Visų šalių proletarai, vienykitės! ___________
s r, tWBi i )is suuoenuas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO
Nr. 32 (814)
REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. lapkričio 17 d.
Kolektyviškumo jėga Pirmosios Universiteto darbo ir poilsio stovyklos vėliava suplevėsavo 1957 m. Daugų raj. „Taikos keliu" kolūkyje. Jos iniciatorius — tuometinio Istorijos ir filologijos fakulte to komjaunimo organizacija. į * ★ * Šiais Tarybų šalies auksinio jubiliejaus metais Universi teto darbo ir poilsio stovyklų štabas organizavo net 33 darbo ir poilsio stovyklas. Rekordinis skaičius! * ★ ★ 1972-ųjų „trečiasis semestras" į žaliąsias auditorijas su kvietė daugiau kaip 2000 studentų. Šaunieji stovyklauto jai atliko darbų beveik už pusantro milijono rublių . * ★ * Komjaunimo Universiteto komitetas suvedė geriausios 1972 m. stovyklos konkurso rezultatus. PIRMOJI VIETA pripažinta Teisės fakulteto darbo ir po ilsio stovyklai „Temidė" (viršininkas J. Pečkaitis) veikusiai Sakių raj. Paveliuonos t. ūkyje. Ji apdovanota komjauni mo komiteto pereinamąja taure „Geriausia Universiteto darbo ir poilsio stovykla" bei 300 rublių pinigine premija. i
ANTROJI VIETA — Medicinos fakulteto darbo ir poilsio stovyklai „Eskulapai" (viršininkas A. Blažys), veikusiai Bir žų raj. Suostų kolūkyje. Ji apdovanota komjaunimo komi teto Garbės raštu bei 200 rub. pinigine premija.
TRECIA VIETA — Matematikos ir mechanikos fakulteto darbo ir poilsio stovyklai „Jaunystė" (viršininkas G. Kup čiūnas), veikusiai Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje. Ji ap dovanota Komjaunimo komiteto Garbės raštu bei 100 rub. pinigine premija.
REKTORIAUS VIEŠNAGĖ UŽSIENYJE Spalio pabaigoje Universi teto rektorius prof. dr. J. Ku bilius viešėjo Prahos Karlo universitete. Kartu su Karlo universiteto rektoriumi prof. J. Kubilius aptarė tolimes nius dviejų unievrsitetų bend radarbiavimo planus , skaitė paskaitas universiteto mate matikams. Neseniai Rektorius grįžo iš Austrijos. Zalcburgo universi tete jis skaitė paskaitą ir da lyvavo universiteto įkūrimo 350-ies metų jubiliejaus iškil mėse. Austrijos matematikų drau gijos pakviestas, Rektorius skaitė paskaitą ir Vienoje.
Mūsų inf.
„Komsomolskaja pravda“ žurnalistai trečiadienį susitiko su Uni versiteto komjaunimo aktyvu, Jaunųjų žurnalistų klubo na riais, studentais. Susitikime —pokalbyje daly vavo laikraščio vyr. redakto riaus pavaduotojas V. Iqnasenko, skyrių vedėjai V. Kubarevas ir V. Aųranovskis, korespondentas LTSR ir Kali ningrado srityje A. Ragaišis, i-LKJS CK sekretorius R. Jubeika, komjaunimo miesto ko miteto sekretorius N. Vaitke vičius.
„Visus džiugino pavasarį gražiai sudygęs vasarojus, so dai, žiemkenčių žaluma. Veš liai augantys pasėliai žadėjo pelnytą žemdirbiams atpildą — pilnus aruodus brandžių grūdų. Tačiau nelemtos gam tos išdaigos, pradėjus doroti laukų turtą, atnešė didelių sunkumų. Žemdirbiams, taip pat ir Rokiškio paukštininkystės ta rybiniam ūkiui į pagalbą at ėjo besimokantis jaunimas, kuris pasiekė ne tik gerų ga mybinių rodiklių, bet parodė kolektyviškumo jėgą, tvirtą pasiryžimą visada, ypač sun kesniais momentais, atsidavu siai darbuotis visų labui. Mes, kalvio Ignoto žemės žemdirbiai, nuoširdžiai dėko jame Vilniaus V. Kapsuko universiteto komjaunimo ko mitetui už suorganizuotą stu dentų patriotinį žygį ir su teiktą paramą. Nuoširdžiaisias žemdirbiš kas ačiū Jums, šaunieji komjanuoliai!" Šią Rokiškio paukštinin kystės tarybinio ūkio žemdir bių padėką į Universitetą at vežė ir perdavė VVU kom
jaunimo komitetui praėjusį šeštadienį stovyklautojų va karo metu pats ūkio direkto rius R. Baranauskas. Tokių gerų padėkų už nuoširdų dar bą nusipelnė ne tik filologai, stovyklavę šiame ūkyje. Uni versiteto darbo ir poilsio sto vyklos žinomos visoje respub likoje. Žemdirbių ir studentų bendradarbiavimas teikia nau dą abiems pusėms. Pastatomi ne tik nauji pastatai, tvirtė ja ir pačių akademinių gru pių kolektyvas, darbe stu dentai įsisąmonina savo pilie tinę pareigą, pajunta atsako mybę už duoną, išmoksta ją branginti. Susirinko praėjusį šeštadie nį darbo ir poilsio stovyklų dalyviai į Aktų salę, į savo tradicinį vakarą. Jame daly vavo prorektorius doc. B. Sudavičius, kai kurių respubli kos ūkių vadovai, respubliki nio darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininkas A. Vėgėlė. Vakarą pradėjo VVU kom jaunimo komiteto sekretorius J. Bagdonas. Raportą apie darbo ir poil sio stovyklų veiklą respubli koje perskaitė matematikų
Galingai skamba per pasaulį studentų balsas. Jų nera mus kraujas, jų smalsus protas, jų darbščios rankos pade da pažangiajam judėjimui už taiką, laisvę, progresą. Mūsų šalies akademinis jaunimas visada gerų darbų ini ciatorius, visada pasiryžęs padėti vienminčiams kitose ša lyse. Apie tai byloja ir tas faktas, kad už didelius nuopel nus, ruošiant bulgarų specialistus bei mokslinius kadrus ir už pagalbą, kuri teikiama Bulgarijai, vystant aukštąjį moks lą, šiomis dienomis Maskvos M. Lomonosovo universitetas apdovanotas I laipsnio Bulgarijos Liaudies Respublikos or dinu. Šalies aukštosiose mokyklose mokosi įvairių rasių, įvai rių tautų atstovai. Didžiojoje tautų draugystės šalyje jie ruošiasi tapti puikiais specialistais, naujo gyvenimo kūrė jais.
Tautu draugystės medžiai Lapkričio dešimtąją vaiz dingame dešiniajame Neries krante, ties nauju Lazdynų rajonu, vilniečiai pradėjo so dinti Tautų draugystės parką. Jis taps gyvu paminklu, am žinos tarybinių tautų broly bės simboliu, mūsų susitikimų ir švenčių, poilsio vieta. 16 vai. žemutinėje Neries kranto teritorijoje susirinko tūkstančiai vilniečių. Prie pa minklinio akmens, kuriame lietuvių ir rusų kalbomis iš kalti užrašai, kad čia TSRS 50-mečio garbei įkuriamas Tautų draugystės parkas, įvyko mitingas. Iškilmėse da lyvavo Lietuvos KP ir vy riausybės vadovai. Mitinge kalbėjęs partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sek retorius P. Griškevičius pab rėžė: „simboliška ir tai, kad šis parkas sodinamas Vilniu je, mieste, turinčiame turtin gas draugystės ir internacio
stovyklos „Jaunystė" komisa ras V. Palubinskas, apie dar bo ir poilsio stovyklas užsie nyje — CSSR būrio komisa ras S. Pulkauninkas. Susirinkusieji taip pat iš klausė VVU darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininko M. Bložės ataskaitą. Vakaro metu buvo paskelb ti geriausios stovyklos kon kurso rezultatai. Geriausi sto vyklautojai apdovanoti Uni versiteto Pagyrimo raštais, VVU komjaunimo komiteto Garbės raštais, piniginėmis premijomis. Na, o didžiausią premiją gavo Istorijos fakul teto komjaunimo biuras. Fa kulteto komjaunuoliams už gerą stovyklos organizavimą ir nuoširdų darbą Giedraičių tarybiniame ūkyje direkto rius B. Freimantas įteikė 600 rb. premiją. Stovyklautojai ir- svečiai žiūrėjo Universiteto kino stu dijos dokumentinį filmą, pa sakojantį apie „trečiojo se mestro" dienas (operatorius V. Verbus). Išsiskirstė stovyklų organi zatoriai, jų dalyviai. Iki nau jos vasaros! Būkite vėl pir mieji darbe ir dainoj! i A. DARGUŽIS
ŠIANDIEN — TARPTAUTINĖ STUDENTŲ
DIENA
— ŠIANDIEN
nalizmo tradicijas. Ir dabar Vilnius gyvena pagal didžiau sius lenininės tautų draugys tes įstatymus. Čia petys petin dirba daugiau kaip 40 tauty bių atstovai. Ir kiekvienas jų — lietuvis ar rusas, lenkas ar baltarusis — negaili jėgų to lesniam ūkio ugdymui, moks lo ir kultūros suklestėjimui." .. .Mitingas baigtas. Maršo garsų lydimi, susirinkusieji pradeda sodinti medelius. II k. žurnalistai J. Počepavičius ir M. Girdiušas ką tik baigė dalinti atvežtus kastu vus. Dirvoje skamba skardūs Universiteto studentų balsai, akimirksniu jaunos rankos iš kasa duobes. Štai ten preky bininkų būrelis su savo fa kulteto dekanu doc. L. But kevičiumi, būsimo parko „alėjomis" skuba nuo vienų prie kitų istorikų doc. R. Žiugžda. .. Tą dieną medelius sodinti padėjo 600 Universi teto studentų. Tautų draugystės parkas už ims beveik 20 hektarų.
ŠEŠI LAUREATAI Šių metų ' pavasarį įvy ko Visasąjunginis 1971/72. m.m. technikos ir gamtos mokslų studentų mokslinių darbų
konkursas.
Mūsų
Universitetui konkurse at stovavo 106 vienuolikos fakultetų studentų darbai. Daugiausia mokslinių dar bų pateikė medikai (20), fizikai (15), chemikai, isto rikai (po 10). O neseniai iš Maskvos atėjo džiugi ži nia: geriausių TSRS stu dentų mokslinių darbų au torių tarpe yra ir 6 VVU studentai. Tai fizikas S. Trinkūnas (už darbą „Van denilio neigiamų jonų su žadintų būvių stabilu mas“), Istorijos fak. stu dentas P. Tebelškis (už darbą „Lietuvos piliakal nių tyrinėjimai XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje (iki 1940 m.)", matematikas V. Mackevičius (už darbą „Ribinis perėjimas Markovo proceso optimalaus su stabdymo uždaviniuose“), filologas P. Skirmantas (už darbą „Poetinės kalbos ir eiliuotų tekstų garsinės sandaros ypatumai") bei 2 Medicinos fakulteto stu dentai — R. Krilius (už darbą „Atarakso mutageninio poveikio į žmogaus embriono ląstelių audinių kultūrą tyrimai") ir A. Kultinis (už darbą „Ter mometruos reikšmė ūmios miokardo infarkto stadijos gydyme"). R. STUOKAITĖ
A. BRAZAIČIO nuotrauko se: (kairėje) šis paminklinis akmuo primins vieną 1972-ųjų lapkričio dieną, kai buvo pra dėtas sodinti Tautų draugystės J parkas; (dešinėje) pirmieji A. JUODUPIS parko medeliai.
Spaiio 26 d. įvyko Universiteto darbuotojų profsą jungos ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje dalyva vo svečių — VPSCT darbuotoja V. Baskova, respubli kos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pava duotojas V. Pranaitis, LTSR profesinių sąjungų tarybos darbuotojas J. Valančius, partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, prorektorius doo. J. Grigonis. Ataskaitinį pranešimą skaitė vietos komiteto pirmi ninkas V. Staskonis. Universiteto vietos komitetui suteiktos rajoninio ko miteto teisės. Dabartinis VVU darbuotojų profsąjungos komitetas išrinktas 2 metų laikotarpiui.
Naujas
YVU DARBUOTOJŲ
PROFSĄJUNGOS PREZIDIUMAS V. STASKONIS — pirmininkas I. ŽEBERSKIS — pirmininko pavaduotojas B. ŠAKALYS — pirmininko pavaduotojas H. JASIUNAS — gamybinės komisijos pirmininkas V. TAVORAS — kultiną sinės, turizmo ir sporto ko misijos pirmininkas V. KINDURYS — poilsio namų komisijos pirmininkas B. KRISCIŪNIENE — darbo su vaikais komisijos pir mininkė * M. KAZLAUSKAS — butų-ibuities komisijos pirminin kas A. ŠIRVAITIS — šefavl no ir spaudos komisijos pir mininkas A. SVIKLIUS — socialinio draudimo komisijos pirmi ninkas A. BITE — darbo apsaugos, saugumo technikos ir ga mybinės sanitarijos komisijos pirmininkas V. KONSTANTINAVICIUS — iždininkas J. CESIUNAITĖ — sekretorė KOMITETO NARIAI A. ALISAUSKAS (FF), P. BARTKUS (ChF), G. BART KUS (Fil. F), A. ftITĖ (MF), E. BODENDORiFAS (FIZI NIO AUKLĖJIMO KATEDRA), J. CESIUNAITE (BIB LIOTEKA), B. CERESKA (PF), I. DEGUTYTĖ (PF), A. ČAPLIKAS (MTS), H. JASIUNAS (MMF), L. JARUSEVlClUS (PF), E. JUODŽBALIENĖ (MF), A. iSGANAITIS (ADMINISTRACIJA), V. KABAILA (MMF), V. KIN DURYS (PF), B. KRlSClUNIENĖ (FF), M. KAZLAUSKAS (TF), P. KADZIAUSKAS (ChF), V. KONSTANTINAVICIUS (FAF), V. STASKONIS (TF), A. SVIKLIUS (MF), A. SAUSANAVlClŪTĖ (PEF), V. SKUODIS (GF), B. ŠA KALYS (MOKYMO SK.), A. ŠIRVAITIS (FF), V. TAVORAS (BIBLIOTEKA), B. USINIENĖ (GF), V. URBONAS (IF), A. VIDUGIRIS (MF), I. ŽEBERSKIS (FAF).
Augantys reikalavimai aukštos kvalifikacijos spe cialistų paruošimui aukštų jų mokyklų profsąjungines organizacijas įpareigoja daugiau dėmesio skirti mokomojo - auklėjamojo darbo tobulinimui, gerinti mokymo proceso organiza vimą, ugdyti studento są moningą požiūri į studijas, į jo tiesioginę ir pagrindirę pareigą. studentų Universiteto aktyviai profkomitetas, padedamas fakultetų profbiurų, nemaža padarė šioje srityje. Akademinis darbas bu vo pagrindiniu klausimu ir neseniai įvykusiose Mate matikos ir mechanikos, Gamtos fakultetų profsą junginėse konferencijose. Galima iš karto pasakyti — džiaugtis pažangumo rodikliais dar anksti. Štai Matematikos ir mechani kos fakulteto bendras pa žangumas tik 3,72 procen to. Pavasario sesijoje vie ną įsiskolinimą turėjo 39 studentai, po du įsiskolini mus — 22, tris — 13. Sia me fakultete vien penke tais sesiją išlaikė tik 10 žmonių. Gamtos fakultetas pra eitais mokslo metais po ru dens semestro pagal pa žangumą užėmė antrąją vietą. Tačiau šių pozicijų išlaikyti nepavyko. Po pa vasario sesijos pažangumo rodiklis smuktelėjo gero kai žemyn. Gamtos fakul teto akademinio sekto riaus vadovė S. Retkutė pažymėjo, kad blogo mo kymosi viena iš priežasčių — didelis paskaitų pralei dinėjimas. Ataskaitiniu laikotarpiu ketvirto kurso
LYDĖSI MANE KAIP Geologija. Daugelis šią spe Visų devynių Gamtos fa TSRS, Afrikos, Lotynų Ame cialybę laiko viena romantiš kulteto III kurso internacior rikos tautų kalbomis. Tos kiausių, įdomiausių. Žinoma, nalinės grupės geologų sva dainos sujungdavo visus sė romantika romantikai nelygu, jonės, planai gražūs. O kol dinčius prie laužo į vieną ne svajoti apie tolimus žygius, kas tenka daug ir intensyviai išskiriamą draugų būrį. Rugsėjo mėnesį jie kartu kalnus, vandenynus — viena, mokytis. Kokie sausi, neįdo o įgyvendinti tai realybėje — mūs, kartais net nereikalingi su bendrakursiais, lietuvių visai kas kita. „Mūsų spe atrodo konkretūs studijų da grupės geologais, išvažiavo į cialybėje yra dvi žmonių gru lykai, paskaitos, laboratoriniai Pasvalio rajono Naradavos pės. Vieni, gavę diplomus, darbai, kuriais dosniai aprū medelyną. Savotiškai malo pasitenkina darbu valdybose, pinta kiekviena diena. Prak nus ir Įdomus darbas. Tonos kontorose, — tai teoretikai, o tika mokslo metų pabaigoje gražių ir tvarkingai, atsargiai kitus traukia ieškojimai, ne visiems vaidenasi kaip rojus. nuimtų vaisių. .. Talkos pa sibaigiančios geologinės eks O ateina ji, ir pamatai, jog baigoje medelyno vadovai pedicijos, naujų mineralų at per mažai padirbėjus prie įteikė geologams Garbės raš radimai. Visa mūsų grupė pri knygų, žemėlapių, mineralų, tą už šaunų darbą. klauso pastariesiems. Baigę universitetą, norime keliauti kuo toliau, pažinti ir ištirti PUBLICISTINIAM KONKURSUI kuo daugiau". — sako Vladi miras Furmanas, III k. geolo AŠ — TSRS PILIETIS gas. Pats Vladimiras, baigęs stu dijas, norėtų dirbti hidrogeo Jie stipriai ir nuoširdžiai su logijos — mokslo apie pože auditorijose, sunku suprasti minius vandenis — srityje. Jo daug specialių, profesinių de sidraugavo per dvejus studisvajonių žemė — Kamčatka. talių praktikoje. Tada įsitiki jų metus, nors nedidelėje grupėje — įvairių tautybių, Vladimiro seseriai Irinai dau ni, kad klydai. Praėjusios vasaros praktiką charakterių žmonės. Kartu ne giau prie širdies ekspedicijos į dykumas — tegu ten žymiai visa grupė praleido Kryme tik paskaitose. Drauge ir Pa sunkiau surasti požemines prie Bachčisarajaus. Čia jie veikslų galerijoje klausosi vandens gyslas, bet tuo pa mokėsi savarankiškai sudari vargonų (nors visi žavisi čiu įdomiau. Zdislavas Za- nėti geologinius žemėlapius. šiuolaikine muzika), kartu lan nevskis nusiteikęs priešingai Aplinkinėse vietovėse buvo ko „Žinijos" draugijos paskai — norėtų dalyvauti žvalgybi susirinkę studentų geologų iš tas. Daug kur tariasi, bend nės geologijos grupių žygiuo visų Tarybų Sąjungos europi rai rengia susitikimus, turisti se į kalnus, kur po nenaudin nės dalies miestų, tarp jų bu nius žygius su lietuvių gru gomis uolienomis slepiasi vo ir užsieniečių, studijuo pės trečiakursiais. „Tik prasidėjo pirmieji žmonėms reikalingi gamtos jančių geologiją mūsų šalies lobiai. Vladislovas Krutkevi- aukštosiose mokyklose. Tre mokslo metai Vilniuje, ir iš čius, tas? kurį draugai išrin čiakursiai su malonumu pri karto aplinkui atsirado daug ko gruporgu, po studijų pasi simena žvalgybinius žygius draugų, pažįstamų, — pasako ryžęs tyrinėti vandenynų, jū po miškus ir kalnus, daug ja Vladislovas. — Dabar aš rų cheminę sudėtį, dugne pa naudos davusį praktinį-moks- čia savas, jaučiuosi kaip na sislėpusias medžiagas. Jį vi linį darbą, susitikimus su muose, Valmieroje. Jau išmo lioja pietų ir vakarų vande įvairių tautybių ir rasių j ali kau ir skaityti lietuviškai, pa nys, o proforgui Sergejui Ko- nimu. Tradiciniame interna dėjo kolegos iš lietuvių gru nonovui sapnuojasi šiaurės cionaliniame vakare prie lau pės. Nedideliame mūsų būre pašvaistės, darbas ledynuose, žo Potyl kalno papėdėje lyje — rusai, latviai, lenkai, skambėjo dainos įvairiomis bet nuoširdumu, draugiškumu, tundroje.
Dar ne viskas padaryta geografai praleido net 1441 valandą. Nedaug nuo jų atsiliko I k. geologai, III k. geografai. Fakultete kiekvienam studentui ten ka po 38 praleistas valan das. Matematikai (atsakingi už akademinį darbą Banio nytė ir Baugirdaitė) atas kaitiniu laikotarpiu svars tė skolininkus, rašė nepa žangių studentų tėvams, tikrino lankomumą. Gam tininkai irgi taikė pana šias poveikio priemones. Tačiau vien tuo apsiriboti vargu ar galima. Kartais pritrūkstama pačio papras čiausio — nuoširdaus po kalbio su tuo, kuriam ne pasisekė. Dar blogiau, kai grupės draugai stengiasi skolininką „ištraukti", visokiomis „pateisinamo-
savitarpio supratimu ir pagal ba vienas kitam grupė neišar doma. Ir moksle, ir visuome ninėje veikloje, ir laisvalaikiu mes bendrai dalinamės džiaugsmais, rūpesčiais." Visi devyni aktyviai daly vauja SMD darbe. Sergejus kiekvieną savaitę organizuoja stendo „Naujos knygos" išlei dimą. Irinos referatas „Nauji geologiniai duomenys apie Saulės sistemos planetas" su domino visus geologų grupės SMD narius sistemingumu, grynai moksliniu žvilgsniu į nagrinėjamą dalyką. O Liud mila Primudrova šiuo metu kruopščiai ruošia referatą „Nauji geologiniai duomenys apie vandenynus". Nors mer gina norėtų dirbti žemyne — ją vilioja Altajus, bet įžvalgus geologas ir vandens gelmėse gali daug surasti. Furmanas ir Primudrova — didžiausi turizmo entuziastai grupėje. Vladimirui už turis tinius žygius į Karpatus, po Kareliją, Lietuvą suteiktas TSRS turizmo instruktoriaus vardas. Liudmila turi TSRS tu risto titulą. Tai labai svarbu jų darbe — būti ir fiziškai už sigrūdinusiu, pajėgti keliauti įvairiais maršrutais ten, kur šaukia jų nerami profesija. Draugiškai, įdomiai, turi ningai ir linksmai gyvena šis nedidelis geologų kolektyvas. Juos vienija didėlė meilė pa sirinktai profesijai, bendros mintys, ginčai ir romantiškas žvilgsnis į pasaulį, kuriame pats tolimiausias žemės taškas gali tapti jų namais, ieškoji mų ir atradimų centru. Liūdna bus išsiskirti baigus Universitetą. Paguodžia min tis, kad čia gimusi tikroji draugystė juos lydės kaip dai na, ir jiems bus nebaisūs jo kie nuotoliai, jokie sunkumai. A. GOGELYTĖ
mis priežastimis" dangsty dami jo padarytas klaidas. Dažniausiai, kaip taisyklė, į Universitetą atvažiuoja pirmakursių tėvai, tik pir makursių tėvelius lanko ir laiškai. Atseit, visas dėme sys naujokams, o kiti jau likimo valiai. To neturėtų būti, nes iš Universiteto pašalintų kaip nepažangių sąraše neretai išvystame net ir diplomantų pavar des. Diskusijose kalbėjęs Gamtos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas pareiš kė, kad jis labiausiai nepa tenkintas akademinių gru pių darbu, kuris visą lai ką monotoniškas ir labai ribotas. Matematikos ir mecha nikos fakulteto prodekanas doc. V. Merkys disku-
NEBE UŽ KALNŲ IR ŽIEMOS SESIJA.
I Kiekvienas studentas nori kuo geresnėmis žinio mis ją pasitikti, o jos įgy jamos ne tik paskaitų, bet ir praktinių užsiėmimų metu. B. MIKLASEVlClAUS nuotraukoje: Finansų ir
sijose irgi kalbėjo dau giausia apie akademinį darbą. Susirūpinimą kelia ir tai, kad fakultetą turėjo palikti daugiau kaip 50 skolininkų. Prodekanas pasiūlė daugiau dėmesio skirti paskaitų lankymo kontrolei, kontroliniams darbams, nes tai yra pa grindinė pažangumo kėli mo priemonė. Kaip matome, abiejuose fakultetuose dar ne viskas padaryta, kad apie pažan gumą būtų kalbama tik iš gerosios pusės. Daug rei kalingų darbų dar prieša ky. Naujai išrinktų profkomitetų laukia dideli ir svarbūs darbai. Gerai, kad apie juos pradėta galvoti jau dabar, ataskaitinėse konferencijose. M. ŽEMAITIS
apskaitos fakulteto stu dentai laboratorinių darbų metu. Priekyje ekonomi nės informacijos spec. IV k. II gr. seniūnė D. Valen taitė, kuri retai kurią sesi ją baigia ne vienais pen ketais. Antrame plane tos pačios grupės studentas gruporgo pavaduotojas J. Subačius.
25-eri METAI Saulės nužertame, žalumynų vainiku apsuptame Vilniuje, jaukiame šaunių draugų būryje veikli, draugiška, greitai suprantanti žmogaus slaptingas širdies gelmes, mintimi brendo ir tvirtėjo busimoji pedagogė, dabar — Vilniaus universiteto docentė, filologijos mokslų kandidatė Jadvyga Tijūnelytė-Simkauskienė, prieš 25-erius metus surišusi savo gyvenimą su mūsų aukštąja mokykla, pedagoginiu, visuomeniniu ir moksliniu darbu. 1940 metais Jadvyga Tijūnelytė baigė Vilniaus universi teto klasikinės filologijos specialybę ir įsijungė į Tarybų Lietuvos kūrybinį jaunosios kartos ugdymo darbą. Ji Vilniaus I vidurinės mokyklos mokytoja, ji — Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė, Vilniaus miesto Le nino rajono Darbo Žmonių Deputatų Tarybos deputatė, Vil niaus universiteto vyr. dėstytoja. Vykdydama jai patikėtas pareigas, atkakliu ir nenuilstamu darbu jubiliatė apgynė klasikinės filologijos mokslų kandidatinę disertaciją. Už mokslinius darbus jai suteiktas docentės vardas. J. Tijūnelytė plačiai išvystė visuomeninę veiklą Univer siteto profsąjungoje. Ji nūdien — Universiteto Profsąjungos Revizijos komisijos narė, Filologijos fakulteto profbiuro pirmininkė. Nebuvo nė vieno Filologijos fakulteto rengi nio, kurio nebūtų aktyviai ruošusi mūsų docentė. Ji tobuli na ir savo specialybės dėstomąjį metodą: išleido mokymo priemonių studentams. Gražus gyvenimo ir veiklos kelias. Sėkmės tolimesniame darbe! Klasikinės filologijos katedra
TSRS—50
MOKSLINĖ KONFERENCIJA Dvi dienas Universitete vy ko mokslinė konferencija „Knyga — biblioteka — pro gresas", skirta TSRS 50-mečiui. Konferencijoje dalyvavo ir
. . .Plačiausiai šypsodamiesi paėmėme į rankas savo svar biausiąjį studentiško gyveni mo dokumentą — studento liudijimą ir studijų knygutę, klusniai nulenkėme galvas, idant ant jų būtų uždėtos stu dentiškos kepuraitės. Dalis pa čių nekantriausių nurūkome į rūbinę, kad galėtume žvilgte lėti į veidrodį, pasigrožėti, kaip atrodome su studentiško mis kepuraitėmis. Teko pabė gėti, kol pasivijome „kant riuosius", traukiančius į cent rinių rūmų Aulą. Čia buvo išklausyta pirmoji paskaita, supažindinusi mus su seniau sios Lietuvoje aukštosios mo kyklos — dabar jau ir mūsų Alma Mater — istorija. Pas kui oriai, išdidžiai, nepapras tai laimingi žingsniavome na mo. Tegul mato, tegul pavydi — mes studentai! Jau sekančią dieną prasidė jo mūsų bėdos: ištisais pul kais ir po vieną, sušilę, išraudoniję lakstėme, niekaip ne galėdami surasti auditorijos klaidžiuose Universiteto kie mų labirintuose. Ištroškę žinių ir tvirtai pasiryžę studijuoti (o ne studentauti!) stengėmės nepraleisti pro ausis nė vieno kuratoriaus doc. B. Raguočio, katedros vedėjo doc. S. Ma kausko žodžio. Saulės įrudintiems, vėjo nugairintiems, ku piniems galybės įspūdžių, taip ir besiveržiančių iš jaunos sie los gelmių, mums sunkoka bus susikaupti, išsėdėti pirmą-
Visiems gerai žinomas A. Čechovo posakis1 „Žmoguje viskas turi būti gražu: ir vei das, ir drabužiai, ir siela, ir mintys.. ." Paprastai A. Če chovas visada pasikviečiamas į pagalbą, kai norima pradėti pokalbį apie žmogaus kultū rą, pirmiausia, apie žmogaus vidinę kultūrą. Bet gerai ži noma, kad žmogaus vidinė kultūra neatsiejama nuo jo iš orinės kultūros, nuo jo išorės tvarkingumo, apsirengimo ir pan. Vidinė kultūra tam tik ru mastu atsispindi žmogaus išorėje. Ir kaip žmogus beno rėtų parodyti savo vidų gra žesnį, negu jis yra iš tikrųjų, išorėje — kalbos, elgesio, ap sirengimo, netgi vaikščioji mo manieroje — visada atsi spindės visas žmogus, su savo patraukliom ir atstumiančiam pusėm. Prisimenu vieną netyčia improvizuotą pokalbį su Uni versiteto studentais apie išori nę kultūrą. Pokalbis sukosi apie vieną ašį: ar gali būti žmogus gražus, jei gamta jo neapdovanojo subtiliais, pro porcingais veido bruožais, dailia figūra, pagaliau, kas gi yra tas gražus žmogus? Kam nežinoma, kad yra daug gražių žmonių, kurių akinantis, visiems aiškiai ma tomas ir neginčijamas išorinis grožis, mūsų, deja, nejaudi na. Ypač, jeigu tas pats žmo gus žino, kad yra gražus ir nemoka to žinojimo nuslėpti. Tokiais atvejais peršasi min tis, kad yra grožis, kuris šviečia, bet nešildo. Ir yra žmonių, kurių iš pirmo žvilgs nio nepastebėsi, o paskui staiga pamatysi juose nuosta bų grožį, kuris tave ir šildys, ir trauks. Tu sutiksi, kad ja me nieko ypatingo nėra — nei kažkokių ypatingų dvasi nių turtų, nei ypatingos eru dicijos, — o vis dėlto jame bus tas patrauklumas, ta šilu ma, už kurią mes žmonėmis žavimės ir juos mylime.
skaitė pranešimus svečiai iš Tartu, Maskvos, Leningrado, Talino, Kauno. Su didžiuliu susidomėjimu buvo išklausyti Tartu valsty binio universiteto mokslinės bibliotekos direktorės L. Peep pranešimas „Socialinis knygos vaidmuo", Maskvos valstybi
Pirmieji sias dvigubas pamokas — juk paskaita tęsiasi ne 45 min., bet 90 min. Dar sunkiau kons pektuoti paskaitas. Kad ir kaip besiklausytumei, visi dėstytojo žodžiai atrodo vie nodai svarbūs, tačiau, kad ir kaip greitai berašytum, visų tų žodžių neužrašysi. Žiūrėk, pirštai lyg sumedėja, prade da virpėti. Norėdamas su spėti, imi užrašinėti kas ant rą sakinį, ir paskui — o var ge! — ne tik kad sunku susi gaudyti, kuriai eilutei kuris žodis priklauso, bet ir iš viso, ką tas žodžių kratinys reiškia O to laiko, taip maža, taip maža, žiūrėk — ir nebespėji gerai pasiruošti pratyboms ar seminarui. „Įkritau kaip mu selė į išrūgas," — ne vieno galvon skverbiasi juoda min tis. O pagalvojęs apie sesiją, imi drebėti kaip epušės lapas. Norom nenorom lyg Sokratui tenka prisipažinti: „Aš žinau, kad nieko nežinau". Tačiau nebūtina ir neįmanoma viską žinoti. Bet būk tu toks protin gas ir atsirink, ką mirtinai reikia žinoti, o ko ir truputį užtenka. Čia jau verkiant pri trūksta draugiškos vyresniųjų paramos. Ar negalėtų diplo mantai pasidalinti per penke tą metų kauptomis žiniomis,
arba bent oberfuksai per me tus įgyta patirtimi? Tiesa, turime mes vieną ge rą pažįstamą, ketvirtakursį is toriką J. Paleckį, neseniai iš rinktą fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi. Tai jis rugsėjo pirmąją surikiavo mus lyg žąseles į vieną eilutę ir nuvedė į Skargos kiemą. — Žiūrėkit! Mūsų Paleckis! -— maždaug tokie džiaugsmo šūksniai palydi mūsų vieninte lį draugą, vos tik spėjus bet kuriam mūsiškiui jį pastebėti. Iki šiol naujove laikėme paskaitų ciklą „Įvadas į spe cialybę", kurių metu su rau tais kalba atskirų leidinių re daktoriai, žurnalistai. Įdomiai pasakojo LKP CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedėjo pavaduotojas J. Nekrošius, „Komjaunimo tiesos" redak torius V. Chadzevičius, „Šluo tos" vyr. redaktorius J. Bu lota, „Švyturio" vyr. redakto rius J. Lapašinskas ir kiti. Šių paskaitų metu daug kalbama apie žurnalisto etiką, redakci jų struktūras, svarbiausias mūsų laikraščių bei žurnalų gvildenamas problemas ir t. t. Visuomet mes, pirmakursiai žurnalistai, laukiame šios įdo mios paskaitos. B. VALAINYTE
Man atrodo, kad visi žmo nės gali būti gražūs. Bet jie patys turi šito norėti. Jie tu ri žinoti save. Žinoti ir savo privalumus, ir trūkumus. Ir kas čia blogo, jeigu žmogus moka nuslėpti savo fizinius trūkumus, o išryškinti pa trauklius. Juk tai, pagaliau, tam tikrų mastu susiję su jo vidine kultūra. Štai mes tada ir kalbėjome,
Sako, kad merginų rūkymo mada praeina. Gal tai ne tik mada. Aš nei prieš, nei už merginų rūkymą. Tai jų rei kalas. Gražiai surūkyti ciga retę irgi reikia mokėti. Bet kada matai merginą traukian čią cigaretę po cigaretės, dar, be to, kur nors gatvėje arba, pavyzdžiui, Universiteto kie me, o dar geriau — įlindus į kokį nors nuošalesnį Univer-
GRAŽUS ŽMOGUS. KAS JIS? ar gali, pavyzdžiui, merginos būti gražios, net jeigu nėra gamtos apdovanotos. Žinoma. Ir jeigu to nėra, tai jos pa čios kaltos. Tik pasižiūrėkit, kokiomis kartais merginos at eina į paskaitas. Atrodo, lyg tyčia stengiasi susidarkyti, prastai susišukuoti arba pasi renka tokią šukuoseną, kuri joms mažiausiai tinka. O ap sirengimas? Jau praėjo ta po kario laikų mada, kada gražu laikydavo tai, kas brangu. Bet ir madomis reikia mokėti sek ti. Baisu ir gaila žiūrėti į kai kurias studentes, kurios, ak lai sekdamos madomis, vaikš to kaip daržo baidyklės, vie toje to, kad pasvarstytų, ar tai tinka joms pačioms, ar tai padarys jas gražesnėmis, pa trauklesnėmis. Juk žinoti, kas tau tinka, o kas ne, — me nas, būtinas visiems, o ypač jaunoms merginoms. Tas pats pasakytina apie rūkymą.
KVIEČIAME
PADISKUTUOTI
APIE
IŠORINĘ KULTŪRĄ
siteto pusrūsį, pagalvoji: iš kur ji gaus to patrauklumo — gal iš peleninės kvapo? Sakoma, iš vaikinų mažiau reikalaujama. Tur būt. Nieko nėra, mano akim žiūrint, kvailiau už madų, įvairių blizgučių besivaikantį vaiki ną. Jeigu merginai galima at leisti tam tikrą „koketišką tuštumą", kai jis su saiku — net būtinas, tai vaikiną tokia „silpnybė" iš karto paverčia tuščiu. O juk šiuo metu pro tingų vaikinų epocha. Protin gume, kuris būtinai ir, tur būt, pirmiausia atsispindi iš orėje, glūdi jų patrauklumas. Bet apie kokį patrauklumą gali eiti kalba, kai, būdamas šalia, turi sukti nosį nuo jo dvokiančių kojų, kada vaikš to nesiskutęs, susivėlęs, se niai valytais batais, purvinais marškiniais ir tokiom kelnėm, lyg ką tik su jomis būtų išli pęs iš lovos. Ir truputį liūd na, kad studijų draugai su
nio Kultūros instituto docen tės T. Karatiginos — „Kny ga ir mokslinis-techninis pro gresas TSRS", WU Bibliote kininkystės ir mokslinės in formacijos katedros vedėjo docento L. Vladimiro — „Mokslinės bibliotekos moks linės-techninės revoliucijos
epochoje", vyr. dėst. A. Kanc lerio — „Ontologiniai infor matikos klausimai" ir kt. Iš viso konferencijoje per skaityta 30 pranešimų. Konferenciją organizavo Universiteto Bibliotekininkys tės ir mokslinės informacijos katedra. M. JUOZAITIS
i mėnesiai
gautų fizikos žinių dar užten ka, tačiau matematikos žinių trūkumas labai jaučiamas. Be to, vadovėlių trūksta. Mokyk loje paprastai pirštu nurody davo, kur eiti, ką daryti. Čia pražiopsai kokį skelbimą '.r kaltink save. Nelabai patogu, kai paskaitos būna tai viena me fakultete, tai kitame, ir per pusvalandį turi suspėti su vaikščioti. Bet prie visko rei kia priprasti..." Pirmakursiai sutinka, kad čia laisvės daugiau. Niekas kasdien nekontroliuoja, bet ar tai geriau — klausimas. Kol neklausia, gali sau nesimoky ti, bet klausaisi paskaitos ir, jei nesi įsisavinęs to, kas bu vo kalbama praėjusioje pas kaitoje, tai nieko nebesupranti. Atsiranda spragos. O kaip su specialybe? Pa prastai pirmakursiai nusivilia, kad grynai su specialybe su sijusių dalykų dėstoma bene mažiausia? — Specialybė bus vėliau. Iš karto apsiriboti vien fizika neįmanoma. Būtini ir kiti da lykai, be kurių negalima būti geru fiziku.
♦ — Gerai jums, studentams, — kartą su pavydu pasakė abiturientas. — Laisvė! Ką no ri, tą darai: nori į paskaitas eini, nori — į kiną. Nėra auk lėtojos, kuri lakstytų iš pas kos ir vis mokytų, nurodinė tų. O, be to, ir mokaisi tik specialybės dalykus... Šventes pakeičia kasdieny bė. . . Dabar jau patys pirma kursiai, šiemet baigę mokyk lą, gali bendrais bruožais pa pasakoti apie savo įspūdžius Universitete, sunkumus ir sėk mes, kurių, gal būt, jau ir yra. Žodis pirmakursiams fizi kams. S. Losunovas: „Mokykloje viskas buvo paprasčiau. Da bar kažkur lengviau, kažkur sunkiau. Kol kas nesijaučia kasdieninės kontrolės, kuri buvo mokykloje. Niekas per daug nesijaudina, ar tu mo kaisi, skaitai ką nors ar ne. Rezultatus parodys įskaitos, egzaminai. Labai svarbu ir grupės ko lektyvas. Mūsiškė gana grei tai susigyveno. Tai padeda studijuoti". Z. Pavlovą: „Aišku, mokyk loje buvo lengviau. Čia jau studijuoti reikia. Mokykloje
tuo taikstosi, neva nenorėda mi tokio užgauti. Pirmiausia, vargu ar tokie greitai užsigaus. Tokiems dešimt kartų reikia pakartoti, kol pasieksi jų smegenis. Juk tai busimie ji mokytojai, busimieji auklė tojai! Štai kas turėtų mus vi sus jaudinti. Ir dar viena mintis, irgi su sijusi su išorės kultūra, — tai elgesys auditorijoje ar už jos ribų. Kiekvienam dėstytojui nemalonu, kai, prasidėjus pa skaitai, staiga studentas įsi veržia į auditoriją, ir, nė ne atsiprašęs, braukia j savo vie tą. Na, o ką galvoti, kai tū las, nekaltai žiūrėdamas tau į akis, kasosi krūtinę ar rakinėja nosį? .. Be abejo, tokių mažuma. Bet, kaip sakoma, į akis to kiais atvejais krinta blogybė. Dažnas, ypač atvykęs iš sve tur, iš vieno, gal net atsitikti nio fakto, padaro plačius api bendrinimus. Teisinga tai ar ne —sunku spręsti: mes patys taip darome svetur. Bet kaip nemalonu būna iš draugų, at vykusių, pavyzdžiui, iš broliš kų respublikų ar kitų šalių, iš girsti pastabą apie studentų subiaurotą aplinką: auditori jas, koridorius, tualetus. Pasi žiūrėjus j tai, galvon ateina žinomas posakis: „Po manęs — nors ir tvanas!" Numesti obuolių graužtuką į šiukšlių dėžę, kai tave mato, nedide lis nuopelnas, bet tą patį pa daryti, kai niekas nemato, — jau kultūra. Apie studentus daug rašo ma, kalbama, džiaugiamasi jų turiningu gyvenimu, pasieki mais moksle, sporte, darbo stovyklose, žavimasi jų išra dingumu, entuziazmu. Tai tei singa. Bet norėtųsi, kad už vi so to gražaus nepasislėptų ir nemalonūs reiškiniai, su ku riais, pirmiausia, patys stu dentai ir turi kovoti.
♦
Lapkričio 12 dieną įvyko Istorijos fakulteto komjauni mo ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Komjaunimo biuro sekretorius V k. žurna listas R. Zakševskis papasa kojo apie organizacijos praei tų metų veiklą. Aktualiomis akademinio darbo ir studentų auklėjimo temomis pasisakė Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius, doc. R. Žiugžda, WU komjaunimo komiteto sekretoriaus pava.duotojas J. Sijavičius ir kt. Išrinktas 15 žmonių naujas fakulteto komjaunimo biuras. Jam vadovaus IV k. istorikas J. Paleckis. S. BUCHAVECKAS
♦
„Nemuno" žurnalo dešim tame numeryje rašoma apie pasibaigusį LTSR fotomeno draugijos ir WU Studentų profkomiteto skelbtą visasą junginį studentiškos fotogra fijos konkursą. Žurnalas iš spausdino keturias nuotrau kas, atrinktas iš pateiktų kon kursui darbų. R. SADAUSKAITE
♦
Šį antradienį WU bendra bučio Nr. 2 taryba, vadovau jama III k. istoriko S. Patkausko, surengė paskaitą „Lietuvių tautos kultūrinis palikimas". Su respublikos kultūros paminklų apsauga studentus supažindino LTSR kultūros ministerijos moksli nes-metodinės kultūros pa minklų apsaugos tarybos isto rijos grupės vadovas J. Mardosa ir archyvinės grupės va dovas A. Visockas. B. STANISLOVAITIS
Tur būt panašiai reikėtų at sakyti ir abiturientui, kad be laisvalaikio, be studentiškų švenčių, yra dar paskaitos, įskaitos, koliokviumai, egza ♦ minai. Trečiadienį įvykusiame stu R. MALKEVlClŪTE dentų profsąjungos komiteto posėdyje prezidiumas svarstė Linksmųjų ir išradingųjų klu bo darbą. Nutarta toliau tęsti susitikimus. Gruodžio mėnesį APIE MUS RAŠO susitiks FF-GF, ChF-MMF ko t mandos, o 1973 metų vasario Graifsvaldo (VDR) universi teto laikraštis „Unsere Uni- mėnesį PF-Fil.F ir MF-TF. E. DARASKEVICIUTE versitat“ informuoja apie
mūsų universiteto dr. J. Slavėno viešnagę VDR; Graifsvalde mūsų profesorius 10 mėnesių skaitys elektronikos kursą vokiečių studentams. Laikraštis pažymi, jog stip rėjant bendradarbiavimui tarp Graifsvaldo ir Vilniaus universitetų, keitimasis moks lininkais turi itin svarbią reikšmę. Straipsnio autorius mokslininkas fizikas J. Benke pažymi aukštus Vilniaus universiteto fizikų pasieki mus įvairiose šio mokslo ša kose. Tame pačiame laikraščio numeryje dr. V. Kretlovas rašo apie abiejų universitetų medikų ryšius. Vilniuje viešė jo Graifsvaldo universiteto Higienos instituto prof. dr. Knabė. Bendradarbiavimas jau duoda gražių rezultatų — ateinančiais metais žadama VDR išleisti prof. Knabės ir mūsų universiteto prof. V. Kviklio knygelę „Gydytojas ir jo padėjėjai kaime“. Prof. V. Kviklys pakviestas 1974 m. dalyvauti Europos higienistų simpoziume ir skaityti ten pranešimą.
♦
Mokslinės bibliotekos Lele velio salėje veikia bibliogra finių ir informacinių leidinių paroda. Mūsų inf.
♦
„VVU.1972.XL7". Taip pa vadinta fotoparoda pirmadienį pradėjo veikti centrinių rūmų rektorato koridoriuje. Nuo traukų, pasakojančių apie šventinę demonstraciją, auto riai — II k. —žurnalistai A. Staniulis ir A. Sabaliauskas. I. ŠILAITE
♦
Respublikos nusipelnęs ko lektyvas — WU dainų ir šo kių ansamblis buvo išvykęs į kaimyninę Latviją. Mūsų stu dentai koncertavo Rygos P. Stučkos universitete, jūreivių mokykloje. R. SAVICKAS
STUDENTAS BUVO PARVAŽIAVĘS
Autobusais, traukiniais per šventes traukia į gimtines aukštųjų mokyklų studentai, technikumų moksleiviai. Ir nors retas jų važiuoja su uni formine kepuraite, atgal be grįžtančius nesunku atpažinti iš linksmo klegesio, pūpsan čių krepšių, prikimštų „rimta parama" studijoms. Suprantamas jaunimo noras aplankyti namiškius, jaunys tės draugus, truputį pailsėti. Bet kažkaip retai tenka iš girsti, ypač kaimuose, kad studentas būtų kam parvežęs įdomią knygą, muzikos plokš telę, padėjęs surengti sporti nes rungtynes, koncertą, pa pasakojęs apie savo instituto šiokiadienius vidurinėje- mo kykloje, kurią ką tik baigęs. Doc. K. STRUMSKIS Niekad nevalia užmiršti, kad
į studentą, kur jis bebūtų — visad atkreipia dėmesį. Ta proga norėtųsi prisiminti, kad respublikos aukštųjų mokyk lų studentija yra ne sykį pa tyrusi gražių padėkos žodžių už šaunias talkas žemdir biams, mokslinių draugijų veiklą, pasiekimus meno savi veikloje. Bet tai daugiausia — kolektyvinis nuopelnas. Vienas lauke irgi karys. To dėl ne vis tiek, kaip ištars tuos žodžius — „studentas buvo parvažiavęs" — gimto jo kolūkio pirmininkas, kai mo kultūros namų direkto rius, mokytojas, bendrasuolis, likęs vairuoti traktorių tėviš kės arimuose.
T. ŠARKUS („Tiesa")
VVU studentai-antri Nedidelio Latvijos Strenčių miestelio apylinkėse vyko Pa baltijo studentų orientacijos sporto pirmenybės. Jose star tavo po 18 vyrų ir moterų ko mandų, jų tarpe — po dvi VVU, KPI, LŽŪA bei WPJ ir VISI ekipos. Tarp varžovų buvo pajėgiausi Pabaltijo orientacininkai, tarp kurių — šalies rinktinės nariai ir kan didatai. Pelkėtose ir senvagėmis nu sėtose Gaujos pakrantėse pa ruoštos trasos nebuvo ilgos, bet nė vienas dalyvis nesuge bėjo sugrįžti iš miško sausas. Moterų 5,9 km su 10 KP tra soje geriausią laiką pasiekė Vilniaus universiteto studen tė, busimoji psichologė, spor to meistrė Jūratė Sležaitė. Tai
pirmoji Lietuvos orientacinin ke, tapusi Pabaltijo čempione. Sėkmingas kandidatės į meist rus A. Baranauskaitės ir meistrės E. Paulavičiūtės pasi rodymas užtikrino Vilniaus universiteto 1 rinktinei antrą ją vietą komandinėje įskaito je. Kukliau startavo mūsų vy rai. Nugalėjo šalies rinktinės narys, RPI studentas G. Dukštė. Aštuntą vietą iškovojo šie met kandidatu į meistrus ta pęs jaunis iš Vilniaus univer siteto — J. Vilkelis, aplenkęs gerą tuziną meistrų. Geriau sia iš Lietuvos vyrų komandų buvo VVU I, iškovojusi trečią vietą. Atkakli kova vyko trijų etapų estafetėse. Viena favo ričių buvo laikoma ir VVU I moterų komanda. Tačiau pirmame etape G. Lebiodaltė neišlaikė spartos ir estafetę perdavė tik aštunta, o antra
me etape A. Baranauskaitė buvo priversta sugrįžti 1,3 km atsižymėti, ir komanda — tik dešimta. Atsakinga už duotis teko Pabaltijo čempio nei J. Sležaitei. Nors ir sun ku buvo įsibėgėti 3,5 km tra soje, J. Sležaitė padarė tai, ką sunku pasiekti kovoje, kai nematai varžovių. Finiše ji buvo ketvirta, pralenkusi net šešias pirmavusias tituluotas varžoves! Po dviejų dienų kovų VVU I moterų komanda iškovojo trečią vietą. Permaininga kova vyko vyrų estafetėse. Pirmame eta pe ilgą laiką pirmavo VVU II atstovas, kandidatas j meist rus S. Marozas, tačiau jis du kartus virš kelių įklimpo įveikdamas upelį, ir varžovai praskriejo pro šalį. Nors išSimaudymo neišvengė ir H. Ulevičius (VVU 0, savo etapą Jis baigė antras po I. Jonepos (Estijos ŽOA). Antrame etape B. Čepėnas į antrą vietą iš vedė VISI komandą, o meist ras J. Keina (VVU II) buvo
tik penktas. Lemiama kova dėl prizinių vietų sprendėsi trečio etapo paskutinėje at karpoje. Tačiau ties paskuti niu kontroliniu punktu meist ras E. Eigėlls (VVU I) įsivėlė į spygliuotą vielą, finišo tie siojoje 5 sek. pralaimėjo Tali no politechnikos atstovui ir liko trečioje vietoje. Žymiai pranašesni už kitus buvo Esti jos ŽOA studentai, pelnytai laimėję šią rungtį. Ketvirtas finišavo VISI atstovas G. Va lentinavičius. Tenka pastebė ti, kad kitų mūsų respubli kos aukštųjų mokyklų ko mandos savo pasiruošimu žy miai atsilieka nuo kaimynų.
B. Aleksandravičiūtė Šių metų lapkričio 5 . po sunkios ir ilgos ligos mirė ilga metė Universiteto darbuotoja Bronė Aleksandravičiūtė. B. Aleksandravičiūtė gimė 1918 metų spalio 19 d. Mari jampolės apskr. (dabart. Kapsuko raj.j, Krosnos valsčiaus Bviščių kaime, darbininkų šeimoje. 1939 m. ji baigė Kaišia dorių gimnaziją. Po to — Vilniaus Pedagoginio institute mokytojų kursus. Ilgą laiką dirbo pradžios mokyklos moky toja Trakų rajone.
Pabaltijo čempionais ta po Rygos PI studentai Vilniaus universiteto I ko manda estafetėse surinko vie nodai taškų su nugalėtojais, tačiau turėjo tenkintis antrą ja vieta. Trečioje vietoje — Tartu universitetas, kurio spalvas gynė ir Pabaltijo čem pionės sesuo S. Sležaitė, besi mokanti Tartu.
1952 m. B. Aleksandravičiūtė pradėjo dirbti Universitete. Ji buvo vyresnioji buhalterė, tvarkė stipendijų priskaityme reikalus. Už sąžiningą ir gerą darbą ne kartą buvo atžymėta Rektoriaus įsakymuose. Dalyvavo profsąjungos veikloje, bu vo savišalpos kasos iždininkė. Kukli ir darbšti darbuotoja B. Aleksandravičiūtė ilgai iš liks mūsų atmintyje.
V. JANUŠKIS
BENDRADARBIAI
VIENUOLIKA SU cYatj/ko „MOKSLO“ MARŠKINĖLIAIS
Pergalė!
Pranešu, kad Fizikos fa kulteto dekanatas kartu su visuomeninėmis organiza cijomis apsvarstė studentų A. Raibužio ir V. Kriaučeliūno netinkamą elgesį Inžineriniame statybos institute vakaro metu. Jų elgesys buvo kritikuotas „TS". Abu studentai atlygino nuostolius, todėl nutarta kitokių bausmių neskirti. Fizikos fak. dekanas
varžybose ir įvykdė kan didato į sporto meistrus normą — 43,35 balo. II atskyrio programoje pirmąsias vietas taikiai pa sidalijo mūsų gimnastės: I k. gamtininkės Gražina Aidietytė — 34,75 b., Lore ta Kovaitė — 33,8 b., tre čia buvo Fil. F I k. stud. Vita Rupaitė — 33,75 balo. Komandos išsirikiavo taip: 1. VVU — 56 tašk. 2. KPI — 37 tašk. 3. KKI — 22 tašk. Svarų indėlį į šią ko mandinę pergalę įnešė šį met mūsų kolektyvą papildžiusios jaunosios, gabios gimnastės.
MUMS NEATSAKO
„Tarybinio studento Nr. 28 rašėme apie Finan sų ir apskaitos fakulteto pirmakursių „krikštynas virtusias išgertuvėmis Replika baigėsi tokiu sa kiniu: „O ką gi dėl tokio pasilinksminimo mano fa kulteto vadovai?" Iki šiol nesulaukėme atsakymo nei iš fakulteto vadovų, nei iš tų, kas rengė „krikšty nas".
Dažnai pasakoma, kad spor Ko nebristi per vandenį, jeigu tas — malonus užsiėmimas, jis švaresnis už nugara tekan sportininkų dienos lengvos. tį prakaitą... 1972 m. XX studentų Tikri sportininkai niekad ši Taigi tą dieną „Mokslo" vy taip nemano. rai sugadino ir taip biaurią spartakiada pačiame įkarš Lapkričio 12 d. Lijo naktį, Pedagoginio instituto futboli tyje. Kaune pasibaigė me lyja dieną. Atrodė, kad visas ninkų nuotaiką. Antrame kėli ninės gimnastikos varžy oras lietumi persisunkęs. Jau nyje įkirto jiems tris įvarčius bos. Jose sėkmingai starta nimo stadiono veja.. . Vejos ir dar ko gero bronzos meda vo VVU studentės. nebuvo. Buvo ištisas vandeniu lius pasiglemš. Jų likimas da Čempionės vardą iško praskiestas juodo purvo dir bar priklausys nuo kitų ko vojo Finansų ir apskaitos vonas, kuriame kur-ne-kur mandų įvarčių santykio. fak. I k. stud. Svetlana Va telkšojo kelių metrų didumo Universiteto futbolininkai tvenkinėliai. Stadiono bėgimo — vienintelė studentų koman siljevą (43,45 balo), kuri takas — irgi vanduo. Į futbolo da, kuri 1972 metais nedaly sugebėjo aplenkti respub aikštę neįšoksi, tik perbristi vavo jokiose kalendorinėse likos pirmenybių nugalėto galima. Sumanūs žmonės liejj- varžybose. Ji tik susikūrė. PAŠALINTI KAIP NEPAŽANGUS ją KPI I k. stud. Liudą telį sukalė. Tai juo ir pateko O vyrai čia susirinko oho! Leonaitę (42,9 balo). į aikštę vienuolika „Mokslo" Sportas jiems ne malonumas, Kandidatų į sporto Fizikos fak. II k. stud. L. Francaitė, vaikinų. o rimtas darbas — dažnai sun meistrus programoje nė LTSR studentų spartakiada. kus, varginantis (kaip ir dau Medicinos fak. III k. stud. O. Andriušečkina, viena sportininkė nesuge Futbolo rungtynės tarp Vil gelyje sporto šaltų), o startai Teisės fak. IV k. stud. V. Norkūnas, bėjo pasipriešinti FAF III niaus universiteto ir Vilniaus — atsakinga pareiga. Susipa Filologijos fak. II k. stud. L. Kupreščenkaitė, k. stud. Alai CepkovskaVyr. d. pedagoginio instituto koman žinkite su šia vienuolike: Z. Filologijos fak. IV k. stud. R. Kasparavičius. jai. Ji puikiai pasirodė K. AMBRAZIEJOTE dų. Tie, kurie rašė tvarkaraš Grokovskis, MMF IV k., J. tį ,su sinoptikais nesitaTė. Ži Jurgelevičius, FAF II k., E. no — sportininkas turi būti Liutkevičius, ChF I k., J. viskam pasirengęs. Puotkalis, FAF III k., A. Pet RANKINIO TURNYRAS Kova užvirė principinė. 90 raitis, FAF III k., A. Ambra Daug varžybų paskutiniu metu turėjo mūsų rankinio minučių, kaip sako žmonės, zevičius, MMF II k„ O. Parakomandos. Neseniai į Universitetą buvo atvykę Jerevano maišėsi dangus su žeme (ir monovas, TF I k., R. Saba Medicinos instituto ir Mogiliovo rankininkai, kurie dalyva tikrąja prasme). Po rungtynių liauskas, MF, III k., R. Anta vo šventiniame turnyre. Merginų tarpe nugalėjo „Mokslo“ I komanda, aplenkusi svečius iš Jerevano, Mogiliovo jau iš aikštės išklumpino ne liep navičius, IF I k., J. Simaitis, nimo rinktinę ir „Mokslo“ II komandą. Vyrų grupėje kovo teliu, o tiesiai per vandenį. TF II k., R. Domeika, FAF IV jo tik 3 komandos. Svečius iš Armėnijos įveikė ir „Moks Visi. Nebuvo nei baltų, nei k. (komandos kapitonas), B. lo“ I, ir „Mokslo“ II rinktinės. Baigė VVU rankininkai kovas LTSR aukštųjų mokyklų raudonų marškinėlių. Papras Norvilas, FAF IV k. spartakiadoje. Merginų grupėje nugalėjo KKI atstovės, Primename apie Universi Trys trečiosios — po 25 čiausiai — visi labai purvini, mūsų studentės liko trečioje vietoje. Trečią vietą iškovojo V. MATULAITIS teto studentų literatūrinį kon rub. permerkti žliaugiančio lietaus. ir vyrai. B. PROSISKIS kursą, skirtą TSRS 50-mečiui. Specialų prizą (35 rub.) už Konkursui gali būti pateik geriausią studentiškos tema ti visų žanrų kūriniai, įskai tikos kūrinį skiria Universite tant spausdintus ir nespaus to studentų profkomitetas. Konkurso vertinimo komisi dintus literatūros kritikos ją sudaro: Alg. Baltakis (pir bės studentams. Kai kas mėgs straipsnius bei recenzijas. ta, pamatęs skelbimą, „pri Laukiame kūrinių, vaizduo mininkas), V. Bubnys, V. skaldyti pilną vežimą malkų" jančių jaunimo gyvenimą, ta Areška, A. Sprindis, D. Sau apie jo nematytą renginį. Ar rybinio žmogaus dvasinį tur ka, V. Pakerienė, N. BukelieNaujame filologų sienlaik poeziją, jos kryptį kalbėjo ga jiems už pagalbą, skaitant tik ne taip bus atsitikę ir su tingumą, jo pilietinį nerimą, nė, G. Marcinkevičiūtė. Kūriniai konkursui pristato raščio „Jaunystė" numeryje poetas J. Macevičius, V k. li korektūrą, už įdomius inter G. Bulovaitė? O štai visai ne mūsų šalies tautų ir žmonių viu ir visus jaudinančius seniai gavome ketvlrtakursio draugystę. Rašykite apie re mi iki 1972 m. gruodžio 1 d. yra Z. Zokaitytės replika „Ly tuanistas V. Sventickas. G. Bulovaitė". straipsnius, už operatyvią in žurnalisto informaciją apie jų voliucinę praeitį, apie taikią Lietuvių literatūros katedrai. riniai nukrypimai". Joje rašo Baigiamasis vakaras įvyks formaciją. Pabrėžiame — in kurso susitikimą, atseit su ir kūrybingą nūdieną, apie ma apie kai kuriuos netikslu Toliau citata iš Z. Zokaity mus žurnalistikos specialybės tės replikos: „Čia norėtųsi pa formaciją, o ne dezinformaciją. LTSR Aukščiausiosios Tarybos laimėjimus, kuriais sutinkame gruodžio 9 d. 19 vai. Univer siteto kavinėje. studenčių G. Bulovaitės ir V. kalbėti apie žurnalisto atsako Atsitikimas su G. Bulovaitė Prezidiumo pirmininku. Iš tik TSRS 50-ąsias metines. Arimąvičiūtės informacijose mybę, jo pareigą neiškraipy ne pirmas. Kartais yla neiš rųjų studentai buvo susitikę Gerlausiems kūriniams bus . Rektoratas. apie literatų būrelio veiklą. ti tikrovės faktų. Deja, j mi lenda iš maišo, kartais išlenda. su Prezidiumo sekretoriumi. skiriamos šios premijos: Lietuvių literatūros katedra, Šios informacijos buvo iš nėtą susirinkimą poetas J. Nukenčia ne tik skaitytojai, Būtų juokinga, jeigu nebūtų Studentų profkomitetas, Dvi pirmosios — po 50 rub. spausdintos šiemet „Tarybi Macevičius neatvyko ir todėl priekaištų susilaukia ir redak verksminga — jaunuolis ne Literatų būrelis Dvi antrosios — po 35 rub. žino, kas užima šias pareigas! niame studente" Nr. 15 ir negalėjo kalbėti „daug ir pla cija. Mes visiškai sutinkame su Ir tokių informacijų su iškrai Nr. 27. Vieną jų pacituosime čiai. .." Z. Zokaityte, kad žurnalistai pytomis pavardėmis, faktais ištisai: „Tarybinis studentas" rašo turėtų jausti didesnę atsako gauname kas mėnesį. Žurna „Literatų būrelio nariai su FAKULTETŲ KOMJAU PROFORGŲ DĖMESIUI! ruošė vakarą — pokalbį apie mas didelio autorių kolektyvo, mybę. Tegu tie žurnalistai listikos specialybės studentui Akademinės grupės, norin tik pradedantys, bet tai jų ne NIMO BIURŲ NARIAI, atsa pilietinę poeziją ir prozą. Į tai tikrai skaitytojų laikraštis, svečius pas jaunuosius litera nes savo etatinių korespon atleidžia nuo pareigos neiš net reikia priminti, kad nera čios kolektyviai aplankyti šoma ant popieriaus skiaute Paveikslų galeriją, jos pože kingi už spaudos platinimą tus atvyko poetas J. Macevi dentų redakcija neturi. Akty kraipyti tikrovės faktų. Redakcija, bendradarbiau lių, neišskaitomai ir pan. Vi mius, gali įsigyti bilietus stu renkasi lapkričio 20 d. 18 vai viai laikraštyje bendradar čius. Vakaro dalyviai išgirdo ge biauja ir žurnalistikos specia dama su žurnalistikos specia sais minėtais atvejais nero dentų profkomiteto kasoje. Ekskursijos išlaidas apmokė VVU komjaunimo komitete. riausius šiuolaikinės mūsų lybės studentai, pirmakursiai lybės studentais, susiduria su poetų kūrybos pavyzdžius. jame atlieka mokomąją prak vienu reiškiniu, būdingu, tie doma pagarbos ne tik kitiems, jo studentų profkomitetas. LLKJS VVU komitetas Stud. profkomitetas Daug ir plačiai apie pilietinę tiką. Redakcija visada dėkin sa, ne visiems šios specialy bet ir sau, savo profesijai.
NEPAGEIDAUJAMI NUKRYPIMAI
kAIKRASTIS EINA WUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ,29815.
Užs. Nr. 4496
LV 08306
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA