Tarybinis Studentas, 1959 m. spalio 24 d. Nr. 32 (343) by Vilniaus universitetas

VBU $AUU PROLETARAI, VI04YKTTES!

Nr. 32 (343) Vilnius, 1959 m.

spalio mėn. ŠEŠTADIENIS

VIINIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

AKTYVISTAS Komjaunimo aktyvistas turi suspėti visur. Jis turi būti pirmas moksle — pavyzdingai lankyti paskaitas, aktyviai dalyvauti seminaruose, turi suspėti dalyvauti komjaunimo grupės, profsąjungos ar mokslinio būrelio susirinkimuose. Jis privalo rasti laiko skaityti laikraščius, naujausias kny gas, domėtis visais aktualiais politikos bei šalies gyvenimo klausimais, žodžiu, iš aktyvisto turi išaugti puikus savo srities specialistas, politiškai tvirtas, visapusiškai išsilavi nęs, pirmose komunizmo statytojų gretose žengiąs tarybinis pilietis. Šioje srityje Universiteto komjaunimo organizacija turi puikias tradicijas. Pokario metais Universiteto komjaunimo aktyvas užėmė visose srityse avangardinį vaidmenį. Nebuvo nė vieno komjaunuolio-aktyvisto trejetukininko. Dauguma aktyvistų bu vo mokslo pirmūnai. Istorikai Striubenytė, Beržinskaitė, Griškūnaitė, lituanistė Lisenkaitė, teisininkė Apdulskytė, medikė Filipavičiūtė, matematikai Bolotinas, Požėla ir visa eilė kitų aktyvistų, dirbdami sekretoriais, biuro nariais, mo kėsi tik labai gerai. Kaip aktyvistai, jie spėdavo dalyvau ti viename ar kitame saviveiklos kolektyve, parašyti moks liniam būreliui darbą, išvažiuoti i besikuriantį kolūkį su paskaita, padirbėti prie miesto atstatymo darbų. Patys pa vyzdingai lankydami paskaitas, aktyviai dalyvaudami visuo meninių mokslų seminaruose, jie turėjo „moralinę teisę“ aktyviai kovoti prieš akademinės drausmės laužymą, tingi niavimą, apsileidimą. Jie, kaip komjaunimo vadovai, buvo reiklūs ir kitiems draugams komjaunuoliams, o į komjau nimą rekomenduodavo tik labai gerai besimokančius stu dentus. Kad viskam užtektų laiko, aktyvistai griežtai pla nuodavo darbo dieną, o nepaslaptis ir tai, kad neretai ir nuo poilsio vieną kitą valandą tekdavo nuvogti. Šias geras tradicijas turi tęsti ir šių dienų aktyvas. Šiandieną mes turime nemaža labai gerai besimokančių pui kių komjaunimo organizatorių, kaip medikai Minkevičiūtė. Saliklytė, Triponis, teisininkai Caika, Merčaitis, ekonomis tas Ladukas, žurnalistė Urmonaitė, istorikas Vitkauskas, ir daugelis kitų. Tačiau randame kiekviename fakultete ir to kių aktyvistų, kurie neišvengia trejetų, nors jie ir yra geri organizatoriai, principingi komjaunuoliai. Gerai, kad jie daug atiduoda komjaunimo darbui, nesigaili nei savo laiko, nei savęs, tačiau blogai, kad jie neretai visuomeninį darbą dirba mokslui skirto laiko sąskaita. Nereikia įrodinėti, jog blogas reiškinys, kada aktyvis tai vietoj to, kad patys rodytų asmenišką pavyzdį, lankytų visas paskaitas, paskaitų metu bėgioja, sudarinėja planus ar ataskaitas ir tokiu būdu patys tampa akademinės draus mės pažeidėjais. Pavyzdžiui, Istorijos-filologijos fa kulteto komjaunimo biure paskaitų metu galima rasti atski rus komjaunimo aktyvistus, atliekančius įvairų komjaunimo darbą, kurį būtų galima atlikti po paskaitų. Istorijos-filo logijos fakulteto IV komjaunimo konferencijoje buvo kriti kuojamas UI kurso studentas, komjaunimo aktyvistas A. Tytmonas už blogą mokymąsi. Kas dėl to kaltas? Gal Tytmonui gabumų trūksta? Ne, gabumų jam pakanka. Tikrąja Tytmono nusmukimo priežastimi buvo per didelis visuome ninis apkrovimas, blogas darbo planavimas. Drg. Tytmo nas didžiausią laiko dalį skyrė visuomeniniam darbui, bet ne mokslui, kuris turėjo būti jo pagrindiniu tikslu. Ne visada teisingą poziciją Tytmono atžvilgiu užėmė patys jo drau gai komjaunuoliai — biuro nariai, perkraudami jį visuo meniniu darbu. Ne tik IFF, bet ir kituose fakultetuose yra dar vienas kitas komjaunimo aktyvistas, besimokantis tre jetais, o tai ne avangardinė pozicija! Nelengva dalia teko komjaunimo ir kito visuomeninio darbo aktyvistui, komjaunimo ar profsąjungos vadovaujan čiam darbuotojui. Niekas netvirtina, jog aktyvistai neati duoda visų jėgų tam, kad jie būtų ne tik visuomeninio dar bo organizatoriais, bet ir asmeniniais pavyzdžiais. Niekas netvirtina, kad visuomeninis darbas aktyvistui lengvas. Ta čiau mes privalome iš aktyvisto reikalauti ir asmeninio pa vyzdžio, privalome nuolatos akcentuoti: KOMJAUNIMO AKTYVISTAS TURI BŪTI GERO MOKYMOSI IR GEROS AKADEMINES DRAUSMES PAVYZDYS.

Kaina 20 kap.

Mes—ateities partija Didelė garbė būti komunistu. Didelę atsakomybę uždeda komunisto vardas. |r vis daugiau ir daugiau ge riausių mūsų Universiteto dėstytojų ir studentų paduoda aareiškimus į partiją, be partijos neįsivaizduodami savo asmeninio gyvenimo. Redakcija suorganizavo interviu su keletu neseniai j TSKP priimtų draugų.

partijos Prisimenu, piemeniu būda ne tėvas ir parodė mas, svajojau mokytis, svajo nario bilietą. „Tai štai, sūnau, jau apie pasaulį, kuriame dabar aš komunistas jau kaip žmonėms būtų gera gyventi, reikiant. Bilietą gavau, —- lyg visi būtų sveiki, laimingi, vie suaugusiam kalbėjo man tėnas žmogus kitam padėtų, kad \as. —1 Tu gal dar ne visiš kai supranti, ką tai reiškia, žmogus mylėtų kitą žmogų. Bet vaikystės metų kasdie bet laikuj bėgant suprasi ir, ninė realybė išb’.aš-kydavo šias jeigu būsi vertas, o kaip aš to svajones. Tėvas sergantis, du no>-*čiau. tai ir tu turėsi tokį sulingas. Metai IŠ metų jo bilietą. Tai didelė garbė ir atsveikata blogėjo. Dėl pinigų siakomybė“. Neseniai tokia diena buvo stokos negalėjo kreiptis pas gydytoją. Vieną žiemą motina ir mano gyvenime. Spalio 9 paslydo ant ledo ir sulaužė dieną visuotinis Universiteto ranką. Ilgai gydėsi naminėm partinis susirinkimas priėmė priemonėm, užkalbėjimais. mane kandidatu į šlovingosios Galų gale toko -kreiptis į gy TSKP narius. Dar tik kandi dytoją, kuris nusiuntė i Vil datu. Bet esu tikras, ikad galė nių. Už motinos gydymą Į parą siu tėvui, paprastam geležin reikėjo mokėti po keturis zlo kelininkui pasakyti, „Sveikas, tus, o už operaciją — atski tėve! Mes jau abudu Komurai. Tėvas pardavė paskutinę nistų partiios nariai". St DVARECKAS karvę, vaikai liko be pieno. V k. teisininkas Motina nebaigė gydytis, nors. gydytojai siūlė tęsti. Pritrūko pinigų. Ranka nepagijo, liko nejudri, sulenkta. Aš, vaikas, tada svajojau: jeigu mokėčiau gydyti, nemokamai gydyčiau visus neturtingus. Si mano vaikystės svajonė Pirmoji paskaita prasidėjo išsipildė. Tarybiniais metais gydymas tapo nemokamas, o 19 vai., o žmonės vis ėjo ir ir mokytis visai nereikia tur ėjo. Daugiausia jauni gamyk to. lų darbininkai, medicinos sese Šiandieną aš džiaugiuosi, rys, kilimų audėjos, laborantai didžiuojuosi mūsų studentais, ir laborantės. Jie ne studen kurie taip daug skiriasi nuo tai, moksleiviais irgi nepava buržuazinių laikų ponų sūne dinsi. Daugelis atpratę laikyti lių, sudariusių tuomet studen plunksną rankose, daugeliui tų daugumą. Aš matau daug reikia iš naujo įtemptai gal Medicinos f-tą baigusių dir voti prie matematikos formu bančių rajonuose. Dirba labai lių, cheminių junginių reak gerai, nesigailėdami triūso ir cijų. O prisiminti norisi. Ne sveikatos. Ir liaudis juos dirbsi visą laiką paprastu dar pamilo. Jų tarpe galima pa bininku, jeigu gali tapti kva minėti gydytoją Mackevičių lifikuotu meistru, inžinieriumi, Ukmergėje, Pavillūnaitę Anykščiuose, Fabijonavičienę pedagogu. Tokių norinčių Šilutėje, Žukauskienę Plate daug — 240 pareiškimų pa liuose ir daugelį kitų rajo duota į Darbininkų jaunimo nuose, o taip f>at ir čia, Vil fakultetą. Jau pirmieji niuje. Aš irgi noriu eiti kartu su užsiėmimai pa jaunimu, neatsitikti nuo jo. rodė, kad žmo Neriu eiti su Komunistų par nės rimtai nusi dirbti. tija, nes: mes ateities parti teikę ja, — kaip sakė Leninas, — Ne pasėdėti au 0 ateitis priklauso jaunimui. ditorijoje atėjo J. MISIŪRA R. Kuosaitė iš Fakultetinės terapijos Psichoneurolo katedros vedėjas ginės ligoninės, D. Savickaitė *** Suprantu žingsnio, stojant i iš Lentvario i TSKP, atsakingumą. Stengsiuos kilimų fabriko. būti vertas komunisto vardo. 25 metų darbo G. Adomaitis stažą turi Vil Lietuviu literatūros katedros niaus grąžtų dėstytojas gamyklos kad ♦ ♦♦ rų skyriaus vir V. Kad kiekvieno žmogaus gy šininkas venime esti neužmirštamų die Vaitkų n as; nevien to jubilfejinei konferencijai nų, aš nė kiek neabejoju. užtenka ruošiami keturi pranešimai. Mano atmintyje ilgam išliko tik noro važiJubiliejui atžymėti fakulte vienas gyvenimo akimirksnis. nėti į užsiėmi te bus suruoštas vakaras-. Pir Tuo metu dar buvau viduri mus iš Vievio mieji kursai jau pradėjo kaž nės mokyklos mokinukas. miestelio. O Vievio rajono ką repetuoti — be koncerto Kartą, prisimenu, pašaukė ma- vykdomojo komiteto pirminin juk neapsieisi. kas Vytautas Masionis važinė * ja. Štai du vyrukai, vos spė Miesto kraštotyros muzie- skurdžios. Fakultetuose nesi- ję nusiplauti metalo dulkes juje šiomis dienomis turėjo jaučia artėjančių jubiliejų nuo- nuo rankų ir veido. St. Nu būti atidaryta paroda, atspin- .taikos. Tiesa, daugelio fakul- tauto!, „Komunaro” gamyklos dintj viso Universiteto gyveni tetų komjaunimo biurų pla frezuotojui, chemija gal kiek mą. Deja, salėse dar didžiulė nuose numatyta surengti iš primiršta, bet A. Šilas, LTSR betvarkė. Medžiagą iki šiol kilmingus minėjimus-vakarus, Mokslų akademijos chemijos pilnai ir tvarkingai pristatė bet konkrečiai dar nieko ne technologijos instituto vyr. la tik Medicinos mokslų fakulte daroma. Kada gj pagaliau išsi borantas, ją gerai žino. Įvai tas. Patys medikai sutvarkė ir judins fizmatal, ekonomistai, rių profesijų žmonės ruošiasi savo stendą. Kiti gi fakultetai teisininkai ir kt.? toliau mokytis institutuose, ir atskiros katedros turi labai Nepakankamai ruošiasi ju Universitete, techninėse mo mažai medžiagos ir nejaučia biliejams ir fakultetų visuo atsakomybės už jos apiformi meninės organizacijos. Tai kyklose. — Galvoju tik apie gamtos nimą. Nėra nuotraukų. Deka liudija tokie kurioziški įvy natai neišskiria iš savo fakul kiai, kad pasitaiko studentų, mokslus, —- sako Vida Clplytetų dėstytojų ir laborantų, kurie dar nežino, apie kokį tė. Ji vyr. laborantė, dirba kurie padėtų bibliotekininkys jubiliejų užvedama kalba. Va Vilniaus gTūdų produktų ga tės 'katedros darbuotojams, at dinasi, ne tik nepakankamai mykloje. Dieną grūdų tyrimo sakingiems už parodą. . . rengiamasi, bet ir nepakanka analizės, o kai mieste užsidega * . mai propaguojamas pasirengi žiburiai, ta pati galva palinks ta prie vadovėlio puslapių. Tik tiek pranešė mūsų ko mas jubiliejui. Gal pirmosios paskaitos parespondentai. Žinios labai Padėtį reikia taisyti!

SPALIO ŠVENTĖMS ARTĖJANT Universitetas ruošiasi atžymėti Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 42-ąsias metines. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos sudarė šiai datai skirtų priemonių planą. Jame numatyta atžymėti geriausius studentus sieninėje spaudoje ir Garbės lentose, išvystyti soclenktynes bibliotekos ir admi nistracijos darbuotojų tarpe švaros, kultūrinio aptarnavimo, elektros šviesos taupymo ir kitose srityse, užbaigti Universi teto patalpų paruošimą žiemai, organizuoti Spalio 42 metinėms skirtas parodas atskiruose fakultetuose ir t. t. Į Didžiojo Spalio demonstraciją mūsų Universiteto kolekty vas išeis su naujais dideliais laimėjimais.

Bibliotekininkystės katedrai 10 metų Kolonų salėn į bibliotekininkystės specialybės įkūrimo Universitete dešimtmečio minėjimą susirinko daug studen tų, bibliotekų darbuotojų, svečių. Pranešimą „Dešimt metų bibliotekininkystės specialybei“ padarė katedros vedėjas L. Vladimirovas. Pranešėjas pažymėjo, kad katedra pa ruošė virš 150 specialistų. Didelė jų dalis dirba atsakingą darbą ir gerai užsirekomendavo. Tai centrinės mokslinės techninės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas A. Kanderis, dėstytojas K. Sinkevičius, Šilutės rajoninės bibliotekos vedėjas J. Racevičius, respublikinės bibliotekos skaityklos vedėjas O. Pečkaitytė ir kt. Po pranešimo jubiliatus sveikino Universiteto partinio biuro sekretorius J. Bielinis, valstybinės respublikinės bib liotekos direktoriaus pavaduotojas S. Eisbergas, kultūros švietimo technikumo direktorius J. Kraulys, LTSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktorius S. Brašiškis ir kt. Įvyko ir jubiliejinė mokslinė konferencija. Absolventai, atstovaujantieji įvairias bibliotekines įstai gas, pasidalino patyrimu, iškėlė visą eilę svarbių minčių ryšium su TSKP CK nutarimu dėl bibliotekinio darbo pa gerinimo. Konferencijos dalyviai priėmė šiuo klausimu rezoliuciją.

ŽMONĖS NORI MOKYTIS REPORTAŽAS

ruošiamųjų kursų lankytojams kokiu nors ypatingumu nepasižymi, bet dėstytojamsstudentams Jos šlek tiek neįprastos. Tiesa, dėstomų dis ciplinų apimtis vidurinės mokyklos programos ribose — tiek kiek reikia pasiruošti sto jamiesiems egzaminams. Bet jie ne dėstytojai. Ir ne moky tojai. Jokio jumoro nėra, kai toks dėstytojas-studentas pasi slėpęs už knygų šūsnies. Juk jis aiškina buvusiam vidurinės mokyklos moksleiviui ir spe cialistui technikui. Pastarieji gal teorinių žinių mažiau tu

Kaip ruošiamės jubiliejams? Universiteto jubiliejų da ta artėja kas dieną. Praeitą savaitę Rektorate, dalyvaujant visų fakultetų dekanams, įvy ko posėdis, kuriame buvo ap tarta pasiruošimo šiai žymiai datai eiga. Posėdyje numatyta tiksli iš kilmingo minėjimo data — lapkričio 25 d. Sekančią die ną, t. y. lapkričio 26, prasi dės mokslinės konferencijos, skirtos jubiliejams atžymėti. Aktų salėje bus suruoštas li teratūrinis vakaras, kuriame dalyvaus Universitetą baigę rašytojai, poetai, kritikai. O kaip ruošiasi pažymėti šią didžiulę šventę atskiri fa kultetai? *

Pastaruoju metu Gamtos mokslų fakultete aktualiausia problema — išnagrinėti atski rų gamtos mokslo disciplinų vystymosi raidą Vilniaus Uni versitete. Deja, pagrindinė li teratūra yra lenkų ir lotynų kalbomis — nedaug studentų gali imtis šio darbo. Vis dėl

ri, bet už jų nugarų ne vienerių metų praktika. Užtatai įtaikyk jiems — nepasirodysi, kad mažiau žinąs. Ir tenka ta da chemijos dėstytojui V kur so studentei I. Vapšins.kaitei galvoti, ar ko nors svarbaus nepraleido. Atrodo, nuosekliai viską pasakojo, o šit, pradinei chemijos užsiėmimų temai dviejų valandų per daug. — Aš tai užsiėmimui dau giau uždavinių pasirinksiu, — svarsto kurso draugė G. Ladžiūnaitė. Ji dėstys chemiją sekantį kartą, Visi chemikai turės progos pabūti pedagogaiš. Gal taip ir geriau. Juk vienam studentui vesti visą laiką užsiėmimus nėra lengvas dalykas. — Chemijos užsiėmimų programa — bloga, — tei singai pastebi I. Vanšinskaitė. — Reiktų dėstyti pagal

VIII klasės programą. Štai pirma eina valentingumas, o paskui cheminės lygtys. Che mines reakcijas irgi būtų tiks linga atkelti į pradžią. Vienokių ar kitokių nesklan dumų dar yra. Dalis iškilo prieš užsiėmimus, kita dalis iškils dėstymo eigoje. Tai nė ra paruošiamųjų kursų trūku mas. Svarbu tai, kad žmonės noriai klausosi. Didžioji Me dicinos auditorija per užsi ėmimus pilna klausytojų. Jie moka klausytis ir vertinti mil žinišku greičiu lekiančią kiek vieną minutę. Y• Paruošiamųjų kursų priėmi mo komisija senokai baigė darbą. O komjaunimo komite te telefono skambutis vis dar skamba. Iš visur skambina, iš visur teiraujasi, ir, išgirdę, kad pareiškimai jau nebepriimami, tyliai padeda ragelį. Mažas raštelis ant durų irgi skelbia, kad laisvų vietų nėra. Komjaunimo komiteto duris pravėrė jau gana pagyvenusi moteris. Ji augina vaikus, dirba pieno kombinate. — Jau nebėra vietų? O taip norėjosi pasimokyti. Komjaunimo komitetas pa rodė didelę iniciatyvą, suor ganizuodamas paruošiamuosius kursus darbininkams. Padarė viską, kiek leido galimybės ir jėgos. Labai gerai, kad Universiteto iniciatyvai pritarė Vilniaus Pedagoginio instituto komjaunuoliai ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos. O žmonės nori mokytis.

J. VAICEKAUSKAS Nuotr. autoriaus

fizikos, astronomijos, matema kova dar nebaigta. Jie „pasitikos. filologai steigė literatų tvėrę“ šiuos jauno poeto žo ir kitus būrelius. Kiekvienas džius drąsiai ėjo rytojaus ati fakultetas šefuodavo naujai tempk Pamažu didėja atskirų gru įsteigiamas įmones, mokyklas, pių komjaunimo autoritetas kolūkius. Gamtininkai šiandien teisė nesąjunginio jaunimo tarpe. Iš tai gali didžiuotis drg. drg. tokių grupių 1951 — 1952 m. Naktinyte, Slrvyte, Naujelyte m. galima paminėti IFF žur ir kt., kurios labai daug su nalistikos specialybės II kurso komjaunimo organizaciją, kuri meile padirbėjo kolūkiuose. Vien tiktai per 1950—1951 teikė žymią paramą fakulteto metus šefuojamuose Molėtų partinei organizacijai ir deka rajono kolūkiuose studentai natui studentų mokymo-auklėperskaitė daugiau kaip 220 jlmo darbe. Šios grupės sekreGražiausiame Vilniaus kam- rateliai fakultetuose. Vyravo paskaitų ir pranešimų. Univer torius drg. Kiseliovas sumaLAIŠKAS REDAKCIJAI j ‘yje, dabartiniame Jaunimo puiki tradicija — pravesti fa siteto saviveiklos kolektyvai niai organizavo darbą, vadoVe, ganėsi gyvuliai, juodavo kultetų saviveiklos apžiūras davė apie 40 koncertų rajo vaudamasis konkrečiu planu, „Gerb. redakcija! Kreidome pasirašyti komjauni piuosi į Jus, prašydamas mo grupės sekretoriaus sviedinių išraustos duo- komjaunimo įkūrimo metinių no kolūkiams. visus klausimus aptardamas atsakyti į mano komjauJuozo B. vardu. Pastaro I t.-, kai pirmieji Universiteto proga. Mėgiamas jaunimo poetas su proforgu ir seniūnu. šuolišką sąžinę Jaudinanjo iškelti klausimai, redak komjaunuoliai užsibrėžė šį Kelis metus iš eilės tarpfa- Justinas Marcinkevičius 1950 Prie tokių grupių Univer klausimus. Antrus čius cijos nuomone, įdomūs Ir metus Išrinktas komjauni visiems Universiteto kom gražų kalnų ir Vilnelės ap kultetlnės saviveiklos pereina metais eilėraštyje „Agitato- sitete galima priskirti taip pat mo grupės sekretoriumi. jaunuoliams. Dėl tos pačios suptą sodą paversti gražiausia moji taurė buvo IFF. Savi rius“ rašė: t: 1951 —1952 m. m. Medicinos Darbas patinka. Bet per tą priežasties manome, kad t jaunimo poilsio vieta. Darbo veikloje šiame fakultete buvo fakulteto V kurso komjaunimo laiką man susikaupė daug Juozo B. klausimus disku tokių klausimų, kurie <ir sijos keliu geriausiai atsa reikėjo įdėti nemažai. Ne vie suburtas didelis studentų skai Tai ne aš, organizaciją (sekretorius drg. privertė mane parašyti šį kys Universiteto komjau žauki a ną prakalto lašą sugėrė grob- čius. 1948 metais IFF savi — tai liaudis Nekrošas) ir kt. laišką’’, — tokio turinio nuoliai, komunistai, dėsty. choru,— lėta žemė, tačiau sodo’ takai veiklos rateliams priklausė Tokių grupių nedaug. Bet laišką redakcija gavo šio tojai. mis dienomis. Kadangi Laukiame, draugai. Jūsų tiesėsi vis ilgyn ir ilgyn. 120 narių, kurių dauguma bu Ne šimtai, diena iš dienos jų skaičius au laiško autorius, norėda patarimų Juozui B., pa Daugelis iš buvusių Univer vo komjaunuoliai. Komjauni ne tūkstančiai keli: go, Universiteto komjaunimo mas išsilaikyti tik diskusi remtų Jūsų asmeniniu gy siteto auklėtinių, eidami dabar mo 30-osioms metinėms atžy Privalai organizacija stiprėjo. jos plotmėje, prašė ne venimu, Jūsų grupės, ko skelbti nei pavardės, nei liepsnoti lektyvo gyvenimo patirti šiais takais, prisimena tas die mėti buvo pastatytas montažas Jai vadovavo, ją visuomet specialybės, mes jam leimi. meteoru nas, kurios buvo praleistos so apie komjaunimo kovos ir per rėmė ir remia Umversiteto dinant medelius. galių kelią, fakulteto jėgomis Ir žvaigžde komunistai. Algis į VLKJS eiles įstojo Nes, kaip. dauguma _ ___ ___ r sako, taip Tačiau ne tik atstatymo dar parašytas montažas „Už ko žėruoti (B. d.) 1956 m. Mokosi patenkina reikia. Tačiau dažnai pasigirs tu turi! buose pasižymėjo pirmųjų lektyvizaciją”, kuris buvo pa A. Aleksiunaitė, mai, kartais išgeria. Į grupės ta Ir tokių balsų, kurie klausia pokario metų komjaunuoliai. rodytas LLKJS suvažiavime, J. Lazauskas komjaunuoliai suprato, kad gyvenimą žiūri abejingai. Aš manęs: ,,Ar tu matai tame Kovodami už akademinės o aktyviausi montažo ruošėjai pats nuo pirmų mokslo dienų žmoguje Ir gero?“ Aš, žino drausmės stiprinimą, už gilų apdovanoti LLKJS CK Garbės jo nemėgau, ir visa tai išau ma, atsakau teigiamai. Tada ir sistemingą žinių įsisavini raštais. Nuo IFF stengdavosi D. MICKEVIČIUS go iki tokio laipsnio, kad, pri- seka klausimas: „Kodėl gi to mą, jie nemažai rūpinosi ir neatsilikti ir kiti fakultetai. sijoažinsiu, net būdamas gru neiškėlel?“ Mano nuomone, menine saviveikla. Nebuvo nei Tai puikios komunistinio stu pės sekretorium, jo neapken tam nereikia gaišinti laiko, studentų klubo, nei apmoka dentų auklėjimo tradicijos, ku čiu, nors niekada jam to ne nes kas yra gero grupėje vis parodau. Antipatijos vedamas, kas žinoma. Tačiau tikslo aš mų meno vadovų, bet komjau rias rūpestingai ugdė ir puo nesidomiu ir jo asmeniniu gy tokia kritika nepasiekiu, visų nuoliai drąsiai ėmėsi darbo. selėjo Universiteto partinė or venimu. pirma todėl, kad grupėje atsi Negalima dabar pamiršti pir ganizacija. Jas reikia tęsti ir O štai neseniai įvyksta ir randa „užjaučiančių“. mosios tautinių šokių grupės mūsų dienomis. grupės komjaunimo susirinki Nors mano faktai visada (Buvusio kario užrašai) Atostogų metu komjaunuo vadovo ir organizatoriaus mas, kur svarstoma Algio per būna tikri, patikrinti, kriti komjaunuolio Kantaravičiaus. liai organizuodavo saviveiklos tonplaukę seserį? O apie ką sonalinė byla, nes jis už smul kuotas asmuo dažniausia už Nepakeičiamas dainininkas bu- ratelius gimtuosiuose kolūkiuo 1. SVEIKA, SIBIRO ŽEME! galvoji tu, jaunuoli? Tu juk kų chuliganizmą atsėdėjo 10 pyksta ant manęs ir nepripa vr. komjaunuolis Kupstas ir se. dar toks jaunas, ir ši daina parų. Bendrakursių pasisaky žįsta savo klaidos. Skaitykloje tyla. Aš neskai riti. mai Algio adresu įvairūs, bet tau, tur būt, nesuprantama. Tad kaip pasiekti norimų tau triukšmu šimto vartomų 1948 metais komjaunimo Vieni po kitų organizavosi nutolo. Visi jau spėjo daugumas griežtai smerkia. rezultatų? ‘etai, dramos rateliai, muzl- iniciatyva prasidėjo sostinės knygų lapų šnarėjimo, šimto ją Daina *** Skaitysiu ir aš. Jų tarpe, žinoma, ir aš. . . Bu . jai kolektyvai. Komjauni- vidurinių mokyklų šefavimo jaunų krūtinių kvėpavimo ir Kiekpamiršti. vo priimtas nutarimas paša daug reikia man skaityti! Susirinkimai pas mus vyks tylių pokalbių. Tai man la Fizikos-matematikos iniciatyva susikūrė meno darbas. O kaip gražiai jūs mokate linti Algį iš VLKJS. Po susi ta pagal iš anksto numatytą fakulteto studentai padėjo bai malonus triukšmas. Jis rinkimo visi išsiskirstė. Paste planą. Pertraukos i~:t_ metu paįsteigti vidurinėse mokyklose reiškia įtempto darbo tylą, rikiuotis, stebuklingieji kariai- bėjau, kad Algis su ašaromis skelbiu, (Tęsinys iš Nr. 32) kad tokią tai dieną ir kuri ramesnė už absoliučią ra raidės. Kaip taikliai jūs moka akyse dar pasiliko auditorijo iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiii valandą įvyks susirinkimas. mybę. Aš išsiilgau tokios ty te šaudyti, narsieji būriai-žo- je. Aš su visais išėjau. Tačiau dauguma pradeda los. Aš ištroškau vartomų džiai. Tiesiai į širdį! Tačiau dabar mane vis jau triukšmauti, kad tuo metu, Bet pamažu raidės pakryps knygų lapų šlamesio. dino klausimas: ar visada aš, esam užimti, kam, girdi, Pro atdarą langą veržiasi ta, apsiverčia, vėl atsistoja ir kaip grupės sekretorius, buvau girdi, mums reikia susirinkimų Ir vėl apsiverčia. Jos pradeda rudeniškas oras. O kartu su teisus? Ar turėjau teisę savo t. t. Aš „keliu balsą“. Su juo įsiveržia nedarni daina. suktis, visos darosi panašios santykiuose su Algiu vadovau sirinkimai įvyksta, bet daugu Pažįstu aš tą dainą. Moka ją viena į kitą. Tai tik mažai be tis asmeniška antipatija? ma jų metų žvilgčioja į laik ir geltonplaukė studentė, sė sisuką rateliai. Bet jie nepa rodžius. Todėl man dažnai ir *** prastai greitai auga, jie susi dinti prieš mane. Ji pakelia kyla klausimas, kaip skelbti (FAKULTETINIŲ PROFKONFERENCIJŲ APŽVALGa) galvą nuo knygos, šypteli ir lieja, ir du knygos puslapiai Komjaunuolis Rimantas mo ir kaip pravesti susirinki prieš mane virsta dviem di kosi gerai. Su manimi jis at mus, kad jie tikrai būtų įdo ORGANIZACINIS DARBAS ganizacija dirbti galėjo geriau, vėl įbedžia akis į knygą... bet vėlai dėl to susirūpino. džiuliais greit besisukančiais viras ir nuoširdus, ir, mano mūs, jaudintų kiekviena kom Žinau, tu šią dainą girdi Pagrindinis organizacinio sek Medicinos fakulteto akademi nuomone, jis iš esmės doras jaunuolį. ratais. toriaus darbas yra kontroliuo niam sektoriui vadovavusi drg. jau ne pirmą kartą. Gal būt, Aš jau girdžiu jų stukseni- jaunuolis. Manau, kad iš jo glaudžiai tavo brolis jau atitarnavo, kad ti profbiuro posėdžių, komisijų, Mikalojūnaitė stengėsi ★ *■* su dėstytojų tik šypsniu palydi tu tą dai mą. Jį jaučlu smilkiniuose, išaugs geras tarybinis specia sektorių, gruporgų veiksmus. bendradarbiauti šis bendradarbia Tenka pastebėti, kad visuose fa profsąjunga. listas. Tačiau grupės daugu paskui jis virpina visą kūną ir Mūsų grupės nemažą dalį kultetuose šis darbas buvo atlie vimas atnešė naudos ir galėtų ną. Iš tikrųjų, aš gerai prisi ma galvoja kitaip. Jiems at- sudaro vyrai. Dažnai asmeni kamas patenkinamai. Imkime, atnešti dar daugiau, jeigu ir ki menu tarnybos draugą, kuris net didžiulę pilną skaitytojų Rimantas su jais niuoęe pokalbiuose pagrindinė pavyzdžiui, TMF. Siame fakulte tuose fakultetuose būtų panašiai nepaprastai buvo panašus į ta salę, kuri pavirsta į perpildy rodo7 kad nenuoširdus ir apskritai mies- tema, jų „diskutuojama“, yra te organizaciniam sektoriui va dirbama. tą, greit riedantį vagoną. ve. Dabar aš suprantu: tai BUITIS dovavo drg. Poviliūnas, kuris čicnlškio ir net nesugyvenamo moterys. Apie jas mūsų ★ ** jam pavestus uždavinius atliko Tai vienas svarbiausių profsą tikrai buvo tavo brolis! charakterio žmogus. Esą, jis vyrai dažnai atsiliepia ciniškai Ankstyvas ruduo. Jis buvo neblogai. Per ataskaitinį laiko jungos uždavinių. Šiame darbo Už manęs kažkas šnypšteli: didelis savimyla, nes jis ir ir pradeda pokalbius apie savo tarpį fakultete įvyko 14 profbiu bare ankstyvas ne tik mūsų ginta Universiteto . profsąjunga „ Naujokai. . . nesistengiąs, ir nesugebąs herojiškus poelgius. Būdamas ro posėdžių, ’ ' kuriuose buvo padirbėjo nemažai, štai, kad ir riniame Pabaltijyje, bet ir Chi, chi, chi, — suklsvarstomi įvairūs klausimai: bui Chemijos bendrauti su kitais ir t. t. mokslų fakultetas. jų tarpe, šioms kalboms užker tinės komisijos veikla, akademi Darbui vadovavo drg. Stankaitis. keno kitas plonas balselis, ir Baltarusijos žemėse, Ukraino Mano nuomone, kurso žmo tu kelią. Todėl dažnai esu jų nis darbas, stipendijų, bendrabu. Profbiuras visu griežtumu tikri, je, Maskvoje, Urale. . . pašnibždom aš nebenugirstu nės tam tikra prasme teisūs, čio skirstymas ir t. t. Apie gerą no tvarką ir švarą bendrabutyje, Stuksena ratai. O ten, už tačiau iš esmės Rimanto nei pašiepiamas, nors jau po ke šio sektoriaus darbą byloja ir stengėsi pagerinti darbo sąlygas ištartų žodžių. lių tokių atvejų, man dalyvau tai, kad visi TMF studentai yra laboratorijose. Tačiau Stankaitis Tik tas liesokas vaikinas, vagono sienų nepažįstamas pa giamybes jie išpučia. jant, apie moteris taip nebe profsąjungos nariai. Tačiau drg. mažai rūpinosi skirstant stipen sėdintis gale stalo, pasuka gal saulis. Ne per daug jis do Žinau, kad kažką reikia da kalbama. Tačiau vieni būda Poviliūnas pamiršo, kad pagrin dijas ir bendrabutį. Bene mino mane ir mano naujuosius ryti, kad reikia veikti. Bet dinis darbas turi būti praveda daugiausia fakulteto profsąjunga vą į langą ir trumpam susi mi ir toliau mėgaujasi savo draugus. Vagono viduryje kū kaip? mas akademinėse grupėse. Dėl rūpinosi įvedant tvarką labora mąsto. Jis kažką prisiminė. nuotykiais. Aš galvoju ap to, buvusiuose III ir IV kursuo torijose. Jose buvo įvesta venti Apie ką tu galvoji? Gal tu renasi krosnelė, pro atdaras svarstyti šį klausimą susirin se darbo planai nebuvo įvykdy liacija, traukos spintos, laborato dureles skleisdama rausvą Grupėje vyksta susirinki Tačiau ar pasieksime ti. Taip pat sužlugo ir profakty- rijose atsirado rankšluosčiai. Ta prisimeni tą rudenį, kada su šviesą, kuri bėgioja sienomis, mas. Svarstomi mokslo, parei kime. vo mokymas. tikslą? Kaip reikia organizuo čiau atsirado ir bėdų. Ėmė ges daina lūpose, o nerimu širdy Chemijos mokslų fakultete ti traukos spintos — nėra kam palikai gimtąjį miestą, senus dviaukščių narų lentomis ir gos, elgesio ir kiti klausimai. ti tokį susirinkimą? organizacinis sektorius savo jų taisyti, susitepė rankšluosčiai nepažįstamais veidais. Pirmą Dažnai komjaunuoliai yra var darbą stengėsi derinti su kom — nėra kam jų skalbti. Naujas draugus, senutę motiną ir gel- kartą aš atsidūriau vien tarp dinami personaliniai ir dau * ** jaunimo darbu, tačiau darbo pla profbiuras turi pareikalauti, kad Darosi giausia tik iš blogos pusės. navimas čia dažnai užsitęsdavo, šios smulkmenos būtų kuo grei iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii nepažįstamų žmonių. Mūsų grupėje nemažai mer ir daugelis planų dažniausia lik čiausiai išgyvendintos. ir vėl viskas nurimo. O ir pati nejauku, gimsta paliktų gim -ginų dažo nagus, lūpas, anta davo neįvykdyti. Daug pasidarbavo Medicinos apžiūra praėjo labai blankiai. tųjų namų ir senų draugų il Jklus. Už tokį „grimavimąsi“ fakulteto profbiuras, kuris ėmė Naujam fakulteto biurui reikės gesys. Bet juk mes čia kiek tik pasigailėjimo? Bet kokia AKADEMINIS DARBAS aš neretai daviau joms pasta si vadovauti fakulteto ir jo te smarkiai pasitempti vystant fa pagalba man gali būti reika vienas toks. sutvarkymo darbams. kultete saviveiklą. Šioje srityje nemažai pasidar. ritorijos bas. Bet mažai susilaukiau bavo IFF biuras Akademiniam Neatsiliko nuo medikų ir teisi Prieš akis iškyla neseniai iš linga? pritarimo. Rasdamos „globė Blogai buvo dirbama su savi, ninkai. Kiekvienoje šio fakulteto sektoriui čia vadovavo drg. Ja Pagalba buvo reikalinga. jų“, jos net negalvoja manęs veiklininkais Fizikos-matematikos gyventi mėnesiai. kulis. Per ataskaitinį laikotarpį profgrupėje buvo sudarytos eko. nevykusiai . . . Universitetas. Tamsokas Buvo reikalingas geras ir tvir klausyti. Jos pataria pasižiū žy- neminės komisijos, kurios kovo fakultete, skundžiasi mokymasis šiame fakultete vakarais miai pagerėjo, bet dar toli gra- jo už elektros energijos taupy praeinančiais poilsio koridorius. Priimtųjų sąrašuo tas žodis. rėti į dėstytojas ir kitus žmo chemikai. žu čia ne viskas tvarkoje, štai. mą, už tvarką ir švarą auditori. Kada traukinys pajudėjo, į nes. Ką man daryti? Juk dau se aš ieškau savo pavardės. pavasario sesijos metu 25 atū jose, saugojo visuomeninį turtą. POLITINIS IDEOLOGINIS Dar ir dar kartą aš perskai jį įšoko Volodia. Jis spaudė gelis šių merginų bus mokyto dentai gavo nepatenkinamus pa Nieko panašaus negalima pasa DARBAS žymius. o 44 visai neatvyko kyti apie Istorijos-filologijos fa tau sąrašus, bet veltui. O pas mano ranką ir kažką šūkčio jos. jaunimo auklėtojos, Jeigu i egzaminus. Tik 11 fakulteto kultetą. šio fakulteto studentai kui — paskutinieji susitiki jo. Aš negirdėjau nieko. Pa jau dabar jos dažosi, tai ko Visa profsąjungų veikla savo negali priprasti prie akademinių grupių naujus moks niekaip galima laukti ateityje? Kaip mai su išvažiuojančiais studi galiau supratau: pagrindiniu tikslu yra komunisti tvarkos. Auditorijose rūkoma, lo metus pradėjo, neturėdamos — Aš tave palydėsiu iki jos auklės valkus? auklėjimo dalis. Kai juoti klasės draugais, paskui apkrau nio nė vieno įsiskolinimo, ir neatsi suolai pertraukų metu tiktinai tokiose grupėse, kur nei nami paltais, kai tuo tarpu rei kuriuose fakultetuose politiniam kažkokio laukimo dienos. . . sekančios stoties, — šaukė *** žingsnius auklėjamajam darbui dirbti bu profsąjunga. nei komjaunimas kia paėjėti tik kelis . . . Girdėti girta daina. Kaž jis, kvėpuodamas man tiesiog vo organizuoti atskiri sektoriai, beveik nieko' neveikė, skolininkų iki rūbinės. Grupėje yra keletas Ukin tačiau atliekamas jis buvo nepa. kas negailestingai tampo akor į veidą. skaičius yra didžiausias. Tai III tenkinamai. Per mažai buvo ruo deoną. Ach, juk tai peronas. KULTMASINIS DARBAS kurso rusistai (proforgas BariKada vagone nutilo triukš čiųjų. Buvo sužinota, kad bei Kultūringas studentų poilsis — šiama paskaitų politinėmis na) ir II kurso anglistai (profor Tai išlydi mane ir daugelį to mas ir jau buvo įmanoma su komjaunuolė Irena atlikinėja gas Adomavičius). Ataskaitinių viena iš profsąjungos darbo sri ateistinėmis temomis, mažai bu religines apeigas. Tokį jos e! susirinkimų metu šių grupių čių, kuriai retina skirti daug jė vo rūpinamasi, kad studentai ge kių kaip aš. Atsisveikinimas. sikalbėti, jis timptelėjo mane fakultetuose rai lankytų visuomeninių moks Motinos ašara darbas buvo įvertintas blogai. gų. Kai kuriuose už rankovės, pasivedęs į šalį gesį mes apsvarstėme komjau iki skausmo semi r lino susirinkime. Komjaunuo Dar ir šiandieną fakultete yra buvo dirbama daug, o kai ku. lų paskaitas bei ruoštųsi narams. Štai Chemijos mokslų įdegina skruostą. Dar matau ėmė kalbėti. riuose beveik nieko. skolininkų. liai griežtai pasisakė smerkda — Aš .nespėjau ateiti tavęs fakultete buvo nemažai studentų, Algį. Jis prieina prie manęs, Didžiausias žmonių skaičiumi Nekaip dirbo Fizikos-matema elgesį. Irena istorijos ir politi bet degtinės tvaikas priverčia išleisti. Budėjau, nebuvo kam mi tokį Irenos yra Istorijos-filolo kurie TSKP tikos fakulteto akademinis sekto Universitete rius. Jam vadovavo drg. Repšas. gijos fakultetas, todėl ir kultūri nės chemijos paskaitas praleidi- mane nusisukti, o jis įsitiki pakeisti. Na, bet tu man, ži šoko įrodinėti, kad ji netlkin geriausia nėjo, paskaitų metu užsiiminėjo ti. Tačiau po kurio laiko pa kuris savo darbą paliko likimo niam darbui čia yra profsą pašaliniais darbais ir t. t. Dėl to nęs, kad aš' slepiu savo veidą. nau, atleisi. Aš velniškai sku sirodė, kad ji ir toliau atliki valiai. Vėliau jį pakeitė Viktory- dirva. Tačiau fakulteto nukentėjo jų žinios, Klysti, drauguži! tai smarkiai bėjau, supranti? Atbėgu į nėja religines apeigas būdama tė, kuriai sekėsi geriau. Iš bend jungos konferencijoje apie Kada mes blogai. ro studentų skaičiaus šiame fa buvo labai mažai kalbėta. Bet egzaminai buvo laikomi sėdėjome viename suole, aš stotį, o traukinys jau išeina. kaime. kultete laikiusių žiemos sesijos' ką gi bekalbėsi, jeigu čia kul Nauji profbiurai turi plačiai ir Mane jaudina klausimas, egzaminus, jų neišlaikė 84. tūrinis darbas beveik visai ap dalykiškai išnagrinėti šį klausi dažnai mintimis nuklysdavau į Na, ką gi, sakau, reikia tada * 14,14 procl Vien profsąjungos leistas. Tenkinamasi tiktai šokių mą ir pasistengti, kad visuome ateitį. Aš matydavau save ir bent palydėti. kaip dirbti grupėje ateistinį ninių disciplinų studijavimas pa dėl to kaltinti negalima. Fakulte vakarais, kurių metu paskaito Aš klausiausi įtempęs visą darbą, kada Iškyla tokie sun tave, bet jokiu būdu ne taip. gerėtų. ma kokia nors paskaita, arba to dekanatas, komjaunimo orga — Gaila man tavęs, bet pa dėmesį, bet nieko negalėjau kumai. nizacija taip pat menkai kovojo susitikimais su žymesniais žmo Į politinį-auklėjamajį darbą prieš skolininkus. Blogai buvo nėmis. Tuo tarpu saviveikla fa profsąjungos dabar turi atkreipti dėti negaliu, — girdžiu jo žo suprasti. Aš tegirdėjau tik žoJuozas B. Buvo pagrindinį dėmesį. Jos turi pa laikomi ir pavasario sesijos egza kultete visai nevystoma. ' džius. . . Komjaunimo grupės džius. grupių. savl- teisinti minai. tačiau padėtis šiek tiek šiek tiek ------ -pajudėta --------garbingą „komuniz(B. d.) sekretorius Gaila? Nejaugi aš tevertas pagerėjo. Pasirodo, FMF profor- veiklos apžiūros metu, bet po Jo mokyklos“ vardą.

KOKS TURI BŪTI SEKRETORIUS?

ŠIRDIS JUNGIANTI DRAUGYSTĖ

Pateisinti „komunizmo mokyklos" vardą

•|usa;am Buo;aq zp leponunefuion ofą dĮBjig'' • i! ūse;?n ne ui ;fneu su.A '!BĮ|O)sed ‘;auisen sai|nqa!;s

nebueAed h|?u;uu on^ ■se:|an seiuiio) sobziey-įineb otueuiaa Ibunp — ‘s?|«ninp saunnnsBd

•snduBA sostus; sžqia;snN ‘sefap S|epo? seiuę^niun hq.;ea •sndznau sajubni so;>|$ SBfaA jau *sn)a|Į ‘sou;ien ’^N

BjSBAp enęponunefuiCM llianed euipeb Bn^lA •asA;np uiodu|)?!ep ‘!l|e? uuąp||?ns nfneun ssį/j

;eu;Bp unn J;e:?:eLuuo;ag — iifonuĮBA fmue unn ‘n?un!? — JBN iiu|S[a;snds i!8!?n-iXA — • • efonuieus |ui|ne baisum

•euiaod oązAu oque<j Ifoiune? ĮseĮbieą lepaus e|uiBuau oluibį hsnįM efousdanns aisAunef >eq

ivnonNnvrwo> orą diviss •Buaip ?ne Įepaub ‘lejiaug -iįAi •e)>)B>| sė>|neuins • -u; o^nuiszp •eueb u; — nebtpsed • • -|b ■ ■ hme;znau sęqAuteu įed d | e?' nei

įibuas U’B lefęiAutisl 1*9 £lb|y ‘;SIB>|lUBU» BI? OlupA OIHOM ,,į|ba|urau uep ni“ :e}?lubns I9A ■ob|BA?:sdy -obuei a:ud isdaięnu

4,išnešei|- sncpu (o’Aj jeueiu diex *RXy“ :euiOĮud uA|ue ‘įsbiiom ‘nę;ew *se>i?e>i aduie>| ep?qau>frtS •e;u abueped ;eq;B? ‘sAsaųea įjeęeued^u sef. eide ib ' ’ s|eqnu oquep saneeupAz scj 4iP3 ileęuiuied Buisnef bĮsneiuiaAS uie^ įso|qnub somo; sonueu hsnui Įbuy

•susui uep huisod ėpaui a|dy :obiuu)fnau ęunfem. euiep mi ■euens snebuep iso)so|n ąuu-az obiuusį nnuei uiseq>ap onuaity

iSąaVVBdAZ £D1 hO3 ..i’lon!?BA |6iubui SBd noni?BA“ „seuAiuazaa“ tieifsnp senze>| •sonięeub u; sonizaub sonpiaA seuA) penaiu dien ‘snnAd się

0XSnVM33IVA 0MSnVM30IVA

)

iOlK9W33

sepn|)ao}O) sepn|)ao}oj

UepiE hd-IBA SOĮ?Xu?Ba so:jd>i so>qeAEp eĮ^nvĮięeud- • • UEPĮOA |jnj? feisrueis ‘SEĮ|a>f SĮuaipecu^as seisinboĮi/y

lH3IQVW>3$ •ĮBbuei uiosaiAs eun|zn$ ■sef?A o>t!Bup seuia;hs o —ieb|Į |un;? buisu ui • 'sa|ę;eniaAS suinf ‘aAaip 'nona —

• • 'susui feuas ;anouied — :eisnp|s;e nil sennuas -euiįep equep e;sdu|i?| e;sn|d?n siubn dupnuM ■nei?ue ?į — a;uen?!aN o|o; ?? luni? sjAi&eud ne;??nne ur ne:??nne ‘ne|??nny s|e||o?sed souais efoniusbu|f • •

•šaipui? so??uen ||eo — ‘BzBub uiisonpue suiauoiu? įsaįmeu ?! Bf uiĮSluHy — ‘ezeuiuad souaip pen ‘šen iej ■Įebnea ‘lesBuez ‘|B;|neis eĮonuįep laisAunef pbai lebneup oquep — |e;uapn;s įilounsf epen lebupzAji

mniz snw i ihbjuįd •soisau ‘hbUBA ‘sutaisei uos

hine h)n«d sęieusdan • • ’sonueu soiA?|euns hquea •ninAs :SjiA e|A)np ’snnuau) |nunnuad bA| ‘ebjeis

«8 ■ • iltKiPM souais isbipm snuA»ed bnsū ijsBudns die>|

;s?>|Oiu IB? ?n suinf >p!M ■saęuię souisuonuau 'qaa — is?>i;i su»e»uap<-i»s uy —ė?u<p! acĮuep so>|ueu

iouieN isnewn znsuBAiud — :edu|A sifasieą sa?n)f ■foĮuieueu fobueq ouz?uįn|ūi °du!)?j šen s. a 'opouiy

jsoąujA? s?isXbneup suinm Baubui ‘pomOlon 'nona ■sopienie ei? sApufS Siaubu) Bnizntu oqueQ

-nu omon?en 'jejusbu!? ibu|buaua opu|b|sed šou -ais soionfimde i'uimuaidod nięięb ?n ne||ebe3 !?Bub OAnq hfhunil ?! siuaioui |? 's|iuęi!edunn huinn hi?nne •sonpal? |e>nne| opduji stuiopcnf spuoinede ‘sjuiofon S|iuo!??neub ninen hbueAJ lsaquje>|S h|AU|x ni|eq u| aupnun eą?nne ns eunbjj eunail ‘np|0A ieuA nef oiuauia^ •sonpiaA ‘sonmos . ‘fûie? oĮnjoud obu|inAs|Bi )aq ‘oi?a|ub OAes snnneid :B;nB; Į sutiiuiui hsnw — ‘f?bueped nil 3U — ?lnBS snponf snmosns febzeui Buois f ęs|BĮ|sed ‘šen eueb siu!? IsofAtg -ubu jsnianed ‘u| sedni s|iA?ep ębieq oizpoupĮSA Meu S||?unqi? bXq aiud ir ■ėuaĮun!?e!uqeo 1 ne(?uaib||A? ?y „iei -nu|d šensjA snb|u|d sof ?n e|? |eb o ėhdneiues •n?eub diei (aura? | bm •suieuted iibaz )og OAai ?! ibi įbnefaH —afnimaiuad ouueisneijąpip ‘nei?A?eu ss|ia >101, sįa ■snbuBAed sieninei eięlug BuaAAb o 'equ!pau seuaįA ?N i|Bl unn ?l“ s|iu|ui ■ • -h?ep soniiuetuog •emaip ebuiuuzn )|ėu3 f of?|3)dO) u| ubui ‘ĮuEquien od lueu!ep|saq ‘lauioni ei?|? ;|sab|sed p?D — 'seibuau snpneunu apies •iBjbeuisau !eqe| neinf|sed huujs hiau!qennu SĮBUiĮim U! hp|'eq h|bueuq h|? dusi s?|a)U!ds sa|) •sou;ep sęujuAl 0N -umsed som?|eau šonan ‘seiajnq ‘spaioj sei?nu|ui •seuo; oquep u< snoim se'i?nui?! nuuosne nuopneu |e|siuei u| ‘asAunp n;?p ■sonuiBpau sonueu o •|equep ibiįiobuiuv -oup|OA ns eiujds o|?peui oiuunseĮu oionupod ui ‘seuojaq saquuensau nnf O|ieb oųi of?uAni OAnq bį? dĮBim ?pouie afęsnd hfhunef ibi ?n i4bieq?n seuais ibdieM — ‘O|e}S aiud ui ‘aquep u| įBUĮBp SUĮABd sof uy 'eduiai nAniqneb n|sn(?ni|ded oniei onu ofaqen •sęije sefonmju lepnnM onnįieis nuo? nuansnu ns o|?n?eui ?uįa ‘s|pounie| ..ilAuoj įfoiAu uiisneg“ eusip e,?uepunq ns S|uuauĮ|i|Ens S|uion?|u?uiou S|UiO|snnn|q?| ns o.oq SOĮ|ĮBPSU UI SOĮn?AuaK :o?u;uued neibnep BnsiA -ėn afąqn|Bd ‘sįiuįas oabs sėuonnu uAuta? -sniaui ..iJAuep ;b e>|“ .-oisubas snfaui ?a|ud dien ‘d|ei !B|bA| sens|A OAnq e|? esoįa ? souoįp eisnejG s??U|? dien snizui sąuouzz ■inAB) emiied OAnq ‘]A)bui ‘eAO| auponzB euas ejęne sėpnusdv u; aAniuĮA ns spep buoįa oi.unn ‘!uequuen telAiep *oson>ine| SĮjnidbny bįA) e;A?eudeu -ūad nejsnd ueqep 'i|ap|p sopeim f nenaied sy e^sneu hiui>inuuoę ieuA) ui :e|bo|s enueis IH^Įub |un) iBiĮaub iaq ■alfa se(onimu u| ■eu?u snejupuy — ns|eq njuo|eui nef jf aiajAned B|A)nu (BAnisen i|aug — • • ’hp|A Į ne?eu3 jhjupuy sėd • • -y — ouimiins om°l l?P sė?|uuns lindnui sui^tnTitq.<;i?is-suiB2riBjp surarsatunEg nBĮSnelned — ;asonuieu s|f —hiupuy se3 — •snuaiad ?i?unnu n|s -apnf hi?u;d n|sn;eudĮ ‘Buinp Įsnnneuijn *u| ns -|eq nĮsnuimi-id !f ęsnėmed — zen sėd snf — •asAtuep nsoujded nį?ueisnnu u; s|utodn| sįuuo)X?ep siu -aioui anne|de|suue) 'e}?nne ępou;sBd asAunp ui ■semeu onnsised ‘sėf?|a)?neui jesnes -onaiau |eb|! !mhB| ne|?Bi snepĮA ?! so}umeu?n apoujsed sof SINOBIIHl •s|unp 1 nei?piaq!sB3 ‘sefon °|de s|seuuepAisne|b ;en?|bneup B)uen 1? sennfun? s|baponaq sied se? AlllllllllllllllllllllllllllllllHlllllllllllIllIlIlIHIllllllllllllllllluiiiiiiiiiiiliiiiiiiiliiiiiiiiiiiiiiiluiiilllllilllIinilllllllllllllllIllllllllilllllinillIlu Į^llised opapipau' ' .... ’ aueui onntueu . .. .. ‘ OAS|C? OĮUd •OABpope|eqĮS?| S|ėiuen sniupuy sįbįu nboioob -n>| ns ‘ouneM ?l jeped!; snn?|eau amon?en iiAn ISd p i 8)193(1151 “ubį ofapeud sonf niaui nfonueised ‘esa|i Bquep qde) ?uo(bas oueui ‘ieu|j hof •son|sA>|ow — jlSBUisns ėmiau pe>| ‘ofoA|ebedau ji)>|ĮaA i[oA|eb s)ed • • -suisia) ;au sniupuy h;aui asnd ns snfaAp usqep t>t ‘esaii oiineiedjsaiuj op? ?| |,Aj?dBu>| -luion 'suiBuenapoud ‘suieuenap ua) suiamosiA seb uaa -sįusou>| opunui 'SĮuauine -įs?| n||ebau dienaiu |B,? ?e o — 'souiaj so|s -u|faqe leuepised ‘seiie>|sed nauipiaieud snbouiz *seA?) -ouas aįud seuiėp?Įub |?a S|uio|?nfau sif o(?q|e>| apteps. SBU4epon)ie>|Bud Bpe) ipapeud u| ■••h|?|BABS euod' uep sofąpuad ndue) * oni ‘sauiuiib sėd siusp —, įe ‘uApeured opiAS ‘piq un» ‘o>pi -aimen u| -ns mi 19 ’insnųoine hniaden )ui|?apsB!unian af nef ie;? o ‘įBAepeA?! ‘sopou ‘>n, b|? -seilei se, -??ai.A OABpsi8|Bud snisauęui įau -niua?m o ‘sou?ap soiqaiu 'leidiunn asou|U)|A ‘seu ui sajiBABS SBspsi buoui? 'afAdn buįs |e>|?!)n!SBd pau9 iiBAeuuepje ‘|e>|es — -Buoisau ‘„jeienaiied inS|An)an“ įed ei? —seiuen •1|ontue>| huinp ę)nd?| ‘Bubnp -ėd opiai SBuaip nepo; ui seum? -iznui sęAieb d|en ‘efoub U| d|B) SBA||d o ‘Sinu sęujuaiad Į n|eb saiauebia of?|a;s>pq sniupuy -EuqBQ siseunep -ĮineidSĮsnu nil -o"| sėd sĮui?Aieb ounep nuja 'ba ‘oAfipng — OAnq IBI 1 suiaisaiuBĮSBd ne|?B; ■sousAjuad ?n obuip ?ua!un!?e|uqe9 epe m ‘Buoui? o( hiupuy oupien ‘sepu|u :ofofBAS|s?n ‘Bu?ap seuiepousuueun •|)UĮdB|?ns ia|>|uab suou -|unui SĮSEUisnuiĮ ęnamsed d|ep ‘Slliupuy Ui ‘!isen?n iinised auaiuniseuąeg o>| ‘ouoq ‘nonsaied — -ofępįud ‘tuoui? 1 sisbui ‘ĮtuepAieui 'sęuotu? o||a;sa|w -šou •saune, SB)Ap|ldiud lefneu aui?u?b?! |?a sa|/y -epdiauh u| — iaiu?)Bui|sau onief >101; >jnf oiusaut -asdA? of OAepA;eiuaqeu segsiu -s>|u|i suou B>| aui|>|OA|ebns neiuab ‘nai) u| eineu nef UI ‘huAuiiep oaes įau pbuaA ■ • uuinuned -ueijįe p iSuauioniuen aide saui bį? B>| )ag — ofapeud ‘s|usauepzn uep ode? ‘eN illAnesaq u| fen ‘stuuĮuaAAb oiuapnis s>|on au :?>l?ĮauBd nspq ui seun|?euqeo •n|zpo? —n|ondeud ‘nE|ouq ‘nef epe) ‘euęu sof|p h|An)op|B| souotu? ‘ )uesau luel uio[?q|e>| npnui 6>|i aide ‘ SEiuBpsnspj -uadjis s|e;uen uep .|af. o *nuab?Į ___ _______ _ ns u| siebneup 03 auo!un!ęeuqB9 ?}nuas tfoi? uinjue; ‘ĮpoupiaA aids ofęu|dAu)aqa) s|A uep iu -?quep ?u|ui u| ‘h|sau?ui bhi|oi|a>| ‘IPIHIsns euibuaui ns u| ‘lipnu feuiea) Į ui ėmiau -n>| ‘feuouij Į o(?|a|b|!A? sniupuy ‘Buinp sapnėj}! SOA oĮaeuda; 'sn?Įjbns inuns ei? o ‘hnniuij? Buod hutsu ?| 'oAepnd ‘shisiy įunn leiudijs 'fe’HIH ®!de !es!A !»?q|B>|ed nefęuou ?B 5! ‘uAsiepsde neiuab įsiuou uiei?ed ui seiuab ■b)oįa hiuA)?ad p8>! *ĮeuiĮfOĮ?paA?Į of sniuoplou |8>|?is!a ubui ps>| -||aiu| s n botu? o ‘sA)?unu|iuen »u ‘„sepizznub“ hiuueq hiupeionu ode) ibui u| ■sė;eudns' ‘|'iA;eut ‘h|>|e ?| ‘o|u|>|es ęb|eqaui s|f au n) nnr ‘eĮnediiA? sefęA ni» af?ua?!n oabi —pen1 'se>|A|ep s>|<q ‘)Eui ‘auoiuoniuen -BU hun|?euqeo arA|e;saiui ouibsia o ‘s?uouu? Sbuau|sde Bpeut ėuunnsed |ebed ‘ieb -BM — •|eĮ?un>| ofaqiue>|S ‘hp|eq h|??>|Bub aiud įsneibutpzAAEd ėAnq 1015 |>|.| ’n>| -UĮiun) -ssuieai •seisaiui inueudns siej -sif suende •šonui |de o|ud ouiuapiseu die>|?e>| ‘snisnp u| seu -nu® ns įjubui ui oabijba 6>|niueu Į(BAS|e? hunj? ui ‘h|sau?uu eni|O||an IsuaAAbed ‘nęun|į ona|u -o;s ‘ses|eq of sn||oniUE>| huinp souunq ?| seuiep -ė|uqe9 Į ‘ouiijlubns snsiupuy od sn^nupN ’inuns neibnep ‘sebueA seunil !<?» inbout? uietseuded -sia| njeiued *S|( OABbujuisod — ‘eu|>|oui?l snsiA iueui||Aiu diei •u>F'ioj.u*i'»'a OAes dAep OAnq iea?) O ‘ • -hb|u|d saua?m seu||d |un) šen ‘..e&|OA“ lejsBudBd a(ęuauion|uBM i|e>|Oui?Įau ubo — efauizBA SBA?) ouam ‘uiei ni» seiuouBUij sif — B>l 'ė>|S|A sė)S|BA$?| sėuabiSBjd uą sSun>fsde oi •ėjauebia ąinĮsed njsouj nbuiaeub u| Busb -Įubns clubn seûjcêd OAnq Įsabp B>f?ĮUBbi|nųa ’fdienod fsnnnuinu ?s&} sniupuy ‘sedn| sėisoni? -isĮjod Į;uebz||q sęua?|>| h|U|a>| ?| ?ui?|s?| sniu -|snu nuiap — ‘„lad“ seuajA euA ‘euiones d|en 'BuiiAeiPtonauib (u|?B|onu ?n sniupuy ‘snUDSui -puy 'seuiepAiBLU ibi 'o?iu|sau hppeud ?| eq|e>| ■ • -iaq 'seisnouu se) sebo|qau senA|ep nb fej) — seu>epA>touiisaq 'pe^ 'nt|ou|?ns hfi 51 -Buj!(o>|esBd ■BUOUIZ of oum?euqe9 o>|nues ępiided įbį^-sįuibu oubiai ’snu ?u?b?| nut|f?|amneiu nuaiA ofepęs >|!» fe>t soiunn ,us *dp?n Bisnf?AO)S aueui -nięėuqBU i)A>iue|de neibuauis?! se Buaip B»i>| ‘aui|SLU|ed saui |on 'euxepnne|au ‘u| sa|aune) siu; s|E?a|ud Į oqiupns įed ei? sniupuy -ęuse)?>|ue *OU|>f|SAS !Sn|Ad|ud ‘Įf ?nesed — |Bien|eAS o|?oas Į — ubo ęuspįSBd enuiidB *B)?nuE nBf d|e, u| ‘lueq -luėn 1 snf?f uisp 'afojaub saloniniu afauiinnssd -isįe *seue$e nupp sė>|neuqnu ui ouXa 1|a}nq ?)e;sed ?ua!un|?euqe9 niauu oni au nBABp?AO)S epesiA afęualuoniusn suou ‘sBnni B>|ueu ofę|3)souj nei?e) ‘i;A>|BSBd •Sjf osnp|S)B — ‘msnoui — seisnouu ‘eqXuuei -?nAu d|Bn nBjnfisBd ?e oiunn biįb? 'sbuAa SB)O|eb ene.'l eųAuuei jsenstA au ‘nnpouą ‘e)? ‘3 — -ne s|;uei?nAu) eb?f ui efibuaua ouiiuaAAb apneds S>|?B>| uep ofęuou se>|nuas‘' ‘ •Buonp b;quip?n oa?) ęb|BA Bnueu OUBIU ueqea „iSB)UBS-?-?-?p ‘SBjues-?-?-ęa“ • ’ ■bpiaA lOAepnne? ėun?u|A oppaui s?)A?uag soi?uesa S)Bd ‘sBU4Bp>naAau oâiu asonut sneiupuy B)snnsnu leuab ‘Buopneu j seuiepaunĮ; oiiaisaiui i|o)au oĮsne|??nne O|?ed f sėbonnsį s|u nemesie — ‘euipsBbau sėueiu jeuunnuns — -eu o(oun) *suauia|| u| suauionjs -nn ‘fennĮupuy t, ?u|ui|ud *1u|ao? s?u|Anin9IS9|ud • • • -dunei )uepueaq e,neb ‘?|a|?nneu so;nen !»ed ei nil ?! BuAa l obne?| uaipuei? 's|iu?u b) ne|?pueq?! o|||en oxes }ue ‘|nAa|p nj?e ‘s)B3 •sniupuy sisebuĮiad obAp?| *h|unnie mi s|e}A;|ėu -|a>! otuos>|e siuioduinu) ns sėfoib — sniupuy ?nneu|sns |en?!uou| — • • ;|e|snoui -)B ‘sieiuinsueui SI BASI e? ui siui?u|an S|uion?i;ueb -?q uep a[?;onpz|BA oueui se>| aj) ĮebeuAd uad šen ‘IsAieuued spAnoui sėfępeud -a|a s|uioi|eq ns aueui ?a|ud ui ‘sAunp ouepis;e -niuueq hi>|e hponf sei -hiupuy ■soĮsAnout |)Xnesecl exbuaq jso|sXnoui ‘ny — soiiunised įBAbuai ‘sAsap||q se;?nuiui oiniep oisaui Bun|?B!uqeo hune? ie>|?!A|Bbe) ilb|eq7n uiiun) seuais — iieįionunefuuon — se^ įuijsnih — įtBbneup ‘}Auep ib Bp — • • -sienon? senief an^lûa

ČS3XOW |VA ZA

čWVJI3IUSVd M V

S V A A a

V9WV>IS SVNO139

. _ , , -A)ed hndiui

. ’?uo?| ni'l isn;ian -įsėdau onil auief pen ‘|s?ieui snfęunięisl neiuab nt|?ei -nnuĮuiunui nuisnu!i n|??nAuu|d Isnniipsed !! llAieuied OAnq enui|eb ouusb|ĮA? ouuid ?i ‘nu •Bsaii&u neneš pen ‘nej?nef sąed u| nefęq|B>| • • *64 -cjn>?s>fsnu snsn >«£ IQ)o>f|| Jj s»to; ‘a;oAnq s>|<»t — 'aiar.onrsecau nei H ?U snf ne|?e? — ‘fibes o? -uip seiueputu) ke|>|sn!)aq enueu *sėuin|bns nemes -ed — ‘sEduej omej sepeuuau o(?eud • • -d|ei — •osnpjsie jefub nemiuns ui sn|?adiiue snuA|?ui oueuu Į sėf?ua)b|;A7 s:f of -ap;ud — seunner seunil ' ‘ •sSfęnsiuAAns ‘sėbne -ns ueqcp o ‘seniBA ĮensisįA uep iOAnq ‘luiniupuy cueui ns a)ofo|bęq epeM i|su|fedaq uo» un>| — •B>įivu -as neisnemed — įioujzBdau sėueuu snf |buy — •Ba?i B;op<e|ed jąsnue ofois?e ubui a(?}sA>UBA ......................... ... sunn ‘*SBun|§BĮuqB9 —__ . . _ oAnq. ‘a,?A,eb o||a)sa|ui ____ o( -ciuuib nen.Kinš’junij “szibouį sišeuuid pen ‘siseuu -epbnei^p ‘ne|ueieud — įs;ed se; ‘s;ed sei — •sAne of ‘ouiinilisns o^npau so) -u|qaisnu Į;ndnu; ‘sonoupni| oi?un|? hmeiue h||?. od ?! "ubui | Bnueu B|snqnubns O) neizpnedsea ‘Bu.Huebei afęAjeb sėieised ‘epen ‘senmuias osnem -ed — ‘ifsną senmutiuy hjanp eu nil uy — ■seuQ!?e!uqeg siseuas oxnq ui įB; pen *?nes ses|eq S{u|u|;n.>n snuoieui ‘s|use|snp Į*ndnu; mi ‘s;ed se) ne||eued ‘n||aj4uod ns enueu eisĮopnu of ‘euas|a |iue|ondAun snebcui? o|? uejA^nep -sefon seintde s|eieq s|ei -c|?aude įenoueb -H s|uięuį|on S4iu?u|qoup seuiep -Aie;s leibuesie ‘s6nu!|ns o,? s;r &Auen ėbueui|e? Biquie)s ępaA eim »e)on onnme|d ofo?An O|unn ?! ‘||ia.n-*od oquep huceu B;u|u?ns ę?au S|f afonueu afouaiA -snboui? apoujsed oduien ?n ?| u; ses(eq st uuisljed ;eu?b ubui seuionesf opu|b;sed n ui -ifo| suns ns nioui rujoiA — ||eb;e ‘nisdoi — -sėu -eui auid o(?|o)non!| sĮei|ons iua|Ap u| ofa|a;nne|A leuoĮd ‘Į4Buue)sijedau |;onne;e sėpuaudsnu nil s|* •)A;eui ‘|nnsB3 -souoa; oiAiebne? a|ud sdpnedsjs -|ud of?Ao;s |ebu|;?Auau ‘juinooui? n|snbuau|sde ie-:.seuicUau on|? ns |?Auep Bn ‘seiuepA;sueAS įsue; •sairute sezeui oabs sž;nd?| sepunnos sepan u; sennjun? s«bapcneq 040??) oduien s?x;eb ?n ?| •seunnAui s?Auen so|snnie?l flheu uad ■sAsapnp obue| ue hunp hiuouepue OAepApn|u;ns b|A; unnou-unn mi -asoniniis hbuei ?pie? ‘se|ed -ai| s?A)eb semuB) oud |spq^aAns ne| Įennpujds sa'ines ifauuuid suou *o(oba|ui uep s|isisa||/j ■oiueu nemneu;ed ‘?e u| eiuiieb -au oAnq j??aois nejtni -auouadi auie|??m ne|ęAO)S -se?iua<A ?e n'l ‘hfh!?uenu|;ns u| h|snAe|?eA;e s||9u -nq šiiapipau ę;sums|s?l ‘sAumneui onAueud ĮBjuas ■neiujepisde epe? m; ui Sushui ne!ui?|sed ‘Bujuieb -e| sęiuag onu nef?na]S|m s>|iu!)U'|iu siiuomoi ns įequ|p unn ‘emiaA n? -aiu onf? a!f B>| įsnjupuy sąed unn ‘sba?i sneu -puy se;u|nuoied u| seuisnuH lauionsĮA ‘s|pu|ęeu -ab U«>| įS!f ueqep ;b utim -Bin?!isu| son|Uųaa;!|O3 Į sė[o?š( oAnq ui oua|nAA?i oueui od suou ‘sn|u -puy u| huueu ęieisau ‘hn?|e| hm?|uieu ?|i nefoui? noiM •efofiuue neAnq?! sn?atu snfau; ?e ‘ėu.|unp!A sžb|eg auiodeiau s|ef se;m *set»|A |au |eua|p |e|? rm suou ‘flieie hnu|uiqA?e?s hjsueb cab? -eueud?! ui seAe) snejupuy uiajApniu epei -Bniiu -iba h;sA|d autaueAde ĮenęmueueAes iuenfeuiu|d |ui -hiupuy luinuos of ns saui epen ‘snsn snponf sn|s -nūennu |eiua? 's|ns oun|?Buqe9 onujuĮuniu ofouas sejsnfęiaisnAią niusbne|?p nuaui|s;e uo|p -UBĮ? d|BM -h;qAupnb ouiĮfjunui į;uenOLU|saq įbįi -nenie neupA *a(oqA?e?s a[o!?ed afo; se;X|d ];uen -|SAoq s«eAn)?eu ‘Isnbapj |eponf oabs ne|?ew ii -ois oftanu<?orab Buiipboudšns his|?e; ;uef?u|senie suiruu B;|onns ‘biu?nn!u? hAn;sen nefapujb ‘snn -iba sn|?ue?suen!saq h||o;sed omailuepueA h;i?nne l'ue ne|?eui ra ?y -sĮetuiuiiuisiud h;aui saisAunef hfhuiuid ui są;sXnieA ns ėfisns ‘euie;sf?ed huaui ->j inuis im OAnq e;? senei A -afA|a;sa|iu auieuijiue d|e? ;aq 'auieimnn oabs neiunpjsąe Į;auqAu šou -eseA BAA;snue Bi nuisbne|ęp n-mon ns ‘nseudns sbafed •ef?n?|Aę» oAnqeu snjaui s?na ?< snfau; sunn ‘sei nil -Buouedi Į neno?nu ‘s.|uiofon ouiff -apęs cbH onu s!iuo|sndu!?nu ‘Šuniui Bn?|A|auen shiauiisuad Bu;ue uad *Bu|iuebe| seuiep -Anien Ofonueu afouafA ‘?e ui| ‘sedueA ofęi -aiqwiens ‘ie!?pqe;s nsnedsjud ?i?dAusns 'ho;s Į of?pa|uj ‘fliaub seuiepui^eui ‘sAummeui -sofę?|eui 'soįsnbuauisde s|Eie|eųa s|euA|?ui ofnz nef ‘oi? -auąAu OAl;snue luesiedoui ‘sonunn ajde s|e;e;s -ed huua; s|B|In|?p|p S|B|snpn|t -jud of ajud seuiepb|eqĮsed įed ej? ‘s||?uA?nd seiau ?nhB|dBud !B}?-| ‘|Uin!?Xjn so|uoq n|snj|Ased u; nbO}S niuįpuens ni??|d;e of?A a|?iA|don ęuįunui of?|ai?nęui? au -ęp eneq‘nmiis nisnnnude hį?ued -u|A ns Bbue| ouobeA oud -siu; -oiaiA SĮuiouieisfced sua?eui onu ?u?u sAujnneu; hsnui ‘S|B|ua;nq huobeA seuiepapunp iepsna -Įa;nu Bun(?Buqei3 h;upuy BuAui -ten !sn*nq hsnm—“ :??eu ‘sause? -9|ud BuiepApounuau ‘eujioui Įf ajdy Bbneup oisnoui ui sęisAnieA 1snAnq ‘Bim ajde poneseded hju -ou ?y |nĮ?pzAABd ouinuab u) s?| -|aui OAnq epes|A ubui !f -pones •ČdEd n;uou B[ ajde au nB|?Bi " sn|jp -oi span son; ubui ??eu ‘Bąuep e? -b|Bqau soisnnped ĮaiępueiBA ‘son ueqep u>| ieniei e;; o[?nu fiiaeud -ueu so|?ed se;................................................................ 1 ĮBuieizpfaaH ’e>|nB h)ipueq hįdepu s||onune( -luoi-snuris siiajuiuaiA sol pe>| ‘Baoi oueiu oabp -oubazuod |f ’BptAhOUi Į neAepbęq ‘sn)eq sieped sieiuipouj sdAB|sde ‘?e le? *3|>|e>|Ade h>fnu!|«e>f OAepbaszn lebuifsadnu iun>| ‘aueui ofoi?au?j lund 'ettueu qed e? ofoppaA?.: SĮiuopie|>| siutau -lįBusBub ns sopina seibApu seij -budoui ??en • •B>t?|e-| nepeu ‘hpensed ?; sėfaued ‘uaipuei?

Vieni sportuoja— kiti žiopso

J TRUMPAI

Vilniaus miesto meninės gim.nastikos individualinėse varžybose pagal pirmojo at skyrio programą nugalėjo USK atstovė G. Budreckaitė (35,8 balo).

StLprLntL akademinę drausmę Tokiu klausimu įvyko Eko nomikos mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos sek retorių ir grupių seniūnų pa sitarimas. Pasitarime buvo pažymėta, kad nemaža dalis šio fakulteto studentų pralei džia paskaitas, dažnai grupių seniūnai nežymi žurnaluose tų, kurie nedalyvauja paskai tose, tuo, galima sakyti, pa taikaudami ir skatindami tin ginius. Toks nuolaidžiavimas žalingas ir pačiam studentui, nes nelankomumas atsiliepia egzaminų rezultatams. Reikia pasakyti, kad fakulteto kom jaunimo organizacija ir prof sąjunga tam mažai skyrė dė mesio. Šios organizacijos tu rėtų kontroliuoti nesąžiningus grupių seniūnus, išaiškinti, kodėl žmonės praleidinėja pa skaitas. Reikėtų palaikyti ry šį ir su studentų tėvais A. Strumskis

. .Gamtos fakultetas, I kursas, Gamtos fakultetas. II kursas, III, IV kursas. . .“ miroėfo sąrašuose orle kroso da lyvių pavardžių Įvyko respublikinės aukštų Šio fakulteto kom jų mokyklų irkluotojų rudens jaunimo organiza pirmenybės. Keturviečių val cija į varžybas pa čių varžybose VVU komanda siuntė daugiausir užėmė I vietą, įveikusi 1000 žmonių — 95. Ma m per 3 min. 48,2 sek. Dvi žai tenusileido ir vietėmis valtimis nugalėjo MMF — jam at taip pat VVU (Kananavičiūtė stovavo 64 sporti ir Valaitytė). ninkai. Akademiniame irklavime . .. Pirmas užbė VVU studentai užėmė pirmą girnas... Antras vietą, surinkę 57,5 tiško. trečias... Vyrai bė ga 1500 m, neto liese moterys — 800 m. Šmėkščioja Taline visasąjunginėse „Dipro Vingio parko namo” savigynos imtynių pir pušis vikrių bėgikų menybėse Lietuvos rinktinė figūros, tai nusileis ,,B“ grupėje užėmė 7 vietą. damos pakalnėn, Jos sudėtyje startavo ir VVU tai vėl staigiai kil imtynininkai. P. Eigminas damos i aukštumė (sunkus sv.), V. Racevlčius les, sumirga prie (pussunkis sv.), G. Mockus (vi krūtinių prisegti dutinis sv.) ir Z. Bendlnskas numeriai ir po (pusvidutinis sv.). Geriausiai Įtemptos kovos da- i pasirodė P. Eigminas. Iyvių būreliai fini-; Per daug mes ąpsipratom su šuoja. kai kuriais nekultūringumo «-»«Greit ir sklan- i reiškiniais, o reikia ne tik kal džlai praėjo kroso į bėti, stengtis, kad kalbos VVU krepšininkai sekma paliktųbetžymes. varžybos. Tik gal-1 la, kad ne visi fakultetai sąžiningai pažiurėjo Į jas. Kuo dienį Kaune sužaidė antrus Architektūros menas. Se pateisinamas EMF komjaunimo organizacijos elgesys, jei respublikos ,,B“ grupės finalo nuosius Universiteto rūmus susitikimus. Moterys rezultatu varžybose nedalyvavo nė vienas ekonomistas? Arba IFF. mes visai teisėtai vadiname Įsivaizduokit tik t— didžiausią Universitete fakultetą teat- 44:38 nugalėjo Kauno „Dina- architektūros meno muziejumi. mo “ , vyrai po labai įtemptos stovavo vos 23 žmonės! Ir tie patys beveik vien pirmakur Bet elgiamės su jais ne muziekovos pralaimėjo LVA krepši jiškai. siai. Kiti — jei ir atėjo, tai tik pažiopsoti... Gražiausiuose rūmų ninkams (74:52). Pirmą vietą užėmė gamtininkai, II vieta atiteko MMF, kiemuose vyksta „amžinas re kurio sportininkai pasirodė už pirmuosius geriau, tačiau ma montas“, juose vis ko nors siškumo atžvilgiu atsiliko. Toliau seka: ChMF — III (47 priversta, prigriozdota. Štai Šiauliuose draugiškose var dabar — remontas pasibaigė, dalyviai). FMF — IV (38), TMF — V (31), IFF — VI žybose susitiko VVU, LVA ir (23), EMF — VII (0). o Stuokos kieme verčiamas Krosas buvo antroji tarpfakultetinių kompleksinių kom SPI lengvaatlečiai. Daugelį žvyras, plytos, lentgaliai. Ir rungčių laimėjo mūsiškiai, jaunimo taurės varžybų dalis. Anksčiau įvyko lengvosios visa ši statybinė medžiaga atletikos pirmenybės. Rezultatai tokie: I — ChMF (23052), surinkę 96 taškus, jie užėmė greičiausiai lauks ateinančio II — FMF (22411), III — MMF (21250), IV — TMF I vietą. pavasario. (18412), V — GMF (18318), VI — IFF (12166), EMF Stuokos vardo kiemas turi USK rankininkai rezultatu gražias XVI amžiaus arkas. VII (neišstatė!) Nuo pirmadienio vyksta susitikimai prie šachmatų len 11:8 nugalėjo Panevėžio rink Tarp arkų stulpų ištiestos vir tų, o lapkričio 1 d. įvyks paskutinė varžybų dalis — kro tinę ir vėl Ift’-’-M LTSR ran- vės, o ant jų reguliariai po kfelo Isurę. Laimėjo ir mote žlugto džiaunami skalbiniai. sas miesto gatvėmis. rys. L. BRAZIULIS Patrauklūs tie skalbiniai ar ne — čia jiems ne vieta! Yra pakankamai vietos pastogėse, ten juos ir reikia kabinti. Centrinių rūmų Aktų salė už prezidiumo turi apvalią su karnizu sieną ir kupolo formos perdengimą. Metai iš metų per šio architektūros kū rinio erdvę pertemptam rau doną audeklą su šūkiu. Beje, Atkelta iš 3 psl. audeklo galai pritvirtinti vie Gabrašiūnienė vėl pilstė vyną. Jos baltos tar lomis! Salės papuošimas turė tum ištekintos rankos švaistėsi ant stalo, veide sustingusi nieko nesakanti šypsena. Atrodė, kad tų derintis prie architektūros. šie vyro žodžiai jai buvo daug kartų girdėti. Sūkį geriausiai tiktų apvaliai — Ė. ką ten apie praeitį, geriau išgerkim priglausti prie sienos virš kar alaus, — pasakė, kada Andrius jau nebežiūrėda nizo. mas, Jog niekas jo nesiklauso, pradėjo dėstyti savo pergyvenimus. O gėrė ji vyriškai, vienu už Spalvų grožis. Mes gerbtam sivertimu tiek vyną, tiek ir dabar paslrodžiusą raudoną spalvą, nes ji revo degtinę. liucinių tradicijų ir TSRS — Ir taip kiekvieną kartą, kai tik įsigeria, — valstybinės vėliavos spalva. pasiskundė ji, linktelėdama galva Andriaus pu sėn, kuris pildamas stiklinėn degtinę, jau beveik Bet gerbkim ją prideramai. nesuprantamai sau po nosim keikė institutą, gy Jeigu kur nors salėj ar audito venimą ir viską, kas yra pasaulyje. rijoj kabiname šūkį, tai būti Pro praviras duris pamačiau, kaip sugrįžo se audeklas ir nasis Gabrašiūnas. Šiandien jis buvo apsivilkęs — Girdėjau, galvojate studijuoti, — kalbėjo nai — raudonas senais storos drobės marškiniais, ant galvos tu. raidės. ji, atrakindama spintos duris. — Aišku, taip baltos arba auksinės rėjo užsidėjęs didelę šiaudinę skrybėlę. Senukas mieste nevaikščiosite. Mes be atodairos atmetame atrodė nuvargęs, žymiai senesnis, kaip aną kar Ji linktelėjo galvą mano pusėn, duodama su spalvų derinimo grožį. Sūkis tą. Nesiklausydamas Andriaus tauškalų, aš pa prasti, kad turi galvoje kareivišką uniformą. šaukiau Jį: — Atsitiktinai Andriui nupirkau užsieninės nė klek nepraras savo revoliu — Eikš, tėvuk, išgerk su mumis, pasėdėk... cinio turinio, jeigu jo raidžių medžiagos kostiumui, tačiau jis nenori siūtis... Atsimenate, kaip jūs mokėte mus mūryti? Tau kaip tik bus prie veido! — pridūrė ji. proporcijos, stilius ir spalva Senukas, matyt, seniai negirdėjęs tokių žodžių, — Prieš mane gulėjo gabalas tamsiai rudos bus suderinta su patalpos sie atsitiesė ir pralinksmėjo. Jis greit pakabino „Komunaro“ gamybos kostiuminės medžiagos, skrybėlę, paskui prie durų kabančiu rankšluoškokį aš važiuodamas per Vilnių, buvau apžiūrėjęs nomis, su jų tinko spalvomis. člu nusišluostė veidą ir priėjo prie mūsų stalo. Gerbkim raudoną spalvą ir neUniversalinėje parduotuvėje. Aš jau buvau bestumiąs jam savo taurę, kai — Amerikoniškas bostonas. .. Čia vienai mano kaišiokim jos ten, kur ji ne pastebėjau, jog pastarasis trypčioja vietoje, nesi pažįstamai atsiuntė iš Amerikos siuntinį, tai aš tinka. Daugiau estetinės kul ryždamas prisėsti. Tuo tarpu Andrius pakėlė ir paėmiau po 400 rublių už metrą.. . — begė galvą, jo girtai drumzlinų akių žvilgsnis piktai diškai melavo ji. — Jei natinka, aš jums perlei- tūros! įsmigo į tėvą. siu po 350 rublių metrą. Popieriais nukabinėtos du — O tau ko čia, seni? — metė jis šiurkščiai. Ir, dėbtelėjusi akimis į nueinantį iš užstalės rys. Skelbimams turėtų būti Grižai, tai eik į lovą. senąjį Gabrašiūną, kažkaip keistai suvirpėjo. skelbimų lentos arba tam rei — O tu vėl nusigėrei, sarmatos neturi, sve „Trys šimtai už metrą medžiagos, kada aš čias blaivas, o tu, šeimininkas... — priekaištin Vilniuje už visą gabalą sumokėjau vos šešis kalui kiemuose įrengti apvalūs gai palingavo galvą senukas. šimtus! štai iš kur asirado sofos, veidrodžiai, kili skelbimų stulpai. IFF skelbi — Už savo geriu! Ne už tavo.,.. — nukirto mai, štai kaip jie lengvai pragyvena nieko ne mų lentą turi, bet net dekana Andrius, — ir nemokyk manęs. dirbdami! ..” — Blogai, matyt, mokiau, kad neišmokiau iki — Vadinasi, spekuliantai, parazitai! — jaučiau, tas savo skelbimų į ją neka šiol, — vėl atsiduso senasis Gabrašiūnas. bina, nes ji užkišta už durų. kaip mane apima pyktis. — Na, gerai! Užteks! — staiga trenkė kumš — Va, Jėzau Marija, ką jis šneka Andriau, ar Tiek studentų organizacijos, čiu į stalą Andrius ir, pabandęs atsistoti, vėl su girdi, ką jis šneka! — isteriškai suriko Gabra katedros, tiek ir dekanatas smuko atgal. — Užteks pamokslų, drožk ša šiūnienė, purtydama vyrą už pečių. — Kalėjiman tokius, daugiau nieko! — nebe- skelbimus segioja arba klijuo lin. .. ir pasikėlusi, pastūmė senukui lėkštę mėsos. ja ant durų. Juk tai labai ne sivaldydamas rėžiau kumščiu į stalą. Tik dabar aš supratau, kodėl tada iš sutiktojo — Pasigėrė ir nebežino ką daro! — šaukė gražu, nekultūringa. Dėstyto Gabrašiūnienė tebepurtydama Andrių — kur tu Gabrašiūno akių taip greit pasipylė ašaros/ kodėl jai ir studentai turėtų įsižeis žmogus matei, kad taip įžeistų damą! Spekulian jis taip keistai elgėsi. ti, nes, tokiu keliu einant; teks Tuo tarpu Gabrašiūnienė pripildė stiklines ir tais apšaukė! — Von, iš čia, — pasakė pabudęs sviestuo skelbimus klijuoti ant kaktos, viliojančiai šypsojosi: — Gerkime, prašau... Ir nekreipkite dėmesio tom lūpom Andrius. — Aš tau parodysiu speku kad kiekvienas juos perskaity į Jo kalbas. Ji linktelėlo galva į užsigulusį ant liantus! Nešdinkis, kad ir kvapo neliktų. stato Andrių. Kai pasigeria, visada šneka ne Tik vienas senukas Gabrašiūnas ramiai ir abe tų. Dėstytojo pagarba auditori sąmonių. .. Geriau mudu pasikalbėkime apie ką jingai sėdėjo savo pusėje Susitiko mūsų žvilgs. nors... Seniai norėjau su kuo nors pasitarti. niai. jai. Buvo laikai, kada profe Taip ir baigėsi mano susitikimas su vaikystės soriai į paskaitas ateidavo pa Ji žvilgterėjo į uošvį, kuris pamažu valgė mė są užsigerdamas alum Ir pasilenkusi prie ausies draugu. Nuo tos dienos praėjo daugiau pusės metų. Aš sipuošę „vizitkomls“. Tie lai sušnibždėjo: seniai jau apsipratau su nauju gyvenimu, įsi kai praėjo. Bet pagarba stu — Aš turiu, tau, brangusis, kai ką paruošus... — įdomu.. . — sumurmėjau susiraukdamas jungiau į darnią studentų šeimą ir visiškai pa dentams, auditorijai neturi iš miršau savo buvusį kaimyną Andrių Gabrašiū nykti. Jeigu dėstytojas į pa nuo jos stiprių kvepalų. ną. Tik motina šiandien atsiuntusi laišką jį pri — Einam, aš tau parodysiu, — įsikibusi t pa skaitą ateina nesiskutęs ir su rankę tempė ji mane, kada aš atsistojęs norėjau minė. A. STASIUKAICIO pieš. sivėlęs, turime teisę manyti. pasislinkti prie Gabrašiūno.

Julijonas SINIUS-SINEVIČIUS Po ligos ir sunkios ligos 1959 m. spalio mėn. 22 d. mirė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto pučiamųjų Instrumentų orkest ro vadovas Julijonas Sinlus-Sinevičius. J. Sinius-Sinevičius, Antano s. gimė 1911 m. Švenčionių rajone, Kazliškės kaime, vals tiečio šeimoje. Baigęs Vil niaus muzikos mokyklos kom pozicijos klasę, Ilgus metus dirbo pedagogo darbą Vilniu je Ir Švenčionyse, vadovavo eilei respublikos chorų ir or kestrų. 1958 m. pradžioje J. Si nius-Sinevičius pradėjo dirbti Universiteto pučiamųjų inst rumentų orkestro vadovu. Šiam darbui jis negailėjo lai ko, energijos ir jėgų, kantriai

ugdė jauną kolektyvą, forma vo teisingą studentų pažiūrą į meną. Įdėtas didžiulis darbas iškėlė orkestrą į geriausiųjų tarpą respublikoje. Pastaruo ju metu, jau sunkiai sirgda mas, J. Sinius-Sinevičius ne nutraukia savo darbo, važinė ja su orkestru po respubliką, ruošia koncertus, uždega ko lektyvą dar daugiau dirbti, siekti meistriškumo ir meninio lygio. Mirtis nutraukė šį ne baigtą didžiulį darbą. Nuolat besirūpinąs patikė tu kolektyvu, Universiteto garbe, visuomet atidus ir jaut rus jaunesniesiems draugams — toks J. Sinius-Sinevičius išliks mūsų atmintyje. VVU Kultūros klubas, orkestro valdyba

KULTŪROS KRONIKA

dgejsio kultūra-svarbu!

LAIŠKAS

Užs Nr 1617.

RedaketfM

c TIMk, Unlrerritet* 3

kad jis negerbia studentų ir to mokslo, kurį dėsto. O tokių dėstytojų, ypač iš jaunųjų tar po, pasitaiko. Auditorijų interjerai nela bai svetingi studentams ir dės tytojams. IFF yra nemažai lentgaliais sukalinėtų, girgž dančių ir virstančių katedrų. Sį „kultūrinį palikimą“ be jo kio širdies skausmo galima paversti kuru. Jeigu Universi tetas negali įrengti žmoniškų katedrų, pasitenkinkime pa prastais stalais, nors iš kated rų kalbėti patogiau ir iškil mingiau. Vaikštom pro užpakalines duris. Senieji Universiteto rū mai turi paradinį įėjimą iš Skargos kiemo. Abejose porta lo pusėse yra nišos. Kadaise jose stovėjo statulos, prie por talo buvo senoviški žibintai. Statulos, tiesa, buvo menkos. Jų gailėtis nereikėtų. Betgi nišas galima užpildyti geromis statulomis. Vakarais galėtų užsidegti senoviškos formos žibintai. įėjęs į rūmų vidų, Patenki į vestibiulį su skliau tais ir gerai įrengta rūbine. Po to nuostabia, aukštyn ky lančia asla koridoriais artėji į Kolonų salę. Tai pats gra žiausias Ir įspūdingiausias įėjimas į rūmus. Deja, jis už darytas, rūbinė neveikia. Už darytos ir bibliotekos paradi nės durys. Vaikštom pro užpa kalines duris, kurios pagarbios nuotaikos nesukelia. Argi ga lime lyginti užpakalines su pa radinėmis! Atidarykime jas nors iškilmių dienomis. Sanitarinė kultūra. Univer sitetas turi savo Medicinos fakultetą. Jų dėstytojai ir stu dentai turėtų būti sanitarijos pionieriai, turėtų pastebėti, kas nehigieniška. Kai kuriose IFF auditorijose yra medinės kabyklos drabužiams, kitose nėra. Studentai paltus krauna ant suolų. Koridoriuose skar diniai bakeliai su prirakintu puoduku — atsigerti. Tai XIX amžiaus buitinis palikimas, kurio jau seniai reikėjo atsi sakyti. Senuose rūmuose pui kiai atrodytų moderniškiausi sanitariniai įrengimai. Sanita-inės vietos nuolat taisomos i' nuolat tebėra siaubingos. Ei nant pro jas, už nosies grie bia. Vaišingumo tradicijos. Vai šinamasi sukakčių, mokslo var dų, laipsnių gavimo, Universi teto baigimo ir kitokiomis progomis. Vaišės lieka vaišė mis. Blaivybės propaganda čia būtų ne vietoje. Reikia išmok ti kultūringai ilsėtis ir kul tūringai vaišintis. To pa siekti būtų galima Universite to klubo kavinėje, jeigu tokia būtų. Studentas arba dėstyto jas savo svečius turėtų priim ti Universiteto klube. Moder niškai įrengtas ir kultūringai tvarkomas klubas atliktų svar bų auklėjamąjį darbą. Tai bū tų geriausia priemonė kovai su girtavimu. Pasikeistų vai šingumo tradicijos ir nereik tų koneveikti alkoholį.

Kultūros klubas susitarė su LTSR Valstybine filharmonija dėl muzikinių lektoriumų orga nizavimo Universiteto Aktų salėje. Šiais mokslo metais turėsime galimybę išklausyti du paskaitų-koncertų ciklus. Pirmasis ciklas — „Simfo ninės muzikos formos ir žan rai“. Šiai temai skirtos trys paskaitos: uvertiūra, simfoninė poema ir siuita, simfoniniai šokiai ir baletinė muzika, sim fonija ir instrumentinis kon certas. Artėjant Tarybų Lietuvos atkūrimo 20-osioms metinėms., studentams bus labai įdomu plačiau susipažinti su Tarybų Lietuvos muzikine kultūra. Si tema bus nagrinėjama pavasa rio semestre. Jai taip pat ski riamos trys paskaitos: ka merinė, instrumentinė ir voka linė muzika, chorinė daina, simfoninė muzika. Lektoriaus V. Karpavičiaus askaitas iliustruos LTSR Vals tybinės Filhaimonijos simfoni nis orkestras, nusipelnęs vals tybinis choras, nusipelnęs vals tybinis styginis kvarteras. Dalyvaus dirigentai — TSRS liaudies artistas Dvarionas, LTSR nusipelnęs meno veikė,jas Klenickis, solistai. Kiekvieną mėnesį įvyks po vieną paskaitą - koncertą. Nepraieisklme progos susipažin ti su simfonine muzika, sa mū sų kompozitorių laimėjimais! D. Dailydėnas

Redaktorius J. STEPSYS

Mirus Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto dūdų orkest. ro vadovui Julijonui SlNIUI-SINEVICIUI, reiškia me gilią užuojautą jo šei mai ir artimiesiems. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos

Chemijos mokslų fakul teto II kurso studentai -eiškla gilią užuojautą bro liams Algiui ir Jauniui SINIAMS, jų mylimam tė veliui mirus.

Fizikos-matematikos fa kulteto IV kurso matema tikai reiškia gilią užuojau tą kurso draugui ZIGMUI KUKTELIONIUI, jo mylimam tėveliui mi rus.

Doc. J. Jurginis

7- 79 J7. Sp*wdtaw LaUta'M Ir žwn»a*x leMyfetos spawtwvė LV 12394