PIRMAKURSI! AR ŽINAI, KAD STUDIJUODAMAS UNIVERSITETE, GALI ĮGYTI DAR VIENĄ — VISUOMENINI; PROFESIJĄ. KOKIŲ I SPECIALYBIŲ MOKOMASI VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. lapkričio
NEBŪKIME ABEJINGI Du mėnesiai: daup ir mažai ■— kaiD Dažiūrėsime. Bet studentu gyveni me. tai išties nemažas lai ko taroas. Pasinerkime i Dirmakursiu studijas. Ka tik. ..iškeoti" studentai, kuriu vaizduotėje dar ne išblėso egzaminu, krikštvnu isDūdžiai. iėio i sava rankiška. idomu ir Daslantinga ovvenima. Nėra šalia tėveliu. Jis ir io draugai — štai koks oasaulis suoa studentą. Nė ra. kaiD anksčiau namuo se būdavo, garuojančiu ant Dietų stalo valgiu — dabar reikia Dačiam rū pintis. VILNIUS. Vien tik tas žodis jaunuoliui sukelda vo žavėsi. įdomias iliuzi jas. Ir štai reali svajonė išsiDildė — iis studiiuoia Vilniaus universitete. Te atrai. diskotekos, alaus baras, kavinės — štai kas šiandien traukia iaunima. studentiia. Pagal iu sam protavimus. koks studen
tas. kuris neaDlanko šių. mano suminėtu renginiu. O mokymasis? Juk dau gelis studentu galvoja, kad mokytis reikia tik Der sesijas. Norėdami su sidaryti aiškesni vaizda. kaiD sekasi Dirmakursiams. Dabandvkime oa. analizuoti 2 oagrindinius mokymosi kriterijus — lankvma ir studijas. LANKYMAS. Rugsėjis ir soalis. Gražus šimeliais ruduo. Vienas mėnuo — studiiu. kitas — talkinin kavimas kolūkvie Pir makursiai vieni Drie kitu DritaDo. susirado drau gus. o kai kurie ir savo Driežus. bet kolektvvas susiformavo. ..Laikas iau eiti namo, 15 minučių praėjo" — šūktelėjo vienas iš vaiki nu. Ir visi. Dasiėme savo
5 diena,
daiktus, skubėjo išeit’. Bet tuo tarDU tarūdurvie pasirodė dėstytojas, kuii buvo sutrukdė svarbūs reikalai. Pasigirdo-nepasi tenkinimo gaidelės, rodos, kad juos stipriai nu skriaudė — nedavė ,.pavargusiems" studentams Dasiilsėti nuo mokslo. Oi kaip nenoriai lanko mos paskaitos! Turbūt daug itakos turi anksčiau minėtos kultūrinės prie monės. kurios, beie. priei namos ir po paskaitų, ta čiau dar daugiau, tikriau siai. lengvabūdiškas po žiūris i mokslą. STUDIJAVIMAS. Prieš seminarą: — Gal turi užrašus? — prišoka viena mergina prie geltonplaukio bernu, žėlio. kurio mintvs kovo ja nagai hamletiška dia. lopą: būti ar nebūti? — Iš kur aš galiu turė ti. iu:k aš oenktadieni bu vau pas draugus, šeštadie ni — alaus bare, o sek madieni — Vizbaro disko, tekoie. Per seminarą. Dės. tvtoias. peržvelgdamas įsikniaubusius i užrašus studentus, taktiškai Drašo. kad kas nors vyriškai oasielptu —- atsistotu ir
Nr. 32 (1211)
pakalbėtu. Bet iie nieko nepirdėio ir nematė, nes rankos ne tik laikė gal vas. bet ir užkišo ausis. Tada dėstytojas panaudo jo taktine gudrybe: pra dėjo' rašvmo priemone ..žvejoti" studentu pavar des Sis būdas nasiteisino. Bet galutinis rezulta tas nedžiuginantis.. . Aš paliečiau du pagrin dinius kriterijus, kuriais vra vertinamas studento mokymasis. Nedaug laiko liko iki Dirmuiu įskaitų, egzaminu. Norint gerai Dasiruošti. reikia pakeisti savo Dožiūri i studijas. Tad susimąstykime ir pa darykime reikiamas išva. das. A. JUOZAPATUS
FAKULTETE, SKAITYK 3—4 PUSLAPIUOSE
Kaina 2 kap.
TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SO REVOLIUCIJOS 65-OSIOS
CIALISTINĖS
METINĖS!
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS — PATIKIMAS
KOMUNISTŲ
PARTIJOS
PAGALBININKAS IR KOVINIS REZERVAS,
PRIEŠAKINIS
KOMUNIZMO
JAUNŲJŲ
KŪRĖJŲ BŪRYS! AUKŠTŲJŲ
MOKYKLŲ IR TECHNIKU
MŲ DARBUOTOJAI!
RENKITE IDĖJIŠKAI
UŽGRŪDINTUS, AUKŠTOS KVALIFIKACI JOS SPECIALISTUS!
Redakcijos prierašas: Iš TSKP CK §ūkių Žurnalistikos specialybės I kurso studentas A. Juo zapais savo rašinyje palietė kai kurias aktua lias studentu mokymosi problemas. Mieli pirma kursiai. o ka Jūs mano te? Ar sutinkate su raši nio autoriaus mintimis? Ka Jūs galvojate apie studijas? Pagal LTSR aukštojo ir spec. viduriniojo mokslo mi Rašykite mums, polemi nistro įsakymą Nr. 478 „Dėl vardinių stipendijų skyrimo zuokite, diskutuokite. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studentams" Lauksime Jūsų laišku. 1982/83 m. m. rudens semestrui", vardinės stipendijos pa
VARDINĖS STIPENDIJOS
skirtos šiems studentams:
V. Lenino stipendija
Netekome Antano Bimbos — Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto garbės daktaro, šis vardas jam buvo suteiktas 1962 m. už nuopelnus istori jos mokslui, j kurį A. Bimba įnešė svarų ir reikšmingą in dėlį. Jo visuomeninė, literatūri nė veikla, prasidėjusi Jung. tinėse Amerikos Valstijose 1913 m., aktyviai tęsėsi iki mirties beveik septynis de šimtmečius. A. Bimbos rašto palikimas — didžiulis, ir ga lėtume perfrazuodami pasaky ti, jog jis vienas atstojo visą įstaigą. Jo plunksnai priklauso apie 20 knygų ir kitų leidi nių, neskaitant daugybės pub licistikos raštų. A. Bimbos moksliniai polinkiai ir interesai pradėjo for. muotis ir plėtotis Valparaiso universitete (1915—1919), kur jis įdėmiai studijavo is toriją ir sociologiją. Rankraš čiuose yra išlikę tuo laikotar piu jo parengti ir Valparaise skaityti referatai, kurių dalis, jo žodžiais, iš „materializmo Aiškiaregio", istoriografiškai nagrinėjo ir socialinius klausi mus. Tad atkaklių studijų me. tais buvo padėti pagrindai A. Bimbos mokslinei veiklai, jos interesų krypčiai. Po Valparaiso universiteto jis labiau susidomėjo JAV istorija, ypač jos demokrati nėmis bei revoliucinėmis tra dicijomis, tais jos laikotarpiais,
Antanas Bimba ATMINIMUI įvykiais, reiškiniais, kurie buržuazinėje istoriografijoje buvo arba nutylimi, ’ arba tendencingai traktuojami Tai pirmiausia lietė JAV darbininkų klasės judėjimą ir kitus tos šalies praeities reiškinius. Apie juos stigo mokslinių darbų, ypač para šytų iš darbininkų klasės, marksizmo teorijos požiūriu ir pozicijų. Atlikti tokį tyri nėjimo darbą reikalavo ir JAV revoliucinio komunisti nio judėjimo teorijos ir praktikos poreikiai. šitai itin svarbu buvo padaryti JAV lietuvių pažangiojo ju. dėjimo interesams, nes tos srities darbų lietuvių kalba be veik visai nebuvo. Iš gana plataus A. Bimbos vnokslinio palikimo šiuosyk pažymėtume du jo veikalus, iki šiol turinčius ne tik moks linę istorinę, bet ir aktualią
reikšmę. Tais jo veikatais ir šiuo metu operuoja JAV istorikai, tarp jų marksistai, taip pat tarybiniai amerikanistai. Tai yra A. Bimbos vei kalas „Istorija klasių kovos Amerikoje" (1925 m.), kurio tolesni keli leidimai buvo papildyti ir koreguoti. Pla čiausiu, pratęstu pavidalu šis jo mokslo darbas pasirodė Tarybų Lietuvoje pavadintas „JAV darbininkų judėjimo is. torija" (1963 m.). Ankstesnie ji jo variantai (1927, 1934, 1936 m.) buvo išversti j ang lų kalbą, taip pat į rusų (1930 m.). Šiame veikale A. Bimba vienas iš pirmųjų marksistiškai JAV apžvelgė tos šalies isto riją, susijusią su darbininkų klasės formavimusi ir josios raida iki šių laikų. Mokslinin kas argumentuotai, naujai at skleidė plačią, sudėtingą ir
prieštaringą JAV darbininkų judėjimo istorijos panoramą, jos procesus ir tendencijas. Kitas įžymus tos srities A. Bimbos darbas „Moli Magvairs" (1932 m.) — pirmasis marksistiškai ištyręs šį su dėtingą XIX a. JAV istorijos reiškinį. Apie jį buvo prira šyta daugybė darbų, tačiau ir vėliau ši A. Bimbos kny ga dėl mokslinio lygmens nenustojo savo vaidmens ir įtakos. 1970 m. ji buvo dar kartą išleista anglų kalba. Į rusų kalbą „Moli Magvairs" išversta 1950 m., lietuviškai pasirodė 1962 m. Lietuvių istorinės, visuo meninės minties istoriografiją reikšmingai praturtino ir kiti A. Bimbos darbai. A. Bimba nuo pat pirmosios viešnagės gimtajame krašte (1945—1946) buvo susijęs su mūsų se nuoju Universitetu, jo profe. sūra, dėstytojais, studentais. Ir kitų savo viešnagių metu (1967, 1974 m.) jis mielai lankėsi Universitete, susitiko su jo žmonėmis, skaitė pra nešimus, ne sykį yra rašęs apie Vilniaus universitetą. A. Bimba didžiavos! esąs tokios įžymios mokslo ir mokymo jsfaigos garbės daktaras. įžymaus JAV lietuvių vei kėjo, komunisto, mokslininko Antano Bimbos taurus atmi nimas įrėžtas į mūsų senojo Universiteto isforiią. Doc. Bronius RAGUOTIS
Bronius AISMONTAS — MaF matematikos spec. IV k. Sergejus ALENS — GF hidrogeologijos spec. TV k. Birutė BUKLERYTfi — IF psichologijos spec. V k. Rasa BUNKUTE — Fil.F vokiečių k. ir lit. spec. IV k. Danguolė DAUKŠAITE — MaF matematikos spec. V k. Albertas DVILINSKAS — EKFF ekonominės informaci jos mechan. apdorojimo organiz. spec. IV k. Egidijus KORIS — TF teisės spec. IV k. Audrius NAVIKAS — PEF pramonės plan. spec. IV k. Virginija PAPINIGY 1£ — IF istorijos spec. IV k. Rimantas PERVENECKAS — PF prekybos ekonomikos spec. IV k. Rimantas RAUDONIS — ChF IV k. Janina URŠULYTE — MF pediatrijos spec. V k. Nerija VINClONAITE — FF fizikos spec. IV k.
K. Markso stipendija
Jolanta STASIŪNAITE — EKFF ekonominės info :macijos mechan. apdorojimo organiz. spec. V k.
F. Dzeržinskio stipendija Romualdas BAKUTIS — IF bibliotek. ir bibliograf. spec. V k. L. Tolstojaus stipendija Tatjana KONDRASOVA — Fil.F III k.
rusų k.
ir
lit. spec.
V. Kapsuko stipendija
Gintautas STANKEVIČIUS spec. IV k.
— MF
gydomosios
med,
P. Cvirkos stipendija Gintaras MORKŪNAS — Fil.F prancūzu k. ir lit. spec. IV k. TSRS profesinių sąjungų stipendija Kęstutis ABRAMAVICIUS — IF istorijos spec. TV k.
biologijos problemų. Kovalentinių nukleino rūgščiu ir baltymų kompleksu tyrimas pradėtas nuo jų cheminio modeliavimo. Tai nauja bio las-Gudaitis. Prof. J. Šopaus- kultete. Taip atsitiko todėl, idėjas bei laimėjimus. Ypa organinės chemijos sritis. Iš ką galima laikyti biokiber- kad tuo metu Chemijos fa tingas dėmesys skiriamas ki tyrus nemažai šių kompleksų ir elektroninių modelių buvo sukurta stra netikos pradininku Lietuvo kulteto dekanu buvo organi bernetikos je, nes jis pirmasis pradėjo nės chemijos katedros ve skaičiavimo mašinų (ESM) tegija, kuria būtina naudotis, biologiniuose norint sėkmingai tirti sudė tyrinėti nervų sistemos su dėjas doc. L. Jasinskas, kar panaudojimui bordinacijos reiškinius. Būti- tu su doc. G. Dieniu aktyviai tyrimuose. Tuo Vilniaus uni tingų gamtinių kovalentuuų i biofizikai skiriasi nukleoproteidu na paminėti plataus profilio rūpinęsis biochemijos plėto versiteto struktūrą, mokslininką, chirurgą prof. jimu Universitete. Toki bio nuo Maskvos universiteto Šios strategijos teisingumas; torijoje (vadovas doc. R. Žikur pagrindinis įrodytas, tiriant kai kuriųį liukas) pagrindinis dėmesys VI. Kuzmą, 1926 m. išleista chemikų rengimo kelią mes biofizikų, dvivalenmonografija „Žvilgsnis i laikome teisingu, nes norint dėmesys skiriamas gyvosios nukleino rūgščių apykaitos; sukoncentruotas gyvybę gamtos reiškinių fizikiniams- fermentų veikimo tarpiniusi čiams jonams, dalyvaujan. biologinės krypties išsivys- pažinti sudėtingus tiems biopotencialų genezėje. mechanizmams. produktus. cheminius cheminiams tymą klinikos ir praktikos apsprendžiančius medicinoje", bei prieš pat procesus, reikia gerai žinoti Studentai - biofizikai moko Fizikinės - cheminės bio Buvo sukurtas modelis, ab dėsnių pagalba metodais logijos laboratorija (vadovas sorbcijos karą jo iniciatyva kuriamas chemiją. Rengiant biochemi mi kibernetikos ir po karo neatkurtas Smege- kus svarbiausias tikslas yra sudėtingas gyvąsias sistemas e. prof. p. biol. dr. L. Gri aprašantis veikimo potencia. Siek tiek istorijos nų studentus su tirti organizuotu t. v. neho- nius). Gyvybė egzistuoja dėl lo parametrų priklausomybe Institutas akivaizdžiai supažindinti pasaulio chemine mogeniškų, sudarytų iš labai energijos ir genetinės infor nuo Ca jonų. Nustatyta kai rodo mokslininką - mediką, gyvojo Biochemija tapo atskira kurių -elektrotecheminių gy fiziko - cheminių gerai supratusi naujų biolo- struktūra ir cheminiais pro skirtingu gamtos mokslų sritimi praei- ginių tyrimų poreiki medici- cesais, kurie nulemia gvvy- mechanizmu ir sujungtų tam macijos mainų su aplinka. vulinės ir augalinės kilmės Energijos apykaitą gyvoje to šimtmečio viduryje, o nos vystymui. pri bę. Katedros dėstytojai ir tikra ,,tikslinga" tvarka si- ląstelėje tiria bioenergetika, membranų parametrų biofizika tik šiame šimtmety Kaip plėtojosi biocheminės geriausi respublikos moksli stemų požiūriu. Dėl to stu- o genetinės informacijos per klausomybė nuo polivalentije. Nors senojo Vilniaus ,. įkinkyti" nešimą iš vienos ląstelės i nių jonų. mokosi ir biofizikinės mintys Vil ninkai skaito paskaitas apie dentai universiteto istoriniuose do- niaus Membranų struktūros ir universitete tarybi nukleino rūgštis, biologines ESM j biologini eksperimenkumentuose biochemijos ir niais metais? Išlaisvinus Vil membranas, fermentus, gene tą. o taip pat įa atlikti kitą ir jos panaudojimą — funkcijos klausimams tyrinė genetika. Ilgą laiką šios dvi biofizikos vardų nėra, bet niaus kraštą, prof. J. Šopaus- tikos pasiekimus, bioenerge teorinio modeliavimo darmokslo disciplinos, bioener ti pasiūlytos savaime susilaikydami, kad šių mokslų kas buvo paskirtas fiziologi tiką. Studijuodami studentai bus. getika ir genetika, vystėsi darančios membranos mode esmę sudaro fizikos, chemi lis — protoplazminis lašas. Per visą katedros gyvavi- atskirai, jos ir fiziologinės chemijos susipažįsta su pagrindiniais mažai veikdamos jos ir matematikos požiūrių katedros vedėju. Tačiau pra Ląstelės Inžinerijos labora viena kitą. Dabar, joms pa perkėlimas, aiškinant gyvo sidėjęs 1941 m. karas nusiekus pakankamą išsivysty torija (vadovas vyr. m. b. J. sios gamtos reiškinius, gali traukė susiformavo normalią katedros mo lygi, atsirado plati „pa Sabaliauskas) me rasti nemažai profesorių, veiklą, 1981 m. Darbų kryptis — Po karo biocheminiai sienio" sritis jų bendradar kurie gana ryškiai propaga tyrimai buvo pradėti Unibiavimui. Joje dirba mūsų ląstelių užpildymo neląstelivo šiuolaikinę biochemiją ir versiteto medicinos fakultekatedros fizikinės - cheminės nėmis medžiagomis technolo biofiziką. gijos paruošimas ir pavirši te fiziologijos katedroje, ku biologijos laboratorija. Tokiais stichiniais bioche- ri vėliau reformuota i fizio nės membranos paskirties Laboratorijos darbas taip galima logijos ir biochemijos kated mikais ir biofizikais medžiagų ir makromolekulipat turi nemažą praktinę laikyti matematikos profeso- rą. Pagrindiniai Medicinos nių endocitozės atveju tyri reikšmę, Sukurti selektyvūs mai. Pagrindinį dėmėsi nu rius J. Markvartą (1583— fakulteto biochemiku tyri elektrodai organinių katijo1658), A. Tilkovskį (1625— mai susieti su medicinine matoma skirti dirbtinio ląs nų bei anijonų koncentraci 1695) ir J. Rudaminą Duse- biochemija telės modelio sukūrimui. (prof. D. Mikajoms matuoti. Mūsų paga tiškį (17 a), filosofijos profe lauskaitė, doc. E. Gineitienė Trumpai apžvelgus bioche mintus elektrodus naudoja mijos ir biofizikos katedros sorius S. Losevskį (17 a), Re ir kt.). Maskvos, Jerevano, Dnieproktorių A. Skorulskj (1715— istoriją bei laimėjimus gali Be medicininės biochemipetrovsko universitetuose, ma drąsiai teigti, kad kated 1780), mediką S. L. Bizj (18 jos Gamtos mokslų fakulte LTSR MA biochemijos, TSRS a.), chemiką ir farmacininką to augalu anatomijos ir fi ra tapo stambiu bioorgani MA mikroorganizmu bioche nės chemijos, A. Sniadeckį (1768—1838) ir ziologijos katedroje molekulinės (dabar mijos ir fiziologijos, TSRS biologijos, biologinių mem kitus. Ypač reiktų išskirti augalų fiziologijos ir mikro MA mikrobiologijos ir epi branų ir neuroklbemetikos A. Sniadeckio dvitomi vei biologijos katedra) buvo tę demiologijos bei Kauno me tyrimų centru, pripažintu ša kalą „Organinių būtybių teo siami augalų fiziologijos ir dicinos institutuose. Pagal lyje ir už jos ribų. Katedra rija", kuris iš tiesų yra vie biochemijos darbai, pradėti mūsų rekomendacijas Jereva tapo stambiu padaliniu, ku nas pirmųjų pasaulyje teori dar Kaune. Šių darbų ini Vyr. lnž. A. Pleskačiauskas prie blofizikos-neurokiber- ne kuriami metodai, kaip ap riame šiuo metu dirba apie nės biologijos, biochemijos ir ciatorius buvo prof. J. Da amino rūgštis pro 60 žmonių. Katedros darbuo netikos laboratorijos regos analizatorlaus tyrimu automa- saugoti biofizikos vadovėlių. gys, vienas pirmųjų pasauly dukuojančius mikrobus nuo tojai nuolat gina disertaci tlzaclnės sistemos. Ryškesni pėdsaką bioche je pradėjęs tirti B grupės fagų. jas. Viso nuo katedros įkū mijos ir biofizikos istorijoje vitaminų įtaką augalų augi Biofizikos - neuroklberneti- rimo pradžios apginta 3 paliko beveik po šimto metų mui. Tačiau nuoseklūs ir šiuolaikiniais biochemijos ir mą yra išleista 16 biofizikų kos laboratorija (vadovai daktaro• (A. Malachvskis, atkurto Universiteto veikla kryptingi biochemijos ir bio molekulinės biologijos tyri laidų, iš viso 174 absolven Kaune — Vytauto Didžiojo fizikos moksliniai Pusė visų absolventų doc. D. Kirvelis ir doc. V. 1967 m., B. Juodka, 1981 m.. tyrimai, mo metodais. Katedroje turi tai. Universitetas. Visu pirma šių specializacijų studentų me elektroninę skaičiavimo dirba mokslinio tyrimo in Vanagas) savo amžių skai L. Grinius, 1981 m.) ir 20 Kačia tenka paminėti akademi ruošimas prasidėjo 1962 m., mašiną, kurią galime panau stitutuose, kiti — aukštosio čiuoja nuo 1969 metų, nors kandidato disertacijų. tyrimu ką VI. Lašą. 1923 m. išleistą kai Gamtos mokslų fakultete doti apdorodami eksperimen se mokyklose, gamybinėse pagal mokslinių tyrimų te tedra turi neblogą knygą „Fiziologinės chemijos buvo įkurta biochemijos ir tinius rezultatus. Mokant organizacijose bei vidurinė matiką ir kai kurių darbuo bazę — įkurta radiobiologitoju veiklą šie tyrimai vyk nė laboratorija, kuri aprū analizams vadovėlis" reikia biofizikos katedra, biochemi biochemikus svarbią reikšmę se mokyklose. domi nuo pirmųjų katedros pinta šiuolaikine aparatūra laikyti ūirmuoju biochemijos jos ir biofizikos mokslinių turi mokslinės katedros la įkūrimo dienų. Tematinė ir leidžia panaudoti izotonus ir biofizikos vadovėliu, paia- tyrimų ir mokymo laūorato- boratorijos, kuriose studentai Mokslinistyrimuose šytu lietuvių kalba, nes jame rijos, priimti pirmieji studen atlieka eksperimentus darbas darbų kryptis — gyvūnų ir biocheminiuose kur tiriamasis žmogaus regėjimo organų turime ESM, kurios naudo gana gerai išdėstyta energi tai biofizikai. siniams ir diplominiams dar Biochemijos ir biofizikos vizualinės informacijos ap jamos moksliniam ir moky jos ir medžiagų apykaita bams, o žemesniųjų kursų žmogaus ir gyvulių organiz katedros mokslinis tiriama dorojimo principu bei me mo procese, ir 1.1. Studentai — studentai dirba SMD. chanizmų tyrimas ir dirbti Biochemijos ir biofizikos muose. Augalų biochemijos biochemikai Nuo katedros įkūrimo iš sis darbas atliekamas trimis pradininkais Universitete ga leista 17 biochemiku laidų, kryptimis (molekulinė biolo niu regėjimo įrenginių ro katedros darbuotojai spaus botams kūrimas. Si tyrimų dina savo darbus tarptauti lima laikyti prof. L. Vailionį Vilniaus universitete bio- 216 absolventų. Daugelis jų gija, biologinės membranos išplaukia iš nūdie nėje, sąjunginėje ir respub ir jo mokini J. Dagi. . Psi- chemikai — oficiali speciali dirba mokslini tiriamąjį ir bionika), kurias atspindi kryptis chofizikinius intelekto mata zacija „bioorganinė chemija" darbą įvairiose Lietuvos atskiros laboratorijos: bioor- nos greitai augančio efekty likinėje spaudoje, pateikia rango įvairaus vimus atliko prof. J. Vaba- — studijuoja Chemijos fa- mokslo įstaigose (Lietuvos ganinės chemijos ir moleku vių regėjimo organų porei rezultatus fizikines- kio robotams. Visi šie eks konferencijose, tarp jų ir TSR MA Biochemijos, Botani linės biologijos; yra prijungti tarptautinėse (JAV, VFR kos, Zoologijos-Parazitologi- cheminės biologijos; ląstelės perimentai tyrimų Japonija, Kanada, Italija, jos institutuose, Sąjunginia biofizikos; biofizikos - neuro- prie automatizuotos me Taikomosios Enzimologi- kibernetikos ir ląstelės inži sistemos, kuri yra sukurta Didžioji Britanija, Vengrija, „Visasąjunginės spartuolis jos institute, VU, KMI, En- nerijos. ESM bazėje. Automatizacinė Bulgarija, Lenkija, Cekoslokos statybos — internacio dokrinologijos Bioorganinės chemijos ir sistema taip pat leidžia gana vakija ir t. t.). ir hormonų matematikos pa nalizmo mokykla". Su rajo- chemijos instituto Kauno fi- molekulinės biologijos labo lanksčiai, Visa tai leidžia tvirtinti, no pedagogais susitiko pro- liale ir t. t.). Kai kurie ab- ratorija (vadovas prof. chem. galba. sujungti teorinius ty kad biochemijos ir biofizikos eksperimentiniais mokslai Vilniaus univer-itegamvbinj dr. B. Juodka). Nukleino rū rimus su dirba fesorius K. Navickas ir doc solventai gštys yra nepaprastai svar rezultatais. bei pedagogini darbą. M. Bložė. te suklestėjo tik taryb.nės Šiuo metu laboratorija, santvarkos būs biologiniai polimerai, be kai metais, Rajono Vidaus reikalų sky kurių negalima gyvybė. Lą bendradarbiaudama su pus mokslui ir mokymui Studentai — buvo riaus darbuotojams paskaitą stelėse ios atlieka savo fun laidininkiu fizikų problemine pradėtas biofizikai ypatingas skirti skaitė doc. P. Setkauskis. kcijas kompleksuose su bal laboratorija, yra sukūrusi 4 dėmesys, Universiteto bioApie TSRS įkūrimą, tarybi Kiekvienais metais dešimt tymais. Tie kompleksai būna dirbtines „akis", kurios nau- chemijos ir biofizikos katednių tautų bendradarbiavimą pirmakursiu. įstojusiu studi kovalentiniai ir nekovalenti- dojamos robotų valdymui. ra tapo vjenu iš stambiausių Universiteto mokslininkai juoti biologiją Vilniaus uni niai. Laboratorijoje tiriami Laboratorijos darbuotojai biochemijos ir biofizikos ty versiteto Gamtos fakultete, abu kompleksų tipai bei jų TSRS Liaudies Ūkio pasieki rimo centru respublikoje. Nekovalenti- mų parodoje už prietaisą pasirenka biologo - biofiziko modeliavimas. apdovanoti si tyrimuose COBRA-TV specializaciją. Jie rengiami nių kompleksų Prof. dr. B. JUODKA būti tokiais biologais, kurie stengiamasi . rasti principus, dabro ir bronzos medaliais. Biochemijos ir biofizikos Mokslinių tyrimų sferoje savo darbe sugebėtų efekty kurių pagalba vyksta nuklei katedros vedėjas, Pra Doc. D. KIRVELIS Prasidėjus politinio švie kalbėjo susitikimuose su ra viai naudoti fizikos, chemi- no rūgščių ir baltymų tarpu bendradarbiaujama su savio atpažinimas. Tai viena hos universitetu. timo mokslo metams, kated jono moksleiviais, Daugėlai- ios, matematikos, elektroniLąstelės biofizikos labora- Nuotrauka A. Levicko. molekulinės kos ir kibernetikos mokslų aktualiausių ros „Žinijos" organizacijos čių tarybinio ūkio, Gražionių iniciatyva Radviliškio rajone veislininkystės tarybinio ūkio buvo pradėtas lektoriumas dirbančiaisiais. Paskaitos „Tautų mūs draugystė kaip skaitytos žemės ūkio mašinų plienas tvirta". ir mechanizacijos priemonių Lapkričio 17 d. įvyks Uni Lapkričio 13 d. kviečiame dalyvaus politinių dainų at Rajono partinio - ūkinio, gamyklose, susivienijime i džiazo ansamblio, vado versiteto Senosios muzikos an likėjai. ideologinio aktyvo bei jau „Žemūktechnika", Autoke choro Lapkričio 11 d. Filologijos vaujamo P. Vyšniausko, kon samblio, Akademinio nojo komunisto mokyklų lių valdyboje ir kituose ko koncertas. Skambės J. S. Ba fakulteto 118 a. 19 vai. vyks certą, kuris įvyks Didžiojo LAPKRlClO 17 D. PASAU cho, G. F. Telemano kūriniai, klausytojams profesorius K. lektyvuose. su jaunaisiais je Auloje 16 vai. LIO STUDENTUOS ŠVENTE susitikimas Navickas skaitė paskaitą Panašus renginys buvo šių — TARPTAUTINE STUDEN poetais A. A. Jonynu ir V. Pirmojo kurso studentai Teatro mėgėjus lapkričio dienomis „Laisvųjų respublikų sąjunga metų balandžio mėnesį Šven TŲ DIENA. PASITINKANT Rubavičiumi. 15 d. 19 vai. kviečiame j lapkričio 10—17 Lapkričio 12 d. Centrinių Didžiąją Aulą, kur vvks su lankysis Universiteto kom amžiams", docentas Z. Rulis čionių rajone. Katedros ko ŠIĄ DATĄ UNIVERSITE'l E — „TSRS įkūrimas ir buržua. lektyvas numato pasitikti ĮVYKS NEMAŽAI RENGI rūmu 20 auditorijoje studen sitikimas su Jaunimo teatro jaunimo muziejuje, kur jie tai dalyvaus susitikime su aktoriais, o lapkričio 16 d. susitiks su partijos veteražinių falsifikatorių mitai". TSRS įkūrimo 60-metį nau NIŲ. su nais, LLKJS XX ir VLKJS doc. J. Karosu, kuris pasa jų laukia susitikimas Pradedantieji propagandis jais renginiais, skirtais šiam Lapkričio 17 d. JK la. 19.30 kos apie VFR aukštąsias Konservatorijos aktoriaus XIX suvažiavimo delegatais. tai susidomėję klausėsi doc. jubiliejui. vai. Istorijos fakulteto studen mokyklas, šios šalies studen- meistriškumo katedros stu V. Anuškevičiaus paskaitos Nijolė STRAKAUSKAiTE tai susirinks i mitingą. Šame tijoą problemas. Komjaunimo komitetas dentais.
1962 m. Gamtos mokslų fakultete buvo Įkurta bio chemijos ir biofizikos kated ra. Katedros Įkūrimo tikslas — ruošti atitinkamų specia lizacijų studentus Lietuvos mokslui bei liaudies ūkiui, o taip pat plėsti mokslinius tiriamuosius darbus moder niosios biologijos srityse. Praėjus dvidešimčiai metų jau galima j vertinti pasiek tus rezultatus ir numatyti biochemijos ir biofizikos perspektyvas, Visa tai geriausla matyti trumpal ap žvelgus kai kurtuos lstorlnius momentus.
Biochemijos ir biofizikos katedra
SALIES JUBILIEJUI
DĖMESIO!
KVIEČIA VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETAS Pradedant naują skrydį mokslo ir mokymosi srityje, iškyla naujų rūpesčių ir lū kesčių, kurie gimdo naujas paieškas, gerinant studijas ir įgūdžių įgijimą. Tai liečia visų specialybių mokymą ir mokymąsi, o ypač jauniau siojo — Visuomeninių pro fesijų fakulteto darbą. Šiuos klausimus svarstė Visuome ninių profesijų fakulteto ta ryba spalio 28 d. posėdyje, kuriame nemaža gerų min čių jr pasiūlymų iškėlė pro fesoriai V. Germanas ir A. Bartusevičienė, docentai K. Poškus ir V. Raškauskas, dėstytojas P. Pečiūra ir fa kulteto dekanas. Tarp svarstomų klausimų buvo VPF darbo tobulinimas ir racionalizavimas senesnių ir naujai organizuojamų sky rių darbe. Organizuojamas ateistinės propagandos sky rius, kurio vedėju taryba patvirtino patyrusį šios sri ties veikėją, daugelio knygų autorių Petrą Pečiūrą. Su brendo idėja organizuoti buities kultūros skyrių — šis klausimas bus sprendžia mas kitame tarybos posėdy je. Fakultetas didžiuojasi sa vo skyriais — veteranais: Meno profesijų, Gamtos ap saugos, Kraštotyros ir Jau nojo lektoriaus, Komjaunimo organizatorių, Turizmo, Spor to ir Vertėjų konsultantų.
PRIE NAUJŲ DARBŲ STARTO 'Mus džiugina tai, kad pra ėjusiais mokslo metais įvyko lūžis Jaunojo lektoriaus sky riaus darbe: doc. K. Poškus ir jo pavaduotojas dėstyto jas A. Puodžiūnas sumaniai ir atsakingai pažiūrėjo į sa vo pareigą — jie parodė pa vyzdį, ko galima pasiekti ra cionaliai tvarkant darbą: iš augo klausytojų skaičius, su mažėjo studentų nubyrėji mas, masiškesnės tapo pa skaitos. Tobulinant darbą bu vo prailgintas mokymosi lai kas: nuo vienerių metų iki pusantrų, aptarti jaunųjų lektorių specializacijos ko kybės gerinimo būdai. Fakul teto taryba pritarė doc. K. Poškaus iškeltai idėjai skirti rimtesnį dėmesį lektorių pe dagogikos, psichologijos ir metodologijos žinių tobulini mui. Rimtų uždavinių iškilo svarstant steigiamo ateisti nės propagandos skyriaus darbo profilį, jo glaudų ryšį pirmiausia su kraštotyros skyrium. VPF skyrių darbo koordinavimas — vienas iš labai svarbių uždavinių. Sprendžiant komunistinio tarybinių žmonių auklėjimo klausimus, reikia įvairinti
darbo formas ir metodus, vengti nuobodaus dogmatiz mo ir apriorinių tiesų karto jimo, geriau pažinti ir stu dijuoti tai, kas naujo ir tei giamo formuojasi tarybinių žmonių buityje brandaus so cializmo epochoje, nukreipti nūdienės tikrovės faktais pagrįstą principingą kritiką prieš atgyvenų rūdis, jų pa sireiškimo įvairius būdus buityje, darbe ir gyvenime. Sunku dekanatui užmegzti ryšius su absolventais. Ga vus VPF dekanato sekreto riaus etatą, atrodė, šis klau simas galėtų išsispręsti, bet stokojant iniciatyvos ir atsa kingumo darbe, šio klausimo būklė primena senąją mįslę: tupi kampe trupinys — ne išveža joks arklys. Tenka konstatuoti: tai, kas buvo pasiekta VU jubiliejiniais me tais ryšių su VPF absolven tais, srityje — nūnai ne tik nepagerėjo, bet net pablogėjo. Sį klausimą teks dar svarstyti ir imtis ryžtingų priemonių problemai spręsti. Ne už kalnų Universiteto VPF dešimtmetis. Nedidelis, bet reikšmingas jubiliejus. Jį švęsime kitais mokslo me tais. Jau dabar laikas pra dėti paieškas: kur, kokiems kolektyvams vadovauja mū sų absolventai, kam iš jų ir kokia pagalba reikalinga. Doc. P. UŽKALNIS VPF dekanas
Laukia meno kolekt.yvai 1982 metų rugsėjo 1 d. Sporto rūmuose įvyko tradi cinis naujų mokslo metų iš kilmingas atidarymas, kuria me pasirodė geriausi meno kolektyvai. Jums, pirmakur siams, šis koncertas parodė, kaip noriai dalyvaujama Almae matris meno saviveiklo je, kokio aukšto meninio ly gio yra kolektyvai. Kasmet i Universiteto stu dentu buri įsilieja keli tūks tančiai studentų, tarp jų ne mažai tokių, kurie domisi įvairių žanrų menu. Univer sitete nėra specialybių iš meno srities. Tačiau tarp įvairių VPF skyrių veikia meno profesijų skyrius, ku riame yra šios grupės: cho rinio ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumentų, muzi kos, pučiamųjų ir estradinio orkestrų, šokių, dramos, me ninės brigados, kamerinio ansamblio, folklorinio an samblio. Ju veiklai sudary tos geros sąlygos. Siu gruūių dalyviai dalyvauja centri niuose meno kolektyvuose: nusipelniusiame dainų ir šo kių ansamblyje, mišriame ir vyrų choruose, etnografinia me ansamblyje, kaimo kape loje, pučiamųjų orkestre, kiemo teatre, agitmeninėie brigadoje, kameriniame an samblyje, pantomimos gru pėje. Vienas gausiausių me no kolektyvų (120 dalyvių) yra nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, įkurtas 1944 metų Pabaigoje. Nuo pirmųjų savo veiklos dienų jis yra popu liarus ne tik Universitete, bet ir už jo ribų. Ansamblio koncertus noriai lanko mies to ir rajono gyventojai, žavė damiesi kolektyvo aukštu meniniu lygiu, repertuaro aktualumu. Dalyvaudamas miesto, respublikos, saiunginėse apžiūrose. ansambFs susilaukia gero ivertinimo laimi Prizines vietas. •J* Nusipelnęs mišrus cho
ras (100 dalyvių), įkurtas 1940 metais, yra nuolatinis įvairių apžiūrų dalyvis, iš kovojęs nemažai prizų, daž nai koncertuoja ir už res publikos ribų. •K Vyrų choras (90 daly viu) yra vienas iš jauniau sių kolektyvų — įkurtas 1976 metais, tačiau sparčiai bręstantis meniniu požiūriu. Choras yra nuolatinis įvai rių apžiūrų dalyvis, koncer tuoja ir už respublikos ri bų. ■J* Etnografinis ansamblis „Ratilio" (40 dalyvių), pro paguojantis liaudies poetinę ir meninę kūrybą, savo veik lą pradėjo 1968 metais. An sambliečiai dažni svečiai įvairiuose respublikos kam peliuose, yra kviečiami į broliškas respublikas. Šiam ansambliui suteiktas liaudies kolektyvo vardas. •K Liaudies kolektyvas, kaimo kapela „Jaunimėlis"
(25 dalyviai), kūrybinę veik lą pradėjo 1971 metais. Ka pela — respublikinių kon kursu „Grok, Jurgeli" nuola tinė dalyvė ir prizininkė. Kolektyvo koncertinė geog rafija labai plati. •it Pučiamųjų orkestras „Oktava" (27 dalyviai), įkur tas 1950 metais, yra dauge lio respublikinių ir tarpres publikinių dainų švenčių da lyvis bei prizininkas. Jam suteiktas liaudies kolektyvo vardas. •K Kiemo teatras (60 daly vių) yra seniausias meno kolektyvas, prieš keletą me tų atšventęs 400 metu jubi liejų. Kiemo teatro iniciaty va kiekvienų metų rudenį ir pavasari rodomi Tarybų Lie tuvos ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų studentų teatrų spektakliai, poezijos montažai, demonstruojami studentų sukurti filmai ir pan. Teatro spektaklius mie-
Nuotraukoje: kamerines muzikos ansamblio dalyviai.
Tobulinant JLM darbą Vilniaus universiteto vi suomeninių profesijų fakulte to jaunojo lektoriaus mokyk la nuolat tobulina akademi nio jaunimo rengimą propa gandiniam darbui, mokyklos turlnj, mokymo procesą, for mas bei metodus, buria kva lifikuotų mokyklos dėstytojų ratą. Prašiusiais mokslo metais ši mokykla turėjo bevelk šimtą aktyvių klausytojų. Mokyklos paskaitose daly vauja kvalifikuočiausi Uni versiteto profesoriai, docen tai, propagandinio darbo praktikai. Klausytojai visada laukia profesorių A. Bendžlaus, A. Blkelio, J. Grigo nio, V. Kviklio, J. Markulio, H. Zabulio, docentų A. Jab lonskio, J. Miškinio, M. Sa kalinsko, „Vakarinių naujie nų" redaktoriaus C. Juršėno, Universiteto kiemo teatro režisieriaus V. Llmanto ir daugelio kitų. Mokyklos vadovybė, sie-
dama dėstymą su klausytojų auditorijos poreikiais, nuo šių mokslo metų organizuo ja jauniesiems specialistams — Universiteto dėstytojams bei laborantams atskirą sek ciją, kurioje be propagandi nio darbo klausimų, numato ma dėstyti aukštosios mo kyklos pedagogikos temas, apimančias Vilniaus univer siteto istorijos raidą, aukš tosios mokyklos problemų tyrimą Tarybų Sąjungoje, akademinės grupės kaip pir minio kolektyvo formavimą, mokymo aukštojoje mokyk loje formas ir paskaitą kaip vieną pagrindinių mokymo formų, kūrybinio - tiriamojo bei probleminio mokymo aukštojoje mokykloje kryp tis ir kt Šioje sekcijole bus siekiama padėti pradedan tiems dėstytojams ne tik propagandiniame, bet ir pe dagoginiame darbe. Pagaliau, šios dvi darbo sritys yra ir gana artimos.
Tačiau mokyklos darbe yra dar nemaža ir spragų, kurias teks taisyti. Visų pir ma, būtina, kad pačių fakul tetų visuomeninės organiza cijos ir dekanatai daugiau naudotųsi |aunojo lektoriaus telkiamomis paslaugomis; antra — tai klausytojų lan komumas, jų aktyvumas, jų siekimas kaip galima labiau įsijungti į praktinę agitaclnę-propagandinę veiklą; tre čia — mums reikia siekti, kad mokymo procesas šioje mokykloje būtų ne tik kvali fikuoti dėstytojai, bet ir mo kymo technika, vaizdinės mokymo priemonės, literatū ra. Jaunojo lektoriaus mokyk la pradeda naujuosius moks lo metus ne tik su pasieki mais, bet ir su rūpesčiais to liau gerinti darbą. Doc. K. POŠKUS Universiteto jaunojo lektoriaus mokyklos vadovas
Skyrių komplektavimas ir paskaitų lankymo kontrolė
Jau daug metų labai aktua lios visuomeninių profesijų fakulteto skyrių komplektavi mo ir paskaitų lankymo kon trolės problemos. Siekiant pagyvinti VPF veiklą, 1981 m. kovo 9 d. buvo priimtas bendras LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos, LTSR kultūros ministerijos kolegi jos, Lietuvos respublikinės profesinių sąjungų tarybos sekretoriato ir LLKJS Cent ro komiteto sekretoriato nu tarimas. Jame buvo patvir tinti nauji VPF nuostatai. Juose sakoma: „Klausytojus į VPF nukreipia komjauni mo ir profsąjungos komite tai, priima VPF dekanai. . Norėtųsi prašyti, kad fakul tetų profsąjungos biurai ak tyviai dalyvautų komplek tuojant VPF skyrius. Reikė tų, kad profsąjungos biuro rekomendacija prilygtų fa
lai žiūri ir kitų respublikos vietovių gyventojai. •K Vis populiaresnė darosi agitmenlnė brigada (20 da lyvių, kaip sudėtinė kiemo teatro dalis, ir neseniai susi formavusi pantomimos grupė (8 dalyviai), kuri spalio pra džioje jau dalyvavo Lenin grade šio žanro apžiūroje. Teigiamas įvertinimas daug žada. •į- Kamerinės muzikos an samblis (8 dalyviai) įsikūrė 1979 metais ir jau pasiekė nemažai laimėjimų. Kameri nės muzikos ansambliu festi valyje „Jerevanas-81" ko lektyvas iškovojo laureato vardą, sėkmingai pasirodė II senosios muzikos ansamblių festivalyje Šiauliuose, daž nai koncertuoja Vilniuje ir kituose miestuose, yra nuo latinis televizijos laidų jau nimui dalyvis. Universiteto VPF meno skyrius, remdamasis tokiais brandžiais meniniais kolekty vais, yra pajėgus padėti stu dentams įsigyti visuomeninę meno specialybe, kuria gali ma sėkmingai pritaikyti bai gus Universitetą. Tad, kas mėgsta skambią dainą, trankų šokį, myli mu ziką, meninį žodį — kviečia me!
kulteto komjaunimo komite to rekomendacijai. Tai pa dėtų spręsti skyrių komplek tavimo ir paskaitų kokybės bei lankymo kontrolės pro blemas. Labai sudėtingas Komjau nimo organizatorių mokyk los komplektavimas. Kai ku rių fakultetų komjaunimo komitetai šį klausimą spren džia paprastai — įpareigoja žmogų lankyti, mokyklą, ne kreipdami dėmesio į studen to norus ir polinkius. Šis „prievartinis" kelias nėra pats geriausias. Studentas lanko paskaitas neregulia riai, nesidomi dėstomu da lyku, o dažnai nustoja lan kyti visai. Tai kokia gi nau da iš tokio komjaunimo „or ganizatoriaus"? Jau minėti naujieji nuo
statai reikalauja, kad VPF mokyklos klausytojų sąrašas būtų tvirtinamas Rektoriaus įsakymu. 1981—82 m. m. Komjaunimo • organizatorių mokyklos klausytojų sąrašas nebuvo tvirtintas. Būtina, kad šiais mokslo metais šios klaidos nepasikartotų. Apie paskaitų lankymo problemą daug buvo kalbėta. Tačiau padėtis gerėja lėtai. Fakultetų komjaunimo ko mitetai neskiria reikiamo dė mesio kontrolei. Beveik jo kios pagalbos nesuteikia fa kultetų profsąjungų biurai. O sistema labai paprasta. Iš grupės to paties fakulteto studentų, lankančių vieną iš VPF skyrių, reikia išrinkti seniūną, kuris registruotų, kaip studentai lanko paskai tas ir nuolat apie tai infor muotų fakulteto komjaunimo komitetą. A. MORKŪNAS
Gamtos apsaugos skyrius
Plečiantis mokslo Ir tech nikos revoliucijai, gamtos apsauga tampa vienu iš svarbiausių valstybinių užda vinių. Juos Išspręsti galima tik bendromis visų pastango mis. Gamtos apsaugoje taikoma daug kompleksinių priemo nių: biologinių, ekonominių, techninių, teisinių ir kt. Kaip šios priemonės .naudojamos ir vykdomos, mūsų Universi teto studentai sužino teoriš kai ir susipažįsta praktiškai VPF Gamtosaugos skyriuje. Šio skyriaus mokymo pla nuose numatytos teorinės paskaitos ir pratybos: Paskaitas skai to įvairių sričių specialistai, ne tik Universiteto dėstyto jai ir profesoriai, bet ir iš Lietuvos TSR MA institu tų ir kt. Praktiką klausy tojai atlieka pavieniui ar ba grupėmis ne tik Vilniu je ir jo apylinkėse, bet ir visoje respublikoje. Moks las trunka dvejus metus, kiekvienais mokslo metais Prof. Vaclovas GERMANAS organizuojamos dvi pažinti
nės ekskursijos po respubli ką, siekiant susipažinti su faunos, floros, landšafto, dir vų ir vandenų apsauga. Pa skaitos vyksta vieną kartą per savaitę Gamtos mokslų fakultete. Baigusieji gamtos apsaugos skyrių prie VPF gauna Gamtos apsaugos or ganizatoriaus, kaip antrosios specialybės baigimo pažymė jimą, be to, norintieji gau na LTSR Gamtos apsaugos komiteto Visuomeninių gam tos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą. Nepriklausomai nuo Universitete įgytos spe cialybės, baigusieji gamto saugos skyrių turi pirmeny bę stojant į Medžiotojų ir žvejų draugiją. Laukiame naujų klausytojų iš visų Universiteto fakulte tų, ypač pageidautina peda goginio profilio, taip pat žurnalistikos, sanitarijos-higienos, bibliotekininkystės ir bibliografijos studentų. Doc. V. RAŠKAUSKAS Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
Ant rašomojo stalo didelis aplankalas „VPF. Turizmo skyrius".. . Daug sąrašu, daug popieriaus lakštų, pa vardžių, vardų mirgalynė.,. Turizmo skyrius veikia nuo 1974 metų. Keitėsi va dovai: A. Paliukaitis, R. Akulevičius. V. Kašponis — vis fizinio auklėjimo katedros dėstytojai, nuo 1980 metų — Universiteto turistų klubo pirmininkas, šių eilučių au torius
Mokytis keliauti tiesa. Mūsų skyriaus darbe daug spragų, daug stichišku mo. Mokymo programos planai pasenę. Materialinės bazės beveik jokios! Rimtam dar bui vien entuziazmo nepa kanka. O ir jo ne per daug. Ypač iš klausytojų pusės.
specialistų, visų pirma gam tininkų, humanitarų, ugdymo mokykla. Kad kelionės būtų malo nios, naudingos sau ir vi suomenei, reikia žinių. Mo kytis keliauti reikia ir turiz mo naujokui, ir tam senam kelionių vilkui, idant jis ne
kultetas. Su juo mums nesi varžyti, — ir nedera, ir nesolidu. Tas fakultetas — rimta turizmo kadrų kalvė. Mūsų skyriuje, kaip ir iš viso respublikos aukštosiose mokyklose, reikia, matyt, vadovaujantis naujais Turiz mo ir ekskursijų Centro Ta rybos „Nuostatais apie truiz mo kadrus", kuriuose nuro dytos trys turistinio moky mo pakopos (pradinis, vidu rinis ir aukštasis), apsistoti
ba Panevėžio vaikų tuiistinėję ir ekskursinėje bazėje antraeilėse pareigose. Geolo gas Kęstutis Gašlūnas, dir bantis Respublikinėje kuror tų valdymo taryboje, plėto ja ir organizuoja turizmo sąjūdi respublikos kurorti nėse organizacijose. Šių me tų absolventas matematikas Eugenijus Skrebe organizuo ja turistų sekciją Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mo kslinio tyrimo institute. Daug skyriaus absolventų dirba visuomeniniais turizmo or ganizatoriais Universiteto fakultetuose, turistų klube. Tokie „diplomuoti" turistai gamtininkai A. Striuka, E. Mazėtis, fizikas Z. Svickis, matematikas V. Daukas. O pagaliau garsioji Pramonės ekonomikos fakulteto turiz mo entuziastų plejada: ab solventės R. Jonuškaitė, N. Matulevičiūtė, dabartinis penktakursis R. Valčiukas.
Daug turizmo skyriaus ab solventų, aktyvių turistų dir ba Universitete: E. Vaitke vičius, V, Statulevlčius, E. Rudnickaitė. Tikimės, kad jie padės tobulinti skyriaus ir klubo darbą. Tikimės, kad ir tarp dabartinių klausytojų yra ne vienas aktyvus ved lys, gabus organizatorius, kaip kad chemikė trečiaku.sė J. Didžiapetrytė, žurnalis. tė J. Markeliūnaitė, fizikas D. Jonaitis ir kiti. Tad, naudodamiesi proga, kviečiame visus i mūsų bū rį. Klubas (Saulėtekio ai 31) atviras ketvirtadieniais nuo 18 valandos. Užsiėmimai, su sirinkimai vyksta JK audito rijose nuo 20 valandos. Kviečiam keliauti ir mokytis keliauti. Stepas DEVEIKIS UTK pirmininkas, VPF turizmo skyriaus vadovas
FOTOINFORMACIJA Pateiksiu tokius skaičius (Turizmo skyriuje mokėsi, baigė): 1974—75 m. m. — 50 ir 28; 1975—76 — 57 ir 21; 1976—77 — 84 ir 33; 1977—78 — 163; 1980—81 — 36 ir 21; 1981—82 — 62 ir 26. Bet, būkim tiesūs, kiek iš tu baigusiųjų pateisino toki kilnu, taurų turizmo instruk toriaus vardą? Vienetail Ki tas, parašęs pareiškimą, bu vo „pratemptas per sąrašus", ir... liko gulėti stalčiuje išrašytas, neįteiktas VPF baigimo pažymėjimas... Kodėl aš dabar taip skep tiškai šneku tokia proga, kai reikia agituoti, kviesti? De ja! Geriausia agitacija
Nauja veiklos gairė yra TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos ir VPSCT 1980 m. nutarimas „Dėl tolesnio tu rizmo ir ekskursijų vystymo ir tobulinimo šalyje". Uni versitete turi būti siekiama, kad turizmas prisidėtų prie studentų ir darbuotojų dva siniu poreikiu tenkinimo, taptų veiksminga visapusiš kai harmoningos asmenybės ugdymo, aktyvios gyvenimo pozicijos formavimo priemo ne. Geriausia gyvenimo mo kykla vadino keliones M. Gorkis. Įmanoma pasiekti ir turi būti siekiama, kad ke lionės, nekalbant jau apie fizini grūdinimąsi, taptų ir
taptų atbukusių žygių robo tu, kad jis mokėtų žavėtis ir stebėti gamtą, žmones, save, kad tobulėtų kaip organiza torius ir kelionių vadovas. Turizmo skyrius neatski riamas nuo Universiteto tu ristu klubo. Tik taip galimas patyrimo perimamumas. Bet klubo susirinkimai dažnai būna padriki. Paskaitų ne daug. Beje, ne paskaitos ir lemia darbo sėkmę. Pagrindi ne mokymo forma turėtų būti seminaras ir praktiniai užsiėmimai. Reikia VPF ir mokomųjų žygių, tokių, kur skyriaus klausytojas galėtų pajusti savo mokyklą. Juk dies universiteto turizmo faVilniuje veikia stiprus Liau
Ateik į mūsų trečiadienius!
Jau tryliktus melus gyvuo ja Universiteto kraštotyri ninkų klubas. Klubo veikloje įsimintini 1975 metai, kada klubas buvo priimtas į VPF. Sistemingi užsiėmimai pagal VPF programą suteikė bran dumo. Kiekvienas klubo na rys tampa VPF Kraštotyros skyriaus studentu, išklauso teorinį kursą, atlieka prakti ką, rinkdamas kraštotyros me džiagą, ir tampa kvalifikuotu kraštotyrininku, kraštotyros darbo organizatoriumi. Per
septynerius metus kraštoty ros darbo organizatoriaus pažymėjimai buvo įteikti 141 klubo nariui. Dalis VPF kraš totyros skyriaus absolventų tapo žinomais respublikoje kraštotyrininkais. Tai LTSR Revoliucijos muziejaus mo kslinis bendradarbis A. Petrašiūnas, Panevėžyje darbuo jasi D. Ločerytė ir A. Neidzenevičiūtė, Anykščiuose — V. Gailevičiūtė ir kiti. Teoriniai užsiėmimai vyks ta kiekvieną trečiadienį (iš skyrus sesijas, atostogas ir rudens talkas) vakare nuo 19 valandos Filologijos fa kulteto 92 auditorijoje. Pa skaitas skaito žinomi istori kai, kalbininkai, etnografai,
tautosakininkai, gamtosaugi ninkai, dailėtyrininkai. Maž daug kas mėnesį j nuotai kingas vakarones atvyksta buvę pogrindininkai, partiza ninio judėjimo ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, moks lo, kultūros ir meno darbuo tojai. Kraštotyrininkų sek madieninių žygių maršrutai išsiraizgo po Vilniaus ir gre timus rajonus, o švenčių die nomis organizuojami žygiai pasiekia tolimiausius respub likos kampelius. Puoselėja mos klubo tradicijos: naujų narių vardynos, Tarptautinei Moters dienai skirta etno grafinių valgių vakaronė, diplomatų palydos Liaudies buities muziejuje.
dės vidurinio mokymo pa kopa. Taigi, skyriaus specia lybės ir specialisto kvalifi kacijos pavadinimas turėtų būti turizmo organizatorius, metodininkas ar pan. Reikė tų pagalvoti ir apie speciali zaciją atskirose turizmo sri tyse. Tad klubo ir VPF skyriaus veikloje daug problemų, ku riu iš karto čia ir neišspręs ti. Malonu pabrėžti, kad klu bo ir skyriaus auklėtiniai darbuojasi turizmo baruose. Štai 1981 m. Filologijos fa kulteto absolventė mokytoja Birutė Juknaitė vadovauja Panevėžio II vidurinės mo kyklos turistu būreliui, dir-
Teorinius užsiėmimus pa pildo praktinis darbas: ren kami universiteto absolventų ir Vilniaus miesto gamyklų darbo veteranų atsiminimai, prižiūrimi Universiteto pro fesorių kapai, renkama me džiaga apie studentiškas šventes ir t. t. Vasaros atos togų metu organizuojamos kompleksinės kraštotyros eks pedicijos, kuriose per porą savaičių išsamiai ištyrinėjama pasirinkta apylinkė. Universiteto kraštotyrinin kų klubas dirba prasmingą, mūsų kultūrai reikalingą dar bą. Klubo nariu gali būti kiekvienas, kuris myli gimtą jį kraštą, domisi jo praeitimi ir dabartimi. Kviečiame į mūsų trečiadie nius! V. MAČIEKUS
V. Naujiko nuotraukoje: VU dovana Tartu universitetui — liaudies meistro V. Ulevl člaus ąžuolo skulptūra, pasta tyta Estijos Alma Mater bota nlkos sode.
PASALINTI NEPAZANGOS STUDENTAI MF J. Valaltė III k. PEF R. Stancelytė III k., A. Matulaitis III k., R. Pet rauskas III. EKFF A. Andreikėnas I k., A. Krukauskas I k„ J. Svaravlčiūtė I k„ R. Vitkūnaitė I k., G. Vyšniauskas I k. PF 2. Balšattis II k., R.Ciislus II k., A. Pakalnis III k.
ATITAISYMAS „Tarybinio studento" Nr. 29 straipsnio „Kaip sekėsi, komisare", pirmos skilties antrąją pastraipą reikia skaityti taip: Mintimis dali jasi šio būrio komisarė Vil ma PAUKŠTYTE, IV kurso lituanistė.
Fotokonkursui „Trečiasis se mestras" CHF IV k. studentė Violeta teikė darbą „Derlius".
BALTUŠKAITE
pa
Laikraščio korektorės: D. Švetkauskaitė, A. 2emgulvtė.
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 791228, išduotą IF studentei Jolantai STRAŽEVlClUTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 800028, išduotą MaF studentui Vidui DŽEVECKAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 781367, išduotą PEF studentui Dariui MERKLIOPUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 790266, išduotą MaF studentei Vidai VALSKYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780630, išduotą MF studentui Mariui ZOLUBUI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16335. Iškilioji spauda. Tiražas 4500, Užs. Nr. 2851. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTcKnii cryAeirr* — oprau napTKOMa, peKTopara, KOMHTera AKCM Ahtbm, npo^KOMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMenn m ApyžKSbi HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom JObiKe. PeAaicrop II. BapanunųKaiiie.
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780626, išduotą MF studentui Vaidotui VAI ClUNUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 801166, išduota IF studentui Česlovui BUR BAI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780650, išduotą MF studentei Daivai JAKL'BONYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780433, išduotą ChF studentei Melikai JAKUBOVSKAJAI, laikyti ne galiojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780252, išduota EKFF studentei Irenai SUSLAVICIŪTEI, laikyti nega liojančiu. Nuoširdžiai užjaučia me Marytę MILIOTĘ dėl mylimo tėvelio mirties. MaF II kurso II grupės studentai
Redaktorė J. VARAPNICKAITE