikalbėti. .. Mirga vei dai, drabužiai... Tai čia, tai ten merginos skraido tarp stalų, pils to kavą... Susipynė jaunatviškai rankos, su siliejo žodžiai, ir pasi jutai draugų būry, tar si būtum apkeliavęs daugybę kraštų, tarsi mokėtum visas kalbas... Štai gruzinai apsupo ra teliu Skirmą, ir ji jau šoka gruzinų šokį. Po „Jurgelio meistrelio" baltarusiai moko visus savo žaidimo. Mūsų svečiai iš Vokietijos pasitarę nutaria mus iš mokyti savosios „Lau rencijos". Kas šoka, kas mokosi dainą, kas, pasitelkęs į pagalbą rankų gestus, mimiką, bando išaiškin ti vokiečių studentams kažką įdomaus. Svečiai klausosi susikaupę, o supratę linguoja gal vas, šypsosi. — Jūsų universitetas senas?
— Mūsų, Graifsvaldo, turi jau 507 metus. Droviai šypsosi Ašchabado studentai: — Pas jus labai links ma, o mums saviveikla — tai problema. Mūsų draugija „Tulpė" (iš vertus lietuviškai) ban do organizuoti, agituo ja... — .. .Rygos universi tete trūksta patalpų, pa skaitos vyksta iki iš naktų. Neturim geros repeticijų salės. Jaudinamės: kaip rytoj pa-
Tikriausiai nėra tokioj Universiteto studento, ku- P pris neskaitytų „Tarybinio 4 ^studento". Nors kartą per p p mėnesį, metus... O Gam-p p^tos fakulteto geografijosp pspecialybės III kurso stu-p pdentai myli šį laikraštį.p Geografai geri ne tik'p P „Tarybinio studento" P pdraugai. Jie noriai prenu-p pmeruoja ir kitus leidinius.P P Nors ir pasitaiko snra-p Pgų spaudos platinime,p pbet, palyginus su kitomisp ^grupėmis, šis darbas £ p vyksta neblogai. Daug kąp
p
vyks sušokti.., Po „Laurencijos“ vo kiečių tinklininkų ko mandos treneris atsi dūsta: „Jūsų studentai labai myli senovę, kiek puikių tradicijų turitę. Jūs visi tokie nuoširdūs ir taip puikiai mokate linksmintis". Ir vėl ratelis, ir vėl daina... Gęsta žiburiai, skirstosi svečiai, išsinešdami atlape rūtos šakelę, o širdyse—pri siminimus. G. BIRŽIETYTE
r ei Lodintais leidiniais^ n grupėje rūpinasi spaudoj pplatintoja B. Valentinaitė pkuriai daug padeda r ra''-p Pdos mėgėjai M. Vaitiakė-p
Universitetui pajaunėjus...
K- RIMKAUS fotoetiudas
Ekonomistų mintys apie Žemaitę Šiandien neįmanoma vieno dai gilintis į visas mokslo ša kas. Tai, žinoma, ir nebūtina. Tik labai norėtųsi, kad kiek vienas studentas, ypač baigęs Universitetą, kiek galima ge riau mokėtų savo gimtąją kalbą. O juk to dažnokai nebūna. Labai dažnai specia listai nesugeba išreikšti savo minčių, užrašyti, ką galvoja taip, kad kiekvienam būtų aišku. Čia nekalbėsime apie tuos studentus, kuriems lietu vių kalba — studijų objektas. Jie sudaro tik nežymią Uni versiteto studentų dalį. Vi siems kitiems studijuoti lietu vių kalbą teks labai mažai, arba visai neteks. Vadinasi, jiems reikės savarankiškai gi linti tas žinias, kurios buvo įgytos vidurinėje mokykloje. O jos — ne kažin kokios. Tai akivaizdžiai rodo stojamųjų egzaminų rašomieji darbai. Teko pavartyti abiturientų, įstojusių į Ekonomikos fakul teto prekybos specialybę, ra šinius. Visų pirma į akį kren ta blankūs, paviršutiniški, iš-
reikšti bendromis frazėmis, parašyti, neįsigilinus j žodžio prasmę, į temos reikalavimus, sakiniai. Štai Zita R. rašo: „Spręsdama aktualias pri brendusias problemas, rašyto ja (Žemaitė. — S. Z.) lyg už duoda mums klausimą „Kas kaltas?“. Visų pirma nevarto tinas žodžių junginys užduo ti klausimą", yra puikus žo dis „klausia". Jeigu rašytoja tik klaustų „Kas kaltas?", tai mes jos kūrybos jokiu būdu negalėtume, kaip tai daro Zi ta R., pavadinti aktualių, pri brendusių problemų sprendi mu. Reginos D. sakinys: „Kita me apsakyme „Petras Kurme lis" rašytoja taip pat paliečia šeimos sudarymo klausimą". Čia jau beveik kurioziška. Juk žodis „paliečia" asocijuo jasi su žodžiu „paviršutiniš kas". Vadinasi, Žemaitė šei mos sudarymo klausimą apsa kyme „Petras Kurmelis" tik paliečia, o ne nagrinėja ir sprendžia. Nemaža yra tokių sakinių.
I
ZSPAUDOS PLATINIMO BA- p p RUOŠĖ p
Skamba studentų daina 2. LIETUVIŠKOJE SEKLYČIOJE
iz
7
Lietuvos TSR ekonomika ir | 1$ VISUOMENINIŲ g kultūra. Statist. duomenų rin ORGANIZACIJŲ kinys, skirtas Didžiojo Spalio penkiasdešimtosioms meti GYVENIMO nėms. V., „Statistika", Lietu vos sk., 1967. P FIZIKŲ PROFKOMITETO ž Ir be ginklo kariai. Sudaryt. Rinkinyje pateikiami duo ^RŪPESČIAI Į S. Binkienė. V., „Mintis", menys apie Lietuvos TSR 1967. ekonominį ir kultūrini vys Fizikos fakulteto proj-t^ Apybraižų, atsiminimų ir tymąsi Tarybinės valdžios p sąjungos komitetas tuoj p trumpų pasakojimų rinkinys metais. p po Spalio švenčių ėmė apie darbininkus, valstiečius Lietuvių poezija. T. 1. Su įruošti susitikimą su Isto-p i- inteligentus, kurie fašisti nės okupacijos metais, rizi darė V. Vanagas. V., „Vaga", prijos ir filologijos jakui-p kuodami savo ųyvybe, gel teto lietuvių kalbos u Ii- P bėjo nuo mirties hitlerininkų 1967. persekiojamus žmones. Antologijos, kuri apims vi p> teratūros specialybės stu- p Likas, A. Jie gynė Maskvą. są lietuvių poezijos raidą — p dentais. Pernai užsiinezpirmųjų jos užuomazgų Literatūrinis bendraaut. J. nuo gusi draugystė tarp daiki mūsų dienų — pirmaja Baltušis. V., „Vaga", 1967. me tome spausdinami ikita- p bartinių trečiųjų fizikų ir p Autorius, remdamasis fak rybinio laikotarpio bei kai tine medžiaga ir savo atsi- kurie Didžiojo Tėvynės karo p lituanistų kursų neišblėso. m.nimals pasakoja apie Di metais parašyti kūriniai. & Draugai nori ją dar ta-p džiojo Tėvynės karo dienas, Knygos pradžioje A. Venc Pbiau sutvirtinti, todėl nu-P kautynes Maskvos srityje, lovos stralosnis „Musų poe p tarė kviesti visus lituanis-p žuvusius draugus bei sunkų zijos kelias“. ptus. O pasitiks juos irgi P P visas Fizikos fakultetas. p P Daug rūpesčių šis susi- p -p tikimas kelia profkomitep to pirmininkui drg. Ma- P pčiuliui, kultmasinio sekto-p priaus vedėjui drg. J. Ra- Ą Ąkauskui. Fizikai neturi stip-P P raus saviveiklos kolekty- p vo, neseniai pradėjo orgap nizuoti gitaristų ansamblį, pbet trūksta instrumentų, p pO ir tokie susitikimai ne-P pbuvo dažnai organizuoja- p p mi, gal būt, trūksta ir P p patyrimo. Bet gera prof-p P komiteto iniciatyva nuga- p Plės sunkumus. p p Z. SASNAUSKAITEp į V
kurie dėl netinkamos žodžių tvarkos, dėl supainiotų gra matinių formų arba tiesiog dėl ne tų žodžių pavartojimo tampa lietuviui nesupranta mais. Pvz.; „Kaip atsitiko, kad Petras Kurmelis, tvarkingiau sias apylinkės vyras, geriau sias račius, visų mergelių iš svajotasis, tapo girtuokliu, ne sirūpinančiu savo ūkiu, žmo na, vaiku, sugriovusiu šeimos laimę?" Pradžia kaip pradžia, o gale — kompotas. Čia Zita R. neteisingai pavartojo vie narūšes išskirtines sakinio da lis. Perskaičius tokį sakinį, visiškai teisėtai galima gal voti, kad, kaip tik vaikas buvo šeimos sugriuvimo prie žastimi. Birutės J. sakinys: „Įžymi lietuvių rašytoja Žemaitė savo raštuose aiškiai nušvietė šeimos pade tį baudžiavinės santvarkos gelmėse, kas pri veda prie nelaimingų šeimų susikūrimų". „Priveda prie nelaimingų šeimų susikūri mų". .. — labai jau biurokra tiška, negyva. Iš sakinio ne-
aišku, ar Birutė J. neskiria feodalizmo (baudžiavinės san tvarkos gelmėse) nuo kapita lizmo, nes Žemaitė — tai ne pirmosios epochos rašytoja. Be to, šis sakinys teigia, jog aiškus šeimos padėties nušvie timas yra nelaimingų šeimų susikūrimų kaltininkas)!?). Įsigilinkime į tokį sakinį: „Amžinas tinginys Jonas, ku ris sugalvojo vesti Katrę dėl to, kad galėtų sumokėti tėvo skolas, kad namuose būtų darbininkė". Čia Irena G. su teikia Jonui savarankiškumą — tokį charakterio bruožą, kurio Žemaitė jam visai pa gailėjo. O iš tikrųjų Jonui nei šilta, nei šalta, kad namucse nėra darbininkės arba kad tėvas — įsiskolinęs. Skaitykime kitą sakinį: „Ji turėjo ištekėti už Jono tik dėl to, kad turėjo (vėl „turė jo!" — S. Z.) nemažą kraitj, tačiau į meilės jausmus jokio dėmesio neskyrė". Čia, tur būt, pati autorė nesusigaudytų, ką (i norėjo šiuo sakiniu pasakyti.
Pagaliau šypseną sukelia tokie sakiniai, kurie visai ne pritampa nei prie vaizduoja mo laikotarpio, nei prie kūri nio nuotaikos. „Čia Katrė prarado savo gyvenimą, nega lėjo laimingai statyti, kurti, žengti į priekį" (Birutė J.). Visai ne tai Katrei rūpėjo. Ji norėjo būti laiminga. Dar vie nas sakinys iš to paties dar bo. „Kodėl mes šiandien ne matome darbščios taurios sie los Katrės, kodėl ji šiandien negali gyventi gražų gyveni mą, kurti laimingą šeimą?" Ką tai reiškia? Klaidų daug daugiau, negu derėtų būti baigusių vidurinę mokyklą jaunuolių darbuose. Ir juos visus čia sunku išnag rinėti. Tegu neužsigauna busi mieji prekybos ekonomistai, kad jų darbai tapo „atpirkimo ožiu". Visa tai — tik gyvas įrodymas, kad reikia mokytis samprotauti, apibendrinti savo mintis, lavinti gimtosios kal bos įgūdžius. Tam reikalingas laikas, bet, svarbiausia, savi stovus darbus. Kiekvienas ga li ir turi nuolat tobulinti savo kalbą, mokytis savo mintis išreikšti raštu. S. ZALAGAITfi
1967 m. lapkričio mėn. 22 d.''*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'
■"* TARYBINIS STUDENTAS
Sienlaikraščių orbitoje
MUSŲ JUBILIATAI
Kovotojas, teisininkas, pedagogas Vienas iš vyresniosios lie tuvių inteligentijos kartos at stovų, visą savo gyvenimą pa šventusių kovai ir darbui sa vo gimtojo krašto liaudies laimės ir laisvės vardan, jos šviesesnės ir gražesnės atei ties statybai, yra Teisės fakul teto vyresnysis dėstytojas Ed mundas Medžys. E. Medžys gimė 1907 m. lapkričio 23 d. Panevėžyje darbininkų šeimoje. Jau se kančiais metais šeima aplei džia gimtąjį miestą. Ieškodami darbo. Medžiai pasiekia toli mąją Gruziją, kur apsigyvena Tbilisyje. Šeimos galva įsidar bino geležinkelyje kondukto riumi, kuriuo išdirbo iki pat Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos. Tačiau ir šis pa saulinės reikšmės įvykis ne atnešė Medžių šeimai taip laukto jų gyvenime lūžio į gerąją pusę. Pirmais porevo liuciniais metais valdžia Gru zijoje atsidūrė nacionalistinės buržuazijos rankose; Edmundo tėvas kaip „svetimtautisn~buvo iš darbo atleistas. Ir ma žasis Edmundas turėjo užsi dirbti sau duoną pardavinėda mas gatvėse laikraščius ir ki tokiais atsitiktiniais darbais besiversdamas. Tik 1921 m. Medžių šeima grįžo į gimtąjį Panevėžį. Ta čiau ir Lietuvoje stogai ne sviestu dengti: valdžią buvo užgrobusi buržuazija ir iš „bolševikuos" sugrįžusius ji sutiko nesvetingai — šeimos galva negreit gavo darbą ge ležinkelyje pagal specialybę.
E. Medžiui — 60 metuu
Edmundas Medžys iš pradžių negalėjo tęsti mokslo, nes rei kėjo užsidirbti duonai. Ir tik vyresniajai sesutei pradėjus dirbti pradžios mokyklos mo kytoja, jis įstojo į Panevėžio gimnaziją, kurią baigė 1927 metais. Jau nuo 1925 metų, būda mas gimnazistu, E. Medžys įsijungė į moksleivių ir dar bininkų jaunimo judėjimą — įstojo į pogrindinę komjauni mo organizaciją. Ryšiai su ja nenutrūko ir 1928 metais, kai jis lankė pedagoginius kursus prie Marijampolės mokytojų seminarijos.
Mokytojo darbo E. Medžiui dirbti neteko: žvalgyba suvo kė, kokia jo pasaulėžiūra, ir paskyrimo mokytojauti Švieti mo ministras nedavė. 1929 m. Edmundas Medžys įstojo j Kauno Universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1934 metais. Studijuodamas dirbo advokato sekretoriumi, nes valstybinės tarnybos gau ti negalėjo. Jau nuo 1928 m. jis susirišo su pogrindine Lie tuvos Komunistų partija, ku rios pavedimus visą laiką vykdė. 1931 m. Lietuvos KP Centro Komiteto pavedimu jis redagavo bei leido žurna lą „Žaibas". Tačiau karo cen zūra jau antrą „Žaibo“ nume rį konfiskavo, o karo komen dantas redaktorių E. Medžį pasodino į kalėjimą. Išėjęs iš kalėjimo, E. Medžys vertėsi pamokomis, kursinių ir diplo minių darbų rašymu turtin giems studentams. Į kariuome nę jo, kaip nepatikimo, nepa ėmė. Ir tais sunkiais reakci jos metais E. Medžio ryšiai su komunistiniu judėjimu ne nutrūko. Jis aktyviai dalyva vo studentų marksistinėje „Auroros" draugijoje, jo kam barėlyje nakvojo LKP nariatpogrindininkai, vyko LKP Centro Komiteto posėdžiai. Tik 1938 m. jam pavyko įsidarbinti „Lietūkyje", juri diniame skyriuje. Atkūrus Ta rybų valdžią, E. Medžys ak
tyviai įsijungia j naujo gyve nimo statybą — 1940—1941 metais jis dirbo LTSR Aukš čiausiojo Teismo pirmininko pavaduotoju ir kartu dėstė Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Prasidėjęs Didysis Tėvynės karas E. Medžį nubloškė į Omską, kur jis dirbo advoka tu, 1943—1944 m. lietuviškuo siuose juridiniuose kursuose Ckalove ir Gorkyje. Pokario metais jis kurį lai ką dirbo LTSR Aukščiausiojo Teismo pirmininku ir kartu pradėjo dėstyti Teisės fakul tete, į kurį vėliau perėjo pa grindinėms pareigoms, pasišvęsdamas išimtinai pedagogi niam darbui. Draugą E. Medžį fakulteto dėstytojai ir studentai pažįsta kaip kruopštų, rūpestingą ir principingą pedagogą, dalyva vusį paruošiant pokarines ta rybinių teisininkų laidas. Jis yra parašęs straipsnių spaudo je administracinės ir valstybi nės teisės klausimais, yra 1967 metais išėjusio „Valstybės ir teisės pagrindų" vadovėlio bendraautorius. Teises fakulteto kolektyvas, dėstytojai ir studentai, visi respublikos teisininkai, revo liucinio judėjimo dalyviai nuoširdžiai linki mielam ju biliatui laimės ir sveikatos, tolimesnio vaisingo darbo Tė vynės labui ir gerovei. Doc. A. BULOTA Valstybinės teisės katedros vedėjas
DRAUGŲ AKIMIS
STUDENTIŠKI RŪPESČIAI Tokiu pavadinimu neseniai laikraštyje .Tarybinis mokyto jas" buvo išspausdintas straipsnis, Jo autorius — Uni versiteto dėstytojas J. LAK1S — bando tyrinėti baltas dėmes studentų akademinio gyveni mo žemėlapyje. Studentų pažangumas svy ruoja tam tikrose ribose. Ir greit mūsų šaunių komjauni mo aktyvistų ir kone visų studentų galvose neišvengia mai gimsta optimistinė filoso finė (iš kamerinės filosofijos virtuvės), liberalinė išvada: skolininkų buvo ir bus, penketukininkų buvo ir bus, visi mes suaugę, ir kiekvienas gali pats rūpintis savo pažan gumu. Si mintis šilta ir malo nia banga užgesina entuziaz
mą (kartais ne tik studen tų. ..). Dvejetukininkų buvo ir bus.. . visi mes suaugę... Bet dvejetukininkų gali būti dau giau, gali būti mažiau. Juk dažniausiai dvejetukininkai at siranda dėl jų pačių lengva būdiškumo ir aplaidumo. Lai ku tam tikra efektyvia forma perspėjus juos, daug kas ga lėtų pasikeisti Kodėl Į aukštąsias mokyklas įstoję geriausiai pasiruošę abi turientai ajjsileidžia, kodėl bu vę geri moksleiviai tampa blogais studentais? Autorius bando ieškoti atsakymo visuo meninių organizacijų veiklo je, dekanatų, katedrų darbe. Aukštųjų mokynlų komjau nimo organai ir pirminės
Televizija - apie Universitetą Skamba studentų himnas „Gaudeamus". Jj pakeičia Sasnausko „Kur bėga Šešupė". Žydriuosiuose ekranuose — UnKersfteto akademinis choras. Penktadienį televizijos studijoje susirinko studentai pa sidalinti savo pasiekimais, džiaugsmais, pakalbėti apie savo rūpesčius, pasvajoti apie ateitį. Nucš rdžiausius sveikinimo žodžius tarė svečiai iš saulėtosios Gruzijos, iš Turkmėnijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Estijos, Latvijos TSR ir kt. Vėl skamba daina, ją keičia VVU ansamblio atliekami liaudies šokiai, vėl dainos... Tarptautinės studentų dienos proga buvo suruošta televi zijos laida „Būrin, būrin, draugai", kurioje dalydavo Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studentai ir jų svečiai. laidos metu ne tik st ■/’e^lai. bet ir visi televizijos žiūrovai turėjo progos pažiūrėti filmuotas juostas apie mū sų ansamblio kelionę laivu „Litva" po u’sienio šalis: Pran cūziją, Graikiją, Bulgariją, Italiją, apie VVU darbo ir poil sio stovyklas Vokietijoje ir Sibire, minutėlę žvilgterėti į „Tauro" bendrabuti ir susipažinti su geriausiais virėjais (gaila, tik šienui), sužinoti dabartinius siuvėjų (mini mada, nieko nepadarysi!) rūpesčius. TrMa laida buvo suruošta n oną kartą, todėl jos organi zatoriams nebuvo lengva. Lauksime naujų, malonesnių, su sitikimų televizorių ekranuose.
komjaunimo organizacijos, Akademinis darbas negali šitokiomis kaip ne keistai tai gali pasi apsiriboti vien rodyti, turi labai mažą aKa- priemonėmis. Silpnai besimo deminio darbo patyrimo baga kančius studentus vertėtų lai žą. Pažangumo klausimas nuo kyti specialioje įskaitoje, lat jaudina dekanato darbuo kontroliuoti ir tikrinti juos tojus, katedrų dėstytojus ir Žinoma, ne slopinant, o ug visuomenines organizacijas. dant jų savarankiškumą ir at Tačiau tas susirūpinimas reiš sakomybės jausmą. kiasi daugiausia darbu su sko J. Lakis mano, kad apie lininkais. Šita sritis visada ir studento dienas režimą reikia visur laikoma pačia svarbiau kalbėli komjaunimo Ir gamy sia. Tai tikrai aktualus, opus biniuose susirinkimuose, j pa klausimas. Bet vargu ar tei galbą reikia pakviesti sociolo singa yra laukti, kol studen gus. tas taps skolininku. Svarbiau Retai liečiamas klausimas yra užkirsti tam kelią, t. y. — studento savarankiško dirbti profilaktinį darbą. darbo problema. Komjaunimo Bendravimas su skolininkais organizacijoms negalima jos neturi vykti kampanijomis, išleisti iš savo akiračio. Kol t. y. tik po sesijų. Komjauni kas savarankiškumo klausimą mo aktyvistams reikia nuolat dėstytojai kelia dažniau, negu bendrauti su silpnai besimo patys studentai. Labai gerai, kančiais studentais ir kontro jeigu studentas pats siekia liuoti juos. per ketverius ar penkerius Suvedus sesijos rezultatus, metus sukaupti maksimalų ži suaktyvėja dėstytojai ir stu nių bagažą. Bet apsidairykime dentai, atsakingi už akademinį aplinkui mūsų tarpe tokių darbą. Pirmiausia „skolinin studentų — tik vienetai. Šiuo kų" tėvams rašomi laiškai. Jie klausimu neįkainojamą pagal neretai duoda gerus rezulta bą galėtų suteikti dėstytojai. tus. Galima pritarti autoriaus Po to profilinėse katedrose šaukiami kursų vadovų, parti nuomonei, kad komjaunimo nės, komjaunimo organizacijų organizacija turėtų prisiminti bei dekanato atstovų susirin apleistą akademinio darbo ba kimai, dalyvaujant patiems rą. Savo pastangas turi derin skolininkams. Susirinkimuose ti mokslinės tarybos, partinės skolininkai gailisi, kad taip organizacijos, katedros. Tik lengvabūdiškai gyveno, pasi „bendro fronto" sudarymas nau žada pasitaisyti ir t. t. Nusta gali atnešti žymesnės tomos konkrečios datos sko dos. loms likviduoti, ir visi lieka patenkinti. Pirminėse organi zacijose skolininkai vėl bara mi, jie vėl gailisi. Partinio biuro akademinė komisija taip pat posėdžiauia iki vėly vos nakties, suveda ir apta A. Skrupskelis, G. Baguška, ria sesijos rezultatus. Kartais organizuoiami fakulteto kom S. Janutaitė, A. Ulčinskaitė. jaunimo komiteto išplėstiniai V. Šopys, M. Konkevičius posėdžiai, kviečiami <jko'>nin- R. Valentukevičius, S. Venskevičius, R. Valiukaitė. kai ir vėl viskas kartojasi.
Kcmjaun'mo komiteto biuras
ATSPINDĖTI FAKULTETO GYVENIMĄ „UŽ TARYBINI MOKSLĄ". Sienlaikraštis Nr. 3. Skaitome: Neužmirši to mėlyno vakaro, Tų vėjuotų naktų ir šešėlių, Aplytų namukų giriose — Neužmirši. Ir lauksi laiškų. Tai pirmo kurso lituanisto Petro Skirmanto vienas poezi jos posmų. Sako, iš jo išaugs geras poetas. Iš tikrųjų nie kas abejingai nepraeina pro sienlaikraštį, o sustoja ir skai to. Žavisi eilėraščių nuoširdu mu ir paprastumu. Sienlaikraštis patraukia skaitytojus savo apipavidali nimu, sumaniai ir įdomiai pa teikta medžiaga. Čia -didelis nuopelnas tenka pačiam red kolegijos pirmininkui antrakursiui R. Miliauskui, skonin gai ir įvairiai iliustruojančiam sienlaikraštį. Bet... šis numeris skirtas Spalio penkiasdešimtmečiui. Šią žymią datą kiekviena įmonė, kiekviena įstaiga sten gėsi pažymėti naujais gamy biniais laimėjimais, naujom darbo pergalėm. Suprantama, su dideliu pakilimu džiugią šventę sutiko ir istorijos ir fi lologijos fakultetas. Tad ar užteko sienlaikraščiui bend rais bruožais pažymėti, kad studentai stengėsi lankyti pa skaitas, nevėlavo, kad į Uni versiteto Garbės knygą įrašy tos žurnalistės St. Zalagaitės, istorikės J. Kurmaitės, litua nistės G. Tribandytės ir kt. pavardes. — Šis numeris buvo pa ruoštas paskubomis, per trum pą laiką, — aiškina redkole gijos pirmininkas R. Miliaus kas. Bet juk tai buvo šventėms skirtas numeris, joms visi ruošėsi ilgai ir kruopščiai. Gaila, kad šito nepadarė „Už tarybinį mokslą" redakcija. Taip pat norėtųsi, kad sien
laikraštis prisimintų anksty vesnius metus ir pradėtų kvė puoti pilna krūtine, plačiai pasakotų apie studentų gyve nimą, atspindėtų pačius nau jausius fakulteto įvykius. J. LEVINSKAITE I kurso žurnalistė
KAI kritikos SIGNALAS NEPATIKRINAMAS Labai nemalonu, bet dar pasitaiko tokių faktų, kai kal tinami „Be kaltės kaltieji". Pa našiai atsitiko prieš dvi sa vaites su manimi. Aš neatvy kau atidirbti akademinių va landų dėl pateisinamų prie žasčių. Kurso susirinkime, ku riame buvo svarstomi studen tai, neatvykę j darbus, nuro džiau priežastis, pažadėjau prištatyti dokumentą, kuris paliudytų mano žodžių tei singumą. Ir štai „Komjaunimo prožektoriuje" atsirado mano karikatūra su labai mandru prierašu, kuris linksmino stu dentų akis. Kritika yra naudingas da lykas, bet jei ji yra nejautri ir nepagrįsta, ji įžeidžia žmo gaus orumą. L. SVIRIDENKA III kurso angdstas
(REDAKCIJOS PRIE RAŠAS: „Tarybinio studento" redakcija pa tikrino drg. L. Sviridenkos laišką. Jis negalėjo laikinai dirbti fizinio darbo dėl sveikatos. Apie jo sveikatos būk lę draugai puikiai žino jo, todėl eilinio pažy mėjimo pristatymas bu vo tik formalus aktas. Draugai, suklaidinę Istorijos ir filo.ogijos fakulteto „Komjaunimo prožektoriaus" redakci ją, pasirodė nejautriais, o šio leidinio ko.egijai šis atsitikimas dar kar tą primena, jog visą gautą medžiagą reikia labai atidžiai tikrinti.
Komjaunimo komitetas IŠRINKTAS 1967. X. 29 1. A. SKRUPSKELIS — I sekretorius 2. G. BAGUŠKA — II sekretorius 3. A. ULČINSKAITĖ — įskaitos skyriaus vedėja 4. J. LAKIS — daugiatiražinio laikraščio „Tarybinis studentas“ komjaunimo gyvenimo skyriaus vedėjas 5. S. VENSKEVIčIUS — sociologinių tyrimų sektoriaus vedėjas 6. P. REMEIKA — VVU studentų profkomiteto pirmi ninkas 7. I. TUMAVIČIOTĖ — internacionalinio auklėjimo sek toriaus vedėja o. u. buLAŠYTĖ — atsakinga už internacionalinio auk lėjimo darba faUiii*etuose 9. S. JANUTAITĖ — atsakinga už bendrauniversitetinių priemonių organizavimą 10. Z. NAMAVIČIUS — atsakingas už darbą dėstytojų, aspirantų, bibliotekos ir -------- ..—„racijos komjaunimo organizacijose 11. V. DAUGALAS — darbinio auklėjimo ir šefavimo sektoriaus vedėjas 12. R. VALIUKAITE — akademinio sektoriaus vedėja 13. J. GRINYS — VVU draugovės štabo viršininkas 14. A. SKUPAS — mokslinio vedėjas 15. J. BAGDONAITĖ — organizacinio sektoriaus narė 16. L. MALAKAS — atsak...M^s uz darbą bendrabu čiuose 17. V. BARANOVSKAJA — ideologinio sektoriaus narė 18. A. TALIJUNAS — organizacinio sektoriaus narys 19. S. IMBPA^ac — atsakingas už darbą su centriniais saviveiklos kolektyvais 20. V. ŠOPYS — EF komjaunimo komiteto sekretorius 21. K. MONKEVIČIUS — ir-r komjaunimo komiteto sekretorius 22. P. DUBINSKAS — MF komjaunimo komiteto sekreto rius 23. J. BALTRUŠAITIS — M MF komjaunimo komiteto sek retorius 24. Z. KUPLIAUSKIS — FF komjaunimo biuro sekreto rius 25. G. ORENTAITĖ — ChF komjaunimo biuro sekreto rius 26. A. ILEKYTĖ — GF komjaunimo biuro sekretorė 27. R. VALENTUKEVIČIUS — TF komjaunimo biuro sekretorius. KANDIDATAI | KOMITETO NARIUS 1. S. PARAHnveKAJA _ -artini darbą 2. V. DERMEIKIS — atsakingas už LDAALR darba 3. D. JUO7APAVKluTĖ — darbinio auklėjimo ir še favimo sektoriaus narė 4. K. KILKUS — mokslinio sektoriaus narys 5. L. NAVAKAITĖ — akademin’o sektoriaus narė 6. B. RADZEVIČIŪTĖ — sociologinių tyrimų sektoriaus narė 7. J. SUTKUTĖ — atsakinga už sieninę spaudą ir periodinės spaudom platinimą 8. E. VARPU'KAITĖ — „Tarybinio studento“ komjau nimo oyvenimo skyriaus narė 9. R. MARTINOVIČ — atsakinga už komjaunimo pro žektoriaus veikla 10. R. ARLIUKAS — darbinio auklėjimo ir šefavimo sektoriaus narys
Revizijos komisija
D. 7enkevičiūtė (pirmininkas), B. Kliukaitė, A. Uža, D. Vait kevičiūtė, O. Reklickaitė.
Chersonesas ir jo antikiniai lobiai
„ŽALGIRIS"— MOKSLAS" 19:13
Šių metų liepos mėnesi Is■ torijos ir filo'oqijos fakujteto klasikinės filologijos specia. lybės ketvirtakurs.al (aaoar-■ tinial penktakursiai) atliko' gamybinę praktiką Kryme. Si praktika buvo ne tik. gamybinė, bet kartu ir pa žintinė. Studentės susipažino su buvusiomis antikinės Graikijos kolonijomis-miestals Kryme, su antikinio me no paminklais, o kartu su pokariniais Juodosios jūros rytinio ir pietinio pakraščio miestu laimėjimais. Kertėje susipažinome su jos apylin kėse atliekamais kasinėji mais, su antikiniais ekspona tais; aplankėme Feodosiją, seniausią graikų kolonistų Juodosios Jūros pakrantėje jkurtą miestą. Simferopoli, Jaltą, Bachčisarajų, miestądidvyrj Sevastopoli.
audinių, alyvų aliejaus, statybinės medžiagos (čerpės, marmūras), meniškų indų. Jau IV a. prieš m. e. šiame mieste buvo kaldinamos monetos. Chersonesas teikdavo kitiems miestams-kolonijoms savo vy ną, žuvis, druską, grūdus. Literatūriniai šaltiniai ir epigrafiniai paminklai liudi ja, kad antikinis Chersonesas buvo vergvaldžių respublika Tačiau II a. prieš m. e. Chersoneso vidaus politinė padėtis pablogėjo: jį užpuolė skitai ir prie jų prisijungusios kai kurios kalnų Krymo gen Užsimezgusius ryšius tarp tys. Chersonesas, nepajėgda mūsų ir Graifsvaldo (VDR) mas vienas atremti skitų, universitetų komjaunimo ko Gražus ir garsus yra Šė kreipėsi pagalbos pas Ponto mitetų ir mokslinių darbuoto vastopolis savo didvyrių pa- karalių Mitridatą VI. Nors jų pratęsia ir sportininkai. I minklais. Kartu garsus jis yra skitai ir buvo išvyti, tačiau Pavasarį Graifsvalde viešėjo [ ir tuo, kad jo pakraštyje yra Chersonesas prarado savo sa ir rungtyniavo mūsų Univer siteto lengvaatlečiai, o pra j išlikęs vienintelis Kryme an- vistovumą. Jis iš pradžių ta po pavaldžiu Pontui, o vėliau ėjusią savaitę keletą dienų | tikinis Tauridės miestas Romai. Tik 25—24 m. prieš) Vilniuje viešėjo Graifsvaldo ' Chersonesas. universiteto tinklininkai, ku [ Šį antikos miestą įkūrė V a. m. e. Chersonesas atgavo po litinį savistovumą. Miestas vėl rie sužaidė dvejas draugiškas Jos pavardė žinoma dau prieš m. e. graikų išeiviai iš išplėtė savo pramonę ir pre rungtynes su „Mokslu“. geliui sporto mėgėjų. Eko Ponto Heraklėjos. Anksčiau kybą. Bet , eilgam. Paaštrėjus; Šeštadienį vykusias rungty nomikos faku.teto antra čia gyveno taurų gentis, nuo klasinei kovai ir kilus vidaus nes nesunkiai, rezultatu 3:1, kursė Liudmila Kaunietytė to dar antikoje Krymas gavo laimėjo mūsų vaikinai. Ener — jau kelinti metai spor- Tauridės pavadinimą. Šiame karams ir sąjūdžiams, Cher gingai atakuodami varžovus, (to meistrė. Per tuos metus senovės taurų krašte įkurtas soneso pramonė ir prekyba jie rinko tašką po taško. > iškovota nemaža pergalių Chersoneso miestas iš pat visai smuko. Klasinių priešta ravimų draskomą Chersonesą Sekmadienio susitikimo pir > žydruosiuose baseinų take- pradžių buvo apsuptas sustip vis dažniau ėmė pulti ir išorės rintomis gynybinėmis sieno mąsias dvi partijas nesunkiai > liuese. Šiemet LTSR rinkpriešai. Chersoneso aristokralaimi mūsų vaikinai. Vienas ! tinės sudėtyje Liudmila da- mis. Savo įkūrimo pradžioje MŪSŲ TURISTAMS! ] po kito aikštelę palieka tre j lyvavo IV TSRS tautų ir šis miestas buvo nedidelė tams-vergvaldžiams paprašius, Dabar vėlyvas ruduo. Olai apniūkę, keliai pa< neris S. Kričala, Universiteto j ša.ies profsąjungų sparta gyvenvietė, kurios gyventojai pagalbos Romoje, I a. 60 m. biurę... Turistams liūdnos dienos. Šiuo metu or( dėstytojas s. m. V. Artamono- kiadose. Pastarojoje, Le tenkinosi prekėmis, įvežamo prieš m. e. Chersonese nulei gamzuojami įvairūs turistų vakarai, „žiburėliai", < vas, ir į žaidimą įsijungia ant ningrade, 400 m komp’ek- i mis iš kitų Graikijos koloni- do inkarus karo laivai ir bu ataskaitiniai- rinkiminiai susirinkimai. LAPKRIČIO < rasis ešelonas. Svečiai sugeba siniame plaukime ji buvo’ jų-miestų. IV—III a. prieš m. vo įvesta nuolatinės romėnų kariuomenės įgula, kuri padė 24 D. (PENKTADIENĮ) 19 vai. Gamtos fakulteto I < išplėšti iš mūsų vaikinų dvi antra — 5:56,2 sek. j e. miestas dvigubai išaugo ir jo atremti išorės priešus, bet GEOLOGIJOS AUDITORIJOJE ĮVYKS UTK ATA5 partijas. Penktą partiją aikš Ši pergalė — pelnyta; buvo apsuptas naujomis stip kartu ir palaidojo Chersoneso SKAITINIS-RINKIMINIS SUSIRINKIMAS. Kvie riomis sienomis su daugeliu telėje žaidžia vėl visos Vil jaunosios plaukikės ir jos į čiame turistus dalyvauti. Po susirinkimo jūsų lau5 niaus universiteto tinklinio trene-io P. Virbicko darbo < bokštų. III ir II a. prieš m. e. nepriklausomybę. I a. m. e. kia mūsų pačių filmuotos juostos apie įvairias ke< „žvaigždės". Partija laimėta suklestėjo ekonominė ir kari gimė Chersonese krikščionių pasekmė. liones. , užtikrintai. Susitikimo rezul Suderinti studijas ir i nė Chersoneso galybė. Cher- religija, kuri, IV a. m. e. tapu O lapkričio 26 dieną ORGANIZUOJAMI ŠIE < sportą ne visiems lengvai! sonesas buvo didelis pre si oficialiąja, išstūmė šėmąjį TURISTINIAI ŽYGIAI (vienadieniai): j tatas 3:2 mūsų Universiteto sekasi. O Liudmila spėja kybos centras. Iš Ponto He graikų tikėjimą, V—VI a. m 1) Po Lobanoro girią. Tai garsi Lietuvoje giria, c tinklininkų naudai. visur. Tarptautinės studen raklėjos, Sinopės ir M. Azi e. buvo sunaikintos antikinės esanti tarp Molėtų ir Švenčionių, apjuosta nuosta5 P. JANKAUSKAS tų dienos proga linkime jos miestų, o taip pat iš Atė graikų šventyklos, o jų vie biais Aukštaitijos ežerais. < jai „trumpų" sekundžių ir , nų ir kitų antikinės Graikijos toje pastatytos krikščioniškos Vėlesniais laikais ir vidur 2) Butrimonys—Stasylos. Šis maršrutas irgi kvieS Nuotraukoje: varžybų mo didelių penketų. vietų čia buvo įvežama įvai čia į mišką, į Rūdninkų girią. Kviečiame daly< mentas. raus metalo išdirbinių, įvairių amžiais Chersonesas matė la bai daug įvairių sąjūdžių, vauti! 5 daug karų. Ne vienas prie PASITARIMUI RENKAMĖS PENKTADIENĮ (XI. 2 šas niokojo jo teritoriją ir 24 d.) 21 vai. (po susirinkimo) TURISTŲ KLUBE 5 joje esančius antikos pamink (sporto katedroje). < lūs, ne vienas sviedinys patai )AAVVWWW\/W\A/WWAAAAAAAA/\A/W\AAAA/VVVVVW AAA/V? kė į jo antikines liekanas, to dėl pats miestas buvo smar ; Sekmadienį Statybininkų Zėko, Karčiausko stiprūs laikyti. Žvirblis sėkmingai kiai nuteriotas, jo antikiniai : rūmuose įvyko Lietuvos Ra smūgiai į vartus. „Žalgirio" realizuoja baudos smūgį. paminklai sugriauti. Tik tary dijo ir televizijos rankinio komanda pirmauja ir rezul Bet meistrų patyrimas daro biniais metais Chersonesu, taurės varžybų finalas. Mo tatu (9:6), ir žaidėjų skaičiu savo. Jie ir laimi finalinį su kaip vieninteliu tipiniu anti terų grupėje aštri ir permai mi — Karčiauskas už pra sitikimą 19:13. Taurė nepuoš kos miestu, labai susirūpinta, AR TAVO KRŪTINĘ JAU PUOŠIA UNIVERSITE ninga kova vyko tarp dviejų žangą pašalintas dviems mi „Mokslo“ sporto klubo... Įkurtas didelis antikinis mu TO ŽENKLIUKAS? Vilniaus komandų — „Staty nutėms. Ženkliuką galima įsigyti WU studentų profkomi Bet mūsų vyrai kovojo tik ziejus, kuriame sutelkta tūks bos“ ir „Šviesos“. Sunkiai, tete kasdien buhalterio darbo valandomis: Jis dirba: II kėlinio 2 minutėje skir rai puikiai, kaip lygūs su ly tančiai išmėtytų antikinių eks bet pelnytai laimėjo studen tumas dar padidėja. Staigi giais. Visi sporto mėgėjai ti ponatų, pats miestas pradėtas, pirmadieniais ir trečiadieniais 15—18 vai.; antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais tės. Po pergalės jas pasvei meistrų kontrataka, Aržuolai- kisi, kad V. Vygonto treni atstatyti, konservuojant jo se kino ir įteikė gyvų gėlių tis vienas prieš mūsų varti ruojami Universiteto ranki nąsias gynybines sienas su 17_20 vai.; šeštadieniais 13—16 vai. Pedagoginio instituto vaiki ninką. Įvartis? Visa salė ninkai pasieks dar daug gra bokštais. Pati miesto teritori nai. skanduoja: „Bravo, Zigmai!“ žių pergalių. — ja imta tvarkyti. Atstatytos D. ŽUKAUSKAS ■•II penkios senosios gatvės, kas Sekantis susitikimas. Vil Dar keli stiprūs smūgiai atI WU Studentų I metiniai kasinėjimai atidengia niaus universiteto „Mokslas“ I mums žuvies sūdymo basei — Kauno „Žalgiris“. „Moks profkomitete gautas I nus, vyno gamyklėles, pinigų lo“ žaidėjai išbėga į aikšte sanatorinis gydoma II V• • • kalyklas, antikines šventoves, lę tokios sudėties: Mališaus sis kelialapis į Pa II stadioną, teatrą ir labai daug kas (vartininkas), Zėkas (ka langos sanatoriją II antikos architektūrinių ir bui pitonas), Žvirblis, Karčiaus I „Banga“ (1967.XII.4 I Dar galima gauti tinių paminklų. Ypatingą tu kas, Ačas, Gavutis ir Mileris. I I — 1967.XII.29). stuli.Abonementų ristų dėmesį atkreipia milži Iš centro pradeda mūsiškiai. I Kelialapio kaina II dentams" (1967.XI. niško dydžio antikinės amfoStaigus Zėko prasiveržimas I ros ir pitosai vynui bei grū 30 — 1968.IV.10) į 34,5 rb. — įvartis! Antroje minutėje, I ti dams laikyti, puikios kolonos, kairiu sparnu prasivedęs, Studentai, norin III operas „Paklydę lapidariumas (lakoniški įrašai smūgiuoja Karčiauskas — tieji gauti gydomuo II paukščiai", „Kaukių akmenyje. — Red.) ir daug ki 2:0! Bet meistrų komanda sius sanatorinius ke II balius" (naujas pa tų objektų. Į Chersonesą pa nesutrinka. Baudinys į statymas) ir „Meilės lialapius 1968 m. I tekęs žmogus, jaučiasi tary „Mokslo" vartus, kelios I sausio—vasario mė eleksyras" bei į ba tum jis būtų atsidūręs Elado kontratakos, ir Zėkui tenka paduoda ; letus „Gęstantis kry nesiams, je. O stovėdamas prie jūros; ~lyginti. Toliau seka Milerio, ■ pareiškimus Studen I žius" ir „Vilties ant neseniai restauruotų anti Ačo smūgiai, ir rezultatas I ■ krantas". kos laiptų, atrodo, matai plau tų profkomitetui. I 5:4 „Mokslo" naudai. Sukru I kiančius .iš Trojos žygio mi STUDENTŲ II tę žalgiriečiai užgula Mali Abonementus ga tinius Graikijos didvyrius su šausko saugomus vaitus. PROFKOMITETAS I lima įsigyti 12—19 Odisėjum priešakyje. Bravo Zigmas! — jis atlaiko vai. (kasdien) Stu 2 stiprius smūgius. Daug E. doc. p. J. TUCNELYTE dentų profkomitete. pražangų daro mūsų vaiki KULTŪROS Mylirrai mamytei mirus, nai, o Aržuolaitis — gana nuoširdžią užuojautą Pet KLUBAS rui SEREIKAI reiškia Me sėkmingai jas realizuoja. dicinos fakulteto II kurso Vien tik pirmame kėlinyje REDAKCINE KOLEGIJA vadovas ir studentai. keturi 7 m baudos smūgiai miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniinnr į „Mokslo" vartus! Z. Mali šauskas žaidė tikrai pagirti Redakcijos adresas: Vilniuj Medicinos fakulteto gy domosios medicinos spec. Universiteto g-vė Nr. 3, tele Ekonomikos fakulteto nai. Per rungtynes teko at II k. VII qr. studentai ir prekių mokslo spec. II k. fonas 2-58-84. Spausdina LKP laikyti šešis 7 m baudos smū grupės vadovas nuošir studentę Jūratę MUDĖCK laikraščių ir žurnalų lei džiai už'auėia arupės segius. Iš jų tik trys pasiekė NAITĘ, mirus mylimam dyklos spaustuvė. niūnąį Petrą SEREIKĄ, jo tėveliui, užjaučia qrupės tikslą. mylimai motinai mirus. draugai ir vadovė. Baudinį meta Universiteto rankininkai. Baigiasi kėlinys. Nepadeda E. KUNIGĖLIO nuotr. LV 06767 Užs. Nr. 3624
TURISTŲ TAKAI KVIEČIA Sporto meistrės Tinklinio tarptautines pergalės laimi Universitetas
Rungty niau ja
raugai
Liudmila Kaunietytė
Nelaimėjo, bet kovojo
STUDENTE!
Studentų žiniai