VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
Kaip pasiekti viršūnę
Lapkritis, 16-oji. XVI kom jaunimo konferencija. Ši da ta jau įrašyta į Universiteto komjaunimo istoriją. Kartu ši (p diena — naujų darbų, naujų kelių pradžia. Prisiminkime JąPolitinio švietimo namai surinko apie 500 delegatų. Geriausių komjaunuolių bū ryje galėjai matyti ir vyres niuosius draugus — prorek torių doc. J. Grigonį, profe sorius S. Jankauską ir K. Navicką, partijos komiteto sekretorių V. Nekrašą, doc. E. Meškauską, pirmąjį Uni versiteto komjaunimo organi VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, zacijos sekretorių gydytoją PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS L. Malecką, svečius — LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos darbuotoją V. Lazauską, LLKJS CK 1968 M. LAPKRIČIO 22 D. EINA NUO 1950 METŲ. sekretorę V. Klikūnienę, Nr. 32 (655) PENKTADIENIS Kaina 2 kap. LLKJS Vilniaus m. komiteto sekretorę A. Mockutę ir kt. Šie metai buvo ne tik di džių švenčių metai. Šiemet priimti svarbus partiniai do kumentai, nukreipti komjau nimo organizacijų stiprini mui, tapę gairėmis komjau nimo organizacijų darbe. Politinį studentų auklėjimą Jas geriauslems mūsų Universitete svarstė LKP CK bendradarbiams skirsime bai Biuras. Neperseniausiai buvo nutari giantis šiems mokslo metams paskelbtas TSKP CK Lietuvos LKJS Centro antro kurso studentai j sa — gegužės mėnesį. mas „Dėl VLKJS 50-mečio pa Komitete įvyko Vilniaus vo vakarą pakvietė Mek 1. Aktyviausiems fakultetų žymėjimo ir jaunimo politinio uždavinių“. Jau miesto aukštųjų mokyklų sikos olimpiados bronzos korespondentams (už informa auklėjimo nimo auklėjimo problemas „Komjaunimo prožektorių" medalio laimėtoją A. Bag cijas, nuotraukas, straipsnius). nagrinėjo ir LKP Vilniaus m. darbuotojų seminaras-pa- donavičių, bėgiką K. OrenDa Premijas skiria: I — rektora Lenino raj. komitetas. bartiniu metu skiriamas žy sitarimas studentų gyveni t.ą, kurie pasidalijo savo tas — 40 rub., II — redakci miai didesnis dėmesys jauni mo ir buities klausimais. įspūdžiais iš Mechiko ir ja — 25 rub. mo, ypatingai studentijos Priimtas bendras darbo Tokijo olimpiadų. 2. Už geriausius problemi auklėjimui. * * * planas, kuris padės efekty Rytoj šiame fakultete nius straipsnius apie visuome Apie ruošimąsi įžymioms viau kontroliuoti minėtuo vėl įvyks studentų vaka ninių organizacijų darbą. Ski datoms, apie kasdieninį kom se darbo baruose. ras. Šį kartą jį organizuo ria VVU komjaunimo komite jaunimo darbą ataskaitiniame tas — teisė dalyvauti studentų pranešime ir kalbėjo Univer ja I kurso matematikai. siteto komjaunimo komiteto Įvyko dar vienas darbo ir poilsio stovykloje už sekretorius Antanas SKRUPSįdomus Universiteto lite sienyje. Lapkričio 14—16 d. d. KELIS. ratų būrelio organizuotas Universitete vyko dvide 3. Už geriausią apybraižą. (Žemiau spausdinamas ata skaitinis pranešimas — supokalbis apie dabartinį lie šimt pirmoji SMD konfe Skiria rektoratas —■ 20 rub. trumpintas) tuvių romaną. Šį kartą
d
UHNTM
NUO PENKTADIENIO • • •
studentų svečiais buvo kritikas A. Bučys ir rašy tojas M Sluckis. Nagrinė damas naują, prieš kelias savaites pasirodžiusį M. Sluckio romaną „Uostas mano — neramus", kriti kas pažymėjo, jog padary tas naujas žingsnis ne tik tašytojo literatūriniame kelyje, bet ir lietuvių lyrinio-psichologinio romano raidoje Pilnutėlė Kolonų salė, kur atėjo daug studentų ne tik iš Filologijos, Istori jos, bet ir iš kitų fakultetų, jautriai reagavo į svečių mintis apie dabartinę lite ratūrą
■*K Vakar doc. P. Dundu lienė apgynė istorijos mokslų daktaro laipsnio disertaciją. Plačiau apie mokslininkę skaitykite tre čiame puslapyje. . Praėjusį šeštadienį Universiteto Internaciona linio klubo nariai svečia vosi Vilniaus Geležinkelių transporto technikume. Penkto kurso lituanistė O. Reklickaitė, trečio kurso žurnalistė G. Biržietytė pa pasakojo technikumo moksleiviams apie mūsų interklubo veiklą, darbo ir poilsio stovyklą Vokietijos Demokratinėje Respubli koje
Matematikų fakulte te vyksta (domūs poilsio vakarai. Prieš kuri laiką
rencija. 38 sekcijose buvo perskaityta apie 400 pra nešimų. Konferencijoje da lyvavo ir pranešimus skai tė svečiai iš Rygos, Mask vos ir daugelio kitų šalies aukštųjų mokyklų. Plačiau apie SMD konfe renciją papasakosime se kančiuose numeriuose.
Musų komjaunimo organizacija apdovanota VLKJS CK jubiliejine at minimo gairele. Ją XVI komjaunimo konferencijos metu įteikė LLKJS CK sek retorė V. Klikūnienė. VLKJS CK Garbės raštu ir komjaunimo 50-mečio atminimo ženkleliu apdo vanoti mūsų prorektoriai doc. J. Grigonis ir doc. B. Sudavičius. VLKJS CK Garbės raš tai įteikti rektoriui prof. J. Kubiliui, partijos komi teto sekretoriui V. Nekra šui, komjaunimo komiteto sekretoriui A. Skrupskeliui ir TF komjaunimo organi zacijos sekretoriui R. Valentukevičiui.
„TS“ PREMIJOS
4. Jauniesiems literatams už geriausius grožinės literatūros kūrinius. Skiria rektoratas. I premija — 20 rub., II — 15 rub. 5. Linksmiausiam studentui (už humoristinę ir kritinę me džiagą, išspausdintą „Links mojoje auditorijoje"). Skiria studentų profkomitetas — vertinga dovana. 6. Už įdomiausią medžiagą apie studentų gyvenimą res publikoje, Tarybų Sąjungoje, užsienyje. Skiria VVU kom jaunimo komitetas — kelionė į šalies aukštąją mokyklą. 7. Talentingiausiai pasireiš kusiam laikraštyje žurnalisti kos specialybės studentui. Ski ria LTSR Žurnalistų sąjunga. 8. Geriausiam laikraščio pla tintojui. Skiria studentų prof komitetas — kelialapis į Uni versiteto vilą Palangoje.
Šių metų komjaunimo organizacijos veiklai buvo būdingą tai, kad, ruošiantis sutikti VLKJS jubiliejų, šiai datai buvo skiriami įvairūs ren giniai, stengiamasi ir tradici nius geriau pravesti. Dabar galima pasakyti, jog daugeliu atvejų tos pastangos buvo gana sėkmingos. Sustiprėjo drausmė komjaunimo komite te ir fakultetų biuruose, paki lo organizacinio darbo lygis. Tai parodė praėjusios fakul teto ataskaitinės-rinkiminės konferencijos ir susirinkijnai. Žymiai geriau, negu praėju siais metais pravedė ataskaitines-rinkimines kampanijas Chemijos, Fizikos, Gamtos fa kultetai. Ir toliau savo darbą gerino šia prasme pirmaujan tys Matematikos ir mechani kos bei Teisės fakultetai. Šlo vinga mūsų komjaunimo 50lies metų istorija. Šios istori
Fakultetinėse ir grupių pir minėse komjaunimo organiza cijose vyko susirinkimai su komjaunuoliais-veteranais ir senais komunistais. Džiugu, kad kai kurios organizacijos sugebėjo atsisakyti nusibodu sios šių susitikimų formos; juos suruošė muziejuose, talkų ir išvykų metu. Fakultetų komjaunimo organizacijos daug padėjo mies to statybininkams ir žemės ūkio darbuotojams. Vien Mai šiagalos tarybiniame ūkyje šiais metais padirbėjo apie 4000 studentų. Aktyviai Uni versiteto studentai dalyvavo talkoje Vietnamo liaudies ko vai remti. Jubiliejiniais metais buvo pagyvinta vaizdinė agitacija. Metų pradžioje buvo pa skelbtas konkursas geriausiai kiekvieno fakulteto grupei išaiškinti, kur lygiai buvo vertinamas grupės narių pa žangumas ir akademinė draus mė bei jų dalyvavimas visuo meniniame darbe
Rytoj į Vilnių at vyksta Vokietijos Demok ratinės Respublikos Graifsvaldo universiteto studen tų grupė. Komjaunimo ko mitete bus pasirašyta su tartis dėl studentų darbo ir poilsio stovyklų Vokieti joje ir Lietuvoje.
...IKI PENKTADIENIO Žygis lenkų T. Kosciuškos divizijos kovų keliais prasidė jo spalio 11 d. ir tęsėsi 20 dienų. Tarybų Sąjungos jauni mo ir karo veteranų delega cijoje buvo ir mūsų kolegė, Ekonomikos fak. ekonominės kibernetikos spec. II k. stu dentė Marytė VANKEVlClOTĖ. Apie dienas, praleistas broliškosios Lenkijos žemėje, pasakoja jos dienoraščio iš traukos. Spalio 12 d. Vakar paliko me didvyrį Brestą, šiandien — mes jau Varšuvos svečiai. Po pietų vykstam prie pa minklo tarybiniams kariams.
jos faktai mums ne paprastas smalsumo objektas, o kovos ištikimybės siekiamam tikslui, gyvenimo pamoka. Tam, kad dabartinė karta galėtų teisin gai įvertinti tai, ką mes turi me, kad teisingai pagristų sa vo norus, ji privalo žinoti, kokiais keliais ėjo pirmieji. „Tarybiniame studente" spausdinome pirmųjų kom jaunuolių prisiminimus, šiuos straipsnius derinome su problematine medžiaga iš dabarti nio komjaunimo gyvenimo.
Susitiko draugai, stovyklų užsienyje dalyviai: medikė A. Daunorytė, filologė L. maitytė, dėst. J. Lakis, dėst. Z. Namavičius ir žurnalistas A. Uža.
Ma-
Krauju sutvirtinta draugystė Šiandien lenkų armija švenčia savo 25-metį. Kapuose įvyko mitingas. Šalia kitų vainikų prisiglaudė ir mūsiškiai — Tarybų šalies atminimas. Spalio 13 d. Iš pat ryto mano draugai išvyko į Lenkų armijos muziejų, o man teko garbė dalyvauti priėmime pas generolą Šidlovskį. Spalio 14 d. Kelias nunešė atgal Varšuvą, Pulovą. Mes nedideliame kurortiniame
miestelyje. Jo pakraštyje ta rybinių karių kapai. Daugybė paminklinių lentų, kurių kiek vienoje užrašas: „Čia palai dota 40 nežinomų tarybinių karių". Čia amžinu miegu miega 11.000 karių. Spalio 15 d. Rytas mus pasveikina jau Liubline. Miestui — 650 metų. Jame gyvena 230.000 žmonių, yra 5 aukštosios mokyklos. Mies to centre stovi paminklai ta
rybiniams ir lenkų kariams — krauju sutvirtintos drau gystės simbolis. Maidanekas. Pradėtas staty ti 1941 m. rudenį. Tais pačiais metais čia atvyko pirmasis ešalonas su tarybiniais belais viais. Jie gyveno po atviru dangumi ir toliau statė konclagerį. Dvi kalinių grupes su darė Liublino vaivadijos vals tiečiai, atsisakę pristatyti hit lerininkams grūdus. 1941 —
1942 m. dar nebuvo nei dujų kamerų, nei krematorijaus. Bet dėl bado, ligų iki 1942 m. pavasario iš 5.000 tarybinių belaisvių gyvų liko tik 100. . . Iš viso Maidaneke žuvo 360.000 žmonių. Spalio 16 d. Cholinas. Vie na grupė apžiūri cemento labriką, kita susitinka su kai mo jaunimu. Mokykloje mū sų laukia vaikai, sutrikę, smalsūs, geri. . . Apžiūrime
Toliau tęsėme žygį „Tėvų kovos ir šlovės keliais". Universiteto karinės katedros dėstytojo V. Ragausko iniciatyva buvo suorganizuotas vi sasąjunginis žygis Kosciuškos divizijos keliais. Gražiai paminėta ir Tarp tautinė studentų diena, orga nizuota keletas internaciona linių vakarų. Gražias dovanas komjauni mo jubiliejui pateikė ir stu dentai centrinių meno ko lektyvų dalyviai. Jubiliejiniai komjaunimo metai buvo užbaigti aktyviai dalyvaujant visasąjunginiame komjaunimo susirinkime, kur komjaunuoliai vieningai pa reiškė ištikimybę partijos ir liaudies reikalui. Savo pagrindiniu uždavi niu mes laikome studentijos auklėjimą komunistų partijos ir tarybinės liaudies koviniųrevoliucinių tradicijų dvasia, tarybinio patriotizmo ir pro letarinio internacionalizmo jausmo skiepijimą jai, gerai žinančių savo specialybę, są moningų, principingų, turin čių tvirtą materialistinę pa saulėžiūrą, specialistų ugdy mą. Šiam tikslui tarnavo mū sų renginiai, susitikimai, su sirinkimai, vakarai, žygiai, darbo ir poilsio stovyklos, agitacinės priemonės, spau da, talkos. Ne kartą esame pažymėję, kad politinis darbas studentų tarpe tampa kaskart vis su dėtingesniu, reikalaujančiu geresnio visų politinių įvy kių žinojimo, kokybinių paki timų mūsų visuomenėje anali zės. Jaunimas ir, ypač stu dentija, tampa vis daugiau išsilavinusia, plečiasi proble mų, kurios juos domina, ra tas. Iš kitos pusės, įvykiai ideologinės kovos lauke pa tys savaime yra žymiai sudė tingesni, dažnai visai nauji, sunkiai paaiškinami. Užsienio propaganda pastaruoju metu yra labai lanksti, kaip tik apeliuoja į jaunimą. Be to, nemaža mūsų studentijos da lis pastoviai turi tiesioginius kontaktus su įvairių pasaulio šalių studentais. Tai irgi rei kalauja iš mūsų pastovaus stebėjimo, reikalauja, kad laiku reaguotume į įvykius, pasiruoštume jų teisingam paaiškinimui ir aptarimui. Įvykiai Lenkijoje ir Čeko slovakijoje ideologinės kovos atžvilgiu šiuos metus padarė taip pat neeiliniais. Vargu, ar kada nors buvo tiek suakty vinęs savo darbą Vakarų ša lių propagandos aparatas. Partinė organizacija, komjau visuomeninių nimo aktyvas, katedrų dėstytojai mokslų nuo pat naujų mokslo metų pradžios siekė padėti studentams teisingai suprasti šiuos įvykius. jog Ir čia tenka pastebėti, . šiuose paaiškinimuose kartais pasitenkinama paprastu kate gorišku atsakymu, vengiama diskutuoti, o šios diskusijos vyksta privačiuose studentų susibūrimuose. Įvykiai Če koslovakijoje ir dabar stu dentijos tarpe tebėra pagrin dine tema politinių klausimų nagrinėjime. Reikėtų spe cialiai tam paruošti komjau nimo aktyvą, visuomeninių katedrų dėstytoius. Komjaunimo komitetas, fa kultetų komjaunimo organi zacijos turi skirti pati rim čiausią dėmesj šiems klausi mams, pastoviai sekti politi nių įvykių eigą, informuoti studentus, padėti jiems susi gaudyti politinėje situacijoje, iš anksto užkirsti kelią gali miems apolitiškumo pasireiš kimams. Mums būtų pravar tu turėti specialią informaci ją apie politinius įvykius. Apskritai, mūsų Universite to studentai susigaudę šioje sudėtingoje situacijoje. tei singai įvertino įvykius Lenki joje ir Čekoslovakijoje. Aktualūs politinio darbo studentų tarpe klausimai bu vo svarstomi Universiteto (Nukelta i 2 psl.)
mokyklos muziejų. Nueiname prie paminklo tarybiniams kariams. Lenkijos keliais mes prava žiavome apie 2000 km. Susiti kome su komunistais, harcerais, valstiečiais, darbininkais. Matėme daugybę paminklų tiems, kurie žuvo, gindami Spalio iškovojimus, — ru sams, lenkams, ukrainie čiams. .. Šalia lenkiškų gėlių priglaudėme ir Tėvynės gė les. Tegu jos niekada nenu vysta, tegu mūsų atmintis iš saugo visus žinomų ir nežino mų karių kapus, tegu mūsų meilė nepamiršta jų.
■*^**/**^^*^*^*' TARYBINIS STUDENTAS *^*^*^*<*^*^*-w-*^*^w-**^*^ 1968 m. lapkričio mėn. 22 d.
(Atkelta iš 1 psl.) komjaunimo komiteto posė džiuose. Ir šiemet tam gerai pasitarnavo sociologinių tyri mų sektorius, vadovaujamas mūsų komiteto ir biuro nario Mokslinio komunizmo kated ros vyr. dėstytojo St. Venskevičiaus. Viena geriausių mieste yra Universiteto LDAALR organi zacija, kuriai vadovauja drg. Blažys. Komjaunimo komite te atsakingas už šį darbą bu vo GF studentas Dermeikis, kuris pagyvino organizacijos darbą. Reikėtų siekti, kad šios organizacijos veikla paliestų daugiau studentų, nes dabar apie ją dauguma vis dar su žino tik platinant loterijos bi lietus ir renkant nario mo kestį. žymiai didesnį dėmesį fa kultetų komjaunimo komite tai turėtų skirti karinės ir gynybinės disciplinos įsisavi nimui. Tik Teisės fakultetas pastoviai kontroliavo karinių užsiėmimų lankomumą, pa žangumą, padėjo Karinės ka tedros dėstytojams įvesti rei kiamą drausmę.
Kaip tik tai ir buvo pa brėžta ataskaitiniame prane šime. Sis rūpestis ir buvo tas siūlas, kuris jungė diskusijo je pasisakiusiųjų mintis. S. VENSKEVICIUS, vyr. Sociologiniai tyripastebiį nimas baigtas nuogų moterų veikį, šia linkme visai nepasi■ dėstytojas: užsienyje vyktų studentai ne vidų tendencijas mai, kuriuos darėme, ne visapaveikslų išklijavimu. Kiti du tik akademinių grupių pagrin anksti, bet nesiįma rimtų kambario turint gyventojai — Kra keitė. Tai ir yra pagrindinė! da buvo vykę. Be to, du, bet ir interklubo pagrin priemonių bręstančiam nusi sauskas ir Laurynas. Visi priežastis to, kad mūsų aka omeny perspektyvą, iškyla darbu prasmė. Gal būt, rei du, t. y. įvertinant ir jų vi kaltimui užkirsti. Ekonomikos. fuksai! Į Universitetą, matyt, deminis darbas neduoda rei• kia atsisakyti klausimų, kurie padaryti tvarką, ko kiamo efekto. Jo nesulauksi suomeninį darbą. fakulteto komjaunimo grupėse atvyko • yra ne musų kompetencijoje. kios lig šiol nesame matę. JeiKas tada lieka? Kapstymasis Plečiasi mūsų santykiai su kaip tik kalbėta apie tai, ypač: gu atvyko tik dėl to, tai ma me, jeigu šia linkme nedirbs; savame Ir nematymas, tyt, apseisime ir be jų. Fakul žemiausios mūsų svarstant Svetiko elgesį. organiząci- kas už todarže. Graifsvaldo, Krokuvos, Pra daržo tvoros, kokie teto orųanizacija išaiškins ir jos grandys. vėjai pučia. . . hos universitetais ir esamo Komjaunuolis Sakalauskas pa pateiks pasiūlymus Rektoratui A. APYNIS. studentas-mateVystyti sportą Universite mis sąlygomis jie vystosi nor reiškė, kad jį išgąsdino ir su ir Universiteto komjaunimo Reikia kelti proble maliai. Šiuo metu didesnį dė krėtė ne tiek pats faktas, kiek komitetui. O apskritai, rei te, suteikti didesnę pagalbą matikas: kelių kalas čia labai rimtas. šių sporto klubui — vienas svar mas ir ieškoti realių mesį komitetas, fakultetų biu grupės elgesys iki tol. Juk ne žmonių joms išspręsti. buitis atspindi ir jų S. IMBRASAS, dėstytojas: rai turėtų skirti internaciona kartą draugai matė ir šypso vidinį pasaulį. O ši buitis biausių mūsų uždavinių. Turistų klubui reikėtų dau Kasmet vis sunkiau surasti liniam studentų auklėjimui, josi, kaip šis įkaušęs tipas rėkte rėkia: „Spiauti man į narių centriniams me į moralę“. giau padėti ir daugiau kont naujų turinčiam daugiau vidinį po mėgino savo rankos svorį ant normas, no saviveiklos kolektyvams. Arba kad ir anksčiau mi roliuoti jo veiklą. Ypatingą Čia gali padėti gruporgai: nu būdį. Studentams laisviau reiš pagyvenusio žmogaus peties nėtų penkių chuliganų kom rodyti draugui kelią į chorą, kiant savo mintis, laisviau gatvėje. O merginos, dirbu panija. Du iš jų buvo gavę dėmesį turistų klubui turėtų orkestrą, ansamblį, „Faktą“. elgiantis, iškyla ir mūsų in sios su juo kartu stovykloje, berdrabutį, o kiti du pas juos skirti, visų pirma, Gamtos fa M. BELKINDAS, studentaszuikiais. Ir vietoj to, kulteto organizacija. Sportui, ternacionalinio darbo trūku pasipiktinusios, reikalavo jį gyveno ekonomistas: Ruoštis stovyk kad butų tylūs ir ramūs, kar mai, nacionalizmo liekanos, vyti lauk, o šis tinginys ir tais organizuodavo bendra turizmui, meno saviveiklai loms reikia pradėti anksčiau, būriu viršininkai galėtų nacionalistinė dainelė, antise chuliganas nesidrovėjo atvi butyje išgėrimus, jausdavosi fakultetu biurai ir komitetai kad geriau pažinti žmones, at bendrabutyje kaip karaliai ir Kalbant apie studentijos mitinis užrašas auditorijoj ant rai grąsinti net merginoms. štai nuėjo iki tokio nusikalti ateityje turės skirti daugiau rinkti juos. Vyrai gi visa tai paversdavo dėmesio. Kaip minėjome, pir Reikalinga gera tipinė su suolo. Ir, atvirai kalbant, kai mo. Vėl nebevykdomas Rek auklėjimą, negalima pamiršti sudary tartis su kolūkiu ar statybos įsakymas dėl tvarkos minės organizacijos, internacionalinio jaunimo kas tam nebeteikia tikros „šposais“. Panašiai buvo ver toriaus organizacijomis. Ją sudarant, bendrabutyje. Reikia, matyt, damos darbo planus, sunkiai auklėjimo uždavinių. Daug reikšmės. Mes privalome būti tinamas ir chuligano Budrai baigti galima pasitelkti į pagalbą su sentimentais, išvary bei kitų nusikaltėlių elge ti visus dirba šia linkme Internaciona iki galo principingi interna čio zuikius iš bendra randa sau darbo sferas, o gali ekonomistu, teisininkų, buvu sys. sius stovyklų viršininkus. mybės dirbti šiose visiškai cionalistai, labai griežtai ko bučių, nes tokiose sąlygose, linis klubas, įsteigtas prie J. BALTRUŠAITIS, studenDaugiau negu kitur chuli kaip matome, jie gali virsti konkrečiose darbo srityse ne Universiteto komjaunimo ko voti su panašiais reiškiniais ir tas-matematikas: Sena bėda liūtais. Būtina reikalauti visiš — nėra gero aktyvo moky miteto. Interklubiečiai lankėsi išsišokimais, užkirsti vieną ganiško elgesio faktų buvo ko bendrabučių taisyklių ir pilnai išnaudojamos. Medicinos fakultete. MF kom Fakultetų komjaunimo or- mo. Be to. jį reikėtų diferen Rektoriaus įsakymo vykdymo. vidurinėse mokyklose, pasa kartą jiems kelią. Ne paslaptis, kad yra aplai ganizacijų veikloje iš gero- cijuoti: humanitariniuose Daugelis jau žino apie vie jaunimo komitetas nedaro iš dumo kojo apie studentų gyvenimą. kul lėtuose pritraukti ir ir kasdieniniame tary Ir toliau bendradarbiaujama no teisininko ir keturių eko to rimtų išvadų, nesiima prie bų darbe. Jos per mažai rū sios pusės ir šiais metais iš tytojus. Doc. J. GRIGONIS, prorek pinasi gyvenančių bendrabu siskyrė Matematikos ir me su TSRS jaunimo organizaci- nomistų grubų, chuliganišką monių. chanikos fakultetas (buvęs torius: Mes įpratome gyventi Santykiuose su panašiais tyje buitimi, tvarka. jų komiteto skyriumi, ryšių poelgį. TF II kurso studen be kampų. Bet kampai yra, Tenka pastebėti, kad ypač sekretorius J. Baltrušaitis) ir nors ir kaip juos bandytum su užsienio šalimis draugija. tas P. Reinikovas, EF studen žmonėmis mes turime elgtis Teisės fakultetas (sekretorius tik taip, kad jiems nekiltų jo užglaistyti. operatyvinės grupės veiksmai Mes turime stengtis išlaiky tai trečiakursiai A. Vasilje Atsiranda žmonių, kuriems ti tokį Interklubą, koks jis bu- vas, A. Poltoržickis, K. Sveti- kios abejonės dei jų elgesio praėjusiu laikotarpiu iššauk R. Valentukevičius). MMF ko spiaut į mūsų moralę, į tai. Mes turime stengtis išlaikyti kas ir ketvirtakursis V. Bud įvertinimo. Ir tegul kiekvie- davo kai kurių studentų aiš mitetas dirba ramiai ir daly kas iškovota tarybinių žmo tokį Interklubą, koks jis bu raitis susirinko į alaus barą nas žino, kad už mažiausius kų nepasitenkinimą ir mums kiškai, iš lėto ir nuosekliai ge nių krauju. Mes šaipomės: . . O šie „niekeliai“ vo iki šiol. Reikia paskatinti prie „Gintaro" restorano, o nusižengimus ir komjaunimo kartais tekdavo prilaikyti ope rindamas savo darbą įvairiose niekeliai. pagimdo išsigimėlius. Tikras Interklubo narius, daugiau kai buvo iš jo išvaryti, įvai organizacija, ir Rektoratas ratyvininkus. Šiuo metu pa srityse. draugas turi padėti, bausti, dėtis pasikeitė. Pradžioje rei Teisės fakulteto organizaci jeigu reikia. komandiruoti j kitas respubli riose miesto vietose sumušė baus visu griežtumu. Mes privalome ugdyti Fakultetų komitetai, ir ne kia užbaigti su chuliganiz ja ir biuras yra labai vienin inkas, pasiūlyti įdomesnes veik tris grupes žmonių, kurie bu operatyviai, ternacionalizmą. Mums reilos sferas. Interklubiečiai — vo jiems visiškai nepažįsta tik komitetai, o ir kiekvienas mu, visuomeninio turto gadi gas, dirbama kalingas jausmas, kad be tauprincipingai, nepraleidžiami i pagrindiniai mūsų vertėjai. mi, Išties sadistiškas elgesys. komjaunuolis j visus nusižen nimu, girtuakliavimu, o tų draugystės negalim gynepastebimai pasitaikantys venti. Blogiausia tai, kad grupės gimus turi reaguoti operaty paskui imsime rūpintis, Reikėtų su Rektoratu pasvars trūkumai darbe. Labai norėtųsi, kad išmok viai. Tuo tarpu dabar dar šie vyrai netrikdytų jautrių tyti klausimą, kad į praktiką visada panašias atskiru indikonkretumo dirbdami ir Pagerino darbą Fizikos fa tume yra atvejų, kai nesvarstomas sielų ramybės. Ir mandagiai galvodami. Reikia išmokti nusižengęs komjaunuolis arba perduokime savo kaimynams, kulteto komitetas. spręsti klausimus labai ope Dar geriau savo tradicinius ratyviai, nebūtinai dideliuose delsiama, imamasi bylos tik kad nesikreiptų į komitetą bei susirinkimuose. renginius pravedė buvusio tada, kai pasvarsto dekanatas Rektoratą dėl draugovininkų J. LAZAUSKAS. Aukštojo ir arba nurodo Universiteto veiksmų, o padėtų jiems įves Istorijos ir filologijos fakul suec. vidurinio mokslo mi komjaunimo komitetas. ti tvarką. Na, o visa ši kalba teto komjaunuoliai, šiais me nisterijos atstovas: Konferen būti numatyta po Nepaprastai silpna materia buvo ne todėl, kad pas mus tais išeidami net į visasąjun cijoje turi auklėjimo sistema. linė Universiteto bazė ir to vyrauja betvarkė. To nėra, ginę areną. Jų naujų mokslo litinio Mažai kalbėjome apie kom atidarymo iškilmes jaunimo rvšius su visuomeni liau tebelieka didele kliūtimi bet yra atskiri labai negražūs metų ne tik Rektoratui, organizuo poelgiai ir jie tikrai sunkiai transliavo visasąjunginė tele niu katedrų dėstytojais. Reikėtų bendromis jėgomis vizija. jant mokymo procesą, bet ir pakenčiami. pagalvoti apie tai, kad VVU Su didesniais sunkumais ir studentai komjaunimo organizacijai Mūsų organizacijai jokiu spręstu juos domi kasdieniniame darbe. būdu nesvetimas sporto or problemomis susiduria Ekono nančius klausimus. Tikime, 1. A. SKRUPSKELIS — sekretorius kad Universitete bus ir pa mikos fakulteto organizacija. Tačiau vien šiuo aspektu ganizavimas ir propagavimas, 2. J. BALTRUŠAITIS — pavaduotojas ideologiniam darvyzdinė jaunųjų lektorių mo bui klausimo nagrinėti negalima. turizmas, meninė saviveikla, Komitetas kiek susilpnino or kykla. Norim, kad mokslinių 3. G. BAGUŠKA — pavaduotojas organizaciniam darbui Studentų elgesio stebėjimas kitos pačios įvairiausios prie ganizacinį darbą, o jo lygio darbu konkursuose visuome 4. A. ULČINSKAITĖ — įskaitos skyriaus vedėja niniu mokslu tematika daly rodo kad studentai dažnai monės ir renginiai, akademi išlaikymas labai svarbus to vautų 5. J. LAKIS — „Tarybinio studento“ komjaunimo gyveni daugiau jūsų studen piktam panaudoja jiems su nis darbas. Kova už studen kiai didelei organizacijai. mo skyriaus vedėjas sektoriaus Blogiau dirbo Chemijos fa tų.V. KLIKONIENĖ, LLKJS CK 6. S. VENSKEVICIUS — sociologinių tyrimų teikiamas sąlygas, gadina to akademinę drausmę ir pa vadovas valstybinį turtą, o komjauni žangumą — pirmaeilis aukš kulteto biuras (buvusi sekre sekretorė: Mes aukštai verti pirmininko 7. A. ABLINGIS — studentų profkomiteto jūsų organizacijos dar mo organizacijos nesugeba tosios mokyklos komjaunimo torė G. Orentaitė). Naujas name pavaduotojas bą Kartu noriu priminti, kad 8. A. BARANAUSKAITE — internacionalinio auklėjimo kontroliuoti ir bendrabutyje organizacijos uždavinys. Pra biuras deda pastangas padė ii toliau jūsų dėmesio centre sektoriaus vadovė gyvenančių elgesio. ėjusiais metais buvo stengia ties ištaisymui ir žymiai pa būtu kova už naują žmogų. 9. V. BARŠYS — atsakingas už darbą dėstytojų, aspi Turime sudaryti nepakantumą Štai kad ir toks pavyzdys. masi padidinti komjaunimo gerino savo darbą. rantų. bibliotekos ir administracijos komjaunimo organi tinginiui ir vidutiniokui, Prieš Spalio šventes Ekono Vertindami mūsų organiza šiandien organizacijos indėlį, ruošiant zacijose vidutinis moksle, vi mikos fakulteto dekanato at cijos veiklą per praėjusį lai suomeninėje veikloje, rytoj — 10. V. DAUGALAS — atsakingas už darbinio auklėjimo ir stovai lankė savo studentus, specialistus. Šiais metais ge šefavimc darbą buvo šis vidutiniokas auklės tokius gyvenančius bendrabutyje. riau pasiruošėme ir pravedė- kotarpį, matome, kad 11. R. VALIUKAITĖ — akademinio sektoriaus vadovė vidutinius. Užėjo į IV bendrabučio 3 me tradicinį susitikimą su pagerintas organizacijos dar patMes 12. A. SKŪPAS — mokslinio sektoriaus vadovas už klestintį pirmūnų kambarį, kuriame gyvena bas, eilė labai svarbių rengi 13. K. KUPRIJ/NOVAS — atsakingas už darbą bendra studentų tėvais. kultą. penki I kurso buhalteriai. Ra nių organizuota geriau. Ap V. NEKRAŠAS, partijos ko bučiuose ,. do šeimininką Mažeiką su Svarbi priemonė buvo Uni 14. S. BARANOVSKAJA — organizacinio sektoriaus narė svečiu — IV kurso studentu versiteto komjaunimo aktyvo skritai, organizacija žengė dar miteto sekretorius: Komjauni 15. L. NAVAKAITĖ — atsakinga už darbą su centriniais mui reikia naudotis tokiomis Mykolaičiu begurkšnojančius vieną žingsnį, gerindama savo darbo formomis, kurios duo meno saviveiklos kolektyvais , . . . degtinę. Tačiau šiuo atveju ne pasitarimas akademinio darbo darbą. 16. E. VARPIOTAITĖ — akademinio sektoriaus narė da naudą ir mėgstamos: spor Buvo aptartos tai labiausiai nustebino komi klausimais. 17. V. DERMEIKIS — atsakingas už LDAALR darbą tas, SMD, saviveikla, interklusijos narius. Nustebino kam akademinio darbo formos, 18. E. JURAS — atsakingas už sportinį darbą bario apipavidalinimas. Stu priemonės, nukreiptos akade bas. „ , • TSKP XXII suvažiavime ra Keliam ypatingus reikalavi 19. A. KRIŠTOPAITIS — atsakingas už „Komjaunimo pro dentas Norvilą ties savo lova mus kitiems, patys iŠ savęs minės drausmės stiprinimui, šytojas M. Solochovas kalbė žektoriaus“ darbą pasikabinęs žmogaus kaukoPirmiausia 20. V. ZAUKAS — atsakingas už sieninę spaudą ir perio ię. Greta, harmonijos išlaiky ir pareikšti pasiūlymai Rekto jo: „Mums teks dėl daug ko nereikalaudami. pa dikos platinimą mui, išgerto likerio butelis, ratui. Pasitarimo pasiūlymai kovoti ir, visų pirma, kaip apsižvalgykime, ką mes darėm ir ka galim padaryti. 21. M. BL07Ė — atsakingas už Universiteto komjaunimo joje pamerktos gėlės. Kitas istorijos rinkimą. ant sienos pasikabinęs šir buvo atspausdinti „Tarybinia man atrodo, dėl įtakos mūsų 22. K. ČERNIAUSKAS — EF komjaunimo komiteto sekre dies maketą, o prie durų — me studente". jaunimui. Mes privalome ap torius prisiminiau surūdijusią pasagą. Ties kom Tačiau grupių komjaunimo saugoti šį jaunimą nuo sveti A. Konferencijoje 23. S. RENČYS — Filologijos fak. komjaunimo komiteto jaunuolio Navicko lova prikal Skrupskelio žodžius, pasa darbas, kuris mų įtakų ir Įtraukti į darbą ir kytus sekretorius ta pusiau perlaužta dievo organizacijų ekonomistų ataskaitinė 24. P. DUBiNSKAS — MF komjaunimo komiteto sekreto po žygdarbius". mūka. Kambario apipavidali- turi padaryti didžiausią je konferencijoje. rius — Ar alpinistas. norėda 25. A. APYNIS — MMF komjaunimo komiteto sekretomas pasiekti viršūnę, \ reika rius lauja nuversti kalną? — kal 26. S. BALTRUŠAITIS — FF komjaunimo komiteto sekrebėjo tada Antanas, atsakyda torius. mas į kai kurių studentų ai 27. B. PUTELYTĖ — ChF komjaunimo komiteto sekretomanavimus dėl sunkumų dar rė bo ir poilsio stovyklose. — 28. I. KIUDULAS — GF komjaunimo komiteto sekretoStovyklos gimė studentų ini ciatyva, mes jas organizavo rius me jų prašymu. Stovyklų 29. J. MARDOSA — IF komjaunimo komiteto sekretorius esmė ir grožis tas, kad. stu 30. R. VALENTUKEVIČIUS - TF komjaunimo dentai kliūtis nugali su ener komiteto sekretorius gija ir ryžtu ir pasiekia re zultatu. ' ■ ■ ' KANDIDATAI Į KOMITETO NARIUS Vieni laimingi vaikščiodami 1. A. AMBRAZEVIČIUTĖ — organizacinio sektoriaus narė žeme, antrus vilioja viršūnės, 2. K, MONKEVIČIUS — ideologinio sektoriaus narys šie būna laimingi netgi tada, 3. A. NESAVAS — mokslinio sektoriaus narys kai sniego griūtis priverčia 4. P. RAČIUKAITIS — sociologinių tyrimų sektoriaus nažygį pradėti iš naujo. Jie lai rys mingi, nes mato viršūnę. internacionalinio auklėjimo sekto5. N. SOKOLOVA Gerai, kad organizacija sta riaus narė to sau didelius reikalavimus. 6. P. VYŠNIAUSKAS — atsakingas už VVU draugovės Tai auklėja jos narius. ir darbą kuo daugiau komjaunuolių 7. S. RADIŠAUSKAITĖ — „Tarybinio studento“ komjauni matys viršūnes, tuo daugiau mo gyvenimo skyriaus narė tų kalnų bus nugalėta. BIURAS Taip praėjusi konferencija G. BAGUSKA, J BALTRUŠAITIS, S. RENČYS, A. SKRUPSiškėlė dar viena uždavinį — KELIS, A. SKŪPAS, A. ULČINSKAITĖ, R. VALENTUKEVIČIUS daugiau veiklos ir konkretu REVIZINĖ KOMISIJA mo. B. JUOZAPAVIČIŪTĖ, R. MARTINOVIČ, G. NUTAUTAITĖ, M. KURAIČIO nuotr. A. JUODUPIS XVI komjaunimo konferencija. Salėje. R. PETRAUSKAITĖ, R. RUČINSKAITĖ.
KAIP PASIEKTI VIRŠŪNĘ?
NAUJAS KOMJAUNIMO KOMITETAS
1968 m. lapkričio mėn. 22 d. M^**^*^*^*^*^*^*^*^*** ’ TARYBINIS STUDENTAS-*-*^»^*/*-
Pirmoji moksliška IŠ STUDENTŲ TEATRO žemdirbystės istorija • •
ISTORIJOS
Kai sakoma, kad mūsų uni versitetas labai senas, turime omenyje tik šimtmečių naštą, slegiančią jo storas viduram žiškas sienas. Savo dvasia jis visada jaunas, nors po jo skliautais visada gyveno ne ramios ir amžinai jaunos stu dentų kartos. Kiekviena iš jų turėjo savo tradicijas ir pa liko prisiminimą apie save at einantiems. Vilniaus Universi teto auklėtiniai ne tik išgarsi no savo Alma Mater įžymiais vardais ir darbais mokslo pa saulyje. Kultūrinis senosios Vilniaus akademijos gyveni mas, liksmi studentiški papro čiai ir sceniniai vaidinimai pa liko ryškų pėdsaką meno ir literatūros istorijoje. 1917 m., skaitydamas pranešimą Lietu vių Mokslo draugijos visuoti niame susirinkime, M. Biržiš ka kalbėjo: „...tiktai paskuti niajame XIX a. dešimtmetyje nedrąsiai atsirado, o XX a. pir majame ir ypač antrajame de šimtmetyje vis platyn ir gilyn auga ir stiprėja lietuvių sce na. Ir vėliai suskamba teatre lietuvių kalba, tik, žinoma, nebe anuo XVII šimtmečio Kražių intermedijų žargonu. Ir vėliai mokyklos ir moks leiviai imasi jėzuitų įvestos pamokomosios pramogėlės — vaidinimo, tik nebenuslėgia savo kalbos svetimąja. Bajorų visuomenės tėvų jėzuitų vie ton stoja mužikai ar „sumužikėję" Keturakis, Žemaitė, Žemkalnis, Gužutis, Vydūnas... Teatro istorija nenutrūksta". Ne veltui, kalbėdamas apie Lietuvos teatrą, M. Biržiška prisiminė Kražių intermedijas ir jėzuitus. Neatsitiktinai ir mes šiais metais po Vydūno „Pasaulio gaisro" premjeros Universitete džiaugėmės, kad atgaivinta viduramžiško kiemo teatro tradicija ir karštai svei kinome jo iniciatorius. Gal ne nutrūkstama laiko estafetė perdavė mums senosios aka demijos studentų teatro fake lą, ir po tiek metų Sarbievi jaus kieme vėl sužibo vaidini mo ugnys?.. Dauguma istorikų ir meno tyrinėtojų sceninius vaidinimus Vilniaus, Kražių ir kitose jėzuitų ordino provin cijos kolegijose sieja su dra maturginio meno pradžia mū
sų krašte. Maža išliko be tarpiškų šaltinių apie kole gijų teatrų veiklą Vilniu je ir Lietuvos Didžiojoje Kuni gaikštystėje. Bet remiantis kai kuriais mus pasiekusiais rank raštiniais dokumentais bei is torikų (S. Rostovskio, M. Balinskio, G. Liuro, J. Kraševs kio, J. Bielinskio ir kt.) pa skelbtąja originalia dialogųdramų medžiaga, šiandien ga lime atkurti viduramžių dia logų teatro vaizdą Vilniaus akademijoje. 1569 m. pradėdami religines kovas Lietuvoje, jėzuitai įvai riomis priemonėmis siekė įsi gyti prioritetą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Tam turėjo tarnauti ir jų ko legijose ruošiami meniniai renginiai. Dialogų vaidinimai nebuvo kažkas nauja. Jėzuitai perėmė Europos kraštų mokyk linio teatro patyrimą ir pri taikė jo tradicijas, kurdami teatrus žinomose Lietuvos ko legijose. „Dramos ir dialogai buvo leistini moksleiviams žai dimai, kurie vyko pagal tam tikras taisykles akademijos iš kilmių metu didelės minios akivaizdoje. Jie praeidavo la bai puošniai ir prabangiai. Jė zuitai turėjo tam tikslui atski rą, specialiai įrengtą teatrą", — skaitome J. Kraševskio knygoje „Vilnius" (Kraszevski J. Wilno od poezątkow jego do roku 1750, t. 4., Wi!no, 1842, p. 24). „Jėzuitai, įkurda mi Vilniuje akademiją, įvedė ir religinio turinio renginius. Vėlesniais laikais jie vykdavo akademijos rūmuose, pastoviai įrengtame teatre, papuoštame dekoracijomis, su giedojimais ir muzika", — rašė J. Bielinskis savo veikale „Vilniaus universitetas" (Bielinski J. Uniwersytet Wilenski (1579— 1831), t. 3, Krakow, 1899— 1900, p. 606). Akademinio jaunimo sceni niai vaidinimai-monologai, dia logai, panegirinės dramos su chorais ir intermedijom — buvo atliekami įvairių religi nių švenčių proga, pradedant ir užbaigiant mokslo metus, pažymint svarbias datas, prieš atostogas atvažiuojančių pas savo vaikus tėvų palinksmini mui, pagerbiant įžymius as
BIBLIOGRAFINfi
menis .r akademijos bei Vil niaus miesto svečius. Panegirinių eilių, oracijų ir dramų kūrimas, daugiausia lotynų kalba, buvo kartu ir savotiška mokymo-auklėjimo priemonė, ugdanti studentų literatūrinius, kalbinius, oratorinius sugebė jimus. Tiesa, daugelis praeities tyrinėtojų labai rezervuotai, net neigiamai žiūrėjo į šią li teratūrinę akademijos auklėti nių kūrybą dėl jo tuščio turi nio ir perdėtai išpūsto žodin gumo. Todėl M. Balinskis, J. Bielinskis ir kt., nagrinėda mi jėzuitų dialogus, nedavė pilnos jų apžvalgos, pasitenki no vienu kitu pavyzdžiu, nors jie dar ir galėjo susipažinti su jais de visu. M. Balinskis, di delis jėzuitų epochos ir Vil niaus akademijos istorijos ži novas, taip rašė apie šios rū šies kūrybą: „Panegirikos ir dialogai, gausiai išleidžiami akademijos ir jos studentų, buvo dažnai vienintelė jauni mo gabumų lavinimo mankšta. Keisčiausiais meilikavimais jaunimas buvo mokomas ieš koti ponų malonės savo mo kytojams, visam gyvenimui jam buvo skiepijama tuščia pagarba didžponiams ir įsitiki nimas, kad be jų užtarimo ne dera žengti nė vieno žingsnio pasaulyje. Tai buvo visa nau da, kurią bajorai išsinešdavo iš jėzuitų mokyklų... Neįmano ma išvardinti visų tų panegi rikų, nes autoriui pritrūktų la pų jiems suskaičiuoti, o skai tytojui kantrybės juos per skaityti, — tokia jų daugybė prirašyta kiekvienam žymių šalies didžiūnų ar jėzuitų ko legijos geradarių įvažiavimui į Vilnių, kiekvienom vardu vėm, sutuoktuvėm, gimtadie
APŽVALGA
1944-jų ruduo. . . Vos pra ūžus naikinančiai karo aud rai per miestą, tuo sunkiu metu, kai ne tik Universitetą, bet ir respubliką reikėjo kel ti iš pelenų ir griuvėsių, kai visos jėgos buvo skiriamos frontui, ir atėjo dirbti į Isto rijos ir filologijos fakulteto Etnografijos katedrą Prane Dundulienė. Jau dvidešimt metų ji va dovauja Universiteto organi zuojamoms istorinėms-etnografinėms ekspedicijoms įvai riuose Lietuvos rajonuose. Su rinkta labai gausi ir vertinga medžiaga iš įvairių liaudies kultūros sričių — apie pora tūkstančių piešinių, keliolika tūkstančių nuotraukų, turtin ga aprašomoji medžiaga. Mokslininkė dirba intensyvų tiriamąjį darbą. Jos tyrinėja mų problemų ratas labai pla tus, bet labiausiai domina Lietuvos žemdirbystės ir jos technikos istorija, lietuvių ag rariniai papročiai bei seno vės lietuvių religija. 1954 m. Pranė Dundulienė sėkmingai apgina istorijos mokslų kan didato disertaciją „Žemdir bystė Lietuvoje feodalizmo epochoje". 1959 m. jai sutei kiamas mokslinis docento vardas. O šiandien mes galim svei kinti docentę, sėkmingai lap kričio 21 d. apgynusią istori jos mokslų daktaro laipsnio disertaciją „Žemdirbystė >r jos įrankiai Lietuvoje (iki 1917 rn.)". Ilgus amžius žemdirbystė buvo mūsų krašto pagrindi niu verslu, jos pagrindu susi darė visa mūsų tautos tradici nė kultūra. Iki šiol mokslui mažai žinomas lydiminės bei (Nukelta į 4 psl.) miškinės-dirvoninės žemdir bystės pobūdis plačiai ir nau jai nušviečiamas darbe, nau jai aiškinama trilaukės siste mos atsiradimo laikas ir jos raida, nustatytas daugialaukės sėjomainos atsiradimo laikas, jos būdingi mūsų kraštui bruožai ir plitimo tempai. Daug dėmesio skiriajna agra riniams papročiams, aiškina mą jų kilmė ir kitimas amžių davo jų slapta žaizda. Dingo bėgyje. Remiantis archeolo iš palto kišenės pinigai, kažkas giniais, etnografiniais, rašyti „pasiskolino" visą piniginę, niais, archyviniais, lingvisti bendrabutyje iš lituanisčių kambario dingo viena kita smulkmena. Mintis įtarti ką nors iš kurso draugų buvo tie įtarimo žvilgsniais, pasiskubin siog nereali. Šitiek metų pra davo rafinuotai pareikšti savo gyventa, šitiek nuoširdumo ir nuomonę. Almos dviveidišku principingumo akimirkų! Ir mo ir šmeižtų dėka nepasitikė atrodė, kad viskas tikrai aišku jimo debesėlis kaupėsi ant vi siškai nekaltos, sąžiningos ir ir pažįstama. O vieną dieną penktakur principingos kurso draugės. Ir siai išgirdo stulbinančią žinią. štai viskas aišku. Vyksta kom Jų Alma, jų šviesiaplaukė Al jaunimo susirinkimas, kur Al ma — vagis! Niekas negalėjo ma prašo draugų niekam ne tuo patikėti. Buvo sušauktas pasakoti apie jos vagystes, pa atviras kurso komjaunimo or žadėdama padaryti tikslų pa ganizacijos susirinkimas, ku vogtų pinigų bei daiktų są riame išaiškėjo nemaloni is rašą. torija. Draugai sutiko, tačiau sąra Alma Pukinaitė jau nuo pir šas pasirodė toli gražu nepil mo kurso apgaudinėjo savo nas. Kitokios išeities nebuvo, draugus, dėstytojus, gyveno reikėjo pranešti apie tai ka nenuoširdu, dviveidį gyveni tedrai. mą. Ji apvogė merginas, su Ir štai Alma katedros posė kuriomis gyveno bendrabuty dyje. Kalba draugai, dėstyto je, apvogė ir savo kurso drau jai. Visi labai susijaudinę, vi gus. Vogė apgalvotai ir siste sus kankina vienas ir tas pats mingai. Retkarčiais ji paimda klausimas — kodėl taip atsiti vo ne visus pinigus, o tik da ko, kaip šita atviraširdės My lį, o kartais nesidrovėdavo kolaičio-Putino poezijos ger pavogti ir paskutinį rublį. Taip bėja įžengė į gėdingą ir že atsitiko ir kambario daugei mą nusikaltimo kelią? Juk Al Daliai. Kada Dalia pasiskundė ma gyveno neblogiau už ki draugėms apie ją ištikusią ne tus kurso draugus: visą laiką laimę, Alma pasisiūlė pasko aprūpinta bendrabučiu, paskir linti rublį pietums. Iš tų pačių ta stipendija, pastoviai padė Dalios pinigų! davo tėvas ir tetos. Pastebėsi Po kiekvienos vagystės Al me, kad Alma buvo nebloga ma bėgiodavo kartu su kam psichologė ir materialinių są bario draugėmis ir šaukdavo: lygų vertintoja: studentė, ku „Rankas nukapočiau, jei pa rios adresu ji kreipė savo nu gaučiau!" O po to, matydama, sikaltimų pėdsakus, gyveno tik kad draugės varsto viena kitą iš stipendijos. niams ir t. t." (Balinski M. Dawna Akademija Wilenska. Petersburg, 1862, p. 165—166). Bet J. Bielinskis pažymėjo, jog tik nukamuotas to skru pulingo darbo, kurio pareika lavo šimtų tokių pompastiškų panegirikų peržiūrėjimas, M. Balinskis buvo toks griežtas to literatūrinio palikimo at žvilgiu. O jis įdomus, nes „tuose kūriniuose, iki tam tik ro laipsnio tuščiuose minties požiūriu ir išpūstuose savo iš sireiškimais, palyginimais ir kvailais pagyrimais, kartu yra labai turtinga medžiaga apie to meto papročius ir įpročius, pagaliau geneologiją... Mes ieškom tarp tų pelų grūdų ir, laimei, randam, o kartais ir gausiai" (Bielinski J. Uniwersytet Wilenski (1579— 1831), t. 3, p. 606—610). Šią mintį patvirtino ir mūsų moks lininkų šiuolaikiniai tyrinėji mai. Universiteto dėstytojas B. Kazlauskas straipsnyje „Literatūrinis Vilnius 17 am žiuje" (Kultūros barai", 1968, Nr. 3, p. 63—64) nagrinėja draminio pobūdžio dialogus, išspausdintus 1604 m. knygo je „Theatrum S. Casimiri". Iškilmingo ceremonialo Vil niaus gatvėse aprašyme auto rius randa įdomių faktų apie to meto Vilniaus miesto gy ventojus, Lietuvos klimatą, prekybą ir kitokių svarbių ži nių apie tuos laikus Nedaugelio bibliotekų skai tytojai gali patys susipažinti su viduramžių jėzuitų kolegi jų literatūriniu palikimu. Jis labai išblaškytas, be to, didelė dalis rankraščių ir originalių to meto leidinių visai dingo.
Gyvenimas žaidimas.
Argi? Lietuvių kalbos ir literatū ros katedroje posėdis vyko jau antra valanda. JI sėdėjo nulei dusi galvą Ir tik retkarčiais pakeldavo akis į kalbantįjį, tarsi prieštarautų viskam, kas vyksta čia... Alma Pukinaitė į Universi tetą atėjo prieš penkerius me tus. Atėjo, kaip ir visi abitu rientai, tikėdamasi tapti gera lituaniste, kurios lauks visos respublikos mokyklos, redak cijos, institutai. Jau pirmoji sesija parodė, kad Alma gabi, kad ji gali ir nori tapti gera specialiste. Džiaugėsi katedros dėstytojai, didžiavosi kurso draugai. Alma tapo pavyzdžiu visiems savo darbštumu, apsi skaitymu, žiniomis. Metai bėgo nesulaikomai. Už buvusių fuksų, dabar penk takursių, pečių liko kalnai perskaitytų knygų, daugybė nemigo naktų. Alma buvo kartu su draugais, dalinosi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugs mais. O jų kurse tikrai buvo. Kurių daugiau, sunku dabar ir pasakyti. Argi nemalonu prisiminti karštas disputų, spektaklių aptarimų valandas, jaudinančius poezijos vakarus bei literatūrinj konkursą, su ruoštus studentų kavinėje, ir daugelį kitų kurso kūrybinių ieškojimų? Buvo ir tai, ką kursas nury davo tarsi nuoskaudą, kas lik
niais šaltiniais, pirmą kartą mokslinėje literatūroje plačiai nagrinėjami žemdirbystės įrankiai jų istorinėje raidoje. Ypač vertinga autorės per 20 melų surinkta ekspedici nė medžiaga iš visos Lietu vos. Laikas neatpažįstamai ir negrįžtamai keičią kaimą. Da bar sunku, o kartais ir visai nebeįmanoma, surasti tokios medžiagos. Nepaprastai svarbu, kad atitaisyti klaidingi buržuazi niu užsienio mokslininkų tei giniai, kuriais buvo siekiama parodyti tariamąjį mūsų kraš to ekonominį bei kultūrinį at silikimą amžių bėgyje. Auto rė pateikė pirmą moksliškai nušviestą žemdirbystės istori ją, reikšmingą ne tik istori kams, etnografams, bet ir liaudies meno tyrinėtojams. Pagaliau darbą puikiai charakterizuoja daugiau kaip 100 pozicijų mokslinių straips nių sąraše, disertacijos tema 1963 m. išleista monografija „Žemdirbystė Lietuvoje", dar bo apimtis (600 puslapių teks to, 220 iliustracijų, 21 žemė lapis, 16 lentelių). Disertaci jos oficialusis oponentas isto rijos m. dr. profesorius N. N. Ceboksarovas, recenzuodamas darbą, pažymėjo, kad visapu siškas žemdirbystės istorijos išnagrinėjimas labai reikš mingas ne tik sprendžiant daugelį aktualių pačių lietu vių socialinių-ekonominių ir kultūros istorijos problemų, bet ir kitų Europos, o tam tik ru mastu ir viso pasaulio tau tų istorijai. S. PULKAUNINKAS
I visus kankinantį klausimą Alma atsako: — Nežinau, pati nežinau, kodėl. Tiesiog negalėjau savęs įveikti. Viską supratau, viską suvokiau, tačiau... Tas „tačiau" ne tik ap sprendė merginos poelgius, bet ir visą jos požiūrį į gyve nimą. „Gyvenimas — tai žai dimas", — kalbėjo Alma savo draugėms. Vadovaudamasi šiuo devizu, mergina tapo pasipūtusia „in telektuale", niekinančia savo paprastus ir patiklius draugus, kurie mato gyvenime ne žaidi mą, o nuoširdžius žmogiškus santykius. Tačiau kurso draugai nuvai nikavo šią „filosofiją" ir įro dė jos dvasinį menkumą ir iš sigimimą: „Gaila, Alma, bet tu padarei pačią didžiausią klaidą gyvenime — tu žaidei su nežaidžiančiais". Už sistemingas vagystes, už didelę moralinę skriaudą savo kurso draugams ir dėstyto jams Alma Pukinaitė, V kurso lituanistė, Rektoriaus įsakymu išbraukta iš studentų sąrašų. Ji taip pat pašalinta iš kom jaunimo. Kurso draugai pasi elgė principingai. Vagims ir šmeižikams mūsų tarpe — ne vieta. S. RENCYS III k. lituanistas
Iš studentų L n u t? ii K h u v v c 3 teatro istorijos O Magnus Litvanue Dvx, i
v. Rezanovas „Rusų dramos Mes esame laimingųjų tarpe. istorijose (Rezanov V. Iz isUniversiteto mokslinėje bib torii russkoj dramy. Skolnyje liotekoje senų ir retų spau deistva XVII—XVIII v. i dinių skyriuje saugomi unika teatr jezuitov, M., 1910 ir K lūs XVII—XVIII a. Vilniaus istorii russkoj dramy. Ekskurs akademijos leidiniai: 1579 m. v oblast teatra jezuitov, Ne„Gratuliationes..." karaliui Ste žin, 1910), M. Balinskis, J. Kra ševskis, J. Bielinskis minėtuo ponui Batorui 1636 m. „Theatrum Glorias se veikaluose apie Vilniaus ir Potentissimo atųue Invictissi- akademijos istoriją. Įdomi K. mo Poloniae ac Suecise Regi Vuicickio knyga „Senovinis Vladislav Quarto...", minėtas teatras Lenkijoje" (Wojcicki rinkinys „Theatrum S. Casi- K. Teatr starožytny w Polsce, miri" ir kiti panašaus pobūdžio t. 1—2, Warszawa, 1841) su jėzuitų laikų sceninių vaidi kūriniai. Nuolat veikiančoje parodoje nimų kalendoriumi ir savo visada galime pažiūrėti įdo tiška bibliografija, kur kitų mų ir retą leidinį — S. Ros- tarpe atsispindi ir Vilniaus išleisti proginiai tovskio „Lietuvos jėzuitų pro akademijos vincijos istoriją" (Rostovski S. leidiniai bei studentų vaidinti Lituanicarum Soc. Jesu histo- dialogai. Stambiausias šios sri ties darbas lietuviškoje spau riarum provincialium. Pars doje buvo 1918 m. išspausdin prima. Vilnae, 1768), kuri t. p. yra vienas pirmųjų šaltinių tas M. Biržiškos straipsnis apie senąją Vilniaus akademi „Jėzuitų mokyklos teatras Lie („Lietuvos mokykla", ją, jos auklėtinius ir šiuo me tuvoje" 1918, Nr. 3—8). Siame straips tu jau. retus jų kūrinius. nyje duodama plati istorinė Apie viduramžių dialogo Lietuvos jėzuitų kolegijų teat teatro tradicijas Lietuvoje ra rinių vaidinimų apžvalga: dau šė S. Zalenskis savo daugiato- gybė vaizdingų aprašymų, ci myje veikale „Jėzuitai Lenki tatų, vardų, datų ir šaltinių; joje" (Zalęski S. Jėzuici w studentų papročiai ir meninių Polsze, t. 2, Lwow, 1901, p. renginių tradicijos; sceninių 617—628), G. Liūras knygoje vaidinimų literatūrinis fonas ir „Lietuvos jėzuitų ordino pro teatrinė išorė; pasiruošimas, vincijos 24 dramos" (Lūhr G. organizacija ir kt. G. ADIKLYTE 24 Jezuitendramen der LitauB. d. ischen Ordensprovinz 1901), (Atkelta iš 3 psl.)
Sv&bk't Marti.
fr&fiHaar*
SPORTAS Yra
kuo
susirūpinti
Sporto klubo „Mokslas" ko vojoje atletikoje. Lengvaatle lektyvų delegatai, svečiai su čius treniruoja penki dėstyto sirinko Universiteto Aktų sa jai, bet laukiamų rezultatų ne lėje į XIII ataskaitinę-rinkimi matyti. Z. Vizbaraitė, K. Šapnę konferenciją Savo ataskai ka, A. Bagdonavičiūtė — štai r tiniame pranešime sporto klu beveik ir viskas, kuo galime it m. bo valdybos pirmininkas S. Kri- pasigirti. Visi žino, kad meist čala apibendrino sportinio riškumą sąlygoja masiškumas O ‘j&d hmerran Dux, darbo rezultatus, išanalizavo ir, žinoma, darbas. Deja, ma Šcy darant per 9t kurOįrgOi fcnpcrs, trūkumus. siškumas — viena aktualiau roremfttcei chdc sfleemt; vr leaau c«foKlubo narių skaičius išaugo sių Universiteto sportininkų s sdmjnhųj smplevmf? O!gcrrft».< Dbx Lirvanueiki 3364, per ataskaitinį lai problemų. Argi nėra Universi kotarpį paruošta 21 sporto tete vaikinų ir merginų, kurie islfeai profligžKA Ttttttę*, e Railų St Podoju meistras, 24 kandidatai į spor norėtų ir galėtų tapti gerais ) eteeirt Hjpągms, to meistrus, 153 pirmaatskyri- lengvaatlečiais! Reikia juos ninkai, 1253 kitų atskyrių sudominti, atrasti. „Silpnas & nifžt&aidmfo ptifemnc sportininkai, 290 sporto teisė agitacinis-propagandinis dar jų, 641 instruktorius-visuome- bas yra visų kalčių kaltė", — Lttvtįh l Hb: 8.' nininkas. Universitete kulti pasakė S. Kričala. Mažai kuo gali mus pra vuojama 19 sporto šakų, treni Ft^orši«O!gcnii»»i* ruotes lanko apie 500 studen džiuginti ir Universiteto šau tų. Bet vien skaičiais negali liai, rankininkai, sunkumų a Fororifeas oppri«wnt«r: «W F’ortans ma kalbtėi apie sportinį dar kilnotojai, slidininkai, tenisi Mol'choyittes fui mėn, fe tflgerdiaai bą Universitete. Tik patenkina ninkai, futbolininkai, gimnas sferoue, tot'deas genio* čpprisiaiH. Gema* mai galima įvertinti ir pačios tai, neišugdyta tinkama pa klubo valdybos darbą. Ir tre maina mūsų irkluotojams. truunptm. čioji vieta, Universiteto spor Diskusijose pasisakė pirmau tininkų užimta LTSR aukštųjų jančių sporto kolektyvų pir 'Setu* i. Olgerdk? cx tTufTUcum vt&on* redtoci, mokyklų spartakiadoje, neat mininkai A. Kupčinskas, Z. t»t nabiho aftčtcur ratscars* rodo jau tokia garbinga, ži Vingeliauskas, J. Laurinavi nant, kad padaryta toli gražu čius. Sporto organizacija gy Tarme' Oucc Batejo vffivcrfžtB prope Raiti «n 8c ne viskas. vuoja atšlijusi nuo komjauni Fodciuūi occapaSt. Universitetas didžiuojasi sa mo ir profsąjungos organizaci z. Rudu & Podoha vt ccfcritb sb opetn vo krepšininkėmis ir tinklinin- jų, labai trūksta sporto bazių, ohtifie»i5 Fortuų«m Mofehovuions FardtBdtai kėmis, gerai pasirodžiusiomis sportininkai nesulaukia reikia Pabaltijo studentų žaidynėse ir mos paramos iš dekanatų. Otgėrdttpfc offm. užėmusiomis pirmąsias vietas. Konferencija priėmė nutari Su įkarščiu treniruojasi ran mus, kuriuose numatytos prie kininkės, nors dar ir nepasie monės sportiniam darbui Uni kusios reikšmingų pergalių, versitete pagerinti. Svarbiau gausi meninės gimnastikos yra ne surasti kliūtis, bet jas sekcija, visoje respublikoje iš nugalėti. Sportas mėgsta ryž garsėjo Universiteto orientaci tą, entuziazmą. Kaip tik to ir nio sporto mėgėjai. Universi norėtųsi palinkėti Universiteto teto imtynininkų komanda, sportininkams ir naujai išrink organizacijos „Juodosios pan treniruojama prorektoriaus tai sporto klubo valdybai teros" lyderis E. Kliveras su sporto meistro P. Eigmino, ta (pirmininkas A. Kupčinskas). manė pamėginti skaityti pas po viena stipriausių respubli kaitas apie rasizmą universi koje. C. GRENCEVlClUS tete, Riganas leido, tikėdama Visai kitoks vaizdas lengI k. žurnalistas sis, kad šis jo gestas pasitar raciją. Be to, jie pareikalavo naus respublikonų partijai. į universiteto programą Unru irgi pritarė, galvodamas įtraukti pilną negrų judėjimo JAV kursą, o lektorium pa apie savąją partiją. Bet paskaita buvo neilga. tvirtinti E. Kliverą. Reikalai Kliveras perdaug aiškiai kal pakrypo ne į tą pusę, kaip Prasidėjo respublikos „A" pralaimi dvi partijas iš eilės. bėjo apie rasizmą. Respubli norėjo valdžia. Riganas leido konas ir demokratas ir šįkart policijai susidoroti su stu klasės tinklinio pirmenybės. Prasidėjus ketvirtajai partijai, buvo kaip vienas: universite dentais. Unru palaikė jį. 121 Po Ilgos pertraukos į „A" kla pirmauja „Mokslas". Varžovai to durys Kliverui užsivėrė. žmogus suimtas ir įmestas į sę „sugrįžo" ir Universiteto sukruto — jiems ši partija le Suglumę 4000 studentų su kalėjimą. Bet studentai tebe „Mokslas". Šiose pirmenybėse miama. Mūsiškiai nenusilei dalyvauja stipriausios respub džia. „Mirtinus" kamuolius organizavo sėdėjimo demonst silaiko savo reikalavimų. likos komandos, todėl „Moks „ištraukia" Artamonovas, Purlui" kovoti su jomis sunku. vaneckas. Bet kelios „Mokslo" Tai parodė ir pirmos rungty klaidos, ir Kuro aparatūros ga nės su Vilniaus „Statybinin myklos tinklininkai laimi par ku". „Statybininkas", turėda tiją — 15 : 13. Lemiamoje par mas savo gretose respublikos tijoje meistriškumas padarė rinktinės žaidėjų, šias rungty savo. Nors ir pralaimėjo nes laimėjo rezultatu 3 : 2. „Mokslo" tinklininkai rezulta Dar atkaklesnės rungtynės tu 2:3, bet komandos trene buvo su Kuro aparatūros ga ris savo auklėtinių žaidimą myklos tinklininkais. Šiai ga įvertino penketu. Tokio Įver kol Tokių sąlygų VDR mes tal kėlė sunkumų, bet greitai myklai atstovauja buvusi res tinimo jie tikrai nusipelnė. suradome bendrą darbo stilių, kas dar neturime! publikos „Dinamo" rinktinė. Šiose rungtynėse žaidė BliuŠios puikios darbo sąlygos Mūsų tinklininkai neišsigando džius, Rutkauskas, Jakimovas, Paskui ir patys pradėjome dirbti su automatais. Draugai buvo tik viena mūsų viešna tituluotų varžovų ir kovojo Marcinkonis, Artamonovas, vilniečiai suteikė mums gall- gės Lietuvoje pusė. Popiečiais tikrai pagirtinai. Varžovai, ne Purvaneckas. A. KUPČINSKAS mybę naudotis automatais po mes apžiūrinėjome puikią Lie sitikėję tokio pasipriešinimo, tuvos sostinę ir jos apylin 7 valandas per dieną. Kiek kes. Matėme naujų statytų vienas iš mūsų galėjo užprog kvartalus, kuriuos mūsų drau ramuoti ir valdyti mašiną. gai rodė su ypatingu pasidi džiavimu. Nuotaikingos eksLapkričio 14—18 d. d. nio lav. fak.), Konservatorijos kursi jos garlaiviu metu apžiūrėjome puikią Trakų pili. „Žalgirio" sporto salėje vyko ir Aukštosios Partinės mokyk Savaitgaliais vykdavome į to Lietuvos aukštųjų mokyklų los. Pirmąją vietą vyrų tarpe iš limesnes vietoves — Druski tarpfakultetinės varžybos. Vil ninkus, kur dirbo Graifsvaldo niaus m. pogrupyje dėl teisės kovojo KPI VF krepšininkai, universiteto studentai, Kau žaisti finale kovojo penkios antrąją — Pedagoginio institu J. Liokaičiui pareikšti pa ną, lietuviškąją „Lidicę"—Pir vyrų ir trys moterų komandos: to ir trečiąją vietą — Univer peikimą ir apie jo elgesį pra čiupį. Po praktikos leidomės Universiteto (Medicinos fak.), siteto sportininkai. nešti tėvams". j kelionę po plačiąją Tarybų KPI Vilniaus filialo (Statybos Būrio nariai, suteršę Tarybų Sąjungą — aplankėme Lenin ir ekonomikos fak.), Pedagogi E. JURAS Lietuvos studento ir komjau gradą, Kijevą. Viešnagę Lie nio instituto (Istorijos ir fizi MF II k. studentas nuolio vardą, J. Liokaitis ir tuvoje dar ilgai atminsime. A. Povilonis (MF, II k.) bus „Unsere universitat" svarstomi VVU komjaunimo Reiškiame gilią užuojau (1968 m., Nr. 19) komitete. REDAKTORIUS tą e. doc. p. Zenonui MAALGIS KUSTA CIONIUI, mylimam tėveliui i Prritt. /M ag Oratorių faultitg Acs/etfua rtingai S&c: /ES? r# thearmm &&
E
Maištas Universitete Kalifornijos universitetas Berklyje — vienas iš seniau sių JAV. Šiemet jis švenčia savo šimtmetį. Jo fakultetuo se mokosi 27.000 studentų. Kažkada universitetas buvo rami mokymo įstaiga. Bet šiandien jis jau priskiriamas neramiųjų grupei. Kaip tik čia, Berklyje, gimė sėdėjimo demonstracijos. Jų dalyviai kovoja prieš rasizmą, už ly gias negrų ir baltųjų teises, t. y. už įgyvendinimą prakti koje to, kas įrašytų JAV konstitucijoje. Amerikos universitetuose
Pagal draugystės susitarimą tarp Vilniaus ir Graifsvaldo (VDR) universitetų rugpiūty ir rugsėjy Lietuvoje viešėjo vokiečių studentai matemati kai. Dviejose grupėse buvo devyni studentai ir vienas asistentas. Po 30 valandų ke lionės, kiek jaudindamiesi dėl savo busimosios praktikos, at vykome į Vilnių. Po šiito su tikimo Vilniaus stotyje uni versiteto autobusiukas nuga beno mus Į naują bendrabu tį Čiurlionio gatvėje. Sekan čią dieną aplankėme naujus, modernius Matematikos ir
labai mažai dėmesio skiriama negrų tautos istorijai. Ne išimtis ir Kalifornijos univer sitetas. Tiesa, vienas bandy mas įvesti negrų istorijos kur są buvo. . Į universiteto tarybą, be įvairių firmų ir korporacijų atstovų, įeina ir Kalifornijos valstijos gubernatorius res publikonas Ronaldas Riganas ir demokratas Unru. Riganas palaikė kandidatą į preziden tus Niksoną, Unru—Hemfrį. Kaip žinome, abu rinkimų iš vakarėse žadėjo išspręsti ra sinį klausimą. Ir kada negrų
VĖL „A“ KLASĖJE
MUSŲ MATEMATIKAI VILNIUJE RAŽO GRAIFSVALDIEČIAI
mechanikos fakulteto rūmus. Skaičiavimo centro viršinin kas pristatė mums du bendra darbius, kuriems buvo paves ta supažindinti mus su skai čiavimo mašinomis „MINSK 22". Pirmąją savaitę susipa žinome su darbo pagrindais, triūsėme po 5 valandas. Mo kėmės rusų kalba ir pradžioje
KAS ŽAIS FINALE?
mums ats.ak? „Vyrai gėrė... Vyrai gers?1 Taip pavadintas straipsnis buvo išspausdintas mūsų laik raščio 27 numeryje. Gavome EF buhalterinės apskaitos ka tedros vedėjo e. doc. p. J. Mackevičiaus laišką: „Katedra apsvarstė (1968 m. lapkričio 12 d.) buhalterinės apskaitos spec. III k. studen
tų A. Grebliūno ir J. Liokaičio netinkamą elgesį ir gir tuokliavimą studentų vasaros darbo ir poilsio stovykloje Ka zachstane ir nutarė siūlyti: A. Grebliūną pašalinti iš bendrabučio, pareikšti papei kimą ir apie jo elgesį praneš ti tėvams.
Studentai, kuriems dėl svei katos būklės reikalingas sana torinis gydymas arba dietinis režimas, gali gauti sanatori nius ir dietinio maitinimo ke lialapius. Fakulteto profkomitetui riekia pristatyti pareiš
bus suvesti rezultatai geriausiems fakultetams, būreliams ir vadovams, organizuojant SMD darbą, išaiškinti. Nuga lėtojai bus apdovanoti Garbės raštais ir asmeninėmis dova S. m. lapkričio 27 d. (penk nomis. Kviečiame dalyvauti! tadienį) 17 vai. Kolonų salėje Centrinė SMD taryba įvyks Universiteto studentų mokslinės draugijos ataskaiti nis-rinkiminis susirinkimas. Šių metų gruodžio 14 d. Be to, šiame susirinkime Universiteto kavinėje įvyks
kimą ir gydytojo rekomenda ciją iš Aukštųjų mokyklų po liklinikos. Studentų profkomitetas
tradicinis literatūrinis vakaras-konkursas, skirtas kom jaunimo 50-mečiui. Už ge riausius kūrinius bus skiria mos piniginės premijos. Į žiū ri pakviesti poetai Just. Mar cinkevičius, A. Baltakis, kriti kė V. Zaborskaitė. Bet kokių žanrų kūrinius prašome nešti Į Lietuvių literatūros katedrą iki gruodžio 1 d. (galima siųsti paštu). IV kurso lituanistai
mirus. Cheminės technologijos katedros kolektyvas, VhF V k. technologai
Nuoširdžiai užjaučiame MF I k. IX gr. studentę Rivą ŠLAMOVIČIOTĘ, myli mai mamytei mirus. Grupės draugai
ChF V k. technologai nuoširdžiai užjaučia gru pės draugą A. MACIONj, mylimam tėveliui mirus.
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr 6371
LV 15311