REVOLIUCIJOS, KARO IR DARRO VETERANAI! JAU NIMO GLOBOTO JAI! PERDUOKITE VAIKINAMS IR MERGINOMS SAVO ŽINIAS IR PATYRI MĄ, AKTYVIAI DA LYVAUKITE JAU NOSIOS KARTOS AUKLĖJIME TARY BINĖS LIAUDIES REVOLIUCINĖMIS, KOVU IR DARBO TRADICIJOMIS!
Visų šalių proletarai, vienykitės!
B c,r )is suuoenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. spalio 22 d. Nr. 32 (974)
Iš TSKP CK Sūkių
Būsimos
profesijos pamatai V. NAUJIKO nuotra u k o j e: partijos Ukmer gės rajono ko miteto sekreto rius A. Kovalenka, TSKP is torijos katedros vyr. dėst. L. Ka počius, Ukmer gės rajono Vyk domojo komiteto pirmininkas A. Bernotas, TSKP istorijos kated ros vedėjas prof. K. Navic kas.
Laurynas Kapočius — senas komunistas, antifa šistas pogrindininkas. Jo biografija — ištisos revo liucionierių kartos kovos už Tarybų valdžią pusla piai. L. Kapočius revoliucinę veiklą pradėjo 1918 m., kada jo gimtinėje — Uk mergės apskrities Žemait kiemio valsčiuje — kū rėsi darbo žmonių val džia. Besimokydamas Uk mergės gimnazijoje, jis įstojo 1923 m. į komjau nimo organizaciją, šiame krašte jis platino komu nistinę literatūrą, kėlė žmones į kovą prieš engė jus. Ir dabar L. Kapočius dažnas svečias gimtinėje: skaito paskaitas, susitinka su jaunimu. Neatsitiktinai Ukmergės rajono vykdomojo komi teto nutarimu L. Kapočiui suteiktas Ukmergės rajo no garbės piliečio var das. Šia proga pirmadie nį, spalio 18 d., universi tete įvyko dėstytojų, tar nautojų ir studentų susi rinkimas. Jį pradėjo TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas: — Laurynas Kapočius — studentų, kolegų ger biamas ir mylimas TSKP
Revoliucinio žygio tąsa istorijos dėstytojas, revo liucinės kovos veteranas, aktyvus visuomenės vei kėjas, publicistas. Prof. K. Navickas papa sakojo apie L. Kapočiaus revoliucinės kovos kelią, apie darbą pokario me tais, apie jo aktyvią vi suomeninę veiklą mūsų dienomis. 1925 m. L. Kapočius su siejo savo gyvenimą su Komunistų partija, ištiki mai, negailėdamas jėgų, kovojo už jos šviesius idealus. Buržuazinės Lie tuvos metais jis buvo su imtas aštuonis kartus, ka lėjimuose praleido apie dešimt metų. Pokario metais L. Kapo čius dirbo diplomatinį darbą JAV, baigė Mask vos aukštąją diplomatijos mokyklą, buvo Lietuvos Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos pirmininkas. Nuo 1966 m. L. Kapočius dirba TSKP istorijos ka tedroje. Partijos Ukmergės rajo no komiteto, rajono Vyk
domojo komiteto ir visų ukmergiečių vardu L. Ka počių sveikino rajono Vykdomojo komiteto pir mininkas A. Bernotas: — Noriu padėkoti už revoliucinę Jūsų veiklą Ukmergės .rajone, už ko vą vardan šviesios atei ties. Drg. A. Bernotas papa sakojo apie šiandieninius rajono pasiekimus, apie naujo tarybinio žmogaus ugdymą, apie tai, kaip rajone saugomos ir tęsia mos revoliucinės tradici jos. Drg. A. Bernotas įteikė vyr. dėst. L. Kapočiui raštą dėl Ukmergės rajo no garbės piliečio vardo suteikimo, apjuosė vardi ne juosta. — Džiaugiamės, kad kovos ir gyvenimo mo kyklos užgrūdintas revo liucionierius perduoda ži nias, savo patyrimą jauna jai kartai, — pasakė uni versiteto prorektorius J. Grigonis. — Tegu Jūsų širdy dega revoliucijos ugnis, te uždega ji kil
niais komunistiniais idea lais jaunas širdis. —- Tarybų Lietuvos liaudis labai vertina jūsų — aktyvaus komunisto ir piliečio — veiklą, — kal bėjo susirinkime partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus. Jis palinkėjo L. Kapočiui ge ros sveikatos, energijos, sėkmingai darbuotis par tijos ir liaudies labui. L. Kapočių sveikino TSKP istorijos ir Moksli nio komunizmo katedrų atstovai, Teisės fakulteto II k. studentai. LKP Ukmergės rajono komiteto sekretorius A. Kovalenka įteikė L. Kapo čiui Ukmergės miesto me dalį ir ženkliuką, padėko jo universiteto rektoratui ir partijos komitetui už galimybę čia susitikti ir pagerbti revoliucionierių. L. Kapočius padėkojo ukmergiečiams ir visiems susirinkusiems už sveiki nimus, prisiminė savo re voliucinę veiklą, papasa kojo apie savo mokslinį darbą, visuomeninę veiklą
kursiai V. Butkutė ir A. Lit vinas praėjusiais mokslo me tais užėmė antrąsias vietas sąjunginės olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" respublikiniame ture. Kaip paskatinimas, jiems Įteikti kelialapiai į Liaudies ūkio pasiekimų pa J MASKVĄ rodą. Šiandien trys trečiakur Matematikas A. Baltėnas, siai išvyko Į Maskvą. Ten jie Filologijos fakulteto trečia prabus penkias dienas.
FAKULTETE — NAUJAS KLUBAS Gamtos fakultetas bene la biausiai internacionalinis. Čia studijuoja Ištisos internacio nalinės grupės: rusų, estų, latvių. Iki šiol jos klek ma žokai bendraudavo tarpusa vy. Dabar dažniau susieiti draugėn, papasakoti apie sa vų respublikų gyvenimą bus gera proga — fakultete Įsi
kūrė internacionalinis klu bas, kuris vienija visų specia lybių pirmakursius. Šią uni versiteto komjaunimo komi teto internacionalinio sekto riaus iniciatyvą labai palan kiai sutiko Gamtos fakulteto vadovybė, visuomeninės or ganizacijos. Fakulteto Internacionalinis klubas rengs vakarus, drau gystės savaites, stendus ir kt.
Panorusiam susipažinti siu psichologo specialybe, ne lengva bus susigaudyti disciplinų, kurias studijuoja stu dentai, gausybėje. Jie ir patys kartais neskiria griežtų ribų taip medicinos, matematikos, biologijos, visuome nės mokslų... Kuriam gi fakultetui priklauso ši specialy bė? Gerai žinantis centrinius rūmus, pasakytų, kad Psi chologijos katedra įsikūrusi .Istorijos fakulteto trečiame aukšte. Psichologija, kaip disciplina, dėstoma įvairių spe cialybių studentams. Specialistus psichologus pradėta ruoš ti tik nuo 1969 m. Apie tai, kaip sekasi šis darbas, pa sakoja Psichologijos katedros vedėjas doc J. Lapė. — Iki 1969 metų .kartais būdavo, kad universitete tik vienas psichologijos dėstytojas darbuodavosi. Dabar mūsų jau dešimt. Vienas dėsto darbo .psichologiją, kitas sociali nę ir pan. Žinoma, be kitų fakultetų dėstytojų pagalbos neišsiverstume. Jau vien mūsų mokymo planai rodo, koks platus psichologų interesų ratas. Svarbiausia, aišku, me dicinos disciplinos. Nervų sistema, anatomija, patologija ir kitos — tai vis raktas į žmogaus psichikos mechaniz mą. Jo nežinodamas negalėsi gerai pažinti žmonių vieno kio aT kitokio elgesio priežasčių. Negalima apsieiti ir be matematikos, skaičiavimo technikos — juk bet kokią in formaciją reikia apdoroti. Nepamirškime ir bendrų dis ciplinų, kurių mokosi visų fakultetų studentai. Ypač ak centuojame užsienio kalbų mokymąsi, nes verstinės litera tūros turime dar nedaug. Dažnai tenka skaityti originalo kalba. Kaip matome, psichologų ruošimas truputį specifinis. Aišku, jam, kaip ir kiekvienam iki,tam mokymo procesui, reikalingas tas pats kruopštumas ir užsispyrimas studijuo ti. Gerų studentų pas mus netrūksta. Norėčiau paminėti diplomantus S. Gailiūnaitę, R. Kriščiūnaitę, ketvirtakursius Z. Streikų, A. Augį. Manau, jie taps geri savo sri ties žinovai. Kaip, (beje, ir dauguma baigusiųjų. Pirmo sioms laidoms teko patys didžiausi sunkumai. Mūsuose dai ne visur gerai supranta psichologo, kaip specialisto, paskirtį. Kai toks supratimas yra, ir dirbti lengva. Saky sim, kai kuriose įstaigose psichologai jau „prigijo" ir duo da nemažą naudą gamybos organizavime. Dirba mūsų absolventai įvairiose srityse: dėstytojais aukštosiose mo kyklose, gamyblose, specialiuose konstravimo biuruose, sociologinių tyrimų laboratorijose, mokslo tiriamuosiuose institutuose ir kitur. Nagrinėja su psichologija susijusius klausimus. Mokslų akademijos sociologijos sektoriaus bendradarbiai domisi darbo jėgos tekamumo priežastimis, jaunų darbininkų adaptacija, aplinkos įtaka darbo našu mui ir kt. Gamyklose psichologai padeda optimaliai išdės tyti stakles, tiria triukšmo ir aplinkos poveikį .darbinin kams. Sociologinių tyrimų svarbos aiškinti, tur būt, nė nereikia. Ne visiems gerai sekasi. Dar nėra psichologų darbo tradicijų, ir patyrimo mažoka. Gerai, kad absolventai ne pamiršta kelio į katedrą. Ateina, pasitaria. Mes, savo ruožtu, stengiamės, .kad baigusiems būtų kuo lengviau dirbti. Tam tarnauja mokomosios ir gamybinės praktikos, eksperimentai. Psichologas turi mokėti dirbti su žmonėmis. Tai bene pagrindinė savybė. Praktikų metu kaip tik ir turime gali mybes gilinti šio darbo įgūdžius. To neužtenka. Katedra turėtų šia kryptim dar nemažai padirbėti. Kuo daugiau psichologas bus tarp žmonių, stebės ir darys išvadas, tuo išeis iš jo geresnis specialistas. Reikia išsiugdyti ir savikritikos jausmą. Kartais atrodo, kad taip, kaip elgies pats, turi elgtis ir kiti. Psichologas neturi teisės spręsti apie kitų poelgius pagal savo. Apskritai, mūsiškiai studentai niekuo nesiskiria nuo ki tų. Vieni viskuo domisi, patys ieško, mokosi, kiti kiek pritingi. Aktyvumu ypač išsiskiria penktas ir ketvirtas kursai. Dirbame ir mokslinį darbą. Prie katedros veikia socialinės ir bendrosios psichologijų būreliai. Studentų parašyti moksliniai darbai dažnai remiasi eksperimentais. Jais naudojasi ir mūsų katedros dėstytojai savo moksli niame darbe. Kai kuriuos darbus galima būtų pritaikyti praktikoje. Taigi, psichologai gauna tvirtus busimosios profesijos pamatus. Nuo jų pačių priklausys, ar taps ši specialybė viso gyvenimo džiaugsmu. Kalbėjosi L. KLlSAUSKAS
ATASKAITOS IR RINKIMAI STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
AR NESTINGA TAVO ENERGIJOS? Teisės fakulteto studentų profsąjunga jungia daugiau kaip 560 narių. Neseniai jų išrinkti delegatai apžvelgė ataskaitinėje konferencijoje praėjusių metų darbus. Kon ferencijoje dalyvavo fakulteto dekanas prof. P. Kūris, partinės organizacijos sekretorius doc. A. Vileita, ka tedrų vedėjai prof. S. Vansevičius, doc. P. Rasimavičius. Fakulflęto studentų profsąjungos biuro pirmininkas V. Valčiukas ataskaitiniame pranešime pažymėjo, kad pra ėjusiais metais gerai dirbo akademinis sektorius. Daug pastangų jo nariai dėjo kavai už paskaitų geresnį lanky mą. Tai stengėsi kontroliuoti akademinė komisija, suside danti iš dekanato, profsąjungos ir komjaunimo biurų at stovų. Vis dėlto per metus praleista daugiau kaip 14 tūkst valandų. Nedrausmingiausias (buvo dabartinis III kursas. Kai kurie grupių seniūnai nesąžiningai rašė žur nalus. Penkiems seniūnams pareikštos administracinės nuobaudos įbus pamoka visiems Studentams. Kaip tvarkosi studentai naujajame teisininkų bendra butyje, kaip prisilaikoma tvarkos mokomojo korpuso ko ridoriuose, rūpinosi 'buitinio sektoriaus aktyvas. Sekan čiais metais „buitininkai" daugiau turėtų propaguoti to kias poilsio ir gydymo formas, kaip sanatorijos ir profi laktoriumas. Daug sumanumo dar reikės parodyti sporto, įskaitos ir spaudos, kultmasinio sektorių taryboms, kad joms parves tos funkcijos ibūtų įgyvendintos. „Mūsų klubo tikslas — organizuoti studentų laisvalaikį, ugdyti jų estetinį skonį", — savo ataskaitoje pasakė kul tūros klubo pirmininkė III k. studentė A. Puskunigytė. Negreit iš atminties išblės įspūdžiai iš surengtų muzikos vakarų ciklo „Džiazas" — susitikimų su kompozitoriais M. Tamošiūnu ir V. Ganelinu, aktoriumi A. Kemagiu, poete D. Saukaityte. Ilgai studentai atmins tarpgrupinį intermedijų konkursą, vakarą su VISI bendraamžiais... Kiekvienas sutiksime, jog gražu, kai trykšta jaunatviš ka studentų energija vakaruose, susitikimuose. 'Bet... V k. stud. A. Gailiūnas kalbėjo: „Mūsų aktyvumas turi pasi reikšti ir tokiuose kasdieniniuose reikaluose, kaip budėji mas bendrabuty ar koridoriuose, ir svarbiausioje mūsų pareigoje — mokymesi. Žymia dalimi tatai priklauso nuo paskaitų lankymo, dalyvavimo seminaruose". Apie dviejų studentų visuomeninių organizacijų — profsąjungos ir komjaunimo — bendradarbiavimą papa sakojo fakulteto komjaunimo (biuro sekretoriaus pavaduo tojas V. Ciučiulka. Apibendrindamas konferencijoje pasisakiusiųjų mintis, dekanas prof. P. Kūris pasidžiaugė, jog fakulteto studen tų profsąjunga nuveikė nemažą daTbą. Dekanas pastebė jo ir jo trūkumą: trūko viešumo ir kolegialumo. To rei kės (būtinai pasiekti, norint suaktyvinti darbą... Malonu, kad studentai rūpinosi draugų (buitimi, darbo sąlygomis, bet būtina daugiau rūpintis ir socialistinio turto saugoji mu. Norėtųsi, kad prie akademinės drausmės stiprinimo daugiau prisidėtų proforgai. Konferencijoje dalyvavęs studentų profkomiteto pirmi ninko pavaduotojas R. Vosylius įteikė komiteto Pagyrimo raštus R. Daukšiūtei (IVk.), V. Pocevičiui (III k.į, A. Vidžėnui (III k.), B. Zalagai (IV k.). Už aktyvią veiklą taip pat apdovanoti asmeninėmis dovanėlėmis L. Meškauskaitė (III k.), V. Barkauskas (II k.), S. Židonis (III k.) ir kt. Virgilijus KAUPAS „TS“ visuomeninis korespondentas
KOMJAUNIMO MAGISTRALĖJE Tur 'būt, nerasime nė vie no žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs aipie didžiąją šalies statybą — Baikalo—Amūro magistralę. Mums teko laimė ne tik pamatyti, bet ir nuva žiuoti jos pirmuosius 65 ki lometrus; nutiestus nuo Le nos ilki Tajūros. Mūsų an samblio koncertinė grupė 20 dienų praleido pas BAM'o statytojus. Rengėme susitiki mus, koncertus. Mes — ne pirmieji trasos statytojų svečiai. Jau daugiau kaip metai čia dirba propagandinis-agitacinis „Komsomolskaja praivda" traukinys. Į čia atvyksta kiekvienos respubli kos pasiuntiniai. Atvykę į Ust-Kutą, jau ra dome bendrakeleivių — gru pę iš Turkmėnijos ir bamie-
čių vokalinį-instrumentinį an samblį „Rovesnik" iš Tyindos. Vakare vagone-klube parodėme savo programą. Vagono vyresnybė .buvo su žavėta mūsų koncertu, ir jau kitą dieną teko koncertuoti Zviozdno komjaunuoliams. Jaudinomės visi, o 'daugiau sia — mūsų vadovas, LTSR nusipelnęs artistas V. Alek sandravičius. Koncerte taip pat dalyvavo akademinio operos ir įba'leto teatro solis tai L. Salučkaitė ir A. Berneckas, konservatorijos stu dentas J. Janušaitis. Penkias dienas prabuvome Zviozdne, iš čia vykdavome koncertuo ti į 'gretimas trasos statytojų gyvenvietes. Visus mūsų kon certus lydėjo didelis pasise kimas. Kartą mus, važiuojan
(Nukelta į 3 psl.)
FOLKLORO FESTIVALIAI ŽYDRIOJOJE PAKRANTĖJE jų instrumentai juo labiau. . . Ar ne tas pats mūsų pažįsta mas dūdmaišis, Labanoro dū da dar skambiai vadinamas? Šokį pradeda būtinai tik vie na pora: ant pirštų galiukų pašokdami, partneriai keičiasi vietomis, ir, žiūrėk, jau nuvil nijo šokio figūros per visą eilę. įdomu, kaip šokėjai rit mą sugauna? Škotiškas dūd maišis neįgudusiai ausiai — aritmikos ir monotonijos šal tinis. Simpatijų užsitarnauja ame rikiečių šokių kolektyvas iš llinoiso universiteto. Jie atve žė ne tik savo valstijos šo kius, programoje — rfieksikiečių ir indėnų folkloras. Provanso folkloro kolekty vo „Rudle Felibren", festiva lio šeimininkų, pasirodyme — daugumas šokių apie jūrą. Čia daugiau dalyvių, daugiau siužetinės choreografijos. Didelį įspūdį palieka anglų liaudies šokių grupė „Folk Sadlers”. Tai studentai iš Ljoko universiteto. Smuikas vikriai pina sudėtingą ir grei-
su žemiečiais. Jie papasako jo, kaip buvo tiesiami pir mieji magistralės kilometrai, apie savo darbą ir poilsį. Mus pakvietė apsilankyti BAM’e kitais metais. Mielai važiuosime į susitikimą su šauniąja komjaunimo statyba.
D. MAŽULYTE II k. geografė
A. VASINAUSKO nuotrau koje: koncertuojame šaunie siems BAM’o statytojams.
ANSAMBLIO tą melodiją, o šokėjai — ne nutrūkstančią grandinėlę. Greitas įvairiaritmis šokio žingsnis reikalauja tikrai di delio meistriškumo. Po bulgarų ir anglų gyvo ritmo scenoje — mūsų mer gaitės. „Kepurine" jos svei kina festivalio žiūrovus. Kai švelnia melodija birbynės su buria mergaites j ratelį ir linksmai įsijungia kanklės, lyg ir naujai jos atrodo šioj šokių šventėj, lyg ir visai nematytai. .. Programa mūsų įvairi. Žiūrovai linksmai ploja „Gaidžiui", „Klumpakojui", „Pirktiniam kadriliui". Ati džiai klauso sutartinės. Nu stebina ir aplodismentų susi laukia prancūzų daina... Vėlai naktį, kai koncertas
SĖKMINGO DARBO DĖMENYS Praėjusieji metai, IX penkmečio baigiamieji, Mes — Šato Gombere. mums, kaip ir visiems tarybiniams žmonėms, buvo Šviesių namukų, linksmas, pa reikšmingų darbų ir laimėjimų metai. Įvykęs TSKP sidabinęs valstybių vėliavom, XXV suvažiavimas savo nutarimuose ir dokumen Marselio priemiestis kviečia tuose numatė tolimesnę komunistinės visuomenės svečius į XII tarptautinį folk kūrimo programą, nurodė konkrečius uždavinius ir loro festivalį. Apžiūrime kon profesinių sąjungų organizacijoms. Šių uždavinių certo vietą ir sceną — ar at įgyvendinimui buvo nukreipta visa mūsų fakulteto laikys lietuvišką klumpę? Ma tyti, kad šeimininkai puikiai studentų profbiuro veikla. žino ir angliškų medpadžių Taip savo ataskaitinį pranešimą Filologijos fa svorį, ir austriškų aulinių jė kulteto studentų profsąjungos konferencijoje pra gą, rumunų ir bulgarų tran dėjo profbiuro pirmininkas A. Federas. Daugiau kią vyžą, ir patys ant pūkų kaip tūkstantį narių turinčios fakulteto studentų pagalvių neskraido. Festivalis Šato Gombere profsąjungos delegatai į savo konferenciją, jau 9-ą, susirinko spalio 14 dieną. Reikėjo apsvarstyti daug trunka tris dienas, liepos 8— ką. Ir tai, kas padaryta, ir tai, ko nesugebėjo nu 10, ir kiekvieną jų linksmy bės prasideda nuo šventinės veikti profbiuras. dalyvių eisenos, kurioje kiek • Ataskaitoje buvo paliesti visi studentų profsą vienas kolektyvas visą savo jungos darbo barai. Daug kalbėta apie buities sek išmonę pažeria. Toli priekyje toriaus veiklą. kietai dunksi prancūzų būg — Pasitelkus į pagalbą dekanato, fakulteto dės nai ir švilpauja medinės jų tytojų profbiuro ir komjaunimo (biuro atstovus, fleifukės. Rumunai nuvingiavo buvo rengiami reidai į IV ir VIII bendrabučius, — pirmyn smagia grandinėle. pažymėjo pirmininkas. — Bendrabučius lankėme Bulgarų merginos smulkiais žingsneliais ratą suka... vieną—du kartus per mėnesį. Reidų tikslas — ne Pirmieji į sceną įžygiuoja tik sekti tvarką ir švarą, bet ir šalinti pasitaikan škotai, .^muzikantai ir šokė čius trūkumus, išaiškinti geriausią, tvarkingiausią jai iš Edinburgo". Merginos kambarį. Šį konkursą laimėjo IV k. anglistės M. su baltom suknelėm. O vyru Bungardaitė, N. Gustaitė, A. Brazdžiūtė, A. Janu- kai? įdomiai, labai įdomiai derinasi šviesi barzda prie tytė iš ketvirtojo bendrabučio 27 kambario. Studentų buitimi daug rūpinosi dekanatas ir dės languoto sijono! Du muzikan spalvingumu nenusileidžia tytojų profsąjungos biuras. Reiduose dalyvavo fa tai naujametinėms eglaitėms, o kulteto dekanas doc. J. Pikčilingis, darbuotojų
čius iš Zviozdno, kelyje su stabdė Socialistinio darbo didvyrio Lokomovo brigada. Čia, aš manyčiau, buvo pats įsimintiniausias mūsų koncer tas (nuotraukoje jį matome): koncertavome tiesiog ant bė gių. Darbininkai mums įteikė nuostabių gėlių, kurias vieti niai vadina „žarkė“. Keliavome įvairiomis trans porto priemonėmis: automaši nomis, traukiniu, lėktuvu, malūnsparniu, laivais. Aplan kėme daug vietų, turėjome nemažai susitikimų. įdomiau si ir maloniausi buvo, aišku,
j pabaigą traukia, šokėjų py nė pasidaro už vis margiausia: visi šventės atlikėjai šo ka farandolą — šventinį drau gystės šokį... Kai po kon certo svetingi šeimininkai pargabena mus j nakvynės vietą, apsižiūrime, kad mie goti likę 4—5 valandos... Festivalių banga tolsta į rytus, ir mes atsisveikiname su svetingais marseliečiais. Išlydi mus Šato Gombero fes tivalio prezidentas ir „Rudle Felibren" ansamblio vadovas Rene Sailanas, vyriausiasis re žisierius linksmuolis Danielius Odri ir daug naujų draugų. 300 km autostrada veda j Žydrąją Pakrantę. Priekyje kurortai, kurortai ir „Rivjeros karalienė" — Nica. Čia fes tivalis atneša savo šventinę tvarką. 41-ajame tarptautinia me folkloro festivalyje Nico je dalyvauja daugiau kaip ?C kolektyvų iš 19 įvairiausių pasaulio šalių. Be senų mūsų pažįstamų iš Marselio, Nicoje dalyvauja ir austrai iš Klagerfurto, belgai iš Namuro pro
vincijos, ispanai iš Segovijos, kelios prancūzų grupės! iš Limožo ir Nicos, graikai iš Janinos universiteto, italai iš Genujos, turkai iš Izmiro, vengrai, šveicarai, čekoslovakai. .. Liepos 14-ąją — Prancūzi jos nacionalinė šventė. Nicos miesto meras į rytinį priėmi mą kviečia visus festivalio dalyvius. Ištaigingame sode tarp palmių ir pietų gėlių su marguoja įvairių tautų nacio naliniai kostiumai. Kiekvienai grupei meras įteikia dovanas ir atminimo medalį. Kitą dieną išvažiuojame į Kanus. Baltieji Kanai, kaip juos čia vadina, priima sve tingai ir pačia tiesiogine prasme labai karštai: pavėsy je šiandien virš 40°. Taip ir lauki, eidamas asfaltuota pa jūrio krantine, apsodinta pal mėmis, kada užslinks platus šešėlis. Kai po šventinės ei senos — tikro karščio išban dymo — mus pasitinka TSRS —Prancūzijos draugijos Ka nuose nariai su ledų vaišė mis, sunku apsakyti mūsų džiaugsmą. Pajūrio krantinės centre stovi Festivalių rūmai, kuriuose vyksta Kanų kino festivaliai. Šiandien šių rūmų scenoje — folkloro festivalio koncertas. .. .Atsisveikiname ir keičia mės adresais su naujais mū sų pažįstamais ir draugais. Rytojaus dieną j Paryžių. Dar viena diena, kuri gali sutal pinti įspūdžius daugeliui at eities dienų: Eifelio bokšto, kuris niekaip nesutelpa į kadrą, Nofr dam de Paris nuostabius gotikos raižinius ir baisingas chimeras, Marso laukų platybes, milžiniškas Luvro sales ir Tertro aikštę Monmartre, kur dailininkai iš viso pasaulio, bet visi jie paryžiečiai... A. ČETKAUSKAITė ChF darbuotoja V. ARMONAVlClAUS nuo traukoje matote mus garsiuo siuose Kanuose.
SVETINGAME JOENSU Būna gyvenime akimirkų — jos žaibu pralekia pro mus, ibet palieka gilų neišdil domą pėdsaką; būna žmo nių, kuriuos sutinki visai at sitiktinai, valandai ar ke lioms minutėms, o atmintyje jie — greta pačių geriausių draugų. Ilgai nepamirš mūsų uni versiteto ansambliečių grupė savo koncertinės išvykos į Suomiją. Gerus prisiminimus paliko ir sutikti kelionėje žmonės, ir ežerų krašto vaiz dai. Malonu buvo, kad kartu su mumis keliavo universite to rektorius prof. J. Kubilius. Vieną dieną praleidę Suo mijos sostinėje, vakare mes jau išvykome į susibroliavusią su Vilniumi Siaurės Ka relijos sostinę Joensu. Anks ti rytą buvome sutikti su gė lėmis ir muzika. Čia mūsų laukė ir pirmasis koncertas. Ansamblio vadovo V. Alek sandravičiaus žodžiais tariant, gal ibūt, pirmą kartą ansamb liečiai koncertavo, nespėję net nusiprausti po gilaus ke lionės miego. Pagrindinis mūsų grupės koncertas įvyko Joensu spor to rūmuose. Stengėmės kaip įmanydami, kad žiūrovus su domintų lietuvių liaudies mu zika, ka.d jiems patiktų mū sų šokiai ir dainos. Salė su tartinai plojo mūsų „Pasvei kinimui“, „Pirktiniam kadri liui", „Paskutinei polkai", ža vėjosi „Gaidžiu" bei „Klumpakoju". Didelio pasisekimo susilaukė orkestrinės pjesės ir LTSR akademinio operos ir baleto teatro solisto P. Za
rembos atliekamos liaudies dainos. Iki ašarų susijaudino me, -kai po koncerto i mū sų persirengimo kambarį jbėgo senasis kantelininkas Sa-mppa Uimonen, su kuriuo jau buvome spėję susidrau gauti, ir netaisyklinga rusų kalba kartojo: „Ačiū! Ačiū!" Joensu mieste mes ne tik koncertavome, bet spėjome ir daug ką pamatyti. Aplan kėme universitetą, žemes ūkio pasiekimų parodą, ke letą gamyklų. Visur mus ly dėjo šeimininkų dėmesys ir pagarba, visur mes buvome
laukiami. Bene linksmiausi įspūdžiai kiekvienam iš mūsų likę iš „susitikimo" su tikrąja suo miška pirtimi. Tą vakarą mes praleidome nedideliame vasarnamyje, įrengtame cha rakteringame suomiškos gam tos 'kampelyje: miško pakraš tyje, ant ežero kranto. Čia mes susipažinome su kai ku riomis Suomijos kilimo tradi cijomis, pajutome Joensu miesto jaunimo nuoširdumą, svetingumą. Už lango -lijo lietus, o viduje linksmai spragsėjo židinys, o ant sta lo degė žvakės, savo spalvo mis simbolizuojančios Lietu
vos vėliavą — raudona, bal ta ir žalia. Kiekvieną vakarą mūsų laukdavo įdomūs susitikimai, vakaronės. Po pašnekesių, po skanių vaišių ir po išdainuo tų daugybės dainų mes ne atsisakydavome, anot grupės vadovo A. Motules, ir paties karščiausio patiekalo — šok ti. Šokis ir daina lydėjo mus visą kelionę. Gal būt, kaip tik dėl to mes radome Suo mijoje tiek daug tikrų, nuo širdžių draugų.
s.
vaiaSinaItE
MMF V k.
i «•
KELIAI PO PASAULĮ
L. KVEDARĄVlCIAUS nuo traukoje: Vilniaus ir Joensu universitetų rektoriai ir mes apžiūrime šeimininkų aukštą ją mokyklą.
Visi laukėm rugsėjo. Tie visi — beveik 100 liaudies dairių ir šokių ansamblio da lyvių, -besiruošiančių išvykai į Čekoslovakijos Socialistinę Respubliką. Pasiruošimo die nos buvo įtemptos — vis repeticijos, -repeticijos... Visi tik ir galvojom apie kelionę, apie tai, kad atsto vausime lietuvių, tuo -pačiu ii visos šalies menui. Nere tai repeticijoje galėjai maty ti choristą, už nugaros ne konspektą, o bukletą ar kny gelę apie Čekoslovakiją be laikantį. . . .Aukso 'bokštais nušvitu si pasitiko mus Praha. Mūsų, atvežusių nuoširdžiausius sveikinimus — -dainą, šokį — broliškai čekoslovakų tautai, akys ir širdys buvo atvertos įspūdžiams.
antrąjį ibiržedio sekmadienį, vyksta tradicinė manifestaci ja -taikai ginti. Karlšteinas. Aukštai kal nuose, XIV a. Karolis IV -pa statė gotikinę pilį brangeny bėms saugoti. Pilyje yra uni kalus meistro Teodoriko 132 gotikinių paveikslų, sukurtų XIV a. šešiasdešimtaisiais metais, komplektas. Bratislava. Miestas su 350 tūkstančių gyventojų pasiro dė labai mielas. Įspūdingas tiltas per Dunojų, graži kran tinė, jaukios senamiesčio gatvelės. Visiems įsiminė Sla vina — memorialas kariams, žuvusiems, vaduojant šalį nuo vokiškųjų fašistų. Bratislavos Kremliuje ap
žiūrėjome ekspoziciją „Čeko slovakijos -liaudies ūkio pa siekimai". Žiūrėjome „Diapoliekran" sistemos filmą apie Čekoslovakijos nūdieną. Viešnagės metu turėjome du kartus koncertuoti. Vienu koncertu Prahoje sveikinome jaunus komunistus ir jaunimo sąjungos narius. Kitą -koncer tą — Bratislavoje — teko dėl blogo oro atšaukti, mat, jis buvo numatytas atviroje estradoje. Sį koncertą pakei tė nemažiau nuotaikingas va karas restorane, kur krikšti jome tuos, kas pirmąkart su ansambliu išvyko į užsienį. Tai -buvo įdomus reginys ir neoficialus koncertas lanky tojams — šokom, skambėjo lietuviškos, čekiškos dainos. L. ROSCEįlKOVA II k. psichologė
Kiekviename koncerte bu vo griežtai reglamentuoja mas pasirodymas: nors ir nespėji, sakykim, per aštuonlas minutes, mandagiai ta ria ačiū ir būk geras, už leisk sceną kitiems. Kolek tyvai paprastai antrą kartą nebekviečiami į šiuos festi valius. Abiem mano minė tais atvejais mums buvo pa darytos malonios išimtys. Nicos festivalio prezidentas O. Gis pakvietė mus ir ki tąmet atvykti. Geresnio Įvertinimo, tur būt, nerei kia laukti. Aplamai, atsilie pimų apie mus netrūko — juos tarė ir šventės organi zatoriai, ir spauda. „Labai profesionaliai paruošta" — taip apie mūsų pasirody mus kalbėjo šeimininkai. Juos pavergė mūsų scenos kultūra, ansambliečių laiky sena, tai, kam mes krei piami didelį, palyginus su ki tų šalių studentų kolekty vais, dėmesį. Neperdidžiausia mūsų kolektyvo grupė koncertavo Suomijos Joensu mieste, bet komplimentų susilaukėme — ko gero, visam ansamb
liui pakaktų. Snvivelkla Suo mijoje, drįsčiau sakyti, prastoka, kolektyvų maža. Tat iš dalies irgi lėmė mūsų sėkmę. Plojimų visiems malonu klausytis. Ar jie neskatina naujiems darbams? — Jeigu jau kelionės, ku rios daugeliui gal asocijuo jasi su poilsiu, mums buvo, kaip matote, tikras darby metis, tai ką bekalbėti apie šiokiadienius. Didžiausias mūsų darbas — nauja prog rama, su kuria pasirodysi me ateinančių metų kovo mėnesį respublikos ansamb lių konkurse, viename iš sąjunginio darbo žmonių meno saviveiklos festivalio renginių. Krūvis labai dide lis — temų ratas platus, ruošti reikia naujus kūri nius. Prisimename paskutinę respublikos ansamblių ap žiūrą 1975 m. Tada jūs ta pote absoliučiai geriausiu ko lektyvu. Linkime pakartoti šį pasiekimą Ir patekti į są junginį festivalio turą. Sėk mės visam darbščiam kom jaunuoliškam kolektyvui!
ČEKOSLOVAKIJOS ĮS RUDŽIAI Teatras „Laterna Magika". Prahos Nacionalinio Teatro eksperimentinė scena parodė programą „Meilė karnavalo spalvose". Tai teatro, kino, choreografijos, pantomimos sintezė. Lidi-cė. Tai mūsų Pirčiupiai, Chatynė... 1942 m. birželio 10 d. šį kaimą visiškai su naikino hitlerininkai. Vyrus sušaudė, moteris išvežė į koncentracijos stovyklas, vai kus — į Vokietiją. iBet kai mas nemirė, kaimas gyvena — ant kalvos išdygo naujoji Lidicė. Sudegintojo vietoje pastatytas paminklas, įkurtas muziejus. Draugystės ir tai kos sode, kuriame žydi ro žės iš viso pasaulio, kasmet,
KOMENTARAS PARAŠTEJE — Šiemet vien per vasa rą mūsų kolektyvui teko koncertuoti apie 50 kartų, — sako studentų nusipel niusio dainų ir šokių an samblio vadovas LTSR n. a. V. Aleksandravičius. — Ma tote, darbo našta ne men ka Išpuolė. Malonu, kad vi sa tai, ką buvome užsiplanavę, Įvykdėme. Negalė čiau būti nepatenkintas an sambliečiais. Maname, Vadove, kad ir ansambliečiai įgijo daug ne pamirštamų įspūdžių. Visa tai labai gražiai įrodo jų šie rašiniai. Matyt, -tam jie turi pagrindą? — Taip, koncertai pavy ko, pasisekimo nestigome. Teko su ansambliečiais pa buvoti visuose čia aprašy tuose kraštuose ir girdėti at siliepimus. Mūsų nuotaika sako, kad jie buvo geri. Į pirmąją savistovią ke lionę — Baikalo — Amū ro magistralės statybon — buvo išvykusi ansamblio kaimo kapela. Ruoštis rei-
kėjo daug, be to, pasirodėme ne vieni— su operos so listais. Atsakomybė irgi dvi guba — buvome pirmasis mūsų respublikos meno ko lektyvas, koncertavęs BAM'o statytojams, Įparei gojo ir komjaunimo premi jos laureatų vardas, suteik tas ansambliui šių metų pra džioje. Repertuaras ir kon certai turėjo pasisekimą. VLKJS CK rašte, atsiųstame Į respubliką, mes minimi ge ru žodžiu ir siūloma Rrupę vienaip ar kitais paskatinti. Skaitytojai žino, kad jūs dalyvavote ir Prancūzijoje kasmet vykstančiuose liau dies meno kolektyvų festi valiuose. Kokius laurus pel nėte -ten? — Prancūzai konkursų ne rengia. Taigi, iš šios gra žios folkloro šventės visi dalyviai grįžo nugalėtojais. Mus buvo kvietę daly vauti dviejuose festivaliuo se, bet vėliau: organizato riai sudarė galimybę pasi rodyti dar dviejuose.
...DĖMENYS (Atkelta iš 2 psl.)
profbiuro pirmininkė doc. J. Simkauskienė ir kiti. Su bendrabučių tvarkos pažeidėjais kalbėta labai rimtai. Už grubius pažeidimus bendrabutyje iš jo buvo pašalinta S. Sturytė. Universiteto profkomiteto ir Rektorato nuobaudas gavo antrakursiai irusistai Zebeckaitė, Mickutė, Miliauskytė, Krikštaponytė, Litvinas, Bartkevičiūtė, Kontrimaitė. Ne visur nuo pačių studentų priklauso buities bendrabučiuose reikalai. Diidelį darbą čia turi nu veikti bendrabučių tarybos. Deja, pernai ketvirta jame to kaip tik ir trūko. Prastą pavyzdį rodė ta rybos pirmininkė V. Cervinskaja. Gal dėl to pernai ketvirtasis buvo blogiausias iš universiteto bendra bučių. Dabar išrinkta nauja taryba, jai vadovaus IV k. lituanistė J. Močiekutė. Reikia vengti seno sios tarybos klaidų. Opus klausimas buities sekto riaus darbe — tvarka fakultete. Ją turėjo prižiūrė ti budėtojai. Deja, ne visada stropiai jie atlieka savo pareigas, net visai neatvyksta į budėjimą. Pa galiau kiekvienas studentas turėtų būti susirūpinęs aplinkos tvarka, ne vien budintieji. Savo ataskaitoje pirmininkas apibūdino ir kitų profbiuro sektorių darbą. Nebuvo paglostytas aka deminis sektorius. Fakulteto skolininkų skaičius šoktelėjo net iki 100. Kas daryti, kad jų būtų kuo mažiau? Tai, žinoma, ne vien akademinio sekto riaus pareiga. Kiekvienas proforgas galėtų aktyviai imtis skolininkų šefavimo. Beje, proforgų darbui konferencijoje buvo skirtas irgi nemažas dėmesys. Proforgas — organizatorius, kuris geriausiai pa žįsta savo draugus. Ne paslaptis, kad tam tikras studentų pasyvumas dažnai tik išorinė kaukė. Kartais reikia tik stimulo, kibirkšties, kad žmogus užsidegtų veiklos aistra. Proforgas dažnai galėtų būti ta iniciatyvos kibirkštim. Buvo tokių Filologi jos fakultete. P. Narušaitytė, R. Navickaitė (litua nistų ir vokiečių spec. vyr. proforgės), prancūzų kalbos specialybės proforgai. Jų niekada nereikė davo raginti. Kai kurie gi proforgai vos ne stu miami darbą dirbo. Ar nevertėtų atidžiau apsidai ryti tarp draugų, kai renkame proforgą? Konferen cijoje iškelta mintis, kad jiems galėtų padėti dės tytojų profbiuro nariai. Daug profbiurui padėjo fakulteto vadovybė. Stu dentų gyvenimu nuolat domėjosi partinio biuro sekretorius A. Drazdauskas, dėstytojų profbiuro pirmininkė J. Simkauskienė, dekanatas. Tai irgi tam tikras sėkmingo darbo laidas. Bendrai sutemus pečius, galima daug daugiau nuveikti, nei skyrium. Konferencijos delegatų ir svečių pasisakymuose buvo nušviestos geros ir blogos profbiuro darbo pusės. Pirmųjų, ko gero, buvo daug daugiau. Tai gi, naujam profbiurui reikės visai nedaug pastan gų, kad jubiliejinėje konferencijoje po metų galė tų pasakyti: mes padarėme viską, ką galėjome. L. KLIMAS
NUO PENKTAD>DEN8OOoO TALKININKAI Šauniai talkininkauja kolūkiečiams Gamtos fakulteto studentai. Neseniai fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, prodekanė doc. I. Sarkinienė, partinio biuro narys doc. A. Stašaitis, komjaunimo organizacijos sekretorius R. Ta raškevičius buvo išvažiavę į Pasvalio rajono Naradavos tarybinį ūkį. Čia dirba apie 200 geologijos, geografijos, biologijos specialybės studentų. Ūkto vadovai gyrė stu dentus ir didžiai dėkojo už pagalbą.
GREIFSVALDE Universiteto kaimo kapela (vadovas A. Valiulis) spalio 18 d. grįžo iš Greifsvaldo (VDR). Per penkias viešnagės dienas mūsų saviveiklininkai surengė keturis koncertus. Pirmasis buvo parodytas miesto visuomenei. Koncerte, ku ris vyko Greifsvaldo kultūros namuose, dalyvavo miesto meras, universiteto prorektorius, taip pat mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Du koncertai buvo surengti rinkė jams, vienas — Greifsvaldo universiteto darbuotojams ir studentams. Mūsų saviveiklininkai pelnė daug plojimų ir padėkos žodžių. Pati kelionė irgi buvo gera proga nors truputį su sipažinti su Demokratine Vokietija, dovanojo daug įspū džių. Ja labai patenkinti kapelos dalyviai. APIE ALKOHOLIO ŽALĄ „Mokslo" leidykla išleido knygutę „Pražūtingas svaigi nimasis", kurią sudarė universiteto darbuotojai — prof. M. Krikštopaitis ir filologijos kandidatas B. Svecevičius. Au torių kolektyvas — mokslininkai, antialkoholinės propa gandos specialistai — remdamasis mokslinių tyrimų duo menimis, populiariai aiškina alkoholio daromą žalą ge riančiam žmogui ir visuomenei.
NAUJI ADRESAI
Žvilgsnis į rytdieną
StatybimnKas
Algis SABALIAUSKAS ŽIŪROVO NUOMONE
SĄJUNGINIS DARBO ŽMONIŲ
MENO
SAVIVEIKLOS
FESTIVALIS
Odė žmogui „Mūsų spektaklis apie žmogų, kuris žūsta nenugalėtas, žūsta taip, kad galėtų amžinai įgyventi, gyventi kitų žmo nių kūmuose ir sielose, gyventi jų balsuose, jų tikėjime į žmogų, nes žmogus yra vienintelis pasaulio dievas, galin tis (įkūnyti savyje grožį, tiesą, taurumą, išdidumą ,laisvę. Tik reikia tikėti į tokį žmogų. Reikia būti tokiu žmogumi. Reikia mylėti ir ugdyti tokį žmogų. Jis vertas pačios didžiausios aukos"... Šie mūsų universiteto teatro ležisieriaus Rimanto Venckaus žodžiai — tartum gairė žiūrovui, trokštančiam suprasti, „perkąsti" sudėtingą, problemišką R. Granausko apysaką „Jaučio aukojimas". Universiteto teatras pasirin ko nelengvą uždavinį: atskleisti bendrą apysakos idėją scenine kalba. Gal dėl to, kai siekiama sukoncentruoti dėmesį į pasakytos minties gilumą, spektaklyje mažai yra judesio, kuklus scenos apipavidalinimas, kostiumai. Tai tik būtiniausia atributika, be kurios neliktų kūrinio inscenizacijos įspūdžio. Žiūrovų salėje — susikaupimas ir rimtis. Spektaklis ne ilgas, tęsiasi vos valandą, .bet įtampa įsiskverbusi į veiks mo užuomazgą, neatslūgsta iki pat paskutinio kūrinio akordo. Todėl nenuostabu, kad, aktoriams išėjus nusilenk ti, plojimai pasigirsta po gerokos pauzės. Publika vis dar sukaustyta, kažko laukia: vienas gal neatsekė kulminaci jos, kitas gal tikisi apčiuopiamesnės atomazgos ar epilo go. Tai dar kartą įrodo, kad R. Granausko apysaka — sudėtingas, originalus, verčiantis mąstyti kūrinys. Nepasakytum, kad tokia pat originali yra „Jaučio auko jimo" scenos traktuotė. Panašių niuansų .galima atsekti, lyginant spektaklį su jau -pažįstamais žiūrovams pastaty mais, pvz., Akademinio dramos teatro „Mindaugu" ar paties universiteto teatro „Heroica". Tiesą sakant, kažko superoriginalaus čia nė neišgalvosi. Kitu atveju gal net būtų gautas „išvirkščias" rezultatas, t. y. žiūrovas dėl pernelyg gausių sceninių efektų būtų atitrauktas nuo gi lios minties, plona, vos apčiuopiama gija vienijančios į prasmingą visumą atskiras frazes, epizodus, Tik truputį daugiau buvo tikėtasi iš muzikinio intarpo vaidmens. Juk afišos skelbė dalyvausiant spektaklyje Vidą Bakutytę, kuri skambins fortepijonu. Bet šis „vaidmuo" buvo toks epizodinis... Universiteto teatro aktoriai — tai studentai, pamėgę ir pasirinkę saviveiklos sceną, todėl ir reikalavimų negalim kelti jiems tokių, kaip aktoriams profesionalams. Ma loniai nuteikia Žynio (balsą vaidinusi Aldona Tubytė: jos (balso tembras, įvairuojanti intonacija atperka kai ku riuos vaidybos nelygumus. Universiteto teatro aktorių profesionalumo stoką ypač j imti, kai jie merkiasi prieš neįprastai stiprią prožektorių šviesą, kai ausį rėžia pasi taikančios kirčiavimo klaidos. Sostinės visuomenė Vilniaus liaudies teatrų festivalyje „Aušra-76“ turėjo progos susipažinti su vienais geriau sių mūsų miesto saviveiklinių teatrų 'pastatymais. Univer siteto teatras žiūrovų teismui pateikė trijų dalių poetinį spektaklį „Jaučio aukojimas". Nepaisant kai kurių trūku mų, kurių neišvengia, tur būt,nė vienas teatras ir nevie nas spektaklis, pastatymas įdomus ir vertas dėmesio. Nuomonių ir vertinimų, kaip visada-, bus įvairių. Tie at siliepimai, kurie aktorius bei režisierių kartais žeidžia, kartais glosto, tebus ta kibirkštimi, kuri įžiebtų naujiems kūrybiniams ieškojimams. Nes, R. Granausko žodžiais ta riant, „reikia kam nors sėti, visą laiką sėti, net ir tada, kai žinai, kad nesulauksi nei žiedų, nei vaisių". Jolita PAZIKAITE
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Prieš savaitę Žurnalistikos fotolaboratoriją pasiekė džlugi žinia. Algio Sabaliausko, V k. žurnalisto, nuotrauka pripažinta „Statybininkas" geriausia portretų kategori joje Vilniaus miesto zonos parodoje. Ši paroda vyko pagal pirmojo sąjunginio darbo žmonių meno savlveik-
los festivalio programą. Iš viso fotožurnalistai pateikė 110 darbų. 14 Iš jų pateko Į I turą, kurio nugalėtoju ir tapo A. Sabaliauskas. Atei nančių metų kovo mėnesį |vyks respublikinis turas, ku riame bus atrinkti darbai są junginiam.
kuo puikiausios. Buvo šie met ir naujo — visas iš kilmingasis ceremonialas vyko vandenyje. Daug vargo turėjo „budeliai", „krikštatėviai", kol sugi nė nepaklusniuosius pir mokus į vandenį. Virpan čiom lūpom (ar nuo vėso ko ežero vandens, ar iš baimės) fuksai kartojo Fuksų krikštynos musų priesaikos žodžius. fakultete — didelė šventė. Įprasta prekybinin I. ZlDANAVlClūTĖ kams rinktis Žydiškėse, PF 115 k. ne išimtis ir šie metai. Ežeras, aplinkui miškas, žodžiu, sąlygos iš tiesų G. GAILIAUS nuotr.
m
Senuosiuose universiteto rumuose jau kuris laikas intensyviai darbuojasi būrys restauratorių-statybininkų. Mat, ruošiantis pažymėti 1979 metais Vilniaus universiteto įkū rimo 400-ąsias metines, sudaryta plati mūsų aukštosios mokyklos .restauravimo bei kompleksinio kapitalinio re monto darbų programa 1976—1981 metams. — Programoje numatoma, — pasakė universiteto vyr. inžinierius J. Gražys, — jog per ketverius metus restau racijos ir remonto darbams bus išleista daugiau kaip 4 mln. rublių. Už 850 tūkst. rublių darbų bus atlikta šiais metais. Darbai spartėja. Vilniaus miesto statybos remonto valdybos Nr. 4 ir Paminklų restauravimo tresto žmonės jau baigė Filologijos fakulteto rekonstrukcijos pirmos eilės darbus (Gorkio 11 ir 13), tęsiami antros eilės darbai: įrengiamos trys naujos audiovizualinės laboratorijos, rū binė. Prieš naujuosius metus planuojama atiduoti Litua nistikos centrą (B. Sruogos 12). Restauratoriai jau nuo 1966 m. dirba buvusioje Jono bažnyčioje. Baigti tikimasi kitąmet. Tallat-Kelpšos gatvėje iškilo būsimos spaustuvės sienos. Čiurlionio gatvės rajone statybos remonto valdy bos Nr. 3 vyrai jau baigė remontuoti Gamtos fakulteto pagrindinį korpusą. Tiesa, dar daug čia ir smulkių darbų. Visa tai - - daibar. Įdomu, kokios perspektyvos. Trumpam, lydimi mūsų „gido" J. Gražio, persikelkime į 1979uosius... .. .Didysis, Skargos, kiemas. Iš jo pro reprezentacinį mūsų Alma Matei įęjimą (valgyklos jau nebėra!) patenkame į senuosius rūmus. Kur pasukti? Eime į Kolonų salę (vadinama ji ir Aula). Ja (anot J. Jurginio, „archi tektūriniu požiūriu tai gražiausia salė visuose rūmuose") norėtųsi pasigėrėti ilgiau, bet šiandien — iškilmės. Jos vyksta trečiajame aukšte, Aktų salėje. Po ilgų kalbų mus linksmina universiteto saviveiklininkai (kokia dabar puiki akustikai), pasirodo ir studentų .teatras (juk salės scena po restauracijos pritaikyta vaidinimams!). Už kelių dienų, sako, šioj salėj tarptautinis simpoziumas vyks. .. Studentai skuba užkąsti. Ir mes su jais į... Istorijos fa kulteto pirmąjį aukštą — čia dabar studentų valgykla. Pasistiprinusius svečius pakviečia į ekskursiją po univer sitetą. .. Užkopiame į apžiūros aikštelę, kuri įrengta Skar gos kieme esančioje 65 m aukščio varpinėje. Žvelgi iš aukščio į pagražėjusį universitetą, žvilgsniu klaidžioji po senąjį Vilnių. .. — Kokias funkcijas atliks dabartinis pagrindinis įėji mas (Universiteto g.)? — klausiu. — Jis pasiliks, bus vadinamas tarnybiniu, — atsako vyr. inžinierius J. Gražys. — Kaip ir dabar, pro čia vaikš čios studentai ir dėstytojai. Mat, įėjimu iš Didžiojo kiemo naudosimės dažniausiai tik didelių įvykių proga. 1977— 78-aisiais bus atlikta Centrinių rūmų administracinių pa talpų rekonstrukcija: sutvarkyti 'kabinetai administracijos darbuotojams, vestibiuliai, rūbinės, tualetai... Visa tai didžioji dalis vadinamosios „jubiliejinės" prog ramos. 1977 metais prasidės knygų saugyklos rekonstruk cija. Naujai džiugins universiteto šeimininkus ir svečius: pastatų fasadai, bus sutvarkyti visi kiemeliai. Ir dar daug kitų „bus". Šiame (penkmetyje, kaip ir anksčiau, bus atliekami eina mieji bendrabučių remontai, seni baldai keičiami naujais,, ■bus gauta daug naujų prietaisų ir įrengimų. Daug bus „ statoma. Už poros metų iškils naujas Fizikos fakulteto mokomasis korpusas, 1980 — naujas skaičiavimo centras,. 600 vietų valgykla studentų miestelyje... Šiandien visa tai dar ateitis. O po ketvertų metų! . . Mindaugas MILIEŠKA
KVIEČIA INTERKLUBAS Spalio 29 d. 19 vai. Į uni versiteto komjaunimo komi tetą kviečiame visus, kas nori tapti mūsų klubo na riais. Vyks kandidatų patikrinimas-egzaminas. Laukiame! Klubo taryba
POSĖDIS! Spalio 27 d. 18 vai. įvyks universiteto profkomiteto po sėdis. Į jį kviečiami komiteto nariai, fakultetų profbiurų ir bendrabučių tarybų plrmlnin-
PAŠALINTI NEPAŽANGUS
STUDENTAI
REDAKCIJOS ADRESAS:
mechaniMatematikos kos fakulteto I k. stud. M. Baltrušaitienė, II k. stud. V. Rinkevičiūtė, III k. stud. G. Cernlkova, Fizikos fakulteto I k. stud.
A. Šorokaitė, Filologijos fakulteto stud. J. Pitkova, Istorijos fakulteto stud. J. Buinevičiūtė, stud. L. Klišytė.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 14623
Užs.
Nr. 3072
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA