VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1966 m.
o O
lapkričio mėn.
ė
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Būti ugnies linijoje Tarybinis jaunimas šven čia savo didelę šventę — Komjaunimo 48-sias metines. Tarybinių žmonių gražiausios gyvenimo dienos siejasi su didvyriškuoju Partijos pagal bininkai — Lenino Komunis tine Jaunimo Sąjunga. Šią puikią gyvenimo, darbo ir kovos mokyklą praėjo daug milijonų tarybinių žmonių. Pirmieji komjaunuoliai grūmėsi pilietinio karo ugny je, triuškino baltagvardiečius ir interventus, kovojo prieš badą, skurdą ir tamsą. Nauja komjaunuolių pamaina kartu su vyresniaisiais ranka ran kon kūrė industrijos gigan tus, pradėjo kolektyviai arti laukus, tarybiniais sakalais kilo į dangaus erdves, kasėsi į gilius žemės klodus, saugo jo mūsų pirmus pasiekimus. Jau mūsų tėvams ir vyresnie siems broliams reikėjo su ginklu rankoje stoti į žūtbūti nę kovą su fašizmu, savo krūtinėmis pastatyti sieną, kurios fašizmas negalėjo įveikti. Sutriuškinus fašizmą, reikėjo vėl iš naujo statyti ir kurti. Tarybų Lietuvos poka rio komjaunuoliai, Partijos vadovaujami, dalyvavo atku riant Tarybų valdžią, kovojo su nuožmiais ir negailestin gais buržuaziniais nacionalis tais, kovojo už naują šviesų gyvenimą. Tūkstančiai, karštų širdžių nustojo plakti toje nuožmioje kovoje. Ir štai mes turime iš pelenų pakilusius miestus ir kaimus, naujas įmones ir gamyklas, auditorijas ir laboratorijas, lūsų vyresniųjų draugų ir jūsų pačių darbas ir pastan gos nenuėjo veltui. Šiandien komjaunuolis — kvalifikuotas darbininkas ir žemės ūkio specialistas, mokslininkas ir kosmonautas, kibernetinių mašinų kūrėjas ir atomo branduolio gelmių tyrinėtojas. Štai kaip kokybiš kai išaugo mūsų legendarinė komjaunimo armija. Kiekvienas komjaunuolis, kiekvienas tarybinis jaunuolis savo konkrečiu, kūrybiniu darbu, savo mokslu, žinių įsi savinimu dalyvauja komunis tinės visuomenės statyboje. Jeigu vyresnės kartos kom jaunuoliai basi ir alkani statė socializmą, tai mes, mecha nizuoti, motorizuoti, elektrifi kuoti, apsiginklavę naujausia technika, statome dar sudė tingesnį ir nepaprastai gran diozinį komunizmo pastatą. Kartais jauni žmonės pa reiškia, kad šiais laikais nė ra kur pasireikšti didvyrišku mui, basam ir alkanam nerei kia statyti, nėra pilietinio karo, nėra Didžiojo Tėvynės karo, nėra ambrazūrų, kurias reikėtų uždengti krūtine. Taip, to nėra. Bet svarbiausia tai,
J. GRIGONIS Universiteto prorektorius mokslo reikalams
—+
--------
kad išaugo didvyriška jauni mo karta, kad yra dešimtys milijonų sąmoningų jaunuolių ir merginų, yra dešimtys mi lijonų karštų krūtinių, kurios, jeigu reikės, gins iškovoji mus. Vladimiras Leninas, kreip damasis į komjaunimo III-jo suvažiavimo delegatus, nuro dė, kad komunistu galima tapti tik tada, kai įsisavinsi visas tas žinias, kurias žmo nija sukaupė per savo istori ją. Komjaunimas visada vyk dė šį Lenino priesaką. Komjaunimas reikalauja iš jaunimo, iš kiekvieno kom jaunuolio įnešti savo indėlį į komunizmo statybą. Mūsų jaunieji mokslininkai ištisų mėnesių ir rfietų įtemptu dar bu įneša prideramą indėlį į mokslo vystymą, mokslinio darbo įgūdžių įgijimą. Darbo ir poilsio stovyklų dalyviai pradžiugina šalį kiekvieną vasarą vis naujais, puikiais darbais statybose ir žemės ūkyje. Komjaunuoliai studen tai — jauni mokslininkai su tinka komjaunimo metines. Jų moksliniai darbai — komjaunitai raportas mui, tai raportas Partijai, kad komjaunimas ir dabar spren džia aktualiausius gyvenimo klausimus, kad ir dabar la boratorijose, bibliotekose vyk do Lenino priesakus. Jūs draugai, ateityje būsite žy miais mokslininkais, valsty bės veikėjais, viskuo galite būti, kuo panorėsite, tik reikia darbo ir energijos. Tačiau viena norėtume palinkėti jums visiems: pasilikite pa prastais, kukliais žmonėmis. Jūs visi liaudies vaikai, nėra reikalo jums išpuikti. Ne jūsų užimamas postas turi ap spręsti elgesį. Kuklumas, pa prastumas, darbštumas — štai kas turi būti charakterin ga kiekvienam specialistui, tarybiniam žmogui. Visas tarybinis jaunimas mini komjaunimo metines.
Darbo baruose — statybose, gamyklose, žemės ūkyje, mo kyklose, mokslo įstaigose, saugodami milžiniškus mūsų šalies sienų tolius, po vande niu, ore ir žemėje komjaunuo liai aukštai neša savo pen kiais ordinais nusagstytą vė liavą. Komunizmo statyba — visos visuomenės reikalas, ir kom jaunuoliai čia įneša savo di džiulį indėlį. Komunizmo sta tyba — tai kova, nuolatinė kova už materialinę techninę komunizmo bazę, už komu nistinių santykių išvystymą, kova už naują komunistinės visuomenės žmogų. Čia jūs susiduriate su sunkumais, nes kova negali būti lengva. Ten ka įveikti trūkumus ir sunku mus, juos šalinti, užkirsti ke lius jiems pasikartoti. Į moks lą nėra lengvo kelio, jis eina per nuolatinį darbą. Nenusi minkite po pirmų nepasiseki mų, neaimanuokite, o dar su didesne energija spręskite naujas problemas. Ugdykite principingumą moksle ir gy venime, grūdinkitės moksle ir darbe. Jūsų, jaunieji drau gai, aiški vieta šioje kovoje. Tai pirmosios gretos, tai ug nies linija. Mūsų amžino komjaunuolio Nikolajaus Ostrovskio žodžiais galima pasa kyti: „TIKTAI PIRMYN,TIK f UGNIES LINIJĄ, TIK PER SUNKUMUS Į PERGALĘ, TIKTAI Į PERGALĘ IR NIE KUR KITUR".
2 d
Trečiadienis NR. 32 (579) Eina nuo 1950 metų
Kaina 2 kap.
Į šią dieną mes atėjome ne šventei — darbams, did vyriškiems ar patiems menkiausiems, kurie būtini, ku riais gyva žemė ir žmonės. Atėjome ir gyvename, jaus dami atsakomybę ir pareigą busimosioms kartoms. Ir jei gu joms mūsų gyvenimas at rodys šviesus, didelis ir šven tiškas, gal būt, nebus klaidos — mes gyvi tik darbu ir ko va, revoliucija neužgeso mūsų širdyse, su visa jaunystės aistra mes ją piečiam ir gilinam. Šiandien į Aktų salę susi rinko darbo ir poilsio sto vyklų, SMD XIX konferencijos dalyviai, svečiai iš Vokie tijos Demokratinės respubli kos, šalies aukštųjų mokyk lų. Šventės ateina po darbų — mes raportuojame apie nugalėtas aukštumas. Didžiuo tis savo darbais turi teisę kiekvienas doras žmogus. ..1961-ųjų spalio naktį virš taigos pasirodė sraigtaspar nis. Jis paliko čia 19 žmonių ir tris palapines. Pačių pir mųjų sąraše buvo Germanas. Jis ir dabar dirba eiliniu sta tybininku — padeda mums. Kažkada šis žmogus kirto tai gą. jo akyse iškilo pirmieji pamatai, nusitiesė pirmosios gatvės. Viską pradėjo 19. Paskui desantas sekė desantą. Ir iš augo didžiulė gyvenvietė. Po baltųjų naktų dangumi mūsų desantas tęsia devyniolikos pradėtą darbą",
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBŲ ĮVERTINIMAS — 2 PSL. UNIVERSITETO ISTORIJOS PUSLAPIAI — 3 PSL.
IŠ KUR JIS — ABEJINGUMAS IR PASYVUMAS! — 3 PSL. NAUJA PARTIJOS IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ SUDĖTIS — 4 PSL. MOKSLO" PERGALĖ — 4 PSL. S. PUNTEŽIO FOTOREPORTA2O „ROŽIŲ KRAŠTE" PABAIGA — 4 PSL.
S /?
Tl ll ll IIII ll lt II II ll ll ll ll ll ll ll ll JI
„Jei komunizmo studijavi diplomus — matematikui mas reikštų vien Įsisavinimą D? Surgailiui, chemikei G. to. kas išdėstyta komunisti lituanistei V. niuose veikaluose, knygose ir Adomonytei, brošiūrose, tai tada mes per Daujotytei, teisininkui S. Stadaug lengvai galėtume gauti žiui. Ir dar dešimtims. komunistinių prisiskaitėlių Pažiūrėkite į visus šian arba pagyrūnų, o tai mums labai dažnai būtų žalinga ir dien salėje susirinkusius. Mes nuostolinga, nes tie žmonės, ne abejingi, ne pasyvūs. Mes išmokę ir prisiskaitę to, kas — o kas. išdėstyta komunistinėse kny kartais klystame gose ir brošiūrose, pasirody kur ir kada jaunas neklydo? tų nemoką sujungti visų šių Mes ieškome. Tiesą išbandožinių ir nesugebėtų veikti taip, kaip to iš tikrųjų reika me širdimi, gyvenimo realu mą patikriname Kazachstano lauja komunizmas".
ttOOOOOKl
ooososooo
jaunystės jubiliejus »owoo«««
ooooooooa
50 Universiteto vaikinų ir merginų šią vasarą dirbo Tiumenės taigoje. Padėjo komsomolskiečiams statyti gyvenvietę. Kovojo su taiga, su inertiškumu ir nugalėjo. Jų atliktų darbų vertė — 116 tūkst. rublių. Šiandien jie klausėsi Le nino. Lyrikai, kurie nebijo užsivilkti šiurkščių statybinin kų kombinezonų, svajotojai, kurie gali dirbti, negalvoda mi apie atlyginimą. Kurie su prato tėvų priesakus. Mano ir tavo draugai. 1957 metais į pirmąją Uni versiteto studentų darbo ir poilsio stovyklą Žilėnuose iš vyko 100 žmonių. 1900 Uni versiteto pasiuntinių talkinin kavo kolūkiečiams 1963 me tais. Studentiška daina skam bėjo 16 darbo ir poilsio sto vyklų. Apie 900 Universiteto komjaunuolių šiemet dirbo kolūkiuose. Ir jie šiandien čia, Aktų salėje, — 8 vasa ros darbo ir poilsio stovyklų dalyviai.
Aš matau juos salėje. Danu tės, Vacio, Stasio, jų draugų veidai spindi džiaugsmu, — paprastu, kasdienišku džiaugsmu, kuris ateina po pušų sakais kvepiančių tai gos naktų, įkyraus uodų kan džiojimo, po nepakeliamo nuovargio. Šiandien aš juos mačiau Lenino aikštėje. .. Spalio 29 d., šeštadienis. Šiandien Vilniaus Lenino aikštėje iškilmingas mitingas. Komjaunimo metinių minėji mas. Respublikinio studentų ir moksleivių vasaros darbo ir poilsio stovyklų dalyvių są skrydžio pradžia. Šeptyniasdešimtųjų metų komjaunuo „Jie dirbo su kirviais, kas liai atėjo pasitarti su Leninu, tuvais ir net su plieno kū Tėvynei ir Partijai atnešė jais. Statė trijų aukštų na mus ir kasė tranšėjas, dirbo savo darbų ataskaitą. nesižvalgydami į savo kažka Ant Vilniaus stogų, ant dar da buvusias baltas rankas, žalios aikštės žolės — pirma nuo kurių dabar lašėjo sū saulės ir vėjo išspausti, sis sniegas, kažkodėl prime rūs, prakaito lašai, dirbo po 8. 10 nantis pirmuosius Revoliuci ir netgi 12 valandų: dirbo jos Amžiaus metus. Aikštėje tiek, kiek jiems atrodė reika kad per, palyginti, susirinkę komjaunuoliai linga, trumpą laiką išaugtų nauja klausosi Lenino gyvo ir jau mokykla, mechaninės dirbtu no balso. Kaip 1920 m. spalio vės ar karvidė". 2 d. klausėsi Lenino kalbos Baigėsi Universiteto SMD Rusijos Komunistinės Jauni XIX konferencija. 900 stu mo Sąjungos III suvažiavimo dentų dirba mokslinį darbą. delegatai. Šiandien geriausiems įteikia
stepių alpinančia saule ir Dzūkijos smėliu, saulėteky rašome mokslinius darbus ir pusę devynių skubame į pa skaitas, šokame ansamblyje ir planuojame naują sienlaik raščio numerį. Lėtai ii var ginančiai ateina tikrasis paži nimas, tikroji tiesa. Kasdien mes mokomės būti komunis tais. 1927 metais Kauno Univer sitete veikė pogrindinė kom jaunimo organizacija. Jos sek retoriumi buvo dabartinis Fi losofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas. Tais me tais jų buvo nedaug, — vie netai. Ir 1946 metais Univer sitete — tik 45 komjaunuo liai. Mus žavi neskaitlingų komjaunuolių (drąsa, tauru mas, ištikimybė komunizmui. Šiandien 48-ąsias komjau nimo metines švenčia 5024 Universiteto komjaunuoliai — 242 pirminės komjaunimo or ganizacijos. Su švente studentus sveiki na WU Komjaunimo komite to sekretorius P. Vaitkevičius, prorektorius J. Grigonis. Savo švente mes dalinamės su žilstelėjusiu žmogumi E. Meškausku, su gerbiamu prof. Z. Žemaičiu, su dėstytojais. Dalinamės su tais dešim čių planetos šalių jaunimo atstovais, kurie viešėjo pas mus. Su Leningrado Elektro technikos instituto, Lvovo, Odesos, Tbilisio, Rygos, Mask vos universitetų, Grodno Me dicinos instituto komjaunuolių atstovais — 104 svečiais ir respublikos ir Sąjungos aukš tųjų mokyklų. Mus sveikina Tartu Valstybinio universiteto ir Leningrado Pavlovo v. Me dicinos instituto studentai, naujos Vokietijos vardu „Freundschaft" mums atvežė F. Entco vadovaujama Erfurto apygardos žemdirbių delega cija. Ateis naujos dienos, darbai ir šventės. Juos pasitiks ne rami mūsų karta. Pasitiks komjaunuoliai — penkių or dinų šlovė įpareigoja. A. KUSTA
„T. stud.“ koresp.
»•
i
i i t i i i t t t
*
Mokslo ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Kovokite, kad toliau klestėtų mokslas, skatinkite technikos pažangą! Stiprinkite mokslo ryšius su gamyba! Renkite specialistus, vertus komu nizmo epochos!
I t f f J J
t / i (Iš TSKP CK Sūkių Didžiajam Spaliui) I
.4
IŠKILMINGA VĖLIAVŲ RIM TIS. Šventinė uvertiūra. Šian dien mūsų šventė, ir mes at ėjome prie Lenino paminklo. V. PREKEVICIAUS nuotr
SEPTYNIASDEŠIMTŲJŲ METŲ KOMJAUNUOLIAI RAPORTUOJA. Apie darbą, gyvenimą, draugystę.
2 psl.
STUDENTAS
1966 m. lapkričio mėn. 2 d.
Jaunųjų mokslininkų įvertinimas DOVANA DIDŽIAJAM SPALIUI
TIKIMYBIŲ TEORIJOS IR SKAIČIŲ TEORIJOS SEKCIJA I vieta V k. stud. D. Surgailiui už darbą „Apie opti malų sustabdymo momentą". Moksl. vad. fiz.-mat. m. k. B. Grigelionis. Dvi antrosios vietos: V k. stud. F. Mišeikiui pž darbą „M — reikšmių nepri klausomų atsitiktinių dydžių sumų ribinių pasiskirstymų klasė". Moksl. vad. prof. dr. J. Kubilius. V. k. stud. V. Paulauskui už darbą „Daugiamatė ribi nė teorema nehomogenlniam Markovo procesui su baigti niu būsenų skaičiumi“. Moksl. vad. doc. V. Statulevičius. Trys trečiosios vietos: V k. stud. R. Gyliui už darbą „Apie tikimybinių ma tų, atitinkančių daugiama čius stacionarius Gauso pro cesus, ekvivalentiškumą“. Moksl. vad. doc. V. Statule vičius. VI k. stud. R. Vengalytei už darbą „Apie liekamojo nario antrinėje ribinėje teoremoje įvertinimą“. Moks. vad. fiz.mat. m. k. A. Bikelis. V k. stud. S. Steišiūnui už darbą „Apie daugiamačio proceso persikirtimų skaičių". Moksl. vad. doc. V. Statulevi čius.
Konferencijos metu veikė 30 sekcijų, kuriose buvo per skaityta 345 pranešimai, iš jų 61 — svečių. Tarpkonferencijiniu laikotarpiu buvo pa ruošta apie 416 darbų. Mokslini darbą dirba apie 890 studentų. Konferencijoje da lyvavo 104 svečiai iš įvairių Lietuvos ir sąjunginių res publikų aukštųjų mokyklų. Konferencijos posėdžiuose abi dienas dalyvavo maždaug po 2500 studentų ir apie 260 dėstytojų. Daugumoje sekcijų darbas vyko gerai, užsimez gė gyvos diskusijos, kuriose dalyvavo aktyviai tiek dėsty tojai, tiek studentai. Gana ak tyvi auditorija buvo Funkcijų teorijos ir skaičių teorijos, Politinės ekonomijos bei Fi nansų ir kredito, Sociologijos, GEOMETRIJOS, FUNKCIJŲ Teisės sekcijose. Pasyvesnė TEORIJOS IR SKAIČIAVIMO auditorija buvo Prekybos MATEMATIKOS SEKCIJA ekonomikos ir prekių mokslo. I vieta VI k. stud. J. Nekra Pramonės ekonomikos. Tera šui už darbą „Sričių metodo pijos, Biochemijos, Chemijos konvergencijos klausimu“. sekcijose. Moksl. vad. vyr. dėst. I. Už Si konferencija parodė, kad davinys. mūsų studentai vis labiau Dvi antrosios vietos: įsijungia į mokslinį darbą, VI k. stud. L. Starolytei už nagrinėja aktualias proble darbą „Apie keturių para mas. Dauguma skaitytų dar metrų tiesių daugdarą kebų buvo gana aukšto moksli turmatėje euklidinėje erdvė nio ,lygio, susilaukė didelio je“. Moksl. vad. doc. K. GrinĮvertinimo. cevičius. Daugelio sekcijų žiuri iški VI k. stud. B. Uldukytej už lo sunkus uždavinys — at darbą „Kai kurių klasių dirinkti premijavimui geriau ferncialinių lygčių sistemų sius darbus iš geriausių. Štai integralinių matricų perio Tikimybių teorijos ir skaičių diškumo sąlygos“. Moksl. teorijos sekcijoje apdovanoji vad. doc. P. Golokvosčius. mui buvo pristatyti net šeši Trys trečiosios vietos: geriausi studentų darbai, ku VI k. stud. B. Vaičiuliui už rie numatomi išspausdinti darbą „Kai kurie automatinio respublikos matematikų žur nale. Spausdinti numatomas teoremų iš aibių teorijos įro dymo klausimai". Moksl. vad. taip pat Geomotrijos, funkci jų teorijos ir skaičiavimo ma fiz.-mat. m. k. V. Matulis. V k. stud. B. Ziubrytei už tematikos sekcijoje perskai tytas VI k. studento J. Nekra darbą „Apie kai kuriuos di šo darbas „Sričių metodo ferencialinių lygčių teorijos konvergencijos klausimu“, uždavinius". Moksl. vad. doc. įdomūs ir vertingi yra ir V. Kabaila. VI k. stud. E. Morozovai fizikų, chemikų, filologų, „Tiesinės lygties ekonomistų darbai, iš kurių už darbą pažymėtini II k. studento M. sprendinio elgesys jo ypatin Ignatavičiaus darbas „Pakai ga taško aplinkoje“. Moksl. tų struktūros ir koncentraci vad. doc. S. Strelicas. jos įtaka kai kurių benzioATOMŲ BEI MOLEKULIŲ dioksano — 1,4 derinių SPEKTROSKOPIJOS, elektroniniams absorbcijos spektrams“ (Atomų bei mole ASTROFIZIKOS IR TEORINĖS FIZIKOS SEKCIJA kulių spektroskopijos, astro I vieta II k. stud. M. Igna fizikos ir teorinės fizikos tavičiui už darbą „Pakaitų sekcija), V k. stud. Adomony tės darbas „Organinių priedų struktūros ir koncentracijos tyrimas blizgančio nikeliavi įtaka kai kurių benziodioksamo elektrolituose“ (Organi no — 1,4 darinių elektroni absorbcijos spekt nės chemijos sekcija), V k. niams Moksl. vad. asp. matematikės A. Vosyliūtės rams“. V. Urba. darbas „Kai kurie proforienII vieta VI k. stud. N. Potacijos proceso aspektai“ (So „Daugiaciologijos sekcija). Reikia pa šiūnaitei už darbą žymėti, kad jauniausia Socio centrinių integralų skaičiąyimašinos logų sekcija, apimanti įvairių mas elektroninės pagalba". Moksl. specialybių studentus, šian BESM-2M vad. doc. A. Bolotinas. dien taip išaugo ir dirba labai III vieta IV k. stud. įdomų ir reikalingą darbą, įvairiais aspektais tyrinėda J. Sūdžiui už darbą „Parau ma sociologines jaunimo dimo linijų tyrimas sistemo Moksl. vad. problemas. Sekcijos žiuri siū je U, B, V“. lo išleisti geriausius studen VVPI vyr. dėst. A. Ažusienis. tų A. Vosyliūtės, A. Mačiuko, PUSLAIDININKIŲ FIZIKOS T. Koįesnikovos, Z. Juodkos IR RADIOFIZIKOS SEKCIJA darbus. Atžymėti butų gali I v. VI stud. J. Miškiniui už ma daugybę įvairių sekcijų darbą „CdSe monokristalų geriausių darbų. Konferencija buvo organi liuksamperinės charakteristi Moksl. vad. vyr. m. zuota gerai, dekanatai ir vi kos“. suomeninės organizacijos dė bendr. J. Vaitkus. II vieta stud. J. Vaivadai ir jo visas pastangas, kad da už darbą lyvautų kuo daugiau studen V. Samulioniui „Bangos stiprinimo pjezopustų. Aišku, organizuojant kon efektas“. ferenciją, neišvengtą ir trū laidininkiuose vyr. dėst. E. kumų. Kai kurios sekcijos Moksl. vad. skundžiasi dėl priverstinio fl o r*5L'p III vieta IV k. stud. R. Balskubotumo, nes normaliam sekcijos darbui per maža lai tramiejūnui už darbą „Fotoko, dėl blogo auditorijų pa; laidumo kinetika CdSe monoskirstymo, kai reikia bėgioti kristaluose“. Moksl. vad. vyr. iš vienos auditorijos į kitą, o m. bendr. J. Vaitkus. dėl to mažėja klausytojų skai ANALIZINĖS CHEMIJOS čius. Reikia taip pat atsižvelgti SEKCIJA I vieta V k. stud. J. ŠkaĮ kai kurių žiuri pastabas dėl didesnio sekcijų diferen dauskui už darbą „Stibio mikcijavimo (Teorinės medicinos rokiekių nustatymas, panau sekcija, Geometrijos, funkci dojant difeniltio-karbazidą". jų teorijos ir skaičiavimo ma Moksl. vad. doc. L. Narušketematikos sekcija). Čia ver vičius. tėtų padaryti pastabų ir pa lt vieta IV k. stud. V. Pačioms žiuri, kurios nepakan leckytei ir G. Streckytei už kamai kruopščiai ir tvarkin darbą „Geležies nustatymas gai apiformino sekcijų dar nikeliavimo elektrolituose“. bo medžiagą bei protokolus Moks!, vad. doc. M. Finkel(Chemijos sekcija, (Botanikos šteinaitė. ir genetikos sekcija ir kai III vieta V k stud. D. Ber kurios kitos Gamtos fakulteto notaitei ir M. špalovaitei už sekcijos). darbą „Apie titano nustaty Džiugu, kad šiais metais mą diantipirilmetanu lydi pasirodė ir kompleksinių stu niuose ir smėliuose“. Moksl. dentų mokslinių darbų. vad. doc. E. Ramonaitė. Devynioliktoji Studentų mokslinės draugijos konfe ORGANINĖS CHEMIJOS rencija baigė darbą. Jau su SEKCIJA sumuoti ir rezultatai. Tai I vieta V k. stud. G. Adaviena iš didžiausių ir geriau monytei už darbą „Organinių sių konferencijų per visą priedų tyrimas blizgančio ni Universiteto SMD istoriją. keliavimo elektrolituose“.
Moksl. vad. vyr. m. b. D. Moc ka kviečių ir žirnių augimui deravičiūtei, I. Mušeikytei, tuvos TSR kolūkių ekono kutė. ir medžiagų apykaitai". L. Petrulytei, J. Radzevičiū mika 1949—1953 m.“ Moksl. II vieta IV k. stud. R. Ni- Moksl. vad. prof. J. Dagys. tei už darbą „Opalige ser vad. ist. m. k. R. Krutulytė. vinskui ir J. Kadziauskui už II vieta V k. stud. D. Zaka- gančių ligonių dispancerizaII vieta II k. stud. A. Pul darbą „1,2 — Dibrompropano rauskaitei ir IV k. stud. V. cija kai kurių Vilniaus ga kui už darbą „Militarizmo sąveika su nukleofiliniais Zvironaitei už darbą „Hetero- myklų duomenimis". Moksl. atgaivinimas Vokietijos Fe reagentais“. Moksl. vad. doc. auksino ir naftinės augimo vad. asist. K. Noreikaitė. deratyvinėje Respublikoje". G. Dienys. medžiagos įtaka kai kurių III vieta VI k. stud. R. Gy Moksl. vad. doc. A. VaitkūIII vieta IV k. stud. E. Ba fermentų aktyvumui ir amino lytei, R. Skabaitei, N. šiau- nas. ronaitei ir E. Pakutinskaitei rūgščių sintezei pupelėse". čiūnaitei už darbą „Reuma III vieta V. k. stud. A. už darbą „Aksilamido pri- Moksl. vad. doc. J. Gruodie tinio faktoriaus nustatymo Lisenkai už darbą „Jotvin skiepijimas prie kologeno“. nė. reikšmė sąnarių susirgimų gių problema šių dienų II vieta V k. stud. E. Drun- diagnostikoje“. Moksl. vad. doc. E. CižiūnaiMoksl. vad. mokslo šviesoje". Moksl. vad. gilaitei už darbą „Tiamino doc. P. Tamošaitis ir asp. doc. P. Kulikauskas. tė. įtaka cukrinių runkelių sėk G. Bajoraitis. FIZIKINĖS CHEMIJOS BUHALTERINĖS APSKAITOS lų daigumui ir dalgų augi SEKCIJA CHIRURGIJOS SEKCIJA IR STATISTIKOS SEKCIJA mui priklausomai nuo subst I vieta V k. stud. V. Jasins- rato I vieta VI k. stud. VI. čeI vieta V. k. stud. O. rūgštingumo“. Moksl. kaitei už darbą „Elektrodinių vad. doc. P. Bluzmanas. kuoliui ir St. Sakarauskui už šveckutei už darbą „Pa procesų kinetikos tyrimas te darbą „Veninės kraujo apyta grindiniai užsakyminio są kančiuose elektrolituose“. BOTANIKOS —GENETIKOS kos sutrikimo reikšmė skran naudų apskaitos metodo trū Moksl. vad. chem. m. dr. SEKCIJA džio opų išsivystyme“. Moksl. kumai ir produkcijos savikai R. Višomirskis ir asp. K. JuodI vieta III k. stud. D. Bla vad. med. m. k. V. Lapinskas. nos kalkuliacijos trūkumai, žytei už darbą „Augalų bend II vieta VI k. stud. VI. Ga- esant individualiai ir smulkiaII vieta V. k. stud. Ž. Kudž- rijų išsidėstymo schema pjū liauskui ir Z. Rupšlaukienei serijinei gamybai". Moksl. mauskaitei už“ darbą „Fono vyje per Ešerinės ežero už darbą „Moterų lytinio šal vad. ekon. m. k. A. Nevinskag. įtaka jonų išsikrovimo ribi (Švenčionių raj.) duburį". tumo klausimu“. Moksl. vad. II vieta Vilniaus radio nei srovei". Moksl. vad. doc. Moksl. vad. doc. M. Ivanaus- asist. A. Venckauskąs. komponentų gamyklos vyr. J. Januševičienė. III vieta VI k. stud. G. Gali buhalteriui A. Tijūnėliui už III vieta V k. stud. J. JusII vieta IV k. stud. A. Bas- niu!, J. Ivaškevičiui, Z. Ule- darbą „Gamybos sąnaudų tinoviš už darbą „Aliuminio- kakovaitei už darbą „Muta vičiūtei, St. Stasiūnui už dar analitinės apskaitos orga titano lydinių elektronusodi- geninio nitrozoetilureos vei bą „Stambiųjų venų autoplas- nizavimo klausimai Vilniaus nimas iš eterinio-hidridinio kimo dėsningumų tyrimas tika eksperimente". Moksl. radio komponentų gamyklo elektrolito". Moksl. vad. doc. ląstelės lygyje". Moksl. vad. vad. med. m. k. J. Dauderys. je“. Moksl. vad. vyr. dėst. V. akad. N. P. Dubininas ir A. Levinskas. Vaitkunskas. TEORINĖS MEDICINOS biol. m. k. V. K. Ščerbako III vieta buhalterinės ap SEKCIJA BIOCHEMIJOS SEKCIJA vas. katedros vyr. lab. I vieta VI k. stud. G. Strei- skaitos I vieta V k. stud. L. ŠiugžIII vieta V k. stud D. Bal Z. Klišytei už darbą „Kai ku Misevidiniui už darbą „Aldolazės ir čiūnaitei už darbą „Introdu kutei, V k. stud. K. rie nuostolių dėl broko ir fosfoheksoizomerazės aktyvu kuotų ir laukinų obelų rūšys čiūtei, V. Filipavičiui, IV k. produkcijos kokybės apskai I. Skernevičiūtei už mo pakitimai, taikant dimita- Lietuvos TSR". Moksl. vad. stud. darbą „Žmogaus kepenų ve tos bei analizės klausimai". ną ir kai kuriuos B grupės prof. P. Snarskis. Moksl. vad. vyr. dėst. J. Mac ninės sistemos zonalinės ir vitaminus". Moksl. vad. doc. BIOFIZIKOS SEKCIJA segmentinės sandaros išsi kevičius. A. Malachovskis. I vieta V k. stud. G. Lopa- vystymas". Moksl. vad. doc. II vieta VI k. stud. J. Ado PRAMONĖS EKONOMIKOS monytei už darbą „Baltymų taitei už darbą „Varlės sme J. Serapinas. SEKCIJA ir II vieta II k. stud. L. Navair jų frakcijų pakitimai krau- genėlių neuronų foninio I vieta IV k. stud. O. Juje. taikant gyvuliams dimi- iššaukLo aktyvumo tyrimas". kaitei, S. Brumelytei ir L. Ba Kvedarui už darbą „Apie „Že kai kurių specialybių darbi taną ir kai kuriuos B. grupės Moksl. vad. doc. O G. Caro- ranauskaitei už darbą maičių vaikų fizinis išsivys ninkų trūkumą Vilniaus mies vitaminus“. Moksl. vad. doc. janas ir asp. Fam Choon. II vieta IV k. stud. V. Ta tymas" (mokyklinis amžius). to įmonėse“. Moksl. vad. vyr. A. Malachovskis. S. Pavilo- d. J. Zvinklys. III vieta V k. stud. G. Mai- mulevičiūtei ir D. Zablockai- Moksl. vad. doc. tei už darbą „Vynuoginės nis. laitei už darbą „Dimitano ir II vieta IV k. stud. E. nervinių ląstelių III vieta V k. stud. Z. Bal- Žilinskaitei ir kai kurių B. grupės vitaminų sraigės N. Imenaviaktyvumo pri bierytei už darbą „Adreno- čiūtei už darbą „Lietuvos TSR poveikis cholesterino kiekiui spontaninio po prietaisų gamybos pramonės ir fosfatazių aktyvumo kiti klausomybė nuo Ca koncent blokuojančių preparatų Moksl. vad. asist. veikis baltųjų pelių virškina vystymas“. mui kraujuje“. Moksl. vad. racijos“. Moksl. vad. ek. R. Ziliukas. mojo trakto evakuacijai". m. k. V. Baranauskas. doc. A. Malachovskis. III vieta V k. stud. R. Po Moksl. vad. vyr. dėst. J. Pa III vieta IV k. stud. V. Bu GEOLOGIJOS IR ciūtei ir A. Šimkutei už dar laima. lotienei ir V. Ramonaitei už HIDROGEOLOGIJOS SEKCIJA bą „Rana esculenta raumenų darbą „Darbininkų neatvyki LIETUVIŲ KALBOS II vieta IV k. stud. G. Mo nervinė reguliacija". Moksl. SEKCIJA mo į darbą dėl laikino nedar tuzai už darbą „Litologo-faci- vad. doc, S. Galberštatas. I vieta — IV k. stud. V. bingumo analizė ir priskaity Jinlų ir paleogeografinių že mų socialiniam draudimui Grabauskui už darbą „Da ZOOLOGIJOS SEKCIJA mėlapių sudarymas Pabaltijo I vieta III k. stud. D. Dūdė- bartinės lietuvių kalbos įna panaudojimas staklių gamyk apatinio karbono (Klykolių loje „Komunaras “. Moksl. gininko reikšmės ir funkci naitei ir D. Kiželytei už dar svita) darinių pavyzdžiu". bą „Ešerinio ežero žuvų au jos". Moksl. vad. doc. J. Kaz vad. vyr. d. J. Zvinklys. Moksl. vad. doc. S. Zeiba. tempai ir amžius“. lauskas. II vieta III k. stud. G. Juo gimo PREKYBOS IR PREKIŲ II vieta — V k. stud. O. zapavičiui ir Z. Malinauskui Moksl. vad. dėst. A. Levickas. MOKSLO SEKCIJA II vieta V k. stud. I. Bart- Baliukaitei už darbą „Daik už darbą „Bachčisarajaus ra I vieta absolventei A. Mali tavardžio kirčiavimo para ninkaitei už darbą „Ignalinos jono yprio aukšto molio nauskienei už darbą „Trans digmų svyravimai Debeikių eksperimentinės ungurių gautrumpa charakteristika". Moksl. vad. vyr. porto išlaidos Vilniaus Maistdyklos veikla 1966 m. vasa tarmėje". Moksl. vad. A. Sopauskas. prekyboje ir jų mažinimo ke dėst. A. Girdenis. ros periode". Moksl. vad. III vieta IV k. stud. M. LuIII vieta — V. k. stud. A. liai (parduotuvės Nr. 2 pa košiūnaitei, D. Smitaitei, doc. A. Mačionis. vyzdžiu)". Moksl. vad. doc. Kepalaitei už darbą „Sintak III vieta VI k. stud. L. Ra Z. Sniolytei ir E. Juraitei už ir mokslinio A. Venskus. „Kai kurie siniai grožinio darbą „Baltijos jūros dugno čiūnui už darbą II vieta V k. stud. L. Žiliuskirtumai". Moksl. peled) stiliaus nuosėdų inžinerinės geologi peledės (Coregonus kaitei ir E. Žilinskaitei už dar nės savybės ir sudėtis". postembrioninio vystymosi ir vad. doc. J. Pikčillngis. bą „Drabužių kokybė ir jos duomenys Ignalinos LIETUVIU LITERATŪROS Moksl. vad. vyr. dėst. A. Žie augimo tikrinimas Vilniaus m. pra žuvivaisos įmonėje". SEKCIJA delis. monės ir prekybos Įmonėse". GEOMORFOLOGIJOS IR I vieta — V k. stud. V. Dau HIDROGEOLOGIJOS IR KARTOGRAFIJOS SEKCIJA jotytei už darbą „V. Mykolai Moksl. vad. vyr. d. V. Mika KLIMATOLOGIJOS SEKCIJA I vieta V k. stud. P. Kava čio-Putino romanas „Altorių lauskas. III vieta V k. stud. V. Mar II vieta III k. stud. A. Va- liauskui už darbą „Kai kurie šešėly“ literatūrinėje kritiko siuliui ir T. Bučeliui už darbą Molėtų aukštumo glaciamor- je". Moksl. vad. doc. D. Sau- kevičiūtei ir N. Mickevičiūtei už darbą „Mažmeninės preky „Upių tinklo tankumas Ne fologinės struktūros bruožai“. kd muno baseino LTSR dalyje". Moks!, vad. geogr. m. k. C. II vieta — IV k. stud. R. binės organizacijos cirkuliaci Moksl. vad. vyr. dėst. A. Ba- Kudaba. Karpauskaitei už. darbą jos kaštai, pagrindiniai juos faktoriai". risas. „Pragiedrulių" apsprendžiamieji II vieta III k. stud. I. Jan „Vaižganto III vieta V k. stud. Z. Bany kauskaitei, J. Masytei, D. Gu tautosaka". Moksl. vad. doc. Moksl. vad. vyr. d. K. Kačkus. tei, N. Bražalovič, R. Mačiu delytei ir A. šlipaitytei, už D. Sauka. POLITINĖS EKONOMIJOS, lytei, D. Teišerskytei ir B. ša- darbą „Renaturalizacijos pro III vieta — III k. stud. V. FINANSŲ IR KREDITO palaitei už darbą „Formulė cesas smėlinguose dirvože Leščinskui už darbą „Pilypo SEKCIJA maksimaliam lietaus nuotė miuose". Moksl. vad. geogr. ir Povilo Ruigių reikšmė ir I vieta IV k. stud.-neaklkiui išskaičiuoti". Moksl. m. k. D. Galvydytė. poveikis". Moksl. vad. filol. vaizd. A. Mikučioniui už dar vad. vyr. dėst. A. Barisas. III vieta IV k. stud. R. Ja- m. dr. J. Lebedys. bą „Privalomo draudimo kol III vieta IV k. stud. R. Kru- dzevičiūtei už darbą „Lietu ūkiuose ekonominis efekty žikaitei ir A. Bruškutei už vos TSR naminių paukščių RUSU, UŽSIENIO IR vumas". Moksl. vad. ekon. darbą „Dirvos paviršiaus pasiskirstymo ANTIKINĖS LITERATŪROS kartografavi m. dr. prof. A. Žilėnas. temperatūrų priklausomybė mas". SEKCIJA Moksl. vad. doc. II vieta III k. stud. L. Bennuo meteorologinių faktorių". V. Chomskis. II vieta IV kurso stud. Moksl. vad. doc. V. Ščeme D. Dūdaitei už darbą „Uolto džiūtei už darbą „Optimalaus TERAPIJOS SEKCIJA liaudies ūkio planavimo liovas. I vieta VI k. stud. R. Nor Vitmeno „Žolės lapų" lyrinis moksliniai pagrindai". Moksl. gėlai už darbą „Visceroref- herojus". Moksl. vad. doc. G. vad. doc. E. Boreikaltė. AUGALŲ FIZIOLOGIJOS leksiniai segmentiniai pakiti Baužytė. IR MIKROBIOLOGIJOS III vieta IV k. stud. I. Šim III vieta IV kurso stud. mai miokardo infarkto atve SEKCIJA „Žmo kutei už darbą „Pensijos kol med. m. k. B. Garbui už darbą I vieta V k. stud. G. Bobe- ju". Moksl. vad. ūkiečiams ir jų reikšmė kol gaus laimės problema L. N. lytei už darbą „Heteroauksi- J. Misevičius. („Karas ūkiečių soc. aprūpinimo pa II vieta IV k. stud. R. Fe- Tolstojaus kūryboje no ir giberelino rūgšties įta kėlimui“. Moksl. vad. ekon. ir taika"). Moksl. vad. doc. m. dr. prof. A. Žilėnas. E. Gaškienė-Cervinskienė. UŽSIENIO KALBŲ SEKCIJA SOCIOLOGIJOS SEKCIJA I vieta V k. stud. N. SubaI vieta V k. stud. A. Vosy tavičiūtei už darbą „Epite liūtei už darbą „Kai kurie tai, skirti išorinei veikėjų proforientacijos proceso charakteristikai š. Snou ro aspektai“. Moksl. vad. doc. mane „Lūkesčių metai". M. Damidavičius. Moksl. vad. fil. m. k. S. NedeII vieta III k. stud. T. Klasliaieva-Steponavičienė. nikovai už darbą „Apie šei II vieta IV k. stud. N. Ara- mos kiekybinį ir lytinės mavičiūtei už darbą „Veiks struktūros pakitimus šeimoje mažodžių junginiai su bend (Grigiškių gyvenvietėje pada ratimi, sudarantieji vieną rytos apklausos pagrindu). sintaksinį vienetą". Moksl. Moksl. vad. doc. N. Solovjo vad. vyr. dėst. I. Meiksinaitė. vas. III vieta V k. stud. V. III vieta V k. stud. Z. Juod Riaukaitei už darbą „Veiks ka už darbą „Kai kurie pa nio inversija savarankiškame žiūros į meilę aspektai“. sakinyje Sent-Egziuperi „Vol Moksl. vad. M. Damidavičius. de nuit". Moksl. vad. dėst. K Kaziūnięnė. TEISĖS SEKCIJA I vieta III k. stud. St. Sta BIBLIOTEKININKYSTĖS liui už darbą „Socialistinės SEKCIJA valstybinės nuosavybės tei II vieta III k. stud. A. Sa- sės civilinis-teisinis gynimas". mėnui už referatą „Bulgari Moksl. vad. vyr. dėst. K. Rei jos Liaudies Respublikos ną. bibliotekos-skaityklos“. Moksl. II vieta III k. stud. P. Pevad. ped. m. k. K. Sinkevičius. čiukevičiui už darbą „Asme III vieta II k. stud. A. Mar ninės nuosavybės civilinis keliui už temą „Vaivorykš teisinis gynimas TSRS". tės“ bibliografija“. Moksl. Moksl. vad. doc. J. Moreinas. III vieta III k. stud. R. Urvad. doc. V. Žukas. baičiui už darbą „Bausmės už NUGALI TIK ATKAKLIAUSIEJI.. . Prorektorius B. Sunusikaltimus socialistinei ISTORIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. V. Ba nuosavybei". Moksl. vad. vyr. davičius įteikia Garbės raštą fizikui V. Samulioniui. V. TEBELISKIO nuotr. ranauskui už darbą „Lie dėšt. A. Klimka.
1966 m. lapkričio mėn. 2 d. <w*^*^*^***‘»*^***^****<«*«*’ TARYBINIS STUDENTAS <*******/*/**/»*/*/***/**/*/*/**/*/*^*/***^*/*^
3 psl.
Visuomeninis darbas ir mokymasisI kurso lituanistų žingsniai Universitete dar tik pirmieji, pirmakursiai pajuto, kad stu dentiškas darbas daug kuo skiriasi nuo mokyklinio. Jei mokykloje jiems buvo viskas aišku, ir nesklandumus likviduodavo mokytojai, tai Universitete prieš pirmakur sius . neaiškūs savarankiško darbo kontūrai. Ar nevertė tų pasidalinti visuomeninio darbo patirtimi vyresnių kur sų studentams? Ir štai mūsų kurso, vyres niųjų kursų ir komjaunimo komiteto aktyvistų dėka bu vo suorganizuotas atviras I-o ir V-o kursų komjaunimo susirinkimas. Susirinkime da lyvavo musų svečias CK ide ologinio skyriaus darbuoto jas J’. Stepšys, dėstytojos J. Žukauskaitė ir L. Lysėnkaitė. Apie savąją komjaunuolių kartą papasakojo J. Stepšys. Tuo metu, kai jis mokėsi, kai me komjaunuoliai buvo lai komi išsišokėliais, bedieviais. Neišvengiami buvo konfliktai kai kurių komjaunuolių su tėvais. Ir vis tik 13 metų Stepšys stojo į komjaunimą, nors siautėjo banditų ir bur žuazinių nacionalistų gaujos. Komjaunimo susirinkime buvo sprendžiamos kitos proble mos, kiti klausimai, negu da bar. „Jaunimas stodavo į organizaciją, klausydamas savo širdies balso. Ir šį žings nį komjaunuolis tik daug vė liau galėjo paaiškinti, rem damasis logika, — kalbėjo Stepšys. — KP manifeste, ta pusiame Lenino komjaunimo kelrodžiu, buvo moksliškai pagrįsta visa tai, kuo aš gy venau. Ir neatsitiktinai kom jaunimo susirinkimams sten gėmės suteikti politinį at spalvį“. „Negali būti gero komjau nimo darbo, jei aktyvistas neranda nuoširdžios, draugiš kos kalbos su studentais ir komjaunuoliais. Darbo ob jektu turi tapti ne tik politi niai uždaviniai. Didelė atsa komybė tenka aktyvistui, bet ji teikia malonumą, pasiten kinimą,“ — baigė Stepšys. Savo darbo patirtimi su
m
>1CD«CDBCDBCDBCD«CDB»
„Tarybinio studento" pusla piuose diskutuojame apie abejingumą, pasyvumą. Ir la bai gerai. Aš noriu pareikšti savo nuomonę, remdamasi sa vo ketvirtu kursu. Kalbant atvirai, kam nors abejingų žmonių yra ir vy resniuose kursuose. Yra ir mūsų kurso antroje grupėje. Svarstant vieną ar kitą klau simą, tokie pareiškia: „Man vis vien, kaip norite, taip ir darykite". Bet jei kas užkliu dys jo asmenybę, tai „abe-
Dėl abejingumo ir pasyvu mo diskutuojama „Tarybinio studento" puslapiuose. Iš spausdintų straipsnių autoriai sprendžia aktualią proble mą, bet, atrodo, ne visur jie teisūs. Štai, kad ir draugo H. Valukonio straipsnio antraštė: „Pasyvą gimdo... komjauni mas". Kur ir kada, leiskite paklausti, atsirado pasyvas, kaip komjaunimo produktas? Gamtos fakultete? Niekai, jei aktyvistas norės, jis visuo met susiras sau darbo. Kom jaunimas — priešakinis tary binio jaunimo būrys. Tai kaip jis gali gimdyti pasyvą? O kad Į komjaunimo gretas pa teko pasyvūs, abejingi jau nuoliai, tai jau kitas reika las. Gi straipsnio „Mes — ne sutinkame" autoriai B. Kliukaitė ir J. Lakis mažina šio klausimo aštrumą, sakydami,
pirmakursiais pasidalino V kurso studentė A. Umbrasai tė: — I-ame ir I I-ame kursuose sunku dirbti sistemingai. To dėl patys turime išmokti or ganizuoti savo darbą. Patariu susidaryti literatūros biblio grafijas. Komjaunimo biuro narė A. Kepalaitė: — Kiekvienas turi turėti tikslą ir siekti jo sistemingu darbu. Džiaugiuosi, kad Jau nuo ll-o kurso pradėjau skir ti visas jėgas vienai sričiai — lietuvių kalbos stilistikai. Kolektyvą formuokite ne
dirbtinėmis priemonėmis — tęskite lituanistų tradicijas. I. Šukytė supažindino su SMD ir lietuvių kalbos būre lio darbu. Svarbiausią žodį apie vi suomeninį darbą tarė G. Valantinaitė: — Komjaunimo aktyvistu turime laikyti ne tik tą, ku ris dirba komjaunimo komi tete, bet ir tuos, kurie dirba visuomeninį darbą kursuose. Svarbiausia — sukurti ko lektyvą. Nauda, kurią man davė darbas komjaunimo ko mitete, — bendraudama su žmonėmis įgijau platesnes
pažiūras į gyvenimą. Pačius geriausius draugus sutikau tik dirbdama visuomeninį darbą. Visos vyresnio kurso stu dentės išreiškė norą bendrau ti ir toliau su pirmakursiais lituanistais. Mes sutinkame. Jūsų darbo patirtis ir patyri mas padės mums sistemingiau dirbti. Juk dalintis savo dar bo patirtimi — gera tradici ja ne tik mūsų Universitete, respublikoje, bet ir visoje Tarybų Sąjungoje. Ją reikia remti ir tęsti. R. KALUGA „T. stud.“ koresp.
anmiiiiiimiiiniRiiiii iiiiimimmiiiiiiniiiiiiimiiiiiiiiiiHiiiiiiiinmiiiiiiiiimiiiiiiiimf iiiHimiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiuiiiia
JEI PASIRUOŠEI SEMINARUI Tur būt. daugiausia rū pesčių pirmomis studijų die nomis pirmakursiui kelia TSKP istorijos seminarai. Skaitykloje išsyk pažinsi ap sipylusi prakaitu „fuksiuką“. skubiai vartanti V. Lenino raštus. Pirmos dienos, pir mieji konspektai. . . Užsukant pas pirmakursius lituanistus. Prieš kelias mi nutes pasibaigė seminaras. — Pirmas seminaras bau gino. — atrodė, nieko nesu prasiu. — sako Vilė. — Labai patinka V. Leni no raštai. Jie priverčia su simąstyti. — Įsiterpia Aušra. — O kas jus labiausiai domina seminaro metu? — Mėgstu sekti kitų min tis. Tada išaiškėja skirtingos nuomonės, klaidos. . . — Na. ir pasiginčijate? .. — Tai. kad. . . — Nebūna beveik pas mus ginčų, — nusivylusi prataria Vilė. Seminaras be ginčų — ne seminaras. Atpasakoti kons pektus gali kiekvienas. Rei kia Įrodyti, apgint savo nuo monę. . . Gal pirmakursiai dar nedrĮsta ryžtingiau pa sisakyti, gal jiems per sun ku? . . — Ne, ne tai, — susimąs čiusi sako Aušra. — Dar daugelis nesiruošia, neskaito literatūros, o tik persirašo draugų konspektus. Iš kur tada sava nuomonė?.. Taip. . Prisimenu semina rus mūsų grupėj, pirmuosius ir vėlesnius. Buvo pas mus nuobodžių seminarų, pasitai ko ir dabar. Kaip taisyklė —• nuobodu tada, kai blogai pa
siruošę, kai dėstytojas traukte traukia studentą už lie žuvlo. . . — Yra ir tokių, kurie pė siruošę, bet sėdi, tarsi jų tai neliestų. — priduria Marytė. — Sėdi ir tyli. — Jeigu pradėtum ginčy tis, neiškęstų ir tie! — užsi dega Vilė. — Ginčo trūksta mums! Ginčo! .. Norite ginčo? Tam nedaug tereikia — gerai pasiruošti. Atsiras tada sava nuomonė, savas požiūris. Ir seminarai bus Įdomūs. Sutinkate su ma nim? V. VILDŽIŪNAITĖ
•£• Kasdien šalyje šven čiama 6 tūkstančiai ves tuvių. 20—22 metai — toks šiandien nuotakų amžius, o vaikinų 22 — 24 metai. Daugiau kaip iš 50 mln. šeimų susideda di džioji tarybinių tautų šei ma. Tarybų šalies gyven tojų skaičius padidėja : kiekvieną minutę — 6, kiekvieną parą — dau giau kaip 9000, kiekvieną mėnesį — maždaug 270.000, kasmet — daugiau kaip 5 mln. žmonių.
Apie kuRurą , ir vandenį... Prie antrojo bendrabučio durų dar neseniai „puikavo si“ duobiūkštė. Ne vienas keikė ją, bet pagaliau meist rai susiprato! Užtaisė. Ne apie duobes kalbėsiu. Apie kultūrą ir vandenĮ. Už kalbinau I k. lituanistę G. M. apie meną, kultūrą. Mėgstanti kiną, teatrus, bet. . . — Seniai bebuvau, gal jau keli mėnesiai. Laiko netu riu. . . Čia ne pasiteisinimas. Rei kia surasti laiko. O laisva laikį praleidžia kambaryje, prasnaudžia. Apkerpėsi, tikro gyvenimo prasmės nesurasi. Kai pasiūliau nueiti Į kino fil mą, atsikirto, kad reikia ruoš tis TSKP istorijos seminarui, reikia pailsėti. Argi kino fil mas ne poilsis? Apie vandeni. Naktį sap nuoju. kad mūsų studentai murzini laksto. Kaip negriu kai. „Nejaugi teisybė?“ Ir ap siverčiau ant kito šono. Paža dino balsai. — Mūsų aukšte nėra van dens, — pasakė Kęstutis. — Baik šposyti. — supy kau. Nueinu į prausyklą: nė ra nė lašelio vandens. Ap laksčiau beveik visas prau syklas... Pirmame aukšte bal sai: išsimuilino mergina, o vanduo nustojo tekėti. Pyks ta. keikia visus. Teko girdėti, kad vandens nebus iki pat Spalio švenčių. Penktadienį pradėjo lyti. Visi gyventojai puolė į kiemą praustis. Bet vi są laiką juk nelis kaip iš kiauro kibiro. Matyt, ir į šventinę koloną reikės eiti nesiprausus.
Į Vyriausiąją Lietuvos D. K. mokyklą buvo kviečiami žinomi mokslininkai. Čia dirbo botanikas prancūzas Ž. Žiliberas, vadinamas Lietuvos botanikos tėvu, pirmasis tyręs Lietuvos augmeniją, įkūręs botanikos sodą, jo įpėdinis B. Jundzilas, vokietis botanikas G. Forsteris, fiziologas ir anatomas italas G. Bisis, aukštosios mate matikos profesorius Pr. Norvaiša, astronomas M. Počebutas, išrinktas Paryžiaus Mokslų akademijos nariukorespondentu bei Londono Karališkosios mokslo drau gijos nariu ir kiti. Vyriausiojoje mokykloje buvo dės toma ir architektūra, dailė, piešimas, t. y. tokie daly kai, kurių tuo metu Vakarų Europos universitetuose ne buvo. Architektūrą dėstė įžymus to meto Lietuvos ar chitektas L. Stuoka-Gucevičius, dailės dalykus — P. Smuglevičius, vėliau J. Rustemas ir kiti. Į Vyriausiąją mokyklą paskaitų klausyti ateidavo ir ne studentai — karininkai, amatininkai. Toksai mokslo propagavimas visuomenei, kuri nestudijavo aukštojoje mokykloje, buvo pažangus reiškinys Vilniaus aukštosios mokyklos istorijoje. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, carinė vyriau sybė 1797 m. patvirtino naują Vyriausiosios mokyklos statutą, kuris bent kiek didesnių reformų neįnešė, tik jos kolegijas suskaldė į tris fakultetus: Moralinį (teisės), Fi zikos ir Medicinos mokslų. Iš Vyriausiosios mokyklos žinios buvo atimta kitų Lietuvos mokyklų priežiūra. Tu rėdama savo laboratorijas, klinikas, kabinetus ir kitas mokymo įstaigas, Vyriausioji mokykla galėjo ir naujo mis sąlygomis toliau skleisti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tarp Aleksandro I reformų svarbią vietą užima švie timo reforma, žymiai pertvarkiusi Rusijos aukštąsias mo kyklas. Caro 1803 m. balandžio mėn. 4 d. aktu Vilniaus Vyriausioji mokykla buvo pavadinta Imperatoriškuoju Vilniaus universitetu. Universiteto funkcijos buvo žy miai išplėstos. Jis tapo ne tik krašto aukštojo mokslo bei mokslo-tiriamojo darbo centru, bet jo žinion vėl bu vo atiduotos ir visos kitos mokyklos, esančios Vilniaus apygardoje. Vilniaus universiteto vystymesi 1803—1832 m. laiko tarpyje išsiskiria trys etapai. 1803—1813 m. — tai orga nizavimosi naujais pagrindais laikotarpis, kuris baigiasi laikinu jo darbo nutraukimu Napoleono žygio į Rusiją metu. Nuo 1813 m. prasideda Universiteto klestėjimo laikotarpis, kai mokslo lygiu, profesūros sudėtimi ir stu
CDBCDBCOBCZ>BCDBCICDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCZ>BaDBCDBCDBCDBCDBCDBCOB<
Kodėl abejingi? jingasis" neliks nuošalyje, o ras argumentų, kaip apginti save. Viskam abejingų žmo nių nėra ir negali būti. Dali nis abejingumas kam nors yra laikinas reiškinys. Drg. H. Valukonis savo straipsnyje tei gia, kad trys ketvirtadaliai Gamtos fakulteto pirmakursių dar neturi visuomeninių Įsi pareigojimų. Taip kalbėdami, mes tiesiog sudarome gali mybes egzistuoti abejingu mui. Ar nereikėtų mažiau kal bėti apie abejingumą, o dau giau dirbti? Juk tie patys žmonės, kurie šiandien abe jingi tam ar kitam dalykui, rytoj gali gauti įpareigojimų, įsijungti į grupės gyvenimą. Ir tada tų žmonių jau negalė
sime pavadinti abejingais. Kai kalbame apie pasyvą, atrodo, kad žmogus nieko nesugeba, jau iš anksto jis yra priskir tas prie pasyvo, {taiga veikia stipriai, ir žmogų jau sunku padaryti aktyviu. Mano nuomone, viena iš pasyvumą gimdančių priežas čių yra ta, kad atskiri žmo nės apkrauti visuomeniniu darbu, o kitiems to krūvio trūksta. Pirminės komjaunimo organizacijos biuras ir fa kulteto komjaunimo komite tas turėtų labiau diferencijuo ti įpareigojimus. Tačiau dėl to negalima kaltinti vien tik fakulteto ar grupės biurą, — juk kiekvienas komjaunuolis atsako už save.
IŠ KUR PASYVUMAS? kad nėra visai pasyvių, nė ra abejingų žmonių. Aišku, tokių nėra, žiūrint iš indivi dualių kiekvieno žmogaus interesų. Šiuo atveju ir spe kuliantas yra aktyvus ir toli gražu neabejingas. Tačiau, jei pažiūrėti iš visuomenei bendrų interesų, tokių žmo nių yra ir mūsų tarpe. Štai vyko mūsų, FF I k. III gr„ pirmasis komjaunuolių susi rinkimas. Rinkome komsorgą. Kokie tai buvo rinkimai... Gė da ir prisiminti. Niekas ne siūlė, niekam neįdomu, kas bus mūsų komsorgu. Ką fa kulteto sekretorius A. Zaborskis, pasirausęs charak teristikose, pasiūlė, tą ir iš rinkome. Tuo aš noriu pasa kyti tik tiek, kad mes bu vome abejingi rinkimams, o
tuo pačiu ir būsimam gru pės komjaunimo darbui. O gal tik pas mus taip? Ne, yra ir daugiau tokių grupių. Iš kur atsiranda tas abe jingumas, pasyvumas, sunku pasakyti. Tai galėtų išnagri nėti tik specialistai. O dėl charakteristikų — teisingai. Norim ar nenorim, turime pripažinti, kad jos ra šomos šabloniškai, neatsižvel giant į nuveiktą darbą. Dar norėčiau porą žodžių pasakyti dėl drg. H. Valukonio straipsnio „Abejingumas ir bumerangas" trečio skyre lio „Pasitarkime su Leninu". Ten išreikštos tokios min tys, kad, jei drg. Valukoniui tektų pasikalbėti su Leninu šiuo klausimu, jam būtų daug riesčiau, negu Rusijos „eko
Kaltas pirminės komjauni mo organizacijos biuras, kad nesugeba pareikalauti iš kiekvieno grupės nario griež tos ataskaitos už įvykdytus veiksmus, įpareigojimus, jaustis Komjaunuolis turi komjaunuoliu ne tik susirinkime ar atlikdamas jam pavestą užduotį, bet ir gatvėje, kavinėje, autobuse. Juk iš komjaunuolių, savo vyresnių jų brolių, pavyzdį ima pionie riai. Mūsų grupėje žodžiai „ne patinka", „neįdomu" nustoja egzistavę. Kiekvienas grupės komjaunuolis aktyviai daly vauja susirinkime. Dažnai tenka ir susiginčyti, bet vi sada prieiname vieningą nuo monę. I. KATKUTE komjaunuolė, IV kurso matematikė
nomistams" savo laiku. Tik pagalvokite: aktyvistų mokslas nukenčia dėl jų be galinio rūpinimosi visuomeni niais reikalais (mano many mu, dažnai išpūstais). Ir tai pakenčiama. O gal ir ge rai?! .. Ne! Jei esi aktyvis tas, tai būk juo pilna to žo džio prasme — pavyzdys vi siems moksle ir visuomeni niame darbe. Arba. „Pasyvistai" dirba mokslinį darbą, plečia savo akiratį, ugdo estetinį skonį!? Čia tai bent! Ir svarbiausia — tai jie daro tiktai dėl sa vęs. Mokslininkas ir savanau dis. Juk tai tokios diametra liai priešingos sąvokos. O pa rašyta visa, remiantis V. Le nino straipsniu „Socialistų partija ir nepartinis revoliu cingumas". Tai daugiau, negu akiplėšiškumas! R. JAŠINSKAITE komjaunuolė, I k. fizikė
dentų skaičiumi jis tampa pirmaujančiu universitetu Ru sijos imperijoje. Sis laikotarpis baigiasi 1823 m., prasi dėjus caro vyriausybės represijoms prieš Universiteto profesorius ir studentus. Trečiasis Universiteto gyvavi mo etapas baigiasi jo uždarymu 1832 m. Universiteto pertvarkymo metu (1803) jame bu vo suorganizuoti keturi fakultetai: Fizikos-matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų, Literatūros ir laisvųjų menų. Dėstomų disciplinų skaičius nuo 1803 iki 1830 m. padidėjo 55 disciplinomis. Jų tarpe atsirado in žinerija, technologija, tikimybių teorija, agronomija, sta tistika, diplomatija ir kt. Vilniaus universitete susitelkė stiprus profesorių kolektyvas — broliai Jonas ir Andrius Sniadeckiai, mokslininkai-enciklopedininkai, žymūs gamtinio-mokslinio materializmo atstovai Lietuvoje ir kt. Svarbų vaidmenį, vystant gamtos mokslus, suvaidino ta lentingi Vilniaus universiteto profesoriai Liudvikas Bojanusir Stanislavas-Bonifacas Jundzilas. Universitete su sidarė ištisos mokyklos, kaip „frankinė" medikų mokyk la, istorijos mokykla (J. Lelevelis, I. Danilavičius, J. Jaroševičius), Vilniaus meno mokykla (P. Smuglevi čius, R. Rustemas ir kt.) Nebuvo Europoje tokio mokslo srovės, kuri nebūtų pasireiškusi ir Vilniaus universitete. Stiprėjančios Universitete pažangios tendencijos — ma terialistinės ir evoliucionistinės pažiūros gamtos moks luose, antifeodalinės, demokratinės idėjos visuomeniniuo se moksluose — įnešė į mokslo vystymąsi Lietuvoje daug naujo. Studentų mokslinės draugijos, veikiamos socialinių prieštaravimų paaštrėjimo, Įgaudavo politinį pobūdį. Filomatų draugijos narių tarpe, dekabristų idėjų poveikyje, sustiprėjo revoliucinė kryptis. Dekabristo A. Bestuževo-Riumino įsteigtoje „karinių bičiulių drau gijoje" aktyviai dalyvavo filomatas Rukevičius ir kiti Vilniaus universiteto studentai. Prasidėjus 1830—-31 m. sukilimui Lenkijoje ir Lietu voje, dalis profesorių ir studentų aktyviai jame dalyva vo. 183L m. balandžio mėn. 29—30 d. d. keturi šimtai studentų įsijungė į sukilėlių eiles. Sukilimą numalšinus, prasidėjo represijos. 1832 m. gegužės mėn. 1 d. impe ratorius Nikalojus I paskelbė reskriptą, kuriuo „maiš tingasis" Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Du Uni versiteto skyriai — Medicinos ir Teologijos — buvo perorganizuoti į Medicinos-chirurgijos ir Dvasinę aka demijas. Bet ir šios akademijos neilgai gyvavo. Pirmoji uždaryta 1842 m., o antroji 1844 m. buvo perkelta į Pe terburgą. Akademinis gyvenimas Vilniuje užgeso 75 metams. Nepaisant reakcijos sustiprėjimo po 1863 m. sukili mo, universiteto rūmuose veikė gimnazija, kur mokėsi ir Feliksas Dzeržinskis. Svarbus kultūrinio gyvenimo įvy kis buvo Vilniaus Viešosios bibliotekos atidarymas 1867 m. Prie jos veikė ir du muziejai — senienų ir gamtos mokslų.
Partijos komiteto sudėtis 1. P. KORIS — partijos komiteto sekretorius 2. A. BURKAUSKAS — pavaduotojas ideologiniam darbui 3. S. PUPEIKIS — pavaduotojas organizaciniam darbui , 4. S. UOSIS — liaudies kontrolės pirmininkas 5. I. KUBILIUS — partijos komiteto narys 6. P. ČESNULEVIČIŪTE — kultūrinio-estetinio darbo sektoriaus vadovė 7. A. KAZLAUSKAS — partinio Švietimo sekto riaus vadovas 8. K. NA VICKAS — mokymo darbo komisijos vadovas 9. V. VALIUKĖNAS — atsakingas už darbą bendra bučiuose 10. V. V/LENSKIJ — atsakingas už draugovės, LDAALR ir Raudonojo kryžiaus organizacijos darbą 11. A. ŽILĖNAS — mokslinio darbo komisijos vadovas 12. M. GREGORAUSKAS — partijos komiteto narys 13. S. JANKAUSKAS — organizacinio sektoriaus narys 14. N. RAGUOT1ENE — ideologinio darbo komisijos narė 15. K. SIMASKA — partijos komiteto narys 16. P. VIRBICKAS — organizacinio sektoriaus narys 17. P. VAITKEVIČIUS — atsakingas už komjaunimo darbą.
Komjaunimo komiteto sudėtis /. P. VAITKEVIČIUS — sekretorius 2. J. ŽILYS — sekretoriaus pavad. ideologiniam darbui 3. A. SKRUPSKEL1S — sekretoriaus pavad. organi zaciniam darbui 4. A. SKUPAS — akademinio sektoriaus vedėjas 5. R. ROZENTAL — mokslinio sektoriaus vedėjas 6. S. JANUTAITE — internacionalinio auklėjimo sektoriaus vedėja 7. H. VALUKONIS — VVU draugovės štabo virši ninkas 8. D. RUDYS — sportinio LDAALR sektoriaus vedėjas 9. A. BUDA — darbinio auklėjimo-šeįavimo sektoriaus vedėjas 10. J. MACKEVIČIUS — atsakingas už darbą dėstytojų-aspirantų, bibliotekos ir administracijos dar buotojų komjaunimo organizacijose. 11. J. KAROSAS — atsakingas už darbą su centriniais meno saviveiklos kolektyvais 12. S. VENCKEVICIUS — sociologinių tyrimų sekto riaus vedėjas 13. N. MINKEVICIŪTE — spaudos platinimo sekto riaus vedėja 14. K- SKERSTONAS — komjaunuoliškų tradicijų pro pagavimo ir V VU komjaunimo org. istorijos rinki mo sektoriaus vedėjas 15. J. BAGDONAITE — organizacinio sektoriaus narė 16. J. MICKEVIČIUS — atsakingas už darbą bendra bučiuose 17. V. JASKUTELIS — daugiatiražinio laikraščio „Ta rybinis studentas" komjaunimo gyvenimo skyriaus vedėjas 18. A. VASILJEVAS — „Komjaunimo prožektoriaus“ štabo viršininkas 19. V. SVIDERSK1S — VVU studentų profkomiteto narys 20. J. LAKIS — IFF komjaunimo komiteto sekretorius 21. V. SOPYS — EF komjaunimo komiteto sekretorius 22. S. TARBŪNAS — MF komjaunimo komiteto sek retorius 23. J. BALTRUŠAITIS — MMF komjaunimo komiteto sekretorius 24. R. BUTKEVIČIUS — TF komjaunimo biuro sek retorius 25. J. KETLERĮS — GF komjaunimo biuro sekretorius 26. G. ORENTAITE — ChF komjaunimo biuro sekre torius 27. A. ZABORSKIS — FF komjaunimo biuro sekre torius
KANDIDATAI Į KOMITETO NARIUS: 1. R. ADOMAITYTE — akademinio sektoriaus narė 2. S. BAKANAVICIŪTE — akademinio sektoriaus narė 3. P. DUBINSKAS — organizacinio sektoriaus narys 4. G. GRINEVIČIŪTE — atsakinga už fakultetų me no saviveiklą 5. S. JUZEFOV1CIUS — internacionalinio auklėjimo sektoriaus narys 6. E. RUSAITE — atsakinga už darbą bedrabučiuose 7. R. VALIUKAITE — atsakinga už darbą su dėsty tojų pirminėmis komjaunimo organizacijomis 8. R. ARLIUKAS — darbinio auklėjimo ir šefavimo sektoriaus narys 9. G. BALČIŪTE — informacijos sektoriaus vedėja.
į KOMJAUNIMO KOMITETO BIURĄ išrinkti: P. VAITKEVIČIUS. J. ŽILYS. A. SKRUPSKELIS, S. JANUTAITE, V. SOPYS, N. MINKEVICIŪTE ir J. LAKIS.
į „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS“ štabą: A. VASILJEVAS (viršininkas), B. VAITIEKŪNAS (pavad.). A. KRISTOPAITIS. N. TAMOSEVICIŪTE, A TOPOLINSKAJA ir S. BLAZEVIC.
į REVIZINĘ KOMISIJĄ išrinkti: D. ZENKEVICIŪTE (pirmininkas), B. KLIUKAITĖ (pavad.), L. RIŠKUTE, V. KUPRYTE V. GAIDUKEVICIUS.
|
S. PUNTEŽIS
FOTOREPORTAŽAS
Rožių krašte Viešnagė Vokietijoje Nemažai tarptautinių varžy bų yra turėję Universiteto rankininkai. Mūsų respubliko je lankėsi Budapešto „Cepel", Leipcigo „Motor" ir „Loko motyvas", Prahos „Dinamo", Lenkijos Liaudies respublikos nacionalinės rinktinės sporti ninkai, su kuriais Universiteto sportininkai yra išbandę savo jėgas. Tačiau j užsienį teko išvykti pirmą kartą. Ir aišku, kokia didelė garbė ir atsako mybė teko TSRS pirmenybių dalyviams — Universiteto atstovams-rankininkams. VDR — rankinio tėvynė, turinti senas šios sporto šakos tradicijas, viena iš stipriausių komandų pasaulyje. Užtenka priminti, kad šių metų taip vadinamo „didžiojo rankinio" (11:11) pasaulio pirmenybėse VDR nacionalinė komanda tik dėl blogesnio bendro įvarčių skirtumo užleido pirmąją vie tą VFR komandai, o Europos taurės varžybose tiek vyrų, tiek ir moterų klubinės ko mandos iškovojo nugalėtojų vardus. Tad aišku, kad ir at skirų miestų klubinės ko mandos turi savo senas ran kinio tradicijas ir aukštą sportinį lygį. Pirmosios rungtynės vyko Eizenacho mieste. Tai paly ginti nedidelis miestelis, išsi dėstęs gražių Tiuringijos kal nų slėnyje, turįs plačiai iš vystytą lengvųjų mašinų ga mybą. Rungtynės vyko atvykimo dieną, t. y. tuoj po ilgos kelio nės, kas nebuvo numatyta pagal mūsų išankstinį susitari mą. Bet matyt šeimininkai — rungtynių organizatoriai ne rado kitos išeities (kitą dieną vokiečiai šventė savo nacio nalinę šventę) ir rungtynes te ko žaisti nepailsėjus. Jau rungtynių pradžioje fi ziškai ir taktiškai stiprūs Ei zenacho sportininkai įsigijo persvarą, kurią išlaikė iki rungtynių pabaigos. Rungty-
Žiemal artėjant Ruduo — slidininkams pats įkarštis. Jau nebe toli ta die na, kai slidininkai išbandys jėgas ant sniego. Kiekvieną rudenį rengiamos slidininkų varžybos, kad išaiškinus sli dininkų pajėgumą, pasiruoši mą sezonui. Miesto slidininkai rungtyniavo jau dvejose var žybose: bendro fizinio pasi ruošimo ir lenktyniniame va žiavime riedučiais, šiose var žybose gana neblogai pasiro dė mūsų Universiteto slidinin kai. Chemijos fak. II k. stu dentas K. Sasnauskas, starta vęs jaunių grupėje, užtikrino absoliutaus čempiono vardą. Pažymėtina, kad vienoje iš rungčių Jis buvo nepralenkia mas ir vyrų tarpe — Kęstutis prie skersinio prisitraukė net 25 kartus. Lenktynėse su riedučiais musų slidininkai pasirodė dar geriau. IV kurso medikas J. Laurinavičius užėmė IV vietą, aplenkdamas eilę garsių sli dininkų. kaip absoliutų res publikos čempioną sp. m. A. Cepulėną. kand. į sp. m. V. Graželį ir kitus. Merginos pasirodė kiek sėk' mingiau. Jos nepraleido nė vienos komandos į priekį ir užėmė pirmąją vietą. Vyrams teko tenkintis antrąja vieta. Mūsų Universiteto slidininkai užėmė pirmą bendrakomandinę vietą. Tai didelis trene rių Mečėjaus ir Stašelio nuo pelnas. kurie vasarą kartu su slidininkais stovyklavo Ven tės rage. K. Sasnauskas ir G. Vytėnaitė pakviesti į respublikos rinktinę, kuri lapkričio mėn. išvyks Į šiaurę, kur išbandys jėgas jau ant sniego. Belieka palinkėti mūsų Universiteto slidininkams šiais metais pasirodyti geriau, negu praėjusiais metais, „tra dicinę" V vietą pakeisti į pri zinę. J. VASILIAUSKAS Sporto klubo „Mokslas" pirmininko pavaduotojas
nės buvo pralaimėtos gana aukštu rankiniu! rezultatu 18: 30. Sekančią dieną dalyvavome VDR 17 metų sukakties iškil mingame pyėdyje, o vėliau mūsų delegacija buvo supa žindinta su Eizenacho miesto istorinėmis vietovėmis. Didelį įspūdį paliko didžiulė Vartburgo pilis, kuri pagal savo geografinę padėtį yra centre tarp Rytų ir Vakarų Vokieti jos. Taip pat aplankėme Ba cho namelį, susipažinome su V. Liuterio muziejumi. Po poilsio dienos rankinin kai vėl stojo į sportinę ko vą, antrą kartą susitiko su ta pačia Eizenacho komanda. Rungtynės vyko labai įtemp tai. Universiteto studentai, iš studijavę šeimininkų taktiką, žaidė ramiau gynyboje ir ašt riau puolime. Rungtynės buvo sužaistos lygiomis 25:25. Vil niečiai neslėpė savo džiaugs mo, — komandos prestižas bu vo atitaisytas. Lygiosios su VDR pirmosios lygos Eizena cho vyrų komanda mums bu vo didelė pergalė. Apie vil niečių studentų žaidimą tei giamai atsiliepė vietinė spau da. Kadangi daugiau rungtynių nebeturėjome, o iki išvykimo į namus buvo likę dar pora dienų, tai turėjome progos pabuvoti Veimare, apžiūrėti Erfurtą ir lankytis suruoštoje šiame mieste tarptautinėje gė lių parodoje. Mūsų delegacija aplankė Buchenvaldo koncent racijos stovyklą, o paskutinę viešnagės dieną praleido Ber lyne. Viešnagė baigėsi. Uni versiteto studentų sportinė de legacija grįžo pilna įspūdžių, įsigijus naujų draugų. P. URBONAS Fizinio auklėjimo katedros vedėjas
Nuo pat ankstaus ryto stovyklos radijas trim.Cs kalbomis skelbė apie šįva kar įvyksiantį madų kon kursą. Vakaras. Salė vos talpi na susirinkusius. Konkur se dalyvauja Taškento, Vilniaus, Rostoko, Sofijos, Berlyno, Talino, Kišiniovo, Vladivostoko atstovai. žiuri komisija skelbia: Saška Cvetkova — Mis Primorska ir Georgij Kacarov — Mister Prirtiorsk. Išrinktieji šoka pirmąjį valsą. Atėjo paskutinė viešėji mo Primorsko Tarptauti nėje jaunimo stovykloje diena. Tą vakarą iš įvai rių kampų patraukė de legacijos su didžiuliais Fakelais prie draugystės laužo. Koncertavo kiek viena delegacija. Skardžiai skambėjo lietuviškos, ta rybinės dainos. O dainas „Pamaskvio vakarai“ ir „Ar rusai nori karo“ dai navo visa stovykla. Grįžtant namo, Lietuvos jaunimo delegacija dar kelias dienas buvojo gar siame Bulgarijos kurorte Varnoje. Iš Varnos mes vyksta me per Rusės miestelį į TSRS. Iki pat Rusės miestelio mus lydėjo linksmasis gi das Ženia. Tolumoje lieka Rusė, o su ja ir visa Bulgarija. Netrukus įvažiuosime į Rumunijos teritoriją. Lik sveikas, rožių krašte! Iki pasimatymo, mieli drau gai bulgarai! (PABAIGA. PRADŽIA 26, 28 ir 31 numeriuose)
„MOKSLAS“ — pirmas Baigėsi finalinės ,,Žalgirio“ futbolo pirmenybės, kuriose dalyvavo ir „Mokslo“ futbo lininkai. Paskutines rungty nes studentai žaidė spalio 20 d. su „Elektronikos“ vie nuolike. Laimėjo „Mokslo“ futbolininkai rezultatu 3:1 ir tokiu būdu iškovojo teisę žaisti miesto pirmenybėse. Iš penkių žaistų rungtynių „Mokslas“ surinko 14 taškų. Antroje vietoje liko „Elektro nika“ — 13 taškų, trečioje — „Komunaras“. Tai neblogas studentų vienuolikės pasieki mas. Netrukus „Mokslo“ futboli ninkai pradės kovas sezono uždarymo varžybose. Linki me jiems iškovoti taurę! A. TAMAŠAUSKAS
•••••••••••
Pasakoja teisininkai Universiteto kavinėje (vyko susitikimas su VTAM darbuo tojais. Šį susitikimą organi zavo teisininkai. Apie jo tiks ią papasakojo Teisės fakulte to komjaunimo biuro sekreto rius R. Butkevičius: — Mes, teisininkai, norime pasidalinti mintimis su prity rusiais ministerijos darbuoto jais ryšium su liepos 26 die nos įsaku „Dėl neatidėliotinų priemonių kovai su chuliganiškumu“. Daug nuveikė drau govė, kuriai vadovavo II kur so teisininkas A. Cibulskas. VVU Mokslinei bibliotekai Dabar jai vadovauja GF dės Redaktorius tytojas, komjaunimo komiteto reikalingas motorolerio vai J. GIRDVAINIS narys H. Valukonis. Pradeda mi bendrabučių patikrinimai. ruotojas. Kreiptis pas direkto □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□a Lapkričio mėnesį organizuo rę. Mūsų adresas: sime du reidus į Vilniaus gat VILNIUS, Universiteto g-vė. 3, ves. telefonas 2-58-84. Į svečius pas teisininkus at Nuoširdžiai užjaučiame vyko respublikos prokuroro VI kurso studentę Emiliją padėjėjas drg. Archipovas, at Rinko ir spaudė IVAŠKEVIC, los mylimai sakingas ministerijos darbuo LKP CK spaustuvė mamytei tragiškai žuvus. tojas drg. Mikalauskas ir kiti. ChF FIZIKINĖS CHEMIJOS Vyresnieji draugai pasidalino KATEDRA TIRAŽAS 2500 egz. mintimis, patyrimu. LV 11819 Užs. Nr. 6289 B. VAINYS